Civilinė byla Nr. e2A-385-921/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12896-2020-0

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. N., uždarosios akcinės bendrovės „Mare Balticum“ apeliacinius skundus ir atsakovų O. V., uždarosios akcinės bendrovės „BTS turtas“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie uždarosios akcinės bendrovės „Mare Balticum“ apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,BTS turtas“, O. V., uždarajai akcinei bendrovei „Mare Balticum“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „BTS turtas“, O. V. ir UAB „Mare Balticum“ solidariai 4 413,93 Eur turtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 19–20 d. kartu su sutuoktiniu E. K. ir vaikais gyveno atsakovės UAB „Mare Balticum“ valdomame IMPERIAL Hotel & Restaurant viešbutyje (toliau – ir viešbutis), esančiame Vilniuje, Subačiaus g. 2. Pažymėjo, kad viešbučio išėjimo (įėjimo) automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys (toliau – viešbučio lauko durys arba lauko durys) nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pažymėtos ir apsaugotos nuo galimo susidūrimo. Dėl šios priežasties ieškovė, 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 17 val. išeidama iš viešbučio, lauko durų nepamatė ir į jas atsitrenkė. Lauko durys, priartėjus prie jų, turėjo automatiškai atsidaryti, tačiau neatsidarė. Įvykio metu ieškovė patyrė dantų traumą, kurios metu buvo sunkiai sužaloti ir nuskelti centriniai viršutiniai dantys, sutrūkinėjo (sueižėjo) jų, taip pat ir šalia esančių dantų, emalis. Ieškovei 2017 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Kauno ortodontijos centras“ atliko nuskeltų 21 ir 11 dantų vainikų atstatymą šviesoje kietėjančiomis plombomis. Ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. kreipėsi į UAB „Kauno ortodontijos centras“ kontroliniam vizitui. Vizito metu buvo rekomenduota nukentėjusių traumos metu dantų estetinį vaizdą, jų tvirtumą bei kandamąją funkciją atkurti protezuojant dantis laminatėmis. Ieškovei pažeistų priekinių viršutinių dantų estetinį būklės bei tvirtumo atstatymą laminatėmis atliko UAB „Dantima“. Ieškovė 2020 m. vasario 11 d. kreipėsi į UAB „Dantima“ dėl atsiradusio 11 danties jautrumo. Tuo metu tiksli juntamų simptomų priežastis nebuvo nustatyta, buvo paskirtas gydymas vaistais. Vėliau, t. y. 2020 m. liepos 2 d., UAB „Dantima“ konstatavo 11 danties nekrozę dėl patirtos traumos. Buvo atliktas nekrotizavusio danties kanalo gydymas ir atstatymas kompozitu po kanalo plombavimo, kuris pabaigtas 2020 m. liepos 20 d. Ieškovė 2020 m. liepos 28 d. pateikė rašytinę pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau nei UAB „Mare Balticum“, nei O. V. į ją atsakymo nepateikė, atsisakė ginčą spręsti tarpusavio derybų būdu. Ieškovė prašė priteisti 4 413,93 Eur tiesioginius nuostolius (turtinę žalą), patirtus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo).  Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro išlaidos, susijusios su jos sveikatos atstatymu, patirtomis gydymo procedūromis. Ieškovė dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti. Ieškovė nurodė, kad ji negalės turėti sveikų natūralių savo priekinių dantų, po traumos ieškovei teko kęsti skausmą, ypač valant dantis. Be to, ieškovė patyrė baimę netekti dantų gyvybingumo, patyrė ir nepatogumus dėl apriboto maisto raciono, dėl nereprezentatyvios dantų išvaizdos, pradėjo gėdytis šypsotis, vengdavo susitikimų su pašaliniais asmenimis, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovė jautė gėdą, prisiminusi įvykio aplinkybes. Ieškovei reikėjo dažnai vykti į vizitus pas odontologus, dėl ko nukentėjo asmeninis bei darbinis gyvenimas, jo kokybė ir kt. Ieškovė patirtą neturtinę žalą, susijusią su jos sveikatos sužalojimais, įvertino 3 000 Eur suma. Pažymėjo, kad pastato, esančio Vilniuje, Subačiaus g. 2, valdytojai yra atsakovai O. V., UAB „BTS turtas“ ir UAB „Mare Balticum“. Nei vienas iš pastato valdytojų nesiėmė priemonių ir nepažymėjo lauko durų taip, kad būtų išvengta galimo atsitrenkimo į jas. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, prašo priteisti žalos atlyginimą iš visų atsakovų solidariai.

3.       Atsakovai UAB ,,BTS turtas“, O. V. ir UAB „Mare Balticum“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatos netaikomos, nes nei pastatas, nei atskiros jo dalys (stogas, sienos, lubos, konstrukcijos) nesugriuvo ir neturėjo jokių trūkumų. Tai, kad lauko durys esą nebuvo tinkamai pažymėtos, nereiškia, kad iš esmės pats pastatas ar jo dalis buvo su trūkumais. Priešingu atveju statinys nebūtų pripažintas tinkamu naudoti po atliktos jo rekonstrukcijos. Be to, lauko durys buvo ne skaidraus, o tamsinto stiklo, dėl ko jos galėjo ir turėjo būti matomos ieškovei, kitiems viešbučio klientams. Byloje nėra duomenų, kad viešbučio lauko durys nebūtų veikusios, ar veikusios netinkamai. Priešingai, iki įvykio ir įvykio metu lauko durų mechanizmas veikė tinkamai. Ieškovė yra suaugusi, protinga moteris, kurios elgesiui yra taikomi tam tikri atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl galėjo ir turėjo suvokti, kad prie viešbučio lauko durų reikia pristabdyti savo žingsnį, palaukti, kol lauko durys atsidarys. Atsakovai neabejoja, kad lauko durys būtų atsidariusios, jeigu ieškovė, priartėjusi prie jų, būtų stabtelėjusi, o ne lėkusi pro jas. Susidūrimas su durų stiklu įvyko dėl to, kad pati ieškovė elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, skubėjo, visiškai nežiūrėjo į prieš ją esančią kliūtį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad virš lauko durų buvo aiškiai matomas užrašas, iš šonų jos buvo pažymėtos įvairiais informaciniais lipdukais, todėl ieškovė negalėjo nežinoti ir (ar) nesitikėti, kad toje vietoje bus lauko durys. Pažymėjo ir tai, kad visos pastate, esančiame Vilniuje, Subačiaus g. 2, įkurtos patalpos yra įregistruotos kaip atskiri turtiniai vienetai, priklausantys skirtingiems savininkams. Lauko durys, į kurias ieškovė atsitrenkė, priklauso ne bendrai naudojamai pastato daliai, o toms patalpoms, kurių faktinis valdytojas yra  atsakovė UAB „Mare Balticum“. UAB „Mare Balticum“ patalpomis naudojasi 2005 m. birželio 21 d. subnuomos sutarties, sutarytos su UAB „BTS turtas“, pagrindu. Nei atsakovas O. V., nei atsakovė UAB „BTS turtas“ viešbučio patalpų nevaldo, jomis nesinaudoja, todėl ir nėra atsakingi už jų eksploatavimą ir priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, atsakovams O. V. ir UAB „BTS turtas“  negali būti taikoma ir atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Atsakovai teigė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji dantis nusiskėlė atsitrenkimo į viešbučio lauko duris metu, taip pat nepateikė ir duomenų apie dantų būklę iki įvykio. Atsakovams neaišku, kodėl į juos dėl žalos atlyginimo ieškovė nesikreipė trejus metus, neaišku ir tai, kokiu būdu ir kodėl ieškovei estetinis dantų plombavimas buvo atliktas praėjus keliems metams po įvykio. Ieškovė savo patirtus neigiamus išgyvenimus grindžia deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kentė skausmą ir (ar) vartojo vaistus nuo skausmo, kad per trejus metus periodiškai lankėsi pas medikus, kad trauma yra tokio pobūdžio, kad ji yra neištaisoma (nepagydoma) ir galėtų turėti ilgalaikes pasekmes jos sveikatai. Be to, ieškovės reikalaujamas neturtinės žalos dydis neatitinka sumų, kurias, esant panašaus pobūdžio traumoms, priteisia teismai. Pažymėjo ir tai, kad dėl Covid-19 pandemijos viešbučių verslas stipriai nukentėjo, neatsigauna, verslas išlaikomas valstybės dotacijų pagalba. Dėl pasaulinės pandemijos su finansiniais sunkumais susidūrė ir atsakovė UAB „BTS turtas“. Atsižvelgiant į tai, atsakovai neturi galimybės atlyginti ieškovei jos prašomą žalą. Todėl tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta ieškinį tenkinti, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB ,,Lietuvos draudimas“. Šioje draudimo sutartyje visoms draudimo linijoms numatyta 14 481 Eur besąlyginė išskaita (franšizė). Draudžiamojo įvykio atveju AB „Lietuvos draudimas“ pagal minėtos draudimo sutarties sąlygas, apskaičiuodama draudimo išmoką, iš nuostolio turėtų atimti besąlyginę išskaitą (franšizę). Ieškinio reikalavimo suma yra mažesnė nei draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita, todėl draudimo išmoka visais atvejais nebūtų mokama. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, vien šiuo pagrindu ieškinys AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu turėtų būti atmestas. Ginčo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu, nes netenkina draudžiamojo įvykio sudėties sąlygų. Tai yra papildomas teisinis pagrindas atmesti ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. UAB „Mare Balticum“ nekyla civilinė atsakomybė, nes pati ieškovė buvo neatsargi. Ginčo įvykiui turėtų būti taikomos CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 4 413,93 Eur turtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 3 107,67 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovei UAB „BTS turtas“ iš ieškovės 544,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovui O. V. iš ieškovės 544,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovei UAB „Mare Balticum“ iš ieškovės 143,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 8,67 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei. Grąžino ieškovei į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 100 Eur avansą.

6.       Teismas nustatė, kad dalis patalpų, esančių pastate Vilniuje, Subačiaus g. 2, nuosavybės teise priklauso atsakovui O. V., o kita dalis – UAB „Šiaulių banko lizingas“.  UAB „Šiaulių banko lizingas“ finansinės nuomos sutarties pagrindu jai nuosavybės teise priklausančias patalpas  yra perleidusi atsakovei UAB „BTS turtas“. UAB „Baltic travel service“ (dabar – atsakovė UAB „BTS turtas“) ir atsakovė UAB „Mare Balticum“ yra sudarę negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovei UAB „Mare Balticum“ buvo perleistos 1 923,85 kv. m bendro ploto patalpos viešbučio veiklai vykdyti. Teismas nustatė, kad nelaimingas įvykis įvyko ieškovei išeinant iš viešbučio patalpų. Teismas sprendė, kad faktinis patalpų, kuriose vykdoma viešbučių veikla, valdytojas įvykio metu buvo UAB „Mare Balticum“, todėl darė išvadą, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nurodyta prezumpcija paneigta byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Mare Balticum“ yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Asmeninė vadovo (O. V.) atsakomybė už juridinio asmens prievoles neegzistuoja, kadangi byloje nebuvo duomenų, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ pati negali patenkinti reikalavimo, t. y. nebuvo pagrindo atsirasti subsidiariai vadovo atsakomybei. 

7.       Teismo vertinimu, byloje neegzistavo atsakovų O. V. ir UAB „BTS turtas“ atsakomybė. Atsakovės UAB „Mare Balticum“ atžvilgiu egzistavo CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos sąlygos. Automatiškai atsidarančios durys, teismo vertinimu, yra padidinto pavojaus šaltinis, jų veikimo neįmanoma visiškai (absoliučiai) kontroliuoti, jį naudojant kyla žalos atsiradimo rizika.  Tinkamu atsakovu laikė padidinto pavojaus šaltinio valdytoją UAB „Mare Balticum“, vykdančią viešbučių veiklą, kurios valdomose patalpose įvyko įvykis. Teismas sprendė, kad minėta įmonė turėjo pareigą užtikrinti kuo saugesnį automatiškai atsidarančių durų naudojimą.

8.       Teismas sprendė, kad asmens, teikiančio apgyvendinimo paslaugas, pareigos, numatytos ir Lietuvos higienos normoje HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-82, kurias atsakovė UAB „Mare Balticum“ vykdė netinkamai. Aplinkybė, kad ant viešbučio lauko durų nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, jos buvo sunkiai matomos, o užsidariusios lauko durys darė klaidingą įspūdį, kad yra atviros, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tuo, kad ieškovė į jas atsitrenkė. Po įvykio viešbutis netiesiogiai sutiko su nurodytais durų trūkumais, kadangi ant jų užklijavo ženklus (papuošimus). Teismas tai, kad ieškovė ėjo gana greitu žingsniu, manydama, kad durys atviros, nelaikė rūpestingumo reikalavimo pažeidimu. Teismas nenustatė, kad įvykio metu durys būtų neveikusios ar veikusios netinkamai. Tačiau sprendė, kad atsakovė pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą, kurios vertinimui šiuo atveju taikomi aukštesnio laipsnio reikalavimai. Tiek kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, tiek vadovaujantis minėtų Higienos normų 5 ir 10 punktų reikalavimais, UAB „Mare Balticum“ buvo atsakinga už žalos atsiradimo rizikos sumažinimą.

9.       Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už odontologijos paslaugas sumokėjo 4 413,93 Eur, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų. Atsakovų abejonės, jog ne visa reikalaujama atlyginti žala, susijusi su įvykio pasekmių šalinimu, buvo paneigtos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nuotraukomis. Byloje pateikta medicininės kortelės lapo kopija taip pat patvirtino priežastinį ryšį, kilusias pasekmes bei jų mastą. Kitų pateiktų įrodymų visuma leido daryti išvadą, kad ieškovės patirtas išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra susiję su patirtos traumos pasekmių šalinimu. Teismas ieškovei 4 413,93 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės UAB „Mare Balticum“. Teismas, nustatęs, kad atsakovai UAB „BTS turtas“ ir O. V. nebuvo laikomi deliktinės atsakomybės subjektais, jų atžvilgiu ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

10.       Faktą, kad ieškovė dėl įvykio patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, patvirtino medicininiai dokumentai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. liepos 20 d., šalindama įvykio pasekmes, nuolat turėjo lankytis pas gydytojus, kur jai buvo atliekamos įvairios procedūros. Ieškovė 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi dėl psichologinės konsultacijos, kurios metu skundėsi išgyvenimais, kilusiais po 2017 m. rugpjūčio 19 d. įvykio. Psichologinės pasekmės pasireiškė nepasitikėjimu savimi, savivertės sumažėjimu, gėdos jausmu prieš kolegas ir klientus (ieškovė dirba teisininke ir konsultuoja). Ilgą laiką negalėjo kąsti ir baimė kąsti maistą išliko iki šiol. Nerimavo dėl ateities, nes ateityje dantų estetikai atkurti gali reikėti didelių investicijų, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių jos išvaizdai.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ nuo 2020 m. lapkričio 17 d. turėjo socialinio draudimo skolų, tačiau jų turėjo ir 2016 m. birželio mėn. Teismo vertinimu, tai nepagrindė itin blogos finansinės įmonės būklės, nes ji turėjo skolų, kurios buvo padengtos. Faktas, kad dėl paskelbto karantino galimai sumažėjo bendrosios pajamos, nereiškė, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, įvykio pasekmės pakankamai intensyvios, kad atsirastų atsakovės UAB „Mare Balticum“ pareiga atlyginti neturtinę žalą.

12.       Teismas sprendė sumažinti prašomos neturtinės žalos dydį. Teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, vertino tai, kad byloje nebuvo nustatytas lauko durų mechanizmo neveikimas ir (ar) netinkamas veikimas. Ieškovė, nusileisdama link lauko durų, nesinaudojo laipteliais, ėjo plokštuma skirta leistis neįgaliems asmenims, kas galimai padidino jos ėjimo greitį, tuo pačiu sukėlė skaudesnes pasekmes. Nors šios aplinkybės teismas nelaikė ieškovės rūpestingumo ar atidumo pareigos pažeidimu, tačiau šią aplinkybę vertino nustatant atlygintinos sumos dydį darbdavio padaryto rūpestingumo pareigos pažeidimo kontekste. Taip pat įvertino patirtų neigiamų išgyvenimų intensyvumą proporcingumo požiūriu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1 000 Eur.

13.       Teismas tenkino reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

14.       Atmetus reikalavimus atsakovų UAB „BTS turtas“ ir O. V. atžvilgiu, jų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės. Teismas nustatė, kad bendra patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudarė 67 proc. Atsižvelgiant į atsakovės UAB „Mare Balticum“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės jai priteisė 143,75 Eur. Ieškovė byloje turėjo 4 707,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jas sumažino 69 Eur išlaidų suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą parengimą, apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą tenkinus. Taip pat nepriteisė 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi netenkintas. Įvertinęs bylos išnagrinėjimo rezultatus, patenkintų reikalavimų apimtis, Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ priteisė 3 107,67 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi užstatai nebuvo panaudoti, todėl grąžino juos sumokėjusiems asmenims. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarė 12,69 Eur, todėl valstybei iš atsakovės priteisė 8,67 Eur. Iš ieškovės jų nepriteisė, nes paskirsčius jas patenkintų reikalavimų daliai, jų suma neviršijo nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimų dalis atmesta, ir ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis. Teismas neteisingai nustatė ieškovės patirtų nepatogumų laikotarpį. Ieškovė pas gydytojus lankėsi ne 1 metus, o beveik 3 metus nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sukeltas pasekmes, jų intensyvumą, ieškovės patirtą skausmą, nepatogumus, negrįžtamą praradimą (natūralius du sveikus priekinius dantis). Byloje nėra duomenų, išskyrus atsakovų deklaratyvius teiginius, apie tinkamą durų veikimą. Lauko durys nebuvo apsaugotos nuo susidūrimo ir įrengtos be jokių neatsidariusią stiklo pertvarą pastebėti dienos šviesoje leidžiančių ar įspėjančių apie tokią susidūrimo riziką priemonių. Neaišku, kokiais duomenimis teismas sprendė, kad ėjimas plokštuma galėjo padidinti artėjimo prie durų greitį per se (savaime) ir (ar) ieškovės ėjimo greitis galėjo sukelti skaudesnes pasekmes. Be to, neaišku ir tai, kokiu pagrindu neturtinė žala sumažinta darbdavio padaryto rūpestingumo pareigos pažeidimo kontekste. Nagrinėjamu atveju nebuvo didelio ieškovės neatsargumo, ieškovė buvo pakankamai rūpestinga ir atsargi tiek, kiek tokiomis aplinkybėmis buvo objektyviai įmanoma. Ieškovė prašomą priteisti neturtinės žalos dydį pagrindė byloje esančiais duomenimis. Be to, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis atitiko patirtų išgyvenimų bei kitų neigiamų pasekmių pobūdį bei formuojamą teismų praktiką. Teismas, prašomą priteisti žalos dydį sumažinęs trečdaliu, nenurodė jokių motyvų. Ieškovės nuomone, neturtinės žalos dydis negali būti mažintinas, atsižvelgiant į patirto sužalojimo pobūdį (padaryta žala sveikatai), patirtus fizinius (skausmą, negalėjimą kramtyti kieto maisto ir kt.), psichologinius išgyvenimus (dėl baimės likti be dantų), estetinę būklę, kitas neigiamas pasekmes (3 metus ieškovė turėjo stebėti dantis, lankytis pas specialistus, psichologą, konsultuotis, gerti vaistus nuo skausmo, valgyti minkštą maistą, nesišypsoti ir pan.).

15.2.                      Teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl atsakovų UAB „BTS turtas“ ir O. V. atsakomybės netaikymo, taip pažeidė materialinės teisės normas dėl solidarios atsakomybės taikymo. Pažymėjo, kad tarp pastato teisėtų valdytojų nebuvo sudaryta atskira sutartis dėl pastato patalpų valdytojų (savininkų) įsipareigojimų pasiskirstymo ir (ar) bendro naudojimo objektų valdymo, todėl visi atsakovai laikytini solidariais atsakovais. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis kadastro bylos duomenimis prieš pastato rekonstrukciją, nes jie nebuvo aktualūs įvykio metu. Šie duomenys neįrodo, kad patalpos, esančios pastate, dėl kurio lauko durų ieškovei padaryta žala, ir kurias valdo UAB „BTS turtas“, O. V., ir UAB Mare Balticum, yra kitos ir (ar) turi atskirą išėjimą (-us). Ieškovė nurodė du skirtingus atsakovų UAB „BTS turtas“ ir O. V. atsakomybės taikymo pagrindus, todėl teismas privalėjo spręsti, ar yra pagrindai visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nepriklausomai, kuriuo pagrindu prašoma taikyti atsakomybė. Atsakovai yra solidariai atsakingi už žalą pagal CK 6.266 straipsnį ir atsako bendraisiais pagrindais, esant civilinės atsakomybės sąlygoms. Teismas nevertino, kad pareigą rūpintis pastato valdymu įvykio dieną turėjo ne tik faktinis valdytojas UAB „Mare Balticum“, bet ir atsakovė UAB „BTS turtas“ kaip teisėta valdytoja. Pažymėjo, kad UAB „Mare Balticum“ sudarė subnuomos sutartį su UAB „BTS turtas“, tačiau UAB „BTS turtas“ ja neperleido teisinių valdytojo pareigų, susijusių su pastato ir teritorijos valdymu. Taip pat dalies patalpų savininkas pastate yra O. V., kuriam priklausančių patalpų savininko (valdytojo) ir bendro naudojimo pastato objektų valdymo teisės ir pareigos neperduotos kitam asmeniui, todėl jis taip pat solidariai atsako dėl pastato bendro naudojimo konstrukcijų (objektų) – pastato pagrindinių lauko durų. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog 9 butų (patalpų) pastate, visi 9 butai (patalpos) turėtų atskiras išorines lauko duris ir (ar) tai, kad lauko durys nėra pastato bendrojo naudojimo objektas pagal CK 4.82 straipsnį. 

15.3.                      Ieškinį tenkinus visa apimtimi, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Mare Balticum“ prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, nepagrįstai nevertino nukentėjusiosios (ieškovės) veiksmų, prisidėjusių prie žalos atsiradimo.

16.2.                      Teismas nepagrįstai taikė CK 6.266 straipsnyje numatytą griežtąją statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, nors teisingai nustatė, kad įvykis atsitiko nė dėl to, kad durų mechanizmas nesuveikė ar suveikė netinkamai. Atsakomybė turėtų būti taikoma esant visoms bendrosioms deliktinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygoms. Aplinkybė, kad slankiojanti lauko durų dalis nebuvo tinkamai pažymėta, nėra konstrukciniu statinio trūkumu, nėra netinkamo durų įrengimo pasekmė. Šis statinio trūkumas galėjo atsirasti dėl nepakankamos statinio priežiūros, bet tai nesusiję su jo konstrukciniais elementais. Tokio tipo durų naudojimas pagal paskirtį pats savaime nelaikomas keliančiu didesnę negu minimalią riziką vartotojo gyvybei ar sveikatai. Nėra pagrindo teigti, kad lauko durų stiklas netinkamas, nesaugus, nes ieškovei į duris atsitrenkus, jų stiklas nesubyrėjo, neskilo, ieškovės niekaip nesužeidė.

16.3.                      Jeigu laikytume teisingą teismo išvadą dėl CK 6.266 straipsnio taikymo, teismas privalėjo atsižvelgti, kad pagrindinė įvykio ir žalos atsiradimo priežastimi buvo pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Ieškovė elgėsi nerūpestingai, žinodama, kad artėja prie slankiojančių stiklinių lauko durų, ėjo itin sparčiu žingsniu, prie jų nestabtelėjo, dėl to išimtinai dėl savo kaltės nepastebėjo, kad stiklinės durys iki galo neatsidarė ir į jas trenkėsi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad lauko durų stiklas sunkiai identifikuojamas iš vidaus. Teismas sutiko, kad lauko durų stiklas tonuotas, stiklinės pertvaros stacionarioji dalis su lipdukais ir viešbučio veiklą žyminčiais žymenimis. Taigi, bet kuris protingas asmuo gali ir turi suvokti, kad toje vietoje yra stiklinės lauko durys. Jei stiklas tonuotas, tai jų tonas bus matomas iš abiejų pusių. Be to, pažymėjo ir tai, kad vaizdo kameros vaizdas neperteikia tikrųjų spalvų.

16.4.                      Teismas nenustatinėjo kaltės, o priežastinį ryšį nustatė neteisingai. Pagrindine įvykio priežastimi buvo ne tai, kad slankiojanti durų dalis nebuvo pažymėta specialiais lipdukais, o tai, kad ieškovė elgėsi itin neatidžiai ir nerūpestingai. Ieškovė, kuri ne pirmą kartą lankėsi viešbutyje, negalėjo nežinoti, kad toje vietoje bus lauko durys, kokiu būdu jos veikia. Ieškovė pernelyg greitai priartėjo prie durų, iš šono, dėl ko galimai ir trenkėsi į be atsidarančias duris.

16.5.                      Teismas netinkamai nustatė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Atsakovė teigia, kad ne visos turtinę žalą sudarančios išlaidos, šalinant ieškovės sužalojimo pasekmes, buvo būtinos ir susijusios su sužalojimu. Po įvykio į stomatologą ieškovė kreipėsi po daugiau nei 14 mėnesių ir tuo metu jai atlikta dantų tiesinimo (gražinimo) procedūra, gydyti jau nebe 2, o 4 dantys. Ši procedūra nebuvo būtina įvykio pasekmių šalinimui. Ieškovei priteista neturtinės žalos suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, yra nepagrįstai didelė. Ieškovė savo neigiamus išgyvenimus grindžia deklaratyviais teiginiais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kentusi skausmą, vartojusi vaistus nuo skausmo, kad ji per trejus metus nuolat, periodiškai lankėsi pas medikus, kad žala neištaisoma (nepagydoma) ir galėtų turėti ilgalaikes pasekmes ieškovės sveikatai. Nėra duomenų, kad po įvykio ieškovė būtų nedarbinga ar jos darbinė veikla buvo apribota. Kritiškai vertintina psichologo pažyma, kurią ieškovė pateikė bylos nagrinėjimo metu, atsakovams išreiškus abejones dėl ieškovės patirtų išgyvenimų. Kartu su pažyma ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodytu periodu mokėjo už psichologo paslaugas.

16.6.                      Teismas be pagrindo priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio nemažino CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi pagrindinis veiksnys, lėmęs žalos ieškovei atsiradimą, buvo ieškovės veiksmai. Be to, teismas nepagrįstai ieškovės veiksmus vertino vienaip, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, ir kitaip – priteisdamas turtinę žalą. Teismas neteisingai įvertino atsakovės finansinę būklę. Atsakovės verslas itin nukentėjo prasidėjus Covid-19 pandemijai. Atsakovė buvo priversta atleisti daugiau nei pusę savo darbuotojų, viešbučio pajamos krito drastiškai. Atsakovė neturi galimybės atlyginti ieškovei jos prašomą žalą.

16.7.                      Atsakovė nesutinka su ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kita vertus, teismui nebuvo pagrindo priteisti visas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei negali būti užkraunama perteklinio atstovavimo išlaidų našta. Ieškovės procesiniai dokumentai buvo surašomi ir teismo posėdžiai vyko skirtingais laikotarpiais, kuomet vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) skyrėsi. Teismas nenurodė, už kokį ir kada parengtą dokumentą bei kokia suma priteisiama, todėl nėra galimybės patikrinti, ar patirtos išlaidos neviršijo rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. Byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais, joje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai. Atsakovė teigia, kad ieškovės advokato darbo ir laiko sąnaudos yra minimalios, todėl tuo atveju, jeigu ieškovei bylinėjimosi išlaidos bus priteisiamos, tai turi būti priteisiamos simbolinio dydžio.

17.       Atsakovai O. V. ir UAB „BTS turtas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Mare Balticum“ apeliacinio skundo, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Pareiškime prisidėti prie apeliacinio skundo nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Nurodo, kad palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus sprendimo nepagrįstumo pagrindus bei motyvus, juos pakartoja. Papildomai nurodo, kad pro lauko duris iki tol tą dieną sėkmingai vaikščiojo kiti viešbučio lankytojai, pro jas prieš pat įvykį išėjo ieškovės sutuoktinis. Nė vienas asmuo į lauko duris neatsitrenkė, nes matė, kad tai yra automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys ir,  elgdamiesi protingai, atsargiai nelėkdavo į jas, o palaukdavo, kol jos atsidarys. Atsakovų įsitikinimu, didžiąja dalimi dėl įvykio yra kalta pati ieškovė.

18.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Mare Balticum“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                      Teismas nustatė visas atsakovės UAB „Mare Balticum“ civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė pastato lauko durų eksploatavimą vykdė pažeisdama teisės normas. Dėl neteisėto atsakovės neveikimo ieškovė objektyviai negalėjo pamatyti prieš save esančių neatsidariusių lauko durų. Ieškovei, priartėjus prie lauko durų, jos automatiškai neprasidarė, dėl ko ieškovė apatine veido dalimi atsitrenkė į stiklą. Byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus atsakovų deklaratyvius subjektyvius teiginius, apie tinkamą durų veikimą. Ieškovė, būdama pakankamai atsargi ir rūpestinga, nebūtų atsitrenkusi į stiklą, jeigu būtų objektyviai galėjusi jį pastebėti. Aplinkybė, kad ieškovei atsitrenkus į stiklą šis nesudužo, neturi įtakos sprendžiant dėl atsitrenkimo rizikos. Jokių specifinių reikalavimų, taisyklių klientams atsakovė nepaskelbė. Teismas objektyviai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai nustatė nesant ieškovės didelio neatsargumo ar tyčios. Ieškovė žiūrėjo kur eina (nebuvo nukreipusi žvilgsnio į telefoną ar į šoną), žvilgsnis nukreiptas į išėjimą, tad elgėsi pakankamai rūpestingai ir buvo pakankamai atidi.

18.2.                      Atsakovė deklaratyviai teigia, kad lauko durų stiklas iš vidaus buvo matomas. Lauko durys anksčiau būdavo paliekamos atidarytos (atsidariusios), taip pat, ant jų buvo žymima lipdukais ir pan. Teismas pagrįstai nustatė, kad lauko durų stiklas iš vidaus nebuvo pastebimas, o vaizdo įrašas ir fotonuotraukos tą neginčijamai patvirtino. 

18.3.                      Atsakovė deklaratyviai ginčija turtinės žalos dydį. Visos ieškovės turtinę žalą patvirtinančios išlaidos buvo patirtos šalinant ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmes. Ieškovė prašė priteisti tik tas išlaidas, kurių patyrimą patvirtinančius dokumentus išsaugojo ir tik tiesiogines gydymo išlaidas. Patirtas kelionės, psichologo ir pan. išlaidų ieškovė priteisti neprašė. Atsižvelgiant į oficialius įstaigų išrašus, specialistų rekomendacijas gydymui, pateiktus paaiškinimus, rentgeno ir foto nuotraukas (iki įvykio, po jo, gydymo eigoje), ieškovei taikytas gydymas atitiko gydytojų rekomendacijas, o ieškovei buvo suteiktos tik tos paslaugos, kurios buvo rekomenduojamos, siekiant atstatyti pažeistų dantų būklę ir estetinį vaizdą. 

18.4.                      Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis ženkliai didesnis nei teismai paprastai priteisia, esant panašaus pobūdžio sužalojimams. Teismas priteisė mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą nei nurodė ieškovė, kuri neviršija nustatytosios teismų praktikoje. Atsakovė nenurodo, kokios teismų praktikos neatitinka priteistas teismo neturtinės žalos dydis. Atsakovė nurodo teismų praktiką, kurioje buvo didelis paties nukentėjusio asmens neatsargumas (nukentėjusysis buvo sunkaus girtumo laipsnio, iniciavo muštynes ir pan.), nukentėjusiajam vidutiniškai priteisiant 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 

18.5.                      Ieškovė nesutinka dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio mažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nukentėjusiojo kaltė nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti žalą padaręs asmuo. Atsakovė ieškovės kaltę įrodinėjo deklaratyviais paaiškinimais. Byloje neįrodyta ieškovės kaltė dėl įvykio. 

18.6.                      Ieškovė nesutinka dėl priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio mažinimo CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliacinio skundo motyvai to nepagrindžia. Atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami atlygintinos žalos sumažinimui. Pateikti duomenys apie atsakovės 2019 m. finansinę būklę nerodo finansinės situacijos bylos išnagrinėjimo dienai, atsakovė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų. Covid-19 pandemijos metu patirti veiklos apribojimai, nesudaro pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį. Teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė, kad nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydžio dėl sunkios atsakovės turtinės padėties.

18.7.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, deklaratyviai prašo jas sumažinti. Ieškovė pateikė detalius kiekvienos išlaidų dalies aprašymus (detalizacijas), nurodė paslaugų teikimo datą, paslaugos teikimo laiką, pobūdį, todėl nenustačius neatitikimo rekomendaciniams dydžiams, teismui nebuvo pagrindo apie tai nurodyti sprendime. Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, reikšti savo nuomonę dėl jų dydžio pagrįstumo bylos nagrinėjimo metu, tačiau šia teise nesinaudojo. Byla buvo didelės apimties, sudėtinga, o iš byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdžio ir apimties, skaičiaus, taip pat, šalių įrodymų apimties, pareikalavo didelių teismo ir šalių žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Byloje nagrinėti civilinės atsakomybės klausimai skirtingais teisiniais pagrindais, dėl skirtingų atsakovų, dalyvavo daug šalių, todėl visos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos.

19.       Atsakovai UAB „Mare Balticum“, O. V. ir UAB „BTS turtas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Teismas teisingai nustatė ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį. Teismas įvertino, kad žala ieškovei padaryta ne dėl UAB „Mare Balticum“ tyčinių veiksmų ar siekio padaryti žalą; byloje nenustatyta, kad durų mechanizmas neveikė ar veikė netinkamai; ieškovė nusileisdama link durų, nesinaudojo laipteliais, o ėjo plokštuma, kas galimai padidino jos ėjimo greitį, o tuo pačiu sukėlė skaudesnes pasekmes. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pas gydytojus lankėsi reguliariai. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė lankėsi pas gydytojus nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2019 m. sausio mėn. Byloje nėra duomenų, kad po įvykio ieškovė kentėjo skausmą, vartojusi vaistus nuo skausmo. Ieškovei buvo konstatuotas dviejų dantų nuskilimas, tačiau patys dantys liko sveiki, jų šaknys, kanalai nepažeisti. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga ar jos darbinė veikla buvo apribota. Ieškovė kreipėsi į psichologą 2017 m. rudenį, tačiau duomenų, kad psichologo pagalba ieškovei buvo teikiama ir vėliau, – nėra. Taigi ieškovės emociniai išgyvenimai sąlyginai trumpalaikiai, jie neturėjo rimtų pasekmių jos emocinei būklei. Po atliktų estetinių procedūrų ieškovės dantys atstatyti visiškai. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neturėjo galimybės pastebėti jos kelyje esančių stiklinių durų. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atsargi tiek, kiek tokiomis aplinkybėmis buvo objektyviai protinga. Teismas nepagrįstai nevertino pačios ieškovės veiksmų, lėmusių įvykį ir žalos atsiradimą.

19.2.                      Ieškovė klaidina teismą nurodydama teismų praktiką, kurioje nebuvo priteista ieškovės prašomas turtinės žalos dydis. Pagal teismų praktiką, esant rimtesniems dantų sužalojimams, kai dantys nuskeliami, išmušami, nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis siekia apie 400–500 Eur, o 1000 Eur neturtinė žala priteisiama paprastai tais atvejais, kai padaromi itin rimti dantų sužalojimai, kartu su kitais veido pažeidimais. Tuo tarpu ieškovė nusiskėlė du dantis, papildomų veido ar kitų kūno dalių sužalojimų nepatyrė.

19.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai O. V. ir UAB „BTS turtas“ privalo solidariai su UAB „Mare Balticum“ atlyginti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde nurodė argumentus, dėl ko atsakomybė neturėtų būti taikoma CK 6.266 straipsnio pagrindu, todėl jų nekartoja. Pažymėjo, kad faktinė patalpų, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, valdytoja yra UAB „Mare Balticum“, todėl nei O. V., nei UAB „BTS turtas“ ieškovei atlyginti žalą neprivalo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama apeliantų apeliaciniuose skunduose apibrėžtose ribose.

Dėl rašytinių paaiškinimų

21.       Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Be to, proceso įstatymo nuostatos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės apeliaciniame procese reikšti atsikirtimus į atsiliepimus į apeliacinį skundą, papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 4 413,93 Eur turtinę ir 3 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 4 413,93 Eur turtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir atsakovė UAB „Mare Balticum“.

23.       Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio (ne)tinkamo kvalifikavimo

24.       Atsakovė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės atsakomybės taikymo, nepagrįstai taikė CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinio savininko (valdytojo) griežtąją civilinę atsakomybę. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais ir  nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir asmens kaltė. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kaltės iš viso nenustatinėjo, o priežastinį ryšį nustatė netinkamai. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad ieškinio teisinis pagrindas yra tiek CK 6.266 straipsnis, tiek bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai. Toks ieškinio teisinis pagrindas yra nurodytas ne tik ieškinyje, patikslintame ieškinyje, bet ir apeliaciniame skunde.

25.       Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017, 22 punktas).

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčijamo sprendimo apskritai nėra aišku, kurią materialinės teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė, spręsdamas klausimą dėl atsakomybės atsakovų atžvilgiu taikymo (netaikymo). Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas nurodo CK 6.266 straipsnį, kuriuo vadovaujantis sprendžia klausimą dėl atsakovų atžvilgiu taikytinos solidarios atsakomybės buvimo (nebuvimo). Kita vertus, spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „Mare Balticum“ atsakomybės, vadovaujasi jau kita materialinės teisės norma, t. y. CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalimi, ir daro išvadą, jog automatiškai slankiojančios viešbučio išėjimo (įėjimo) durys yra padidinto pavojaus šaltinis, kurių veikimo neįmanoma visiškai (absoliučiai) kontroliuoti, jas naudojant kyla žalos atsiradimo rizika. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, vertino, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ veikla yra susijusi su didesnio pavojaus šaltinio valdymu.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir netinkamai taikė tiek CK 6.266, tiek 6.270 straipsnius. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, nurodytais apeliaciniuose skunduose, kad nagrinėjamu atveju atsakomybės atsakovės UAB „Mare Balticum“ atžvilgiu klausimas turėjo būti sprendžiamas bendraisiais civilinės atsakomybės taikymo pagrindais.

Dėl statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį

28.       CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas specialusis deliktinės atsakomybės atvejis – statinių savininko (valdytojo) atsakomybė.  Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

29.       Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas taikymo, kiekvienu atveju, be kita ko, būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė nekyla.

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtino, kad ji, eidama iš viešbučio, kurio paslaugomis naudojosi su šeima, atsitrenkė veidu į automatiškai slankiojančias stiklines lauko duris. Ieškovė dėl įvykusio įvykio patyrė dantų traumą. Ieškovė teigė, kad automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys nebuvo pažymėtos jokiais įspėjamaisiais ženklais. Dėl šios priežasties ieškovė, eidama iš viešbučio, nepastebėjo, kad lauko durys yra užsidariusios ir į jas atsitrenkė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad lauko durys (jų nestacionari dalis) nebuvo pažymėtos jokiais skiriamaisiais ženklais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė galėjo dėl to nepastebėti, jog lauko durys yra užsidariusios ir į jas atsitrenkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, t. y. tai, kad įvykio metu viešbučio lauko durys nebuvo tinkamai pažymėtos įspėjamaisiais ženklais (lipdukais buvo pažymėta tik stacionari lauko durų dalis), nelaikytina statinio sugriuvimu ir (ar) jo konstrukcijos trūkumu, kuriems esant galimas atsakomybės taikymas vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu viešbučio lauko durys neveikė ar veikė netinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Mare Balticum“ argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybės, jog viešbučio lauko durų mechanizmas nesuveikė ar suveikė netinkamai, taip pat nebuvo jokio pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnį.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir nėra nustatyta, jog nelaimingas įvykis įvyko dėl statinio ir (ar) jo konstrukcijos sugriuvimo, netinkamo veikimo, neveikimo ar kitokių trūkumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikytinų sąlygų.

32.       Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Mare Balticum“ ir (ar) kitų atsakovų O. V. ir UAB „BTS turtas“  atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas dėl žemiau nurodytų priežasčių nesutinka, kad deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas atsakovų atžvilgiu turėjo būti sprendžiamas bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Be to, teisėjų kolegija, kaip minėta nutarties 27 punkte, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl CK 6.270 straipsnio nagrinėjamu atveju taikymo.

Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybės taikymo pagal CK 6.270 straipsnį  

33.       CK 6.270 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kita deliktinės atsakomybės taikymo išimtis (specialus atvejis) – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

34.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad didesnio pavojaus šaltinis – asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams. Dėl tokio jų pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

36.       Taigi, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.270 straipsnio nuostatas, būtina išsiaiškinti, ar asmens valdomas objektas ar juo vykdoma veikla kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams ir yra laikytini didesnio pavojaus šaltiniu, dėl kurio atsirado žala, t. y. konstatuoti esant abu anksčiau minėtus kasacinio teismo praktikoje išskirtus kriterijus.

37.       Šioje nutartyje jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu metu nustatė, jog ieškovė dantų traumą patyrė dėl to, kad atsitrenkė į viešbučio automatiškai slankiojančias stiklines lauko duris. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys, į kurais atsitrenkus, ieškovė patyrė žalą, yra padidinto pavojaus šaltinis. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, nurodė, kad tokių lauko durų veikimo neįmanoma visiškai (absoliučiai) kontroliuoti, jas naudojant kyla žalos atsiradimo rizika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytoja yra atsakovė UAB „Mare Balticum“, kuri vykdė viešbučio veiklą ir kurios valdomose patalpose įvyko įvykis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustatė netinkamai, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ veikla yra susijusi su padidinto pavojaus šaltiniu.  

38.       Pažymėtina, kad automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys atsidaro savaime, suveikus tam tikriems įrengtiems davikliais. Teisėjų kolegijos vertinimu, automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys – tai įprastas, niekuo neypatingas, visiems žmonėms gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam žmogui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Manytina, kad kiekvienas žmogus supranta ne tik tai, kad tokios durys yra skirtos patekti į patalpą ir (ar) išeiti iš jos, bet ir tai, kad priartėjus prie tokių durų, suveikus jos davikliams, jos savaime atsidaro. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad automatiškai slankiojančios lauko durys veikė ne pagal jų tikslinę paskirtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi automatiškai slankiojančių durų mechanizmo veikimą ir jų paskirtį, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo aiškinti, jog automatiškai slankiojančios lauko durys, kaip elementarus statinio įrenginys, kelia itin didelę žalos atsiradimo riziką, nes vidutinio dalyvio suvokimo pakanka suprasti šio įrenginio veikimo grėsmes, o civilinių teisinių santykių subjektui veikiant pagal protingumo reikalavimą, įtvirtintą CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, ši rizika yra maksimaliai sumažinama. Priešingas CK 6.270 straipsnyje įtvirtinto didesnio pavojaus šaltinio aiškinimas neatitiktų ne tik teisės interpretavimo principų, bet ir prieštarautų protingumo principui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Konstatavus, jog nėra pagrindo kvalifikuoti automatiškai slankiojančias lauko duris kaip didesnio pavojaus šaltinį, atitinkamai spręstina, kad bylą nagrinėjęs  pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, o konkrečiai nepagrįstai taikė CK 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas nagrinėjamam ginčui spręsti.

39.       Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šalių ginčo materialiojo teisinio santykio tinkamo kvalifikavimo pagrindo, taip pat tai, ar egzistuoja (egzistavo) sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsakovų atžvilgiu kilti.

Dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, taikymo CK 6.292–6.300 straipsnių pagrindu ir civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės UAB „Mare Balticum“ atžvilgiu (ne)buvimo 

40.       Nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė kartu su šeima (sutuoktiniu ir vaikais) naudojosi viešbučio, esančio adresu Vilniuje, Subačiaus g. 2, paslaugomis laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės UAB „Mare Balticum“ PVM sąskaita faktūra, išrašyta E. K. (ieškovės sutuoktinio) vardu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad viešbučio patalpų, esančių Vilniuje, Subačiaus g. 2, faktinė valdytoja buvo (ir šiuo metu yra) atsakovė UAB „Mare Balticum“. Tai, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ buvo ir yra faktinė viešbučio patalpų valdytoja patvirtina byloje esanti 2005 m. birželio 21 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (toliau – ir subnuomos sutartis), sudaryta su UAB „Baltic travel service“ (dabar – atsakovė „BTS turtas“). Minėta subnuomos sutartimi, atsakovei UAB „Mare Balticum“ perduotos 1 923,85 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos laikinai už užmokestį valdyti ir naudoti viešbučio veiklai (subnuomos sutarties 1 punktas). Ieškovė savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ji 2017 m. rugpjūčio 19 d. apie 17 val., išeidama iš viešbučio, veidu atsitrenkė į automatiškai slankiojančias stiklines lauko duris, dėl ko patyrė dantų traumą. Ieškovė teigė, kad lauko durys nebuvo teisės aktų tvarka pažymėtos ir apsaugotos nuo galimo susidūrimo. Traumos metu buvo sunkiai sužaloti ir nuskilo ieškovės centriniai priekiniai viršutiniai dantys, sutrūkinėjo (suaižėjo) jų bei šalia esančių dantų emalis.

41.       Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei su šeimos nariais atsakovė UAB „Mare Balticum“ teikė viešbučio apgyvendinimo paslaugos laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. Minėtų paslaugų teikimo metu dėl įvykusio įvykio (dantų traumos) ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašė atlyginti. Paslaugų teikėjo pareigą atlyginti žalą dėl netinkamos kokybės paslaugos reglamentuoja CK šeštosios knygos XXII skyriaus ketvirtas skirsnis (CK 6.292–6.300 straipsniai).

42.       Žalos, padarytos nekokybiškais produktais ar paslaugomis, atlyginimo instituto normos taikomos tais atvejais, kai produktai (paslaugos) įsigyjami vartojimo, o ne verslo tikslais (CK 6.292 straipsnio 5 dalis), tai yra specialios deliktinės atsakomybės normos, skirtos vartotojui (fiziniam asmeniui) ginti. Paslaugų tiekėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą vartotojui netinkamos kokybės produktais ar paslaugomis, grindžiam tuo, kad paslaugų tiekėjas turi užtikrinti paslaugos kokybę, imtis prevencinių priemonių, kad paslaugos nebūtų nekokybiškos. CK 6.292 straipsnio 2 dalis numato, kad gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris pažymėdamas produktą (paslaugas) savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją). Paslaugų tiekėjo sąvoka yra įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams. Šiuo atveju atsakovė (verslininkė) UAB „Mare Balticum“ suteikė ieškovei (fiziniam asmeniui) atlygintinas viešbučio apgyvendinimo paslaugas, siekiant patenkinti ieškovės asmeninius ir jos šeimos poreikius. 

43.       Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ne kartą yra nurodžiusi, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ valdomo viešbučio automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pažymėtos ir apsaugotos nuo galimo susidūrimo. Taigi, iš esmės pati ieškovė atsakovės UAB „Mare Balticum“ atsakomybę siejo su suteiktų paslaugų kokybiškumu arba, kitaip tariant, – (ne)saugumu. Nepaisant to, nurodė, kad visų atsakovų atžvilgiu atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas taikant CK 6.266 straipsnį ir (ar) bendrąsias civilinės atsakomybės normas. Atsakovai procesiniuose dokumentuose neneigė tos aplinkybės, kad ieškovei buvo teikiamos atsakovės UAB „Mare Balticum“ valdomo viešbučio apgyvendinimo paslaugos, neneigė ir tai, kad viešbučio automatiškai slankiojančios skilinės lauko durys (jų nestacionari dalis) nebuvo pažymėtos jokiais ženklais, tačiau tvirtino, kad pagrindinė priežastis dėl kurios ieškovė patyrė traumą buvo jos pačios itin didelis nerūpestingumas.

44.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimas, atliekamas teismo nuožiūra, pirmiausia tiesiogiai priklauso nuo bylos šalių procesinių veiksmų – reikalavimų ir atsikirtimų suformulavimo – rezultato, kuris, kaip minėta, lemia paties ginčo dalyko apibrėžimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020, 23 punktas). 

45.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės bei atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat aplinkybės, nustatytos bylos nagrinėjimo metu, t. y. tai, kad ieškovei ir jos šeimos nariams buvo teikiamos viešbučio apgyvendinimo paslaugos, kurių metu ieškovė patyrė dantų traumą, tik dar kartą patvirtina, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ atsakomybės klausimas turėjo būti sprendžiamas taikant anksčiau minėtas CK šeštosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio (CK 6.292–6.300 straipsniai) normas.

46.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, yra įstatyme nurodytas civilinės deliktinės atsakomybės be kaltės atvejis (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo (vartotojas) įrodo tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybiškumą), žalos faktą ir jos dydį ir priežastinį ryšį tarp produkto nekokybiškumo ir atsiradusių nuostolių (CK 6.295 straipsnis).

47.       CK 6.293 straipsnio 2 dalis numato, kad terminas „paslauga“ reiškia veiklą, kuria tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis, išskyrus sveikatos priežiūros, teisines, švietimo, šiluminės energijos, dujų, vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo ir transporto paslaugas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Mare Balticum“ ieškovei ir jos šeimos nariams teikė apgyvendinimo (viešbučio) paslaugą. Turizmo įstatymo (toliau – ir TĮ) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apgyvendinimo paslauga – tai ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius. Pagal TĮ 30 straipsnio 2 dalį apgyvendinimo paslaugos yra skirstomos į klasifikuojamąsias ir neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas. Prie klasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų priskiriamos viešbučio, motelio, svečių namų ir kempingo paslaugos.

48.       CK 6.292 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų tiekėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. CK 6.294 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktas (paslaugos) yra netinkamos kokybės, jeigu jis neatitinka saugos reikalavimų, kurių protingai gali tikėtis vartotojas. Paslaugos teikėjo pareiga teikti vartotojui tik saugią paslaugą yra įtvirtinta ir Produktų saugos įstatymo (toliau – PSĮ) 11 straipsnio 1 punkte. PSĮ 3 straipsnio 18 dalyje numatyta, kad saugi paslauga – tai paslauga, kuri teikiama nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar vėliau nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką, kuri yra būdinga paslaugai ir laikoma priimtina ir atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. PSĮ 11 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta paslaugos tiekėjo pareiga teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą vartojimo laiką. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Lietuvos higienos normų HM 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir Higienos norma) 5 punkte numatyta, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo teikti tik saugias paslaugas. Higienos normos 10 punkte numatyta, kad apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.). Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitokios (pavyzdžiui, garso, šviesos) priemonės, ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių. 

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 48 punkte nurodytos teisės aktų nuostatos įpareigoja apgyvendinimo paslaugas teikiantį subjektą užtikrinti, kad patalpos ir jose esantys įrenginiai (mechanizmai) būtų saugūs, tuo pačiu turi būti užtikrinta, kad patalpos, jose esantys įrenginiai (mechanizmai) būtų įrengti, prižiūrimi taip, kad juos naudojant įprastai nekiltų grėsmės paslaugos gavėjo sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad viešbučio automatiškai slankiojančios stiklinės lauko durys (jų nestacionari duris) nebuvo tinkamai pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, kas reiškia, kad nebuvo pakankamai užtikrintas saugumas taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (galimo atsitrenkimo į lauko duris, kas šiuo atveju ir įvyko). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ teikiama viešbučio apgyvendinimo paslauga, naudojant nepažymėtas jokiais skiriamaisiais ženklais automatiškai slankiojančias stiklines lauko duris (jų nestacionarią dalį) neatitiko CK 6.294 straipsnio, PSĮ bei kitų teisės aktų reikalavimų, t. y. kėlė vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalią riziką. Taigi, atsakovės UAB „Mare Balticum“ ieškovei teikiama paslauga nebuvo kokybiška (saugi). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus (o konkrečiai pagal Higienos normas) turi teikti tik saugias paslaugas, taip pat vertino, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareigas, įtvirtintas Higienos normoje, atsakovė UAB „Mare Balticum“ vykdė netinkamai. Nepaisant to, kaip minėta aukščiau, tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mare Balticum“ susiklosčiusį materialųjį teisinį santykį kvalifikavo netinkamai.

50.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog tuo atveju, jeigu lauko durų mechanizmas būtų suveikęs tinkamai (būtų atsidaręs), ieškovė nebūtų atsitrenkusi į stiklą ir jokios žalos nebūtų patyrusi. Kaip minėta nutarties 30 punkte, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių tai, kad lauko durų mechanizmas įvykio metu būtų neveikęs ir (ar) veikęs netinkamai. Tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog  įvykio metu durys būtų neveikusios ar veikusios netinkamai.

51.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta nutarties 47–49 punktuose, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti ir įrodyti atsakovės UAB „Mare Balticum“ neteisėti veiksmai, t. y. ieškovei suteiktos paslaugos nekokybiškumas (nesaugumas).  

52.       Dėl ieškovei suteiktos nesaugios paslaugos buvo padaryta žala. Pagal CK 6.292–6.300 straipsniuose įtvirtintas taisykles atlyginama tik ta žala, kuri atitinka CK 6.299 straipsnyje įtvirtintus požymius. Remiantis 6.299 straipsnio 1 punkto nuostatomis, terminas „žala“ reiškia: dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sužalojimo atsiradusią žalą, įskaitant neturtinę. Paslaugos tiekėjo pareiga atlyginti vartotojui turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė naudodamasis paslaugos teikėjo suteikta paslauga yra įtvirtinta ir PSĮ 11 straipsnio 7 punkte.

53.       Kaip minėta nutarties 22 punkte, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 4 413,93 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos turtinės žalos ir jos dydžio nurodo, kad, jos nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog visa ieškovės prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi su patirta trauma ir traumos metu patirtų pasekmių šalinimu.

54.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

55.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).

56.       Tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

57.       Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

58.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš karto po traumos, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., kreipėsi į UAB „Kauno ortodontijos centras“, kur jai buvo atliktas dviejų nuskeltų priekinių dantų vainikų atstatymas plombomis. 2018 m. gegužės mėn. ieškovė kreipėsi į UAB „Kauno ortodontijos centras“ kontroliniam vizitui, kurio metu ieškovei buvo rekomenduota atkurti traumos metu nukentėjusių dantų estetinį vaizdą bei tvirtumą. Byloje esanti 2018 m. gegužės 18 d. UAB „Kauno ortodontijos centras“ pažyma paneigia atsakovės UAB „Mare Balticum“ teiginius, nurodytus apeliaciniame skunde, kad neaišku dėl kokių priežasčių buvo atliktas ne dviejų, o keturių priekinių dantų estetinis protezavimas. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad dantų estetinis vaizdas yra prastas. Dėl prastos estetinės dantų išvaizdos rekomenduota visus keturis priekinius dantis (centrinius ir šoninius kandžius) protezuoti keraminėmis laminatėmis, taip, kiek įmanoma, maskuojant sutrūkinėjimus ir atstatant nuskilusius audinius ilgaamžiškesne medžiaga. Nurodė, kad protezuojant dantis poromis (11+21, 12+22), galima garantuoti maksimaliai estetišką rezultatą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2018 m. lapkričio mėn. kreipėsi į UAB „Dantima“ dėl dantų estetinio vaizdo ir tvirtumo atstatymo. Ieškovei priekinių viršutinių dantų estetinis dantų būklės bei tvirtumo atstatymas buvo atliekamas keraminėmis laminatėmis. Taigi, byloje esantys duomenys, priešingai nei teigia atsakovė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde, patvirtina, kad keraminės laminatės buvo naudojamos neatliekant dantų tiesinimo procedūrą, o kiek įmanoma labiau atstatant ieškovės dantų estetinį vaizdą ir dantų tvirtumą į buvusią būklę, kuriuos ji prarado po to, kai patyrė traumą. Tai, kad protezavimas keraminėmis laminatėmis leidžia ne tik pašalinti visus šypsenos defektus, atkurti dantų estetinį vaizdą, bet ir sukurti natūraliai tvirtus bei ilgaamžius dantis, patvirtina ir viešai prieinama informacija (žr. pvz., informaciją apie protezavimą keraminėmis laminatėmis www.ficlinica.lt) Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2020 m. kreipėsi į UAB „Dantima“ kur buvo tiriama, o vėliau ir gydoma, atsiradusi 11 danties jautrumo problema. UAB „Dantima“ nustatė 11 danties nekrozę, kurios priežastimi buvo laikoma patirtos danties traumos komplikacija.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, kad ieškovei padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymi tęstiniu pobūdžiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei iš karto po sveikatos sužalojimo buvo suteikta pagalba UAB „Kauno ortodontijos centras“, tačiau tokio vienkartinio gydymo nepakako, ir toliau vyko traumuotų dantų gydymas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinius įrodymus (sąskaitas faktūras), patvirtinančius, kad ieškovė dantų traumos pasekmėms šalinti iš viso patyrė 4 413,93 Eur turtinę žalą. Tuo tarpu atsakovė UAB „Mare Balticum“ nepateikė nė vieno įrodymo, paneigiančio žalos padarymo faktą ir (ar) jos dydį. Tokių įrodymų atsakovė UAB „Mare Balticum“ nepateikė ir apeliaciniame procese.

60.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 58–59 punktuose, daro išvadą, kad  pirmosios instancijos teismas įrodymus, susijusius su turtinės žalos padarymo faktu ir jos dydžio nustatymu, tinkamai įvertino, ištyrė ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius tiek patirtos žalos faktą, tiek prašomos priteisti turtinės žalos (4 413,93 Eur) dydį. Tuo tarpu atsakovės UAB „Mare Balticum“ argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog visos ieškovei suteiktos paslaugos ir (ar) jos visa patirta turtinė žala nėra susijusi su įvykiu ir įvykio metu patirtų pasekmių šalinimu, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

61.       Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, dėl ko nepagrįstai sumažino ir priteisė ieškovei tik 1 000 Eur neturtinę žalą. Tuo tarpu atsakovė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad, jos nuomone, ieškovei priteista neturtinė žalos suma neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų ir yra nepagrįstai didelė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė pateikė pažymą iš psichologės, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad už suteiktas psichologės paslaugas būtų sumokėjusi, todėl šis įrodymus, atsakovės nuomone, turi būti vertinamas kritiškai.

62.       Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 

63.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

64.       Nurodytu aspektu pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Taigi, toks vertinimas lemia, jog dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, nesivadovauja šalių apeliaciniuose skunduose, taip pat atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodyta teismų praktika, kuri, jų teigimu, patvirtinta priteistiną neturtinės žalos dydį analogiško pobūdžių bylose, o vadovaujasi ja tiek, kiek teismų praktikoje bendrąja prasme yra aiškinami neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai ir patikrina tai, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį, įvertino ir atsižvelgė į visus ieškovės individualius išgyvenimus ir praradimus dėl patirtos traumos.

65.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. liepos 20 d. nuolat turėjo lankytis pas gydytojus, kur jai buvo atliekamos įvairios procedūros. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame teisme, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, netinkamai nustatė jos patirtų nepatogumų laikotarpį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė traumą patyrė 2017 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovei UAB „Kauno ortodontijos centras“ 2017 m. rugpjūčio 21 buvo atliktas nuskeltų dantų vainikų atstatymas šviesoje kietėjančiomis plombomis. Ieškovė 2018 m. gegužės 16 d. kreipėsi į UAB „Kauno ortodontijos centras“ kontroliniam vizitui, kurio metu jai buvo rekomenduota atkurti traumos metu nukentėjusiųjų dantų estetinį vaizdą, jų tvirtumą ir kandamąją funkciją. Ieškovei priekinių viršutinių dantų estetinės būklės bei tvirtumo atstatymas buvo atliekamas odontologijos klinikoje UAB „Dantima“, kuris buvo pabaigtas 2019 m. sausio 24 d. Vėliau ieškovei buvo diagnozuota priekinio danties nekrozė, buvo atliekamas danties kanalo gydymas bei atstatymas kompozitu po kanalo plombavimo. Ieškovės dantų gydymas buvo baigtas 2020 m. liepos 20 d. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė traumos metu patirtas pasekmes gydė (šalino) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. liepos 20 d., o ne nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. liepos 20 d. kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nustatė ir tai, kad ieškovė po 2017 m. rugpjūčio 19 d. įvykio kreipėsi į psichologę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti psichologės A. P. 2021 m. sausio 20 d. pažyma. Pažymoje nurodyta, kad ieškovės patirtos psichologinės pasekmės po traumos pasireiškė nepasitikėjimu savimi, savivertės sumažėjimu, gėdos jausmu prieš kolegas ir klientus (ieškovė dirba teisininke ir konsultuoja). Ieškovė ilgą laiką negalėjo kąsti ir turi baimę kąsti maistą iki šiol. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė UAB „Mare Balticum“, aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad už konsultacijas psichologei sumokėjo, nėra pagrindas pateiktu įrodymu nesivadovauti ir (ar) jį vertinti kritiškai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai, susiję su ieškovės patirtomis pasekmėmis traumos metu ir sveikatos būkle po traumos, neabejotinai patvirtina, kad ji dėl įvykio 2017 m. rugpjūčio 19 d. metu patyrė fizinį skausmą. Būtent šio įvykio metu nuskilo ieškovės du priekiniai natūralūs dantys. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat neatsižvelgė ir jų nevertino.

66.       Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl įvykusio įvykio patyrė fizinį skausmą, sveikatos sužalojimą, psichologinius įšgyvenimus, įvairius nepatogumus dėl vizitų lankantis pas gydytojus odontologus beveik trejus metus, taip pat patyrė ir išgyvenimus dėl natūralių dantų negrįžtamo netekimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir neteisingai nustatė ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti suma yra 2 000 Eur, o ne 1 000 Eur (CK 6.250 straipsnis).

67.       CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

68.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014

69.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

70.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ neveikimas (nevykdymas pareigos pažymėti viešbučio lauko durų taip, kad paslaugos gavėjai būtų apsaugoti nuo susidūrimo su jomis) yra susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala ir atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (netinkamo paslaugų suteikimo). Nustatytas priežastinis ryšys yra pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė priežastinį ryšį, ginčijame sprendime nurodydamas, kad aplinkybė, jog ant durų nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, jos buvo sunkiai matomos ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tuo, kad ieškovė į jas atsitrenkė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės UAB „Mare Balticum“ argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį.

71.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 46–70 punktuose, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visos trys atsakovės UAB „Mare Balticum“ civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (paslaugos nekokybiškumas), žalos faktas ir jos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (paslaugos nekokybiškumo) ir atsiradusių nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija vertinimu, šias sąlygas nustatė iš esmės tinkamai, tačiau netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusį materialųjį teisinį santykį, taip pat netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Kaip minėta anksčiau, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisytinos apeliacinės instancijos teismo, nustatant, kad ieškovė patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą, o atsakovė UAB „Mare Balticum“ ieškovės atžvilgiu turi atsakyti taikant CK šeštosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio (CK 6.292–6.300 straipsniai) normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų.

Dėl ieškovės veiksmų ir atsakovės turtinės padėties, kaip pagrindų atleisti atsakovę UAB „Mare Balticum“ nuo civilinės atsakomybės ar mažinti ieškovės prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą

72.       Apeliantė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde tvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino pačios ieškovės elgesį ir veiksmus. Nurodo, kad ieškovė įvykio metu nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, skubėjo, visiškai nežiūrėjo į prieš ją esančią kliūtį, priartėjusi prie lauko durų nesustojo, neįsitikino, kad lauko durys yra iki galo neatsidariusios, todėl į jas ir atsitrenkė. Atsakovės nuomone, toks ieškovės elgesys yra pagrindas sumažinti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Be to, atsakovės tvirtinimu, būtent ieškovės neatidus ir nerūpestingas elgesys buvo pagrindė nelaimingo įvykio priežastimi, o ne atsakovės neteisėti veiksmai ir (ar) neveikimas. Apeliantė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas vienaip ieškovė elgesį vertino spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, o kitaip, – dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovai O. V. ir UAB „BTS turtas“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės UAB „Mare Balticum“ apeliacinio skundo, kuriame taip pat nurodo, kad ieškovės veiksmai (jos nerūpestingumas ir neatidumas įvykio metu) buvo pakankamas pagrindas sumažinti prašomos priteisti žalos dydį. Teisėjų kolegija su atsakovės UAB „Mare Balticum“ argumentais iš dalies sutinka, sprendžia, kad šiuo atveju buvo pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį.

73.       CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.297 straipsnio nuostata. CK 6.297 straipsnyje numatyta, kad jeigu nukentėjęs ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Taigi, įstatyme nustatyta, kad nukentėjusiojo kaltė gali būti pagrindas sumažinti žalos dydį arba žala gali būti apskritai neatlyginama.

74.       Nukentėjusiojo kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai nukentėjęs tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas. Jei nukentėjęs asmuo buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui. 

75.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės elgesys gali būti priskirtinas prie neatsargaus (nerūpestingo) elgesio, o ne tyčinių veiksmų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sutikti su apeliantės UAB „Mare Balticum“ argumentais ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės veiksmus, turėjo atmesti ieškinį, neturi pagrindo.

76.       CK 6.297 straipsnyje, numatančiame galimybę sumažinti prašomos priteisti žalos dydį,  neišskiriamas nukentėjusiojo asmens neatsargumo laipsnis (paprastas ar didelis neatsargumas), kaip, pavyzdžiui, tai nurodyta kitose CK normose (CK 6.270, 6.282 straipsniais ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad šioje konkrečioje byloje taikytinas ne didelis nukentėjusiojo neatsargumas kaip pagrindas sumažinti priteistinus nuostolius ieškovei, bet bendroji civilinės atsakomybės taisyklė dėl paprastojo nukentėjusiojo neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes neproporcingai pažeistų atsakovės UAB „Mare Balticum“ teises – atsakovė prarastų teisę į nuostolių sumažinimą dėl paprasto ieškovės neatsargumo.

77.       Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Europos privatinės teisės principų, apibrėžimų ir pavyzdinių nuostatų projektas (angl. Draft Common Frame of Reference, (toliau – ir DCFR) 3:102 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje paprastas neatsargumas įvardijamas ir kaip neatidumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR 3:101 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant.

78.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Mare Balticum“ argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismo išvados, vertinant ieškovės veiksmus, yra nenuoseklios. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė UAB „Mare Balticum“ pirmosios instancijos teismas vienaip ieškovės veiksmus vertino, priteisdamas turtinę žalą, o kitaip, – priteisdamas neturtinę žalą. Iš ginčijamo sprendimo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos dydžio, ieškovės veiksmų, t. y., tai, kad ji ėjo link lauko durų gana greitu, o ne lėtu, žingsniu, manydama, kad lauko durys atviros, – nelaikė rūpestingumo reikalavimo pažeidimu. Tuo tarpu, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog byloje nenustatyta, kad durų mechanizmas būtų neveikęs, ar veikęs netinkamai, o nustatyta tai, kad ieškovė, nusileisdama link durų, nesinaudojo laipteliais, o ėjo plokštuma, skirta leistis neįgaliems asmenims, kas galimai padidino ėjimo greitį, o tuo pačiu sukėlė skaudesnes pasekmes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nelaiko ieškovė rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu, tačiau nurodė, kad „ši aplinkybė gali būti vertinama nustatant atlygintinos sumos dydį darbdavio padaryto rūpestingumo pareigos pažeidimo kontekste“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės veiksmais (jos elgesys) turi būti vertinami vienodai, tiek sprendžiant klausimą dėl neturtinės, tiek dėl turtinės žalos atlyginimo.

79.       Vertinant ieškovės veiksmus įvykio metu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės  UAB „Mare Balticum“ argumentais, jog ieškovė savo elgesiu taip pat sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, galimam susidūrimui su lauko durimis išvengti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Iš minėto vaizdo įrašo nustatyta, kad ieškovė, artėdama link lauko durų, savo žingsnį greitino, o ne lėtino. Be to, minėtas vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad ieškovė, priartėjusi prie lauko durų, visiškai nestabtelėjo, nepakėlė galvos ir tokiu būdu neįsitikino ar lauko durys yra užsidariusios, ar atsidariusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, eidama tokiu tempu link lauko durų, neabejotinai sumažino ir (ar) visiškai prarado galimybę laiku pastebėti tai, kad lauko durys yra užsidariusios. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad ieškovė būtų ėjusi link lauko durų pakelta galva (žiūrėdama į jas). Tikėtina, kad ieškovė į lauko duris pasižiūrėjo tik vieną kartą, išėjusi iš lifto. Tikėtina ir tai, kad ieškovė, išėjusi iš lifto, šviečiant saulei, esant lauko durims tinkamai nepažymėtoms, galėjo ir nepastebėti, kad jos yra užsidariusios. Tačiau nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė žinojo, jog toje vietoje yra lauko durys, kurios yra automatiškai slankiojančios, nes jomis naudojosi ne pirmą kartą. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad ieškovė yra suaugusi moteris, patvirtina, kad ieškovei durų mechanizmo veikimo principas buvo žinomas ir suprantamas. Nepaisant to, kaip anksčiau minėta, ieškovė, priartėjusi prie lauko durų, nestabtelėjo, nepakėlė galvos ir nepasitikrino tai, ar lauko durys yra atsidariusios, ar užsidariusios, o tiesiog toliau ėjo tiesiai ir taip, lyg lauko durys būtų atsidariusios. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė elgėsi ne itin rūpestingai ir atidžiai, nors, elgdamasi priešingai, galbūt galėjo išvengti susidūrimo su lauko durimis ir (ar) sumažinti susidūrimo tikimybę ir (ar) išvengti tokių skaudžių pasekmių. Juolab, kad, kaip matyti iš nuotraukų, automatiškai slankiojančios lauko durys susijungia per vidurį, lauko durų susijungimas yra akivaizdžiai matomas. Be to, iš nuotraukų akivaizdu ir tai, kad lauko durų stiklas yra tonuotas, t. y. tamsintas. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas anksčiau nurodyta, sutinka su apeliantės UAB „Mare Balticum“ argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar yra pagrindas sumažinti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės veiksmus nelaimingo atsitikimo metu, t. y. ieškovės ne itin rūpestingą ir atidų elgesį.

80.       Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 79 punkte, darytina išvada, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra vien tik atsakovės UAB „Mare Balticum“  kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės neatsargumas, atkreipiant dėmesį į tai, kad ji žinojo, jog viešbutyje yra įmontuotos ir veikia automatiškai slankiojančios lauko durys, taip pat lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Kaip minėta nutarties 75 punkte, ši aplinkybė pati savaime visiškai neatleidžia atsakovės UAB „Mare Balticum“ nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Mare Balticum“ veiksmai turėjo daug didesnę įtaką nuostolių atsiradimui nei ieškovės elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei atsakomybės padalijimo proporcingumo reikalavimą atitiktų atsakovės atsakomybės mažinimas, ieškovei priteisiant 75 procentus turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, atlyginimą.

81.       Apeliantė UAB „Mare Balticum“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį, priteisdamas ieškovei jos prašomą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliantės nuomone, jos turtinė padėtis buvo pagrindas ieškovei prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą sumažinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

82.       CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.  

83.       Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina atsakovės UAB „Mare Balticum“ itin blogos finansinės įmonės būklės, sudarančios pagrindą sumažinti ieškovei priteistą žalą. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliaciniame procese. Byloje yra pateikti tik viešai prieinami duomenys iš www.rekvizitai.lt, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, negali atsispindėti ir neatspindi tikrosios atsakovės finansinės padėties bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu atsakovė kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos sunkią finansinę būklę (pelno (nuostolių) ataskaitų, kitų finansinės atskaitomybės dokumentų), bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad dėl Covid-19 pandemijos viešbučių verslas yra stipriai nukentėjęs ir iki šiol neatsigauna, iki šiol iš viešbučių veiklos nėra gaunama jokių apčiuopiamų pajamų, verslas yra išlaikomas tik valstybės dotacijų pagalba, nėra pakankamos pagrindas daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Mare Balticum“ turtinė padėtis yra itin sunki, dėl kurios ji negalėtų atlyginti ieškovei priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir kitos nurodytos atsakovės UAB „Mare Balticum“ aplinkybės, kurias iš dalies patvirtina byloje esantys viešai prieinami duomenys iš www.rekvizitai.lt (tai, kad atsakovei buvo skirtos subsidijos; tai, kad įmonė pasinaudojo galimybe atidėti mokesčių sumokėjimą) savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą apie atsakovės itin sunkią finansinę (turtinę) padėtį, dėl kurios ji negalėtų atlyginti ieškovei priteistos žalos.

84.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 83 punkte, daro išvadą, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovės prašomos priteisti žalos, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 3 dalimi (dėl atsakovės UAB „Mare Balticum“ sunkios turtinės padėties).

Dėl solidariosios atsakovų O. V., UAB „Mare Balticum“ ir UAB „BTS turtas“ atsakomybės taikymo

85.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl solidarios atsakovų UAB „BTS turtas“ ir O. V. atsakomybės taikymo ir atsakomybės pagrindų.

86.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės klausimus priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-764/2003).

87.       Nagrinėjamu atveju nustatyta tai, kad dalis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui O. V., kita dalis – UAB „Šiaulių banko lizingas“. Be to, byloje esančios 2005 m. vasario 11 d. finansinio lizingo ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. finansinės nuomos sutartys patvirtina, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ perleido patalpas atsakovei UAB „BTS turtas“ (buvusiai UAB „Baltic travel service“). Byloje esanti 2005 m. birželio 21 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (toliau – ir subnuomos sutartis) patvirtina, kad atsakovei UAB „Mare Balticum“ atsakovė UAB „BTS turtas“ yra perdavusi 1 923,85 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas vykdyti viešbučio veiklą. Bylos nagrinėjimo metu, kaip ne kartą minėta, buvo nustatyta tai, kad ieškovė žalą patyrė atsakovės UAB „Mare Balticum“ subnuomos sutarties pagrindu valdomose patalpose, kuriose buvo (ir yra) vykdoma viešbučio veikla.

88.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju padarė išvadą (žr. nutarties 32 punktą), kad nėra pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnį, nes nebuvo nustatyta, jog ieškovė žalą patyrė dėl statinio ir (ar) jo konstrukcijos sugriuvimo ir (ar) trūkumų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, nurodytus apeliaciniame skunde, kad atsakovas O. V., kaip patalpų esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, ir (ar) atsakovė UAB „BTS turtas“, kuriai dalį patalpų, esančių Vilniuje, Subačiaus g. 2, valdyti yra perdavusi savininkė UAB „Šiaulių banko lizingas“ finansinės nuomos sutarties pagrindu, privalo atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu solidariai.

89.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).

90.       Pažymėtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo O. V. ir atsakovės UAB „BTS turtas“ neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą spręsti šių asmenų atsakomybės klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė dantų traumą patyrė ir jai neturtinė ir turtinė žala buvo padaryta dėl to, kad ji, išeidama iš viešbučio, nepastebėjo, jog viešbučio lauko durys yra uždarytos, dėl ko į jas atsitrenkė. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė atsitrenkė į viešbučio lauko duris, dėl to, kad jos nebuvo pažymėtos jokiais skiriamaisiais (įspėjamaisiais) ženklais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus (išrašus iš nekilnojamojo turto registro, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, su jose esančiais patalpų planais), ir padarė pagrįstą išvadą, kad viešbučio patalpos, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, yra visiškai atskirtos nuo kitų patalpų. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad viešbučio lauko durys būtų naudojamos kitų asmenų ir kitai paskirčiai, išskyrus tai, kad jos buvo naudojamos teikiant viešbučio apgyvendinimo paslaugas. Šią išvadą paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nei atsakovas O. V., nei atsakovė UAB „BTS turtas“ neturėjo jokios pareigos pažymėti lauko durų skiriamaisiais ženklais.

91.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su ieškovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad subnuomos sutartis patvirtina, jog atsakovė UAB „BTS turtas“ perleisdama dalį patalpų atsakovei UAB „Mare Balticum“, neperleido teisinių valdytojo pareigų, susijusių su pastato ir teritorijos valdymu. Kaip teisingai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde minėtos subnuomos sutarties 5 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog visas pareigas, susijusias su pastatu ir teritorija, įsipareigoja vykdyti subnuomotojas (UAB „BTS turtas“), ir atsakomybė už jų nevykdymą ir už žalą tretiesiems asmenims, atsiradusią dėl jų nevykdymo, tenka subnuomotojui. Kita vertus, pažymėtina tai, kad subnuomos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad subnuomininkas (UAB „Mare Baltic“) privalo atlikti savo sąskaita patalpų ūkinę priežiūrą, subnuomininkas rūpinasi ir savo sąskaita užtikrina patalpų vidaus apsaugą. Kaip ne kartą minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė žalą patyrė dėl pastato, jo konstrukcijos sugriuvimo ir (ar) trūkumų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir tai, kad lauko durys būtų neveikusios ir (ar) veikusios netinkamai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „BTS turtas“ pareigas, susijusias su pastatu (jo dalimi), vykdė netinkamai. Priešingai, šiuo atveju buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ privalėjo užtikrinti, kad, teikiant viešbučio apgyvendinimo paslaugas, visos patalpos ir jose esantys įrenginiai būtų saugūs ir įrengti taip, kad juos naudojant įprastai nekiltų grėsmės paslaugos gavėjo sveikatai ir gyvybei (žr. nutarties 49 punktą). Atsižvelgiant į tai, ir buvo padaryta išvada, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ netinkamai užtikrino patalpų saugą, dėl ko ir turi atlyginti ieškovei jos turtinę ir neturtinę žalą (žr. nutarties 71 punktą).

92.       Taigi, ieškovei saugias viešbučio apgyvendinimo paslaugas turėjo suteikti atsakovė UAB „Mare Balticum“ ne tik pagal galiojančias teisės normas, bet ir minėtą subnuomos sutartį, todėl tik atsakovė UAB „Mare Balticum“ privalo jai ir atlyginti jos patirtą turtinę ir netutinę žalą. Nei atsakovas O. V., nei UAB „BTS turtas“ paslaugų ieškovei ir jos šeimos nariams neteikė. Nenustatyti ir kiti atsakovų neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindą spręsti klausimą dėl bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų taikymo atsakovų O. V. ir UAB „BTS turtas“ atžvilgiu. Be to, kaip minėta šioje nutartyje, nenustatyta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl atsakovų atsakomybės taikymo pagal CK 6.266 straipsnį ir (ar) CK 6.270 straipsnį. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovų O. V. ir atsakovės UAB „BTS turtas“ atžvilgiu atmetė pagrįstai.

Dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniuose skunduose

93.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

94.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ 3 310,45 Eur (4 413,93 Eur x 75 proc.) turtinės žalos atlyginimą,  1 500 Eur (2 000 Eur x 75 proc.) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

95.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

96.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 3 638,32 Eur pagrįstų ir būtinų išlaidų už advokato pagalbą turėjimą. Ieškovė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir padarytos išvados neskundė. Atsakovė UAB „Mare Balticum“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylinėjimosi išlaidų yra nemotyvuotos. Pažymi, kad atsakovė UAB „Mare Balticum“ neturi galimybės patikrinti, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisės aktuose įtvirtintus maksimalius dydžius. Be to, atsakovės UAB „Mare Balticum“ nuomone, byla nebuvo sudėtinga, todėl, jeigu ir turi būti ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tai jos turi būti priteistos simbolinio dydžio. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

97.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 4 707,32 Eur išlaidų už advokato pagalbą turėjimą. Išlaidos yra pagrįstos, jų detalizacija, apmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra pateikti 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. spalio 7 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. Iš pateiktų detalizacijų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas už ieškinio, dubliko parengimą, įvairių prašymų rengimą, atstovavimą teisme ir kt. Be to, teisėjų kolegija nustatė ir tai, kad iš šios sumos pirmosios instancijos teismas atėmė 69 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, nes 2021 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovės prašymas palikti galioti 2021 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą buvo atmestas, o atskirasis skundas tenkintas. Nenustatyta, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtų neprotingo dydžio ir (ar) viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

98.       Atsakovei UAB „Mare Baltic“ apeliaciniame skunde nurodžius, kad ieškovės patirtos  bylinėjimosi išlaidos yra neprotingo dydžio, tačiau šių argumentų nekonkretizavus, teisėjų kolegija atskirai pažymi tik tai, kad, pavyzdžiui, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus dydis už ieškinio surašymą būtų – 3 452,50 Eur, o už dubliko parengimą – 2 097,75 Eur. Tuo tarpu šiuo atveju advokatė ieškovei, kaip minėta aukščiau, teikė ir kitas paslaugas, rengė ir kitus dokumentus, ne tik ieškinį ir dubliką, be to, atstovavo teismo posėdžiuose. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog byla, atsižvelgiant į tai, kad joje buvo keliami teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, buvo pakankamai sudėtinga, jos nagrinėjimas užtruko beveik 16 mėnesių.

99.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta nutarties 96–98 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašomos priteisti 4 638,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, yra įrodytos ir protingo dydžio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas O. V. pateikė įrodymus, patvirtinančius 798,60 Eur, atsakovė UAB „Mare Balticum“ – 435,60 Eur, o atsakovė UAB „BTS turtas“ – 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą pirmosios instancijos teisme.

100.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo patenkinta ieškovės 65 proc. ieškinio reikalavimų dalis (4 810,45 Eur x 100 proc. / 7 413,93 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sprendžia ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ priteisti 3 014,91 Eur (4 638,32 Eur x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovei UAB „Mare Balticum“ iš ieškovės priteisti 152,46 Eur (435,60 Eur x 35 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsakovų O. V. ir UAB „BTS turtas“ atžvilgiu atmetė pagrįstai, atsakovui O. V. iš ieškovės priteistina 798,60 Eur, o atsakovei UAB „BTS turtas“ – 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

101.       Atsakovas O. V. nepateikė įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese turėjimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 1 619,11 Eur išlaidų apeliaciniame procese (už apeliacinio skundo rengimą, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą ir kt.). Teismas pažymi, kad ieškovė, be kita ko, prašė priteisti 207 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad rašytinius paaiškinimus atsisakė priimti, atmeta ieškovės prašymą priteisti 207 Eur. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 1 413,11 Eur pagrįstų ir būtinų bylinėjimosi išlaidų turėjimą apeliaciniame procese (1 619,11 Eur – 207 Eur). Atsakovė UAB „Mare Balticum“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 848 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą (122 Eur žyminis mokestis ir 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą). Atsakovė UAB „BTS turtas“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos, pagrįstos ir protingo dydžio.

102.                      Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ buvo priteisęs 5 413,93 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ priteisė 4 810,45 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad vienas iš ieškovės argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, yra pagrįstas, todėl padidino priteistiną neturtinę žalą nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė UAB „Mare Balticum“ nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad yra pagrindas sumažinti turtinę ir neturtinę žalą, atsižvelgiant į ieškovės veiksmus (elgesį įvykio metu). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ priteistina turtinė ir neturtinė žala buvo sumažinta 25 proc. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese patenkino po vieną ieškovės ir atsakovės UAB „Mare Balticum“ apeliaciniuose skunduose nurodytą argumentą, sprendžia bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, tarp jų nepaskirstyti. Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, susijusius su solidaria atsakovų UAB „BTS turtas“ ir O. V. atsakomybe. Atsižvelgiant į tai, atsakovei UAB „BTS turtas“ iš ieškovės priteistina 544,50 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

103.                      Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės UAB „Mare Balticum“ priteisiamas 3 014,91 Eur, o atsakovei UAB „Mare Balticum“ iš ieškovės – 152,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui O. V. iš ieškovės – 798,60 Eur, o atsakovei UAB „BTS turtas“ iš ieškovės –  1 089 Eur (544,40 Eur + 544,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Mare Balticum“, juridinio asmens kodas 300060961, 3 310,45 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dešimt eurų ir 45 ct) turtinės žalos atlyginimą, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Mare Balticum“, juridinio asmens kodas 300060961, 3 014,91 Eur (tris tūkstančius keturiolika eurų ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei UAB „BTS turtas“, juridinio asmens kodas 121207291, iš ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovui O. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei UAB „Mare Balticum“, juridinio asmens kodas 300060961, iš ieškovės M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152,46 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. 

Teisėjai                                        Tomas Romeika

Jurgita Sujetienė

Rasa Urbanavičiūtė