Civilinė byla Nr. 2A-318/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
21.4.1.1; 32.6.1; 45.12.
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja)
ir Viginto Višinskio,
sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ir
Vaidai Stepanavičiūtei,
dalyvaujant ieškovo UAB ,,Rolvika“ atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui,
atsakovo BUAB ,,LVS“ atstovams advokatui
Justui Viliui ir bankroto administratoriui J. J. ,
atsakovo AB DnB NORD banko atstovui
advokatui Rimgaudui Černiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės „Rolvika“ ir atsakovo akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-209-260/2008 pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės „Rolvika“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai
akcinei bendrovei „LVS“ ir akcinei bendrovei DnB NORD bankui, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus 14-ojo notarų biuro notarei R. B. , uždarajai akcinei bendrovei „Atanoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Ultrapramogos“, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir
verslo garantijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Eventis“ ir uždarajai akcinei
bendrovei „Atanoras KL“, dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, įrangos išreikalavimo ir nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Rolvika“ kreipėsi į teismą su
ieškiniu bei jo patikslinimais prašydamas: 1. Pripažinti negaliojančia įkeitimo
sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas
01/2/2006/0011265) tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB DnB NORD banko, dalį dėl ieškovo įrangos, kurios vertė 288 658 Lt, įkeitimo. 2. Išreikalauti iš atsakovo BUAB „LVS“ ieškovo saugoti atsiimtą 135 318,90 Lt vertės technologinę virtuvės įrangą, nuosavybės teise priklausančią ieškovui. 3.
Priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko atlyginti ieškovui 164 851,55 Lt dydžio nuostolius, ieškovo patirtus dėl AB DnB NORD banko nepagrįsto praturtėjimo AB DnB
NORD bankui leidus parduoti ieškovui nuosavybės teise priklausančią įrangą, taip pat susidariusią dėl AB DnB NORD bankui įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio
ieškovui, kuris nebuvo rastas. 4. Priteisti iš BUAB „LVS“ ieškovo naudai AB DnB
NORD bankui neįkeistų daiktų, kurie nebuvo rasti arba perleisti tretiesiems
asmenims, kainą (13 813,73 Lt). 5. Priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2005 m. spalio 13 d. sudarė su atsakovu UAB „LVS“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05VIM0064, pagal kurią įsipareigojo pristatyti, sumontuoti ir perduoti UAB „LVS“
nuosavybėn technologinius virtuvės įrenginius, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti
už juos sutartą kainą. 2006 m. vasario 13 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį virtuvės įranga buvo perduota atsakovui. Be to, ieškovas 2005 m. spalio 24 d. sudarė su atsakovu UAB „LVS“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05VIM0067, pagal kurią įsipareigojo pristatyti, sumontuoti ir perduoti UAB „LVS“
nuosavybėn technologinius virtuvės įrenginius, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti
už juos sutartą kainą. 2005 m. gruodžio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį virtuvės įranga buvo perduota atsakovui. Ieškovas 2005 m. gruodžio 13 d. sudarė su atsakovu UAB „LVS“ dar vieną pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05VIM0072, pagal kurią įsipareigojo pristatyti, sumontuoti ir perduoti UAB „LVS“
nuosavybėn technologinius virtuvės įrenginius, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti
už juos sutartą kainą. 2006 m. vasario 13 d. priėmimo-perdavimo aktu pagal paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį virtuvės įranga buvo perduota atsakovui. 2005 m. gruodžio 30 d., 2006 m. sausio 9 d., 2006 m. sausio 17 d. ir 2006 m. vasario 13 d. ieškovas atsakovui pateikė iš viso 8 PVM sąskaitas faktūras, bendros 356 544,19 Lt sumos, tačiau UAB „LVS“ nesumokėjo. Minėtose sutartyse buvo numatyta, kad nuosavybės teisės įrangos įgijėjui pereina tik visiškai atsiskaičius su pardavėju. Atsakovas
UAB „LVS“, neatsiskaitęs su ieškovu ir neįgijęs nuosavybės teisių į įrangą, pastarąją 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo sutartimi įkeitė atsakovui AB DnB NORD bankui. Bankas 2006 m. birželio 28 d., 2006 m. rugsėjo 12 d. ir 2006 m. lapkričio 9 d. leido UAB „LVS“ parduoti bankui 2006 m. kovo 3 d. įkeitimo lakštu ir 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu įkeistą kilnojamąjį turtą, įskaitant ir dalį virtuvės įrangos, ir gautomis lėšomis padengti UAB „LVS“ kreditus pagal sutartis su banku. Todėl ieškovas, gindamas savo teises, ir pareiškė byloje minėtus
reikalavimus.
