Pranešėjas A. Saulėnas                                                           Civilinė byla Nr. 2A-1686-622/2012

Teisėjas R. Dilys                                                          (Proceso Nr. 2-06-3-10016-2011-3)

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                                       44.5.1.; 60.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DFDS Seaways ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9 404,06 Lt skolą, 597,63 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, remdamasis atsakovo užsakymais, vežė atsakovą ir jo transporto priemonę keltais iš Klaipėdos į Kylį ir atgal. Atsakovas pateikė ieškovui užsakymą internetu, tačiau užsakyme apmokėjimui buvo nurodyti duomenys iš kreditinių kortelių, išduotų Japonijoje, Kanadoje, Vokietijoje, kurios nepriklausė atsakovui. Apmokėjimo kitiems asmenims priklausančiose kortelėse, esančiais pinigais faktas paaiškėjo tik tada, kai kortelių savininkai pareiškė pretenzijas dėl jų pinigų nurašymo ir šiuos pinigus šiems asmenims grąžinus bei anuliavus apmokėjimus už suteiktas atsakovui paslaugas. Atsakovui paslaugos buvo suteiktos, tačiau jų atsakovas neapmokėjo.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-01 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 9 404,06 Lt skolą, 597,63 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos                     10 001,69 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 510 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo 21,60 Lt pašto išlaidas. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos vežimo keltais sutartys dėl keleivių su transporto priemone vežimo. Paslaugos suteiktos tinkamai, tačiau atsakovas savo prievolę sumokėti pagal keleivio vežimo sutartį įvykdė netinkamai, ieškovas pinigų už teikiamą vežimo paslaugą negavo, kadangi mokėjimai buvo atlikti iš svetimų kortelių ir šių kortelių savininkai atsisakė šiuos mokėjimus patvirtinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė savo prievolę pagal sutartis – sumokėjo sutartą vežimo kainą. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktas 2010-03-28, 2010-04-12, 2010-04-27, 2010-05-09 pardavimo sąskaitas padarė išvadą, kad jos nepatvirtina bei neįrodo atsakovo sumokėjimo ieškovui (ar jo agentui) už teikiamas/suteiktas vežimo keltais paslaugas fakto, nes nurodytose sąskaitose faktūrose įvardintos įmonės DFDS Seaways  pavadinimas yra netikslus, sąskaitos faktūros yra neinformatyvios, be to vienintelis ir oficialus ieškovo agentas Vokietijoje nuo 2006-10-01 iki 2010-10-06 buvo tik DFDS Lisco GmbH, o ieškovo agento pavadinimas Vokietijoje DFDS Seaways Baltic GmbH pradėtas naudoti tik nuo 2010-10-06.              

              Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2012-06-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; jei teismas manys, kad nėra pagrindo ieškinį atmesti, prašo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines ir procesinės teisės normas, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisingą sprendimą. Teismas pažeidė teismingumo taisykles, nes ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį remdamasis CPK 30 straipsnio 9 punktu, kadangi ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal bendrą teismingumo taisyklę. Teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jam nežinant apie teismo posėdį bei nedalyvaujant atsakovo atstovei, kuri buvo pateikusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl sveikatos problemų ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Mano, kad teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kadangi ieškovas pervežimo jūra srityje veikia kaip profesionalas, todėl ieškovui, o ne atsakovui geriau žinoma atsiskaitymo ir jo tinkamumo patikrinimo tvarka, todėl dėl susidariusios situacijos kaltas pats ieškovas, o atsakovas turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi. Atsakovas apmokėdamas už pervežimus, sąžiningai manė, kad mokėjimus atlieka tinkamam ieškovo atstovui – agentui, todėl šią situaciją jis vertino ne kaip trečiojo asmens pasitelkimą, o kaip bendravimą su ieškovo įgaliotu asmeniu, todėl teismo argumentai, kad atsakovas prievolės vykdymui pasitelkė trečiąjį asmenį ir dėl to yra tiesiogiai atsakingas ieškovui, yra nepagrįsti.

              Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad savo pareigą įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovo pateikti dokumentai negali būti laikomi finansiniai dokumentais, bei neįrodo jog atsakovas apmokėjo už jam suteiktas vežimo paslaugas. Teigia, kad jo kaltės nėra, todėl nėra teisinio pagrindo nuostoliams mažinti. Nagrinėjama byla yra teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes ieškiniai dėl sutarčių gali būti nagrinėjami pagal sutarties įvykdymo vietą. Atsakovas apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

              Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pripažįstamas, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas). Rūšinis teismingumas reiškia tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, o jo nustatymo kriterijus paprastai yra ginčo dalykas. Rūšinio teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu jo keisti negali. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl netinkamo sutarčių vykdymo ir dėl to atsiradusios žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovo pareikštą ieškinį nepažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių.

              Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys), o jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavusiam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jeigu jis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad teismas išnagrinėjo bylą jam  nedalyvaujant ir nežinant apie teismo posėdį bei nedalyvaujant jo atstovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas bylą vedė per atstovą advokatą (t. 1, b. l. 53). Teismo šaukimai į parengiamąjį ir teismo posėdžius buvo išsiųsti atsakovui ir jo advokatui, įteikti tinkamai (t. 1, b. l. 67-68). Į 2011-10-10 teismo posėdį nei atsakovas, nei jo advokatas neatvyko, teismo posėdis buvo atidėtas, apie įvyksiantį teismo posėdį atsakovui ir jo atstovui buvo pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 89-90). 2011-11-23 teismo posėdyje dalyvavo atsakovas ir jo atstovas, apie 2012-01-18 įvyksiantį teismo posėdį šalims buvo pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 115). 2012-01-18 teismo posėdyje dalyvavo tik atsakovo advokatas, atsakovas atvykti negalėjo dėl ligos, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą (t. 1, b. l. 145-148). Į 2012-03-26 teismo posėdį atsakovas neatvyko, jo advokatas neatvyko, dėl ligos, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, o apie 2012-05-22 teismo posėdį atsakovui ir jo atstovui pranešė (t. 1, b. l. 154-155). Į 2012-05-22 teismo posėdį atsakovo atstovas vėl neatvyko dėl ligos (t. 1, b. l. 156-157). Esant nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad atsakovui ir jo atstovui apie teismo posėdžių vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl teismas savo pareigą įvykdė tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės bei priėmė sprendimą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 straipsnį, liga, atostogos, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas savaime nėra svarbi priežastis, pateisinanti neatvykimą į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas, nepažeidė atsakovo CPK jam suteiktos procesines teises, leidžiančios ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo: teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

              Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp šalių buvo sudarytos vežimo keltais sutartys. Šių sutarčių sudarymus patvirtina bilietai (CK 6.809 straipsnio 2 dalis). Pagal keleivio vežimo sutarties dalyką vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties vietą, o keleivis sumokėti už vežimą nustatytą mokestį (CK 6.809 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CPK 6.245 straipsnio 3 dalis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl šiuo atveju atsakovui teigiant, kad jis tinkamai įvykdė pareigą ir sumokėjo ieškovui už atliktą paslaugą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ieškovas -  aplinkybę, kad atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovas paslaugas suteikė tinkamai, tačiau pinigų už vežimą negavo, nes mokėjimai buvo atlikti iš svetimų kortelių ir šių kortelių savininkai atsisakė šiuos mokėjimus patvirtinti. Bendrovė „Nets Denmark A/S“ su kuria ieškovas sudarė kreditinių kortelių aptarnavimo sutartį, iš viso nurašė     9 404,06 Lt, kadangi kortelių savininkai atsisakė šiuos mokėjimus patvirtinti. Esant šiai aplinkybei konstatuotina, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas savo prievolę sumokėti pagal vežimo keltais sutartis įvykdė netinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateiktos 2010-03-28, 2010-04-12, 2010-04-27, 2010-05-09 pardavimo sąskaitos nepatvirtina bei neįrodo atsakovo sumokėjimo ieškovui už teikiamas/suteiktas vežimo keltais paslaugas fakto, nes nurodytose sąskaitose faktūrose įvardintos įmonės DFDS Seaways pavadinimas yra netikslus, sąskaitos faktūros yra neinformatyvios, be to vienintelis ir oficialus ieškovo agentas Vokietijoje nuo 2006-10-01 iki 2010-10-06 buvo tik DFDS Lisco GmbH, o ieškovo agento pavadinimas Vokietijoje DFDS Seaways Baltic GmbH pradėtas naudoti tik nuo 2010-10-06, t.y. gerokai vėliau po ginčo situacijos. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę bei padaryti išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai (CK 6.256 straipsnis). Dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pervežimo jūra srityje veikia kaip profesionalas, todėl ieškovui, o ne atsakovui geriau žinoma atsiskaitymo ir jo tinkamumo patikrinimo tvarka, todėl dėl susidariusios situacijos kaltas pats ieškovas, o atsakovas turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi. Pažymėtina, kad pagal Mokėjimų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, tinkamas mokėjimo įvykdymas priklauso ne nuo lėšų gavėjo, o nuo mokėtojo (sąskaitos savininko). Mokėtojas turi teisę atšaukti mokėjimą tiek dar iki jo įvykdymo, tiek jau jį į įvykdžius priklausomai nuo mokėtojo ir mokėjimo paslaugų tiekėjo susitarimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pažeidęs saugumo reikalavimus, keliamus internetinėms prekybos/paslaugų įmonėms. Ieškovas nežinojo ir neturėjo žinoti aplinkybės, jog atlikti mokėjimai bus atmesti, mokėtojams nepatvirtinus šių operacijų. Atsakovas netinkamo prievolės įvykdymo ieškovui galėjo išvengti pirkdamas bilietus tiesiogiai iš ieškovo arba jo įgaliotų asmenų ir atsiskaitęs už bilietus savo mokėjimo kortelėmis arba grynaisiais. Tik ieškovui nepagrįstai atsisakius priimti tinkamai atliktą atsakovo mokėjimą, būtų galima konstatuoti jo, kaip kreditoriaus kaltę, ir mažinti atsakovo atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti.

              Atsakovo argumentai, kad jis apmokėdamas už pervežimus, sąžiningai manė, kad mokėjimus atlieka tinkamam ieškovo atstovui – agentui, todėl šią situaciją jis vertino ne kaip trečiojo asmens pasitelkimą, o kaip bendravimą su ieškovo įgaliotu asmeniu neturi teisinės reikšmės, nes kaip minėta anksčiau jie nebuvo ieškovo įgalioti asmenys priimti mokėjimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas prievolei įvykdyti pasitelkė trečiuosius asmenis, todėl jis atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės     (CK 6. 257 straipsnis).

Vadovaudamasi ankščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o jį naikinti ar keisti ir apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos  miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                        Audrius Saulėnas

Kolegijos teisėjai                                                        Alona Romanovienė

Alvydas Žerlauskas