Civilinė byla Nr. 2-1286-516/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00542-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, į teisingą teismą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 tonų aukso atsargų arba 217 milijonų Eur pagal uncijos kursą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškovas ieškinyje atsakove nurodydamas „Lietuvos respubliką“, tai padarė aiškiai iškreipdamas oficialų valstybės pavadinimą, nors teismai savo procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo išaiškinę A. B., jog tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, taip pat ir pavadinimuose.

4.       Teismo vertinimu, ieškovas, nekeisdamas savo elgesio ir teikdamas tapataus turinio procesinius dokumentus, akivaizdžiai piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise, todėl iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Toks ieškovo elgesys nedera su civilinio proceso tikslais ir proceso paskirtimi.

5.       Kadangi ieškovui jau ne kartą buvo nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybę, jos institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, turint siekį šiuos subjektus pažeminti, teismas nurodė netaikantis trūkumų šalinimo instituto, nes ieškovo atveju šis institutas nėra veiksmingas – ieškovas nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Nutartyje nėra motyvų, kuriais grindžiama išvada, kad ieškovas, nurodydamas valstybės pavadinimą, jį iškreipė. Kadangi atsakovės pavadinimas nėra iškreiptas, nutartimi pažeista ieškovo teisė kreiptis teisminės gynybos.

6.2.                      Skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teisėjas. Vykdoma diskriminacija ir klastojami faktai bei aplinkybės tam, kad ieškinys nebūtų priimtas ir išnagrinėtas iš esmės bei patenkintas, nedavus kyšio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

9.       Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės ir proceso teisės normas bei slėpdamas nuo civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atsakovės „Lietuvos respublikos“ institucijų organizuotą instancine tvarka nusikalstamą veiką, priėmė neteisėtą ir nusikalstamą nutartį, kuria nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

10.       Nesutikdamas su ieškovo pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti dėl to, kad ieškovas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, nuolat teikdamas tapataus turinio procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iškreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant pastarųjų pažeminimo, o ne CPK 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų. 

11.       Akcentuotina, kad nors asmens teisė į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę, nesilaikydamas tesės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Ši aplinkybė taip pat nereiškia, kad teisė į teisminę gynybą gali būti realizuojama nesąžiningai, nesiekiant teisės aktuose, taip pat ir CPK 2 straipsnyje nustatytų teisminio proceso tikslų, bet siekiant piktnaudžiauti procesu ar tiesiog išlieti savo neapykantą, nepagarbą tam tikriems subjektams. Tuo atveju, kai asmuo, realizuodamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs A. B. ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas, pateikdamas šį ieškinį, piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, faktiškai turėdamas vienintelį tikslą – užgaulioti valstybę ir jos institucijas. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „Lietuvos respublikos institucijų organizuotai man padarytą žalą“, nuolatinis kartojimas, kad prieš ieškovą visos bylos buvo sufabrikuotos, jų eiga buvo nusikalstamai nulemta oficialias pareigas ėjusių asmenų, faktiškai ieškinyje net neatskleidžiant, kaip konkrečiai ieškovo įvardytas „bylų sufabrikavimas“ pasireiškė, bet tiesiog deklaratyviai pareiškiant, jog ieškovas nuolat diskriminuojamas, žeminamas ir verčiamas duoti kyšį, negali būti vertinamas kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina.

13.       Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškinyje nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir „Lietuvos respublikos institucijos“, A. B. akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“. Tokio ieškovo elgesio tyčinį pobūdį patvirtina ir šiuo metu nagrinėjamo atskirojo skundo turinys, kuriame, net ir po to, kai pirmosios instancijos teismai atkreipė apelianto dėmesį į netaisyklingą valstybės pavadinimo rašymą, A. B. ir toliau sistemingai žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai jau keliasdešimt kartų buvo išaiškinę apeliantui, jog sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį – tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018).

15.       Įvertinus A. B. procesinio elgesio tendencijas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto atveju nėra veiksmingas ir todėl netikslingas taikyti, nes ieškovas jau daug metų nesiekė ir iki šiol nesiekia (tai rodo ir atskirojo skundo turinys) ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti ieškinį), taigi, apeliantas savo skunde nepagrįstai teigia, kad yra neteisėtai pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. 

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio turinio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks A. B. nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018 ir kt.).

17.       Galiausiai, nesutiktina su apelianto argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas (teisėjas). Vien nepalankaus ieškovui procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo, savo ruožtu nepriėmus ieškinio, nebuvo jokio pagrindo spręsti ieškovo prašymo sujungti bylas, todėl šio prašymo neišsprendimas, priešingai nei traktuoja apeliantas, nepagrindžia teisėjo nusistatymo prieš ieškovą. Taigi, apelianto deklaratyvūs teiginiai apie teisėjo šališkumą, priklausomumą, vykdomą ieškovo diskriminaciją, tariamą siekį neleisti, kad ieškinys būtų priimtas, nedavus kyšio, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

18.       Apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė