Civilinė byla Nr. e2S-351-580/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38341-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1;

3.1.18.2.3; 3.1.18.2.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas UAB „Emilė“ skundu dėl antstolio D. K. veiksmų prašė panaikinti antstolio D. K. 2019-09-26 patvarkymą Nr. S-19-174-13914 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 ir nevykdyti išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad:

1.1.                      skolininkas ir įkaito davėjas UAB „Emilė“ ir kreditorius KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – VTK) 2012-09-13 sudarė sutartinės hipotekos sandorį ir 2012-09-13 sutartinio įkeitimo sandorį, pagal kurį VTK naudai įkeistas UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Hipotekos sutartimi buvo užtikrinta 2012-09-12 paskolos sutartis Nr. 12-00349 LTL, kurią sudarė UAB „Emilė“ ir VTK. Pagal 2013-12-31 trišalę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį, skolininkas UAB „Emilė“ buvo pakeistas kitu skolininku UAB „Interbesta“. UAB „Emilė“ tapo svetimo turto hipotekos davėju bei liko subsidiariai atsakinga kartu su UAB „Interbesta“. VTK savo reikalavimą pagal hipotekos sutartis perleido naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest“;

1.2.                      antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 buvo priimtas 2019-09-26 patvarkymas, kuriuo buvo nutarta nukreipti išieškojimą į UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą;

1.3.                      UAB „Interbesta“ yra pagrindinis skolininkas, tačiau vykdymo veiksmai buvo pradėti subsidiaraus skolininko UAB „Emilė“ atžvilgiu. Antstolis nenurodė konkrečių pagrindų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, jog iš pagrindinio skolininko nėra galimybės vykdyti išieškojimo. Nukreipiant išieškojimą į UAB „Emilė“ priklausantį turtą, nepagrįstai suvaržomos ir tokiu būdu pažeidžiamos UAB „Emilė“ teisės bei teisėti interesai. Pagrindinis skolininkas yra veikiantis juridinis asmuo, todėl antstolis, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo surinkti visus vykdomajai bylai reikšmingus duomenis apie negalimumą vykdyti išieškojimo iš pagrindinio skolininko;

1.4.                      antstolis nevertino galimybės nukreipti išieškojimą į pagrindinio skolininko turtą, nevertino skolininko turtinės padėties, rinkdamas duomenis iš registrų. Antstolis padarė hipotetinę išvadą, kad nėra objektyvių galimybių įvykdyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš skolininko turto, dėl ko, pasibaigus raginimo terminui, išieškojimą nukreipė į UAB „Emilė“ hipoteka įkeistą turtą. Antstolio atliekami veiksmai neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

2.       Kartu su skundu pareiškėjas UAB „Emilė“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 ir nevykdyti išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto nurodytose vykdomosiose bylose; 2) sustabdyti antstolio D. K. vykdymo veiksmus dėl UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto: gyvenamojo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė šiais argumentais:

2.1.                      pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjas UAB „Emilė“ nurodė visas aplinkybes, teisinius motyvus ir pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus;

2.2.                      nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galės realizuoti pareiškėjui priklausantį turtą ir perleisti jo nuosavybės teisę. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas;

2.3.                      prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, nes būtų laikinai apsaugoti pareiškėjo, kuris gali nukentėti dėl jo turto perleidimo kitam asmeniui, teisės ir teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad:

3.1.                      pareiškėjas neįrodė, kad jo skundas yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog antstolis D. K. priimtu patvarkymu siekia suvaržyti pareiškėjo UAB „Emilė“ teises daugiau, nei numato subsidiaraus skolininko atsakomybę reglamentuojantys teisės aktais. Pareiškėjas ydingai aiškina skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto teisinį reguliavimą;

3.2.                      teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtų pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, perleidus pareiškėjo įkeistą turtą. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo daugiau nei po 2 mėnesių nuo patvarkymo priėmimo, nenurodant svarbių priežasčių. Pareiškėjas netinkamai bando ginti savo teises ir per laikinųjų apsaugos priemonių institutą siekia užtęsti išieškojimo procesą;

3.3.                      pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4.       Pareiškėjas UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentias:

4.1.                      pareiškėjo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, o antstolis nepateikė motyvų ir argumentų, dėl kokių priežasčių išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausantį turtą. Pareiškėjo teisės gali būti suvaržytos daugiau, nei numato subsidiaraus skolininko atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai;

4.2.                      nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis galės realizuoti pareiškėjo turtą ir tokiu atveju priimta teismo nutartis dėl pareiškėjo skundo netektų prasmės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.

7.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8.       Pareiškėjo pateiktais duomenimis, skolininkas ir įkaito davėjas UAB „Emilė“ ir kreditorius VTK 2012-09-13 sudarė sutartinės hipotekos sandorį ir 2012-09-13 sutartinio įkeitimo sandorį, pagal kurį VTK naudai įkeistas UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamasis namas ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Hipotekos sutartimi buvo užtikrinta 2012-09-12 paskolos sutartis, kurią sudarė UAB „Emilė“ ir VTK. Pagal 2013-12-31 trišalę skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartį, skolininkas UAB „Emilė“ buvo pakeistas skolininku UAB „Interbesta“. VTK savo reikalavimą pagal hipotekos sutartis perleido naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest“. Antstolis D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03143, Nr. 0174/17/03144 vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016-06-29 atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 5554 pagal 2012-09-13 sudarytą sutartinės hipotekos sandorį bei tos pačios dienos atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 5556 pagal 2012-09-13 sudarytą sutartinio įkeitimo sandorį. Antstolis 2019-09-26 priėmė patvarkymą, kuriuo buvo nutarta nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius įrašus Nr. 5554 ir Nr. 5556 į UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą ir nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei skirti šiam turtui rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

9.       CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti šias priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių.

11.       Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

12.       Pareiškėjas poreikį sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese grindžia tuo, jog jo skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjo teigimu, antstolis pažeidė pareiškėjo, kaip subsidiaraus skolininko, teises, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galės realizuoti pareiškėjo turtą, dėl ko pasunkėtų pareiškėjo atžvilgio priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

13.       Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali civilinės bylos nagrinėti iš esmės, tačiau vis tik turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes tokių priemonių taikymas, esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra galimas. Kita vertus, šioje proceso stadijoje atliktas preliminarus ieškinio (skundo) pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas. Antstolio 2019-09-26 patvarkyme nurodyta, jog UAB „Emilė“ yra subsidiarus skolininkas. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Šiuo metu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl tikėtino pareiškimo teismui pagrįstumo klausimas gali būti svarstomas tik ta apimtimi, kad apeliacinės instancijos teismo svarstymai šiuo klausimu nebūtų nurodymu tam tikru būdu spręsti teisme nagrinėjamą bylą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas išsamiai pasisakė dėl savo, kaip subsidiaraus skolininko, teisių galimo pažeidimo, kadangi antstolio patvarkyme nėra nurodyta apie išieškojimo negalimumą iš pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skundas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl teismas pripažįsta pirmąją sąlygą dėl tikėtino skundo pagrįstumo įvykdyta ir pasisako ir dėl antrosios sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo galimų sunkumų vertinimo.

15.       Tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

16.       Pirmosios instancijos teismas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos iš esmės nevertino. Teismas sprendė, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo daugiau nei po 2 mėnesių nuo patvarkymo priėmimo, todėl pareiškėjas siekia užtęsti išieškojimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

17.       Teismo vertinimu, pareiškėjas pagrįstai nurodo, jog šiuo atveju egzistuoja rizika, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galės realizuoti pareiškėjo turtą, o tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tai nulemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių, kas nesuderinama su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, išlaikyti status quo, kas leistų šaliai, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Neabejotina, jog nesustabdžius išieškojimo iš pareiškėjo turto, ginčo turto pardavimo atveju pareiškėjas patirs nuostolius, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų padėtų išlaikyti status quo iki bus išspręstas ginčas. Nenustatyta, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų proporcingumo principo, tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas skundą pateikė praėjus 2 mėnesiams nuo skundžiamo patvarkymo priėmimo, neeliminuoja grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis galės realizuoti pareiškėjo turtą. Konstatuotina, jog pareiškėjas pagrindė būtinybę šiuo atveju sustabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus jo turto atžvilgiu.

18.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas.

19.       Pareiškėjas prašė: 1) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose ir nevykdyti išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto; 2) sustabdyti vykdymo veiksmus dėl UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš varžytynių. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodyta pirmoji laikinoji apsaugos priemonė apima antrąją, kadangi sustabdžius antstolio veiksmus dėl išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto turto savaime yra sustabdomi ir vykdymo veiksmai, susiję su šio turto pardavimu iš varžytynių. Atsižvelgiant į tai, iki pareiškėjo skundo dėl antstolio D. K. veiksmų išnagrinėjimo sustabdomi vykdymo veiksmai antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 dėl vykdomo išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti antstolio D. K. vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 atliekamus vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio D. K. veiksmų.

Teisėja                                                 Jūra Marija Strumskienė