VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) A. B. ir S. S.-B., D.R., V. D., E. L. ir D. L., E. K., H. J., I. P., J. F.–R., Ž. K.ir J. K., J. S. ir L. G.-S., L. S., M. K., M. V. ir V. V., M. J., N. L., R. I. ir L. D., R. N. ir E. N., S. L., T. B., A. P.(A.P.), V. P. ir V. P., V.P. ir M. P., V. B., A. Š., V. Š. ir V. Š., R. K., K. K., G. Ž. ir E. Ž., G. Ž. ir U. Ž., K. K apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-09 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovų A. B. ir S. S.-B., D.R., V. D., E. L. ir D. L., E. K., H. J., I. P., J. F.–R., Ž. K.ir J. K., J. S. ir L. G.-S., L. S., M. K., M. V. ir V. V., M. J., N. L., R. I. ir L. D., R. N. ir E. N., S. L., T. B., A. P.(A.P.), V. P. ir V. P., V.P. ir M. P., V. B., A. Š., V. Š. ir V. Š., R. K., K. K., G. Ž. ir E. Ž., G. Ž. ir U. Ž., K. K ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „VALOR LT“, trečiasis asmuo UAB „Rinva“ir

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovo netesybas – po 400 Eur,išskyrus J. S. ir L.G. – Samuolei – 1 600 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas suma, skaičiuojant nuo bylos iškėlimoteisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad UAB „VALOR LT“ investiciniais tikslais pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas). Šiame pastate ieškovai įsigijo butus bei kitas patalpas. Sutartimis atsakovas įsipareigojo baigti pastato statybos darbus, organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūras, pripažinti pastatą tinkamu naudoti bei įregistruoti pastato 100 proc. baigtumą iki 2020-05-31. Šalys susitarė, jog atsakovui pažeidus nurodytus įsipareigojimus dėl pastato statybos darbų užbaigimo, už kiekvieną uždelstą dieną mokamos netesybos. Atsakovas pirkimo – pardavimo sutartimis įsipareigojo pastato įgijėjams mokėti 5,00 Eur dydžio netesybas tuo atveju, jei būtų vėluojama laiku atlikti sutartyse nurodytus pastato statybos užbaigimo darbus, tuo tarpu ieškovams J. S. ir L. G.-S. – 20,00 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų užbaigti pastato statybos darbus ir įregistruoti pastato 100 proc. baigtumą. Pastato 100 proc. baigtumas buvo įregistruotas 2020-08-20, t. y. 80 dienų vėliau, nei buvo nurodyta sutartyse. Ieškovai 2020-09-25 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl delspinigių už vėlavimą įregistruoti statinio 100 proc. baigtumą (toliau – pretenzija). Pretenzijoje buvo nurodyta, kad dėl uždelsimo įvykdyti prievoles atsakovas kiekvienam iš ieškovų turi sumokėti po 400 Eur delspinigių, išskyrus ieškovus J. S. ir L. G.-S., kuriems mokėtina delspinigių suma sudaro 1 600 Eur. Bendra ieškovams mokėtinų delspinigių suma yra 13 200 Eur. Pretenzija ieškovai pareikalavo ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti 13 200 Eur delspinigių, pervedant nurodytą sumą į ieškovų atstovo banko sąskaitą. Atsakovas 2020-10-29 atsakymu nurodė nesutinkantis su pretenzija ir joje pareikštu reikalavimu dėl delspinigių sumokėjimo.

3. Atsakovas per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog UAB „VALOR LT“ pažeidė sutartyse įtvirtintus įsipareigojimus užbaigti pastato statybos darbus ir įregistruoti pastato 100 proc. baigtumą. Anot atsakovo, ieškovai selektyviai aiškina sutarčių sąlygą, kurioje buvo įtvirtinta atsakovo atsakomybė už pastato pripažinimą tinkamu naudoti. Tam, kad ieškovai galėtų kelti klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės, jie turi įrodyti, kad: 1) atsakovas nebaigė statybos darbų; 2) atsakovas neorganizavo pastato statybos užbaigimo procedūrų;3) pastatas nebuvo pripažinta tinkamu naudoti;4) nebuvo įregistruotas 100 proc. statybos baigtumas iki 2020-05-31; 5)atsakovas atsako už šį pažeidimą (yra atsakovo kaltė); 6) nėra ir nebuvo nei force majeure aplinkybių, nei valdžios ar savivaldos institucijų neveikimo; 7)nebuvo kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėjo atlikti visų aukščiau nurodytų veiksmų; 8)ieškovai bendradarbiavo ir užtikrino, kiek tai priklauso nuo jų, kad atsakovas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą. Atsakovo vertinimu, ieškovai nė vienos iš aukščiau nurodytų aplinkybių neįrodinėjo ir neįrodė.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pastato statybą vykdė ne UAB „VALOR LT“, o jo pasamdytas generalinis rangovas UAB „Rinva“, kuris ne tik turėjo atlikti visus su pastato statyba susijusius darbus, bet ir organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūras, visus darbus baigti iki 2019-12-31. Atsakovo pasamdytam generaliniam rangovui UAB „Rinva“ pažeidus įsipareigojimą rangos sutartyje nustatytais terminais baigti pastato statybos darbus ir pripažinti pastato statybą 100 proc. baigta, atsakovas pasamdė UAB „Veikus“, kad pastaroji atliktų tuos darbus, kurių neatliko UAB „Rinva“ ir organizuotų pastato 100 proc. užbaigimą.

5. Atsakovas teigė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl servituto sutarties projekto parengimo. 2019-12-03 buvo gautas servituto sutarties projektas bei Vilniaus miesto savivaldybės paaiškinimas, jog servituto sutartį turi pasirašyti visi pastate esančių butų savininkai, taip pat turi būti gauti visų kreditorių (jei butų savininkai įkeitė butus kredito įstaigoms) sutikimai dėl servituto sutarties. Atsakovas 2019 m. gruodžio mėnesį pranešė apie tai ieškovams bei kitiems butų pardavėjams, pateikė įgaliojimo atsakovui pasirašyti ieškovų ir kitų butų savininkų vardu projektą, prašydamas pasirašyti pas notarą šiuos įgaliojimus. Atsakovo teigimu, dėl ieškovų ir kitų butų pirkėjų pasyvumo ir nebendradarbiavimo visi reikalingi įgaliojimai (paskutinis) buvo gauti tik 2020-05-07, todėl atsakovas servituto nustatymo sutartį galėjo pasirašyti tik 2020-05-19. Vienas iš ieškovų – D. R. įgaliojimo atsakovui neišdavė penkis mėnesius, nepaisant nuolatinių atsakovo prašymų. Todėl išimtinai dėl ieškovo D. R. nebendradarbiavimo atsakovas penkis mėnesius negalėjo net pradėti pastato statybos užbaigimo procedūrų.

6. Atsakovo vertinimu, ieškovai nuostolių nepatyrėir negalėjo patirti, kadangi turėjo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įsigytais butais, jais naudojosi dar iki sutarčių pasirašymo, arba praėjus labai trumpam laikui po jų pasirašymo. Jei ieškovai patyrė kokius nors nuostolius, juos turi įrodyti.

7. Trečiasis asmuo UAB „Rinva“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-09sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

9.Pirmosios instancijos teismasiš ieškovų ir atsakovo pirkimo – pardavimo sutarčių (sutarčių 6.18 punktas), nustatė, kad šalys susitarė, jog pardavėjas įsipareigoja baigti statybos darbus, organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūras Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka, pripažinti pastatą tinkamu naudoti, įregistruojant 100 proc. baigtumą Registrų centre iki 2020-05-31. Pardavėjas neatsako už pastato statybos užbaigimo procedūrų neįgyvendinimą, jeigu šis įsipareigojimo negali įvykdyti ne dėl savo kaltės, taip pat dėl force majeure aplinkybių, valdžios ar savivaldos institucijų neveikimo bei kitų teisės aktuose nustatytų aplinkybių. Pirkėjas privalo bendradarbiauti ir užtikrinti, kiek tai priklauso nuo pirkėjo, kad pardavėjas galėtų tinkamai įvykdyti šiame punkte nurodytą įsipareigojimą. Jeigu pardavėjas laiku nevykdo numatyto įsipareigojimo organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūrą, jis įsipareigoja mokėti pirkėjui sutarto dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną (sutarčių 6.19 punktas). Ieškovams sudarant pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu, buvo svarbus pats rezultatas – pastato statybos užbaigimo akto gavimas ir 100 proc. baigtumo įregistravimas, dėl ko sutartyse ir buvo nustatytas konkretus terminas šiems veiksmams atlikti.

10. Skudžiamą sprendimą priėmęs teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, pasirašydama statybos rangos sutartį su generaliniu rangovu UAB „Rinva“, susitarė, kad pastato statybos darbai bus užbaigti iki 2019-12-31 (susitarimo dėl sutarties pakeitimo 1 punktas). Po statybos darbų užbaigimo generalinis rangovas imsis organizuoti pastato statybos užbaigimo darbus ir perduos atsakovui suderintą ir pasirašytą statybos užbaigimo aktą. Susidariusioje situacijoje būtent atsakovas savo rizika keitė pradinėje statybos rangos sutartyje nustatytą statybos darbų užbaigimo terminą, pratęsdamas jį papildomiems 5 mėnesiams.Nors atsakovas teigia, kad tik 2020-06-15 jo prašymu buvo sudaryta komisija dėl pastato užbaigimo, akto išdavimo ir jis tik tuomet sužinojo, kad nėra atlikti visi ar netinkamai atlikti pastato statybos darbai, tačiau atsakovo pateikta sutartis, sudaryta su UAB „Veikus“, dėl UAB „Rinva“ neatliktų darbų užbaigimobuvo sudaryta 2020-05-06.Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, kad atsakovas anksčiau žinojo ar turėjo žinoti ir suprasti, kad pastato statybos darbai nėra atlikti ar atlikti netinkamai ir sutartu terminu nebus gautas pastato statybos užbaigimo aktas, tačiau aktyvių veiksmų dėl to nesiėmė. Atsakovas kreipėsi į generalinį rangovą, prašydamas pateikti baigiamąjį atliktų darbų aktą, tik 2020-05-04, t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po to, kai turėjo būti užbaigti visi statybos darbai.Tuo tarpu generalinis rangovas UAB „Rinva“ baigiamąjį atliktų darbų aktą pateikė, nepraėjus nė dviem dienoms nuo atsakovo prašymo gavimo dienos. Atsakovas dėl pastato statybos užbaigimo akto gavimo iki pirkimo – pardavimo sutartyse įtvirtinto termino net nesikreipė. Kaip nurodo pats atsakovas, statybos užbaigimo komisija atsakovo prašymu buvo sudaryta 2020-06-15. Atsakovui pateikus prašymą dėl statybos užbaigimo akto, vadovaujantis STR 60-81 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, jau 2020-07-08 buvo pateiktas statinio patikrinimo aktas, kuriame nustatyti trūkumai ir 2020-07-03 buvo sustabdyta pastato užbaigimo procedūra. Sprendime nurodyta, kad atsakovas, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, turėjo realias galimybes iki termino, nustatyto su ieškovais sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse, pabaigos kreiptis dėl statybos užbaigimo akto gavimo, įvertinti trūkumus dėl galimai netinkamai pasirinkto generalinio rangovo neatliktų ar netinkamai atliktų statybos darbų ir imtis atitinkamų priemonių, kad šie trūkumai būtų laiku pašalinti.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus: nevykdant pareigų organizuoti pastato statybos darbų bei jų užbaigimo pasiektine vėliau kaip iki 2020-05-30, todėl atsakovui kyla sutartinė civilinė atsakomybė ir prievolė sumokėti sutartas netesybas (baudą) pirkėjams.