Atsakovas
UAB „LVS“ nurodė, kad su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinka. Jo nuomone, iš jo ieškovui priteistina 141 835,01 Lt įrangos vertės suma, o ieškovo reikalaujami daiktai nepriteistini. 2007 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „LVS“.
Atsakovas
AB DnB NORD
bankas
prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 14-ojo
notarų biuro notarė R. B. prašė
ieškinį atmesti. Nurodė, jog įkeitimo sandorį ji patvirtino turėdama pakankamai
duomenų, kad įkeičiamas turtas priklauso UAB „LVS“, sandorio sudarymo taisyklės
pažeistos nebuvo.
Trečiasis asmuo
UAB „Atanoras“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad jis iš ieškovo reikalaujamų daiktų įgijo tik šaldymo kamerą, tačiau UAB „Atanoras“ yra
sąžiningas įgijėjas.
Kauno
apygardos teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino
negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 01/2/2006/0011265) tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB
DnB Nord banko, dalį dėl ieškovo 288 658 Lt vertės technologinės virtuvės
įrangos įkeitimo, išreikalavo iš atsakovo UAB „LVS“ ieškovui priklausančią ir
jam saugoti perduotą 135 318,90 Lt vertės technologinę virtuvės įrangą bei priteisė iš UAB „LVS“ ieškovui neįkeistų daiktų, kurie nebuvo rasti arba perleisti tretiesiems asmenims, kainą – 13 813,73 Lt. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti
negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. įkeitimo lakštu (identifikavimo kodas 01/2/2006/0011265) tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB
DnB Nord banko, dalį dėl ieškovo 288 658 Lt vertės įrangos įkeitimo teismas, atsižvelgdamas į CK 6.349 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodė, kad atsakovas UAB „LVS“ pagal sutartis nesumokėjo ieškovui už įrangą, netapo jos savininku ir neturėjo teisės jos įkeisti
bankui. Teismas konstatavo, kad CK 4.206 straipsnis numato, jog įkaito davėjas turi būti įkeičiamo daikto savininkas. Todėl teismas, remdamasis CK 1.80
straipsniu, ginčo sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, laikė niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas atmetė atsakovo AB DnB NORD banko
argumentus, kad tarp ieškovo ir UAB „LVS“ pasirašytų perdavimo aktų bei ieškovo UAB „LVS“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovas perdavė UAB „LVS“
nuosavybės teisę į ginčo turtą, nes minėtose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad įranga tampa pirkėjo nuosavybe tik visiškai atsiskaičius už ją (sutarčių 3.4 p.) , ir šios sutarčių nuostatos pakeistos nebuvo. Teismas sprendė, kad vertinti, jog ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu buvo pakeistos
pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos ir terminų, negalima, nes jose numatytas atsiskaitymo terminas – 10 dienų po perdavimo aktų pasirašymo – visiškai atitinka sutarčių 3.1.1 punkto nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė CK 6.349 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą disponuoti daiktais, įkeitė įrangą nebūdamas jos savininku. Tačiau kartu teismas
pripažino, kad pats ieškovas nesiėmė priemonių tinkamai įgyvendinti savo teises, nes sutarčių su atsakovu jis nenutraukė ir įrangos neatsiėmė, nors tą jam leido padaryti sutarčių 3.3 punktas, viešame sutarčių registre šių sutarčių neregistravo ir taip tikrai sudarė
prielaidas neteisėtiems atsakovo UAB „LVS“ veiksmams. Todėl teismas
sprendė, kad pripažinti, jog notarė R.
B. ar įkaito gavėjas atsakovas kreditorius AB DnB NORD bankas buvo
nepakankamai atidūs ar elgėsi akivaizdžiai neteisėtai, nėra pagrindo. Teismas vertino, kad šie asmenys buvo suklaidinti nesąžiningo turto įkeitėjo UAB „LVS“. Tačiau, teismo nuomone, nesąžiningo turto įkaito davėjo UAB „LVS“ pateikimas notarei įkeitimo
sandoriui patvirtinti tikrovę neatitinkančių duomenų apie turto savininką, pats įkeitimo sandorio patvirtinimas negali pakeisti tarp ieškovo ir atsakovo UAB „LVS“
sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatų, pagal kurias pirkėjas UAB „LVS“ virtuvės įrangos savininku tampa tik sumokėjęs už prekes.
Pasisakydamas dėl reikalavimo išreikalauti iš atsakovo BUAB „LVS“ 135 318,90 Lt vertės technologinę virtuvės įrangą, nuosavybės teise priklausančią ieškovui, teismas nurodė, jog, UAB „LVS“ netapus šios įrangos savininku, toks ieškovo reikalavimas yra
pagrįstas, nes CK 6.349 straipsnio 2 dalis numato, kad kai neįvykdomos
pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi
teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2006 m.
rugsėjo mėnesį pranešė atsakovui UAB „LVS“ apie sutarčių atsisakymą, pareikalavo grąžinti įrangą, ką numatė ir sutarčių 3.1.1 punktas, be to, ieškovas reikalauja grąžinti jam tik tą įrangą, kuri neperleista kitiems asmenims, buvo surasta ir vėliau perduota saugoti pačiam ieškovui.
Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo AB DnB Nord banko ieškovo
naudai atlyginti 164 851,55 Lt dydžio nuostolius, ieškovo patirtus dėl AB DnB Nord banko nepagrįsto praturtėjimo, teismas sprendė , kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto
gavimo santykius reglamentuojančių teisės normų. Nurodė, jog prievolei dėl
nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1)
asmuo įgyja turtą arba praturtėja kito asmens sąskaita; 2) asmuo įgyja turtą arba praturtėja nesant teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 1 d.). Pažymėjo, jog dėl to, kad atsakovas AB DnB NORD bankas leido BUAB ,,LVS“ parduoti bankui įkeistą ginčo turtą
tretiesiems asmenims, bankas nepraturtėjo ir nesutaupė ieškovo sąskaita, o tretieji asmenys (pirkėjai), atlygintino sandorio pagrindu įsigiję ginčo turtą, pinigus (ginčo turto kainą) sumokėjo šį turtą pardavusiam asmeniui - UAB „LVS“. Kadangi lėšų
už parduotą bankui įkeistą ginčo turtą gavėjas buvo UAB „LVS“, todėl ši bendrovė ir tapo lėšų savininku. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo AB DnB NORD banko ieškovo UAB „Rolvika“
naudai atlyginti 164 851,55 Lt dydžio nuostolius, UAB „Rolvika“ patirtus dėl AB DnB NORD banko nepagrįsto praturtėjimo, nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti iš BUAB „LVS“ ieškovo naudai AB DnB
NORD bankui neįkeistų daiktų, kurie nebuvo rasti arba perleisti tretiesiems
asmenims, kainą – 13 813,73 Lt – yra pagrįstas, nes atsakovas UAB „LVS“ netapo
jam pagal pirkimo-pardavimo sutartis perduotos įrangos savininku. Ieškovas atsisakė sutarčių CK 6.345 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, todėl turi teisę išreikalauti jam priklausančius daiktus, bet tik tokius, kurie nėra
atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims. Kitu atveju, kaip tą numato CK
6.345 straipsnio 3 dalis, ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti jam
atlygintinai perleistų tretiesiems asmenims daiktų kainą. Taigi, neradus dalies įrangos pas atsakovą ir nesant galimybių ją išreikalauti, ieškovas turi teisę
prašyti priteisti nerastų ieškovui perduotų daiktų kainą. Teismas taip pat
pažymėjo, jog atsakovas UAB „LVS“ pateikus ieškinį teismui šioje byloje tapo
bankrutuojančia įmone, todėl, priteisus ieškovui iš bankrutuojančios įmonės
pinigines sumas, tokio teismo sprendimo pagrindu ieškovas galės reikalauti, kad jis būtų įtrauktas su atitinkamo dydžio finansiniu reikalavimu į kreditorių sąrašą
bankroto byloje. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, proporcingai paskirstė
bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Rolvika“ prašo pakeisti šio teismo sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo AB DnB
NORD banko ieškovo naudai 164 851,55 Lt nuostolius , ieškovo patirtus dėl šio atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, ir patenkinti šį ieškovo reikalavimą. Taip pat prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalies bei priteisti ieškovo apeliacinėje
instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1.
Teismas nepagrįstai nurodė, kad notarė R. B. ir AB DnB NORD bankas buvo pakankamai
atidūs ir turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog įkeičiamo turto
savininkas yra atsakovas BUAB ,,LVS“. Laikytina, kad tiek bankas, tiek notarė turėjo pareigą reikalauti UAB ,,LVS“ pateikti ir tokius dokumentus, kad neabejotinai įsitikintų, jog įkeičiamas turtas priklauso nuosavybės teise šiai bendrovei.
Dokumentai, patvirtinantys įrangos įsigijimą bei atsiskaitymą už ją, nebuvo tirti ir tai patvirtina, jog bankas nesilaikė jam keliamų didesnių reikalavimų.
Nepakankamas atidumas, rūpestingumas yra užtektina kaltės forma banko civilinei
atsakomybei atsirasti.
2.
Teismas neteisingai vertino, jog bankas nepraturtėjo ieškovo sąskaitą, todėl nepagrįstai nurodė, jog pirkėjai pinigus už ieškovo turtą sumokėjo ne bankui, o atsakovui UAB ,,LVS“. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pinigai už parduotą turtą
buvo sumokėti bankui: sutikimuose dėl įkeistų daiktų pardavimo aiškiai nurodyta, kad bankas dėl įkeitimo teisės išregistravimo kreipsis tik tada, kai tretieji asmenys sumokės
bankui jo reikalaujamą sumą, tretieji asmenys UAB ,,Atanoras KL“, UAB ,,Ultrapramogos“ ir UAB ,,Eventis“ pinigus už ieškovą sumokėjo bankui. Todėl bankas
laikytinas praturtėjęs ieškovo sąskaita, nes būtent jam buvo pervestos lėšos, gautos pardavus ieškovui priklausantį turtą. Teismui
nusprendus, kad įkeitimo sandoris yra niekinis, laikytina, kad bankas gavo
lėšas nesant tam teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą pateikė 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštą, iš kurio matyti, jog bankas iki leisdamas BUAB ,,LVS“ parduoti turtą žinojo, kad dėl šio turto vyksta ginčas teisme.
Apeliaciniu skundu atsakovas AB DnB Nord bankas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį pripažinti negaliojančia įkeitimo sandorio, sudaryto 2006 m. gegužės 17 d. tarp atsakovų UAB „LVS“ ir AB DnB NORD banko, dalį dėl ieškovo 288 658 Lt vertės technologinės virtuvės įrangos įkeitimo ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti AB DnB NORD bankui patirtas bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį
palikti nepakeistą. Skundui pagrįsti apeliantas nurodo tokius motyvus:
1.
