Civilinė byla Nr. e2YT-1350-1079/2023

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00290-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 15 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujat teismo posėdžių sekretorei Jekaterinai Mažonienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. D., jo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas  

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. priėmė palikimą, likusį po jo motinos V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai šį turtą valdydamas ir valdo jį kaip savą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama V. D.; (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas D. D.. Po V. D. mirties liko: žemės sklypas, kurio plotas 0,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančio statinio/gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausančia ½ dalimi (namas pradėtas statyti 1900 m., tačiau baigtas 1993 m. pareiškėjo tėvams esant santuokoje); žemės sklypas, kurio plotas 1,8500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio plotas 1,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo tėvo D. D. mirties liko: jam priklausanti ½ dalis statinio/gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei po V. D. mirties nei po D. D. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas su savo tėvais jiems priklausančiame name gyveno visą gyvenimą, jo gyvenamoji vieta tėvų namų adresu deklaruota (duomenys neskelbtini), po tėvų mirties jis ir toliau liko gyventi tėvų namuose, juos valdė. Pareiškėjas yra neįgalus, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, dėl savo sveikatos būklės jis niekur iš tėvų namų neišvyko, kitų namų neįsigijo, padėjo tėvams, o vėliau juos slaugė, rūpinosi iki mirties. Pareiškėjas pagal savo supratimą ir finansines galimybes prižiūrėjo tėvų namus, pirko kurą, tvarkė aplinką, mokėjo už elektros energiją, internetą, atliekų tvarkymą ir kitas teiktas paslaugas, pagal poreikį paremontuodavo. Žemės sklypais leidžia naudotis ūkininkui, taip pasirūpindamas, kad žemės sklypai būtų prižiūrimi.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad NŽT nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. D. ir D. D. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. P. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašyme nurodė, jog su pareiškėjo A. D. pareiškimu sutinka.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jis visada gyveno su tėvais ir tiek po mamos mirties, tiek ir po tėvo mirties jis liko gyventi tėvų name. Namo mokesčiai yra tik dėl elektros, sumoka pats pašte ar parduotuvėje. Namas šildomas malkomis, vanduo yra iš lauko, šulinio, name nėra jokių patogumų. Be šio namo tėvai turėjo žemės, apie 3 ha, kai tėvai mirė leido naudotis ūkininkui žeme, kad jis prižiūrėtų ir ji nebūtų apleista. Ūkininkas prižiūri ne visą žemę, o tik dalį, kadangi viena dalis yra šalia namo, o kita dalis kitoje vietoje, ši nėra palanki ūkininkavimui, todėl šios dalies niekas šiuo metu neprižiūri, tačiau tapęs savininku nori sutvarkyti sklypo ribas ir gal parduoti, ar užsodinti mišką. Kol tėvai turėjo gyvulių tai ši žemė buvo šienaujama. Jis bandė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, tačiau jam pasirodė sudėtinga procedūra, nesuprato kaip reikia susitvarkyti, o dabar jam padeda seniūno pavaduotoja. Prašo nustatyti juridinį faktą, kad galėtų įregistruoti nuosavybę savo vardu. 

Pareiškėjo atstovė advokatė Rita Lankutienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėjas nesiorientuoja dokumentiniuose reikaluose, todėl po mamos mirties niekas nesikreipė į notarą, o kai mirė tėvas, pareiškėjas lyg ir bandė kreiptis į notarą, tačiau aplinkybių nepamena, jam pasirodė sudėtinga. Jis liko gyventi tėvų name. Pagal savo supratimą ir išgales tvarko namą, jį valdo, moka mamos vardu mokesčius už elektrą, savo paties vardu yra sudaręs sutarčių internetui, televizijai, telefonui, kas jam yra būtina ir reikalinga šiuo adresu. Taip pat, pagal savo galimybes rūpinasi žemės sklypais, vienu sklypu rūpinasi ūkininkas, kuris prašė ir leido juo rūpintis, kad jis išliktų geros būklės, kito žemės sklypo ribos yra nežinomos, priėjimas sudėtingas ir apsunkintas panaudojimas. Pareiškėjas yra suinteresuotas, tapęs savininku, dėti pastangas tvarkyti, dirbti, pirmiausia organizuos matavimus, kad būtų žinomos tikslios sklypo ribos. Pareiškėjas ruošiasi veikti šiame turte kaip savininkas, su pagalba, bet turi iniciatyvos pats pagal savo galimybes supratimą ir sveikatos būklę.

Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu parodė, jog yra seniūno pavaduotoja ir pareiškėjui visokeriopai padeda. Pareiškėjas po tėvų mirties nesusitvarkė paveldėjimo, jam buvo sakę, kad reikia, bet galbūt jis nesuprato, nes jam reikia pakartoti ne vieną kartą. Iki tėvų mirties jis rūpinosi namu, aplinka, kartu su tėvais gyveno, maisto parveždavo, visada jis prižiūrėjo ūkį, kai tėvai mirė jis vienas liko gyventi šiame name. Pareiškėjas yra darbštus, vasaros sezono metu jį įdarbina seniūnijoje, žolės pjovimui. Žemės sklypu nesirūpina, yra apaugusi žolėmis, nežino žemės tikslių ribų, bet yra sutarę, kad susitvarkius palikimą bus atlikti matavimai. Jis gyvena pagal savo išgales ir kaip supranta taip susitvarko, yra remontavęs, tvarkęs ir namo vidų, kiemas visada švarus, sutvarkytas. Elektros sutarties nėra sudaręs, šiuo metu jis turi mokėtojo kodą ir moka mamos vardu, bet turi įsivedęs televiziją, turi telefoną šiuo adresu, kuriuo gyvena. Pareiškėjas turi seserį, tačiau ji atsisako palikimo.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. ir D. D. yra A. D., gimusio (duomenys neskelbtini) (gimimą liudijantis išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)); iš asmens deklaruotos gyvenamosios vietos pažymos matyti, kad A. D. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir faktiškai ten gyvena; iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad A. D. gyvena vienas, šeimos neturi; iš mirties įrašo liudijančio išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo mama V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); iš mirties įrašo liudijančio išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo tėvas D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); V. D. gyvendama santuokoje su D. D. 1997 m. gruodžio 12 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 1078 pagrindu įgijo žemės sklypą, kurio plotas 1,85 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1,50 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su statiniais, nuosavybės teisės į statinius neįregistruotos; 2002 m. rugsėjo 26 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 61-10470 ir 2002 m. rugsėjo 30 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 1795 pagrindu įgijo žemės sklypą, kurio plotas 1,20 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šis nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, registruotas pareiškėjo mamos V. D. vardu; 2022 m. lapkričio 22 d. suformuotoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti, žemės sklype esantys pastatai – gyvenamasis namas su priestatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat matyti, kad pastatas-gyvenamasis namas neturi suteikto adreso, nors iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pažymos matyti, kad 2014 m. adresas – (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas V. D. vardu; minėtas turtas nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašą ir nėra pradėtos jokios procedūros dėl turto pripažinimo bešeimininkiu; iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos apie rūpinimąsi tėvais matyti, kad A. D. iki pat tėvų mirties rūpinosi jais, slaugė ir prižiūrėjo; iš elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad elektros tiekimo sutartis 2022 m. rugsėjo 1 d. sudaryta V. D. vardu; iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas A. D. turi neįgalumą; iš pažymos apie pareiškėjo A. D. pajamas matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. sausio mėn. jis gavo socialinę pašalpą (duomenys neskelbtini) bei iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį jis gavo darbo užmokestį iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos; Mažeikių rajono 3 notaro biuro notarės D. V. liudijimai patvirtina, kad nei po V. D. mirties, nei po D. D. mirties jų turto paveldėjimo bylos nėra užvestos.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje pateikti ir ištirti įrodymai, pareiškėjo bei liudytojos parodymai patvirtina, jog pareiškėjas su mama ir tėvu iki pat jų mirties gyveno jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai kartu su žemės sklypu ir 1,85 ha ploto žemės sklypą, gyvendami santuokoje, įgijo 1997 m. gruodžio 12 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 1078 pagrindu bei įgijo 1,20 ha ploto žemės sklypą 2002 m. rugsėjo 30 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 1795 pagrindu. Šis visas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjo mamos V. D. vardu. Tėvams mirus, pareiškėjas A. D. ir toliau liko gyventi tame pačiame name, toliau juo naudojosi, prižiūrėjo namą ir jo aplinką, mokėjo už jį mokesčius, žemės sklypą yra patikėjęs rūpintis ūkininkui, atliko kitus turto priežiūros veiksmus ir rūpinosi kaip savo visu jo tėvams priklausiusiu kartu užgyventu nekilnojamuoju turtu. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad A. D. po savo tėvų mirties, faktiškai pradėjęs valdyti nekilnojamąjį turtą iš karto po palikėjų mirties, priėmė mirusiosios mamos V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, kas patvirtina palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D., faktiškai pradėdamas valdyti, yra priėmęs mirusiųjų savo tėvų V. D. ir D. D. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Jokie kiti asmenys į V. D. ir D. D. palikimą nepretendavo ir per trijų mėnesių laikotarpį palikimo nepriėmė.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. D. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                                                                  Sigita Rozgaitė