12. Sprendimą priėmęs teismas kritiškai įvertino atsakovo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 jis negalėjo inicijuoti pastato statybos užbaigimo procedūrų dėl šalyje įvesto karantino. Dėl šalyje įvesto karantino STR buvo papildytas Statybos užbaigimo procedūrų vykdymo visuotinio karantino metu tvarkos aprašu, kuriame numatyta, kad karantino metu statinių užbaigimo procedūros vykdomos: 1) nuotoliniu būdu, kai statytojas užtikrins aukštos raiškos vaizdo tiesioginę transliaciją ir sudarys galimybę visiems statybos užbaigimo komisijos (komisija) nariams (arba daliai komisijos narių, jiems pageidaujant) dalyvauti nuotolinėje statinio apžiūroje, teikti klausimus, pastabas ir gauti atsakymus, komisijos nariai galės nuotoliniu būdu patikrinti statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams, įsitikinti statinio inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų veikimu, arba 2) įprastu būdu, vykdant apžiūrą statybvietėje, tačiau tokiu atveju statytojas turės sudaryti tinkamas ir saugias sąlygas komisijos nariams atlikti savo funkcijas, t.y. užtikrinti aprūpinimą dezinfekcinėmis priemonėmis, vieta nusiprausti veidą, rankas, minimalų asmenų skaičių objekte apžiūros metu bei saugaus atstumo (bent 2 metrų) tarp asmenų laikymąsi.Laikinajame apraše taip pat numatyta, kad jei statytojas neužtikrintų laikinajame apraše nustatytų saugumo reikalavimų laikymosi, komisijos nariams suteikta teisė atsisakyti atvykti ir (ar) vykdyti funkcijas. Tokiu atveju komisija stabdys statinio užbaigimo procedūras.Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl neužbaigtų statybos darbų būtų pateikęs prašymą sudaryti komisiją iki sutartyse su ieškovais numatyto termino pabaigos (CPK 178 straipsnis).

13. Sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovai neįrodinėjo, jog faktiškai patyrė prašomo atlyginti dydžio nuostolius. Nėra objektyvių duomenų, kad ieškovai faktiškai patyrė prašomus atlyginti nuostolius. Ieškovai turėjo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įsigytais butais, jais naudojosi dar iki pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo, arba praėjus trumpam laikui po jų pasirašymo.Sprendimą priėmęs teismas, atsižvelgęs į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, į tai, kad nėra duomenų apie tiesioginius ieškovų nuostolius, patirtus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į tai, kad atsakovo sutarčių nuostatų dėl pastato užbaigimo pažeidimas tiesiogiai susijęs su generalinio rangovo UAB „Rinva“ netinkamai vykdytais sutartiniais įsipareigojimais, nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas ieškovų prašomas priteisti netesybų sumas mažinant trečdaliu, t. y. visiems ieškovams, išskyrus ieškovus Justiną Samuolį ir LinąGrinčikaitę – Samuolę, priteisiant po 267 Eur netesybų, o ieškovams Justinui Samuoliui ir LinaiGrinčikaitei – Samuolei 1 067 Eur netesybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-09sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

15. Apeliantainurodo, kad teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai sprendime konstatavo, kad šalių sutartos netesybos mažintinos trečdaliu. Teigia, jog tam, kad teismas galėtų taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalies ar CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas ir mažinti šalių iš anksto sutartas netesybas, jis privalo argumentuotai konstatuoti, kad sutartyje nurodytos netesybos yra neprotingai ir/ar aiškiai per didelės. Vadovaujantis CPK 270 straipsniu, tokia, kaip ir kitos sprendime padarytos išvados, privalo būti motyvuota. Nei išvados, kad šalių sutartos (paties atsakovo pasiūlytos) netesybos yra neprotingai / aiškiai per didelės, nei kodėl teismas sprendė, kad atsakovas, verslininkas, profesionalus nekilnojamojo turto vystytojas, pats sau nusimatė neprotingai dideles netesybas, sprendime nėra.

16. Skunde nurodyta, kad sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai sprendimo 37 pastraipoje nurodė, kad „byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovai faktiškai patyrė prašomus atlyginti nuostolius“. Ieškovai byloje reiškė reikalavimą dėlnetesybų priteisimo, t. y. dėl iš anksto sutartyse sulygtų, paties atsakovo pasiūlytų delspinigių dėl vėlavimo atlikti atsakovo prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato ir kvalifikavo ieškovų pareikštą reikalavimą.

17. Atskovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teiginių, jog ieškovai butus įsigijo asmeniniams poreikiams (o ne, pavyzdžiui, nuomai, kas ypač populiaru Vilniaus mieste), neįrodinėjo. Atsakovo atstovei teismo posėdžio metu paklausus, kada kiekvienas atskirai iš ieškovų įsirengė butą, kada pradėjo jame gyventi, apeliantų atstovė į šiuos klausimus atsakyti negalėjo (2021-11-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:52:10), įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai gyvena bute (pvz. deklaruota gyvenamoji vieta, kito nekilnojamojo turto neturi ir pan.) nepateikė, todėl neįrodyta faktinė aplinkybė, jog visi ieškovai vien dėl to, kad jie yra fiziniai asmenys, laikytini vartotojais.

18. Atsakovas nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas prievolę ieškovams įvykdė. Todėl tai yra / buvo savarankiškas pagrindas teismui spręsti netesybų mažinimo klausimą, nes prievolė iki ieškovų kreipimosi į teismą atsakovo buvo įvykdyta. Atsakovas pažymi, jog nesutiko su pareikštu reikalavimu dėl netesybų, kėlė klausimą, teikė įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovai jokių nuostolių nepatyrė, kadangi butai buvo perduoti ieškovams dar iki pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo arba iš karto po pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo. Todėl iki pastato pripažinimo 100 proc. baigta statyba ieškovai galėjo naudotis ir naudojosi butais. Ieškovams nusprendus neįrodinėti nuostolių ir jų neįrodžius, teismas pagrįstai sprendė, jog netesybos yra per didelės ir yra pagrindas jas mažinti.

19. Atsiliepime teigiama, kad nors apeliantai pripažįsta, kad „nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, šalių tarpusavio santykius, kt.“,tačiau ignoruoja atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog: 1) atsakovas dar iki pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo arba iš karto po jų perdavė apeliantams butus, 2) ieškovai patys dar bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvykdę sutartinių įsipareigojimų dėl butų įsirengimo ir įregistravimo 100 proc. baigtais, tačiau atsakovas apeliantams jokių pretenzijų nereiškė, nors neįsirengus butų, atsakovas negalėjo vykdyti laiptinės apdailos darbų, dėl nesavalaikio atsiskaitymo netesybų nereikalavo, 3) atsakovas tiek, kiek priklauso nuo jo, ėmėsi veiksmų, kad įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, samdė kitą rangovą, 4) atsakovas nėra statybos rangos kompanija ir neturi specialistų, todėl jo įsipareigojimų įvykdymas priklausė nuo trečiųjų asmenų, taip pat ir valstybės institucijų, 5) ieškovai patys netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus dėl įgaliojimų, susijusių su servitutu, pateikimu.Sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčuose dėl netesybų priteisimo (mažinimo) esant objektyviems duomenims, jog apeliantai naudojosi butais iki arba iš karto po pirkimo –  pardavimo sutarčių pasirašymo ir iki pastato pripažinimo 100 proc. baigtu, yra pagrindas netesybas mažinti, nes apeliantai turėjo galimybę įrodinėti, tačiau neįrodinėjo, jog delspinigiai nėra nepagrįstai dideli, neįrodinėjo apeliantų patirtų nuostolių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundasatmestinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliantai nesutinka su sprendimo 37 ir 38 pastraipose padarytomis išvadomis ir sprendimo rezoliucine dalimi dėl netesybų mažinimo. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog netesybos mažintinos trečdaliu, kadangi: 1) nebuvo nustatyta, jog netesybos neprotingai didelės 2) ieškovai neturėjo įrodinėti nuostolių dydžio ir 3) teismas nemotyvavo, kodėl netesybos mažinamos trečdaliu.

22. CK6.156straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (1 dalis); sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (4 dalis). Taigi, sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas. Tačiau ši šalių teisė nėra absoliuti.CK6.157straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad šalių sutartiniams santykiams taikomos tos jų sulygtos sutarties sąlygos, kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o klausimams, dėl kurių šalys sutartyje nesulygo, taikomos įstatymų normos.

23. Dėl sutarties laisvės principo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo normomis; teismas, spręsdamas sutartinius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK1.5straipsnis), viešajai tvarkai (CK1.81straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo normoms (CK6.157straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-262/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-559/2010).

24. Nagrinėjamu atveju šalys laisva valia nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartysenustatė, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja iki 2020-05-31 baigti statybos darbus, organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūras Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažinti pastatą tinkamu naudoti, įregistruojant 100 proc. baigtumą VĮ Registrų centre; priešingu atveju pardavėjas įsipareigoja pirkėjams (apeliantams) mokėti po 5 Eurnetesybas už kiekvieną uždelstą dieną.

25. PagalCK6.189straipsnio1 dalies nuostatas teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK6.70,6.71straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK6.256straipsnio2dalis,6.258straipsnio1dalis).Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK6.256straipsnio1,2dalys). Nustatyta, kad pastato 100 proc. baigtumas įregistruotas 2020-08-20. Dėl to apeliantai įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutartyse sulygtų netesybų (delspinigių) už sutartinės prievolės neįvykdymą sutartu terminu (CK6.256straipsnio2dalis,6.258straipsnio1dalis).

26. Šalys susitarė dėl 5 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (išskyrus J. S. ir L.G. – S., kurie sulygo dėl 20 Eur netesybų). Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant tam pagrindų, sumažino netesybas nuo 400 Eur iki 267 Eur ir nuo 1 600 Eur iki 1 067,00 Eur.

27. Pažymėtina, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK6.73 straipsnio 2 dalis,6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

28. Kasacinis teismas sutartinių netesybų mažinimo klausimu yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagalCK6.73ir6.258straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010). Taigi, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad sutartines netesybas galima mažinti tik tuo atveju, jeigu teismas konkrečioje byloje nustatė, jog šalių sulygtos netesybos yra neprotingai didelės arba skolininkas įvykdė prievolės dalį arba yra svarbios aplinkybės, dėl kurių būtina mažinti jų dydį.

29. Nagrinėjamoje byloje šalių sulygto sutartiniųnetesybų (5 Eur už kiekviena praleistą dieną) dydžio šalys neginčijo. Atsakovas sutartinę prievolę –baigti pastato statybos darbus, organizuoti pastato statybos užbaigimo procedūras, pripažinti pastatą tinkamu naudoti bei įregistruoti pastato 100 proc. baigtumą iki 2020-05-31 įvykdė pavėluotai – 2020-08-20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra svarbių aplinkybių, dėl kurių sutartines netesybas tikslinga sumažinti, t. y.: 1) ieškovai neįrodinėjo patirtų dėl prievolės neįvykdymo nuostolių dydžio ir nepateikė įrodymų, kokius realiai patyrė nuostolius; 2) sutarčių sudarymo metu ir atitinkamai šalims susitarus dėl netesybų, atsakovui nebuvo žinoma apie kliūtis, dėl kurių jis negalės nustatytu terminu įvykdyti sutartinės prievolės, t. y. kad reikės samdyti kitą rangovą darbams pabaigti; 3) atsakovas, nors ir pavėluotai, tačiau prievolę įvykdė.

30. Teismų praktikoje pažymima, jog kreditorius pagrįsti netesybas, įrodinėdamas nuostolius, privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Atsakovui nesutinkant su netesybų dydžiu, apeliantai turėjo pareigą įrodinėti nuostolius, tačiau to nedarė. Tai, kad ieškovai neįrodinėjo patirtų nuostolių, matyti iš pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių įrašų. Į atsakovo atstovės klausimą ieškovų atstovei, ar teisingai atsakovo atstovė supranta, kad ieškovai galėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius nuostolių dydį, tačiau jų neteikia (2021-11-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:51:37), apeliantų atstovė patvirtino, jog jie tokių įrodymų neteikia (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:51:30). Į klausimą, ar gali atstovė pasakyti, kada kiekvienas iš ieškovų įsirengė butus ir pradėjo juose gyventi (00:51:58), atstovė atsakyti negalėjo (00:52:10), Ieškovai neįrodinėjo, kad iki pastato 100 procentų baigtumo įregistravimo negyveno butuose (00:53:03). Atstovė pabrėžė, jog šalys (turimi omenyje ir ieškovai), patys pasirenka, ką ir kaip įrodinėti (00:54:14). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantai nepateikė įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, nes jie laikėsi pozicijos, kad jiems nėra tokios pareigos.

31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovai turėjo teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įsigytais butais, jais naudojosi dar iki pirkimo – pardavimo sutarčių pasirašymo arba praėjus trumpam laikui po pasirašymo. Atsakovas, nors ir vėluodamas, bet įvykdė prievoles. Pagrindas mažinti netesybas buvo, nes atsakovas ėmėsi veiksmų, kurie galėjo sumažinti ieškovų nuostolius dėl statybos užbaigimo darbų vėlavimo (CK 6.73 straipsnmnio 2 dalis). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmę šioje byloje netesybos turėjo būti lyginamos su nuostoliais. Ieškovai, kaip minėta, nepateikė įrodymų, kokius nuostolius patyrė dėl pastato statybos užbaigimo darbų vėlavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstaiex officio sumažino netresybas. Teismas, nesant konkrečių duomenų apie ieškovų patirtų nuostolių dydį,pritaikė teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų apeliantai nenuginčijo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas pažeidė sutartį ir privalo mokėti ieškovams netesybas. Tačiau visiškai patenkinus ieškovų reikalavimus, ieškovai nepagrįstai praturtėtų, kadangi nėra pateikti konkrečių ieškovų patirtų nuostolių įrodymai. Nors sutartys šalims turi įstatymo galią, tačiau jas vykdant taip pat svarbus ir šalių interesų derinimo bei pusiausvyros principas. Šios aplinkybės ir teisiniai argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

32. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

33. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovaspateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 1 452 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 1 452Eur(po 34,57 Eur iš kiekvieno ieškovo) (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „VALOR LT“, j. a. k. 304152923, iš ieškovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), K. K., a k. (duomenys neskelbtini), R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), M V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), D.R., a. k. (duomenys neskelbtini), E. N., a. k. (duomenys neskelbtini), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), H. J., a. k. (duomenys neskelbtini), A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), J. K., a. k. (duomenys neskelbtini). L. S., a. k. (duomenys neskelbtini),M.K, a. k. (duomenys neskelbtini), M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), L.D., a. k. (duomenys neskelbtini), S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), K. K.,a. k. (duomenys neskelbtini), J. F. R., a. k. (duomenys neskelbtini), L. G.S., a. k. (duomenys neskelbtini), S. S. B., a. k. (duomenys neskelbtini),bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis, po34,57 Eur (trisdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt septynis euro centus) iš kiekvieno ieškovo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.