Pagal CK 4.49 straipsnio l dalį laikoma, kad nuosavybė yra
perduota nuo daikto perdavimo momento, t. y. įstatymas įtvirtina prezumpciją, kad daiktų turėtojas yra daiktų savininkas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų - tarp UAB
„Rolvika“ ir UAB „LVS“ pasirašytų perdavimo aktų bei UAB „Rolvika“ UAB „LVS“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų – matyti, kad šių dokumentų pagrindu ieškovas
perdavė UAB „LVS“ nuosavybės teisę į ginčo turtą.
2.
Ieškovas ir UAB ,,LVS“ buvo sudarę pirkimo-pardavimo
išsimokėtinai sutartis (CK 6.411 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties šalys – juridiniai asmenys, o nusipirkta įranga buvo naudojama atsakovo
UAB ,,LVS“ veikloje, aplinkybę, jog kilnojamieji neregistruotini daiktai
priklauso pardavėjui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tada, jei pirkimo-pardavimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tokios
praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.
3K-3-146/2004. Konstatuotina, kad bankas buvo teisėtas įkeitimo teisės
turėtojas ir jo teisės turi būti ginamos.
3.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo interesas, neatsižvelgiant į jo paties neapdairumą ir nerūpestingumą, dėl teisės į reikalavimo pripažinti
įkeitimo sandorį negaliojančiu patenkinimą nusveria sąžiningo įkaito turėtojo
lūkesčius.
4.
Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, ginčo turtui panaikinamas įkeitimas, tačiau šiuo pagrindu ginčo turtas nėra grąžinamas
ieškovui, juo labiau kad šis turtas yra perleistas tretiesiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sandorių instituto
paskirtis yra dvejopa – pirma, siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų
užtikrintas teisėtumas, antra, užtikrinti sandorių ir jų pagrindu
susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.
Atsiliepimu į AB DnB NORD banko apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Rolvika“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
1.
Bankas nepagrįstai teigia, kad atsakovas UAB ,,LVS“ įgijo nuosavybę CK
4.49 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes tarp ieškovo ir UAB ,,LVS“ sudarytose sutartyse aiškiai nustatyta, kad UAB ,,LVS“ nuosavybė pereina tik visiškai
atsiskaičiuos su ieškovu.
2.
Ieškovas neprivalėjo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutarčių viešame registre, nes tai nebuvo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys.
3.
Ieškovo veiksmai ar neveikimas neturi reikšmės banko pareigai atlikti
teisinį tyrimą dėl įkeičiamo turto.
4.
Įkeitimo sandorio pripažinimas negaliojančiu išlieka prasmingas, nes juo ieškovas remsis kreipdamasis į teismą su reikalavimu atlyginti patirtą žalą dėl
neteisėtai sudaryto įkeitimo sandorio ir vėliau jo pagrindu sudarytų kitų
sandorių.
Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Rolvika“ apeliacinį skundą atsakovas AB DnB NORD bankas prašo šį apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
1.
Teismas teisingai aiškino CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatas.
2.
Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos įstatyme
įtvirtintos prielaidos, kurias teismai privalo nustatyti ir tik tada taikyti
šią materialinės teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje AB
„Lietuvos draudimas“ v. UAB „Atra“, civilinės bylos Nr. 3K-3-427/2005). Be
to, tam, kad atsirastų prievolė grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą, asmuo, praradęs turtą, turi įrodyti, kad turtas prarastas be teisinio pagrindo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. K. S. , bylos Nr. 3K-3-986/2003). Tačiau
ieškovas net nenurodo, kokiu pagrindu (iš sutarties ar delikto) yra kilusi ieškovo reikalavimo teisė ir kad ieškovas prarado jam nuosavybės teise priklausiusį
turtą - pinigines lėšas.
3.
Tai, kad pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą, nereiškia, kad jie buvo sumokėti bankui. Bankas, kaip sąskaitos tvarkytojas, turėdamas UAB ,,LVS“ nurodymą bei pagrindą (kreditavimo sutartį), šias lėšas nukreipė šios bendrovės skolai padengti.
4.
Skunde nepagrįstai nurodoma, kad bankas nesilaikė jam keliamų didesnių
rūpestingumo ir atidumo kriterijų, nes šie reikalavimai keliami kitai veiklai.
Tuo tarpu įkeitimo sandorio teisinį tyrimą atliko notaras.
Apeliaciniai skundai netenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos
teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstų dalių
ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas
tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Šioje nagrinėjamoje byloje tokių išimčių ir absoliučių
teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės, įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą
sprendimą.
Byloje
nustatyta: 2005 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 24 d. ir 2005 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo UAB ,,Rolvika“ ir atsakovo UAB ,,LVS“ (šiuo metu
bankrutuojanti bendrovė) buvo sudarytos technologinės virtuvės įrangos
pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovas pateikė, sumontavo atsakovo nurodytuose objektuose ir perdavė
atsakovui 356 369,44 Lt vertės ginčo įrangą. Šį veiksmą šalys įformino 2005 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. vasario 13 d. priėmimo-perdavimo aktais; ieškovas išrašė 2005 m. gruodžio 30 d. – 2006 m. vasario 13 d. PVM sąskaitas faktūras, o atsakovas jas priėmė (1 t., b. l. 27-65), taip įgijo minėtose sutartyse nustatytą pareigą sumokėti banko pavedimu ieškovui už įrangą visą minėtose sutartyse aptartą prekės kainą per dešimt kalendorinių dienų po šalių pasirašytų
priėmimo-perdavimo aktų ir tinkamai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo (sutarčių 3.1.1 p.). Tačiau nei nustatytais terminais, nei vėliau už įrangą ieškovui nesumokėjo, o 2006 m. gegužės 17 d. dalį ginčo įrangos įkeitė
atsakovui DnB NORD bankui (įkeitimo lakštą patvirtino Vilniaus miesto 14-ojo
notarų biuro notarė R. B. ), taip užtikrindamas 2006 m. balandžio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1788-06 IV (1 t., b. l 66-69). Įkeičiamą kilnojamąjį turtą atsakovas pateikė kaip priklausantį jam (BUAB
,,LVS“) nuosavybės teise. Įrangos pirkėjui (atsakovui) nesumokėjus už ginčo
prekes, ieškovas (pardavėjas) pasinaudojo sutarčių 3.3 ir 3.4 punktais (,,Jei pirkėjas neatsiskaito ilgiau nei per 30 kalendorinių dienų, pardavėjas vienašališkai
nutraukia sutartį ir pirkėjo sąskaita atsiima visą
įrangą.“) ir nutraukė minėtas pirkimo-pardavimo sutartis, apie tai raštu informavęs atsakovą (pirkėją). Atsakovas į tai nereagavo ir nesiėmė
priemonių įvykdyti pareigą (sumokėti už prekę). Ginčo dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo pagrįstumo byloje nėra.
Atsakovas
BUAB ,,LVS“ pripažįsta, kad bendrovė iš ieškovo įrangą gavo, už ją nesumokėjo, nuosavybės teisės į ją (įrangą) neįgijo ir įkeisti jos (įrangos) atsakovui
(AB DnB NORD bankui), taip pat parduoti dalį neįkeistos įrangos tretiesiems
asmenims neturėjo teisės.
Nagrinėjamoje
byloje egzistuoja dviejų rūšių sutartys: įrangos pirkimo-pardavimo, kurios buvo nutrauktos ir neginčijamos, įrangos įkeitimo sutartis, kuri ginčijama ir kurią pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia CK 1.80
straipsnio, 4.206 straipsnio 2 dalies pagrindais. Sandorio negaliojimas CK 1.80
straipsnio 1 dalies pagrindu sietinas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės
normoms. Tokia norma yra CK 4.206 straipsnio 2 dalis, reikalaujanti, kad įkaito davėjas būtų įkeičiamo turto savininkas. Šis reikalavimas nėra formalus, nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti tą turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37-4.39 str.). Sprendžiant, ar ieškovas
ginčijamos įkeitimo sutarties metu buvo ginčo įrangos savininkas, turi reikšmės įrangos pirkimo-pardavimo sutarčių turinio aiškinimas. Sutarčių aiškinimo taisykles apibrėžia CK 6.193 straipsnis, kurio aiškinimą išplėtojo Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką konkrečiose
civilinėse bylose: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK
1.5
straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų
nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr.
3K-3-406/2000; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr.
3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr.
3K-3-424/2004, ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo įrangos
pirkimo-pardavimo sandorius ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas BUAB ,,LVS“ neįvykdė minėtų sutarčių esminės sąlygos – nustatytais terminais sumokėti ieškovui
(pardavėjui) visą atsakovui perduotos įrangos kainą. Būtent su šia sąlyga
pirkimo-pardavimo sutartys siejo atsakovo nuosavybės teisės į ieškovo perduotus
atsakovui daiktus (įrangą) perėjimą pirkėjui (atsakovui BUAB ,,LVS“) (CK 6.349 str., pirkimo-pardavimo sutarčių 3.1-3.4 p.). Apeliantas AB DnB Nord bankas
netinkamai aiškina CK 4.49 straipsnio nuostatą, daikto įgijėjo nuosavybės
teises tiesiogiai siedamas su daiktų perdavimo įgijėjui momentu. Šioje teisės
normoje aiškiai nurodyta, kad nuo daikto perdavimo įgijėjui momento daikto
įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą tuo atveju, jeigu įstatymai ar
sutartis nenustato ką kita. Kaip jau minėta, būtent aptartos šalių sudarytos
pirkimo-pardavimo sutartys numatė aiškią nuosavybės teisių į daiktus įgijimo
sąlygą. Todėl akivaizdu, kad atsakovas nuo įrangos perdavimo momento, nesumokėjęs už ją (įrangą), netapo šios įrangos savininku.
Nepagrįstas
apelianto AB DnB NORD banko teiginys, kad virtuvės technologinės įrangos
pirkimo-pardavimo sutartys laikytinos daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimis ir privalėjo būti įregistruotos viešame registre. Daiktų
pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymą ir būtinas sąlygas reglamentuoja CK X skirsnis. Tokių sutarčių sudarymo atveju pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos numatytos
kainos, jei sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str. 1 d.). Ginčo
pirkimo-pardavimo sutartyse nuosavybės į daiktus atsiradimas taip pat buvo siejamas su visišku atsiskaitimu už daiktus. Taigi dėl šios sąlygos ginčo sutartys yra panašios į daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, tačiau pagal CK 6.414 straipsnio nuostatas pirkimui išsimokėtinai būdingas įmokų už
prekes periodiškumas. Ginčo sutarčių atveju tokios sąlygos nėra: čia numatytas vienkartinis visos kainos sumokėjimas konkrečiu laiku. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys nėra daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys ir jų registravimas viešame registre nenumatytas (CK 6.411 str. 2 d.). Taigi įkeičiant ieškovui nuosavybės teise
priklausančius ginčo daiktus buvo pažeistos savininko nuosavybės teisės.
Įkeitimo sutartis pripažinta negaliojančia pagrįstai. Kiti apelianto AB DnB
NORD banko apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi.
Apeliantas
(ieškovas) UAB ,,Rolvika“ nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo
reikalavimo dėl 164 851,55 Lt nuostolių, patirtų dėl atsakovo AB DnB Nord banko nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo tuo pagrindu, kad pinigines lėšas už parduotą ieškovo įrangos dalį tretiesiems
asmenims gavo ne minėtas bankas, o BUAB ,,LVS“.
CK
6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo
veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje CK 6.237 straipsnio
nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar
turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar
kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo)
gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis
pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo
teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą
ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių
teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko
veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar
gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir
kt. v. Kauno miesto savivaldybė, UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“, bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės
turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje K. V. T. v. I.
