Civilinė byla Nr. e2A-476-650/2025
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01180-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.5.2.19; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.4.1.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“ patikslintą ieškinį atsakovui T. K. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Kaslita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno statyba“ ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2024 m. vasario 8 d. pareiškimu, prašo priteisti iš atsakovo T. K. ieškovės naudai 9 543,46 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini). Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais. Atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini), buvo pavesta organizuoti ir kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus, sekti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą, organizuoti materialinių vertybių, taupų panaudojimą, kontroliuoti, kad darbų kiekiai, numatyti projektinėje - sąmatinėje dokumentacijoje faktiškai atitiktų darbų kiekiams darbų priėmimo aktuose ir kt. Atsakovas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – statybos objektas), buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Atsakovas minėtame objekte, privalėjo užtikrinti darbų kokybę pagal projektinę dokumentaciją, užtikrinti naudojamų medžiagų kiekius. Tikrinant asfalto klojimo darbų kokybę, paaiškėjo, kad objekte pakloto asfalto danga yra ženkliai storesnė negu reikalaujama projektinėje dokumentacijoje. Pagal projektinę dokumentaciją klojant apatinį asfalto pagrindą AC22PS 100 mm storiu turėjo būti 3 906 kv. m paklotos 946,04 t asfalto, kai asfalto tankis 2,43, t. y. 3 906 kv. m (aikštelės plotas) x 0,10 cm (asfaltas AC22PS) x 2,422 (tankis pagal asfalto projektą) = 946,04 t (toks kiekis turėjo būti sunaudotas pagal techninę dokumentaciją asfalto markė AC22PS), tonos kaina – 43,81 Eur, bendroje sumoje šio markės asfalto kaina – 41 446,02 Eur, bendras projektinis asfalto kiekis – 1 331,02 t, bendra projektinė asfalto suma turėjo būti – 63 532,33 Eur. Tuo tarpu buvo paklota 49,23 tonomis daugiau. Iš 2021 m. gegužės 24 d. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ tyrimo protokolo Nr. 371/20216 matyti, jog (duomenys neskelbtini), objekte paimti kernai (medžiaga bituminis mišinys AC22PS 50/70), kuriuos ištyrus (tyrimo laikotarpis nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 24 d.) nustatyta, jog bituminio mišinio tankis 2,430 Mg/kub. m, bituminės dangos storis 131 mm. Pagal projektinę dokumentaciją klojant viršutinį asfalto pagrindą AC11VS 40 mm storiu turėjo 3 906 kv. m būti paklota 384,98 t asfalto, t. y. 3 906 kv. m (aikštelės plotas) x 0,04 cm (asfaltas AC11VS) x 2,464 (tankis, pagal asfalto projektą) = 384,98 t (toks kiekis turėjo būti sunaudotas pagal techninę dokumentaciją asfalto markė AC11VS), tonos kaina – 57,37 Eur, bendroje sumoje šio markės asfalto suma – 22 086,31 Eur. Tuo tarpu buvo paklota 125,99 t daugiau. Iš 2021 m. birželio 18 d. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ tyrimo protokolo Nr. 543/20217 matyti, jog (duomenys neskelbtini), objekte paimti kernai (medžiaga bituminis mišinys AC11VS 50/70), kuriuos ištyrus (tyrimo laikotarpis nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. birželio 18 d.) nustatyta, jog bituminio mišinio tankis 2,412 Mg/kub. m, bituminės dangos storis 58 mm. Ieškovei susumavus pateiktas apmokėti PVM sąskaitas-faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini)), už asfaltą kurio markė (AC11VS ir AC22PS) mokėtina suma – 73 075,79 Eur. Sutikrinus važtaraščius buvo nustatyta, jog būtent į objektą (adresu (duomenys neskelbtini)) nurodytos markės asfaltas (AC11VS ir AC22PS) buvo vežtas, nustatyta, kad pereikvoto nurodyto asfalto bendras kiekis – 175,22 t, nurodytame skaičiuje pereikvoto asfalto markės AC22PS kiekis – 49,23 t jo bendra vertė – 2 156,77 Eur (49,23 x 43,81 = 2 156,77), o pereikvoto asfalto markės AC11VS kiekis – 125,99 t, jo bendra vertė 7 228,00 Eur (125,99 x 57,37=7 228,00). Tuomet iš mokėtinos 73 075,79 Eur sumos už asfaltą, buvo atimta projektinė 63 532,33 Eur suma ir gauta 9 543,46 Eur suma, kuri laikytina ieškovei padaryta turtinė žala (73 075,79-63 532,33=9 543,46). Nustačius pereikvoto asfalto kiekius iš atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) buvo pareikalauta paaiškinti apie susidariusią situaciją. 2021 m rugpjūčio 3 d. atsakovas tarnybiniu pranešimu nurodė, jog įmonės, iš kurios buvo nuomojamas asfalto klotuvas, darbuotojai neteisingai sureguliavo asfalto klotuvą dėl to ir buvo sunaudotą daugiau asfalto negu buvo reikalaujama projektinėje dokumentacijoje ir savo kaltės neįžvelgė. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas, apklaustas liudytoju, nurodė, kad jis pats yra (duomenys neskelbtini), moka dirbti su šiuo klotuvu, kai (duomenys neskelbtini) aikštelėje operatorius išasfaltavo pirmą sluoksnį – buvo didelis pereikvojimas. Nuokrypis atsirado dėl pasitikėjimo skale. (duomenys neskelbtini) asfalto klojimo metu mechanizatoriui pretenzijos nebuvo reiškiamos, jis skaičiavo asfalto kiekį. Iš paminėtų atsakovo teiginių akivaizdu, jog klojant asfaltą jis matė ir suprato, jog yra pereikvojamas asfalto kiekis, tačiau būdamas atsakingas už įmonės materialines vertybes ir tinkamą projekto įgyvendinimą elgėsi nerūpestingai. Asfalto transportavimo važtaraščiuose gautų medžiagų kiekis patvirtintas atsakovo antspaudu ir/ar parašais. Akivaizdu, jog vykdant darbus atsakovas nekontroliavo darbų kokybės, nors su pareiginiais nuostatais, supažindintas pasirašytinai be kita ko jį, kaip atestuotą specialistą, užtikrinti darbų kokybę įpareigoja įstatymai. Atsakovas netinkamai vykdė savo tiesiogines darbo funkcijas, elgėsi ypač neatsakingai, privalėjęs užtikrinti ir kontroliuoti procesą, o pastebėjus asfalto pereikvojimą stabdyti darbus, tačiau to nepadarė, taip ieškovei padarydamas 9 543,46 Eur nuostolį, dėl savo darbuotojo didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo veiksmai lėmė ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovės patirtos žalos suma neviršija šešių atsakovo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžių, nes nurodytą dieną (2021 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovo vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo 2 188,70 Eur, skaičiuojamajame laikotarpyje buvo 63 darbo dienos, taigi atsakovo gaunamas VDU per vieną darbo dieną buvo 104,22 Eur (2188,70 x 3/63=104,22 Eur), atsakovo šešių mėnesių VDU – 13 027,50 Eur (2021 m. rugsėjo mėn. buvo 22 d. d.; 2021 m. spalio mėn. buvo 21 d. d.; 2021 m. lapkričio mėn. buvo 20 d. d.; 2021 m. gruodžio mėn. buvo 22 d. d.; 2022 m. sausio mėn. buvo 21 d. d.; 2022 m. vasario mėn. buvo 19 d. d., todėl 125 d. d. x 104,22=13 027,50). Šiuo atveju atsakovo VDU yra didesnis nei padaryta ieškovei žala, todėl atsakovas privalo pilnai atlyginti padaryta žalą. Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos procesinės palūkanos, nes procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis).
3. Atsakovas T. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nenurodė ir rašytiniais įrodymais nepagrindė visų atsakovo kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė visiškai nepagrįstai visas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas ir jų nustatymą sieja išimtinai su Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimu priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas T. K. galimai padarytos žalos klausimas. Šioje byloje T. K. buvo apklaustas liudytoju, byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi byla buvo nagrinėjama dėl skolos priteisimo iš ieškovės. Ieškovė nepateikė įrodymų ir apie žalos dydį. Aplinkybę, kad buvo paklotas per storas asfalto dangos sluoksnis ieškovas įrodinėja kerno (asfalto mėginio) laboratorinio ištyrimo protokolais, iš kurių matyti, jog apatinio dangos sluoksnio storis - 13,1 cm, o viršutinio dangos sluoksnio storis 5,8 cm. Pažymėjo, kad kernas įrodo dangos storį vienoje konkrečioje vietoje, tačiau nepatvirtina, jog dangos sluoksnis yra vienodas visame 3 906 kv. m išasfaltuotos aikštelės plote ir visoje aikštelėje paklotas per storas asfalto sluoksnis. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog byloje nėra įrodytas nei projektinis nei realiai sunaudotas aikštelei išasfaltuoti abiejų rūšių asfalto kiekis. Atsakovės atstovas skaičiuodamas projektinį medžiagos kiekį naudojo ne laboratoriniais tyrimais nustatytą faktinį asfalto dangos tankį, o projektinį tankio dydį, kuris yra mažesnis už faktinį, taip dirbtinai pagal projektą nustatyto storio dangai pakloti reikalingos medžiagos kiekį. Skaičiuojant medžiagos kiekius atsakovės atstovas skaičiavimuose neįvertino asfalto storio dydžio, o naudojo tik aikštelės plotą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad UAB „Kauno statyba“ neįrodė žalos dydžio. Tiek minėtoje, tiek šioje byloje ieškovė vis tiek remiasi tais pačiais įrodymais, kurie jau yra įvertinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš į bylą pateiktų transportavimo važtaraščių nėra aišku, kur užsakytas asfaltas buvo pristatytas. Išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad jog tuo metu, kai buvo asfaltuojamas aikštelė (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Kauno statyba“ vykdė ne vieną projektą. Atkreipė dėmesį, kad T. K. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duodamas parodymus tik konstatavo faktą, jog buvo paklotas per storas asfalto sluoksnis objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu pabrėždamas, jog kol neišgręžiamas kernas, nėra galimybės žinoti apie klojamo asfalto storį. Nustatyti sunaudotų medžiagų kiekį galima nustatyti tik po to, kai suvedamas bendras asfalto kiekis, todėl tik po to galima nustatyti padarytą žalą. Ieškovė netinkamai konstatuoja ir tariamos žalos padarymo momentą bei ryšium su tuo netinkamai paskaičiuoja atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kauno statyba“ 2021 m. gegužės mėn. naudojosi UAB „Kaslita“ perduotu klotuvu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbams atlikti. Todėl šiuo atveju nustatant atsakovo VDU dydį turi būti skaičiuojama remiantis atsakovo gautu atlyginimu ir dirbtomis dienomis vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. Juo labiau, ieškovė nepagrindžia ir didelio atsakovo neatsargumo dėl ko atsakovas turėtų atlyginti 6 jo VDU dydžio žalą, tačiau atsakovas apskritai nesutinka, kad atliko kokius nors neteisėtus jo kaip darbuotojo veiksmus dirbdamas pas ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 6 362,31 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6 362,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 326,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovę UAB „Kauno statyba“ ir atsakovą T. K. žalos atsiradimo metu siejo darbo santykiai, ir, kad atsakovas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini). Šalys nesutaria dėl atsakovo T. K. darbo pareigų apimties atliekant asfalto klojimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), t. y. dėl atsakovo, kaip darbuotojo, veiksmų neteisėtumo.
6. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas buvo supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, teismas konstatavo, kad atsakovas kaip (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą objekte (duomenys neskelbtini) kontroliuoti klojamo asfalto kiekį ir klojamo asfalto sluoksnio storį (Pareiginių nuostatų 20 punktas, 21 punktas). Šioms savo pareigoms vykdyti atsakovas turėjo teisę duoti privalomus nurodymus projekto vadovams ir visiems asmenims, dalyvaujantiems objekte vykdomuose darbuose (darbininkams ir kt.) ( (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 43 punktas); reikalauti, kad priimti techniniai sprendimai būtų vykdomi ((duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 45 punktas). Šių atsakovo pareigų neeliminuoja aplinkybė, kad asfaltą klojo kitos įmonės, t. y. UAB „Kaslita“ darbuotojai pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Kaslita“ 2021 m. balandžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 2021-04-01/32, nes atsakovas turėjo teisę duoti privalomus nurodymus visiems objekte dirbusiems darbininkams.
7. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta aplinkybė, jog asfalto sluoksnio storį objekte (duomenys neskelbtini) nulėmė tai, jog klotuvas asfaltą klojo automatiniu, o ne rankiniu rėžimu ir asfalto klotuvas veikė tinkamai, todėl teismas sprendė, kad būtent atsakovas kaip (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą stebėti asfalto klotuvo darbą. Juo labiau, kad tiek apatinis, tiek viršutinis asfalto sluoksnis buvo klojamas kelias dienas ir 2021 m. gegužės 21 d. jau buvo išasfaltuota 1 500 kv. m aikštelės. Atsakovas, jeigu tinkamai būtų vykdęs savo darbo funkcijas ir kontroliavęs asfalto klojimo darbus, galėjo duoti nurodymą pakeisti asfalto klojimo mašinos rėžimą iš automatinio į rankinį arba nurodyti taikytiną asfalto klojimo mašinos skalės parametrą, kas ir buvo padaryta kitame objekte asfaltuojant (duomenys neskelbtini) aikštelę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovui pažeidus pareiginių nuostatų 20-21 punktus, konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas, tuo pačiu ir atsakovo kaltė.
8. Teismas, nustatydamas priežastinį ryšį tarp atsakovo T. K. neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos turtinės žalos, kurią sudaro didesnis sunaudoto atitinkamų rūšių asfaltbetonio kiekis ir jo įsigijimo kaina, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog objekte (duomenys neskelbtini), sunaudotas didesnis asfaltbetonio AC 22 PS ir AC 11 VS kiekis nei buvo reikalingas pagal projektinę dokumentaciją. Nustatė, kad būtent atsakovo neveikimas kontroliuojant asfalto klotuvo darbą objekte (duomenys neskelbtini), nulėmė didesnį sunaudoto asfalto kiekį ir tuo pačiu ieškovės tiesioginius nuostolius įsigyjant didesnį, nei reikalingas pagal projektinę dokumentaciją asfalto kiekį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog egzistuoja visos atsakovo kaip darbuotojo atsakomybės, tiek būtinosios, tiek specialiosios, sąlygos dėl ko atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą (CPK 185 straipsnis).
9. Teismas nesutiko su atsakovo nurodoma aplinkybė dėl apskaičiuoto žalos dydžio, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog visame aikštelės plote yra paklota tokio paties lygio storesnė tiek apatinio, tiek viršutinio asfalto sluoksnio danga, sprendė, kad tai neturi reikšmės, nes ieškovė patirtos turtinės žalos skaičiavimams naudoja tik projektinę dokumentaciją viršijusio asfalto kiekį, bet ne dangos storį. Teismas sutiko su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, kadangi jis apskaičiuotas sugretinus pagal projektinę dokumentaciją reikalingą ir faktiškai sunaudotą tiek vienos, tiek kitos rūšies asfaltbetonio kiekį, tačiau vertino DK 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas dėl iš atsakovo priteistino turtinės žalos dydžio.
10. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas T. K. buvo (duomenys neskelbtini) ne tik objekte (duomenys neskelbtini), bet ir dar trijuose objektuose, kuriuose turėjo vykdyti analogiškas (duomenys neskelbtini) pareigas, sprendė, kad ieškovės direktorius taip pat turėjo dalyvauti prižiūrint vykdomus statybos darbus, nes byloje nėra duomenų, kad pas ieškovę dirbo daugiau (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad anksčiau nurodyti ieškovės direktoriaus veiksmai nulėmė aplinkybę, jog atsakovas negalėjo pakankamai efektyviai vykdyti savo pareigų ir nuolatos stebėti asfalto klotuvo darbą bei kuo greičiau pastebėti aplinkybę, kad klojamas per storas tiek apatinis, tiek viršutinis asfalto sluoksnis. Todėl ieškovės prašomą priteisti patirtos turtinės žalos dydį mažino trečdaliu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. (toliau – ir apeliantas) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas nesutinka su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimu, nurodo, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, jog byloje surinktų įrodymų visuma buvo nustatytos visos atsakovo kaip darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygos;
11.2. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog atsakovo kalti veiksmai pasireiškė neveikimu, t. y. trečiųjų asmenų veiksmų netinkamu kontroliavimu jiems atliekant aikštelės asfaltavimo darbus, teismas visiškai neatsižvelgė į šias reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus atliko trečiojo asmens UAB „Kaslita“ darbuotojai A. M. ir K. Š. , kurių darbas buvo valdyti asfalto klotuvą ir faktiškai atlikti asfaltavimo darbus. Nežiūrint į tai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta ne paslaugų teikimo sutartis, o sunkiosios technikos nuomos sutartis, tačiau pagal faktą akivaizdu, jog buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kadangi pati technika buvo nuomojama tik su sąlyga, jog ją valdys trečiojo asmens darbuotojai. Kas šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis ir buvo daroma;
11.3. Apeliantas nurodo, kad kaip seka iš liudytojų parodymų būtent K. Š. nustatė klotuvo skalę kokio storio asfalto danga bus klojama ir asfaltavimo metu prižiūrėjo skalę, jog ji atitiktų faktiškai klojamo asfalto storį. Bylos nagrinėjamo metu liudytojai paaiškino, jog T. K. klotuvo skalės nereguliavo, o minėtuosius darbus liudytojai atlieka jau eilę metų. Iš šių reikšmingų faktinių aplinkybių seka, jog darbus atliko trečiojo asmens darbuotojai, kurie operavo klotuvu, o atsakovas net objektyviai neturėjo jokių galimybių pats valdyti klotuvo. Šiuo atveju darbus atlikusiems asmenims buvo nurodyta projektinėje dokumentacijoje nurodytas klojamo asfalto storis, ką pastarieji ir patvirtino bylos nagrinėjimo metu. Tad šiuo atveju atsakovas neturėjo galimybės numatyti, jog buvo klojamas galimai per storas asfalto sluoksnis;
11.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodo faktinę aplinkybę, jog asfalto sluoksnio storį objekte (duomenys neskelbtini) nulėmė tai, jog klotuvas asfaltą klojo automatiniu, o ne rankiniu rėžimu (sprendimo 16 p.). Galimai ši teismo nurodyta aplinkybė galėjo susiformuoti dėl netinkamo supratimo kokiu principu asfalto klotuvas dirba. Paaiškina, kad asfalto klotuvas atliekant asfaltavimo darbus visada veikia pusiau automatiniu būdu, t. y. asfaltą kloja automatiniu būdu iš vienos pusės, kai prisirišama prie esamo aukščio, o iš kitos pusės rankiniu būdu, kai klojamo asfalto aukštis yra nustatomas skalės pagalba. Vėliau prie paklotos asfalto juostos klotuvas toliau asfaltuoja tą pusę automatiniu būdu prisirišdamas prie esamo asfalto aukščio, o kitą pusę rankiniu būdu - nustatant klojamo asfalto storio ten kur nėra atskaitos taško (pvz. prieš tai išklotos juostos ar bordiūro). Pusės kuri reguliuojama rankiniu būdu - skale prižiūrėjo trečiojo asmens darbuotojas K. Š., kuris visą laiką ėjo paskui klojimo aparatą. Tai, kad klotuvo skalėje rodomas klojamo asfalto storis neatitiko faktinio klojamo asfalto storio paaiškėjo asfaltuojant kitą objektą, todėl ir buvo skalės nustatymai koreguojami ne pagal tai ką rodė klotuvo skalė, o pagal faktiškai klojamo asfalto storį. Pažymi, kad atsakovui nėra žinoma, o ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kuriuo metu faktiškai klojamo asfalto storis nebeatitiko skalės rodmenų, todėl nėra aišku kokiame plote aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo paklotas per storas asfalto sluoksnis;
11.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis (civilinė byla yra prijungta prie šios bylos). Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas apelianto galimai padarytos žalos klausimas. Šioje byloje apeliantas buvo apklaustas liudytoju, byloje nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi byla buvo nagrinėjama pagal UAB „Kaslita“ pareikštą ieškinį UAB „Kauno statyba“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. UAB „Kauno statyba“ 2021-12-21 į bylą buvo pateikusi tripliką, kuriame yra nurodžiusi, kad <...> Statinio statybos priežiūra 36.8. p. reikalavimai nesuponavo T. K. pareigos eiti paskui Mechanizatoriaus valdomą Techniką bei tikrinti klojamo asfalto sluoksnio storį. Tokiems veiksmams atlikti T. K. neturėjo objektyvių galimybių, kadangi ieškovės pateiktos fotonuotraukos akivaizdžiai įrodo, jog Technikos charakteristikos to padaryti neleido. Kita vertus, Mechanizatoriaus valdomos Technikos klojamo asfalto sluoksnio storį yra įmanoma pamatuoti tik koloniniu būdu išgręžus kernus ir imant asfalto bandinius, t. y. atlikus specifinius veiksmus, kurie galimi jau po asfalto dangos paklojimo. Dėl šios priežasties atsakovės (duomenys neskelbtini) T. K. veiksmuose nėra netinkamo elgesio elementų, kurie panaikintų ieškovės civilinės atsakomybės atsiradimą. Dėl šių ieškovės argumentų, nurodytų kitoje byloje dėl tos pačios faktinės situacijos, akivaizdu, jog pati ieškovė yra pripažinusi aplinkybę, kad T. K. asfaltavimo metu neturėjo objektyvios galimybės įvertinti klojamo asfalto storio ir vykdydamas savo darbines funkcijas jokių pareigų nepažeidė;
11.6. Pažymi, kad teismo argumentas, jog padarytą žalą įrodo aplinkybė, jog asfaltuojant buvo sunaudota daugiau asfalto negu nurodyta projektinėje dokumentacijoje yra aiškiai nepagrįsta. Pažymi, kad byloje nėra nustatytas pakloto asfalto storis visame aikštelės plote. Nežinant to, nėra galimybės konstatuoti ar buvo sunaudotas per didelis asfalto kiekis. Vienkartinis gręžtinio kerno mėginio rodmuo vienoje vietoje dar nepatvirtina, jog visame aikštelės plote buvo paklotas per storas asfalto sluoksnis. Aikštelėje pakloto asfalto storį gali parodyti skenavimas, kuris nebuvo atliktas. Tai, kad darbų eigoje taip pat galėjo susidaryti faktinė situacija, kad aikštelei asfaltuoti buvo reikalingas didesnis faktinis asfalto sluoksnis, nei tai buvo numatyta pirminėje projektinėje dokumentacijoje. Tačiau bet kokiu atveju norint žinoti ar realiai buvo pereikvotas asfaltas atliekant darbus ginčo objekte būtina žinoti visos aikštelės asfalto storį;
11.7. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai sugretino užsakyto asfalto kiekį su panaudoto asfalto kiekiu asfaltuojant aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad asfaltas buvo užsakytas dar nereiškia, kad jis buvo panaudotas vykdant darbus minėtame objekte. Nurodo, kad ieškovo pateiktuose asfalto vežimo važtaraščiuose nėra nurodoma faktinė darbų atlikimo vieta, t. y. (duomenys neskelbtini), tad vien pats užsakymas nepatvirtina, jog asfaltas buvo atvežtas ir panaudotas atliekant minėtuosius darbus. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog iš kart po to, kai buvo baigti asfaltavimo darbai adresu (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens darbuotojai atliko darbus ir kitame objekte, kuriame buvo asfaltuojama (duomenys neskelbtini) aikštelė. Darbai abiejuose objektuose vyko paraleliai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, jog dalis asfalto, kuris liko atlikus asfaltavimo darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pervežtas į kitą objektą, t. y. (duomenys neskelbtini) aikštelę. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sugretino užsakytą asfaltą su faktiškai panaudotu objekte (duomenys neskelbtini). Todėl šioje byloje nustatyti sunaudoto asfalto kiekį ginčo objekte yra galimybė tik žinant visos aikštelės pakloto asfalto storį. Ieškovas į bylą tokių duomenų nepateikė, todėl neįrodė tariamai padarytos žalos dydžio;
11.8. Apeliantas pažymi, kad remiantis skundžiamame sprendime konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, jog Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė UAB „Kauno statyba“ argumentus dėl žalos padarymo, kurie buvo analogiški šioje byloje dėstomiems argumentams tik reiškiant reikalavimą T. K., nes UAB „Kaslita“ neįrodė padarytos žalos. Šioje byloje žalos dydis buvo įrodinėjamas projektinės dokumentacijos ir asfalto užsakymo dokumentais bei skirtumu tarp užsakymo asfalto kiekio ir projektinėje dokumentacijoje numatytu asfalto kiekiu, t. y. analogiškomis priemonėmis ir argumentais, kaip ir šioje byloje. Todėl jeigu jau pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi minėtame teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikė jas prejudiciniais faktais, tai turėjo remtis visomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau ne selektyviai atrinktomis, kiek tai naudinga ieškovei.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kauno statyba“ (toliau – ir ieškovė) prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė jam priskirtas pareigas, nustatytas UAB „Kauno statyba“ (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose (patvirtintuose 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. DS-10). Vadovaudamasis šių nuostatų 20-21 punktais, atsakovas privalėjo užtikrinti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus bei prižiūrėti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektinę dokumentaciją. Visgi šių pareigų atsakovas tinkamai nevykdė - jis nepastebėjo arba nesiėmė jokių veiksmų tuo metu, kai asfalto klojimo technika veikė automatiniu režimu, dėl ko ženkliai viršytas projektinis asfalto sluoksnio storis bei sunaudotas kiekis. Kauno apylinkės teismas ankstesnėje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nustatė, kad padidėjęs asfalto storis buvo tiesiogiai susijęs su automatiniu klotuvo veikimu (3 t., e. b. l. 23);
12.2. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovas neturėjo galimybės kontroliuoti asfalto klotuvo darbo, nes darbus atliko trečiosios šalies (UAB „Kaslita“) darbuotojai. Tačiau šis argumentas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Pagal pareiginių nuostatų 43 ir 45 punktus, atsakovas turėjo teisę ir pareigą duoti privalomus nurodymus visiems objekte dirbantiems asmenims, įskaitant subrangovus, bei reikalauti, kad techniniai sprendimai būtų vykdomi pagal projektą. Byloje nustatyta, kad asfalto klotuvas veikė automatiniu režimu, kas lėmė perteklinį asfalto sluoksnio storį (3 t., e. b. l. 23). Atsakovas, turėdamas pareigą stebėti darbų eigą, galėjo ir privalėjo pastebėti šią klaidą bei nurodyti pakeisti klotuvo režimą į rankinį arba koreguoti skalės parametrus, kaip buvo padaryta kitame objekte ((duomenys neskelbtini) aikštelė). Atsakovo neveikimas, t. y. tinkamos kontrolės nevykdymas kelias dienas trunkant darbams (2021 m. gegužės 19-20 d. ir birželio 10-11 d.), laikytinas neteisėtu ir kaltu elgesiu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 151 straipsnį;
12.3. Pažymi, jog atsakovas suvokė ir suprato, kad nesilaikant projektinės dokumentacijos bus pereikvotas asfalto kiekis, žinodamas apie savo neteisėtus veiksmus, nesiekė imtis priemonių kaip galima sumažinti atsiradusią (atsirasiančią) žalą, bet ir toliau vykdė darbus tai yra sąmoningai leido žalai atsirasti. Atsakovas privalėjo vadovaujantis normatyviniais statybos techniniais dokumentais organizuoti ir techniškai vadovauti vykdomiems darbams objekte (duomenys neskelbtini). Atsakovas pats rašytiniais įrodymais patvirtino, kad nesilaikė projektinės dokumentacijos ir asfalto pereikvojimo faktą pastebėjo darbų pradžioje, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, taip sąmoningai leisdamas žalai atsirasti;
12.4. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo ir ieškovės patirtos žalos. Dėl atsakovo neatliktos asfalto klojimo kontrolės buvo sunaudota daugiau asfalto, nei numatyta projektinėje dokumentacijoje: 997,7 t AC 22 PS (vietoj reikalingų ~946 t) ir 511,88 t AC 11 VS (vietoj reikalingų ~390 t). Tai patvirtina bylos dokumentai (6 t., e. b. l. 148-152). Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundo argumentu, kad atsakovas negalėjo numatyti per storo asfalto klojimo, tačiau pareiginiai nuostatai aiškiai įpareigojo atsakovą vykdyti kontrolinius matavimus ir užtikrinti darbų atitiktį projektui (21 punktas). Atsakovo neveikimas tiesiogiai lėmė ieškovės nuostolius, susijusius su papildomo asfalto įsigijimu;
12.5. Pažymi, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamas žalos dydis, teigiant, kad užsakytas asfalto kiekis nebūtinai buvo panaudotas objekte (duomenys neskelbtini), nes dalis asfalto galėjo būti pervežta į kitą objektą ((duomenys neskelbtini) aikštelę), nepagrįstas įrodymais. Nurodo, kad byloje pateikti asfalto vežimo važtaraščiai (3 t., e. b. l. 50-126; 6 t., e. b. l. 148-152) ir ėminių tyrimų rezultatai (3 t., e. b. l. 40-49) patvirtina, kad objekte (duomenys neskelbtini) buvo sunaudotas didesnis asfalto kiekis nei numatyta. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje buvo klojamas visiškai kitos markės asfaltas. Apeliantas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad asfalto dalis buvo pervežta į kitą objektą. Be to, teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės atliktu žalos apskaičiavimu, kuris grindžiamas projektinės dokumentacijos ir faktiškai sunaudoto asfalto kiekių sugretinimu;
12.6. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad asfalto klojimo darbus atliko UAB „Kaslita“ darbuotojai - A. M. ir K. Š., kurie valdė klotuvą ir nustatė klojamo asfalto sluoksnio storį. Ši nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo paneigti atsakovo atsakomybės. Atsakovas, kaip generalinio rangovo paskirtas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Kauno statyba“ (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 25 punktu, buvo atsakingas už subrangovų veiksmų koordinavimą ir jų vykdomų darbų kokybės kontrolę. Bylos duomenimis, atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekdamas įsitikinti, ar UAB „Kaslita“ darbuotojai laikosi projektinės dokumentacijos reikalavimų. Priešingai - jis nesiėmė priemonių klaidoms ištaisyti, nors asfalto klojimo darbai vyko keliais etapais, suteikiančiais realią galimybę identifikuoti ir ištaisyti nukrypimus nuo projekto;
12.7. Ieškovė paaiškina, kad apeliantas skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neva klaidingai konstatavo, jog padidėjusį asfalto sluoksnio storį lėmė klotuvo veikimas automatiniu, o ne rankiniu režimu. Apeliantas paaiškindamas, kad klotuvas veikė pusiau automatiniu režimu, o skalės kontrolę vykdė UAB „Kaslita“ darbuotojas K. Š.. Pažymi, kad toks paaiškinimas tik dar labiau pagrindžia atsakovo atsakomybę. Jei skalės rodmenis prižiūrėjo trečiosios šalies (subrangovo) darbuotojas, tai (duomenys neskelbtini), turintis priežiūros funkciją, privalėjo užtikrinti, kad atliekami darbai atitiktų projektinius parametrus, įskaitant sluoksnio storį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas būtų atlikęs tokio pobūdžio kontrolę ar bent jau davęs nurodymus koreguoti darbų vykdymą. Klaida paaiškėjo tik vėliau, asfaltuojant kitą objektą, o tai rodo, kad kontrolės nebuvo arba ji buvo netinkama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Kauno statyba“ (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 37-39). Ieškovės UAB ‚Kauno statyba“ direktoriaus 2021 m. balandžio 7 d. įsakymu atsakovas T. K. paskirtas (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 26). Atsakovas T. K. ieškovės direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu taip pat buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) objekte tako valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 (duomenys neskelbtini) ruože nuo 33-848 iki 34,123 km; 2020 m. rugsėjo 19 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) objekte kelyje Nr. 140 (duomenys neskelbtini) ruože nuo 6,840 iki 7,105 km (8 t., e. b. l. 8-9).
16. (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Kauno statyba“ direktoriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. DS-10, 4 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pavaldus įmonės direktoriui, 5 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pavaldūs plataus profilio statybininkai. Pareiginių nuostatų II dalyje apibrėžiant (duomenys neskelbtini) pareigas nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi prieš pradedant darbą, išsamiai išstudijuoti projektinius sąmatinius dokumentus ir darbų vykdymo projektą (11 punktas); įforminti užsakymus medžiagoms, mechanizmams, autotransporto priemonėms, įrengimams ir kt., numatyti jų pateikimo grafikus ir kontroliuoti jų pristatymą (17 punktas); organizuoti materialinių vertybių sandėliavimą, jų apsaugą, taupų panaudojimą, forminti gaunamų ir naudojamų materialinių vertybių dokumentus (20 punktas); kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus, sekti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą, valstybinius standartus, techninius statybos reglamentus (21 punktas); kontroliuoti, kad darbų kiekiai, numatyti projektinėje-sąmatinėje dokumentacijoje, faktiškai atitiktų atliktų darbų kiekiams darbų priėmimo aktuose, autotransporto atlikto darbo apimtims ir apmokėjimo dokumentuose nurodytiems kiekiams; koordinuoti subrangovų darbą, dalyvauti priimant jų atliktus darbus, kontroliuoti jų kokybę ir atlikimo terminus (25 punktas); sustabdyti darbus ir pranešti tiesioginiam vadovui apie avarijos grėsmę ar atsiradus neaiškumams arba klaidoms objekto projekte (29 punktas). Vykdydamas savo pareigas (duomenys neskelbtini) turi teisę duoti privalomus nurodymus projekto vadovams ir visiems asmenims, dalyvaujantiems objekte vykdomuose darbuose (darbininkams ir kt.) ((duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 43 punktas); reikalauti, kad priimti techniniai sprendimai būtų vykdomi ((duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 45 punktas). (duomenys neskelbtini) atsako už gautų žaliavų, medžiagų, detalių, atsarginių dalių, įrankių ir kitų priemonių, reikalingų numatytiems darbams atlikti, kokybę, racionalų naudojimą ir tinkamą apskaitą ((duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 56.5. papunktis). Atsakovas T. K. su (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais supažindintas 2020 m. lapkričio 3 d. (3 t., e. b. l. 30-36).
17. Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto dangų geodezinėje nuotraukoje nurodoma, kad asfalto plotas 3 906,93 kv. m (6 t., e. b. l. 142). Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto ištraukoje nurodoma, kad A/B sluoksnis AC11 VS h=4 cm, A/B sluoksnis AC 22 PS h=10 cm (3 t., e. b. l. 29). Asfalto mišinio bandymo ataskaitoje Nr. 5-19K nurodoma, kad asfaltbetonio AC 11 VS- tūrinis tankis 2,464 Mg/ kub. m Asfalto mišinio bandymo ataskaitoje Nr. 2-18 K nurodoma, kad asfaltbetonio AC 22 PS- tūrinis tankis 2,422 Mg/ kub. m (6 t, e. b. 146 -147). Objekte adresu (duomenys neskelbtini), atvežta 997,7 t. asfaltbetonio AC 22 PS, kur tonos kaina 43,81 Eur be PVM ir 511,88 t asfaltbetonio AS 11 VS, kur tonos kaina 57,37 Eur be PVM (6 t., e. b. l. 148-152).
18. Objekte adresu (duomenys neskelbtini) apatinis asfalto sluoksnis, naudojant asfaltbetonį AC 22 PS, paklotas 2021 m. gegužės 19 d. – 2021 m. gegužės 20 d. išasfaltuojant 3 000 kv. m ir 2021 m. birželio 10 d. išasfaltuojant 906,9 kv. m. Objekte adresu (duomenys neskelbtini) viršutinis asfalto sluoksnis, naudojant asfaltbetonį AC 11 VS, paklotas 2021 m. gegužės 25 d. išasfaltuojant 2 800 kv. m ir 2021 m. birželio 11 d. išasfaltuojant 1 106,9 kv. m. (6 t., e. b. l. 157). Objekte adresu (duomenys neskelbtini), atvežta 997,7 t. asfaltbetonio AC 22 PS, kur tonos kaina 43,81 Eur be PVM ir 511,88 t asfaltbetonio AS 11 VS, kur tonos kaina 57,37 Eur be PVM (3 t., e. b. l. 50-126; 6 t., e. b. l. 148-152; 7 t., e. b. l. 19-21).
19. Ieškovės UAB „Kauno statyba“ užsakymu 2021 m. birželio 18 d. objekte (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai: gręžtinis kernas (bituminis mišinys AC 11 VS 50/70); (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad ėminius paėmė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ (duomenys neskelbtini) D. A., dalyvavo paimant ėminius T. K.. Atlikus ėminio tyrimą nustatyta, kad bituminės dangos storis 58 mm (3 t., e. b. l. 45-49). Ieškovės UAB „Kauno statyba“ užsakymu 2021 m. gegužės 20 d. objekte (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai: gręžtinis kernas (bituminis mišinys AC 22 PS 50/70); (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad ėminius paėmė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ (duomenys neskelbtini) D. A., dalyvavo paimant ėminius E. N.. Atlikus ėminio tyrimą nustatyta, kad bituminės dangos storis 131 mm (3 t., e. b. l. 40-44).
20. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad asfalto sluoksnio storį objekte (duomenys neskelbtini) nulėmė aplinkybė, jog klotuvas asfaltą klojo automatiniu, o ne rankiniu rėžimu ir asfalto klotuvas veikė tinkamai (3 t., e. b. l. 23) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti žalą, apskaičiuotą pagal paimtus ėminius. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje reikšmingas aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad apeliantas atsakingas už padarytą žalą, apelianto teigimu, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sugretino užsakytą asfaltą su faktiškai panaudotu objekte (duomenys neskelbtini). Todėl šioje byloje nustatyti sunaudoto asfalto kiekį ginčo objekte yra galimybė tik žinant visos aikštelės pakloto asfalto storį. Ieškovė į bylą tokių duomenų nepateikė, todėl neįrodė tariamai padarytos žalos dydžio.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
23. DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
24. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
25. Darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia (DK 152 straipsnio 3 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir byloje dėl to ginčo nekilo, kad atsakovui dirbant įmonės UAB „Kauno statyba“ (ieškovės) (duomenys neskelbtini) objekte (duomenys neskelbtini), sunaudotas didesnis asfaltbetonio AC 22 PS ir AC 11 VS kiekis nei buvo reikalingas pagal projektinę dokumentaciją. Dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą (9 543,46 Eur).
27. Į nagrinėjamą bylą ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad dėl atsakovo neatliktos asfalto klojimo kontrolės buvo sunaudota daugiau asfalto, nei numatyta projektinėje dokumentacijoje: 997,7 t AC 22 PS (vietoj reikalingų ~946 t) ir 511,88 t AC 11 VS (vietoj reikalingų ~390 t), šią aplinkybę patvirtina bylos dokumentai (6 t., e. b. l. 148-152), tuo tarpu atsakovas nurodė, kad aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), asfaltavimo darbus atliko trečiojo asmens UAB „Kaslita“ darbuotojai A. M. ir K. Š., kurių darbas buvo valdyti asfalto klotuvą ir faktiškai atlikti asfaltavimo darbus. Darbus atliko trečiojo asmens darbuotojai, kurie operavo klotuvu, todėl atsakovas net objektyviai neturėjo jokių galimybių pats valdyti klotuvo. Taip pat pažymėjo, kad mechanizatoriaus valdomos technikos klojamo asfalto sluoksnio storį yra įmanoma pamatuoti tik koloniniu būdu išgręžus kernus ir imant asfalto bandinius, t. y. atlikus specifinius veiksmus, kurie galimi jau po asfalto dangos paklojimo.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas objekte (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas ieškovės (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų, patvirtintų UAB „Kauno statyba“ direktoriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. DS-10, 5 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiesiogiai pavaldūs plataus profilio statybininkai. Pareiginių nuostatų II dalyje apibrėžiant (duomenys neskelbtini) pareigas nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi prieš pradedant darbą, išsamiai išstudijuoti projektinius sąmatinius dokumentus ir darbų vykdymo projektą (11 punktas); įforminti užsakymus medžiagoms, mechanizmams, autotransporto priemonėms, įrengimams ir kt., numatyti jų pateikimo grafikus ir kontroliuoti jų pristatymą (17 punktas); organizuoti materialinių vertybių sandėliavimą, jų apsaugą, taupų panaudojimą, forminti gaunamų ir naudojamų materialinių vertybių dokumentus (20 punktas); kontroliuoti atliekamų darbų kokybę, vykdyti kontrolinius matavimus, sekti, kad darbai būtų vykdomi pagal projektą, valstybinius standartus, techninius statybos reglamentus (21 punktas).
29. Apeliantas siekdamas paneigti civilinę atsakomybę dėl ieškovės sunaudoto didesnio asfalto kiekio, nei numatyta projektinėje dokumentacijoje, kaltina trečiojo asmens UAB „Kaslita“ darbuotojus, kurie valdė klotuvą, nurodydamas, kad apeliantas net objektyviai neturėjo jokių galimybių pats valdyti klotuvo. Šiuo atveju teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Apeliantas būdamas atsakingu asmeniu už atliekamus statybos rangos darbus, privalėjo kontroliuoti darbų vykdymą ir darbams sunaudojamų medžiagų kiekį, tokiems darbams būtent ir buvo priimtas apeliantas pas ieškovę. Todėl šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad (duomenys neskelbtini), turintis priežiūros funkciją, privalėjo užtikrinti, kad atliekami objekte darbai atitiktų projektinius parametrus.
30. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad mechanizatoriaus valdomos technikos klojamo asfalto sluoksnio storį yra įmanoma pamatuoti tik koloniniu būdu išgręžus kernus ir imant asfalto bandinius, t. y. atlikus specifinius veiksmus, kurie galimi jau po asfalto dangos paklojimo, todėl ši reikšminga aplinkybė paneigia atsakovo civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.
31. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vertinta aplinkybė, jog asfalto sluoksnio storį objekte (duomenys neskelbtini), nulėmė tai, jog klotuvas asfaltą klojo automatiniu, o ne rankiniu rėžimu ir asfalto klotuvas veikė tinkamai, reiškia, kad būtent atsakovas kaip (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą stebėti asfalto klotuvo darbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę, sprendžia, kad atsakovas, jeigu tinkamai būtų vykdęs savo darbo funkcijas ir kontroliavęs asfalto klojimo darbus, turėjo prieš pradedant kloti asfaltą visoje aikštelėje atlikti kontrolinius darbus bei bandymus, kaip ir kokiu storiu klotuvas kloja asfaltą, ir tik įsitikinęs, kad klotuvas kloją asfaltą tinkamu storiu pagal projektinę dokumentaciją, duoti nurodymą trečiajam asmeniui (subrangovui) iškloti asfaltą tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad tiek apatinis, tiek viršutinis asfalto sluoksnis buvo klojamas kelias dienas ir 2021 m. gegužės 21 d. jau buvo išasfaltuota 1 500 kv. m aikštelės, apeliantas nepateikė paaiškinimų, kaip buvo kontroliuojamas klotuvo darbas, kaip klojant asfaltą vertinamas iškloto asfalto storis, ar atsakovas, būdamas atsakingu už minėtus darbus ir dalyvavęs darbų metu savo veiksmais vertino asfalto storį, o jo, kaip (duomenys neskelbtini), pasitikėjimas trečiojo asmens darbuotojų atliekamu darbu, yra paties prisiimta atsakomybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esminė aplinkybė yra tai, kad apeliantas būdamas atsakingu už tinkamai išklotą asfaltą, turėjo įsitikinti tinkamu klotuvo sureguliavimu, kad būtų išklotas asfaltas pagal projektinėje dokumentacijoje nurodytą storį. Pažymėtina, ir tai, kad, trečiasis asmuo, pasamdytas iškloti su klotuvu asfaltą, būtent (duomenys neskelbtini) nurodymu vykdo tiesioginius darbus statybų aikštelėje, pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją.
32. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju dėl atsakovo neatliktos asfalto klojimo kontrolės buvo sunaudota daugiau asfalto, nei numatyta projektinėje dokumentacijoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl būdamas (duomenys neskelbtini) ir atsakingas už vykdomus darbus statybų aikštelėje yra kaltas dėl ieškovei padarytos žalos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neatsargumo) buvo padaryta žala, būtent atsakovo neveikimas kontroliuojant asfalto klotuvo darbą objekte (duomenys neskelbtini), nulėmė didesnį sunaudoto asfalto kiekį ir tuo pačiu ieškovės tiesioginius nuostolius įsigyjant didesnį, nei reikalingas pagal projektinę dokumentaciją asfalto kiekis, dėl ko ir kilo žala.
33. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinės byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, kuris neatitinka civilinėje byloje esančių duomenų.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Kauno statyba“ užsakymu 2021 m. birželio 18 d. objekte (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai: gręžtinis kernas (bituminis mišinys AC 11 VS 50/70); (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad ėminius paėmė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ (duomenys neskelbtini) D. A., dalyvavo paimant ėminius T. K.. Atlikus ėminio tyrimą nustatyta, kad bituminės dangos storis 58 mm (3 t., e. b. l. 45-49). Ieškovės UAB „Kauno statyba“ užsakymu 2021 m. gegužės 20 d. objekte (duomenys neskelbtini), paimti ėminiai: gręžtinis kernas (bituminis mišinys AC 22 PS 50/70); (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad ėminius paėmė UAB „Laboratoriniai tyrimai“ (duomenys neskelbtini) D. A., dalyvavo paimant ėminius E. N.. Atlikus ėminio tyrimą nustatyta, kad bituminės dangos storis 131 mm (3 t., e. b. l. 40-44). Ieškovė paskaičiavimu, kad jei darbai būtų atlikti pagal projektinę dokumentaciją, tai asfaltbetonio AC 11 VS būtų įsigyta 384,98 t (3 906 kv m. (aikštelės plotas) x 0,04 cm (projektinis viršutinio asfalto sluoksnio storis) x 2,464 Mg/ kub. m (asfaltbetonio AC 11 VS tūrinis tankis pagal asfalto mišinio tipo bandymo ataskaitą)). Kai 1 t kaina 43,81 Eur, ieškovei būtų reikėję sumokėti 22 086,31 Eur įsigyjant 384,98 t asfaltbetonio AC 11 VS. Tuo tarpu ieškovė sunaudojo 511,88 t asfaltbetonio AC 11 VS ir už jį sumokėjo 29 366,60 Eur (511,88 t x 57,37 Eur/t), kas yra 7 280,25 Eur (29 366,60 Eur - 22 086,31 Eur) daugiau nei pagal projektinę dokumentaciją. Ieškovė taip pat apskaičiavo, kad jei darbai būtų atlikti pagal projektinę dokumentaciją, tai asfaltbetonio AC 22 PS būtų įsigyta 946,04 t (3 906 kv m. (aikštelės plotas) x 0,1 cm (projektinis apatinio asfalto sluoksnio storis) x 2,422 Mg/ kub. m (asfaltbetonio AC 22 PS tūrinis tankis pagal asfalto mišinio tipo bandymo ataskaitą)). Kai 1 t kaina 43,81 Eur, ieškovei būtų reikėję sumokėti 41 446,02 Eur įsigyjant 946,04 t asfaltbetonio AC 22 PS. Tuo tarpu ieškovė sunaudojo 997,7 t asfaltbetonio AC 22 PS ir už jį sumokėjo 43 709,24 Eur (997,7 t x 43,81 Eur/t), kas yra 2 263,22 Eur (43 709,24 Eur - 41 446,02 Eur) daugiau nei pagal projektinę dokumentaciją. (žr. sprendimo 9 punktą).
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir liudytojų paaiškinimus, nustatė aplinkybę, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) E. N. taip pat dalyvavo vykdant asfaltavimo darbus objekte (duomenys neskelbtini), be to jis dalyvavo paimant vieną iš dviejų gręžtinių bituminių ėminių mišinių (kernų) (3 t., e. b. l. 40-44). Liudytojas K. Š. taip pat parodė, kad ieškovas E. N. atvykdavo pasirašyti dėl klotuvo darbo valandų (2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 45 sek. – 17 min. 01 sek.), o liudytojai A. M. ir V. P. nurodė, kad objekte matydavo tiek ieškovės (duomenys neskelbtini)E. N., tiek atsakovą T. K. (2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 31 min. 17 sek. – 36 min. 28 sek.; 56 min. 48 sek. – 58 min. 15 sek.). Todėl nurodytų duomenų pagrindu sprendė, kad anksčiau nurodyti ieškovės direktoriaus veiksmai nulėmė aplinkybę, jog atsakovas negalėjo pakankamai efektyviai vykdyti savo pareigų ir nuolatos stebėti asfalto klotuvo darbą bei kuo greičiau pastebėti aplinkybę, kad klojamas per storas tiek apatinis, tiek viršutinis asfalto sluoksnis. Teismas vertino, kad ieškovės prašomas priteisti patirtos turtinės žalos dydis mažintinas trečdaliu, t. y. iki 6 362,31 Eur (9 543,46 Eur/3 x 2) ir negali viršyti trijų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių, nes didelis atsakovo neatsargumas nenustatytas.
36. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję su atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini) atliktais neatsargiais veiksmais, dėl kurių kilo žala, todėl šios išlaidos yra ieškovės nuostoliai, kadangi buvo patirtos dėl atsakovo neatliktos asfalto klojimo kontrolės. Todėl apeliantas neįrodė, kad ne nuo jo veiksmų kilo žala ieškovei. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija priteistos žalos dydžio, todėl šių aplinkybių apeliacinės isntancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl žalos dydžio, atsakovo atsakomybės, įrodinėjimo naštos), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu gali būti priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą ieškovė sumokėjo 300,00 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“, juridinio asmens kodas 304210604, naudai 300,00 Eur (trys šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alma Jurgelienė
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė