Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-339-193-2008].doc
Bylos nr.: 1A-339-193-2008
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas Ričardas Gilys                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-339-193/2008

Teisėja Rita Bilevičienė                                                   Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.1.1.

 (S)

 

                                                                                                 

N U T A R T I S

 

2008 m.  liepos 10 d.

Panevėžys

 

     Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Algirdo Gapučio, Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. atstovui advokatui  Žygimantui Rutkauskui,

nuteistajam M. R.,

gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1 d. ir jam skirta 15 MGL (1 875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str. M. R. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-04-10 iki 2008-04-16, vadovaujantis BK 65 str.1 d. 2 p. viena laisvės atėmimo diena prilyginta dviejų MGL dydžio baudai, t.y. laikoma jį sumokėjus 12 MGL (1 500 Lt) dydžio baudos dalį. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nukentėjusiosios civilinės ieškovės V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, pripažįstant nukentėjusiosios teisę į civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo M. R. 22,40 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

N U S T A T Ė :

 

          M. R. nuteistas už tai, kad 2004-08-03 apie 17.40 val. Panevėžyje, Klaipėdos –Žvaigždžių g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus, o būtent: sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, iš Klaipėdos g. sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui HONDA CIVIK valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairuojamam A. B., ir su juo susidūrė, tuo padarydamas automobilio HONDA CIVIK keleivei V. B. dešinio žastikaulio lūžį,  t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu  nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-04-16 nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Ji nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimo, kadangi nuteistasis iš esmės savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teismui nurodė visiškai kitas eismo įvykio kilimo priežastis ir aplinkybes, kurios iš esmės skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, t.y. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis važiavo Žvaigždžių-Klaipėdos g. sankryža tiesiai, kirsdamas Klaipėdos gatvę. Kaltinamajam neigiant esmines eismo įvykio aplinkybes, teismas privalėjo iškviesti ir apklausti ikiteisminį tyrimą atlikusį pareigūną, BMW automobilio keleivį, tačiau to nepadarė. Taip pat apeliantė nurodo, kad, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu turėjo būti nušalinta valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė bei apklausta kaip liudytoja.

Teismas, vadovaudamasis  BPK 1 str. 1 d., kuriame įtvirtintas proceso greitumo principas, pažeidė kitus principus - išsamumo atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, tuo sutrukdė nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei tinkamai pasirengti bylai: gauti duomenis apie sveikatos būklę iš gydimosi įstaigų, papildomai pagrįsti civilinio ieškinio reikalavimus pažymomis, kvitais, čekiais, gauti duomenis apie po traumos buvusias komplikacijas, o tai galėjo turėti įtakos ir veikos kvalifikavimui. Apeliantė apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo laiką sužinojo tik išvakarėse, tuo teismas iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atėmė teisę tinkamai pasinaudoti BPK 1 str., 28 str., 110 str., kuriuose yra  numatytos galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus.  Apeliantė pažymi, kad ji patyrė dvi operacijas, po pirmos operacijos buvo komplikacijų. Taip pat ji nurodo, kad dirba antstole, yra neapdrausta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (VSDFV), todėl beveik visą iš draudimo bendrovės „Baltic Polis" gautą draudimo išmoką panaudojo darbuotojams darbo užmokesčiui sumokėti, kitiems mokesčiams mokėti, kontoros išlaikymui ir t.t.

Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė į baudžiamąjį procesą įtraukti civilinį atsakovą dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo ir tuo iš esmės pažeidė nukentėjusios ir civilinės ieškovės teisės į teisingą rungimosi procesą (BPK 11 str.).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nukrypo nuo nuteistojo asmenybės vertinimo principų (BK 54 str., 61 str.), kadangi šis asmuo buvo ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už KET reikalavimų pažeidimus, tyčia pasislėpė nuo teismo, buvo ,,ekstradijuotas“, nepateikė jokių duomenų apie savo darbovietę. Apeliantė mano, jog nuteistasis neteisingai nurodė, jog vyko į Anglijos Karalystę uždirbti pinigų ir ten dirbo, kad galėtų atlyginti už sudaužytą automobilį, kadangi jis buvo  pametęs asmens dokumentą, be kurio neįmanoma įsidarbinti ir jis nesugebės sumokėti jam priteistos baudos dalies, kadangi praėjus net keturiems metams po eismo įvykio visiškai neatlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Be to, nuteistasis, būdamas neblaivus, telefonu jai skambino, ją užgauliojo bei žemino, todėl apeliantė mano, kad valstybinio kaltintojo pasiūlyta arešto bausmė buvo visiškai pagrįsta ir teisinga, o dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis BK 61 str. Skunde nurodoma, kad buvo pažeisti ir valstybės turtiniai interesai, kadangi teismas nesprendė ar buvo patirtos išlaidos dėl nuteistojo ir konvojaus tarnybos pareigūnų vykimo į užsienį, o tai įrodo, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas šioje baudžiamojoje byloje.

           Teismo posėdyje nukentėjusios ir civilinės ieškovės atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

     Apeliacinis skundas tenkintinas:  apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

     Nuosp­ren­dis priimamas tik vi­siš­kai iš­nag­ri­nė­jus by­lą ir tik jame išsprendžiami svarbiausi baudžiamosios bylos klausimai, priimami atitinkami sprendimai, aiškiai ir tiksliai nurodoma kokiais konkrečiais įrodymais pagrįstos visos teismo išvados ir sprendimai. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą teismas turi išspręsti irgi tik priimdamas nuosprendį (BPK 307 str. 6 d. 1 p.) Kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, leidžiama teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

 Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b.l.130) matyti, kad jau teisiamojo posėdžio metu teismas, nebaigęs įrodymų tyrimo, pareiškė išankstinę savo nuomonę dėl žalos atlyginimo klausimo išsprendimo šioje  baudžiamojoje byloje, t. y. priėmė protokolinę nutartį, kuria nutarė žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei klausimą palikti nagrinėtą kreipiantis civilinio proceso tvarka, kadangi nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nepateikė papildomų dokumentų nuo bylos nagrinėjimo pradžios. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių  apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje  įtvirtintą teisę į nešališką teismą, bei Lietuvos Respublikos BPK 44 str. nustatytą asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu, nes iš anksto - teisiamojo posėdžio metu atlikdamas įrodymų tyrimą, o ne pasitarimų kambaryje nuosprendžio priėmimo metu, nutarė klausimą dėl žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl buvo šališkas. Toks nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, jis naikintinas BPK 326 str. 1 d. 4 p. pagrindu ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Naujo teisminio bylos nagrinėjimo metu tirtinos bei vertintinos ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos kaip nepakankamai ištirtos ir įvertintos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

N U T A R Ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                             Ričardas Gilys

 

Teisėjai                                                                                                                    Algirdas Gaputis

                                                                                         

                                                                                                                                 Eligijus Gladutis