Civilinė byla Nr. 3K-3-141-690/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00577-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.6.

                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lrytas“ ir V. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovams V. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Lrytas“, trečiasis asmuo R. Z., dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
2. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti atsakovei UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt atitinkamo turinio paneigimą; priteisti ieškovui iš atsakovo V. Č. 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovės UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt 2013 m. lapkričio 6 d. buvo paskelbtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: „Jis vagia idėjas“ (toliau — Straipsnis). Straipsnyje pateikta informacija apie vykstantį teisminį ginčą tarp ieškovo ir atsakovo V. Č., ginčo šalių reakcija į civilinėje byloje priimtą teismo nutartį. Atsakovas V. Č., pasisakydamas dėl jam nepalankios apeliacinės instancijos teismo nutarties, ne tik išsakė savo nuomonę dėl jos, teigdamas, kad Lietuvos teismai nėra kompetentingi spręsti tokias bylas ir jis nesutinka su byloje priimtu sprendimu bei nutartimi, bet taip pat paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą. Atsakovas V. Č., duodamas interviu, per visuomenės informavimo priemonę (portalą www.lrytas.lt) paskelbė tikrovės neatitinkančią, negatyvią ir visuomenės akyse ieškovą diskredituojančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Spręsdamas dėl Straipsnyje pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip žinios ar nuomonės, teismas bylos duomenis vertino remdamasis CK 2.24 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais, inter alia, 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, 2007 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007, 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007.
6. Teismas nustatė, kad žurnalistas R. Z. Straipsnyje be atsakovo V. Č. žinios ir sutikimo pacitavo jo pasisakymus telefonu vykusio pokalbio metu. Atsakovas nenorėjo kalbėti su žurnalistu, tačiau šis išprovokavo jį pakomentuoti teisminį ginčą, vykstantį tarp jo ir ieškovo.  Įvertinęs atsakovo pasisakymus apie ieškovą („Jis (M. T.) vagia idėjas“) Straipsnio kontekste, teismas sprendė, kad tai yra atsakovo V. Č. nuomonė. Atsakovas, pareiškęs neigiamą nuomonę apie ieškovą, turėjo faktinį pagrindą, nes tarp šių asmenų vyksta teisminiai ginčai, ir atsakovas pateikė savo subjektyvų teisminio proceso vertinimą. Teismas sprendė, kad neprivalo analizuoti teiginio „žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką”, nes jis neinformatyvus, jame neidentifikuoti ieškovo atlikėjai, be to, teiginyje minima, jog ieškovo atlikėjai, o ne jis pats, vagia muziką, taigi toks teiginys negali pažeisti ieškovo garbės ir orumo.
7. Vertindamas atsakovės UAB „Lrytas“ veiksmus paskelbiant Straipsnį, teismas nurodė, kad atsakovė, kaip visuomenės informavimo priemonė, neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Žurnalistas objektyviai nurodė faktinę šalių ginčo situaciją bei pateikė neiškraipytus ieškovo ir atsakovo komentarus – jų pasisakymų citatas.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas V. Č. Straipsnyje išreiškė savo nuomonę apie viešą asmenį (ieškovą), kuris nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimo mastu, kaip privatus asmuo, privalo būti tolerantiškesnis žiniasklaidos dėmesiui. Nors teismas pripažino, kad atsakovo nuomonė išreikšta nepakankamai etiškai, tačiau pažymėjo, jog jis nebuvo įspėtas, kad pasisakymai tiesiogiai bus cituojami Straipsnyje, o žurnalistas, nenorėdamas iškreipti atsakovo pasisakymų, juos pacitavo. Be to, atsakovo nuomonė turi faktinį pagrindą, nes jis komentavo teismo sprendimą dėl ieškovo ir atsakovo V. Č. ginčo. Atsakovas pareiškė savo nesutikimą su teismo sprendimu ir pateikė savo vertinimą ieškovo veiksmų, juos apibūdino taip – „vagia idėjas“. Teismas sprendė, kad šio teiginio vertinti pagal atskiro žodžio „vagis“ reikšmę negalima, nes iš Straipsnio konteksto matyti, jog atsakovas taip pasakė, įvertinęs ieškovo veiksmus naudojant interneto svetainės adreso pavadinimą. Teismas nepripažino faktinį pagrindą turinčių atsakovo subjektyvių samprotavimų žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais).  
9. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kildino iš savo garbės ir orumo pažeidimo, šio pažeidimo nekonstatavęs, teismas sprendė nesant pagrindo tenkinti nurodytą reikalavimą.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos savo lėšomis paskelbti UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt šio turinio paneigimą: ,,2013 m. lapkričio 6 d. 13:49 (atnaujinta 2013 m. lapkričio 6 d. 22:06) buvo paskelbtas straipsnis „Muzikos leidėjas – apie teismo išteisintą prodiuserį M. T.: „Jis vagia idėjas“. Šiame straipsnyje, cituojant interviu su V. Č. – V., ir jo antraštėje buvo paskelbti duomenys, kad M. T. yra: „Žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas“, „Jis vagia idėjas“. Informuojame, kad šie duomenys yra neatitinkantys tikrovės“; priteisė ieškovui iš atsakovų po 31,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 
11. Teisėjų kolegija atsakovo teiginių („Jis vagia idėjas“; „Tai tiesiog eilinis „nachališkas“ M. stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas. Nėra čia apie ką kalbėti. Čia kaip paimti „žulikėlį“ ir aiškinti, kad jis „žulikėlis“) nevertino kaip jo nuomonės, nes atsakovas paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą. Ginčo teiginiais yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista ją tvirtinant ir įrodinėjant. Nors pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turėjo būtent atsakovai, tokių duomenų ir įrodymų (patvirtinančių šią žinią) jie nepateikė. O ieškovas, turėdamas tokią teisę, pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog duomenys yra melagingi. Atsižvelgusi į atsakovo pavartotų žodžių junginius, jų turinį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas kaip faktus per visuomenės informavimo priemonę pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovą M. T. ir jo vykdomą veiklą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad V. Č. teiginiai turi faktinį pagrindą. Tačiau aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, savaime nepatvirtina asmens garbės ir orumo pažeidimo.
12. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teiginio „vagia idėjas“ negalima vertinti pagal atskiro žodžio reikšmę, konstatavo, jog atsakovo žurnalistui išsakyta frazė, kuri vėliau buvo išspausdinta Straipsnyje, savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje.
13. Atsakovo teiginį „žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką“ teisėjų kolegija vertino ne vien kaip pateiktą apie ieškovo prodiusuojamus atlikėjus, tačiau kartu ir apie paties ieškovo veiklą, t. y. juo iš esmės pasakoma, kad ieškovas prodiusuoja vagiančius atlikėjus, kas sudaro neigiamą visuomenės įspūdį ne tik apie neįvardytus ieškovo prodiusuojamus atlikėjus, bet ir apie patį ieškovą, jo vykdomą veiklą.
14. Kadangi naujų duomenų apie ieškovą pateikimas tretiesiems asmenims per visuomenės informavimo priemonę vertintinas kaip nuomonės ribų peržengimas ir žinių paskelbimas, nes asmeninį neigiamą požiūrį atsakovas V. Č. viešai pateikė kaip įvykusius (vykstančius) faktus, o tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, tai žinią paneigti turi ši visuomenės informavimo priemonė, kuri kontroliuoja informacijos šaltinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011).
15. Spręsdama dėl ieškovo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų pagrįstumo, teisėjų kolegija rėmėsi, inter alia, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009, dėl dalykinės reputacijos gynimo, konstatavo, jog ieškovas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad paskleista informacija per visuomenės informavimo priemones stipriai sumenkino reputaciją bei pažemino jo gerą vardą, dėl to jis prarado dalį klientų, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jo dalykinė reputacija būtų realiai nukentėjusi ar kad ieškovas būtų praradęs konkrečius turėtus klientus arba būtų jam sukliudyta surasti naujų.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Lrytas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį, pareikštą atsakovei UAB „Lrytas“, atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visuomenės informavimo priemonė, o ne jos šaltinis (pažeidėjas), turi paneigti ginčo žinias, juolab kad visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas (šiuo atveju atsakovo) citatas, t. y. buvo informacijos paskleidimo priemonė, o informacijos šaltinis nebuvo anoniminis (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 15 straipsnis). Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, kad tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemone pasinaudojo kitas asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, replikos teisė neatitiktų savo funkcijos ir iš esmės būtų reikalavimas, keliamas ne teisės pažeidimą padariusiam asmeniui. Nors atsakovė nedisponuoja įrodymais, patvirtinančiais žurnalisto pašnekovo pateiktos informacijos tikrumą, ir neturi realių galimybių atsikirsti, remiantis teismo pateiktu aiškinimu, ji tampa faktiškai atsakinga už atsakovo (pažeidėjo) veiksmus. Pažymėtina, kad UAB „Lrytas“ nekontroliuoja informacijos šaltinio, kaip nurodė teismas, ji tik valdo sau priklausantį interneto portalą. Teismas nekonstatavo atsakovės UAB „Lrytas“ neteisėtų veiksmų, todėl jai neturi kilti pareiga paneigti atsakovo V. Č. (o ne UAB „Lrytas“ darbuotojų) paskleistą informaciją ir patirti dėl to turtinių praradimų. Teismo pateiktas aiškinimas reiškia, kad visuomenės informavimo priemonė, rengdama straipsnį interviu pagrindu, kiekvienu atveju privalės patikrinti kiekvieno neanoniminio pašnekovo teiginių tikrumą ir turėti jį patvirtinančius įrodymus. Tik atsakovas V. Č. šiuo atveju turėtų būti įpareigotas paneigti ginčo informaciją (sumokėjęs už šią paslaugą UAB „Lrytas“ atitinkamą mokestį).
2. Kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2006 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nepagrįstai, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
17. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės UAB „Lrytas“ kasacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovė klaidingai interpretuoja kasacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, pateiktus išaiškinimus. Toje byloje buvo kilęs ginčas dėl to, ar ieškovo, kuris nepasinaudojo CK 2.24 straipsnyje nustatyta privaloma išankstine tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ieškinys turėjo būti paliktas nepakeistas, nagrinėta, koks duomenų paskleidimo būdas ir kokios ieškovo pasirinktos teisių gynimo priemonės įpareigotų ieškovą šia tvarka naudotis. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimus pareiškė tiek pirminiam duomenų šaltiniui, tiek visuomenės informavimo priemonei ir laikėsi išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas pirmiau nurodytoje nutartyje išaiškino, jog vien ta aplinkybė, kad paskleistus duomenis suformulavo ne visuomenės informavimo priemonė, o kitas asmuo (pirminis duomenų šaltinis), savaime nepašalina visuomenės informavimo priemonės atsakomybės. Atsakovė turėjo objektyvią informaciją (įsiteisėjusį teismo sprendimą) ir šiuo atveju galėjo be didelių pastangų įvertinti Straipsnyje paskelbtų duomenų tikrumą. Atsakovė nesilaikė reikalavimo skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 pirminis duomenų šaltinis buvo valstybės institucija, o nagrinėjamoje – atsakovas V. Č. – pramogų pasaulyje muzikos srityje žinomas asmuo. Atsakovė paskelbė ginčo teiginius, nors jie prieštaravo įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ir atsakovės pasitikėjimas informacijos šaltiniu neatitinka žurnalistų profesionalumo standarto.
2. Teismas pagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais kasacinio teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006. Kartu pateikta nuoroda ir į 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, kurioje kasacinis teismas rėmėsi ankstesne praktika, siekdamas pabrėžti jos nuoseklumą, nurodydamas, jog visuomenės informavimo priemonė kontroliuoja informacijos šaltinį, todėl kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui paneigti žinias, atsakovas visada yra ir visuomenės informavimo priemonė.
18. Kasaciniu skundu atsakovas V. Č. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai taikydamas CK 2.24 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų, ginčo teiginius kvalifikavo kaip žinias ir konstatavo jų žeminantį pobūdį, nes:
1. Ginčo teiginius teismas vertino atsietai nuo CK normų konteksto. Atsakovas nėra ginčo antraštės autorius, jis nedavė sutikimo privataus pokalbio ištraukas publikuoti viešai ir (arba) spekuliuoti aštriausiais pokalbio metu išsakytais vertinimais, ištraukus juos iš konteksto. Atsakovas, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 2 dalimi, negali būti laikomas asmeniu, viešai paskleidusiu duomenis, jam netaikytina atsakomybė.   
2. Ginčo teiginiai – asmeninio pokalbio telefonu metu atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių (nepalankaus teismo sprendimo) vertinimas, atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuomonės sąvoką. Atsakovas negalėjo numanyti, kad jo išsakytas emocionalus konfliktinės situacijos vertinimas bus paskelbtas viešai, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog jis siekė viešai pažeminti ieškovą, pažeisti jo garbę ir orumą.
3. Ginčo Straipsniu skaitytojai informuoti apie teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ir atsakovo ginčas išspręstas ieškovo naudai, o kaip šios žinios komentaras pateikiama atsakovo nuomonė (vertinimas). Skaitytojas gali atskirti, kurie Straipsnio teiginiai yra žinios, o kuriais reiškiama atsakovo nuomonė (subjektyvi reakcija).
4. Ginčo frazė „vagia idėjas“ negali būti suprantama kaip asmens kaltinimas nusikalstama veika, nes idėjos nėra teisiškai saugomos.
5. Atsakovo nuomonė apie ieškovo (jo prodiusuojamų muzikos atlikėjų) veiklą buvo pagrįsta anksčiau visuomenės informavimo priemonėse paskelbta ir nepaneigta informacija apie galimą muzikos kūrinių autorinį pasisavinimą, taigi atsakovo išsakyta nuomonė turėjo faktinį pagrindą, tai įrodo bylos duomenys (straipsnių kopijos).
6. Ieškovas, kaip viešasis asmuo, nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, turi būti pakantus ir tolerantiškas, net jei apie jį skleidžiama agresyvi kritika.
7. Teismas nepagrįstai konstatavo žeminantį ginčo teiginių pobūdį.
8. Kadangi atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad pokalbis bus įrašomas ir publikuojamas viešai, jis neturėjo galimybės spręsti dėl informacijos viešo (ne)skelbimo, jos turinio, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo paneigti kitų asmenų paskelbtą informaciją (parengtą trečiojo asmens).

19. Atsakovė UAB „Lrytas“ atsiliepimu į atsakovo V. Č. kasacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą arba panaikinti skundžiamo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei UAB „Lrytas“ atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi argumentai, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog trečiajam asmeniui ginčo teiginius išsakė privačiai ir nedavė sutikimo juos paviešinti, todėl nelaikytinas asmeniu, viešai paskleidusiu duomenis CK 2.24 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovas neteisingai nurodo, kad jo ir trečiojo asmens pokalbis buvo privataus pobūdžio. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad jo žodžiai, pasakyti interviu, bus pacituoti, nes taip ne kartą buvo daroma anksčiau. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas aiškiai suvokė, jog duoda komentarą žiniasklaidai. Po Straipsnio publikavimo atsakovas nesikreipė dėl jo koregavimo ar pašalinimo. Pažymėtina, kad atskiras sutikimas dėl žurnalistui duoto interviu paviešinimo nereikalingas. Su kitais atsakovo argumentais UAB „Lrytas“ sutiko. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl saviraiškos laisvės ribų, asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir pirminio paskleistų duomenų šaltinio atsakomybės

20. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (10 straipsnis; toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Visuomenės informavimo įstatyme (4 straipsnio 1 dalis).
21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais (pvz., aptariami vykstantys teisminiai procesai), turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.
23. Kasatorius V. Č. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai taikydamas CK 2.24 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kvalifikavo ginčo teiginius kaip žinias. Kasatoriaus įsitikinimu, ginčo teiginiai – asmeninio pokalbio telefonu metu atsakovo pateiktas faktinių aplinkybių (nepalankaus teismo sprendimo) vertinimas, kuris atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuomonės sąvoką.
24. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo metu, 2 straipsnio 36 dalis); žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio 84 dalis).  
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. S. v. K. S. P., bylos Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Šią bylą nagrinėję teismai skirtingai kvalifikavo ginčo teiginius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tai atsakovo V. Č. nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas teiginius („Jis vagia idėjas“; „Tai tiesiog eilinis „nachališkas“ Martyno stiliaus poelgis. Žmogaus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris kaip prodiuseris vagia idėjas. Nėra čia apie ką kalbėti. Čia kaip paimti „žulikėlį“ ir aiškinti, kad jis „žulikėlis“) kvalifikavo kaip žinią, nurodė, kad atsakovas kaip faktus per visuomenės informavimo priemonę paskleidė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į straipsnyje cituojamų teiginių konstrukciją, atsakovo pavartotus žodžius, jų turinį; pirmiau nurodytą išvadą motyvavo tuo, kad ginčo teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant; atsakovo kalboje nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai; atsakovai nepateikė viešai paskleistus duomenis patvirtinančių įrodymų, o ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog duomenys melagingi. Teismas, be kita ko, įvertino kasatoriaus teiginių paskelbimo aplinkybes.
29. Apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką. Atsakovo teiginiuose nebuvo dvejonių, jie nepateikti kita forma, kuri teiktų pagrindą kvalifikuoti juos kaip nuomonę. Atsakovo pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas per visuomenės informavimo priemonę pateikė konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkančias žinias (duomenis) apie ieškovą ir jo vykdomą veiklą.
30. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis pateikė vien nepalankaus teismo sprendimo vertinimą. Nors su žurnalistu kasatorius kalbėjo apie jam nepalankų apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal V. Č. ieškinį atsakovui V. T. dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų, reiškė nuomonę apie tai, kad jis neteisingas, kad bus skundžiamas kasaciniam teismui, tačiau kartu pateikta informacija (bendro pobūdžio) apie ieškovą, jo veiklą, nurodant, inter alia, kad tai „žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką, kuris, kaip prodiuseris, vagia idėjas“. Taigi kasatorius išsakė ne vien vertinamojo pobūdžio teiginius, susijusius su teismo procesiniu sprendimu, nors jam buvo žinoma informacija, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję pirmiau nurodytą bylą, nekonstatavo ieškovo neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad kasatorius pateikė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą; tokiais kasatoriaus teiginiais konstatuota žinia. Ši išvada dera su kasacinio teismo išaiškinimais, kad, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos Civiliniame kodekse ir Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C., A. C. v. UAB „Tele-3“, UAB „TV PRO media“, bylos Nr. 3K-3-481/2012).
31. Apeliacinės instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs ginčo teiginius, pagrįstai taikė tiesos kriterijų, sprendė, ar paskleistos žinios egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Teismas teisingai nurodė, kad paskleistų duomenų atitikties tikrovei įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka atsakovams (kasatoriams). Vis dėlto pabrėžtina, kad  visuomenės informavimo priemonės pareigos, skleidžiant kitų asmenų pateiktą informaciją, pasižymi tam tikra specifika, kuri atskleidžiama tolesniuose punktuose (žr., pvz., 41 punktą). Kasatorius V. Č. nurodo, kad ginčo teiginiai apie ieškovo veiklą buvo pagrįsti anksčiau visuomenės informavimo priemonėse paskelbta ir nepaneigta informacija apie galimą muzikos kūrinių autorystės pasisavinimą. Pažymėtina, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Apeliacinės instancijos teismas vertino kasatoriaus, kuris siekė pagrįsti savo teiginius, nagrinėjamoje byloje pateiktus straipsnius apie ieškovo prodiusuojamą atlikėją, kuris informavimo priemonės buvo įtariamas plagijavimu, konstatavo, kad nepateikta duomenų apie teisinį šio įtarimo išsprendimą, tai, kad įtarimai pasitvirtino. Kitus kasatoriaus pateiktus straipsnius teismas vertino kaip nesusijusius su ieškovo, kaip prodiuserio, veikla, todėl neatitinkančius įrodymų sąsajumo reikalavimo. Šios aplinkybės bei tai, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatorius nepateikė duomenų, jog pačiam ieškovui būtų buvę pareikšti įtarimai plagijavimu, autorių teisų pažeidimu, suponavo išvadą, kad kasatorius nepateikė įrodymų, pagrindžiančių paskleistų duomenų atitiktį tikrovei. Teisėjų kolegija nekonstatuoja įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl teiginių atitikties tikrovei neįrodytumo. Kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, iš esmės siekiant, kad jų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės (kasatoriaus ginčo teiginių atitiktis tikrovei), neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
32. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad žodžio „vagys“, skirto apibūdinti žmones, pripažintus kaltais dėl nusikalstamai gautų daiktų įgijimo, vartojimas gali įžeisti asmenis, kurie nebuvo dėl to nuteisti (žr., pvz., mutatis mutandis cituotą Constantinescu prieš Rumuniją, par. 73). Spręsdamas dėl paskleistų duomenų, neatitinkančių tikrovės, kvalifikavimo kaip pažeidžiančių ieškovo garbę ir orumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teiginys „vagia idėjas“ savo esme yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio; teiginys „žmogus, kurio atlikėjai vagia muziką“ apibūdina ne tik ieškovo prodiusuojamus atlikėjus, bet kartu ir paties ieškovo vykdomą veiklą – ieškovas prodiusuoja vagiančius atlikėjus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo veiklą. Per visuomenės informavimo priemonę kasatoriaus paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios teismo įvertintos kaip žeminančios ieškovo garbę ir orumą, nes tokiam teismo įsitikinimui susiformuoti pagrindą teikė bylos duomenų visuma. Kasatorius nepateikė įrodymų, kurie suponuotų išvadą, kad buvo pakankamas pagrindas reikšti tokius griežtus konstatuojamojo, kategoriško pobūdžio pasisakymus.
33. Kasatorius nurodo, kad viešasis asmuo, kokiu šiuo atveju pripažintas ieškovas, nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, todėl turi būti pakantus ir tolerantiškas, net jei apie jį skleidžiama agresyvi kritika. Pažymėtina, kad, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti.
34. Kasatorius akcentuoja, kad nebuvo informuotas, jog pokalbis bus publikuojamas viešai, nedavė dėl to sutikimo. Tačiau sutiktina su atsakovės UAB „Lrytas“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad sutikimas dėl duoto interviu paviešinimo nereikalingas, pakanka asmens suvokimo, jog duodamas komentaras žiniasklaidai. Kasatorius, turintis bendravimo su žiniasklaida patirties pramogų verslo atstovas, galėjo numanyti, kad jo visuomenės informavimo priemonei duodamas komentaras dėl visuomenei rūpimo teismo proceso nėra savitikslis ir gali būti paviešintas, taigi galėjo pasirinkti atsargesnes, pagarbesnes, pagrindinius žmogaus teisių apsaugos principus atitinkančias formuluotes, juolab kad komentaras buvo reiškiamas ieškovo naudai priimto teismo procesinio sprendimo kontekste. Be to, kaip nurodo atsakovė UAB „Lrytas“ atsiliepime į V. Č. kasacinį skundą, kasatorius po straipsnio pasirodymo nesikreipė dėl jo pakoregavimo ar pašalinimo.
35. Kasatorius, per visuomenės informavimo priemonę paskleidęs tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, pagrįstai teismo įpareigotas paskelbti atitinkamo turinio paneigimą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus argumentas, kad jis nėra ginčo antraštės autorius, neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą, nes jis pažeidė saviraiškos laisvės ribas, žurnalistui pateikė tikrovės neatitinkančius, ieškovą įžeidžiančius ir jį žeminančius duomenis.

Dėl visuomenės informavimo priemonės civilinės atsakomybės

36. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui paneigti žinias, atsakovė visada yra ir visuomenės informavimo priemonė (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011). Nors šie išaiškinimai pateikti civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama, inter alia, dėl pareigos ieškovui naudotis privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka asmens garbės ir orumo bylose, jie aktualūs ir nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovas abiem kasatoriams (pirminiam duomenų šaltiniui ir žinių skleidėjai) reiškė, be kitų, reikalavimą paneigti per visuomenės informavimo priemonę paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias. Kasatorė (visuomenės informavimo priemonė) nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis pirmiau nurodytais bendro pobūdžio išaiškinimais. Kartu pažymėtina, kad ji neteisingai traktuoja ir aiškina kasacinio teismo toje pačioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, susijusius su ieškovo replikos teise. Kasatorės aiškinimas neatitinka kasacinio teismo motyvų konteksto, nes dėl replikos teisės pasisakyta tuo atveju, kai nereiškiamas reikalavimas per visuomenės informavimo priemonę paneigti duomenis, o reiškiamas tik reikalavimas pirminiam informacijos šaltiniui (duomenų autoriui) atlyginti žalą, ir konstatuota, kad ieškovo nepasinaudojimas replikos teise tokiu atveju negali būti laikomas teisės normos pažeidimu.
38. Kasatorė nepripažįsta pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos tikrumą, nurodo, kad nepagrįstai tampa faktiškai atsakinga už pažeidėjo veiksmus, nors jis nėra anoniminis asmuo. Šie argumentai teisiškai nepagrįsti.       
39. Konvencijos 10 straipsnio požiūriu visuomenės informavimo priemonės veiksmai vertintini pagal atsakingos žurnalistikos standartus. Konvencijos 10 straipsnis neužtikrina visiškai neribotos teisės į saviraiškos laisvę, netgi žiniasklaidai nušviečiant visuomenę rimtais bendrojo susirūpinimo klausimais; dėl pareigų ir atsakomybės, neatsiejamai susijusių su naudojimosi saviraiškos laisve, Konvencijos 10 straipsnyje žurnalistams suteikiama apsauga, jiems pranešant apie bendrojo intereso klausimus, taikoma su sąlyga, kad jie veikia sąžiningai, pagal žurnalistikos etikos principus tam, kad būtų pateikta tiksli ir patikima informacija (žr., pvz., dėl bendrųjų principų 1999 m. gegužės 20 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Bladet Tromso ir Stensaas prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 21980/93, par. 65; 2015 m. lapkričio 10 d. Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40454/07, par. 131 ir kt.). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad naujienų pranešimai, pagrįsti interviu, suredaguotais arba ne, yra viena iš svarbiausių priemonių, be kurios spauda negalėtų įgyvendinti savo gyvybiškai svarbaus „sergėtojo“ vaidmens; egzistuojant ypač svarbioms priežastims, žurnalistui gali būti taikomos sankcijos už pagalbą paskleidžiant kito asmens interviu išsakytus teiginius, priešingu atveju būtų rimtai pakenkta spaudos prisidėjimui prie diskusijų bendrojo intereso klausimais. Be to, iš žurnalistų negali būti reikalaujama sistemingai ir formaliai atsiriboti nuo citatų, kurios gali įžeisti, provokuoti ar sukelti žalos kitų asmenų garbei, turinio (žr. 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimą byloje Jersild prieš Daniją, pareiškimo Nr. 15890/89; 2016 m. sausio 21 d. sprendimą byloje de Carolis ir France Televisions prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 29313/10).
40. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 7 dalis); viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktai); žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais (41 straipsnio 2 dalies 1 punkte).
41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011). Šiame kontekste taip pat primintina EŽTT jurisprudencija, kurioje buvo keliamas klausimas dėl laikraščių atleidimo nuo pareigos patikrinti faktinio pobūdžio teiginius, kurie privačių asmenų atžvilgiu yra difamaciniai (šmeižikiški); EŽTT vertino įvairius veiksnius: difamacijos pobūdį ir laipsnį; apimtį, kuria laikraštis pagrįstai galėjo numatyti, kad jo šaltiniai yra patikimi teiginių atžvilgiu. Savo ruožtu šie veiksniai reikalauja kitų aspektų, susijusių su atsakinga žurnalistika, apsvarstymo: informacijos šaltinio „kompetencijos / autoriteto“ įvertinimo; ar laikraštis atliko protingos apimties tyrimą prieš publikavimą; ar laikraštis istoriją pristatė protingai subalansuotai; ar apšmeižtiems asmenims buvo suteikta teisė apsiginti (žr. Bladet Tromso ir Stensaas prieš Norvegiją; 2009 m. vasario 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje The Wall Street Journal Europe Sprl ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 28577/05).
42. Taigi visuomenės informavimo priemonė turi įstatyme įtvirtintą pareigą skleisti tik patikrintą informaciją. Tai reiškia, kad nepatikrinta informacija, nors ją pateikė ne anoniminis šaltinis, net jei ji anksčiau buvo tam tikru aspektu pasirodžiusi viešo informavimo priemonėse, negali būti skleidžiama (plėtojama), juolab įžeidžiančiu būdu. Šiuo atveju skaitytojo dėmesį atkreipiančios straipsnio antraštės autorius buvo ne pirminis duomenų šaltinis, o žurnalistas; visuomenės informavimo priemonė, disponuodama kasatoriaus teiginiais, kurių dalis yra nuomonė apie kasatoriui nepalankų teismo sprendimą, o kita dalis – įžeidžiančio pobūdžio žinia, galėjo ir turėjo įvertinti, kokia apimtimi interviu teiginius skelbti viešai.
43. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju neturi pareigos paneigti ginčo teiginius, kad jai neturi tekti su tuo susijusios išlaidos. Nėra pagrindo pripažinti kasatorės kvestionuojamą apeliacinės instancijos teismo išvadą nepagrįsta. Kasatorė, disponuodama informacija apie ieškovui ginče su atsakovu V. Č. palankų teismo procesinį sprendimą, nepaisydama didesnio atsargumo, nuosaikumo poreikio, nepatikrinusi šio asmens skleidžiamos informacijos patikimumo, teisingumo, kritiškai neįvertinusi informacijos šaltinio (pramogų pasaulio atstovo),  paskleidė šio išsakytus teiginius, kurie laikytini aiškiai žeminančio pobūdžio. Be to, labiausiai provokuojančius interviu aspektus visuomenės informavimo priemonė įdėjo į antraštę, kuri užima ypatingą vietą visuomenės dėmesio patraukimo ir išankstinės nuomonės formavimo kontekste. Nors pagal EŽTT praktiką tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo (žr., pvz., cituotą byloje Couderc a Hachette Filipacchi Associes prieš Prancūziją, par. 145; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Tanasoaica prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 3490/03, ir kt.). Klaidingą įspūdį sudarančios, reputaciją menkinančios antraštės suformulavimas, juolab egzistuojant įsiteisėjusiam, ieškovo naudai priimtam teismo sprendimui, nesuderinamas su etiškos žurnalistikos principų laikymusi. Dėl nurodytų priežasčių, esant pareikštam reikalavimui paneigti ginčo duomenis, atsakomybę turi prisiimti ir visuomenės informavimo priemonė.               
44. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad, kasacinių skundų argumentai neteikia teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Netenkinus kasacinių skundų, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
46. Ieškovas pateikė duomenis apie 900 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasatorės UAB „Lrytas“ kasacinį skundą parengimą. Šių išlaidų atlyginimas ieškovui priteistinas iš UAB „Lrytas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
47. Kasacinis teismas patyrė 11,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Lrytas“ (j. a. k. 300781534) 900 (devynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Lrytas“ (j. a. k. 300781534) lygiomis dalimis po 5,80 Eur (penkis Eur 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                        Alė Bukavinienė

           Janina Januškienė

                                                                                                                       Egidijus Laužikas