Civilinė byla Nr. e2A-1160-524/2020
Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00565-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų N. N. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. N. ir D. K. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) gimnazijai, trečiasis asmuo A. N., dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai N. N. (toliau – ir ieškovas) ir D. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovės BĮ (duomenys neskelbtini) gimnazijos (toliau – ir atsakovė, Gimnazija) priteisti neturtinės žalos atlyginimą – N. N. – 15 000 Eur nurodant, kad priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą uzufrukto teise tvarko N. N. atstovė pagal įstatymą D. K., D. K. – 5 000 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovų atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), pasibaigus priešmokyklinės ugdymo grupės užsiėmimams, ieškovas buvo užrakintas Gimnazijos, kurią tuo metu lankė, trečiajame aukšte esančioje klasėje. Ieškovas Gimnazijos trečio aukšto klasėje buvo užrakintas sąmoningai, t. y. jo mokytoja A. N. vaiko užrakinimą klasėje taikė kaip vaiko auklėjimo-baudimo priemonę. Negalėdamas išeiti iš užrakintos Gimnazijos patalpos ir dėl savo jauno amžiaus neįvertindamas kritimo iš aukščio rizikos, persisvėrė per klasėje esantį langą, paslydo ir iškrito bei stipriai susižalojo. Trauma itin paveikė ieškovo psichinę būklę bei bendrą savijautą. Patirta trauma ieškovui sukėlė tiek fizines, tiek dvasines pasekmes, kurios neabejotinai bus jaučiamos ir ateityje, todėl tuo sukeltas didžiulis emocinis sukrėtimas ir ieškovo motinai ieškovei. Gimnazijai atsakomybė kyla pagal generalinio delikto taisyklę, t. y. atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Gimnazija nesilaikė teisės aktų, nustatančių pagrindinius ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo sveikatos saugos reikalavimus, nuostatų, neužtikrino saugios, teisės aktų reikalavimus atitinkančios aplinkos vaikams, tai sudarė prielaidas nelaimingam atsitikimui įvykti. Priteisti neturtinės žalos atlyginimą prašoma atsižvelgiant į žalos atsiradimo aplinkybes, t. y. cinišką ir atsainų Gimnazijos darbuotojų požiūrį į vaikų saugumą ir sveikatą, į tai, kad jie ieškovų iki šiol neatsiprašė, patirta žala nėra net iš dalies atlyginta, o ypatingai – į liekamuosius ieškovo patirtos traumos padarinius.
2. Atsakovė – Gimnazija procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Pripažino, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) susižalojo gimnazijos teritorijoje, tačiau mano, kad niekas neįrodė ir nepagrindė fakto, jog mažametis vaikas buvo tyčia paliktas užrakintas klasėje. Nėra atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos. Nagrinėjamas atvejis, kai vaikas susižalojo, negali būti laikomas išimtiniu, todėl ir ieškovei neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. nesutiko su prašomu priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Paaiškino, kad galėjo būti daug vaiko susižalojimo faktorių, todėl neturint jokios informacijos nebuvo galima pripažinti įvykio fakto. Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti įrodymai ir išsiaiškintos aplinkybės. Sprendžiant dėl žalos dydžio turi būti atsižvelgta į tai, kad nebuvo prievartos, niekas berniuko neišstūmė, nebuvo pavartotas fizinis ar psichologinis smurtas. Mokytoja užrakino klasę ir išėjo namo, todėl nelogiška, kad mokytoja tai padarė tyčia suvokdama, kad vaikas liks nakčiai – taip gali pasielgti tik neadekvatus asmuo. Vaikas nešaukė, jis ramiai atsidarė langą ir šoko, todėl tikėtina, kad vaikas pasislėpė. Atsakovės kaltė turi būti mažinama, nes ji yra minimali, padaryta neveikimu, nepriežiūra. Žala turi būti atlyginama už tai, kas įvyko, tačiau vaikas pagijo, lanko kitą mokyklą, todėl siūloma 1 500 Eur suma vaikui ir 500 Eur suma mamai yra pakankamos.
3. Trečiasis asmuo A. N. atsiliepimo nepateikė. Jos atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad prašomos atlyginti žalos suma neatitinka įvykio. Paaiškino, kad jam nepavyko išsiaiškinti visų įvykio aplinkybių dėl trečiojo asmens sveikatos būklės, nes ir ji patyrė stresą ir yra sudėtingoje situacijoje, jai stipriai pašlijo sveikata. Paaiškino, jog nelogiška, kad vaikas buvo užrakintas, nes šitiek metų išdirbusi mokytoja nebūtų taikiusi bausmės, užrakindama ir išeidama namo. Tikėtina, kad vaikas buvo pasislėpęs ir tai nelaimingas atsitikimas. Neturi duomenų, ar mokytoja laikydavosi nurodymo palydėti vaikus iki autobusiuko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas (sprendime galimas rašymo apsirikimas, kadangi nurodytas (duomenys neskelbtini), kuris dabar yra Tauragės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)) 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo N. N. naudai iš atsakovės Gimnazijos 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Priteistą N. N. neturtinės žalos atlyginimą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovo N. N. atstovei pagal įstatymą D. K.. D. K. ieškinį Gimnazijai dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Priteisė atsakovės – Gimnazijos naudai iš D. K. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės – Gimnazijos 68 Eur žyminio mokesčio.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas, kai klasėje buvo užrakintas mokytojai A. N. taikant jam tokią auklėjimo priemonę, iškrito pro Gimnazijos trečiajame aukšte esančios klasės langą ir dėl to susižalojo. A. N. vietoj imperatyvaus reikalavimo palydėti ir įlaipinti mokinius į autobusą, užrakindama klasėje mažametį mokinį ieškovą, nesilaikė Gimnazijos direktoriaus įsakymais patvirtintų lokalinių teisės aktų reikalavimų. Tokie Gimnazijos mokytojos A. N. veiksmai vertintini kaip psichologinis smurtas prieš mažametį, pripažintini neteisėtais. Be to, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje konstatuota, jog Gimnazijoje neįrengiant langų atidarymo ribotuvų ar neperkėlus priešmokyklinio ugdymo grupės į pirmą aukštą nebuvo sudaryta saugi aplinka vaikams ugdymo įstaigoje. Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu.
6. Nagrinėjamu atveju už ieškovo priežiūrą ir saugumo užtikrinimą tiesiogiai atsakinga buvo ieškovo mokytoja A. N.. Nors minėtų pasekmių A. N. nesiekė ir nenumatė, tačiau elgdamasi pagal norminių aktų reikalavimus, juos vykdydama, ji šių pasekmių galėjo išvengti. Todėl žalą mažamečiui, tai yra sužalojimus, padarė dėl neatsargumo. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte, todėl dėl įvykio yra ir darbdavio – Gimnazijos kaltė. Mokytojos A. N. neteisėtas veikimas sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovės neveikimo ir atsiradusios žalos mažamečio sveikatai yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Darbdavys iki įvykio nebuvo įrengęs langų atidarymo ribotuvų, priešmokyklinio ugdymo grupės klasę įkurdino trečiame aukšte, neužtikrino, kad mokytoja laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Toks darbdavio neveikimas padėjo žalai atsirasti, todėl ir dėl to yra priežastinis ryšys tarp darbdavio veikimo ir atsiradusių pasekmių.
7. Atsižvelgdamas į dėl įvykio metu patirtos traumos pasekmes, t. y. padarytą žalą fizinei ir psichinei sveikatai, dėl to patirtus suvaržymus ir nepatogumus, jų trukmę, taip pat į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, žala padaryta dėl mokymo įstaigos darbuotojų, kurie kaip profesionalūs savo srities specialistai privalo užtikrinti vaikų saugumą, neteisėtų veiksmų, į tai, kad vaiko iškritimas iš trečiajame pastato aukšte esančios patalpos yra pavojingas ne tik asmens sveikatai, tačiau ir potencialiai pavojingas vaiko gyvybei, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog mažamečio sužalojimai galėtų būti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nusprendė, jog ieškovas patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą.
8. Teismas pripažino, kad vaiko susižalojimas ir aplinkybės, kaip jis susižalojo, paveikė ieškovę –vaiko mamą, kuri patyrė dvasinių išgyvenimų stebėdama bejėgišką savo vaiko būklę po patirtos traumos, išgyveno dėl to, kad negalėjo būti šalia savo vaiko, kai jis iškrito pro Gimnazijos klasės langą, negalėjo jo nuraminti bei paguosti. Ieškovei teko didžiuliai išgyvenimai ir baimė netekti vaiko, kai jis dvi dienas buvo gydomas reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, jaučia nuolatinį nerimą dėl sūnaus būklės ir traumos pasekmių, jautė nerimą dėl papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, susijusių su šia sūnaus trauma. Tačiau teismų praktikoje nukentėjusiojo artimiesiems neturtinė žala atlyginama tik gyvybės atėmimo ar itin sunkaus sveikatos sužalojimo atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju ieškovui nėra konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo metu jis yra fiziškai pasveikęs, duomenys apie psichinę sveikatą neleidžia mamos išgyvenimų dėl sužaloto sūnaus laikyti išimtinio pobūdžio žala, teismas nusprendė, jog ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Atsakovei iš ieškovės priteista 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais. Patenkinus ieškinį iš dalies žyminis mokestis apskaičiuotas nuo priteistos sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovai N. N. ir D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą: padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą ieškovo N. N. naudai iki 15 000 Eur, o ieškovės D. K. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti ieškovų naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos naudai.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nagrinėjamai bylai bei neturtinės žalos dydžiui nustatyti itin reikšmingos aplinkybės, t. y. kad užtikrinti vaiko saugumą bei apsaugoti jį nuo bet kokios rūšies smurto apraiškų Gimnazija įsipareigojo tiesiogiai su ieškovu sudaryta mokymo sutartimi. Nagrinėjamu atveju vieniša motina patikėjo savo mažametį sūnų Gimnazijai, kuri besąlygiškai įsipareigojo užtikrinti vaiko saugumą, tačiau to ne tik nepadarė, bet dar ir tiesiogiai tyčia atliko veiksmus, kurie traumavo vaiką ir potencialiai galėjo nulemti vaiko žūtį. Byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti ir tai, kad ieškovas klasėje buvo paliktas panaudojus, be kita ko, ir fizinius veiksmus – ieškovas ikiteisminio tyrimo metu liudijo, kad mokytoja liepė būti klasėje, pastūmė į klasę ir užrakino. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime nesirėmė šiais neturtinės žalos dydį nulemiančiais kriterijais: 1) teismas neatsižvelgė į atsakovės kaltės formą, t. y. kad neteisėti veiksmai buvo padaryti tyčia; 2) teismas netinkamai nustatė ieškovo patirtų sveikatos sužalojimų mastą ir klaidingai konstatavo ieškovą esant fiziškai pasveikusį; 3) teismas nevertino aplinkybių, jog nei atsakovės – Gimnazijos direktorius, nei kiti darbuotojai niekada neatsiprašė ieškovų, net iš dalies neatlygino jų patirtos žalos, nors žinojo ir pripažino neteisėtų veiksmų faktą; 4) teismas nevertino atsakovės turtinės būklės ir galimybių atlyginti didesnę neturtinę žalą; 5) teismas nesivadovavo šioje byloje taikytinais teisminiais precedentais, suformuotais bylose dėl mažamečių patirtos žalos, susižalojus ugdymo įstaigoje. Asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Kaltės formos pirmosios instancijos teismas nelaikė reikšminga aplinkybe, turinčia įtakos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nors šis kriterijus laikytinas vienu iš pagrindinių. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo ieškovą šiuo metu esant fiziškai pasveikusį, tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi ieškovą vis dar kamuoja naktinis šlapimo nelaikymas, kas yra tiesioginė ieškovo patirtos traumos pasekmė. Net naktinį šlapimo nelaikymą vertinant kaip psichologinės vaiko būklės nulemtą negalavimą, konstatuotina, kad toks negalavimas byloja apie didžiulį vaiko psichologinį sukrėtimą, besitęsiantį jau daugiau nei metus. Be to, ieškovas itin greitai pavargsta vykdydamas bet kokia fizinę ar protinę veiklą, o tai sukelia ryškius vaiko pykčio priepuolius, vaikas naktimis pabunda išsigandęs dėl „blogų sapnų“. Be to, ieškovas paniškai bijo pasilikti vienas patalpoje, jis yra baikštus ir negalintis susikaupti. Iki traumos tokie sutrikimai nebuvo pasireiškę. Pirmosios instancijos teismo liko visiškai neįvertinta tai, kad atsakovės darbuotojai niekada neatsiprašė ieškovų, net ir tuomet, kai tai ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu tapo akivaizdu ir atsakovė buvo priversta pripažinti įvykio faktą. Teismas neįvertino aplinkybės dėl akivaizdžiai pakankamų, iš savivaldybės biudžeto finansuojamo juridinio asmens – Gimnazijos galimybių padengti tyčiniais darbuotojų veiksmais nulemtą žalą ieškovams. Vien advokatui už dviejų elementarių procesinių dokumentų surašymą ir dalyvavimą viename teismo posėdyje atsakovė sumokėjo 2 178 Eur sumą, kas byloja apie atsakovės išlaidavimą, vengiant atsakomybės, užuot skyrus lėšas bent daliniam ieškovų patirtos žalos atlyginimui. Pati atsakovė triplike pateikė, jos manymu, taikytinos teisminės praktikos precedentus, pagal kuriuos panašaus pobūdžio sveikatos sužalojimo bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 7 240 Eur iki 20 273 Eur. Kasacinis teismas priteisė žalą patyrusio mažamečio naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jo motinos naudai – 3 000 Eur civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015, kurios duomenimis, mokymo įstaigoje – darželyje vaikas susižalojo pats, nesant aktyvių įstaigos darbuotojų veiksmų, kurie tokią žalą nulemtų, t. y. nesant pakankamos darbuotojų priežiūros, vaikas nukrito nuo vyresnio amžiaus vaikų zonoje buvusio metalinio laivo kopėčių, galva atsitrenkė į metalinę laivo pagrindo briauną ir susižalojo. Šioje byloje nagrinėjamu atveju yra teismo konstatuoti tyčiniai, smurtiniai mokymo įstaigos darbuotojos veiksmai, nukreipti prieš konkretų auklėtinį – žalą priežastiniu ryšiu nulėmė aktyvūs fizinio ir psichologinio pobūdžio smurtiniai veiksmai. Aplinkybė, kad vaikas yra sužalojamas aplinkoje, kurioje nėra jo motinos, kurią motina tikėjo esant saugią, laikytina nulemianti ypatingai didelius motinos išgyvenimus. Motinos skausmas ir dvasiniai išgyvenimai yra neišmatuojami jai sužinant, kad jos sūnus – ieškovas sunkiai susižalojo dėl tiesioginės ir tyčinės auklėtojos kaltės, ypatingai paaiškėjus aplinkybėms, kaip neteisėti veiksmai buvo padaryti. Būtent šios žalos padarymo aplinkybės yra vertintinos kaip nulėmusios ypatingai didelius, išimtinio pobūdžio motinos išgyvenimus, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimas jai yra priteistinas. Teismas procesinių palūkanų nepriteisė ir dėl jų visiškai nepasisakė, todėl teismo padaryta klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo palūkanas priteisiant. Pamatinių teisinių principų: sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, neatitinka situacija, kai ieškovams, pareiškusiems ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažamečio sveikatos sužalojimo dėl tyčinių mokymo įstaigos veiksmų atveju, yra priteisiama atlyginti dalį atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų.
11. Atsakovė – Gimnazija atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nešališkų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog ieškovas tyčia bei panaudojant smurtą buvo uždarytas į klasę, nėra. Nesutinka su ieškovų teiginiu, jog ginčo atvejui turėjo būti taikomos civilinę atsakomybę, o ne deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Nurodo, jog vadinamojo generalinio delikto esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Atsakovės kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Atsakovė pažeidė pareigą užtikrinti berniuko saugias ugdymo sąlygas, todėl jai kyla deliktinė atsakomybė. Byloje nėra duomenų, jog mažamečio sužalojimai galėtų būti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kad patirta trauma sukėlė tam tikro lygio neįgalumą, kad dėl sužalojimo pasekmių ieškovas jaustų kokius nors didelius nepatogumus, negalėtų lankyti mokyklos ir pan. ar kad dėl patirtos traumos pasunkėjo vaiko ugdymas ir lavinimas. Ieškovo sveikata praktiškai grąžinta į iki traumos buvusią padėtį. Ieškovė posėdžio metu patvirtino, jog sūnaus patirti sužalojimai šiuo metu iš esmės neriboja jo įprasto gyvenimo sąlygų ir nesukelia papildomų nepatogumų. Taigi, ieškovo sveikatos sužalojimas negali būti vertinamas kaip turintis ypač didelę neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Pirmosios instancijos teismo priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės viršija teismų jurisprudencijoje priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dėl tokio pobūdžio sužalojimų vidurkį. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į tai, jog atsakovė nedisponavo objektyvia informacija apie įvykį ir iš esmės buvo suklaidinta dėl įvykio aplinkybių, todėl 3 000 Eur suma yra pakankama satisfakcija esamu atveju. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog atsakovės atstovai niekada neatsiprašė ieškovų. Su ieškove buvo nuolat palaikomas ryšys, apgailestaujama dėl įvykusios nelaimės, vykdomos derybos dėl žalos atlyginimo, tačiau reikalavimas sumokėti 20 000 Eur neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų ir traktuotinas tik kaip siekis pasipinigauti savo vaiko nelaimės pagrindu. Kadangi buvo pareikštas neprotingai didelis reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atsakovė, neturėdama teisinių žinių, buvo priversta samdytis advokatą, todėl teigti, jog atsakovė samdėsi advokatą vietoj to, kad atlygintų žalą ieškovams, yra nesąžininga ir neteisinga. Ieškovų nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 buvo konstatuota, kad ieškovas neišgijo po patirtos traumos, jam diagnozuota epilepsija, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o nagrinėjamoje byloje ieškovui neliko nei tokių, nei panašaus pobūdžio sužalojimo pasekmių, t. y. bylų aplinkybės nesutampa. Suprantamas ieškovės didelis rūpestis ir nerimas dėl vaiko, tačiau sūnaus patirti susižalojimai negali būti vertinami kaip išimtinio pobūdžio išgyvenimai, kurie teiktų pagrindą priteisti ieškovei neturtinės žalos kompensaciją pinigais. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš atsakovės.
13. Trečiasis asmuo A. N. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė
16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo dalis, kuria: 1) ieškinio reikalavimas iš atsakovės BĮ (duomenys neskelbtini) gimnazijos priteisti N. N. 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nurodant, kad priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą uzufrukto teise tvarko N. N. atstovė pagal įstatymą D. K., tenkintas tik iš dalies, t. y. nepriteista 12 000 Eur turtinės žalos atlyginimo dalis; 2) atmestas ieškinio reikalavimas iš Gimnazijos priteisti ieškovei D. K. 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; 3) neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo; 4) atsakovės – Gimnazijos naudai iš ieškovės priteista 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteista valstybės naudai iš atsakovės – Gimnazijos 68 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė itin mažą neturtinės žalos atlyginimą ieškovui ir nepagrįstai atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, taip pat jog teismas nepriteisė procesinių palūkanų ir dėl jų visiškai nepasisakė; tuo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės neatitinka pamatinių teisinių sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Teisme 2020 m. rugsėjo 20 d. gautas ieškovų prašymas pridėti prie bylos 2020 m. liepos 10–30 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-80/2020 kartu su įrodymais, kad ieškovai su šiuo aktu gavo galimybę susipažinti tik 2020 m. rugsėjo 21 d., ir 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovų atstovo gautą informaciją – medicininius įrašus apie ieškovo sveikatos būklę šiuo metu – 2020 m. rugsėjo 22 d. Teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. gautas atsakovės raštas dėl nuomonės pateikimo, kuriuo nurodoma, kad pateikti nauji įrodymai negali turėti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau minėtų įrodymų pridėjimo ir jų vertinimo klausimą palieka teismui spręsti savo nuožiūra.
18. Paminėti nauji įrodymai pridėtini prie bylos, nes dalyvaujantys byloje asmenys dėl šių įrodymų pasisakė, jie buvo gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir šie įrodymai pirmosios instancijos teisme negalėjo būti pateikti, todėl dalyvaujančių asmenų teisės dėl šių įrodymų pridėjimo nebus pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Įvertinus paminėtas nuostatas darytina išvada, kad naujų įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. N. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais, iškrito iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte esančios priešmokyklinio ugdymo klasės ir dėl to patyrė sužalojmus.
20. Šalys skirtingai aiškina N. N. užrakinimo klasėje aplinkybes. Atsakovės atstovai nurodo, kad N. N. klasėje buvo pasislėpęs ir dėl to trečiasis asmuo klasės mokytoja nepastebėjusi jo netyčia užrakino jį klasėje. N. N. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad pasibaigus pamokoms jį mokytoja užrakino klasėje. Jis buvo nuėjęs prie autobuso. Atėjo mokytoja ir liepė būti klasėje, grįžo į klasę su mokytoja. Jį mokytoja pastūmė į klasę ir užrakino.
21. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateiktu ekspertizės aktu įrodinėja aplinkybę, jog ieškovas N. N. pagal savo protinio išsivystymo lygį galėjo suprasti ir duoti paaiškinimus dėl užrakinimo klasėje aplinkybių. Ekspertizės akte yra konstatuota: „N. N., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.“
22. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad N. N. buvo užrakintas klasėje, mokytojai A. N. taikant jam tokią auklėjimo priemonę. Atsakovė šių teismo sprendimo motyvų apeliaciniu skundu neskundė, todėl teisėjų kolegija pripažįsta šią aplinkybę nustatyta.
23. Atsakovės 2018-10-10 direktoriaus įsakymu Nr. Į-74 patvirtintų Gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 17 p. yra nurodyta, jog Gimnazijos darbuotojams draudžiama darbo laiku užsirakinti darbo patalpose, klasėse, kabinetuose, užrakinti mokinius, o 55.8 p. numato pareigą užtikrinti ugdomų mokinių saugumą; 56 p. numato, kad kitos darbuotojų teisės, funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė reglamentuojamos darbuotojų pareigybių aprašymuose.
24. Byloje nustatyta, kad N. N. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. greitosios pagalbos automobiliu pristatytas ir paguldytas į (duomenys neskelbtini) Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. (duomenys neskelbtini) perkeltas į Chirurgijos skyrių. Išrašytas (duomenys neskelbtini). Klinikinė galutinė diagnozė: dešinio inksto subkapsulinė hematoma, dešinio klubakaulio lūžimas be dislokacijos, daugybiniai sumušimai, trauminis šokas, hipokalemija. Po to buvo gydomas ambulatoriškai, nustatytas privalomas 2–3 savaičių ramybės režimas.
25. Byloje nustatyta, kad grįžęs iš ligoninės N. N. turėjo gulėti 2 savaites ant kieto pagrindo. Apie mėnesį laiko gydyti lūžiai, dėl to patyrė judėjimo suvaržymų, apgijęs negalėjo greitai vaikščioti, šlapinosi į lovą, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) lankė psichologo konsultacijas. Sutrikusi N. N. psichologinė būklė yra patirtos traumos pasekmė.
26. Apeliacinės instancijos teisme pateiktu 2020 m. liepos 10–liepos 30 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-80/2020 ir 2020 m. rugsėjo 22 d. medicininiais įrašais apie N. N. sveikatos būklę ieškovai įrodinėja ieškovo liekamuosius sveikatos sutrikimus bei potrauminį sindromą.
27. Iš pateiktų ambulatorinio apsilankymo aprašymų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. šeimos gydytoja bei chirurgas apžiūrėjo berniuką dėl nusiskundimų dėl šlapinimosi į lovą. Aprašymuose nurodyta, jog berniuko vidaus organai be žymesnių pakitimų, edemų nėra, gydytojas chirurgas padarė įrašą, kad chirurginės patalogijos nerado. Berniukui rekomenduota negerti skysčių prieš miegą. Traumą ieškovas patyrė prieš 1,5 metų.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės rūšies
28. Mokymo institucijos civilinę atsakomybę už nepilnamečiui iki 14 metų padarytą žalą reglamentuoja ne tik CK 6.275 straipsnio 2 dalis, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 2000-02-11 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 113 patvirtinti Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatai. Remiantis minėtų normatyvinių aktų nuostatomis, mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas. Minėtų teisės aktų nuostatos numato, kad viena iš klasės auklėtojo pareigų yra bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima apie auklėtiniui iškylančias elgesio problemas, domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų sauga. Taigi, pagrįstai apylinkės teismas taikė atsakomybę mokyklai, kuri turėjo užtikrinti berniuko tinkamą priežiūrą, nes jeigu ieškovas nebūtų buvęs užrakintas klasėje, žala ieškovui nebūtų buvusi padaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė kaltės laipsnį. Būtent taip atsakomybės ir kaltės klausimas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010.
29. Apeliaciniame skunde pagrįstai iškeltas klausimas dėl mokyklos civilinės atsakomybės rūšies, tačiau šioje byloje atsakovė neskundžia teismo sprendimo, todėl darytina išvada, jog pripažįsta savo civilinės atsakomybės sąlygas ir plačiau šių sąlygų analizuoti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo atstovo pagal įstatymą ir mokyklos įgalioto asmens buvo pasirašyta vaiko priėmimo į mokyklą sutartis, pagal kurią mokykla įsipareigojo užtikrinti tinkamas mokymosi sąlygas ir saugumą ugdymo procese (t. 1, b. l. 103–106).
30. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog sutarties 1.21 p. atsakovė įsipareigojo užtikrinti mokinio, gyvenančio toliau kaip 3 km, vežiojimą iš / į gimnaziją. Dėl to, kad ieškovas buvo vežiojamas ir nelaimingo atsitikimo dieną jo nebuvo mokykliniame autobuse, ginčo nėra, todėl ši aplinkybė kartu su sūnaus sužalojimo faktu sudaro pagrindą priteisti ieškovei – berniuko mamai neturtinės žalos atlyginimą.
31. Paminėtos įstatymų ir sutarties nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros.
Dėl neturtinės žalos, padarytos N. N., dydžio
32. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
33. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).
34. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
35. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
36. Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad ieškovas reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių – sveikatos – pažeidimo. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; kt.).
37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo motyvus, dėl kurių jam turėtų būti papildomai priteisiamas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Viena motyvų grupė yra susijusi su ieškovo įrodinėjamais liekamaisiais po traumos reiškiniais – naktiniu šlapinimusi, greitu pavargimu esant fizinei bei protinei veiklai, o tai sukelia ryškius vaiko pykčio priepuolius, vaikas naktimis pabunda išsigandęs dėl „blogų sapnų“. Kita motyvų grupė siejama su teismų praktika, kai panašaus pobūdžio sveikatos sužalojimo bylose priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 7 240 Eur iki 20 273 Eur. Nurodo, kad kasacinis teismas priteisė žalą patyrusiam mažamečiui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jo motinai – 3 000 Eur civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015, kurios duomenimis, mokymo įstaigoje – darželyje vaikas susižalojo pats, nesant aktyvių įstaigos darbuotojų veiksmų, ir šis precedentas turėtų būti taikomas šioje byloje, tačiau tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta.
38. Teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu. Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
39. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą).
40. Apelianto nurodomojoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-80-706/2015 teisėjų kolegija, padidindama ieškovams priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3000 Eur ir 10 000 Eur, atsižvelgė į tai, kad padaryta žala vaiko sveikatai, ir į sužalojimo pasekmes ir vertino šių pasekmių, nustatytų procesinių sprendimų priėmimo metu, pobūdį – nutarties priėmimo metu ieškovas nebuvo išgijęs, jam diagnozuota epilepsija, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.
41. Šioje byloje ieškovas, prašydamas priteisti jam 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, jokių ypatingai sunkių savo sveikatai pasekmių neįrodė, t. y. jam dėl įvykusios traumos kaip liekamasis reiškinys nebuvo nustatyta sunki diagnozė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovų nurodomas naktinis šlapinimasis, kuris užfiksuotas papildomai praėjus 1,5 metų nuo traumos apeliacinės instancijos teismui pateiktuose įrodymuose (nutarties 27 p.), būtų pripažintas sunkia liga. Iš pateiktų ambulatorinio apsilankymo aprašymų nustatyta, kad berniuko vidaus organai be žymesnių pakitimų, edemų nėra, gydytojas chirurgas padarė įrašą, kad chirurginės patalogijos nerado. Berniukui rekomenduota negerti skysčių prieš miegą. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad šis sutrikimas yra sunkus, tačiau jo nepalyginsi su epilepsija ir vaiko neįgalumu, todėl įvertinus paminėtas aplinkybes bei apeliaciniame skunde nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį nėra pagrindo padaryti išvados, kad šioje byloje ieškovui turėtų būti priteistas 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris akivaizdžiai viršija net ieškovo nurodomą teismų praktiką.
42. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kiti neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijai yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą ieškovo patirtos traumos pobūdį, 9 dienas, praleistas reanimacijoje, patirtus kaulų lūžius bei daugybinius sumušimus, trauminį šoką, gana ilgą reabilitacijos laikotarpį 2 savaites gulint ant kieto pagrindo, po traumos atsiradusį naktinį šlapininimąsi ir apeliacinės instancijos teismui pateiktą įrodymą dėl sutrikusios N. N. psichologinės būklės, daro išvadą, kad yra pagrindas padidinti N. N. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 Eur.
44. Be to, neturtinės žalos dydžiui padidinti svarbi aplinkybė yra berniuko patirtas išgąstis dėl jo užrakinimo klasėje ir supratimo, kad jis nebus parvežtas namo, byloje iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad parvykimas laiku namo buvo svarbi jam aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas šių mažamečio ieškovo išgyvenimų neįvertino. Šie išgyvenimai buvo patirti dėl šiurkštaus atsakovės atstovės šios nutarties 23 punkte nurodyto atsakovės įsakymo, draudžiančio užrakinti vaikus klasėje, pažeidimo.
45. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį. Todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą nustatytina, kad protingas ir teisingas ieškovui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 5 000 Eur.
Dėl vaiko mamai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio
46. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad dėl įvykio mažamečio vaiko mama taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę dėl vaiko psichinės ir fizinės būsenos, nes nukentėjo jos mažametis vaikas, su kuriuo ją sieja ypatingai glaudus ryšys. Byloje įrodyta, kad berniukas iššoko iš trečio aukšto dėl atsakovės kaltės. Įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ji laikytina įvairia, teismai priteisia nuo kelių šimtų iki 10 000 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau kiekvienu atveju teismų sprendimuose įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose negali būti identiškos, dėl to teismų praktikoje negali būti nustatyto ir vieno konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
47. Pirmosios teismas neįvertino ieškovės patirto streso, kai vaiko mama nesulaukė jo grįžtančio iš mokyklos ir gavo pranešimą, jog jos sūnus iškrito iš trečio aukšto. Šioje byloje paminėto įvykio aplinkybės sudaro išimtinį atvejį, nes ieškovės patirtas stresas ir išgyvenimai, patirti nelaimingo atsitikimo metu, turi būti įvertinti. Akivaizdu, kad tokiu atveju patiriamas realaus pavojaus sūnaus gyvybei suvokimas, nes vaikas iškrito iš trečio aukšto, o ne šiaip susižeidė.
48. Byloje esančios gydymo pažymos patvirtina, kad ieškovas lankėsi pas psichologą, 9 dienas praleido reanimacijoje, grįžusiam į namus berniukui sudaryti visas sąlygas toliau gydytis privalėjo jo mama, dėl to ieškovė patyrė didelį stresą, intensyvių negatyvių dvasinių išgyvenimų ir papildomų nepatogumų, papildomų rūpesčių, kurių nebūtų buvę, jei jos vaikas nebūtų buvęs užrakintas klasėje.
49. Šios nutarties 30 p. nurodytos ieškovės ir mokyklos sutarties 1.21 p. atsakovė įsipareigojo užtikrinti mokinio, gyvenančio toliau kaip 3 km, vežiojimą iš / į gimnaziją. Bylos aplinkybės įrodo, kad atsakovė, tinkamai vykdydama šį punktą, privalėjo patikrinti mokinius, kurie buvo įvykio dieną vežami namo autobuse, tačiau to nepadarė. Dėl tinkamo šio sutarties punkto vykdymo galbūt buvo galima išvengti nelaimingo atsitikimo, nes būtų aiškinamasi, kodėl berniuko nėra autobuse. Šio sutarties punkto neįvykdymas akivaizdžiai sukėlė stresą ieškovei, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino.
50. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisingumo bei protingumo principus, iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisia ieškovei iš atsakovės 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nėra pagrindo priteisti prašomą ypatingai didelį 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą vaiko mamai. Nutarties motyvais dėl berniuko neįgytos sunkios ligos po traumos nėra pagrindo priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį mamai įvertintina tai, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-80-706/2015 priteisto 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo vaiko mamai, nes šioje byloje nenustatyta nei berniukui, nei jo mamai sunki diagnozė po įvykusio nelaimingo atsitikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl jos sutrikusios sveikatos būklės po įvykio. Dėl patirto streso ir išgyvenimų, kurie įprastai patiriami tokio pobūdžio bylose, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma kompensuoti patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, kurių sunkumas šioje byloje yra neįrodytas.
Dėl procesinių palūkanų
51. Ieškovai ieškinyje prašė priteisti procesines palūkanas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Apibendrinant pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011).
52. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-536/2007).
53. Paminėtais motyvais šis reikalavimas tenkintinas ir ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistų sumų – 5000 Eur ir 1000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinės instancijos teismo išvada
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nurodytoje sprendimo dalyje netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas, neišsprendė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 135 Eur žyminis mokestis (ieškovė CPK 83 str. 1 d. 3 p. pagrindu buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis nustatytas pagal priteistinas sumas iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 544,50 Eur pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovei iš ieškovės turėtos išlaidos už advokato pagalbą.
56. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog atsakovės išlaidos advokato pagalbai šioje byloje neturi būti priteistos iš ieškovės.
57. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo, todėl spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei jų dydžio, teismas vertina ne matematinę patenkintų ir atmestų reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir kokį teisinį rezultatą gavo ieškovai.
58. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014). Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.
59. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Šioje byloje ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo pritesimo patenkinti ir žalos dydžius nustatė teismas, todėl laikytina, kad ieškinys yra patenkintas.
60. Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl 544,50 Eur išlaidų advokato pagalbai priteisimo atsakovei iš ieškovės naikintina, o iš atsakovės priteistas žyminis mokestis valstybei padidintinas iki 135 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui N. N. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pakeisti ir priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 Eur. Priteisti ieškovui N. N. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 5 000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. K. ieškinys, pakeisti ir šį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti D. K. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 1000 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei (duomenys neskelbtini) gimnazijai iš D. K. 544,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria priteista valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) gimnazijos 68 Eur žyminio mokesčio, pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki 135 Eur.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Giedrė Seselskytė
Alvydas Žerlauskas