Civilinė byla Nr. 2YT-1955-639/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00417-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ antstolė B. T..
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašo antstolę laikyti, jog skolininkui išieškojimo dokumentai buvo įteikti 2021 m. sausio 15 d. ir leisti geranoriškai sumokėti priteistą skolą. Pareiškėjas savo skundą (prašymą) grindžia tuo, kad nei apie teisminį procesą nei apie antstolės kontoroje pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/20/01868 pareiškėjui nebuvo žinoma, dėl to jam buvo apribotos galimybės skolą sumokėti gera valia. Pažymėjo, kad dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso pareiškėjas nebegyvena deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o jeigu šiuo adresu registruotu paštu buvo siųsti procesiniai dokumentai, (buvusi) sutuoktinė tarp šalių susiklosčius konfliktiniams santykiams, jokių dokumentų pareiškėjui neperdavė. Taip pat pažymėjo, jog apie viešą paskelbimą taip pat nežinojo, nes apskritai, jam nebuvo žinoma apie priteistos skolos faktą, dėl to jis netikrina jokių antstolių internetinių svetainių, be to procesinius dokumentus antstolė galėjo siųsti elektroniniu paštu, nes skolininko elektroninio pašto adresas antstolei turėjo būti žinomas.
Antstolė 2021 m. sausio 18 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Antstolė nurodė, kad laikantis įstatymo nuostatų raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui buvo išsiųstas registruota pašto siunta vykdomajame dokumente nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su skolininko deklaruota gyvenamąja vieta, tuo tarpu raginimo siuntimo el. paštu įstatymai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad pašto duomenimis skolininkui siųsta registruota pašto siunta 2020 m. gruodžio 17 d. buvo įteikta, be to raginimas įvykdyti sprendimą papildomai buvo paskelbtas viešai internetinėje svetainėje www.antstoliai.lt. Antstolė taip pat atkreipė dėmesį, kad skolininko argumentai, jog jis šiuo metu skiriasi su žmona, kuri galimai priėmė antstolės siųstus dokumentus ir piktybiškai apie tai jam nepranešė, yra nepagrįsti, kadangi antstolės žiniomis duomenys apie skolininko santuokos nutraukimą yra išviešinti jau nuo 2019 m. sausio 7 d., taigi skolininkas turėjo pakankamai laiko deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu, juolab, kad tokią pareigą numato ir įstatymai. Taigi antstolės vertinimu, skolininkas nutraukęs santuoką ir žinodamas apie tai, kad buvusi sutuoktinė vengia jam perduoti gaunamą korespondenciją, nesiimdamas jokių veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, nesikreipė į paštą dėl jam skirtų laiškų peradresavimo faktinės gyvenamosios vietos adresu, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nors suvokė, kad toks elgesys gali sukelti neigiamas teisines pasekmes. Antstolė taip pat atkreipia dėmesį, kad 2021 m. sausio 15 d. skunde pareiškėjas prašo laikyti, jog procesiniai dokumentai jam įteikti 2021 m. sausio 15 d., tačiau dar 2020 m. gruodžio 31 d. skolininkas pateikė antstolei savo banko sąskaitų išrašus, kas rodo, kad apie vykdymo procesą pareiškėjui tikrai buvo žinoma jau 2020 m. gruodžio 31 d.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Pareiškėjas V. J. pateikė atsiliepimą į antstolės patvarkymą, kuriuo išnagrinėtas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų. Atsiliepime pažymėjo, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo asmeniškai įteikti, dėl šalyje paskelbto karantino paštu siunčiami dokumentai įmetami į pašto dėžutes, dėl to nelaikytina, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Taip pat nurodo, jog antstolės nurodomos aplinkybės apie skolininko elektroninius laiškus 2020 m. gruodžio 31 d. tik įrodo, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą procesą. Taip pat pažymėjo, kad skolą ir vykdomąsias išlaidas jau padengė.
Teismas
konstatuoja :
Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 20 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019 38 punktą).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/20/01868, kuri pradėta ir vykdoma 2020 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-26609-868/2020 pagrindu dėl 2 663,51 Eur skolos, 60,00 Eur žyminio mokesčio ir 63,85 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ naudai (vykd. b. l. 1). Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį raštą (vykd. b. l. 5), 2020 m. gruodžio 14 d. antstolė priėmė raginimą Nr. S-20-5-53376, kurį išsiuntė registruota pašto siunta skolininko gyvenamosios vietos, kuri nurodyta vykdomajame rašte, adresu (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. l. 9). Antstolė taip pat atliko užklausas apie V. J. turtinę padėtį, įdarbinimus (vykd. b. l. 13-24), 2020 m. gruodžio 30 d. patvarkymu Nr. S-20-5-55679 antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti atskaitymus iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio (vykd. b. l. 25), areštavo pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje (vykd. b. l. 26), 2020 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktu Nr. S-20-5-55686 areštuotas skolininkui priklausantis turtas (vykd. b. l. 27-28). Vykdomojoje byloje taip pat yra duomenys, kad 2020 m. gruodžio 31 d. skolininkas elektroniniu paštu atsiuntė antstolei banko sąskaitos išrašus (vykd. b. l. 31-32).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas yra vykdytinas ir pateiktas vykdyti antstoliui CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK 650 ir 651 straipsniai. CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolė, nenustačiusi jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vykdomąjį raštą (vykd. b. l. 1, 5).
Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad antstolė dokumentus pareiškėjui turėjo įteikti asmeniškai, todėl registruota pašto siunta siųstų dokumentų palikimas gyvenamosios vietos adresu nėra laikomas tinkamu įteikimu. Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos su buvusia žmona, jam gyvenamosios vietos adresu siunčiamų dokumentų buvusi sutuoktinė neperdavė.
Teismas nesutinka su pareiškėjo poziciją, kad antstolė savo pareigos informuoti pareiškėją apie pradėtą vykdymo procesą neįvykdė.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0005/20/01868 medžiagos, antstolė dėjo visas pastangas informuoti skolininką apie pradėtą vykdymo procesą ir išnaudojo visas įstatyme numatytas galimybes. 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį raštą (vykd. b. l. 5), 2020 m. gruodžio 14 d. Raginimas Nr. S-20-5-53376 įvykdyti sprendimą bei Vykdomųjų išlaidų apskaičiavimas buvo išsiųsti pareiškėjo (skolininko) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. l. 5 -9 ), tačiau dėl nuo antstolės nepriklausančių priežasčių dokumentai skolininkui įteikti nebuvo. Antstolė patikrino pašto internetiniame tinklapyje informaciją, iš kurios nustatyta, kad V. J. siųsta pašto siunta įteikta gavėjui 2020 m gruodžio 17 d. Be to, antstolė, vadovaudamasi CPK 660 straipsniu Raginimą įvykdyti sprendimą paskelbė specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vadinasi, skolininko nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad antstolė netinkamai vykdė savo pareigą informuoti skolininką apie vykdomosios bylos vykdymą. Tai, kad procesinius dokumentus skolininkui fiziškai įteikti yra problematiška liudija ir pats skolininkas, skunde nurodydamas, kad faktiškai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, taip pat nurodo, jog tikėtina, kad siųstus procesinius dokumentus paėmė ir jam neperdavė buvusi sutuoktinė, gyvenanti skolininko deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Taigi įstatymų leidėjas nustatė tokį teisinį vykdymo proceso reglamentavimą, pagal kurį priverstinio vykdymo procedūros gali būti pradėtos tik skolininkui neįvykdžius reikalavimo per raginime nustatytą terminą. Raginimo skolininkui įteikimas yra svarbi jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos forma, nes pastarajam yra suteikiama galimybė įvykdyti reikalavimą savo noru, tokiu būdu išvengiant vykdymo išlaidų padidėjimo bei užtikrinant reikalavimų įvykdymo operatyvumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).
Vadovaujantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Raginimo paskelbimo CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju, siekdama užtikrinti ir skolininko interesų apsaugą, kaip jau minėta, antstolė Raginimą įvykdyti sprendimą interneto puslapyje www.antstoliai.lt paskelbė tą pačią 2020 m. gruodžio 14 d. dieną, kai priimtus dokumentus skolininkui išsiuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau, siekdama nepažeisti skolininko teisių bei teisėtų interesų, priverstinius vykdymo veiksmus atliko 2020 m. gruodžio 30 d. praėjus 6 kalendorinėms dienoms nuo Raginimo įvykdyti sprendimą termino pabaigos (2020 m. gruodžio 24 d.).
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė tinkamai vykdė CPK 655 straipsnyje numatytą pareigą siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. raginimas įvykdyti sprendimą 2020 m. gruodžio 14 d. buvo siųstas pareiškėjo paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu (vyk. b. l. 67-9), antstolė, vadovaudamasi CPK 660 straipsniu, 2020 m. gruodžio 14 d. specialiame interneto tinklapyje www.antstoliai.lt paskelbė raginimą įvykdyti sprendimą Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, kas laikytina tinkamu raginimo įteikimu. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis jau kurį laiką gyvena kitu adresu, tačiau savo gyvenamosios vietos kitu adresu deklaravęs nėra, paštui prašymų dėl korespondencijos siuntimo kitu adresu taip pat nepateikė, taigi byloje nėra įrodymų apie tai, kad duomenys apie šį adresą buvo prieinami Lietuvos Respublikoje priverstinį išieškojimą vykdančiai antstolei. Tą patvirtina pats pareiškėjas skunde ir pateiktame atsiliepime, nurodydamas, jog faktinė jo gyvenamoji vieta galėjo būti nežinoma antstolei, tačiau teigia, jog antstolė galėjo procesinius dokumentus jam atsiųsti elektroninio pašto adresu. Teismas atkreipia dėmesį, jog nei civilinio proceso kodekso normos nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato galimybės raginimą įteikti elektroniniu paštu.
Atsižvelgiant į tai, kad raginimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nustatytą terminą, laikytina, kad antstolė pagrįstai ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių (CPK 624 straipsnis).
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog skolininkas teigdamas, jog antstolė netinkamai vykdė pareigą informuoti skolininką apie vykdymo proceso pradžią, teigia, jog skolininkas kaip ir kiekvienas asmuo neturi pareigos ieškoti savo pavardės antstolių tinklapiuose ir skelbiamuose sąrašuose, taip pat teigia, kad gal ir būtų pasidomėjęs, tačiau jam nebuvo žinoma net apie skolos priteisimo faktą ir civilinę bylą, kurioje išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolės atlieka išieškojimą.
Tai, kad yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas už akių, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, patvirtina, kad pareiškėjas (skolininkas) buvo sudaręs su kreditore (išieškotoja) laidavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartį, tačiau skolininkas laiku ir tinkamai prisiimtų skolinių įsipareigojimų nevykdė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Skolininkas skunde taip pat nurodo: “Prieš porą metų buvo tartasi su (duomenys neskelbtini) dėl geranoriško atsiskaitymo. Iš esmės mes buvom sutarę, bet kai aš užklausiau, kodėl vilkikas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas praktiškai perpus pigiau nei rinkos kaina, bendravimas su banku nutrūko”.
Teismas daro išvadą, jog pareiškėjui buvo žinoma apie sudarytus sandorius, kuriais jis buvo prisiėmęs skolinius įsipareigojimus, apie pareigą tinkamai ir laiku įvykdyti įsipareigojimus, tačiau jis kreditoriaus (išieškotojo) apie pasikeitusią gyvenamąją vietą neinformavo ir įsipareigojimų nevykdė, pats skunde patvirtina, kad su kredito įstaiga jau buvo kilę nesutarimų dėl atsiskaitymų, todėl tai sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas turėjo suvokti, kad jam tinkamai ir laiku nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, gali kilti neigiamų pasekmių, t. y. bus pradėtas skolos priteisimo ir vykdymo procesas, o to pasėkoje taip pat kils neigiami turtiniai priverstinio teismo sprendimo įgyvendinimo padariniai bei išieškomos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).
Pareiškėjas prašo laikyti, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tik 2020 m. sausio 15 d. ir leisti geranoriškai sumokėti skolą. Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, procesiniai dokumentai laikomi skolininkui įteiktais tinkamai, pats pareiškėjas antstolei elektroninį laišką rašė 2020 m. gruodžio 31 d., todėl pagrindo konstatuoti, jog apie vykdymo procesą skolininkui tapo žinoma tik 2021 m. sausio 15 d. t. y. skundo dėl antstolės veiksmų pateikimo dieną, nėra.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas apie savo pareigą atsiskaityti su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio naudai nagrinėjamoje byloje atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, neabejotinai žinojo bei turėjo/galėjo ją įvykdyti, ir neprasidėjus vykdymo procesui ar per Raginime nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas su kreditoriumi yra atsiskaitęs, nors atsiliepime į antstolės patvarkymą, kuriuo antstolė išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nurodo, jog su kreditoriumi jau pilnai atsiskaitė ir vykdymo išlaidas padengė.
Atsižvelgiant į visus aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad antstolės B. T. atlikti veiksmai nepažeidė vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/20/01868 grąžinti antstolei B. T.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Saulius Zajarskas