Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06891-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;
(S)
2.6.16.5; 2.6.2.1; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ dėl įsiskolinimo, nuostolių, baudos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ patikslintą priešieškinį ieškovei L. T. dėl nuomos sutarties nutraukimo momento nustatymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. T. (toliau – ir ieškovė, nuomotoja) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaštonų bulvaras“ (toliau – ir UAB „Kaštonų bulvaras“, atsakovė, nuomininkė) 21 605,26 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 2 218,41 Eur delspinigius, 1 355 Eur nuostolius, 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, iš viso 39 246,67 Eur; priteisti 5 procentų metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2016-1 (toliau – ir Nuomos sutartis, Sutartis), kuria ieškovė atsakovei išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuomos terminas – 5 metai. Atsakovė iš esmės pažeidė Sutarties nuostatas, todėl ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. vienašališkai pranešimu informavo atsakovę, kad nutraukia Nuomos sutartį. Pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo išsiųstas registruotu paštu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog nuomos mokestis pagal Nuomos sutartį lygus 1 400 Eur (plius GPM). Nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 26 310 Eur. Nuomos mokestis be GPM už 30 mėn. nuomos laikotarpį (nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) sudaro 42 000 Eur. Vadovaujantis Nuomos sutarties 5.1 punktu, depozitas, atsakovės sumokėtas 2017 m. vasario 11 d., įskaitytas į nuostolių, atsiradusių ieškovei dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo sumą, t. y. 1 400 Eur suma įskaityta į 2 755 Eur nuostolių sumą už turto sugadinimus ir defektus. Ieškovės teigimu, atsakovės įsiskolinimas lygus 17 090 Eur (42 000 Eur - (26 310 Eur - 1 400 Eur) = 17 090 Eur). GPM už 30 mėn. nuomos laikotarpį lygus 7 411,76 Eur (nuo 42 000 Eur sumos). Už 2017 m. atsakovė sumokėjo 1 050 Eur GPM, už 2018 m. – 1 846,5 Eur. Atsakovės įsiskolinimas už nesumokėtą GPM lygus 4 515,26 Eur (7 411,76 Eur - (1 050 Eur + 1 846,5 Eur) = 4 515,26 Eur). Visas atsakovės įsiskolinimas (kartu su GPM) sudaro 21 605,26 Eur (17 090 Eur + 4 515,26 Eur = 21 605,26 Eur).
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad Nuomos sutartis Nr. 2016-1 dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d.; 2) priteisti iš ieškovės atsakovei 13 261,68 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti visas atsakoves patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog nuo pat nuomos sutarties pasirašymo atsakovė tinkamai prižiūrėjo nuomojamas patalpas, mokėjo komunalinius mokesčius, o nuomos mokestis nors retkarčiais ir pavėluotai, tačiau buvo mokamas reguliariai. Atsakovė pagerino nuomojamąsias patalpas, apstatė jas baldais bei kita įranga, kurių vertė ne mažiau nei 10 371,31 Eur (buvo supirkti čiužiniai, lovų grotelės, lovų mediena, patalynė, komodos, lempos, džiovyklė, sudėtos durys, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, telefonspynės ir kt.). Dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių atsakovė nusprendė sustabdyti vykdomą veiklą išsinuomotame objekte ir veikla faktiškai nebuvo vykdoma nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. Atsakovė ieškovei pateikė pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Pateiktu raštu – pasiūlymu atsakovė pranešė, kad anksčiau laiko sustabdo planuotą komercinę veiklą ir siūlo abipusių kompromisų ir nuolaidų būdu taikiai išspręsti kylančius klausimus, kaip tai numato minėtasis Sutarties 7.3 punktas. Atsakovė taip pat nurodė, kad siūlė laikyti Sutartį nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., o kaip kompensacija už Nuomos sutarties nutraukimą anksčiau laiko ieškovei bus palikti atsakovės įsigyti daiktai ir baldai, kurie buvo skirti komercinei veiklai vykdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareikštą patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovės patikslintą priešieškinį, tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr.2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., priteisė ieškovei iš atsakovės 4 490 Eur skolos, 498,39 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 870,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė.
7. Teismas nustatė, kad šalių pasirašytoje Sutartyje įstatymo nuostata apie nuomininko teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjus nuomotoją į Sutartį nebuvo įtraukta, tačiau šalys susitarė, kad nuomininkas gali nutraukti Nuomos sutartį „ne šioje sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka“ (6.6 p.). 2018 m. lapkričio 20 d. pasiūlymu dėl patalpų Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei pateikė pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, siūlė laikyti Sutartį nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Pažymėjo, kad pagal šalių pasirašytą Sutartį viena šalis savo iniciatyva gali nutraukti Nuomos sutartį, tinkamai pranešusi kitai šaliai. Tokiu atveju Sutarties nutraukimo protokolas nėra surašomas. Bylos šalių sudarytoje 2016 m. gruodžio 22 d. Sutartyje nurodyta, jog visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra siunčiami elektroninio arba faksimilinio ryšio priemonėmis, jie „turi būti patvirtinti registruotu laišku arba įteikiami asmeniškai pasirašant“ (10.7 p.). Iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatė, kad bendravimas tarp šalių vyko elektroniniu paštu. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl informavimo tvarkos pažeidimo. Teismui pateiki elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalims bendru sutarimu Sutarties nutraukti nepavyko, todėl atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. išsiuntė pranešimą, jog Sutartis nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, į įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą, jog šalis vienašališkai gali nutraukti sutartį kitą šalį įspėjusi ne mažiau kaip prieš 30 dienų, teismas padarė išvadą, jog 2016 m. gruodžio 22 d. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d.
8. Teismas pripažino, jog tarp šalių 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 gruodžio 20 d., ieškovei teigiant, kad atsakovė iš viso sumokėjo 26 310 Eur nuomos mokesčio, atsakovei iš dalies pateikus analogiškus apskaičiavimus (skiriasi 490 Eur suma alkoholio licencijai), laikydamas, kad patalpos buvo nuomojamos (nuomos mokestis mokamas) nuo 2017 metų vasario 11 d. iki 2018-12-20, iš viso 22 mėnesius, už nuomą mokėtinas mokestis sudaro 4 490 Eur (22*1400-26 310). Atsakovė pripažįno 2 600 Eur nuomos mokesčio skolą ir nuo tos sumos priklausantį mokėti gyventojų pajamų mokestį, tačiau duomenų, patvirtinančių skolos nurodytą dydį, teismui nepateikė. 490 Eur sumos, atsakovės nurodytos kaip nuomos mokesčio sumos, į sumokėtą sumą teismas neįtraukė, nes įmoka buvo tikslinė – už alkoholio licenciją, šalys dėl jos įskaitymo į nuomą nebuvo sutarusios, todėl ieškinį dėl nuomos skolos priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4 490 Eur nuomos mokesčio skolą.
9. Teismas pažymėjo, jog mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Atsižvelgdamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) nurodymą: „kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo“, įvertinęs, jog atsakovė turi prievolę apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį į valstybės biudžetą, ieškovės reikalavimo jai priteisti 4 515,26 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) (biudžetines lėšas) netenkino.
10. Teismas nustatė, jog ieškovė reikalauti baudos sumokėjimo pradėjo dar 2018 m. spalio 19 d., iškeldama atsakovei sąlygas dėl Nuomos sutarties nutraukimo; reikalavimą pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 16 d. Įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, atsakovės atstovo prašymą taikyti ieškinio senatį, teismui pripažinus, jog nuomos santykiai tarp šalių nutrūko 2018 m. gruodžio 20 d., esant kasacinio teismui išaiškinimui dėl dvigubų netesybų (baudos ir delspinigių) negalimumo, įvertinęs baudos dydį – 14 000 Eur, laikė, jog ieškovės reikalavimas dėl beveik metinės nuomos mokesčio sumos, kaip baudos, priteisimo už tai, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, yra nepagrįstas. Teismas pripažino netesybas ne kompensuojamojo bet baudinio pobūdžio ir joms taikė ieškinio senatį.
11. Teismas nustatęs, kad atsakovė netinkamai vykdė 2016 m. gruodžio 22 d. šalių pasirašytą Nuomos sutartį, ilgiau kaip 14 dienų nesumokėjo priklausančios mokėti nuomos, nustatęs, jog nuomos mokesčio skola sudaro 4 490 Eur, nuo tos sumos, vadovaudamasis šalių pasirašytos sutarties 5.1 ir 5.2 punktais, už ieškovės prašomas 185 dienas priteisė 0,06 procento dydžio delspinigius – 498,39 Eur (4 490*06/100*185).
12. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti dalį nuostolių, kurių nepadengia depozitas – 1 355 Eur, teigdama, jog 2018 m. lapkričio 16 d. apskaičiavo defektų už 2 755 Eur sumą. Teismo posėdžio metu ieškovė nustatytų defektų sumą mažino, teigė, jog žalą nustatinėjo pati. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 53 159,81 Eur nuostolių, vėliau sumažino priešieškinio sumą iki 13 261,68 Eur, nurodydama, kad nuostolį sudaro daiktų vertė, kurios iš ieškovės neatgavo (čiužiniai, lovų grotelės, lovų mediena, patalynė, komodos, lempos, džiovyklė, sudėtos durys, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, telefonspynės ir kt.), ir už ieškovę sumokėti mokesčiai, dar vėliau teikė pareiškimą dėl dalies reikalavimų sumažinimo, nurodydama, kad dalis daiktų atsakovei yra grąžinta 2020 m. balandžio mėnesį atsakovę įleidus į patalpas. Likusi negrąžintų daiktų vertė – 623,11 Eur (nerado vienos lovos, dviejų pagalvių, patalynės komplekto ir kt.).
13. Teismui pateiktose ieškovės nuotraukose fiksuotas turto sugadinimas, daiktų pažeidimai yra neinformatyvūs – nėra aiški nuotraukų darymo data, vieta ir kt.; fotonuotraukose fiksuoti pažeidimai iš dalies neatitinka 2018 m. lapkričio 16 d. Apžiūros akte nurodytų ir ieškovės įvertintų pažeidimų. Be to, žala arba nuostoliai turi būti tinkamais rašytiniais įrodymais patvirtinti (sąskaitos faktūros, turto vertintojo pažymos, sąmatos, mokėjimo kvitai ir pan.), iš kurių būtų matyti nustatyti nurodyti defektai, jų šalinimo išlaidos, medžiagų, būtinų remonto darbams, kiekis ir kaina sąmatos sudarymo metu galiojančiomis kainomis ir t. t. Jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti nuostolių dydį, ieškovė nepateikė, todėl reikalavimas dėl nuostolių pagal 2018 m. lapkričio 16 d. Apžiūros aktą atlyginimo atmestas.
14. Teismas nurodė, kad atsakovė reikalauja grąžinti dvigulę lovą, 2 pagalves, 3 patalynės komplektus, vieną čiužinį ir kt. už 623,11 Eur. Prideda prekių įsigijimo dokumentus, tačiau duomenų, patvirtinančių, kiek iš viso buvo baldų, patalynės ir kt. nuomos santykių pradžioje, kiek vienetų baldų, patalynės ji nutraukus nuomos santykius išsivežė ir kt., byloje nėra. Be to, iš R. B. 2020 m. vasario 5 d. siųsto elektroninio laiško „Laimai“ matyti, kad čiužinių savikaina nurodyta 85 Eur, o priešieškiniu prašo priteisti neatgauto čiužinio kainą – 246 Eur, pagalvės buvo įvertintos po 9 Eur, priešieškinyje – beveik 20 Eur ir pan. Esant neatitikimų tarp nurodytų verčių, kainų, nesant rašytinių įrodymų apie nuomos pradžioje hostelyje buvusius ir vėliau išvežtus baldus ir kitus daiktus, laikytina, jog reiškiamas reikalavimas priteisti iš nuomotojos 623,11 Eur nuomininko nerastų daiktų vertę yra nepagrįstas, todėl atmestas. Teismas pažymėjo, kad pats nuomininkas buvo nerūpestingas ir neatidus: nusprendęs nebetęsti komercinės veiklos, nutraukęs nuomos santykius, jam priklausančius daiktus paliko nuomotojos žinioje (daiktų neišsivežė, nesusitarė su nuomotoja ar subnuomininkais dėl jų perėmimo ir pan.).
15. Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, ar ieškovė patyrė kokių nors nuostolių atsakovei neišvežus iki 2020 metų balandžio mėnesio savo lovų iš nuomotų patalpų, kodėl atsakovė 2019 metais mokėjo komunalinius mokesčius, jei teigia, kad nuomos santykiai buvo nutraukti dar 2018 metų lapkričio 30 d., kodėl atsakovė nenutraukė su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašytų sutarčių ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, atsakovei laiku ir tinkamai nenutraukus su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašytų sutarčių, teismas laikė, jog jai adresuotos sąskaitos buvo apmokėtos tinkamo subjekto, todėl reikalaujama 1 401,53 Eur komunalinių mokesčių suma iš ieškovės atsakovei nepriteistina. Ieškovė prašo priteisti 68 Eur iš atsakovės už 2019 metų pusmetį. Teismui pateiktas 2020-05-19 mokėjimo nurodymas dėl 71,31 Eur vietinės rinkliavos mokėjimo nepatvirtina ieškinyje nurodyto fakto, kad tai skola už nuomos laikotarpį, kad atsakovė, mokėdama ir 2019 metais mokesčius už ieškovės patalpoms suteiktas paslaugas, nesumokėjo rinkliavos ir pan. Be to, teismui konstatavus, jog nuo 2018 metų gruodžio 20 d. šalių nuomos santykiai nebesiejo, nes nuomos sutartis buvo nutraukta, prievolės pagal nutrauktą sutartį nebevykdomos.
16. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl teismas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Ieškovė L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti ieškovei iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 1 632,09 Eur delspinigius ir 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, ir minėtą ieškinio dalį tenkinti, priteisiant ieškovei iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, 14 000 Eur baudą, 1 632,09 Eur delspinigius ir 68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, paliekant galioti sprendimo dalį, kuria yra priteista 4 490,00 Eur skolos ir 498,39 Eur delspinigių suma iš atsakovo; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovės UAB „Kaštonų bulvaras“ priešieškinis, pripažįstant, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta Nuomos sutartis Nr. 2016-1 nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., ir priteista 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d. po to, kai, šalims nepavykus nutraukti Nuomos sutarties bendru sutarimu, atsakovas 2018 m. lapkričio 20 d. išsiuntė ieškovei pranešimą, jog Nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. lapkričio 30 d., ne tik netinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pasibaigimo momentą, bet ir peržengė atsakovo priešieškinyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Nepaisant to, jog priešieškiniu buvo prašoma pripažinti, kad Nuomos sutartis baigėsi 2018 m. lapkričio 30 d. Nuomos sutarties 7.3 punkto pagrindu, t. y. Nuomos sutarties nutraukimu šalių susitarimu, pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, konstatavo Nuomos sutarties pasibaigimą jos vienašališku nutraukimu iš atsakovo pusės, tokiu būdu peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas.
17.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, neva šalys susitarė dėl Nuomos sutarties nutraukimo galimybės ne Nuomos sutartyje numatytais atvejais, apskirtai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų baigtinio sąrašo. Dėl to ši sutarties nuostata negali būti traktuojama palankiai atsakovei dar ir dėl to, kad Sutarties projektą rengė ir teikė atsakovė.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog ieškovė neva sutiko su nuomos santykių nutraukimu ir po 2018 m. lapkričio 16 d. nuomojamų patalpų apžiūros nuomos santykiai tarp šalių neva pasibaigė („<...> nesudaro pagrindo teigti, kad nuomos santykiai su atsakove toliau tęsėsi“), galiausiai konstatavo, kad Nuomos sutartis atsakovo iniciatyva vienašališkai nutraukta, pranešus apie tai ieškovei 2018 m. lapkričio 20 d. raštu. Be to, dėl 2018 m. lapkričio 16 d. Patalpų apžiūros akto pažymėtina, jog jis buvo rengiamas ne dėl to, kad ketinta nutraukti Nuomos sutartį ir priimti turtą iš atsakovo, o todėl, kad siekta užfiksuoti patalpų būklę vykstant deryboms su subnuomininkais. Teismo motyvų analizė leidžia daryti išvadą apie teismo motyvų prieštaringumą.
17.4. Atsakovo atstovas R. B. 2018 m. lapkričio 29 d. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką: „Persiunčiu sutartį, ruošė advokatas, tai gal kažkas gali netikti, galim koreguoti.“ Taigi 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. vieną dieną prieš tariamą sutarties nuraukimą, atsakovas siuntė ieškovei derinti subnuomos sutartį. Iš pastarojo laiško akivaizdu, kad nutraukti Nuomos sutartį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. nebuvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovo valios. Elektroniniuose laiškuose, kuriais vyko šalių susirašinėjimas, buvo svarstomas subnuomos teisinių santykių galimybės klausimas, tai tik patvirtina, jog Nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta nebuvo – buvo svarstomas tik subnuomos galimybės klausimas. Ieškovės 2018 m. lapkričio 3 d. elektroniniame laiške nurodytas teiginys, kad Nuomos sutarti ji nutrauks, jeigu ir toliau atsakovas su ja neatsiskaitys, galutinai patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 30 d. šalių susitarimu Nuomos sutartis nepasibaigė, kadangi, atsakovui nevykdant jokių įsipareigojimų, ieškovė ketinimų nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu neturėjo.
17.5. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime konstatuota ir tai, kad neva sutikimą nutraukti Nuomos sutartį ieškovė išreiškė ir 2018 m. spalio 19 d. surašytoje ir atsakovui atsiųstoje pretenzijoje, kurioje pati pasiūlė svarstyti dalį skolos padengimo inventoriumi. Pažymėtina, jog iš minėtos pretenzijos matyti, kad joje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog Nuomos sutarties nutraukimas galimas tik visų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju, t. y. norėdamas nutraukti Nuomos sutartį šalių susitarimu atsakovas privalo: sumokėti susidariusią nuomos skolą iki sutarties nutraukimo dienos, surašyti defektų aktą pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir nustatyti padarytus nuostolius remonto ir patalpų nuomos metu, t. y. atstatyti kaip buvo arba atlyginti nuostolius, taip pat sumokėti Nuomos sutartyje numatytą baudą. Nė vieno iš anksčiau ieškovės nurodytų įsipareigojimų atsakovas neįvykdė, tai reiškia, jog Nuomos sutarties šalių susitarimu nutraukimo svarstymo galimybės sąlygos nebuvo įgyvendintos, atitinkamai todėl nebuvo pasiektas ir šalių susitarimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo.
17.6. Šalys nei bendru sutarimu, nei atsakovas savo iniciatyva vienašališkai Nuomos sutarties nenutraukė nei nuo 2018 m. lapkričio 30 d., nei kitu metu. Beje, kad iki pat ieškovės pranešimo atsakovui 2019 m. balandžio 19 d. apie Nuomos sutarties nutraukimą abi šalys manė, kad Nuomos sutartis yra galiojanti, patvirtina ne tik vėlesni šalių elektroniniai laiškai, bet ir faktas, jog atsakovas ir toliau patalpose laikė jam priklausančius daiktus, t. y. neatlaisvino patalpų, kas neabejotinai būtu buvę, jei būtų manęs, kad Nuomos sutartis nutraukta nuo 2018 m. lapkričio 30 d., nenutraukė sutarčių su komunalines paslaugas teikiančiais trečiaisiais asmenimis, toliau ieškojo subnuomininkų, neišregistravo Nuomos sutarties iš viešo registro.
17.7. Netesybos gali būti pripažintos nepagristai didelėmis tik tuo atveju, kai, kilus pagrįstų abejonių dėl netesybų dydžio, yra įvertinamas skirtumas tarp nuostolių ir prašomų netesybų. Teismas tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Pažymėtina, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas netgi ne mažindamas priteistinų netesybų dydį, bet apskritai atsisakydamas priteisti deklaratyviai nurodė, kad netesybos yra nepagrįstos, visiškai nemotyvuodamas tokios savo išvados bei nevertindamas ieškovės nuotolių.
17.8. Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo argumento dėl dvigubų netesybų nepagrįstumo, pažymėtina, kad nors bauda ir apskaičiuoti delspinigiai kyla iš šalių sudarytos Nuomos sutarties, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų Nuomos sutarties nuostatų pažeidimų – prašoma priteisti 2 218,41 Eur delspinigių suma susidarė remiantis Nuomos sutarties 5.6 punktu dėl uždelsimo sumokėti nuomos mokestį. Taigi delspinigiai mokami už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį, o bauda nors mokėtina taip pat už Nuomos sutarties pažeidimą, tačiau pažeidimo pagrindas – ne vėlavimas mokėti nuomos mokestį, bet Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės. Dėl paminėtų argumentų netesybos (delspinigiai) nėra įskaitomos į nuostolius (baudą), o nuostolių ir netesybų priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio, kadangi kyla iš skirtingų Nuomos sutarties nuostatų pažeidimų.
17.9. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, motyvuodamas tuo, jog Nuomos sutartyje neva šalys nesusitarė dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad teismas dar kartą peržengė nagrinėjamos bylos ribas, kadangi atsakovas priešieškinyje nekvestionavo nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo privalomumo pagal Nuomos sutartį, kas reiškia, jog tokio mokesčio mokėjimas atitiko šalių valią. Prašymas priteisti nekilnojamojo turto mokestį už 2019 m. buvo grindžiamas aplinkybe, jog neva Nuomos sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio 30 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartis, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesibaigė 2018 m. gruodžio 20 d. vienašališku atsakovo nutraukimu, pagrindo priteisti nekilnojamojo turto mokesčio atsakovui nebuvo ir nėra.
17.10. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas VMI sumokėjo tik dalį gyventojų pajamų mokesčio nuo ieškovei sumokėto nuomos mokesčio. Vadinasi, pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, likusią atsakovo nesumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį turi sumokėti pati ieškovė, kadangi jos gautos pajamos yra pajamų mokesčio objektas. Skolos priteisimo atveju ieškovė taip pat turės sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo priteistos sumos, kuri bus ieškovės gautos pajamos pagal Nuomos sutartį. Tuo tarpu, jeigu, išnagrinėjus bylą, gyventojų pajamų mokestis nebūtų priteisiamas, tokiu atveju neišvengiamai būtų reikalinga inicijuoti dar vieną bylą dėl pastarojo mokesčio priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad Nuomos sutarties 5.2 punkte numatyta 1 400 Eur dydžio suma, mokėtina ieškovei už nuomojamas patalpas, yra ieškovės pajamos už nuomojamas patalpas, atskaičius mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Tuo tarpu pagal Nuomos sutartį atsakovo mokėtina suma ieškovei susideda iš mokesčio už nuomojamas patalpas ir gyventojų pajamų mokesčio, o atsakovas yra tik tą mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti, to nepadarius, pareiga pajamų gavėjui sumokėti pajamų mokestį neišnyksta.
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaštonų bulvaras“ prašo ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, visapusiškai objektyviai ir nešališkai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, o teismo padaryta išvada dėl nuomos santykių pabaigos momento iš esmės pagrįsta. Tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tik savo formalų asmeninį subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kuris nėra pagrįstas objektyviu visų byloje pateiktų įrodymų vertinimu.
18.2. Atsakovė įrodinėjo faktinę aplinkybę, kad nuomos sutartis faktiškai buvo nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 30 d., o ieškovė patalpas yra perėmusi iš atsakovo, t. y. faktiškai nuomos santykiai pasibaigę nuo 2019 m. lapkričio 30 d. Šias aplinkybes atsakovė įrodinėjo ne tik atstovo paaiškinimu, tačiau ir rašytiniais įrodymais, ir, atsakovės pagrįstu įsitikinimu, jie aiškiai įrodo faktą, kad nuomos santykiai pasibaigė faktiškai anksčiau, nei bando įrodyti ieškovė. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, t. y. ieškovė perėmusi patalpas jas įsirenginėja, naudojasi komunalinių paslaugų tiekėjų paslaugomis ir t. t., tačiau vengia įforminti nuomos santykių pabaigą susitarimu, akivaizdu, kad siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita.
18.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad „vienašališkai ieškovės surašytame Akte buvo remiamasi šalių pasirašytos sutarties 2.4. punktu, numatančiu Nuomotojo pareigas priimti turtą iš nuomininko, kai šis „Sutarties terminui pasibaigus jį grąžina“. T.y., pati ieškovė, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. šalių pasirašytos sutarties 2.4. punkto nuostatomis Akte išreiškė savo valią priimti nuomotą turtą iš nuomininko, prieš tai nurodžius defektus, gedimus“. Atsakovė su tokia teismo išvada sutinka, nes šiuo atveju teismas įvertino ne šalutinius, o tiesioginius ieškovės sudarytus ir teismui pateiktus įrodymus, kuriuose ieškovė aiškiai išreiškė savo valią dėl nuomos santykių pabaigos.
18.4. Atsakovės vertinimu, ieškovė iš esmės sutiko su nuomos sutarties pabaiga, tačiau nesutiko su nuomos sutarties pabaigos pasekmėmis / sąlygomis, dėl kurių į jokius kompromisus nesileido, t. y. iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl nutraukimo pasekmių, o ne dėl nuomos santykių pasibaigimo fakto.
18.5. Ieškinio senaties termino pradžia dėl baudos – 14 000 eurų yra 2018 m. spalio 19 d. Šešių mėnesių ieškinio senaties terminas pasibaigė 2019 m. balandžio 19 d., iki nustatyto termino ieškinys nebuvo pateiktas. Todėl esant atsakovės reikalavimui teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškinio senatį. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisiniais motyvais, kiek jie susiję su ieškinio senaties taikymu reikalavimui dėl netesybų.
18.6. Ieškovė neįrodinėjo galimų nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė ir patirti negalėjo, o jei šiuo metu patyrė, tai ji pati už tokių nuostolių atsiradimą yra atsakinga. Visų pirma, iki sutarties nutraukimo atsakovė siekdama, kad ieškovė nepatirtų nuostolių, surado naujus nuomininkus, kurie buvo sutikę patalpas nuomotis už tą pačią kainą, kurią buvo įsipareigojęs mokėti atsakovė. Kaip matyti iš teismo nustatytų aplinkybių, 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiais patalpos buvo remontuojamos trečiųjų asmenų, tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo naujus nuomininkus, susitarimo sąlygos atsakovei nėra žinomos. Iš to išeina, kad ieškovė nuostolių dėl sutarties nutraukimo nepatyrė. Todėl, atsakovės nuomone, yra akivaizdu, kad 14 000 eurų dydžio bauda yra neprotingai didelė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
21. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Konstatavusi, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pasisako tik dėl esminių jo motyvų.
Dėl ginčo esmės
22. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo, nuostolių, baudos ir delspinigių priteisimo ir patenkintas iš dalies atsakovės patikslintas priešieškinis dėl nuomos sutarties nutraukimo momento nustatymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių 2016 m. gruodžio 22 d. sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 5 metų laikotarpiui už 1 400 Eur nuomos mokestį per mėnesį ir nuomotojo GPM, numatyta, jog praleidęs mokėti Sutartyje numatytus mokėjimus nuomininkas turi mokėti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jeigu nuomininkas nutraukia šią Sutartį ne dėl nuomotojo kaltės ne šioje Sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat jeigu Sutartis nutraukiama nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės, nuomininkas moka nuomotojui dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą (Sutarties 6.6 punktas). Šalys turi teisę bet kada nutraukti Sutartį šalių susitarimu (pasirašydamos sutarties nutraukimo protokolą) (sutarties 7.3 punktas). Visi šalių tarpusavio pranešimai pateikiami registruotais laiškais sutartyje nurodytais adresais. Minėti pranešimai gali būti pateikiami ir galioja, jei yra išsiunčiami elektroninio ar faksimilinio ryšio priemonėmis.
24. 2018 m. spalio 19 d. pretenzijoje ieškovė nurodo sąlygas, kurias įvykdžius tarp bylos šalių sudaryta nuomos sutartis galėtų būti nutraukta. 2018 m. lapkričio 16 d. patalpos apžiūros aktu ieškovė vienašališkai nustatė trūkumus, turto pažeidimus ir defektus. 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nebevykdo veiklos, nurodė, kad šias patalpas norėtų išsinuomoti S. S.. 2018 m. lapkričio 30 d. el. laišku, siųstu atsakovei, ieškovė nesutiko dėl subnuomos sutarties pasirašymo, nurodė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove. 2018 m. gruodžio 19 d. reikalavimu sumokėti už nuomą ieškovė reikalavo iš atsakovės atsiskaityti iki planuojamos sudaryti subnuomos sutarties sudarymo dienos. 2019 m. balandžio 19 d. pranešime apie Nuomos sutarties nutraukimą ieškovė pranešė atsakovei, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį; patalpos turi būti atlaisvintos per vieną mėnesį nuo Sutarties nutraukimo; turtas nuomotojui grąžinamas tokios būklės, kokios jis buvo gautas nuomininko, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Iš šalių susirašinėjimo el. paštu ir iš detalios siuntos sekimo informacijos matyti, kad laiško apie Sutarties nutraukimą atsakovė nebuvo gavusi. 2019 m. birželio 28 d. ieškovė išsiuntė priminimą apie Sutarties nutraukimą atsakovei elektroniniu paštu.
Dėl nuomos sutarties nutraukimo datos ir skolos priteisimo
25. Byloje ginčas kilo iš esmės dėl Nuomos sutarties nutraukimo momento ir atsiradusių Sutarties nutraukimo pasekmių. Šalys iš esmės skirtingai traktuoja Sutarties nutraukimo aplinkybes ir iš to kylančias pasekmes.
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovė – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad ieškovė valią dėl Nuomos sutarties nutraukimo išreiškė ir Nuomos sutartį nutraukė pranešusi atsakovei 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu apie Nuomos sutarties nutraukimą, o ne nuo 2018 m. gruodžio 20 d. atsakovės iniciatyva, todėl iš atsakovės turi būti priteistas nuomos mokesčio įsiskolinimas už minėtą laikotarpį.
28. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šalių veiksmai: 2018 m. spalio 19 d. pretenzija, 2018 m. lapkričio 30 d. susirašinėjimas dėl subnuomos, skolos ir sutarties nutraukimo, 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovės pasiūlymas dėl Sutarties nutraukimo, patvirtina, kad šalys svarstė klausimą dėl nuomos santykių pabaigos.
29. Kaip matyti iš šalių sudarytos 2016 m. gruodžio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016-1 6.6 punkto, tuo atveju, jeigu nuomininkas (nagrinėjamu atveju atsakovė) nutraukia šią Sutartį ne dėl nuomotojo (nagrinėjamu atveju ieškovė) kaltės ne šioje Sutartyje numatytais pagrindais ir tvarka prieš terminą, taip pat jeigu Sutartis nutraukiama nuomotojo (ieškovės) iniciatyva dėl nuomininko (atsakovės) kaltės, nuomininkas moka nuomotojui dešimties mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Sutarties 7.3 punktas numato šalims galimybę bet kada nutraukti Sutartį šalių susitarimu (pasirašant sutarties nutraukimo protokolą). Bet kokiu atveju pagal Sutarties 2.4 ir 3.8 punktus nuomininkas (atsakovė) įsipareigojo pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą ne vėliau kaip paskutinę šios Sutarties galiojimo dieną grąžinti turtą nuomotojui (ieškovei), o nuomotojas (ieškovė) priimti išnuomotą turtą, šalims pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, nurodant defektus ir gedimus.
30. Remiantis CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo teismine praktika, kasacinio teismo konstatuota, kad, nustatant 30 dienų terminą, prieš kurį vienašališkai sutartį nutraukianti šalis privalo pranešti kitai šaliai apie savo ketinimus, siekiama apsaugoti kitos šalies interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių.
31. Sprendžiant pagal sutarties sąlygų turinį, kad Sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsakovei nutraukti sutarties kitu atveju, nei numatyta 7.2 punkte, nemokant baudos, ir šalių elgesį vykdant sutartį (CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalys), matyti, kad atsakovė, nuo 2018 metų rugsėjo 15 d. nebevykdydama veiklos, ieškojo asmenų, galinčių perimti nuomai patalpas, tiek atsakovės, tiek ieškovės rašytuose 2018 metais laiškuose buvo aiškiai išreikšta abiejų šalių valia nebepratęsti tarpusavio santykių. Iš 2018 m. spalio 19 d. ieškovės pretenzijos atsakovei matyti, kad buvo svarstomas Sutarties nutraukimas tarpusavio susitarimu, buvo siūloma sumokėti baudą, kuri mokama nutraukus sutartį, surašyti patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir pan. Iš ieškovės vienašališkai surašyto 2018 m. lapkričio 16 d. Patalpų apžiūros akto (toliau – ir Aktas) turinio matyti, jog Aktas surašytas vadovaujantis Sutarties 2.4 punktu – Sutarčiai pasibaigus nuomininkas grąžina turtą, nuomotojas jį priima, pasirašomas priėmimo–perdavimo aktas, nurodomi defektai ir gedimai, kuriuos atsakovė (nuomininkė) turės atlyginti. Galiausiai 2018 m. lapkričio 20 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pasiūlymą dėl Sutarties nutraukimo pagal 7.3 punktą (šalių susitarimu) nuo 2020 m. lapkričio 30 d. Ieškovė 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovei skirtame laiške pranešė apie gręsiantį Sutarties nutraukimą dėl susidariusio įsiskolinimo, o 2019 m. sausio 11 d. informavo atsakovę apie 2018 metų gruodį nuomotose patalpose atliktą kosmetinį remontą.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, jog, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti konstatuojama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017).
33. Vertinant šalių atliktas sutarties nutraukimo procedūras pagal byloje esančias aplinkybes, šalių veiksmus, pripažinta, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. raštu aiškiai išreiškė savo valią dėl vienašališko sutarties nutraukimo 6.6 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sutarties nutraukimo datą nustatė atsižvegdamas į įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą dėl įspėjimo termino apie vienašalikšką sutarties nutraukimą.
34. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis pateiktais įrodymais, nusprendė, kad atsakovė 2018 m. lapkričio 20 d. raštu įspėjusi prieš 30 dienų ieškovę sutartį nutraukė 2018 m. gruodžio 20 d. (CPK 185 straipsnis).
35. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 14 703,50 Eur įsiskolinimą, tačiau nenurodė, iš ko jis susidaro ir kokie nesutikimų motyvai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., todėl pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas 4 490 Eur nuomos mokesčio įsiskolininmas, laikant, kad patalpos buvo nuomojamos nuo 2017 metų vasario 11 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., iš viso 22 mėnesius, ir išskaičius 490 Eur sumą už alkoholio licenciją, dėl kurios įskaitymo į nuomą šalys nebuvo sutarusios.
Dėl baudos ir delspinigių
36. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti. Nors bauda ir apskaičiuoti delspinigiai kyla iš šalių sudarytos Nuomos sutarties, tačiau iš skirtingo pobūdžio ir skirtingų Nuomos sutarties nuostatų pažeidimų – delspinigiai susidarė už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį, o bauda nors mokėtina taip pat už Nuomos sutarties pažeidimą, tačiau pažeidimo pagrindas – Nuomos sutarties nutraukimas nuomotojo iniciatyva dėl nuomininko kaltės. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka.
37. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
39. Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą dėl dvigubų netesybų (baudos ir delspinigių) negalimumo, pripažino netesybas ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio, konstatavo, kad šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu teisiniai santykiai pasibaigė 2018 m. gruodžio 20 d., o ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą 2019 m. rugsėjo 16 d., praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nenustatęs svarbių šio termino praleidimo priežasčių, atsakovei prašant, taikė ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą dėl 14000 Eur baudos priteisimo atmetė.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažįstant, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį 2018 m. gruodžio 20 d., ieškovė reikalauti baudos sumokėjimo pradėjo dar 2018 m. spalio 19 d., iškeldama atsakovei sąlygas dėl Nuomos sutarties nutraukimo, į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo ieškovė kreipėsi 2019 m. rugsėjo 16 d., sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl baudos pateikti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
42. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).
43. Nustatyta, kad dėl delspinigių dydžio ginčo nėra, apeliantė ginčija sumą, nuo kurios apskaičiuotos ir priteistos netesybos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl atsakovės atsakomybės už netinkamą Sutarties vykdymą. Nustatęs, kad nuomos mokesčio skola sudaro 4 490 Eur, teismas pagrįstai ir teisėtai nuo minėtos sumos už ieškovės prašomas 185 dienas jos naudai priteisė iš atsakovės 498,39 Eur delspinigių.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio priteisimo
44. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti ieškovei gyventojų pajamų mokestį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo GPM teisinio reglamentavimo. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus.
45. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas (3 straipsnis), pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos (5 straipsnis). Taigi gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra fizinis asmuo, gavęs pajamų, kurios yra apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
46. Pajamų mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka reglamentuojama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo V skyriuje. Pagal ją gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasei priskirtų pajamų gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir sumokėti jį į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal Įstatymo nuostatas nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
47. Dėl mokestinių prievolių vykdymo tvarkos teismų praktikoje nurodyta, kad mokestinė prievolė valstybei struktūriškai susideda iš pareigos mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareigos laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Dėl daugumos mokesčių abi šios pareigos tenka vienam asmeniui – mokesčio mokėtojui. Tačiau yra dvejopos mokestinės prievolės atvejų, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą turi prievolę mokėti mokestį, o kitas asmuo šią prievolę faktiškai įvykdo, pervesdamas nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį į biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2011)).
48. GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (GPMĮ 27 straipsnio 5 dalis).
49. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė sumokėjo į biudžetą pinigus, t. y. įvykdė GPM apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą pareigą, kad šią pareigą įvykdė savo lėšomis. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovei priteisti gyventojų pajamų mokestį (biudžetines lėšas), kurį atsakovė turi prievolę sumokėti į valstybės biudžetą, nėra pagrindo.
Dėl nekilnojamojo turto mokesčio priteisimo
50. Apeliante nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas atsakovės reikalavimas dėl 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokesčio priteisimo. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartis, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepasibaigė 2018 m. gruodžio 20 d., pagrindo priteisti už 2019 metus sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį atsakovei nebuvo. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais argumentais.
51. Nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau – ir NTM, mokestis) tvarką nustato Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – ir NTMĮ). Minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų pareiga mokėti mokestį už įstatymo 4 straipsnyje nuosavybes teise valdomus objektus su tam tikromis išimtimis.
52. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė mokestį sumokėjo už 2019 metus, kad šalys nesitarė dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir (ar) kompensacijos už sumokėtą nuomos mokestį. Iš esmės savo nesutikimą su minėtą ginčijamo sprendimo dalimi apeliantė grindžia nuomos santykių pabaigos momentu. Pripažinus, kad šalių Nuomos sutartis nutraukta 2018 m. gruodžio 20 d., iš ieškovės atsakovei priteistinas jos sumokėtas 1 081 Eur nekilnojamojo turto mokestis.
Dėl 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo
53. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Nesutikimų motyvų nenurodo.
54. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 68 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už 2019 metų pirmą ir antrą ketvirtį. Šalių sudarytoje Nuomos sutartyje numatyta nuomininko (atsakovės) pareiga laiku mokėti už komunalinius patarnavimus, šiukšlių išvežimą ir pan. Nutrukus nuomos teisiniams santykiams, pasibaigė ir Sutarties 3.11 punkte numatyta atsakovės prievolė. Taigi, konstatavęs, jog nuo 2018 metų gruodžio 20 d. šalių nuomos santykiai nutraukti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo.
55. Kiti apeliantės skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
56. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo.
57. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Atsakovė UAB „Kaštonų bulvaras“ nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už parengtus ir pateiktus procesinius dokumentus.
59. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių.
60. Atmetus ieškovės L. T. apeliacinį skundą iš jos priteistinos atsakovės UAB „Kaštonų bulvaras“ 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaštonų bulvaras“ iš ieškovės L. T. 1 815 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Albina Pupeikienė
Larisa Šimanskienė
Alvydas Žerlauskas