Byla Nr. 1S-503-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.; 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2017 m. balandžio 11 d. nutarimo netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- A. G. atlieka 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendis pakeistas – A. G. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį išteisintas, BK 215 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos) bei BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos) numatytos veikos pripažintos tęstinėmis ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį A. G. nuteistas subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatomis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 15 d.
- Komisija 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nes nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nelanko psichologo konsultacijų, turi dvi galiojančias nuobaudas, pažangos nedaro ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką yra ženkliai padidėjęs nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo ir nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis jį skundė apylinkės teismui. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi teismas nuteistojo skundo netenkino, motyvuodamas tuo, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatavo, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir šį sprendimą naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
- Nuteistasis A. G. skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį bei Komisijos 2017 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti. Nuteistasis taip pat prašo: įpareigoti Kalėjimų departamentą prie LR teisingumo ministerijos patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos sudėtį; atlikti socialinį tyrimą, pavedant tai padaryti nepriklausomam ir kompetentingam viešojo administravimo subjektui, taip pat atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką, pavedant tai padaryti nepriklausomam ir kompetentingam viešojo administravimo subjektui; įpareigoti Kybartų pataisos namų administraciją surengti Lygtinio paleidimo komisijos posėdį ir iš naujo išnagrinėti nuteistojo lygtinio paleidimo prašymą; iškviesti į teismo posėdį ir apklausti buvusią Kybartų pataisos namų psichologinės tarnybos viršininkę R. S. bei dabartinę psichologę I. K.. A. G. skunde teigia, jog apylinkės teismo nutartis prieštarauja to paties teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, konstitucinei doktrinai ir pažeidžia jo teisę į teisingą teismą.
- Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas neatsakė į jo skundo argumentą dėl neteisėtos sudėties Komisijos. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas dėl sudėties patvirtinimo nebuvo viešai skelbtas, todėl, nuteistojo teigimu, jis yra negaliojantis. Be to, iš apylinkės teismo nutarties kyla pagrindas manyti, jog Komisijos nutarimas yra suklastotas, nes posėdyje svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą dalyvavo 6 asmenys, įskaitant sekretorę, kuri nėra komisijos narys, kai teismas, tuo tarpu teigia, jog balsavo šeši komisijos nariai iš aštuonių.
- Skundo autorius taip pat teigia, jog jis yra diskriminuojamas, kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismas yra patvirtinęs Komisijos nutarimus dėl lygtinio paleidimo asmenų, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė (115 balų pagal OASys ir pan.). Dėl šių skundo argumentų apylinkės teismas taip pat nepasisakė. Nuteistasis remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Nr. 22 Valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) ir teigia, jog įstatymų leidėjas vertinamųjų kriterijų skaičių sumažino iki vieno – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo, o valstybės institucijoms ir teismui remiantis minėta rekomendacija yra nustatyta pareiga pateikti įrodymus, jog kalinys neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Kadangi tiek Komisija, tiek ir teismas lygtinį paleidimą taikė asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas buvo ženkliai didesnis nei skundo autoriaus, o lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo nepagrindė jokiais įrodymais, nuteistojo teigimu, jis buvo diskriminuojamas.
- Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog tiek socialinio tyrimo išvada, tiek ir pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas yra suklastoti, nes juos atliekantys asmenys pažymi bet kokius išgalvotus rezultatus. Pataisos namų administracija nesugebėjo pagrįsti ir paaiškinti OASys metodikos punktų balų bei nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Be to, nesuprantamas yra „išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti“ kriterijaus vertinimas kaip padidėjusio nuo 2 iki 6 balų. Nuteistasis teigia įkalinimo įstaigoje nuolat mokęsis, turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra buvęs keleto įmonių vadovu, yra keleto įmonių bendrasavininku. Nesutinka skundo autorius ir su kitų kriterijų “emocinė gerovė“, „mąstymas ir elgesys“, „nuostatos“ vertinimu. Teigia jog elgesys per įkalinimo laikotarpį nekito, o mąstymu ir nuostatomis niekas nesidomėjo. Pataisos namų administracija nenurodė priežasčių dėl ko paskutinio vertinimo galutinė suma yra padidėjusi. Teismas dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo klastojimo nepasisakė, tuo pažeidė nuteistojo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme, be to, apšmeižė nuteistąjį atkartodamas melagingus teiginius neva nuteistasis nelanko psichologo konsultacijų, išsako pateisinantį požiūrį į nusikalstamą elgesį ir pan.
- Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į skundo argumentus, jog Kybartų pataisos namai disponavo klaidinga informacija apie nuteistojo teistumų skaičių. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, jog nusikaltimus skundo autorius įvykdė neišnykus teistumams už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkius. Skundo autorius teigia, jog iki dabartinio įkalinimo jis turėjo tik vieną teistumą už baudžiamąjį nusižengimą. Nepasisakydamas dėl šių skundo argumentų teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą.
- Skundo autorius taip pat teigia, jog teismas nenagrinėjo apylinkės teismui skunde pateiktų prašymų bei nesivadovavo kitų teismų praktika, jog Komisijos teikiamų rekomendacijų nepakankamas motyvavimas ar visiškas jų nemotyvavimas, sekančios posėdžio datos nenurodymas yra pakankamas pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti. Be to, nuteistojo teigimu, aukštesnės instancijos precedentu byloje Nr. 1S-288-493/2016 nustatyta, kad įstatyme išvardintas teismo priimamų sprendimų rūšių sąrašas negali būti traktuojamas kaip teismo galimybės vykdyti teisingumą apribojimas, todėl šis sąrašas aiškintinas plečiamai – teismas gali panaikinti Komisijos nutarimą ir įpareigoti klausimą nagrinėti iš naujo.
- Skunde taip pat teigiama, jog teismas cituodamas teiginius iš socialinio tyrimo išvados, kuriuos nuteistasis laiko klastote, ir nurodydamas, kad Komisija pagrįstai sprendė, jog pažanga nėra ženkli ir pakankama, kad leistų tikėtis, jog nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kuri nuteistojo teigimu, reiškia ir tai, jog privaloma preziumuoti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, nuteistojo teigimu, teismas nesivadovaudamas anksčiau minėtos rekomendacijos reikalavimu pateikti įrodymus dėl lygtinio paleidimo negalimumo, pažeidė teisėtus lūkesčius, o tai gali būti vertinama kaip LR civilinio kodekso 6.246 straipsnio nuostatos pažeidimas, t. y. ir gali būti vertinama kaip deliktas.
- Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog skundžiama nutartis turi būti naikinama ne tik dėl priešingumo įstatymų leidėjo valiai, dėl atviros diskriminacijos, konstitucinės doktrinos nuostatų nepaisymo, aukštesnės instancijos precedentų privalomumo nepaisymo, tačiau ir dėl to, jog palikus ją galioti, tokia nutartis taptų ydingu precedentu, kuris privalomas tam pačiam teismui, tuo pažeidžiant teisinės sistemos nuoseklumo, teismų precedentų neprieštaringumo reikalavimus. Kadangi, nuteistojo teigimu, teismas remiasi melagingais socialinio tyrimo išvados teiginiais dėl psichologo konsultacijų nelankymo bei neva išsakomo nusikalstamą elgesį pateisinančio požiūrio, turėtų būti iškviestos ir teisme apklaustos buvusi psichologinės tarnybos vadovė R. S. bei dabartinė psichologė I. K., taip pat turėtų būti atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.
- Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.
- BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu toks asmuo atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, kaip teigia skunde nuteistasis, tačiau manymas, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, šis manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, o ypač lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
- Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jis neatitinka formalių reikalavimų, taikomų lygtiniam paleidimui, be to, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
- Iš Socialinio tyrimo išvados bei Komisijos nutarimo matyti, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, atsižvelgiant į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos siūlytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: lankyti psichologo konsultacijas; lankyti pozityvaus užimtumo programą „Pilietiškumo ugdymo kelias“; tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau po paskutinės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijos A. G. psichologo konsultacijų nelankė. Pagal planą taip pat buvo skirta laikytis nustatytos tvarkos, neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau nuteistasis turi dvi galiojančias nuobaudas, paskutinį kartą baustas drausmine nuobauda 2016 m. lapkričio 21, t. y. jau po ankstesniojo Komisijos posėdžio dėl lygtinio paleidimo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors A. G. skunde nurodo, jog nepagrįstai teigiama dėl psichologų konsultacijų nelankymo, prašo iškviesti ir apklausti pataisos namų psichologes, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime užfiksuotų teiginių tikrumu, todėl ir prašymas apklausti psichologes netenkinamas, nes kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis nelankė psichologo konsultacijų ne apskritai, ne viso bausmės atlikimo metu, tačiau po paskutinio komisijos posėdžio dėl lygtinio paleidimo, be to, nuteistojo situacija dėl lygtinio paleidimo neatitinka formalių reikalavimų taip pat ir dėl kitos priežasties – nuteistasis turi dvi galiojančias nuobaudas, viena iš kurių buvo skirta po paskutinio Komisijos posėdžio dėl lygtinio paleidimo, nors nuteistajam pagal planą buvo skirta laikytis nustatytos tvarkos, neturėti galiojančių drausminių nuobaudų.
- Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra, todėl tiek Komisija, tiek ir teismas pagrįstai atsisakė nuteistąjį lygtinai paleisti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (71 balas). Nuo paskutinio vertinimo ji ne tik kad nesumažėjo, tačiau padidėjo net 13 balų (nuo 58 iki 71). Iš nustatytų 71 balo dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kurie gali keistis, sudaro net 51 balą. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo teigti apie žymią, akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.
- Nuteistasis skunde taip pat kelia klausimą dėl Komisijos sudėties ir paties nutarimo teisėtumo, nurodo, jog posėdyje dalyvavo 6 komisijos nariai kartu su sekretore, kuri nelaikoma Komisijos nariu. Išnagrinėjusi skundo argumentus ir pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie nuteistojo teiginiai ir abejonės nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Iš bylos medžiagos matyti, jog vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“, reikalavimus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-215 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose sudarymo“ Kybartų pataisos namuose sudarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, susidedančią iš šių narių: E. R. (Komisijos pirmininkas), I. K. (Komisijos pirmininko pavaduotojos), R. M., S. D., V. L., J. Š., K. R. ir R. Š.. Komisijos sekretore paskirta D. M.-L., o pavaduojančia sekretore –M. K.. Šis įsakymas galioja iki 2018 m. liepos 1 d. 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-201 minėtas kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas pakeistas komisijos pirmininku paskiriant R. M. ir vietoj jo komisijos nariu paskiriant R. B. (b. l. 85-87), tačiau Komisijos posėdžio dienai galiojo ankstesnis įsakymas be pakeitimų. Kaip matyti, minėtas įsakymas yra pasirašytas, registruotas, suderintas, todėl abejoti jo tikrumu ir paskirtos Komisijos sudėties teisėtumu nėra pagrindo. Nuteistasis pažymi, jog minėtas įsakymas galimai yra neteisėtas, nes nebuvo viešai paskelbtas, tačiau aukštesnysis teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Teisėjų kolegija pažymi, jog visada viešai skelbiami norminiai teisės aktai, t. y. tie, kurie teisiškai reguliuoja tam tikrus santykius ir įtvirtina tam tikras elgesio taisykles, tuo tarpu tie aktai, kuriais teisės normos nėra įtvirtinamos, keičiamos ar panaikinamos, ne visada privalo būti skelbiami viešai. Šiuo atveju teisės aktai nenumato, kad viešai turėtų būti skelbiami įsakymai, kuriais tvirtinama konkrečios pataisos įstaigos Lygtinio paleidimo komisijos narių sudėtis. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų ir nuteistojo skundo, jam buvo žinoma Komisijos narių sudėtis. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio 2017 m. balandžio 7 d. protokolas patvirtina, jog posėdyje, kurio metu buvo svarstomas ir A. G. lygtinio paleidimo klausimas, dalyvavo šeši komisijos nariai – I. K., J. Š., V. L., K. R., R. Š. ir S. D. bei sekretorė D. M.-L., todėl skundo argumentai dėl neteisėtos sudėties Komisijos posėdžio, neteisingai nurodyto skundžiamoje nutartyje komisijos narių skaičiaus ir dėl to galimai suklastoto Komisijos nutarimo atmetami kaip nepagrįsti.
- Skunde nuteistasis taip pat prašo iš naujo atlikti vertinimą pagal OASys metodiką bei parengti naują socialinio tyrimo išvadą, nes, jo teigimu, minėti dokumentai yra neteisėti, kadangi sudaryti subjektyviai, įrašant bet kokius išgalvotus duomenis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos skundo argumentus, konstatuoja, jog jie yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ buvo patvirtintas Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas bei aprobuota teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Šio įsakymo 15 punkte įtvirtinta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas naudojantys specialistai turi atitikti šiuos bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą, būti išklausę metodinius mokymus ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą; turėti patirties atliekant individualius įvertinimus; turėti patirties atliekant interviu, administruojant ir interpretuojant standartizuotus testus; būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos naudotojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą. Be to, šio įsakymo 27 punkte įtvirtinta, jog kiekvieną kartą atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikymo procedūrą – renkant, koduojant informaciją apie vertinamą asmenį, vertinant riziką, formuluojant prognozes, parenkant intervencijos strategiją smurto rizikai valdyti – turi būti griežtai vadovaujamasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, ją sudarė psichologė I. K. bei socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas S. M.. I. K. įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, psichologijos magistro laipsnį, išklausiusi OASys tikslinius mokymus. S. M. taip pat įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą – vadybos ir verslo administravimo bakalaurą, išklausęs OASys tikslinius mokymus (b. l. 26). Iš pateiktos medžiagos taip pat matyti, jog nuteistojo įvertinimas pagal OASys metodiką atliktas 2017-03-27 ant specialių formų, nuteistasis į anketinio pobūdžio klausimus atsakęs ir formas užpildęs savo ranka (b. l. 31-33). Esant šioms aplinkybėms, abejoti specialistų, atlikusių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir surašiusių socialinio tyrimo išvadą, kompetencija ar tuo, kad nebuvo vadovautasi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos vadovu, nėra pagrindo.
- Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
- Šiuo atveju abejonių pakankama elgesio korekcija ir nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo bei nuostatų įtaka jo elgesiui. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius už tyčinius turtinio pobūdžio nusikaltimus, kas rodo ypatingą nepagarbą kito asmens nuosavybei, abejingumą sukeltoms pasekmėms. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje dalyvauja, susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje vertinant mąstymą ir elgesį nurodyta, jog nuteistasis geba atpažinti savo problemas, tačiau atmeta pasiūlytus problemų sprendimo alternatyvas kaip pernelyg komplikuotas, sudėtingas ar per brangias, linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus, ignoruodamas ilgalaikes problemas. Apibendrinant nuteistojo nuostatas, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis išsako požiūrį, iš esmės pateisinantį nusikalstamą elgesį. Nors nuteistasis su šiuo teiginiu nesutinka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog socialinio tyrimo išvada ruošta specialistų, kurie turi tam reikalingą išsilavinimą, patirtį, išklausę atitinkamus kursus, todėl abejoti jomis teismas neturi pagrindo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad socialinio tyrimo išvada tai nėra pažodinis nuteistojo teiginių, išsakytų per pokalbius ar interviu, citavimas, tačiau kompetentingas jo išsakytų nuomonių, teiginių vertinimas, todėl jų pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis mano, kad jo netinkamas elgesys dažniausiai būna tik reakcija į kitų žmonių netinkamą elgesį, kas leidžia pagrįstai manyti, jog jis yra linkęs sumenkinti savo netinkamą elgesį bei kaltinti dėl to kitus, o tai rodo, jog nuteistasis iš dalies pateisina savo nusikalstamą elgesį. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ypatingai svarbu tai, kaip nuteistasis geba laikytis jam nustatytų draudimų, įpareigojimų ir nustatytos tvarkos, nes lygtinis paleidimas, o ypač su intensyvia priežiūra, neišvengiamai susijęs su įvairiais suvaržymais. Šiuo atveju nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiruošimu laikytis lygtinio paleidimo sąlygų. Nuteistojo elgesio pokyčiai teigiama linkme nėra nuoseklūs. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies, per visą bausmės atlikimo laikotarpį net 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas, skatintas tik vieną kartą – 2016 m. balandžio 11 d. Paskutinį kartą baustas drausmine nuobauda po to, kai buvo atidėtas svarstymas dėl lygtinio paleidimo – 2016-11-21. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės paklusti ir tinkamai vykdyti jam nustatytus draudimus bei ribojimus, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo tikėtis, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Nepagrįstu aukštesnės instancijos teismas laiko skundo argumentą dėl neva neteisingos informacijos tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje dėl skundą padavusio asmens teistumų skaičiaus. Teisėjų kolegija pažymi, jog A. G. atlieka bausmę už eilės nusikalstamų veikų padarymą pagal kelis subendrintus nuosprendžius ir, vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą, praeities teistumai, net ir tie, kurie išnykę, reikšmingi tiek, kiek jie charakterizuoja nuteistojo asmenybę.
- Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmeta ir skundo argumentus dėl nepakankamo nutarimo motyvavimo, nes kaip matyti iš pateiktos medžiagos, Komisijos 2017 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. G., yra motyvuotas, jame nurodyta ir sekančio posėdžio data bei pasiūlytos socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonės, išaiškinta apskundimo tvarka (b. l. 24-25), kuria nuteistasis pasinaudojo.
- A. G. skunde taip pat teigia, jog teismas nutartyje cituodamas neva melagingus teiginius dėl nepakankamos nuteistojo pažangos bei teigdamas, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei pažeidė LR civilinio kodekso 6.246 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nekaltumo prezumpcijos laikomasi baudžiamajame procese sprendžiant dėl asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką, tuo tarpu bausmės vykdymo procese sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą pagrindas manyti, kad asmuo toliau taisytis gali ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės ir būdamas laisvėje jis daugiau nenusikals, nėra preziumuojamas. Tai vertinamasis kriterijus, apie kurį, sprendžiama, kaip jau minėta, vertinant nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, elgesį pataisos įstaigoje, nuostatas bei kitus veiksnius, todėl išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog asmuo nebenusikals ir laikysi įstatymų, nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ar tuo labiau LR civilinio kodekso 6.246 straipsnio pažeidimu.
- Nesutiktina taip pat ir su skundo argumentu, jog nuteistasis buvo diskriminuojamas, atsižvelgiant į tai, kad lygtinis paleidimas buvo taikytas ir asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai didesnė nei nuteistojo. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo bei dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinamos aplinkybės, jų visuma, kurios yra labai individualios, todėl vien pats faktas dėl didesnio rizikos balo bei nusikalstamų veikų pobūdžio negali būti lyginamuoju kriterijumi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundo argumentai dėl diskriminacijos, dėl apylinkės teismo formuojamos ydingos praktikos, atmetami kai nepagrįsti.
- Įvertinus aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo tiek bausmių vykdymo, tiek ir baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė, asmens teisės į teisingą teismą taip pat nepažeidė. Teismo išvados pagrįstos išsamiu lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių vertinimu, į esminius skundo argumentus atsakyta, todėl skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. G. skundas dėl Komisijos nutarimo, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo A. G. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Danutė Giačaitė
Evaldas Gražys
Olegas Šibkovas