Civilinė byla Nr. e2A-431-823/2017

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02138-2015-7

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4. ;                  

(S)

                                                                                         2.7.6. ; 2.8.1.2.; 3.3.1.20.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EOLTAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EOLTAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ dėl teisių į juridinio asmens pavadinimą ir prekių ženklus gynimo, neteisėto domeno vardo naudojimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovę pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“; 2) panaikinti domeno marijampoleseoltas.lt registraciją atsakovės vardu; 3) uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti žymenis „EOLTAS“ ir „VISKAS AUTOMOBILIUI“; 4) priteisti iš atsakovės 691 685,01 Eur nuostolių atlyginimo.
2. Nurodė, kad ieškovė kaip juridinis asmuo pavadinimu „EOLTAS“ yra registruota nuo 1993 metų. Taip pat ieškovė yra registravusi du nacionalinius prekių ženklus:

3. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ buvo įregistruota 2008 metais, jos pavadinimo dalis „EOLTAS“ visiškai atkartoja ieškovės pavadinimą ir jos registruoto prekių ženklo „EOLTAS“ žodinį elementą. Atsakovė plačiai naudoja savo veikloje, tapačioje ieškovės vykdomai veiklai, ieškovės prekių ženklus ir tą įrodo domeno marijampoleseoltas.lt naudojimas atsakovės veiklą pristatančiam internetiniam puslapiui pasiekti, ieškovės prekių ženklų šiame puslapyje naudojimas atsakovės veiklai žymėti, taip pat ieškovės prekių ženklų naudojimas atsakovės išrašomose sąskaitose – faktūrose, iškabų su ieškovės prekių ženklais naudojimas ant atsakovės parduotuvių ir aptarnavimo centrų Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Kazlų Rūdoje, ir galiausiai – ieškovės prekių ženklų naudojimas Facebook paskyroje, sukurtoje atsakovės ir jos naudojamoje savo komercinei veiklai pristatyti bei reklamuoti.
4. Nuo 2014 m. atsakovė naudoja iškraipytą žymenį „EOLTAS“, tokiu būdu taip pat pažeisdama ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teises:

5. Ieškovė nurodė, kad niekada nėra davusi atsakovei sutikimo naudoti savo prekių ženklus ir pavadinimą, taip pat jai priklausantį prekių ženklą modifikuoti, todėl atsakovė pažeidžia ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą, ieškovės kaip prekių ženklų turėtojos teises, klaidina vartotojus ir daro esminę žalą ieškovei. 
6. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
7. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra susijusios bendrovės, kurias valdo tie patys akcininkai. Atsakovė buvo įsteigta ieškovės akcininkų susitarimu, turint tikslą praplėsti ieškovės veiklos teritoriją, atsakovė pačios ieškovės ilgą laiką buvo nurodoma kaip susijusi ir bendradarbiaujanti tinklo narė, naudojanti pavadinime ir visoje komercinėje veikloje žymenį „EOLTAS“.
8. Atsakovė buvo įsteigta 2001 metais, kada buvo įregistruotas atsakovės tuometis pavadinimas „Eolto prekyba“, kuris buvo registruotas turint ieškovės raštišką sutikimą, o po 2008 metais įvykdytos reorganizacijos atsakovė tapo ankstesnių teisių perėmėja, todėl perėmė ir teisę naudoti žymenį „EOLTAS“. Ieškovė nei po 2008 m. su ieškovės žinia įvykdytos atsakovės reorganizacijos, nei po 2010 m. spalio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje atsakovei įvardinti buvo naudojamas žymuo „EOLTAS“, sudarymo tarp šalių nepareiškė prieštaravimų dėl atsakovės naudojamo žymens, o toks septynerių metų (iki 2015 m. kovo 15 d.) tylėjimas negali būti racionaliai paaiškintas kitaip, kaip ieškovės ankstesniu sutikimu dėl ginčo žymens „EOLTAS“ naudojimo.
9. Žymuo „VISKAS AUTOMOBILIUI“ yra žodžių junginys, skirtas prekių ir paslaugų rūšiai žymėti, aprašomojo pobūdžio, todėl nesaugomas elementas ieškovės prekių ženkle. Naudodama šį žymenį atsakovė ieškovės teisių nepažeidžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. daliniu sprendimu ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovę pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“; panaikinti domeno marijampoleseoltas.lt registraciją atsakovės vardu ir uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti žymenis „EOLTAS“ ir „VISKAS AUTOMOBILIUI“ atmetė.
11. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisių pažeidimo, o ieškovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo išnagrinėjimui iš atsakovo gali būti  reikalaujami įrodymai, atskleidžiantys atsakovo komercinės veiklos dalis, kurių tokią veiklą vykdantis asmuo įprastai turi interesą neatskleisti, teismas, šalims neprieštaraujant, priima dalinį sprendimą byloje, t. y. pirmiausia išsprendžia ginčą dėl galimo ieškovo teisių pažeidimo, kuris bendru atveju civilinėje byloje gali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas ginčas.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė savo dabartiniu pavadinimu yra registruota nuo 1993 metų. Nuo 1994 metų ieškovė yra registruoto figūrinio prekių ženklo „EOLTAS“ (reg. Nr. 26251) savininkė. Nuo 2013 m. lapkričio 27 d., padavusi paraišką, ieškovė turi teises į nacionalinį figūrinį prekių ženklą „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ (reg. Nr. 69663). Atsakovė UAB „MARIJAMPLOĖS EOLTAS“ įsteigta 2008 metais, reorganizavus 2001 metais įsteigtą bendrovę UAB „Eolto prekyba“ ir nuo jos atskyrus atsakovę.
13. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės akcininkai yra A. S., kuriam priklauso 50 proc. bendrovės akcijų, R. S., kuriam priklauso 17 proc. bendrovės akcijų ir UAB RSD Group, valdanti 33 proc. bendrovės akcijų. UAB RSD Group 100 proc. akcijų turėtojas yra R. S.. Taigi, A. S. ir R. S. turi tiesioginę arba netiesioginę įtaką po 50 proc. ieškovės akcijų valdymui. Atsakovės 100 proc. akcijų valdo UAB RSD Group, kurios 100 proc. akcijų savininkas yra R. S..
14. Remdamasis atsakovės pateiktais įrodymais – informacija ieškovės tinklapyje, reklama ant ieškovės užsakymu gaminamų ir ieškovės veikloje naudojamų pašto vokų, liudytojų Ž. B. ir R. S. parodymais, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nuo 2001 metų veikia kaip ieškovės sukurto automobilių detalių prekybos ir remonto paslaugų tinklo dalis. Tą, teismo vertinimu, taip pat patvirtina UAB „Panevėžio Eoltas“, UAB „Klaipėdos Eoltas“, UAB „Vilniaus Eoltas“ ir eilės kitų ieškovės tinklo parduotuvių, naudojančių „EOLTAS“ pavadinimą ir prekių ženklą, buvimas, o taip pat aplinkybė, kad nėra duomenų apie jokią kitą (be atsakovės) bendrovę, naudojančią „EOLTO“ žymenį savo veikloje, veikiančią Marijampolėje ir regione aplink šį miestą.
15. Atsakovės dalyvavimą ieškovo sukurto tinklo veikloje, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad viena iš ieškovės prekybos ir paslaugų tinklo narių – UAB „Klaipėdos Eoltas“, atsakovę savo interneto svetainėje pristatė kaip bendro tinklo dalį net po ieškinio teisme pareiškimo. Netiesiogiai atsakovės nurodomas aplinkybes dėl dalyvavimo ieškovės tinklo veikloje patvirtina ir ieškovės vadovo A. S. paaiškinimai, kad atsakovė pažeidė susitarimą su ieškove vykdyti tik mažmeninę prekybą ir vykdo bandymus pereiti prie didmeninės prekybos, perimti ieškovės tiekėjus ir taip konkuruoti su ieškove. Tai parodo, kad šalys turi susitarimą dėl bendros veiklos ir pagal šio susitarimo pobūdį nėra konkurentės.
16. Teismas nustatė, kad 2001 m. kovo 8 d. ieškovės vadovas A. S. raštu Valstybiniam patentų biurui patvirtino, jog neprieštarauja naujai steigiamos bendrovės UAB „Eolto prekyba“ pavadinimo registravimui. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė tokį sutikimą sieja su rašte esančia sąlyga, kad įmonės steigėjas turi būti Ž. B., registravimo procedūra privalėjo būti atlikta net ir esant kitam negu rašte nurodytam steigėjui, rašte nenurodytos jokios šios sąlygos neįvykdymo pasekmės. Atsižvelgdamas į vėlesnį ilgalaikį šalių bendradarbiavimą, atsakovės nurodomą ir ieškovės neginčijamą ieškovės parinktų advokatų, vykdžiusių ir kitų tinklo dalyvių reorganizavimo teisines konsultacijas, dalyvavimą rengiant atsakovės reorganizavimo dokumentus, į tai, kad rašto tekstą sukūrė pati ieškovė, teismas padarė išvadą, kad 2001 m. kovo 8 d. rašto nėra pagrindo vertinti kaip įrodymo, patvirtinančio ieškovės valią suteikti leidimą naudoti „EOLTAS“ žymenį tik su sąlyga, kad bendrovės steigėjas bus rašte nurodomas asmuo. Šis įrodymas, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad ieškovė Valstybiniam patentų biurui nurodė Ž. B. kaip asmenį, kuris, ieškovės žiniomis, galėjo būti bendrovės, ketinančios naudoti pavadinimą „Eolto prekyba“, steigėjas.
17. Atsakovė nurodė, kad UAB „Eolto prekyba“ 2008 metais buvo reorganizuota pagal vieningą prekybos tinklo narių reorganizavimo modelį, tinklo narių reorganizavimui pasitelkus tuos pačius ieškovės nurodytus advokatus. Šios aplinkybės ieškovė neneigė, todėl teismas pripažino ją esant įrodyta. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, papildomai patvirtina vieningas tinklo narių pavadinimų, naudojamų po 2008 metų, modelis – „EOLTAS“ žymenį pavadinime naudojant kartu su atitinkamo miesto, kuriame veikia tinklo narys, pavadinimu (pvz. „Klaipėdos Eoltas“, „Panevėžio Eoltas“, „Vilniaus Eoltas“ ir kt.). Atsakovės pavadinimas UAB „Marijampolės Eoltas“, naudojamas po reorganizavimo, atitinka bendrą tinklo strategijos schemą.
18. Reorganizavimo dokumentai patvirtina, kad reorganizuojant buvo atskirtas prekybos ir paslaugų verslas nuo nekilnojamojo turto ir investavimo verslo. Dėl tokio atskyrimo žymens „EOLTAS“ palikimas prekybos ir paslaugų verslui žymėti yra dėsningas ir suprantamas.
19. Atskyrimo sąlygų 9.8 punkte numatyta, kad naujai steigiama bendrovė perima visus sutikimus, reikalingus tęsti veiklą. Akivaizdu, kad atsakovei, norint tęsti veiklą kaip „EOLTAS“ tinklo narei, buvo būtina turėti savo pavadinime žymenį „EOLTAS“. Bendrovė, nuo kurios buvo atskirta atsakovė, po reorganizavimo nenaudoja „EOLTAS“ žymens (išskyrus pirmuosius dvejus metus po reorganizavimo) ir nevykdo veiklos, kuri tiesiogiai būtų susijusi su ieškovės tinklo įmonių veikla.
20. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė teigė, jog reorganizavimo sąlygose nėra aiškiai pasisakyta dėl teisės naudoti žymenį „EOLTAS“ perdavimo atsakovei, tačiau byloje nėra duomenų, kad reorganizuotoji bendrovė ginčija atsakovės teisę naudoti šį žymenį. Reorganizavimo sąlygos iš esmės reiškia susitarimą tarp reorganizuojamos ir naujai įsteigtos bendrovės, kurį aiškinti turi teisę pirmiausia pačios susitariančios šalys.
21. Teismas konstatavo, kad ieškovės prekių ženklo žodinio elemento naudojimas atsakovės veikloje kilo iš susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 44 straipsnio 2 – 3 dalių galiojančią ir ankstesnių redakcijų formuluotes galima daryti išvadą, kad licencinei sutarčiai įregistruoti Valstybiniame patentų biure būtini rašytiniai įrodymai, tačiau tokie įrodymai pagal įstatymą reikalaujami tik pateikiant sutartį registruoti Valstybiniam patentų biurui, o sutarties įregistravimas turi įtakos tik trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to ieškovė negali remtis vien tik susitarimo dėl prekių ženklo naudojimo nesudarymo rašytine forma, kad pagrįstų atsakovės naudojimo neteisėtumą, teismui nustačius, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys tokio susitarimo buvimą. Šalių elgesys rodo jų valią tokį sandorį dėl prekių ženklo naudojimo sudaryti ir jį vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 2 dalis).
22. Teismas netyrė, ar susitarimas dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės veikloje buvo atlygintinis, nes šalys atitinkamų aplinkybių neįrodinėjo. Teismas taip pat netyrė ir pradinio susitarimo naudoti šį žymenį termino trukmės, konstatuodamas, kad teismui nepateikta įrodymų, jog toks terminas buvo nustatytas ir yra pasibaigęs. 
23. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neginčijo atsakovės į bylą pateiktos 2014 m. sausio 2 d. sutarties, teismas rėmėsi šia sutartimi ir nurodė, kad 2014 metų sutartis turi aiškų savarankišką ir 2010 metų (su pakeitimais) sutartyje nenurodomą susitarimo dalyką – žymens „EOLTAS“ naudojimo teisę ir sąlygas. Šalių santykiams galiojanti  2010 m. spalio 20 d. sutartis, teismo vertinimu, nepaneigia 2014 m. sausio 2 d. sutarties buvimo ir galiojimo. Šalių pasirašytoje 2014 m. sausio 2 d. sutartyje numatyta, kad atsakovė turi teisę naudoti ieškovės prekių ženklą „EOLTAS“. Sutartimi nenustatyta, kad tokios teisės suteikimas yra naujas. Pagal šią sutartį atsakovė įgijo teisę naudoti prekių ženklą parduotuvėse Marijampolėje ir Vilkaviškyje bei naudojant ant pardavimo/apskaitos dokumentų. Naudojimas numatytas sutarties galiojimo laikotarpiui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra vienašališkai nutraukusi šią sutartį. Minėta sutartis, teismo vertinimu, tik papildomai patvirtina išvadą apie šalių sutartinius santykius dėl prekių ženklo ir pavadinimo žymens „EOLTAS“ naudojimo, buvusius ir iki 2014 metų.             
24. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė pažeidė 2014 m. sausio 2 d. sutarties sąlygas, nes prekių ženklą „EOLTAS“ naudojo ne tik parduotuvėse Marijampolėje ir Vilkaviškyje, bet ir internetiniuose portaluose, reklaminėje medžiagoje, socialiniame tinkle Facebook, sąskaitose ir pažymėjo, kad sutartyje numatyta, jog prekių ženklas „EOLTAS“ bus naudojamas parduotuvėse Marijampolėje ir Vilkaviškyje ir ant apskaitos/pardavimo tretiesiems asmenims dokumentų (Sutarties 7.1 punktas). Taip pat numatyta, kad suteiktomis teisėmis atsakovė naudosis tik sutarties pagrindu atidarytose parduotuvėse. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė naudoja žymenį „EOLTAS“ ir ieškovo prekių ženklus savo parduotuvių iškabose, reklamoje internete, kurioje nurodomos tokios parduotuvės. Toks ženklų naudojimas, teismo vertinimu, atitinka sutarties sąlygas, nes sąlyga „naudoti parduotuvėje“ negali būti protingai aiškinama, kaip draudžianti reklamuoti tokių parduotuvių veiklą, ieškovei tiekiant atsakovei detales prekybai ir įtraukiant atsakovę į savo parduotuvių veiklos tinklą. Tokie atsakovės veiksmai turi būti vertinami ne kaip priešingi ieškovės teisėms, bet kaip ieškovės teises šalių bendroje veikloje užtikrinantys, jas stiprinantys.
25. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad po 2014 metų atsakovės naudojamas ženklas „Marijampolės Eoltas“  yra ieškovės prekių ženklų iškraipytas variantas, klaidinamai panašus į grafinius ieškovės prekių ženklus. Nustatęs, kad žymuo „EOLTAS“ atsakovės veikloje naudojamas teisėtai, teismas ieškovės prekių ženklų ir atsakovės naudojamo ženklo grafinių elementų panašumo nekonstatavo, nes atsakovės naudojamo ženklo grafinis elementas – sportinio stiliaus automobilio viršutinės dalies siluetas, nėra panašus į ieškovės prekių ženklų grafinės dalies elementą – stilizuotas E ir O raides, vaizduojančias automobilio ratą ir jo riedėjimo paliekamą pėdsaką.
26. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog atsakovė žymenį „EOLTAS“ savo pavadinime ir veikloje naudoja su ieškovės sutikimu, nėra pagrindo konstatuoti sąlygų, kurioms esant gali būti panaikinta domeno marijampoleseoltas.lt registracija, kadangi domenas 2010 metais įregistruotas atsakovei turint teisę ir teisėtą interesą naudoti žymenį „EOLTAS“ ir nenustatyti atsakovės nesąžiningi ketinimai tokį domeną registruoti.
27. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės prekių ženklo žodinis elementas „VISKAS AUTOMOBILIAMS“, naudojamas žymėti prekybą automobilių detalėmis ir automobilių remonto paslaugas, yra tik aprašomojo pobūdžio ir todėl pats savaime atsakovės veiklai, susijusiai su automobilių detalių prekyba ir automobilių remonto paslaugomis, negali būti saugomas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28. Ieškovė UAB „EOLTAS“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. dalinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, dėl kurios buvo priimtas dalinis sprendimas, patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra davusi sutikimą naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovės pavadinime, kadangi 2001 m. ieškovės duotas sutikimas buvo sąlyginis. Ieškovė davė sutikimą steigiamam juridiniam asmeniui UAB „Eolto prekyba“ naudoti žymenį „EOLTO“ su sąlyga, kad bendrovės steigėju bus Ž. B., o bendrovės pavadinimas – „Eolto prekyba“. Ž. B. nėra atsakovės steigėjas, o atsakovės pavadinimas yra ne UAB „Eolto prekyba“, bet UAB „Marijampolės Eoltas“.
2. 2001 m. rašte ieškovė išreiškė savo valią dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo. Toks ieškovės veiksmas laikytinas sandoriu. Pagal CK 1.66 straipsnio 2 dalį sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Neįvykus atidedamąjai sąlygai, laikoma, kad sandoris nesukelia teisinių padarinių. Tai reiškia, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalys neprivalo tokių pasekmių aptarti atskirai.
3. Ieškovė suteikė teisę naudoti jai priklausantį žymenį ne visais atvejais, o konkrečiame pavadinime – „Eolto prekyba“. Be to, ieškovė aiškiai nurodė, kad žymuo „EOLTAS“ būtų vartojamas kilmininko forma – „EOLTO“. Tuo tarpu atsakovės pavadinime šis žodis vartojamas vardininko linksnyje. Tam ieškovė niekada jokia forma nebuvo davusi sutikimo ir teismas turėjo į tai atsižvelgti.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė suteikė teisę savo pavadinime naudoti žymenį „EOLTO“ ne visiems asmenims, o konkrečiam juridiniam asmeniui – UAB „Eolto prekyba“. Tai patvirtina ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, pagal kurią išimtinės teisės į firmos vardą pažeidimu nelaikoma, jeigu firma raštišku sutikimu leidžia naudoti savo firmos vardą su skiriamaisiais žodžiais arba firmos vardo dalį kitos firmos veikloje. Lingvistiškai aiškinant šią normą akivaizdu, kad sutikimą pavadinimo savininkas duoda konkrečiai kitam juridiniam asmeniui ar asmenims, o ne neapibrėžtam subjektų ratui.
5. 2001 m. rašto išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punktas numatė, kad reorganizuojant įmonė praranda išimtinę teisę į firmos vardą, jeigu išimtinės teisės nepereina po reorganizavimo veiklą tęsiančioms firmoms. Reorganizavimo metu leidimas naudoti savo pavadinime kitam juridiniam asmeniui priklausantį žymenį nepereina automatiškai, nebent žymens savininkas tam būtų pritaręs. Nors UAB „Eolto prekyba“ buvo reorganizuota 2008 m., tačiau sutikimas dėl žymens naudojimo buvo duotas galiojant Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymui, todėl jo nuostatos aktualios aiškinant atsakovės teisę naudoti žymenį „EOLTAS“ savo pavadinime.
6. Nei UAB „Eolto prekyba“, nei atsakovė dėl leidimo naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovės pavadinime į ieškovę 2008 m. nesikreipė, nors UAB „Eolto prekyba“ atskyrimo sąlygų 9.8 punkte ir nurodyta, kad atskyrimo metu nauja bendrovė (atsakovė) perims arba įstatymų nustatyta tvarka pratęs visas licencijas, leidimus ir sutikimus, kurie būtini vykdyti jos veiklą. Tai nebuvo padaryta. Vien tas faktas, kad UAB „Eolto prekyba“ informavo ieškovę apie atskyrimo procesą, nepatvirtina, kad ieškovė sutiko, jog jai priklausantis žymuo būtų naudojamas naujo juridinio asmens – atsakovės, pavadinime.
7. UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimas vyko atskyrimo būdu, kuriam mutatis mutandis taikomos CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu. Pagal CK 2.97 straipsnio 7 dalį padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad po reorganizavimo veikiančios bendrovės negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo iki reorganizavimo veikęs juridinis asmuo. Todėl, jei UAB „Eolto prekyba“ turėjo teisę savo pavadinime naudoti žymenį „EOLTAS“ kilmininko forma, tai nereiškia, kad po reorganizavimo ši teisė tampa platesnė ir suteikia teisę naudoti žymenį „EOLTAS“ vardininko forma. Be to, ieškovė suteikė teisę šį žymenį naudoti tik junginyje su žodžiu „prekyba“ („Eolto prekyba“).
8. UAB „Eolto prekyba“ po 2008 m. įvykusios reorganizacijos dar dvejus metus naudojo tą patį pavadinimą ir jį pakeitė tik 2010 m. Tai papildomai patvirtina, kad po reorganizavimo atsakovė neturėjo teisės savo pavadinime naudoti žymens „EOLTAS“.
9. Teismo teiginys, kad ieškovė parinko atsakovės ir kitų bendrovių reorganizavimą vykdžiusius advokatus, negali pagrįsti fakto, jog atsakovė teisėtai naudoja žymenį „EOLTAS“ savo pavadinime. Ieškovė nekontroliavo atsakovei paslaugas teikiančių teisininkų, to neteigia ir pati atsakovė. Vien tai, kad ieškovė galėjo rekomenduoti atsakovei paslaugų teikėją, nepagrindžia, kad ieškovė taip išreiškė sutikimą dėl pavadinimo naudojimo.
10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės vykęs bendradarbiavimas  pateisina žymens „EOLTAS“ naudojimą atsakovės pavadinime. Ieškovė 2011 m. sausio 26 d. raštu reikalavo, kad atsakovė pagrįstų žymens „EOLTAS“ naudojimą jos pavadinime. Šį raštą ieškovė atsakovei išsiuntė galiojant ieškovės, atsakovės ir kitų asmenų sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai. Ieškovė ir vėliau kvestionavo atsakovės veiksmus. Tai įrodo, kad, nors siekdama bendradarbiavimo ieškovė ir sudarė atitinkamus sandorius su atsakove, tačiau niekada jai nesuteikė teisės savo pavadinime naudoti ieškovei priklausantį žymenį.
11. Aplinkybė, kad ieškovė žinojo apie žymens naudojimą ir tam tikrą laiką nesiėmė teisinių priemonių, neįrodo, kad atsakovė yra gavusi ieškovės leidimą naudoti žymenį „EOLTAS“, o rodo tik ieškovės norą susitarti ir bendradarbiauti. Tylėjimas valios išraiškos forma laikomas tik įstatymo ar šalių susitarimo numatytais atvejais. Nėra jokio teisinio pagrindo „žinojimą“ įvardinti kaip leidimą ar sutikimą naudoti žymenį. Pagal teismų praktiką teisė naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovės pavadinime negalėjo būti suteikta konkliudentiniais veiksmais. Be to, vėliausiai nuo 2011 m. ieškovės veiksmų nėra pagrindo įvardinti kaip „tylaus žinojimo“, nes ieškovė raštu prieštaravo atsakovės veiksmams naudojant žymenį „EOLTAS“.
12. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2014 m. sutartis buvo sudaryta, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog iš tiesų ši sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė pripažįsta, jog parengė 2014 m. sutarties projektą ir pasiūlė jį pasirašyti atsakovei. Vis dėlto, kaip teismo posėdžio metu paliudijo ieškovės darbuotojas, atsakingas už šios sutarties sudarymą, E. P., ieškovei išsiuntus sutarties projektą atsakovei, pastaroji atsisakė jį pasirašyti. Ieškovė niekada negavo atsakovės pasirašytos sutarties ir nesitikėjo ją gausianti, kadangi atsakovės vadovas patvirtino, jog atsakovė su sutarties sąlygomis nesutinka.
13. Ieškovės ofertoje atsakovei nebuvo nuorodų į tai, kad ji gali pasirašyti sutarties projektą ir apie tai neinformuoti ieškovės. Nors 2014 m. sutarties 14 punkte ir numatyta, kad ji įsigalioja pasirašius abiem sutarties šalims, ši nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę atsakovei akceptuoti ofertą ir apie tai neinformuoti oferento, nes tai nebuvo nurodyta ofertoje. Be to, tai reikštų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, kadangi nežinodama, ar atsakovė akceptavo ofertą ar ne, ieškovė neturi galimybės spręsti dėl savo veiksmų ir tolesnio bendradarbiavimo su atsakove.
14. Faktą, kad 2014 m. sutartis iš tikrųjų nebuvo sudaryta, patvirtina šios sutarties 19 punktas, kuriame nustatyta, kad visi iki šios sutarties sudarymo momentu tarp šalių sudaryti susitarimai dėl prekių pirkimo - pardavimo negalioja nuo šios sutarties įsigaliojimo momento. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2010 m. sutartis, kurios objektas iš esmės sutampa su 2014 m. sutarties objektu, išskyrus tai, jog 2010 m. sutartyje nėra aptariamas ieškovei priklausančio prekių ženklo naudojimas, todėl ši sutartis turėjo tapti negaliojančia. Tačiau 2015 m. sausio 5 d. šalys pasirašė 2010 m. sutarties priedą ir pratęsė 2010 m. sutartį neterminuotai. Būtent ši sutartis buvo pildoma ir vėlesniais šalių susitarimais 2015 ir 2016 m. Nei viename iš 2010 m. sutarties priedų, sudarytų po 2014 m., nėra nuorodų į tai, kad tarp šalių galiotų kokie nors kiti susitarimai. Teismas nepateikė jokių argumentų, paaiškinančių šių dviejų sutarčių koreliaciją ir jų santykį su 2014 m. sutarties 19 punktu.
15. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, siekdama paneigti 2014 m. sutartį, turėjo kreiptis dėl jos nuginčijimo. CK nenustatytas sandorio negaliojimo pagrindas dėl to, kad sandoris apskritai nesudarytas. Ieškovė pasirašytą 2014 m. sutarties tekstą gavo tik su atsiliepimu į ieškinį. Todėl teismas be atskiro ieškovės ieškinio dėl sandorio nuginčijimo turėjo spręsti, ar 2014 m. sutartis galioja pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat įvertinti atsakovės nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Teismas, plačiau neanalizuodamas šios sutarties sudarymo aplinkybių, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
16. Net jei 2014 m. sutartis būtų laikoma galiojančia, lieka neaišku kokiu pagrindu atsakovė naudojo žymenį „EOLTAS“ nuo 2008 m. iki šios sutarties sudarymo. 2014 m. sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad teisė naudoti prekių ženklą „EOLTAS“ suteikiama šios sutarties galiojimo metu. Teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovei priklausančio prekių ženklo naudojimo iki 2014 m.
17. Sutarties 7.1 punktu atsakovei suteikiama teisė naudoti prekių ženklą parduotuvėse Marijampolėje ir Vilkaviškyje, naudojant ant apskaitos/pardavimo tretiesiems asmenims dokumentų. Tačiau atsakovė šį ženklą naudoja ir parduotuvėje Kazlų Rūdoje, naudojo ženklą ant sąskaitų - faktūrų, nepriklausomai nuo to, kokios prekės parduodamos, naudojo ženklą savo interneto svetainėje, socialinio tinklo Facebook paskyroje ir kt. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokie atsakovės veiksmai turi būti vertinami ne kaip priešingi ieškovės teisėms, bet kaip ieškovės teises šalių bendroje veikloje užtikrinantys, jas atspindintys veiksmai. Pagal sutarties 7.3 punktą atsakovė įsipareigojo naudoti prekių ženklą išimtinai sutarties pagrindu atidarytose parduotuvėse. Tuo tarpu 2014 m. sutartis neaptarė parduotuvės Kazlų Rūdoje atidarymo.
18. Po 2014 m. atsakovė savo veikloje naudoja iškraipytą žymenį „EOLTAS“. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustačius, jog atsakovė šį ženklą naudoja teisėtai, nėra poreikio analizuoti atsakovės naudojamų ir ieškovei priklausančių ženklų panašumo. Šis teismo teiginys prieštarauja jo pripažintos galiojančia 2014 m. sutarties 7.4 punktui, kuris numato, jog atsakovė neturi teisės jokiais būdais keisti, pildyti ar kitaip modifikuoti prekių ženklo „EOLTAS“ ir prieš jį naudodama privalo suderinti tai su ieškove. Šiuo atveju tokio derinimo nebuvo. Prekių ženklo pažeidimas gali pasireikšti ne tik jį naudojant be savininko leidimo, bet ir jį iškraipant, pridedant papildomų elementų ir pan.
19. Teismas nepagrįstai akcentavo ieškovės ir atsakovės dalyvavimą bendrame tinkle ir tai laikė žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės veikloje pateisinimu. Atsakovei dalyvaujant bendroje veikloje, ieškovė toleravo atsakovės daromą teisės pažeidimą, bet niekada nesuteikė atsakovei leidimo naudoti ieškovei priklausančius žymenis. Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Todėl aplinkybė, jog ieškovė tam tikrą laiką toleravo atsakovės elgesį, nepateisina jos veiksmų ir jų nelegitimuoja. Be to, ieškovė teikė pretenzijas atsakovei.
20. Dauguma kitų „EOLTAS“ žymenį naudojančių subjektų (UAB „Vilniaus Eoltas“, UAB „Šiaulių Eoltas“, UAB „Panevėžio Eoltas“) yra ieškovės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamos įmonės. Atsakovė nėra ieškovės kontroliuojama įmonė, todėl jos ir kitų juridinių asmenų veiksmai negali būti vertinami tapačiai. Steigdama dukterines bendroves, ieškovė jau pačiu steigimo faktu be atskiro sutikimo suteikė joms teisę naudoti ieškovei priklausantį žymenį. Ieškovė nesteigė atsakovės ir nedalyvavo jos reorganizavime. Todėl vien faktas, kad šalys bendradarbiavo, nepateisina atsakovės daromo teisės pažeidimo.
21. Bendrame tinkle dalyvavo ir subjektai, kurie savo pavadinime nenaudojo žymens „EOLTAS“ (pavyzdžiui, UAB „Mototoja“, UAB „Egrena“). Todėl vien tas faktas, kad šalys dalyvavo bendrame tinkle, nepateisina žymens naudojimo atsakovės pavadinime, kadangi šio žymens naudojimas niekada nebuvo būtinas tam, kad būtų galima dalyvauti šiame tinkle. Kiti grupės nariai nenaudoja prekių ženklo „EOLTAS“ su kilmės nuoroda kaip prekių ženklo. Tai papildomai patvirtina atsakovės padarytą pažeidimą. Ieškovė prekių ženklo naudojimą aptaria su kitais subjektais sudaromose distribucijos sutartyse, kuri su atsakove niekada nebuvo sudaryta.
22. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovės prekių ženklo elementą „viskas automobiliui“ naudoja teisėtai. Teismas daliniame sprendime nurodė, kad žodžių junginys „viskas automobiliui“ savaime nėra saugomas, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė nenaudoja šio junginio be žymens „EOLTAS“, taip klaidindama vartotojus dėl paslaugų teikėjo. Vien apsilankius atsakovės svetainėje www.marijampoleseoltas.lt tampa akivaizdu, kad atsakovė nenaudoja žodžių junginio „viskas automobiliui“ savarankiškai, o tik kartu su žymeniu „EOLTAS“.
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) yra konstatavęs, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio identiškumą, įgalinant jį be jokios painiojimo galimybės atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią Sutartis siekia sukurti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra kilusios kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę. Tokią poziciją naujausioje savo praktikoje palaiko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovės įregistruotas prekių ženklas EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI ir atsakovės naudojamas ženklas „viskas automobiliui“, kurį ji naudoja kartu su žymeniu „EOLTAS“, gali klaidinti vartotojus dėl paslaugų teikėjo. Kad vartotojai yra klaidinami įrodo ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Konkurencijos tarybos paklausimas ieškovei.
24. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškovės žymenį „EOLTAS“ savo domeno pavadinime naudoja teisėtai. Ieškovė niekada atsakovei nesuteikė teisės naudoti žymenį „EOLTAS“ domeno registracijai. Kiti „EOLTAS“ grupės nariai taip pat nenaudoja šio žymens domeno pavadinime.
25. Teismui priėmus tokį dalinį sprendimą, susiklosto paradoksali situacija, kuomet rinkoje vienu metu veikia du tą patį žymenį naudojantys ūkio subjektai, veikiantys toje pačioje rinkoje, kurių nesieja tarpusavio bendradarbiavimas. Todėl teismas sprendimu iš esmės įteisino situaciją, kuri gali lemti ir lemia vartotojų klaidinimą (kad toks klaidinimas yra, parodo ir minėtas Konkurencijos tarybos raštas ieškovei) ir sudaryti nelygias konkurencijos sąlygas.
26. Teismas išvadas byloje darė ištyręs tik dalį įrodymų ir visiškai nepasisakė dėl liudytojų parodymų, nepaaiškino, kodėl 2010 m. sutarties pratęsimas nelaikomas pakankamu įrodymu apie 2014 m. sutarties nesudarymą ir pan. Teismas apsiribojo paviršutinišku įrodymų tyrimu, kuris ir lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nors pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą, vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių argumentų aspektus. Teismas šios pareigos nesilaikė.

29. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė suteikė teisę atsakovei naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovės pavadinime, nes ieškovės vadovas A. S. 2001 m. kovo 8 d. raštu Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui ieškovės vardu besąlygiškai leido naudoti žodį „EOLTAS“ UAB „Eolto prekyba“ pavadinime ir vėliau šį leidimą ieškovės pritarimu perėmė atsakovė.
2. Nėra jokio pagrindo teigti, kad 2001 m. kovo 8 d. duotas sutikimas yra sąlyginis. Taikant sisteminį teisės aiškinimo metodą, akivaizdžiai matyti, jog sutikimo galiojimas nėra susietas su konkrečiu steigiamos UAB „Eolto prekyba“ steigėju. Rašte nebuvo nurodyta, kokios pasekmės būtų, jei steigiamos bendrovės steigėju būtų ne rašte nurodytas Ž. B., o kitas asmuo.
3. Minėtas sutikimas buvo išduotas firmos vardo registravimui. Jis buvo realizuotas įregistravus pavadinimą UAB „Eolto prekyba“, tai yra, gavus VPB liudijimą Nr. 079036. Tolimesnis bendrovės su pavadinimu „Eolto prekyba“ steigimas buvo vykdomas remiantis VPB išduotu liudijimu dėl firmos vardo, t. y. būtent šis liudijimas, o ne 2001 m. kovo 8 d. raštas, pagrindė steigiamos bendrovės pavadinimo teisėtumą. Liudijimo galiojimas nebuvo susietas su konkrečiu bendrovės steigėju, todėl ir UAB „Eolto prekyba“ įsteigimas yra teisėtas nepriklausomai nuo to, kas yra jos steigėjas.
4. Ieškovė, manydama, kad dėl netinkamo steigėjo įsteigtas juridinis asmuo UAB „Eolto prekyba“ žodį „EOLTAS“ savo pavadinime naudoja neteisėtai, turėjo nuginčyti firmos pavadinimo registraciją remiantis 2001 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, jog įregistruotas firmos vardas galėtų būti išregistruotas tik teismo sprendimu pripažinus jo registraciją negaliojančia. Tačiau firmos vardo UAB „Eolto prekyba“ registracijos ieškovė niekada neginčijo, todėl tokio pavadinimo naudojimas buvo teisėtas.
5. Įvykus UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimui, atsakovė, kaip reorganizuojamos bendrovės teisių perėmėja, perėmė iš šios bendrovės teisę pavadinime naudoti žodį „EOLTAS“ ir, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimas buvo vykdomas kartu su ieškovės reorganizavimu pagal vieningą prekybos tinklo „Eoltas“ narių reorganizavimo modelį, kurį kūrė abi proceso šalys kartu, o koordinavo įgyvendinimą ir tam vieną advokatų kontorą samdė pati ieškovė, bei į tolimesnį ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimą, ieškovė pakartotinai išreiškė sutikimą bei pritarė žymens „EOLTAS“ naudojimui atsakovės pavadinime „Marijampolės Eoltas“.
6. Būtent atsakovė, o ne UAB „Eolto prekyba“, po pastarosios reorganizavimo turėjo veikti kaip tinklo „Eoltas“ dalis. Todėl atsakovei buvo būtina turėti savo pavadinime žymenį „EOLTAS“. Dėl šios priežasties atskyrimo sąlygų 9.8 punkte numatyta nuostata, kad nauja prekybai steigiama bendrovė perima visus sutikimus, reikalingus tęsti veiklą, traktuotina kaip nuostata, perleidžianti atsakovei UAB „Eolto prekyba“ turimą ieškovės leidimą dėl žymens „EOLTO“ naudojimo pavadinime. Kadangi ieškovė pritarė tokio sutikimo perleidimui,  jos teiginys, kad atsakovė pagal atskyrimo sąlygų 9.8 punktą turėjo gauti ieškovės sutikimą dėl žymens naudojimo pavadinime, bet negavo, yra visiškai nepagrįstas.
7. Teismo išvada dėl ieškovės pritarimo atsakovės pavadinimui buvo padaryta atsižvelgiant ne į tai, kad tinklo „Eoltas“ įmonių, įskaitant UAB „Eolto prekybą“ ir ieškovę, reorganizavimas buvo vykdomas tų pačių advokatų, bet atsižvelgiant į tai, kad šių bendrovių reorganizavimas buvo vykdomas pagal vieningą prekybos tinklo narių reorganizavimo modelį, kuris negalėjo būti sukurtas be ieškovės, kaip „Eolto“ tinklo pagrindinės įmonės, žinios ir pritarimo bei be jos aktyvių veiksmų realizuoti tokį modelį kartu su atsakove ir kitomis tinklo įmonėmis. Tuo tarpu aplinkybė, kad reorganizavimą vykdė tie patys teisininkai, buvo pagrįstai įvertinta kaip viena iš aplinkybių, kuri kartu su kitomis aplinkybėmis patvirtino, jog tinklo narių reorganizavimas buvo vykdomas pagal bendrą reorganizavimo modelį.
8. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius ilgalaikį bendradarbiavimą tarp šalių, prekių ženklo „EOLTAS“ naudojimas atsakovės veikloje iki 2014 m. sutarties sudarymo kilo iš susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, sudaryto šalių konkliudentiniais veiksmais (kuriant ir vystant „Eolto“ prekybos ir automobilių aptarnavimo tinklą). Aplinkybė, kad ieškovė žinojo apie ginčo žymens naudojimą atsakovės veikloje, pati šį žymenį naudoja atsakovės veiklai „Eolto“ tinkle Marijampolės regione žymėti iki šių dienų ir nesiėmė teisinių priemonių, kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, patvirtina, jog atsakovė yra gavusi ieškovės leidimą naudoti žymenį „EOLTAS“. Ieškovės pozicija, kad ji savo veiksmais tiktai rodė norą bendradarbiauti su atsakove, be ne sutikimą dėl žymens naudojimo atsakovės veikloje, prieštarauja sąžiningos verslo praktikos principams ir nesuderinama su ieškovės, kaip verslininkės, pareiga laikytis bonus pater familias principo.
9. Pasirašius 2009 m. liepos 8 d. jungtinės veiklos sutartį, šalys kartu su kitomis ieškovės autoservisų ir automobilių detalių prekybos tinklo įmonėmis susitarė bendromis pastangomis dalyvauti rengiant viešųjų konkursų pasiūlymus, susijusius su autoservisų paslaugomis ir autodetalių medžiagų prekyba, viešiesiems pirkimų konkursams laimėti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorijose. Ši sutartis buvo galiojanti ir vykdoma bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė savo internetinėje svetainėje www.eoltas.lt viešai deklaravo bei pristatinėjo atsakovę kaip vieną iš savo tinklo įmonių, būtent – kaip ieškovės filialą. Angliškoje svetainės versijoje atsakovė buvo pristatoma „Eoltas“ tinklo įmone iki 2016 m. spalio 10 d. Ieškovė ant savo dalinamos reklaminės (akcijinės) medžiagos nurodydavo atsakovę kaip savo tinklo įmonę (kaip savo filialą), dalyvaujančią akcijose. Ieškovė savo veikloje naudojo ir net šios bylos nagrinėjimo metu tebenaudoja marketinginę medžiagą, kurioje vaizduojamas Lietuvos žemėlapis su prekių ženklu „EOLTAS“ pažymėtomis atsakovei priklausančiomis automobilių remonto ir detalių prekybos vietomis Marijampolės regione, ir pažymima, kad atsakovė yra „Eolto“ tinklo „padalinys“, pateikiami atsakovės ir jos vadovo kontaktiniai duomenys.
10. Atsižvelgiant į tokį faktinį ieškovės elgesį, kuris akivaizdžia patvirtina ieškovės ir atsakovės ryšį ir nuolatinį bendradarbiavimą, trukusį ilgiau kaip 7 metus, ieškovės pozicija, kad ji nedavė atsakovei sutikimo dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo, yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta. Rūpestingas ir atidus verslininkas, manydamas, kad bendrovės pavadinimas pažeidžia jo išimtines teises, nepradėtų su bendrove bendradarbiavimo santykių, o net jeigu ir pradėtų, pačioje bendradarbiavimo santykių pradžioje pareikštų reikalavimą dėl pavadinimo keitimo. Tuo tarpu ieškovė tokį reikalavimą pareiškė tik po 7 metų, kai atsakovė jau nemažai investavo ne tik į savo juridinio asmens vardo žinomumą ir jo reputaciją Marijampolės regiono klientų atžvilgiu, bet taip pat į ieškovei priklausančio prekių ženklo žinomumą ir reputaciją. Todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
11. Ieškovės paminėtame 2011 m. sausio 26 d. rašte, kuris neva patvirtina, kad ieškovė reiškė pretenziją dėl atsakovės pavadinimo neteisėtumo, jokių reikalavimų ir pretenzijų nebuvo išreikšta, jame tik buvo prašoma patikslinti žodžio „EOLTAS“ naudojimo atsakovės pavadinime aplinkybes. Be to, šis raštas buvo parašytas praėjus beveik 3 metams po atsakovės steigimo ir kelerių metų trukusio bendradarbiavimo. Po šio rašto jokių reikalavimų, susijusių su žymens „EOLTAS“ naudojimu atsakovės pavadinime, ieškovė nereiškė iki pat 2015 m., t. y. 4 metus, ir toliau bendradarbiavo su atsakove. Toks faktinis elgesys, atsižvelgiant į protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, vertintinas tik kaip ieškovės sutikimas su žymens naudojimu atsakovės pavadinime.
12. 2014 m. sausio 2 d. sutartis buvo pasirašyta tiek ieškovės, tiek atsakovės. Šį faktą patvirtina sutarties kopija, esanti byloje, ant kurios yra abiejų šalių parašai ir antspaudai. Pagal 2014 m. sutarties 14 punktą sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem sutarties šalims ir galioja neterminuotai. Sutarties sudarymo faktą patvirtina ir liudytojo – atsakovės vadovo Ž. B., parodymai, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutartis buvo pasirašyta ir išsiųsta ieškovei 2014 m.
13. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė naudojo žymenį „EOLTAS“ Kazlų Rūdos parduotuvėje, yra nepagrįsti. Atsakovė niekada nenaudojo žymens šioje parduotuvėje, kadangi toks žymens naudojimas nebuvo galimas pagal 2014 m. sutartį.
14. Teismas pagrįstai ieškovei priklausančio prekių ženklo „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ (reg. Nr. 69663) naudojimo atsakovės veikloje teisėtumo vertinimą apribojo iki žymens „VISKAS AUTOMOBILIUI“ naudojimo teisėtumo vertinimo, nes kitas šio ženklo elementas – žymuo „EOLTAS“, kaip teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, yra atsakovės naudojamas teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad vienas ieškovės prekių ženklo „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ elementas („EOLTAS“) yra atsakovės naudojamas su ieškovės sutikimu, o kitas elementas („VISKAS AUTOMOBILIUI“) dėl savo aprašomojo pobūdžio yra nesaugomas, akivaizdu, jog atsakovė nepažeidžia ieškovės išimtinių teisių į prekių ženklą „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“.
15. Atsižvelgiant į tai, kad žymens „EOLTAS“ naudojimas atsakovės pavadinime ir veikloje yra visiškai teisėtas, domeno vardo marijampoleseoltas.lt, kuris sutampa su atsakovės pavadinimu, naudojimas atsakovės veikloje taip pat yra visiškai teisėtas. Dėl šios priežasties teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti sąlygų, kurioms esant turėtų būti panaikinta domeno marijampoleseoltas.lt registracija atsakovės vardu, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės argumentai, kad kiti tinklo „Eoltas“ nariai neturi analogiškų domenų, ir domenas yra klaidinančiai panašus į ieškovės pavadinimą ir prekių ženklą, yra teisiškai nereikšmingi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus argumentus.
31. Ginčas tarp bylos šalių kilęs dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės komercinėje veikloje, įskaitant šio žymens naudojimą atsakovės juridinio asmens pavadinime „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“, teisėtumo.
32. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl ieškovės pirmumo teisės į žymenį „EOLTAS“, kuris kaip ieškovės pavadinimo simbolinė dalis saugomas nuo 1993 m., taip pat yra ieškovės prekių ženklų, pareikštų registruoti 1994 m. ir 2013 m., žodinis elementas. Esminis ginčas tarp šalių kilęs dėl to, ar šis žymuo atsakovės veikloje buvo naudojamas turint ieškovės sutikimą.
33. Byloje nustatyta, kad atsakovė įsteigta 2008 m., reorganizavus 2001 metais įsteigtą bendrovę UAB „Eolto prekyba“. Šalys iš esmės neginčija, kad nuo įsteigimo atsakovė veikė kaip ieškovės sukurto automobilių detalių prekybos ir remonto paslaugų tinklo dalis, o UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimas, kurio pasekoje įsteigta atsakovė, buvo vykdomas pagal bendrą prekybos tinklo narių reorganizavimo modelį, koordinuojamą ieškovės.
34. Byloje taip pat nustatyta ir šalių neginčijama, kad ieškovė ir atsakovė yra susijusios bendrovės, kadangi 100 proc. atsakovės akcijų valdo ieškovės akcininkė (turinti 33 proc. ieškovės akcijų) UAB RSD Group, kurios 100 proc. akcijų savininkas yra R. S., taip pat turintis ir 17 proc. ieškovės akcijų.

Dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės juridinio asmens pavadinime

35. Teismų praktikoje pažymima, kad duodamas sutikimą, jog jam priklausantis prekių ženklas būtų panaudotas kito juridinio asmens pavadinime, prekių ženklo savininkas išreiškia savo valią, kad kito juridinio asmens pavadinimas, kuriame panaudojamas atitinkamas prekių ženklas, nėra prekių ženklo savininko teisių pažeidimas. Toks sutikimas yra vienašalis sandoris. Gautą sutikimą (kuriame nebuvo nurodyta kokių nors sąlygų, susijusių su sutikimo galiojimu) įgyvendinus, t. y. juridinio asmens pavadinimą įregistravus, prekių ženklo savininkas neturi teisės sutikimo (vienašalio sandorio) vienašališkai atšaukti, tačiau toks sutikimas gali būti nutrauktas CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2008).
36. Ieškovė nagrinėjamoje byloje teigia, kad niekada nėra davusi sutikimo atsakovei naudoti žymenį „EOLTAS“ jos juridinio asmens pavadinime. Aplinkybės, kad šiuo atveju būtų pagrindas anksčiau konkrečiomis sąlygomis duotą sutikimą nutraukti CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka, ieškovė neįrodinėja.
37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė teisėtai naudoja žymenį „EOLTAS“ savo juridinio asmens pavadinime, rėmėsi tuo, kad: 1) 2001 m. kovo 8 d. ieškovės vadovas raštu sutiko dėl UAB „Eolto prekyba“ pavadinimo registravimo, o 2008 m., įvykus bendrovės reorganizacijai, teisę į žymens „EOLTAS“ naudojimą juridinio asmens pavadinime teisėtai perėmė atsakovė, po reorganizacijos tęsianti prekybos ir paslaugų verslą; 2) ieškovė pakartotinai išreiškė savo sutikimą dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo naudojimo UAB „Eolto prekyba“ reorganizacijos metu ir vėliau konkliudentiniais veiksmais, bendradarbiaudama su atsakovei ir pristatydama atsakovę kaip savo prekybos tinklo įmonę.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės leidimu atsakovei naudoti žymenį „EOLTAS“ jos pavadinime pripažino 2001 m. kovo 8 d. sutikimą dėl pavadinimo UAB „Eolto prekyba“ registravimo. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovės leidimas registruoti konkretų juridinio asmens pavadinimą – „Eolto prekyba“, turėtų būti aiškinamas plečiamai, kaip suteikiantis leidimą žymenį „EOLTAS“ juridinio asmens pavadinime naudoti bet kokioje žodžių kombinacijoje ir bet kokiu linksniu. Tuo pačiu, šiuo sutikimu nėra pagrindo grįsti UAB „Eolto prekyba“ galimybės perduoti teisę naudoti pavadinimą „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ atsakovei, kadangi teisė naudoti būtent tokį pavadinimą  2001 m. kovo 8 d. sutikimu UAB „Eolto prekyba“ nebuvo suteikta.
39. Kolegija detaliau neanalizuoja šalių argumentų, susijusių su 2001 m. kovo 8 d. sutikimo sąlyginiu pobūdžiu, atkreipdama dėmesį į tai, kad 2001 m. kovo 8 d. sutikimas buvo realizuotas jame nurodytomis sąlygomis, t. y. UAB „Eolto prekyba“ buvo įsteigta ir dėl jos įsteigimo bei veiklos teisėtumo šioje byloje nėra ginčo. Tuo tarpu teisė atsakovei naudoti pavadinimą „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ šiuo sutikimu, kaip jau minėta, negali būti grindžiama dėl to, kad teisė naudoti būtent tokį pavadinimą nurodytu sutikimu nebuvo suteikta teisių perleidėjai – UAB „Eolto prekyba“, kuri, savo ruožtu neturėjo galimybės šios (neturimos) teisės perleisti atsakovei.
40. Nepaisant šios nutarties 38–39 punktuose išdėstytų išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė pavadinimą „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ naudojo esant ieškovės sutikimui, išreikštam konkliudentiniais veiksmais, UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimo metu ir po jo.
41. Nutarties 40 punkte nurodytą išvadą, kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šalių neginčijamos aplinkybės, kad UAB „Eolto prekyba“ reorganizavimas buvo vykdomas su ieškovės žinia ir pagal bendrą „EOLTAS“ įmonių tinklo reorganizavimo strategijos schemą, koordinuojamą ieškovės, tai, kad atskyrimo sąlygose yra aiškiai įvardytas naujai steigiamos bendrovės pavadinimas „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ ir ieškovė nei atsakovės registracijos metu, nei ilgą laiką po to nereiškė jokių prieštaravimų dėl tokio pavadinimo naudojimo, be to, pati ieškovė vykdė bendradarbiavimą su atsakove, pristatydama ją kaip savo prekybos tinklo įmonę, o kitos „EOLTO“ tinklo narės po reorganizavimo taip pat naudojo pavadinimus, sudarytus iš žymens „EOLTAS“ ir vietovės nuorodos.
42. Ieškovės vadovo A. S. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat leidžia teigti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės pavadinime, o konfliktinė situacija kilo jau po atsakovės pavadinimo registravimo, 2010 - 2011 metais, ieškovei sužinojus, kad atsakovė planuoja užsiimti didmenine prekyba, kas, pasak ieškovės vadovo, neatitiko šalių susitarimo sąlygų, pagal kurias atsakovė turėjo veikti kaip platintoja, bet ne importuotoja. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė siekė, jog atsakovė elgtųsi rinkoje kaip ieškovės regioninis padalinys (filialas), kuris vykdo ieškovės regioninę mažmeninę politiką, naudotų „EOLTAS“ prekių ženklą ieškovės nurodytu būdu, platintų prekes ieškovės nurodytomis vieningomis sąlygomis, o teisinių priemonių prieš atsakovę nuspręsta imtis, nes tokio pobūdžio šalių bendradarbiavimas nesusiklostė (apeliacinio skundo 76-78 punktai). Kolegijos vertinimu, šie paaiškinimai aiškiai liudija, kad ieškovės prieštaravimas žymens „EOLTAS“ naudojimui atsakovės pavadinime atsirado ne ieškovės registravimo metu, o vėliau, iškilus konfliktinei situacijai tarp šalių dėl atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio.  
43. Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teisė naudoti žymenį „EOLTAS“ juridinio asmens pavadinime negalėjo būti atsakovei suteikta konkliudentiniais veiksmais ir kad toks sutikimas turėjo būti rašytinis. Šiuos savo teiginius apeliantė grindžia Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1150-345/2008, tačiau, kaip savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, taikant teismo precedentą būtina atsižvelgti į eilę reikšmingų aplinkybių, tokių kaip precedento sukūrimo laikas; tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; precedento argumentacijos įtikinamumas ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).
44. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1150-345/2008 pateiktas sutikimo formos aiškinimas yra pavienis aiškinimas teismų praktikoje, teismo argumentai dėl tokios susitarimo formos nėra akivaizdūs, be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, vėlesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymas nenumato, kokia forma turi būti išreikštas prekių ženklo savininko (taip pat ir juridinio asmens) sutikimas naudoti prekių ženklą, todėl toks sutikimas gali būti duotas ir žodžiu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-66/2012). Kolegija neįžvelgia pagrindų, kuriais remiantis sutikimo naudoti juridinio asmens pavadinimą ir juridiniam asmeniui priklausantį prekių ženklą formai turėtų būti keliami skirtingi reikalavimai.
45. Galiausiai, net ir sutikus su apeliantės teiginiais, kad sutikimas dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės pavadinime turėtų būti rašytinės formos, paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas nedaro tokio sandorio negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys), o tokio sandorio egzistavimo faktas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma.
46. Apeliantė taip pat nepagrįstai remiasi CK 1.64 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutikimas buvo duotas ieškovės konkliudentiniais veiksmais, t. y. ne tik teisinių priemonių prieš atsakovę nesiėmimu (tylėjimu), bet ir koordinuojamos reorganizavimo schemos vykdymu ir tolimesne bendra ginčo šalių, kaip vieno tinklo įmonių, veikla.
47. Apeliantė taip pat nurodo, kad reiškė pretenzijas atsakovei dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo jos pavadinime. Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, pirmasis užklausimas atsakovei dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo teisinio pagrindo ieškovės buvo pateiktas tik 2011 metais, t. y. praėjus keletui metų nuo atsakovės įsteigimo. Šios užklausos data sutampa su ieškovės vadovo duodant paaiškinimus nurodyta data, kai pirmą sykį kilo nesutarimai tarp šalių dėl atsakovės veiklos plėtimo. Taigi, kolegijos vertinimu, ši apeliantės nurodoma aplinkybė nepaneigia fakto, jog atsakovės pavadinimas buvo registruotas turint ieškovės sutikimą.
48. Apeliantės argumentai, kad atsakovė nėra ieškovės kontroliuojama įmonė, šiuo metu šalių nebesieja tarpusavio bendradarbiavimas, atsakovė nebesilaiko bendros tinklo strategijos, taip pat nepaneigia fakto, kad atsakovės pavadinimas 2008 m. buvo registruotas ieškovės sutikimu ir naudojamas teisėtai. Šie argumentai galėtų būti reikšmingi tik sprendžiant dėl sutikimo naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovės pavadinime nutraukimo į ateitį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais ir tvarka, nustačius, kad atsakovė nesilaiko susitarimo, kurio pagrindu jai buvo duotas toks sutikimas, sąlygų. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė nagrinėjamoje byloje CK 6.217 straipsnio taikymo sąlygų neįrodinėjo ir teismas pagal byloje esančius įrodymus neturi galimybių spręsti, kad sutikimas savo pavadinime naudoti žymenį „EOLTAS“ atsakovei buvo duotas tam tikromis konkrečiomis sąlygomis, bei kad šių sąlygų atsakovė nesilaikė. Apibendrinti apeliantės teiginiai, kad tarp šalių nesusiklostė ieškovės lūkesčius atitinkantis bendradarbiavimas, nėra pakankami teismui taikyti CK 6.217 straipsnį ir šiuo pagrindu įpareigoti atsakovę pakeisti pavadinimą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimas neužkerta kelio ieškovei reikšti savarankišką reikalavimą dėl atsakovės pavadinimo pakeitimo CK 6.217 straipsnio pagrindu, esant šiame straipsnyje numatytiems pagrindams.
49. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu draudimu juridiniam asmeniui naudoti pavadinimą, kuris yra klaidinamai panašus į kito juridinio asmens pavadinimą, pritartina atsakovės atsiliepime nurodytiems teiginiams, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, prieš darant išvadą, ar pavadinimų panašumas nesukelia painiavos dėl ūkio subjektų ir nepažeidžia konkurencijos, reikia įvertinti, ar apie teisės pažeidimą taip kalbantis asmuo yra konkurentas. Vieno steigėjo tiesiogiai ar per įsteigtus asmenis įsteigti ūkio subjektai negali būti vertinami kaip konkurentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2005). Apeliaciniu skundu nepaneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė ir atsakovė yra glaudžiai per akcininkus susijusios įmonės ir kad jas nuo atsakovės veiklos pradžios siejo susitarimas dėl veiklos, pagal kurį ieškovės ir atsakovės nėra pagrindo laikyti konkurentėmis. Aplinkybių, kad atsakovė, pažeisdama šį susitarimą, būtų pradėjusi konkuruoti su ieškove, tokiu būdu klaidindama vartotojus ir pasinaudodama ieškovės pirmumo teise naudojamo žymens žinomumu, kaip jau minėta, ieškovė šioje byloje neįrodė.
50. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo „EOLTAS“, atmestas pagrįstai.

Dėl domeno registracijos panaikinimo

51. Nagrinėjant ginčus dėl domeno registracijos panaikinimo, teismų praktikoje pagal analogiją taikomas 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004, nustatantis .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus.
52. Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai.
53. Atsakovės naudojamas domenas susideda iš atsakovės juridinio asmens pavadinimo simbolinės dalies ir plėtinio .lt. Nustatęs, kad atsakovės juridinio asmens pavadinimas naudojamas teisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindų šio domeno registracijos panaikinimui, kadangi atsakovė turi teisėtą interesą naudoti jos juridinio asmens pavadinimą atitinkantį domeno vardą, o atsakovės nesąžiningi veiksmai, registruojant ir naudojant šį domeną, nenustatyti.
54. Apeliantės argumentai, kad ji nėra davusi atsakovei sutikimo naudoti žymenį „EOLTAS“ domeno pavadinime ir kad kitos tinklo įmonės tokios struktūros domeno vardų nenaudoja, konstatavus atsakovės teisę į jos juridinio asmens pavadinimą ir tuo pačiu teisėtą atsakovės interesą naudoti šį pavadinimą atitinkantį domeno vardą, nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu.

Dėl ieškovės prekių ženklų naudojimo atsakovės veikloje

55. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei priklausantys prekių ženklai buvo naudojami atsakovės veikloje teisėtai, esant atitinkamam susitarimui dėl to su ieškove, apeliantė nurodo, kad 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip sudarytą 2014 m. sausio 2 d. sutartį ir nepagrįstai neanalizavo ieškovės argumentų, susijusių su šios sutarties galiojimu, konstatuodamas, kad ieškovė nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl 2014 m. sausio 2 d. sutarties nuginčijimo; 2) teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės prekių ženklų naudojimo atsakovės veikloje iki 2014 m. sausio 2 d. sutarties sudarymo (tuo atveju, jei teismas visgi laikytų šią sutartį galiojančia); 3) teismas neįvertino aplinkybės, kad, net ir vertinant 2014 m. sausio 2 d. sutartį kaip galiojančią, atsakovė ieškovės prekių ženklus naudojo pažeisdama šios sutarties sąlygas.
56. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad poreikio reikšti savarankišką reikalavimą dėl 2014 m. sausio 2 d. sutarties negaliojimo nebuvo dėl to, jog CK nenumato tokio sandorio negaliojimo pagrindo, kaip sutarties nesudarymas, kadangi jie neatitinka teismų praktikos, pagal kurią reikalavimas pripažinti sutartį nesudaryta teismų nagrinėjamas kaip savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-242-180/2017).
57. Pagal 2014 m. sausio 2 d. sutarties 14 punktą, sutartis įsigalioja ją pasirašius abiems šalims ir galioja neterminuotai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsakovei į bylą pateikus abiejų šalių pasirašytą 2014 m. sausio 2 d. sutartį, ieškovė, siekdama šios sutarties galiojimą nuginčyti, turėjo dėl to pareikšti savarankišką reikalavimą CPK nustatyta tvarka. Ieškovei to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2014 m. sausio 2 d. sutartimi kaip galiojančia ir neturėjo pagrindo analizuoti ieškovės argumentų, susijusių su šios sutarties sudarymo aplinkybėmis, kadangi 2014 m. sausio 2 d. sutarties pripažinimo negaliojančia (nesudaryta) klausimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2014 m. sausio 2 d. sutarties galiojimu, taip pat neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
58. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl ieškovės prekių ženklų naudojimo atsakovės veikloje iki 2014 m. sausio 2 d. sutarties sudarymo, konstatuodamas, kad 2014 m. sausio 2 d. sutartis tik patvirtina išvadą apie šalių sutartinius santykius dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo, buvusius iki 2014 metų, ir kad iki šios sutarties sudarymo tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl žymens „EOLTAS“ naudojimo atsakovės veikloje. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklausto ieškovės komercijos direktoriaus E. P. parodymai, kad 2014 m. sausio 2 d. sutartimi žymens „EOLTAS“ naudojimo tvarka buvo nustatyta pagal faktą, kaip šis žymuo buvo naudojamas anksčiau, sutartimi buvo siekta įtvirtinti susiklosčiusią faktinę padėtį ir nustatyti apribojimus. Kolegijos vertinimu, šie parodymai leidžia daryti išvadą ne tik dėl to, kad iki 2014 m. sausio 2 d. sutarties sudarymo atsakovė naudojo savo komercinėje veikloje ieškovės prekių ženklus turėdama ieškovės žodinį sutikimą, bet ir tai, kad žodinio šalių susitarimo pagrindu nustatytos ieškovės prekių ženklų naudojimo atsakovės veikloje sąlygos nebuvo griežtesnės, nei numatytos 2014 m. sausio 2 d. sutartyje, todėl šios sutarties nuostatomis gali būti vadovaujamasi sprendžiant dėl atsakovės teisių naudoti žymenį „EOLTAS“ apimties ir iki 2014 m. sausio 2 d.
59. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl to, kad ieškovės prekių ženklas atsakovės veikloje neva buvo naudojamas pažeidžiant 2014 m. sausio 2 d. sutarties nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus analizavo ir 2014 m. sausio 2 d. sutarties pažeidimo nenustatė. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsakovės teisė naudoti žymenį „EOLTAS“ sąskaitose – faktūrose aiškiai įtvirtinta 2014 m. sausio 2 d. sutarties 3.4. punkte. Apeliantė pagrįstais argumentais taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2014 m. sausio 2 d. sutarties nuostata „naudoti parduotuvėse“ negali būti protingai aiškinama kaip draudžianti reklamuoti šių (sutarties pagrindu atidarytų) parduotuvių veiklą internete. Tuo tarpu apeliantės teiginių, kad ieškovės prekių ženklas buvo naudojamas Kazlų Rūdoje atidarytoje parduotuvėje, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus atsakovei reklamuojant Kazlų Rūdoje esančią parduotuvę, buvo naudojamas atsakovės grafinis logotipas, taip pat žymuo „VISKAS AUTOMOBILIUI“, dėl kurių naudojimo teisėtumo kolegija pasisakys toliau.
60. Kolegija papildomai pažymi, kad galimas 2014 m. sausio 2 d. sutarties pažeidimas, net jei toks būtų teismo nustatytas, nesant duomenų, kad ši sutartis dėl to buvo šalių nutraukta, savaime nesudarytų pagrindo teismui apskritai uždrausti atsakovei savo veikoje naudoti žymenį „EOLTAS“, tuo tarpu būtent to nagrinėjamoje byloje siekia ieškovė.

Dėl atsakovės naudojamo grafinio logotipo

61. Byloje nustatyta, kad po 2014 m. atsakovė savo veikloje naudoja grafinį logotipą, kurį sudaro žodiniai elementai „RSD group“ ir „Marijampolės EOLTAS“, bei sportinio automobilio viršutinės dalies siluetas. Ieškovės registruotą prekių ženklą sudaro žodinis elementas „EOLTAS“ ir grafinis elementas, vaizduojantis automobilio ratą ir jo paliekamą pėdsaką. Taigi, lyginamuosiuose žymenyse sutampa tik žodinio elemento dalis „EOLTAS“, o kiti žymenys skiriasi. Atsižvelgdama į šioje nutartyje jau išdėstytus argumentus dėl atsakovės teisės į juridinio asmens pavadinimą „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“, pateisinančius tokio žodžių junginio naudojimą atsakovės komercinėje veikloje, įskaitant logotipą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamo logotipo naudojimas negali būti pripažintas ieškovės teisių į prekių ženklą „EOLTAS“ pažeidimu, kadangi žodinio elemento „EOLTAS“ naudojimas atsakovės logotipe yra teisėtas ir pagrįstas atsakovės nenuginčytomis teisėmis į jos juridinio asmens pavadinimą, o kiti ieškovės prekių ženklo elementai nurodytame logotipe nėra kopijuojami ir/ar iškraipomi. 

Dėl žymens „VISKAS AUTOMOBILIUI“

62. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su žymens „VISKAS AUTOMOBILIUI“ naudojimu atsakovės veikloje, apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog šis žymuo atsakovės naudojamas tik kartu su žymeniu „EOLTAS“, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės teisę į jos registruotą prekių ženklą.
63. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kurios iš esmės neginčija ir apeliantė, kad žymuo „VISKAS AUTOMOBILIUI“, naudojamas žymėti prekybą automobilių detalėmis ir automobilių remonto paslaugas, yra aprašomojo pobūdžio, todėl pats savaime nėra saugomas. Ieškovės prekių ženklas „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ yra saugomas tik kaip visuma, apimanti kitus šio prekių ženklo žodinius ir grafinius elementus. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinio reikalavimas, toks koks jis yra suformuluotas  –  uždrausti atsakovei ūkinėje – komercinėje veikloje naudoti žymenį „VISKAS AUTOMOBILIUI“, teismo negali būti tenkinamas.
64. Pasisakant dėl apeliantės argumento, kad žymuo „VISKAS AUTOMOBILIUI“ atsakovės naudojamas tik kartu su žymeniu „EOLTAS“, reikšmingos šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė turi nenuginčytą teisę į juridinio asmens pavadinimą „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“, taip pat kad atsakovė teisėtai, esant atitinkamam susitarimui su ieškove, naudojo savo veikloje ieškovės prekių ženklą „EOLTAS“. Dėl šios priežasties, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, konstatuoti ieškovės kaip prekių ženklo „EOLTAS VISKAS AUTOMOBILIUI“ savininkės teisių pažeidimą atsakovei naudojant žymenį „VISKAS AUTOMOBILIUI“ nėra teisinio pagrindo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos

65. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė teismo sprendimo motyvavimo taisykles. Teismo sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014.). Teismas sprendime taip pat neprivalo išsamiai aptarti šalių argumentų, nepatenkančių į nagrinėjamo ginčo ribas, o vertindamas byloje įsirinktų įrodymų visetą neturi pareigos detaliai sprendime analizuoti kiekvieną šalių pateiktą įrodymą.
66. Priešingai nei teigia apeliantė, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pakankamai išsamiai atsakyta į esminius šalių pateiktus faktinius ir teisinius argumentus, patenkančius į nagrinėjamo ginčo apimtį, teismo sprendimo turinys leidžia daryti aiškiais išvadas, kuo remdamasis teismas priėmė būtent tokio turinio sprendimą. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas ginčijamu sprendimu analizavo ir tas aplinkybes, kurias apeliantė nurodo kaip neišanalizuotas, o vien tai, kad teismo sprendimo motyvai ir išvados netenkina apeliantės, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, pažeidimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių – 1 003 EUR (CPK98 straipsnis). Išimtinių aplinkybių, sudarančių prielaidas viršyti Rekomendacijose nurodytus dydžius, kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė.

       Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

         Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovės UAB „EOLTAS“ atsakovės UAB „MARIJAMPOLĖS EOLTAS“ naudai 1 003 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                              Goda Ambrasaitė -  Balynienė

                                                                      Virginija Čekanauskaitė

                                                                      Alvydas Poškus