Administracinė byla Nr. eAS-292-822/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01729-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurį 2018 m. vasario 7 d. patikslino, prašydamas atlyginti 2 184, 97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Pareiškėjas A. P. atsiliepimu nesutiko su atsakovo prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies – priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 1 259, 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, priimdamas ginčo nutartį, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40–41 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, Civilinio proceso kodeksas) 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 5, 7, 8, 8.2, 8.17, 8.19 ir 9 punktais.
Teismas nustatė, kad atsakovo interesus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas G. B. ir advokato padėjėjas P. D. 2016 m. spalio 4 d. atstovavimo sutarties Nr. J-468, pasirašytos tarp Administracijos, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARIRIL“ ir Advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ (toliau – ir Advokatų bendrija) pagrindu. Pažymėjo, kad byloje pateikti dokumentai patvirtino, jog Administracija už parengtą atsiliepimą į skundą sumokėjo 950,40 Eur (10 val.); už raštą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir situacijos su klientu aptarimą – 380, 16 Eur (4 val.); už pasirengimą teismo posėdžiui ir 2016 m. spalio 19 d. atstovavimą teismo posėdyje – 475, 20 Eur.
Teismas įvertino, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į skundą, atlyginimo aktualus 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 756,90 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.2 punktą atsakovui už atsiliepimo į skundą parengimą priteisė 950,40 Eur (maksimalus dydis 1 892,25 Eur). Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Administracija atsiliepimo surašymo ir pateikimo teismui metu nesinaudojo advokato paslaugomis, nes šią paslaugą Administracijai suteikė UAB „ARIRIL“, vadovaujantis 2016 m. sausio 13 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. J-9 pagrindu.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų už 2016 m. spalio 18 d. rašto Nr. (4.15) 13-1393 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ parengimą ir atstovavimą 2016 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posėdyje, vertino, jog aktualus 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris sudarė 771,90 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.17 punktu atsakovui už minėto rašto parengimą priteisė 308,76 Eur. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais teismas atmetė atsakovo prašymą dėl išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje priteisimo, kadangi 2016 m. spalio 19 d. teismo posėdis truko trumpiau nei vieną valandą.
Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl Administracijai iš viso priteisė 1 259, 16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties dalį dėl 1 259,16 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas teigia, kad nutarties dalis, kuria teismas priteisė atsakovui 1 259,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, priimta netinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat neatsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą panašaus pobūdžio bylose, neįvertinant pareiškėjo išdėstytų argumentų.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl galimybės viešojo administravimo subjektams gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, yra pažymėjęs, jog teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statutas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Pareiškėjo teigimu, vertinant atsakovo vidinius administravimo pajėgumus, turi būti atsižvelgiama į tai, kad šis viešojo administravimo subjektas pasižymi didele struktūra, taip pat į tai, kad atsakovas turi savarankišką Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, kuriame dirba trys vyriausieji specialistai ir skyriaus vedėjas. Pažymi, kad vienas iš skyriaus uždavinių yra atstovauti savivaldybei ir savivaldybės institucijoms teisme. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš darbuotojų specialiųjų reikalavimų ir funkcijų matyti, jog bent du iš jų pagal savo pareigybių aprašymus turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, išmano viešojo intereso gynimą civiliniame ir administraciniame procese, atstovauja atsakovą visuose teismuose, rengia procesinius dokumentus, teikia dokumentus teismams pagal jų įpareigojimus.
Pareiškėjo vertinimu, teismas, priimdamas ginčo nutartį, neįvertino atsakovo vidinių resursų pakankamumo. Teigia, kad atsakovas neįrodė, jog nėra pajėgus pats atstovauti savo interesus teisme.
Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrindė turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsiliepimas į pareiškėjo skundą surašytas 2016 m. gegužės 16 d., tuo tarpu atstovavimo sutartis tarp atsakovo, UAB „ARIRIL“ ir Advokatų bendrijos sudaryta tik 2016 m. spalio 4 d. Nurodo, kad atsakovo į bylą pateiktas 2018 m. spalio 18 d. raštas „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ yra itin nedidelės apimties (1 psl.), nesudėtingo turinio, parengtas pačio atsakovo, todėl nei jo parengimas, nei situacijos su šio rašto parengimu aptarimas negalėjo trukti 4 val. ir kainuoti 459,99 Eur. Pareiškėjas mano, kad šios išlaidos akivaizdžiai per didelės, neatitinkančios protingumo ir būtinumo kriterijų. Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas neįrodė, jog šias teisines paslaugas teikė advokatas ar UAB „ARIRIL“, kadangi byloje nėra jokių mokėjimą už advokato paslaugas patvirtinančių dokumentų.
Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėją atstovavo keli advokatai, dėl to buvo pagrindas manyti, jog kilęs ginčas nebus paprasta. Pažymi, kad viešojo administravimo subjektas, įskaitant vietos savivaldos instituciją, turi CPK ir ABTĮ įtvirtintą teisę ginti pažeistas teises ar gintis nuo nepagrįstų asmenų skundų (pareiškimų), pasitelkiant profesionalius atstovus, su jais sudarant teisinių paslaugų ar atstovavimo sutartis.
Atsakovas teigia, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog visi procesiniai dokumentai bei teisinės paslaugos administracinėje byloje suteiktos trečiųjų asmenų. Pažymi, jog jis ne tik faktiškai patyrė, tačiau ir apmokėjo 2 184,97 Eur už administracinėje byloje suteiktas teisines paslaugas.
Atsakovo vertinimu, jo patirtos teisinių paslaugų išlaidos susidarė būtent dėl pareiškėjo neteisėto elgesio, dėl kurio atsakovas buvo priverstas bylinėtis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teigia, kad pareiškėjas negali išvengti savo nepagrįsto elgesio pasekmių. Pažymi, jog teismas, priimdamas ginčo nutartį, tinkamai įvertino ir pagrįstai priteisė jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, atsižvelgdamas ne tik į pareiškėjo procesinį elgesį (nepagrįstų skundų teikimą), tačiau ir administracinės bylos specifiškumą bei apimtį.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad remiantis Švenčionių rajono savivaldybės administracijos teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatais, minėtas skyrius iš esmės skirtas vykdyti kitas funkcijas, nei tiesiogiai atstovauti atsakovą teismuose. Mano, kad yra visiškai nepagrįsta spręsti, jog pareiškėjui turint kelis atstovus administracinėje byloje, vien dėl to, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, jam turi būti apribota galimybė pasitelkti profesionalią teisinę pagalbą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties dalis, kuria teismas atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos naudai iš pareiškėjo A. P. priteisė 1 259,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąją skundą, kuriuo ginčija pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą bei rašto dėl papildomų dokumentų parengimą pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4413-552/2017). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas prašomą priteisti 950,40 Eur sumą už atsiliepimo į skundą parengimą grindė 2016 m. birželio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ARR Nr. 0001047, išrašyta UAB „ARIRIL“ direktorės I. D. už teisinių paslaugų suteikimą. Byloje pateikta atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinė detalizuoja suteiktas teisines paslaugas, o 2016 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina atsakovo 2016 m. birželio 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija ARR Nr. 0001047 apmokėjimo faktą (II t., b. l. 5–7). Iš byloje pateiktos 2016 m. spalio 4 d. atstovavimo sutarties (toliau – ir Atstovavimo sutartis) matyti, kad atsakovas, UAB „ARIRIL“ ir Advokatų bendrija, atstovaujama advokato Gedimino Blaškevičiaus, sudarė atstovavimo sutartį, kuria vadovaujantis 2016 m. sausio 13 d. tarp atsakovo ir UAB „ARIRIL“ sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. J-9 5.2 punktu, UAB „ARIRIL“ pasitelkė trečiąjį asmenį – Advokatų profesinę bendriją „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ – atstovauti atsakovą nagrinėjamoje byloje (I t., b. l. 99-101). Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo atsiliepimas į skundą buvo parengtas UAB „ARIRIL“ dar prieš sudarant Atstovavimo sutartį su Advokatų bendrija.
Kaip jau buvo minėta pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, yra nurodęs, jog CPK atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, atsižvelgdama į tai, kad teisės aktų nuostatos turi būti aiškinamos teisingai ir protingai, konstatuoja, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) priteisimo išaiškinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo patirtos 950,40 Eur išlaidos už UAB „ARIRIL“ suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į skundą, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų patirtų išlaidų sąrašą, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, tokios išlaidos negali būti atlygintos.
Vertindama pirmosios instancijos teismo ginčo nutartimi atsakovui priteistas 308,76 Eur išlaidas už 2016 m. spalio 18 d. rašto Nr. (4.15) 13-1393 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ parengimą teisėjų kolegija pažymi, kad minėto rašto rengėjo nuorodoje nurodyta „E. B., tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovas pateikė teismui UAB „ARIRIL“ 2016 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ARR Nr. 0001481, išrašytą už teisines paslaugas, atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinę, detalizuojančią suteiktas paslaugas, ir 2017 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį atsakovo atsiskaitymą pagal 2016 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija ARR Nr. 0001481, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra prieštaringi.
Akcentuotina, kad Administracija prašyme atlyginti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės nepateikė argumentų apie tai, jog advokato pasitelkimas atstovauti Administracijos interesams pirmosios instancijos teisme buvo būtinas, t. y. kad atsakovo vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Administraciją teisminio proceso metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien atsakovo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėją atstovavo du advokatai, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovui buvo būtinas profesionalus teisinis atstovavimas, siekiant tinkamai apginti Administracijos interesus teisme. Vertinant atsakovo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad pagal viešai pateikiamus duomenis šis viešojo administravimo subjektas turi Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, kuriam vadovauja vedėjas ir kuriame dirbantys trys vyriausieji specialistai turi atitikti reikalavimus turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro arba universitetinių vientisųjų studijų magistro kvalifikacinis laipsnis) arba jam prilygintą išsilavinimą. Į minėto skyriaus darbuotojų vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, atstovavimas Administracijai Lietuvos Respublikos teismuose ir kitose teisėsaugos institucijose (Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus nuostatų 8.1.4 punktas). Vertindama bylos pobūdį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos atsakovo administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).
Atsižvelgdama į kilusio ginčo esmę, atsakovo pateikto 2016 m. spalio 18 d. rašto Nr. (4.15) 13-1393 rašto turinį bei viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti Administraciją pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrindė ir teisėjų kolegija nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovo interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų patirtų išlaidų sąrašą, todėl jos negali būti priteistos iš pareiškėjo.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o atsakovo 2016 m. lapkričio 9 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2018 m. vasario 7 d. papildomas prašymas atmestini (ABTĮ 154 str. 3 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 9 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2018 m. vasario 7 d. papildomą prašymą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė