Administracinė byla Nr. A-1290-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02193-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu (b. l. 31–33) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Palangos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 16SD-1309-(14.16.104.); 2) panaikinti NŽT 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 155-2762-(7.5.); 3) įpareigoti NŽT iš naujo priimti sprendimą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje pareiškėjui atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių: poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), ir poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
2. Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius (toliau – ir NŽT Palangos skyrius) 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atmetė jo prašymą dėl sutikimo laisvoje valstybinėje žemėje atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių teisinę registraciją davimo. Pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais jam buvo užkirsta teisė statinių teisinei registracijai ir valstybinės žemės nuomai šių statinių eksploatacijai užtikrinti. Statiniai valstybinėje žemėje stovi daugiau kaip 10 metų, jis yra teisėtas statinių savininkas, o statinių teisinei registracijai yra būtinas žemės naudojimo teisę patvirtinantis dokumentas (atsakovo sutikimas). Manė, jog atsakovo sprendimuose nėra nurodytos priežastys, dėl kurių negali būti duodamas sutikimas statinių teisinei registracijai atlikti, sprendimai yra nemotyvuoti.
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (b. l. 45–48) prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad NŽT organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsniu bei pažymėjo, kad Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Nuostatai) 6.1 punkte numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių specialistai pagal kompetenciją nustatę šių nuostatų 4.1–4.7 papunkčiuose nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus. Paaiškino, kad NŽT Palangos skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2015 m. kovo 30 d. atliko naudojimo patikrinimą dėl savavališkos valstybinės žemės, esančios tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, užėmimo ir surašė 2015 m. kovo 30 d. patikrinimo aktą Nr. 16ŽN-5-(14.16.73), kuriame nurodė, jog be teisinės registracijos įrengti 3 nameliai, prausykla, tualetas ir vagonėlis, priklausantys pareiškėjui. Apie patikrinimo aktą pareiškėjas buvo informuotas ir kviečiamas 2015 m. gegužės 25 d. atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl galimo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad statiniai, įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymui, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, todėl akivaizdu, jog statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamuoju daiktu ir nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat nepateikė statinių įsigijimą patvirtinančių dokumentų – rašytinės notariškai patvirtintos statinių pirkimo–pardavimo sutarties. Pabrėžė, jog NŽT kompetencijai yra priskirta funkcija išduoti sutikimus laisvoje valstybinėje žemėje statyti, rekonstruoti statinius, nurodytus Statybos techninio reglamento STR 1.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priede, tačiau pareiškėjo statiniai nepatenka į sąrašą statinių, išvardintų reglamento 7 priede, kuriuos galima statyti laisvoje valstybinėje žemėje, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo išduoti sutikimą statyti (įteisinti) statinius valstybinė žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
5. Papildomai paaiškino, kad NŽT Palangos skyriuje yra vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime (posesijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o pareiškėjo statiniai patenka į buvusio savininko N. F. valdytą žemę (posesija (duomenys neskelbtini)). Akcentavo, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė prašomos informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę minėto savininko valdytos žemės posesijos (duomenys neskelbtini) dalyje galbūt todėl, jog nėra išspręstas klausimas dėl valstybinėje žemėje esančių statinių teisinės registracijos. Šioje teritorijoje žemės sklypas nesuformuotas ir asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko N. F. nuosavybės teisių atkūrimą.
6. Atsakovo NŽT atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovui jokie įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo nuosavybės teises į šiuos statinius, nebuvo pateikti, nurodyti statiniai yra kilnojamieji daiktai, o ne nekilnojamasis turtas.

II.

7. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) ir NŽT 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 155-2762-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, todėl paprastai turi būti tikrinamas ginčijamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau teismas taip pat visada privalo vertinti pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą dėl pareikštų reikalavimų bei ginčijamų aktų galimybę būti administracinio ginčo objektu.
10. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso poilsio statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, (duomenys neskelbtini), tačiau nei daiktinė teisė, nei nuosavybės teisė šių statinių nėra įregistruotos registre. Iš byloje esančių 2015 m. kovo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo  akto Nr. 16 ŽN-5-(14.16.73.) priedų bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo statinių, esančių valstybinėje žemėje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių pareiškėjui, nėra. Pareiškėjas nei NŽT, nei teismui šių statinių įsigijimo dokumentų nepateikė. Pareiškėjo 2016 m. kovo 29 d. pateiktą prašymą Palangos miesto apylinkės teismui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo laikyti įrodymu apie nuosavybės teises į pareiškėjo nurodytus statinius nėra teisinio pagrindo, nes dėl šio pareiškimo teisme nėra priimti jokie procesiniai sprendimai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad teismas nagrinėja NŽT 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. spalio 9 d. sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą pagal tuo metu pateiktus pareiškėjo įrodymus institucijai. Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę iš naujo kreiptis į NŽT su prašymu.
11. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiškėjo poilsio nameliai gali būti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statinys būtų objektu, jis turi būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir pažymėjo, jog poilsio nameliai, kaip nesudėtingi statiniai, negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi yra kilnojamieji daiktai.
12. Teismas pažymėjo, kad pastatų, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą reglamentuoja Nekilnojamo turto registro įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnyje  nustato, kad visas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre registruojama tik tada, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris bei įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai kadastre nėra registruoti. Šios nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai, kurie pastatyti savavališkai, nes tarp žemės valdytojos patikėjimo teise NŽT ir pareiškėjo nėra sudarytos jokios žemės nuomos, panaudos ar kitokio pobūdžio sutartys.  NŽT nėra suteikta teisė išduoti sutikimą teisinei registracijai savavališkos statybos statiniams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).
13. Teismas pažymėjo ir tai, kad NŽT vykdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko N. F. asmeninės nuosavybės teise valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) apskrityje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjo nurodyti poilsio statiniai. Šioje teritorijoje žemės sklypas nesuformuotas, nuosavybės teisės neatkurtos. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir vertino, jog pirmiausia turėtų būti išspręstas nuosavybės teisių atkūrimas asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko N. F. turėtą nuosavybę.
14. Įvertinęs NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) ir NŽT 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 155-2762-(7.5.) pagrįstumą ir teisėtumą, teismas pripažino, jog jie priimti atsakovo kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, aktų turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą duoti sutikimą teisinei statinių registracijai nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III.

15. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (b. l. 93–95) prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nepadarė tinkamos ir vieningos išvados, kodėl atsakovo sprendimas neduoti sutikimo statinių teisinei registracijai yra teisėtas. Teismas sprendime netinkamai aiškino ABTĮ 5, 22 ir 88 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nes pareiškėjas įrodė savo pažeistų teisių aplinkybes, kad valstybinėje žemėje stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre klausimo išsprendimui yra būtina išspręsti valstybinės žemės naudojimo klausimą, t. y. gauti patikėtinio sutikimą.

15.2. Teismas nevertino susidariusios teisinės situacijos plačiai, t. y. neatsižvelgė į pareiškėjo teisėtus interesus įgyvendinti savo statinių teisinės registracijos klausimą. Tuo tarpu teismas negalėjo vertinti pareiškėjui priklausančių daiktų ir įvardyti jų kilnojamaisiais daiktais, nes byloje nebuvo sprendžiamas pareiškėjui priklausančių statinių prigimties klausimas – taip teismas išėjo už nagrinėjamos bylos dalyko ribų. Išvada, jog nameliai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, yra niekuo nepagrįsta, nes teismas netyrė jokių rašytinių įrodymų apie namelius, o namelių teisinis statusas nebuvo šios bylos dalykas. Be pagrindo buvo pasisakyta ir dėl CK 6.393 straipsnio nuostatų taikymo apie nekilnojamojo turto įgijimo sandorio formą.

15.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos dviprasmiškos išvados. Viena vertus, teismas teigė, kad, pagal byloje pateiktus dokumentus, namelių nėra, kad pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, kita vertus, kitoje sprendimo dalyje teismas tyrė namelių prigimtį pagal Statybos įstatymo nuostatas. Taigi teismo išvados apie nekilnojamųjų daiktų prigimtį yra deklaratyvios.

15.4. Be pagrindo buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylos sustabdymo, nes jis pateikė duomenis, kad Palangos miesto apylinkės teisme siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog namelius teisėtai nuosavybės teise turi daugiau nei 10 metų (įgyjamoji senatis). Šios aplinkybės svarbios nustatant nekilnojamųjų daiktų prigimtį ir įrodant pareiškėjo skundo pagrįstumą.

15.5. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nebuvo nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, be to, valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir dėl to neišspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Mano, jog nuosavybės teisių atkūrimas nesusijęs su esamų statinių teisiniu režimu.

15.6. Atsakovo priimti sprendimai yra akivaizdžiai be motyvų, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 102–104), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsiliepime pažymi, kad laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėtai konstatavo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti atsakovo kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, aktų turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nėra teisinio pagrindo. Teismas įvertino ir tai, kad yra vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra ir pareiškėjo nurodyti statiniai patenka į buvusio savininko N. F. valdytą žemę. Mano, jog Palangos miesto savivaldybės administracija negali pateikti prašomos informacijos atsakovui apie laisvą (neužstatytą) žemę, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl valstybinėje žemėje esančių pareiškėjo statinių teisinės registracijos. Akcentuoja, jog asmenų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą yra laikoma prioritetine ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama nuosavybės neliečiamumo teise.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
19. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 16SD-1309-(14.16.104.) ir NŽT 2015 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 155-2762-(7.5.), kuriais atsisakyta duoti sutikimą laisvoje valstybinėje žemėje pareiškėjui atlikti jam nuosavybės teise priklausančių statinių: poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir poilsio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
20. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės patikėjimo teisės vienu iš subjektų (patikėtinių) yra Nacionalinė žemės tarnyba – dėl visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.
21. Pareiškėjas prašė NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, išduoti rašytinį sutikimą dėl pareiškėjo statinių, esančių laisvoje valstybinėje žemėje, teisinės registracijos.
22. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad NŽT, priimdama atsisakymą išduoti sutikimą įregistruoti pastatytus statinius, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas laikytinas kilusiu iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (2014 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. T-140/2014). Kitu atveju buvo sprendžiamas ginčas dėl NŽT atsisakymo išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių ir jų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir taip pat pasakyta, jog toks ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Specialios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. T-63/2017).
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Tai reiškia, kad byla pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
24. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas suponuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimą ir bylos perdavimą bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 21 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal V. R. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Arūnas Sutkevičius