ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Astai Kneziauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. B., J. K., Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, L. B., J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja prašo nuosavybės  teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad  A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio   J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2003 m. spalio 1 d., mirties  priėmė palikimą, faktiškai pradėdama  valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos tėvai, J. ir A. O. K. gyvendami  santuokoje susilaukė  trijų vaikų: pareiškėjos  R. B., ir suinteresuotais asmenimis byloje įtrauktų L. B. ir J. K.. Tėvai gyvendami santuokoje įsigijo sodybą Merkinės miestelyje, žemės sklypus, kitą  šeimos ir asmeninį turtą. 2014 m. sausio 27 d. A. O. K. sudarė testamentą, kuriame išreiškė valią dėl jai priklausančio turto.  Po motinos mirties per įstatyme numatytą terminą pareiškėja priėmė jos palikimą - kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Notarų biure ji sužinojo, kad jos motinai  priklauso ne visa sodyba žemės sklypas bei kitas tėvų santuokos metu įsigytas  turtas.  Paaiškėjo, kad 1/2 dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tėvų valdyto turto priklauso jos mirusiam tėvui  J. K..

Pareiškėja nurodo, kad tėvas mirė 2003 m. spalio 1 d.  Po tėvo  mirties  jo palikimą iki savo mirties valdė jos motina A. O. K..   Palikimą jos motina priėmė iš karto po tėvo mirties  pradėdama naudotis jam priklausančios sodybos dalimi, žemės sklypais,   kitu jam priklausiusiu turtu, piniginėmis lėšomis.  A. O. K. paveldimame  name gyveno iki  savo mirties, buvo santuokoje ir vedė bendrą ūkį su palikėju, todėl visas  J. K. užgyventas turtas ir liko jai. Motina po tėvo mirties toliau naudojosi ir išlaikė ne tik sodybą, bet ir  žemės sklypą.  Ji, sesuo L. ir brolis J.   neprieštaravo tam,  jie nereiškė  noro kartu su motina priimti tėvo palikimą.

Pareiškėja patvirtino, kad po palikėjo, jos tėvo J. K. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė jo sutuoktinė, jos motina A. O. K.. Ji  iki savo mirties rūpinosi sodyba, žemės sklypu,  kitu jų šeimai priklausiusiu turtu,  mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius,  naudojosi likusiais sutuoktinio daiktais,  valdė jo pinigines lėšas. Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, ji privalo šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu.

Posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad po tėvo mirties, mama priėmė palikimą faktiniu valdymu. Jie buvo nuvežę mamą pas notarą, bet ji pati nusprendė, kad nereikia nieko daryti. Seniūnas sakė, kad viskas yra mamos ir sakęs jai (mamai) ramiai gyventi. Vėliau (iki mirties) mama labai sunkiai vaikščiojo. Visą turtą – namą, namų valdą, ūkinį pastatą, užgyveno abu tėvai. Tėvai, kartu gyvendami laikė gyvulius. Po tėvo mirties buvo likęs arklys, kurį mama pardavė. Mirus tėvui mama liko gyventi tuose pačiuose namuose. Ji pati viską tvarkėsi - naudojosi visu likusiu turtu, pakeitė pirmo aukšto langus.  Jie, visi vaikai, atsisakė palikimo po tėčio mirties. Ji visą laiką pragyveno tuose namuose, tik iki mirties – 1,5 mėn. ji buvo slaugos ligoninėje.   

Pareiškėjos atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą bei nurodė, kad J. K. žmona A. O. K. po vyro mirties iki savo mirties gyveno tame pačiame name, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais, disponavo kitu turtu. Mirus J. K. visi vaikai atsisakė palikimo mamos naudai.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos  pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys L. B. ir J. K. pateiktais teismui raštais patvirtino, kad jie pareiškėjos pareiškimą gavo bei su juo sutinka. Prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos motina A. O. K. po tėvo J. K. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  mirė (duomenys neskelbtini), o jos motina A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas  AA  Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 50 bei Varėnos 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2018-02-26 raštas dėl J. K. ir A.O. K. paveldėjimo bylų. Pareiškėjos parodymais, gimimo liudijimais patvirtinama, kad pareiškėjos R. B., suinteresuotų asmenų L. B. ir J. K. tėvas – J. K., motina - A. O. K.. Santuokos liudijimu patvirtinama, kad K. J., Antano, gim. (duomenys neskelbtini) ir J. A., V.  (po santuokos K. A.), gimusi (duomenys neskelbtini) susituokė  (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos R. B. bei suinteresuotų asmenų L. B. ir J. K. pareiškimais Varėnos r. 2-am notarų biurui patvirtinama, kad po jų tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimo jie nepriėmė ir nevaldo. Suinteresuoto asmens J. K. 2017-12-19 pareiškimu Varėnos r. 2-am notarų biurui patvirtinama, kad 2017-11-03 mirus jo motinai A. O. K., gim. (duomenys neskelbtini), privalomosios palikimo dalies gauti nepageidauja. Iš byloje esančio testamento, sudaryto 2014-01-27, matosi, kad A. O. K. (mergautinė pavardė J.) visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, lygiomis dalimis, po ½ palieka savo dukroms R. B. ir L. B.. 

Byloje pateiktais pažymėjimais apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį ir žemės sklypą bei teises į juos bei Varėnos rajono valdybos sprendimu dėl nuosavybės teisės į statinius patvirtinimo,  patvirtinama, kad pareiškėjos tėvai, J. K. ir A. O. K., gyvendami santuokoje įsigijo sodybą Merkinės miestelyje, žemės sklypus.

Pateiktais dokumentas - kvitais, patvirtinama, kad buvo mokami mokesčiai susiję turto išlaikymu, o būtent, buvo mokamos įmokos už pastatų draudimą, mokėtoja nurodoma A. O. K., paskutiniai mokėjimai 2014-2017 metais.  

Iš pateikto Valstybės įmonės registrų centro Testamentų registro išrašo matosi, kad mirus palikėjui (testatoriui), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (J. K.), palikimas nebuvo priimtas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas neįregistruotas bei nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.

Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės 2018-02-26 raštu dėl J. K. ir A.O. K. paveldėjimo bylų patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla notarų biure nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas. Minėtu raštu taip pat patvirtinama, kad 2017-11-03 mirus A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos dukros: R. B. ir L. B..    

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėja R. B. yra mirusios jos motinos, A. O. K., likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Motinai priklausiusį turtą, ji priėmė, kreipdamasi į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. 

Pareiškėjos tėvas  J. K. testamento nepaliko, teisė į jo turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.  Varėnos r. sav. 2-ojo notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė patvirtino, kad po J. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo  vesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad A. O. K. po savo vyro J. K. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, suinteresuoti asmenys tam neprieštaravo, jog A. O. K. po sutuoktinio J. K. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiem priklausančiame name, iki mirties rūpinosi minėtu namu, kitais jų šeimai priklausiusiais statiniais, mokėjo su jų išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi likusiais sutuoktinio daiktais, buvusiu inventoriumi, valdė jo pinigine lėšas. Pareiškėja patvirtino, kad visą po motinos mirties likusį palikimą priėmė jos motina, A. O. K.. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė bei nereiškė noro kartu su motina priimti motinos palikimą. Pareiškėjos R. B. bei suinteresuotų asmenų L. B. ir J. K. pareiškimais Varėnos r. 2-am notarų biurui patvirtinama, kad po jų tėvo J. K. mirties, palikimo jie nepriėmė ir nevaldo.

CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti  kaip savo turtą (CK 5.50 - 5.51 straipsniai). Pareiškėjos motina palikėjo turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.  CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais teismo posėdžio metu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,  444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a  :

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio   J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties  priėmė palikimą, faktiškai pradėdama  valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                                                 Silvana Girdenienė