Administracinė byla Nr. A-1129-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00807-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 22

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB NEWTRANS apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB NEWTRANS skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB NEWTRANS (toliau – ir pareiškėjas, NEWTRANS) su skundu, kurį patikslino, (b. l. 22-23) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2014 m. liepos 3 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) pažeidimus Nr. 30-31-IL-20.

Paaiškino, kad NEWTRANS turi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. išduotą licenciją Nr. 67/13A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Atsakovo 2014 m. liepos 3 d. nutarimu NEWTRANS paskirta 3500 Lt bauda už tai, kad bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 5 d. apie 23.05 val. nebuvo užtikrinta, jog bendrovėje būtų laikomasi nuo 22:00 iki 8:00 valandos taikomų alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimų, t. y. šio baro darbuotoja R. I. pirkėjui R. L. pardavė 1 1 plastikinį butelį alaus „Švogerių“ už 5 Lt. Pardavėja minėtą plastikinį butelį alaus atidarė ir įpylė alų į stiklinę. R. L. išgėrė truputį alaus iš stiklinės, ją išmetė, o minėtą butelį užsisuko ir išsinešė iš baro. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu nutarimu konstatuota, kad NEWTRANS viešojo maitinimo vietoje vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, nesiėmė visų veiksmų užtikrinti AKĮ numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

Teigė, kad baro pardavėja R. I. pardavė alkoholį vartoti vietoje, nes atsuko alaus butelį, kamštelį padėjo šalia ant baro ir įpylė alaus į 200 g. stiklinę. Klientas, nepaisydamas įspėjimų, pasiėmė alaus butelio kamštelį, užsuko butelį ir išėjo. Manė, jog pareiškėjas negali atsakyti už tai, kad baro klientas nepaisė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, dėl šios priežasties NEWTRANS negali būti taikoma atsakomybė už formalų pažeidimą, kurį padarė pats klientas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30-33) nurodė, jog skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad medžiagoje yra pridėtas atspausdintas skaitmeninis atvaizdas, kuriame matyti užfiksuotas 1 l talpos plastikinis alaus „ŠVOGERIŲ“ butelis užsuktas kamščiu (gamyklinis butelio uždarymas pažeistas). Taip pat matyti, kad butelis yra beveik pilnas. Tai įrodo, jog alaus iš butelio buvo nupilta minimaliai, imituojant vartojimą vietoje. Atkreipė dėmesį į tai, jog alus buvo įpiltas į vienkartinę stiklinę. Paprastai alkoholis į vienkartinius indus pilstomas masinių renginių ir susibūrimų metu, kur nėra poreikio klientui, o dažnai ir vietos, alkoholį vartoti alkoholio pardavimo vietoje. Kai alkoholis parduodamas kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose jį vartoti vietoje, jis pilamas į daugkartinio naudojimo indus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nesiėmė priemonių užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, atsakovas darė išvadą, jog viešojo maitinimo vietoje buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o išsinešimui. Šį faktą taip pat įrodo skunde vartojamos sąvokos „pirkėjas“ ir „pardavėja“, kurie naudojami apibūdinant ne viešo maitinimo įmonę, bet parduotuvę. Todėl manė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas. 2014 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 63-67) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo baro, adresu (duomenys neskelbtini), turinčio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 20 d.  išduotą licenciją Nr. 67/13A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, darbuotoja R. I. pirkėjui R. L. pardavė 1 l plastikinį alaus butelį „ŠVOGERIŲ“ už 5 Lt ir pirkėjas netrukdomai išėjo iš baro. Nurodė, jog 2014 m. liepos 3 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos miesto 1-ojo PK VPS) pareigūno R. Š. surašytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 30-31-1-IL-19, 2014 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto 1-jo PK VPS pareigūnų G. Š. ir R. Š. tarnybiniai pranešimai, R. L. paaiškinimas, 2014 m. birželio 5 d. R. I. paaiškinimas bei 2014 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto 1-ojo PK VPS pareigūno R. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 31P-13384463-14, alaus butelio nuotraukos kopija patvirtina skundžiamame nutarime nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, jog remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu R. I. nubausta 600 Lt dydžio bauda už tai, kad  2014 m. birželio 5 d. apie 23.05 val., dirbdama adresu (duomenys neskelbtini), NEWTRANS, į. k. (duomenys neskelbtini), bare, pardavė R. L. 1 plastikinį „ŠVOGERIŲ“ alaus butelį už 5 Lt, kuris netrukdomai išėjo iš baro. Taip R. I. pardavė alkoholinius gėrimus, nesilaikydama Klaipėdos m. savivaldybės administracijos išduotoje licencijoje Nr. 67/13a nustatytų apribojimų (vartoti vietoje) ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 2 dalyje. Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog faktai, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti, nagrinėjant bylą neįrodinėjami.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 nurodė, jog konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo turinys, pobūdis ir apimtis AKĮ nėra atkleidžiamas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad alkoholis į vienkartinius indus pilstomas masinių renginių ir susibūrimų metu, kur nėra poreikio klientui, o dažnai ir vietos, alkoholį vartoti alkoholio pardavimo vietoje. Alkoholis kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose jį vartoti vietoje pilamas į daugkartinio naudojimo indus. NEWTRANS baro pardavėja R. I. rašytiniame paaiškinime pripažino, jog 2014 m. birželio 5 d. 23.10 val. bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pardavė už 5 Lt „ŠVOGERIŲ“ alaus 7,5 proc. alk. tūrio, butelį atidarė, įpylė alaus į stiklinę ir padavė pirkėjui butelį su kamšteliu, o pirkėjas išsinešė iš baro tą alų ir stiklinę. Iš alaus „ŠVOGERIŲ“ butelio nuotraukos kopijos matyti, jog alaus butelis užsuktas kamšeliu, alaus nupilta labai nežymiai. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog baro pardavėja alų įpylė į vienkartinio naudojimo indą ir alaus įpilta labai mažai, pirkėjui padavė atidarytą alaus butelį ir to paties butelio kamštelį, rodo, jog baro darbuotoja pirkėjui pardavė alų išsinešimui, imituodama, kad alų parduoda vartoti vietoje, bei sudarė pirkėjui sąlygas alų išsinešti iš baro.

Teismas darė išvadą, jog įrodyta, kad pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje 2014 m. birželio 5 d. po 22.00 val. vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešimui, nesiėmė visų veiksmų užtikrinti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

Dėl sankcijos dydžio teismas nurodė, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viršininko 2014 balandžio 14 d. nutarimu Nr. 3 0-30-IL-407 pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ir skirta 500 Lt bauda. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. Nr. 30-31-1-IL-13 NEWTRANS taikyta ekonominė sankcija už pakartotinį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą ir skirta 3 500 Lt bauda. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo NEWTRANS skundas tenkintas ir pakeistas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 30-31-1-IL-13 – paskirtoji bauda sumažinta iki 2 000 Lt. Skundžiamu nutarimu atsižvelgta, jog NEWTRANS Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pakartotinai per dvejus metus nuo baudos skyrimo, t. y. dviejų metų laikotarpiu padarė 3 pažeidimus, esant lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, paskirta 3 500 Lt bauda. Teismas pripažino, jog pareiškėjui NEWTRANS skirtos baudos dydis atitinka padarytą pažeidimą, objektyviai įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, šiuo atveju pakartotinumas yra kvalifikuojantis požymis.

III.

Pareiškėjas UAB NEWTRANS apeliaciniu skundu (b. l. 70-73) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad NEWTRANS darbuotoja R. I. tinkamai vykdydama visas pareigines instrukcijas, pardavė alkoholį ne išsinešimui, o vartojimui vietoje, nes pirkėjui R. L. parduotą alaus butelį atsuko ir įpylė alaus į 200 g. stiklinę, tačiau pirkėjui išgėrus truputį alaus iš stiklinės bare, pirkėjas ją išmetė, o minėtą butelį su likusiu alumi savavališkai užsisuko ir iš baro išsinešė.

Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog vienam bare buvusiam R. L. buvo parduotas tik vienas butelis alaus, dėl ko NEWTRANS pardavėjai negalėjo kilti pagrįstų abejonių, kad alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje, ir ji, kaip ūkio subjekto vardu veikiantis asmuo, neturėjo galimybės įvertinti ar nuspėti, jog R. L. savavališkai paėmus kamštelį, užsisukus butelį su likusiu alumi ir pasišalinus iš baro gali būti pažeisti imperatyvūs AKĮ reikalavimai. Akcentuoja, jog R. L. savavališkai užsisukęs alaus butelį pasišalino iš baro nepaisant baro darbuotojos R. I. žodinio įspėjimo, kad įsigytus alkoholinius gėrimus R. L. privalo vartoti vietoje.

Pastebi, jog nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad baro lankytojai, tame tarpe ir R. L., buvo informuoti apie draudimą įsigytus alkoholinius gėrimus išsinešti iš baro patalpų raštu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas atlikdamas tariamą AKĮ pažeidimo tyrimą ir surašydamas skundžiamą 2014 m. liepos 3 d. nutarimą neužfiksavo (arba sąmoningai neatsižvelgė) bare gerai matomose vietose įrengtų informacinių pranešimų apie AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 82-83) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Papildomai pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėtis formali, o reikalavimas imperatyvus, užtenka, jog būtų nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje. Pareiškėjo atsakomybės nepanaikina tai, jog jo darbuotoja įspėjo pirkėją apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, kad prekybos vietos patalpose yra pakabinta informacija apie Alkoholio kontrolės įstatymo draudimus, kad įpylė alkoholio į vienkartinę tarą. Pareiškėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2014 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 30-31-IL-20, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjui ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, jog pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), baro darbuotoja R. I. 2014 m. birželio 5 d. apie 23.05 val., pardavė pirkėjui R. L. alkoholinį gėrimą – 1 l talpos butelį alaus „ŠVOGERIŲ“, 7,5 proc. alk. tūrio, atidarytame butelyje, už 5 Lt, kurį pirkėjas R. L. iš baro, esančio (duomenys neskelbtini), išsinešė.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo18 straipsnio 3 dalies 13 punktas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. AKĮ 34 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Taigi pareiškėjas iš esmės buvo nubaustas už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiškėjui priklausančiame bare, taip pažeisdamas įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu. Pareiškėjas, pradėdamas administracinį ginčą, nesutiko su tokiu situacijos vertinimu ir teigė, jog Departamentas nepagįstai paskyrė jam baudą, nes jis nepadarė jokio pažeidimo bei laikėsi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime nurodė, jog iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto normos (šiuo metu AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., įsigaliojęs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Pirmoji sąlyga „gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje“ yra pakankamai aiški. Gėrimo pakuotė atidaryta, kai yra iš esmės pažeidžiama, t. y. yra pažeidžiamas pakuotės funkcionalumas ir sudaroma galimybė pakuotėje esantį gėrimą išpilstyti ar tiesiogiai vartoti iš pakuotės. Kita vertus, tinkamam ginčo teisinių santykių turiniui atskleisti būtina išaiškinti ir antrosios sąlygos, būtinos išimčiai taikyti – „gėrimai parduodami tik vartoti vietoje“, turinį. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ėmėsi pakankamų priemonių minėtai teisinei nuostatai užtikrinti, t. y. gerai matomoje vietoje iškabino įspėjamuosius užrašus apie įsigaliojusį įstatymą dėl alkoholio vartojimo vietoje nuo 22 val. iki 8 val., atidarė parduodamą alaus butelį ir, neturėdamas teisėtų galimybių daryti poveikį pirkėjui paklusti šiems nurodymams, mano, kad išnaudojo visas galimybes, užtikrinančias alkoholinių gėrimų pardavimo ribojimus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo priemonės buvo nepakankamos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo užtikrinimui. Šią išvadą teismas grindė ir teismų praktika panašiose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiam ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-845/2013 nustatyta, kad mažmenine alkoholio prekyba besiverčiantis ūkio subjektas turi imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto travaux préparatoires taip pat matyti, jog Įstatymo projektu nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų (žr. 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-744(2) aiškinamąjį raštą). Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjo tikslas – užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę.

Tačiau konkretus minėtos ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis Įstatyme nėra atkleidžiamas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl darytina išvada, jog ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar priešingai – jie suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKĮ nuostatoje įtvirtintą išimtį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju alkoholinis gėrimas buvo parduotas pirkėjui iš esmės su butelio kamšteliu (jį padavus kartu su buteliu), kas sudarė galimybę jį išsinešti iš baro. Toks formalus pardavėjos veiksmas, kaip butelio atidarymas, sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo uždaryti butelį tuo pačiu kamšteliu, patvirtina, kad įmonės pardavėja neįvykdė reikalavimo parduoti alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir vartoti vietoje, šiais konkliudentiniais veiksmais ji asmeniui, įsigijusiam butelį alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik baro patalpose, todėl tokia veika teisingai kvalifikuota kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo baro darbuotojos R. I. (b. l. 45) ir pirkėjo R. L. (b. l. 44) paaiškinimų matyti, jog baro darbuotoja R. I. neįspėjo pirkėjo R. L., kad alkoholiniai gėrimui turi būti vartojami vietoje, šių pareiškėjo baro darbuotojos veiksmų nepaneigia ir nekompensuoja bare esantis įspėjamasis plakatas su užrašu, kad alkoholiniai gėrimai po 22:00 val. turi būti vartojami vietoje. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas įrodė, jog buvo imtasi visų veiksmų užtikrrinti, kad alus būt geriamas tik vietoje.

Dėl minėtos priežasties nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo minėtoje administracinėse byloje (Nr. A858-351/2013) buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ekonominėmis sankcijomis nubaustų ūkio subjektų darbuotojai žodžiu įspėjo pirkėjus apie pareigą vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip pat padavė vienkartinius indus gėrimams vartoti vietoje. Kaip minėta, šioje byloje tokią išvadą, jog pareiškėjo darbuotoja įspėjo pirkėją apie pareigą alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, daryti pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nebuvo atlikti visi nuo pareiškėjo valios priklausantys veiksmai, šalinantys pareiškėjo atsakomybę.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su skirtos baudos individualizavimu, todėl teisėjų kolegija dėl šio aspekto atskirai nepasisako.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto imperatyvaus draudimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB NEWTRANS apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Irmantas Jarukaitis