T., bylos Nr. 3K-3-111/2009, ir kt.).
Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti
nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 25 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1788-06 IV pagrindu atsakovui BUAB ,,LVS“ buvo suteikta 289 620 EUR AB DnB NORD banko paskola (CK 6.886 str.). Šio skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti 2006 m. gegužės 17 d. hipotekos lakštu įkeistas ieškovui nuosavybės
teise priklausantis ginčo turtas, kurio dalis, kreditoriui (AB DnB NORD bankui)
sutikus, buvo perleista tretiesiems asmenims, o gautos lėšos panaudotos minėtai
prievolei įvykdyti (1 t., b. l. 66-69, 3 t., b. l. 10-13, 81). Kredito sutartis nenuginčyta ir jos pagrindu bankas turėjo teisę reikalauti, kad skolininkas atsakovas
BUAB ,,LVS“ vykdytų šia sutartimi prisiimtą įsipareigojimą – grąžintų paskolą, taip pat turėjo teisę patenkinti kreditinį reikalavimą iš įkeisto
turto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas AB DnB NORD bankas turėjo
teisėtą pagrindą gauti iš skolininko BUAB ,,LVS“ ginčo pinigines lėšas. Nuo to, kad paskola buvo grąžinama pinigais, gautais už tretiesiems asmenims kreditoriaus sutikimu
parduotą įkeistą ginčo turtą, šie pinigai savaime netampa pertekliniai ir
neteisėtai praturtinantys banką. Tokie jie (pinigai) netampa ir pripažinus
įkeitimo sutartį negaliojančia. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių atsakovo AB DnB NORD banko nesąžiningumą įkeitimo sutarties sudarymo metu, t. y. nėra duomenų, kad bankas žinojo ar privalėjo žinoti apie tikrąjį
ginčo turto savininką, taip pat atlikti veiksmus, dėl kurių turėjo paaiškėti
reali situacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos sutartis įforminta notariškai patirtintu hipotekos lakštu, įkeičiamo daikto tariamo savininko
(atsakovo BUAB ,,LVS“) vienašaliu pareiškimu. Pastarasis žinojo
pirkimo-pardavimo sutarčių turinį ir ginčo įrangos perėjimo nuosavybėn momentą, notaras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atlikti visus būtinus veiksmus ir
patvirtinti teisėtą sandorį. Šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad atsakovas AB DnB Nord bankas turėjo teisinį pagrindą tikrinti įkeitimo sutarties teisėtumą ir žinojo apie jos neteisėtumą, o, priimdamas iš įkeisto turto pardavimo
gautas pinigines lėšas skolininko įsipareigojimui įvykdyti, veikė neteisėtai ir nepagrįstai praturtėjo.
Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 ir 6.241 straipsnių nuostatas, teisingai įvertino faktines
bylos aplinkybes (CPK 176-185 str.). Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Be
to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas gali ginti savo pažeistas teises
dėl prarasto turto, patirtų nuostolių iš prievoles pažeidusių asmenų (dėl
pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo, neteisėtos įkeitimo sutarties sudarymo ir t. t.) ir kitais civilinių teisių gynimo būdais.
Apeliantai
prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos
teisme. Nepatenkinus apeliacinių skundų, apeliantai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, todėl jų prašymai netenkinami (CPK 79, 93, 98 str.). Tačiau apeliantai privalo apmokėti valstybei
išlaidas, susijusias su jų procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).
Siunčiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo
64,10 Lt išlaidų. Ši suma priteisiama iš apeliantų lygiomis dalimis.
Vadovaudamasi
Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Rolvika“ ir akcinės bendrovės DnB NORD banko
valstybei po 32,05 Lt (po trisdešimt du litus ir penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu.
Teisėjai Vytas
Milius
Nijolė Piškinaitė
Vigintas Višinskis