Administracinė byla Nr. II-29-342/2011 m.
(Proceso Nr. 4-63-3-00533-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4;73
Administracinės bylos kategorija 2.6
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m.sausio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž.B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.B.skundą institucijai, paskyrusiai administracinę nuobaudą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatui dėl 2010-11-29 nutarimo pakeitimo,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato pareigūnas 2010 m. lapkričio 26 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2010 m. lapkričio 26 d. 14.00 val. Juodkrantėje, Kalno g. 32, Ž.B., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leisdamasis nuo kalno nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, slysdamas kliudė medį ir atsitrenkė į šiukšlių konteinerį, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir konteineris. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus. 2010 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) nutarimu Ž.B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu prašo nutarimą pakeisti: taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos. Pažymi, jog važiavo 15-20 km/h greičiu, tačiau dėl itin slidžios kelio dangos automobilis tapo nevaldomas ir pasukęs į kairę pusę kliudė medį ir atsitrenkė į šiukšlių konteinerį. Nurodo, jog jis yra nepriekaištingos reputacijos asmuo (advokatas), niekada anksčiau nėra baustas administracine tvarka, 11 metų vairuoja transporto priemones. Teigia, jog pažeidimo padarymo metu vairavo techniškai tvarkingą transporto priemonę, su itin geros būklės žieminėmis padangomis. Mano, jog automobilis tapo nesuvaldomas dėl kelią prižiūrinčios bendrovės kaltės, nes kelias buvo visiškai nebarstytas. Pažymi, jog padarytas nuostolis trečiųjų asmenų turtui yra visiškai nežymus – nulenktas šiukšlių konteinerio ratukas, kurio kaina yra labai nedidelė. Laiko, jog skundžiamu nutarimu paskirta 100 litų dydžio bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Teigia, jog padarytą žalą jis atlygins konteinerio savininkui, kai tik jis į jį kreipsis. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl mano, jog Institucija turėjo nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą.
Teismo posėdžio metu Ž.B. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Institucija, skyrusi nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 23-24) prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Nurodo, jog pažeidėjas, vairuodamas automobilį ir nesuvaldydamas jo slidžiame kelio ruože, pervertino savo automobilio technines galimybes. Mano, jog administracinė nuobauda paskirta laikantis baudos skyrimo taisyklių, numatytų ATPK 302 straipsnyje. Pažymi, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo paskirta pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos minimumas, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės – padarytos žalos dydis, užimamos pareigos, jo patirta asmeninė žala, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis ATPK 30 1 straipsnio taikymą.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 20).
Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis).
Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo apgadintas (sugadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Tuo pačiu ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 10), tarnybiniu pranešimu (b.l. 15), paaiškinimu (b.l. 16), eismo įvykio vietos schema (b.l. 17), eismo įvykio kortele (b.l. 18). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia padaręs KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, tačiau mano, jog jo kaltės dėl eismo įvykio nėra, nes jis pasirinko saugų važiavimo greitį, tačiau dėl eismo sąlygų, t.y. nenuvalyto sniego, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į šiukšlių konteinerį.
KET 133 punktas, kurį kaltinamas pažeidęs Ž.B., nustato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Akivaizdu, jog Ž.B. nepaisė minėto reikalavimo, nesielgė apdairiai, todėl jo veiksmų pasekoje buvo apgadintas jam priklausantis automobilis ir šiukšlių konteineris.
Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos
Ž.B. alternatyviai prašo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.
Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 301 straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 301 straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.
Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009).
Prašymas dėl administracinės nuobaudos neskyrimo argumentuojamas pažeidimo padarymo aplinkybėmis, pažeidėjo asmenybe, padaryta asmenine žala. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, jog jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, tačiau dėl nenuvalyto sniego nuo važiuojamosios dalies, jis nesuvaldė transporto priemonės. Kaip minėta aukščiau KET 133 punktas nustato prievolę vairuotojams pasirinkti saugų važiavimo greitį, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, inter alia meteorologines. Nurodoma aplinkybė dėl nenuvalytos kelio dangos nepripažįstama išskirtine, sąlygojančia ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymą, nes vairuotojas nesilaikė KET nuostatų. Išskirtinėmis aplinkybėmis nepripažįstamos ir patirta žala bei užimamos pareigos. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas advokatas, kuris yra nepriekaištingos reputacijos, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe. Asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimo klausimą. Asmeninė žala dėl apgadinto automobilio patirta dėl KET pažeidimo, todėl ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.
Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucija, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, skundžiamu nutarimu (b.l. 14) Ž.B. paskyrė ATPK 127 straipsnio 2 dalies švelnesnės nuobaudos – baudos minimumą, t.y. 100 Lt baudą.
Teismo vertinimu asmens gailestis dėl pažeidimo nėra nuoširdus. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma (LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. N-444-399/2008). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame aprašė eismo įvykio aplinkybes, nurodė, jog kelio danga buvo slidi, aiškiai neįvardijo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo. Skundu jis taip pat iš dalies ginčija nutarimą, teigdamas, jog dėl nepabarstyto kelio jis nesuvaldė transporto priemonės, kliudė medį ir trenkėsi į šiukšlių konteinerį, tuo pačiu nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, teismui nurodomas nuoširdus gailestis lengvinančia atsakomybę aplinkybe nelaikytinas, nes yra deklaratyvus. Byloje nepateikti įrodymai, jog kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ir pašalino padarytą žalą, todėl ši aplinkybė nepripažįstama atsakomybe švelninančia (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundu tik nurodytas siekimas atlyginti padarytą žalą, bet neįrodyta, kad jis atlygino žalą dėl sugadinto šiukšlių konteinerio. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, Žilvino Brazaičio atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali ignoruoti visuomenėje priimtų ir įstatyme įtvirtintų nuostatų, negali piktnaudžiauti visuomenės priimtomis vertybėmis ir neigti aiškaus taisyklėse įtvirtinto draudimo, galinčio sukelti sunkias pasekmes. Vairuotojas, prieš darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turėtų numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo šeimai dėl tokio neteisėto elgesio, todėl pats ir turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių riziką.
Teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti neskiriat administracinės nuobaudos. Įstatymų leidėjas, įvertindamas veikos pavojingumą visuomenei, nustato ir tam tikras priemones, kuriomis koreguojamas teisę pažeidusio asmens elgesys, taip pat daroma prevencinė įtaka jam ir kitiems asmenims. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, kad ATPK 301 straipsnio taikymas nepasieks ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų – nubausti ir auklėti teisės pažeidėją. Laikytina, jog pagrįstai pažeidėjui už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirta 100 litų bauda.
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos rajono policijos komisariato 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimą, kuriuo Ž.B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė