Civilinė byla Nr. e2A-936-324/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01270-2022-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.2; 2.6.18.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Barcini“ ir R. P. dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Barcini“ (toliau – ir atsakovė) ir R. P. (toliau – ir atsakovas, abu kartu - atsakovai) ieškovo naudai 20 289,90 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. vasario 28 d. ieškovas ir atsakovė sudarė PVC grindų dangos pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis), kuria ieškovas iš atsakovės įsigijo belgišką grindų dangą „Parquet Vinyl“ sava Sand SAV -2253 (toliau – ir grindų danga). Sutarties sudarymo faktas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-516-343/2022. Atsakovė ieškovui dangos įsigijimo metu nepateikė grindų dangos klojimo instrukcijos ir parinko grindų dangos įrengimą klijavimo prie pagrindo būdu, tuo pačiu parinko grindų dangos klojimo darbams naudotinus klijus ir pateikė ieškovui atsakovo kontaktinius duomenis, kuris atsakovės pavedimu atliko grindų dangos klojimo darbus ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas).  Gyvenamajame name išklojus grindų dangą, po kurio laiko ji kai kuriose vietose atšoko ir pradėjo traškėti. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškė pretenziją „Dėl UAB „Barcini“ parduotos grindų dangos klojimo darbų kokybės“. Atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, nurodydama, kad ji neatliko grindų dangos klojimo darbų, todėl jai nekyla teisinė atsakomybė už grindų klojimo darbų atitiktį kokybės reikalavimams; taip pat nurodė, jog pats ieškovas nusprendė grindų dangą kloti ją klijuojant, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš jos reikalauti padengti kokius nors nuostolius. Dėl grindų dangos pažeidimų ieškovas patirs nuostolius (dangą reikia pakeisti). Dėl pažeidimų atsakingi atsakovai. Ieškinio reikalavimą atsakovei grindžia netinkamo klojimo būdo nurodymu grindis klijuojant, pareigos pateikti informaciją apie parduodamą prekę pažeidimu, rašytinės informacijos ir/arba instrukcijos dėl grindų dangos klojimo būdo bei tam taikomų priemonių nepateikimu, neužtikrinimu, kad prie perkamo statybos produkto būtų pridėta eksploatacinių savybių deklaracija, montavimo, instaliavimo, surinkimo ir naudojimo instrukcija (Statybos įstatymo 21 straipsnio 16 dalis). Atsakovas  pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus grindų klojimo darbus atlikti kokybiškai, laikantis tokiems darbams keliamų teisės aktuose bei gamintojo instrukcijose keliamų reikalavimų.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. vasario mėn. ieškovas kreipėsi į UAB „Barcini“ dėl 110,166 kv. m grindų dangos įsigijimo. Atsakovė 2019 m. vasario 28 d. ieškovui pateikė komercinį pasiūlymą, su kuriuo ieškovas sutiko, 2019 m. kovo 29 d. ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 2019032904 3207,39 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo. Ieškovui pritrūkus grindų dangos, jis papildomai iš atsakovės užsakė dar 8 kv. m grindų dangos, iš viso ieškovas iš atsakovės užsakė 118,166 kv. m grindų dangos ir už ją sumokėjo 3417,39 Eur. Atsakovė grindų pirkimo metu ieškovui pateikė grindų montavimo instrukciją, taip pat nurodė, jog grindų montavimo instrukciją galima rasti atsakovės internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini). Atsakovė prie kiekvienos esančios prekyboje grindų dangos pateikia grindų aprašymą bei visą dokumentaciją, susijusią su grindimis, įskaitant, bet neapsiribojant, eksploatacinių savybių deklaracija, montavimo instrukcijomis, techninių duomenų lapu. Ieškovas atsakovei 2020 m. pradėjo reikšti pretenzijas dėl netinkamos grindų kokybės ir žalos atlyginimo, 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pretenziją dėl parduotos grindų dangos klojimo darbų kokybės. Šioje byloje ieškovo keliamas klausimas dėl grindų klijavimo galimumo jau buvo išspręstas Kauno apylinkė teismo civilinėje byloje Nr. e2-2636-1041/2021, todėl ieškovas ieškinyje nepagrįstai kvestionuoja ankstesnėje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo padarytas išvadas, susijusias su grindų montavimo būdu. Ieškovas teigia, jog grindys pradėjo traškėti, yra atšokusios dėl netinkamai atliktų atsakovo darbų, tačiau atsakovas nėra atsakovės darbuotojas, jų nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl darbų atlikimo, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius dėl atsakovo atliktų darbų kokybės.

4.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis verčiasi įvairios paskirties vidaus grindų įrengimo veikla. 2019 m. metų pradžioje ieškovas susisiekė su atsakovu, prašydamas gyvenamajame name įrengti PVC grindų dangą. Ieškovas pageidavo, kad PVC grindų danga būtų įrengta ją klijuojant prie pagrindo – betoninių grindų. Grindų danga ir jai klijuoti reikiamais klijais pasirūpino ieškovas, jie jau buvo sandėliuojami darbų vykdymo vietoje. Ieškovo užsakymu grindų danga buvo įrengta per keletą dienų. Atliktus grindų dangos įrengimo darbus ieškovas juos priėmė, pretenzijų dėl darbų atlikimo kokybės nereiškė. Praėjus metams po grindų dangos įrengimo ieškovas pareiškė pretenzijas grindų pardavėjai UAB „Barcini“ dėl grindų kokybės, nes ieškovui nebepatiko grindų raštas ir/ar atspalvis. Kadangi grindų dangą buvo sumontavęs atsakovas, jis geranoriškai nuvyko apžiūrėti grindų dangą, tačiau jokių vizualių jos įrengimo trūkumų nematė. Ieškovas pralaimėjo bylą, t. y. neįrodė, kad atsakovo montuota grindų danga buvo nekokybiška. Atsakovas iš ieškovo paštu gavo raštą, kuriame teigiama, kad grindų danga vietomis traška. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad grindų danga įrengta netinkamai. Ieškovo pateikta grindų pakuotės nuotrauka tik parodo, kad pakuotėje esanti grindų danga yra su „Click“ sistema, todėl gali būti klojama „plaukiojančiu“ būdu. Ieškovo pasitelktas specialistas, teigdamas, kad tariamai PVC grindų danga negali būti klijuojama, o turi būti klojama tik „plaukiojančiu“ būdu, remiasi ta pačia grindų pakuotės nuotrauka. Pati „Click“ sistema negali įtakoti PVC grindų įrengimo technologijos. Ši sistema leidžia pasirinkti alternatyvų klojimą būdą, tai yra grindis kloti „plaukiojančiu“ būdu. Ieškovas neįrodė, kad grindų dangos įrengimo būdas buvo netinkamas, neįrodė defektų masto/žalos dydžio. Pirmąją pretenziją dėl grindų traškėjimo ieškovas pareiškė praėjus 3,5 metų po grindų dangos įrengimo. Grindų traškėjimą techniškai įmanoma pašalinti minimaliomis priemonėmis ir išlaidomis. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, kad grindų dangos traškesį sąlygojo atsakovo netinkamai atlikti darbai. Jei grindų danga vietomis būtų atsiklijavusi, tai būtų įvykę per kelis mėnesius po grindų dangos įrengimo, o ne po 3,5 metų. Ši aplinkybė (grindų traškėjimas) nekliudė ieškovui eksploatuoti grindų dangą daugiau kaip 3,5 metus ir dėl to jis jokių pretenzijų nereiškė tol, kol nepralaimėjo civilinės bylos su grindų pardavėju. Dalis grindų dangos galėjo „atšokti“ dėl netinkamo eksploatavimo. PVC grindų danga yra įrengta ant šildomų grindų. Atsakovui žinomų PVC dangų gamintojai griežtai nurodo, kad eksploatuojant PVC grindų dangą ant šildomų grindų negalima viršyti nustatyto grindų temperatūrinio režimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovei 9037,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui 5656,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6.       Nustatė, kad ieškovas 2019 m. vasario mėn. kreipėsi į atsakovę dėl PVC grindų dangos įsigijimo; atsakovė el. paštu atsiuntė 2019 m. vasario 28 d. komercinį pasiūlymą Nr. AP2019022801: 1) Lamett Sava Sand PVC grindų danga su užrakto sistema 33 atsparumo klasė, 0,55 dėvimasis sluoksnis 110,166 kv. m kaina – 3 049,39 Eur; 2) PVC grindų klijų Kiilto kaina – 158 Eur; 3) transporto išlaidos – 0,00 Eur, bendra suma – 3 207,39 Eur (DOK-135606). Ieškovui 2019 m. kovo 29 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 2019032904 3 207,39 Eur sumai, tą pačią dieną 1 207,39 Eur bankiniu pavedimu ieškovas atliko dalinį mokėjimą, kitą kainos dalį – 2 000 Eur ieškovas sumokėjo grynais pinigais atsakovės parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovas iš atsakovės įsigijo 118,166 kv. m (110,166 kv. m + 8 kv. m) grindų dangos ir už ją sumokėjo 3 417,39 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti iš atsakovės įsigijo grindų dangą ir klijus, o atsakovas 2019 m. kovo mėn. šią dangą sumontavo ieškovo šeimos kotedže. Teismas sprendė, jog šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, todėl šalių teisės ir pareigos turi būti nustatomos pagal vartojimo pirkimo-pardavimo ir vartojimo rangos sutarčiai taikomas taisykles.

7.       Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 2363-1041/2021 buvo išspręstas ginčas dėl UAB „Barcini“ ir A. K. sudarytos grindų dangos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, netinkamos kokybės prekės demontavimo ir tinkamos kokybės grindų dangos sumontavimo, būsimų nuostolių priteisimo. Ieškovo ieškinys buvo atmestas, byloje pripažinta, jog grindų kokybė buvo tinkama. Šioje byloje ieškovas, skirtingai nei ankstesnėje, ginčija ne dangos kokybines savybes, bet įrodinėja netinkamą grindų dangos paklojimą, todėl teismas nurodė, kad ieškinys šioje byloje nėra tapatus ieškiniui civilinėje byloje Nr. e2-2363-1041/2021.

8.       Byloje nustatyta, jog grindis ieškovo kotedže suklojęs atsakovas dirba savarankiškai, nėra su atsakove susijęs darbo ar sutartiniais santykiais, todėl šalių santykiams nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.363 straipsnio 8 dalies 1 punkto. Šiuo atveju atsakovams teisinė atsakomybė už netinkamai sumontuotas grindis gali kilti tik tuo atveju, jei grindys buvo suklotos netinkamai ir tai atlikta dėl klojimo instrukcijų (CK 6.363 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Ieškovas netinkamą grindų suklojimo faktą įrodinėjo tuo, jog šios grindys apskritai negalėjo būti klojamos klijavimo būdu. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2636-1041/2021 sprendė, jog grindis buvo galima kloti klijavimo būdu (14 punktas), šioje byloje taip pat pridėta grindų gamintojo „Lamett“ instrukcija, iš kurios matyti, jog grindys gali būti klojamos klijavimo būdu. Svarbu ir tai, jog atsakovės direktorė paaiškino, kad ieškovas siekė įsigyti grindis, kurias galės kloti klijavimo būdu; kai ieškovui buvo pasiūlytos kitos grindys, jų ieškovas atsisakė, nes jų nebuvo galima kloti klijavimo būdu. Ieškovas vienasmeniškai pats buvo nusprendęs grindis kloti klijavimo būdu, šių aplinkybių neneigė, o duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog jis pats nusprendė, kad grindų dangą klijuos prie grindų. Dėl to teismas atmetė ieškovo argumentą, jog ieškovas buvo suklaidintas grindų pardavėjo ir dėl to grindų danga buvo suklota netinkamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas turi specialiųjų žinių, nes profesionaliai verčiasi pastatų energetiniu vertinimu, taip pat turi teisę ir specialių žinių vykdyti statybų techninę priežiūrą, todėl, siekiant sąžiningai ir teisingai įvertinti bylos aplinkybes, ieškovo nėra pagrindo vertinti kaip vidutinio vartotojo. Byloje nėra ginčo, jog ne mažiau kaip 10 vietų ginčo grindys traška arba yra atšokę nuo pagrindo. Ieškovas įrodinėja, jog grindys buvo netinkamais suklotos dėl to, kad jų įsigijimo metu nebuvo pateiktos grindų montavimo ir eksploatavimo instrukcijos. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog grindų dangos įsigijimo metu ieškovui buvo pateiktos jų montavimo ir eksploatavimo instrukcijos. Tokiu būdu ieškovas savo rizika klojo grindų dangą pasitikėdamas atsakovu. Tačiau vien faktas, kad grindų danga buvo suklota vartotojui neturint grindų klojimo instrukcijos, savaime nereiškia, jog grindų dangos įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai ar pažeidžiant gamintojo reikalavimus. Šį faktą būtina įrodyti byloje. Ieškovas netinkamai atliktų darbų faktą įrodinėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. specialisto N. B. išvada, kuri buvo parengta išimtinai duomenų, nurodytų ant grindų dangos pakuotės, pagrindu. Teismo posėdžio metu N. B., susipažinęs su gamintojo grindų dangos įrengimo rekomendacijomis, savo išvados atsisakė, todėl teismas byloje ja nesirėmė. Netinkamai atliktų grindų klojimo darbų faktą ieškovas įrodinėjo ir teismo ekspertės Z. B. 2023 m. lapkričio 9 d. teismo statybos ekspertizės aktu Nr. e2-1568-1052/2023. Ekspertizės akte nurodyta, jog 2023 m. spalio 10 d. ginčo objekte buvo nustatytas 9 grindų vietose traškėjimo faktas (7 vietos pirmame aukšte ir 2 antrame aukšte), taip pat buvo atlikti grindų paviršiaus temperatūrų matavimai 1- ame aukšte: 1 taške - 30,2, 2 taške 29,6, trečiame taške 29,7, 4 taške 25,1, penktame taške 25,7, 6 tame taške -30,06, 7-tame taške 31,7, aštuntame taške 32,1 ir 9 taške -32,2 laipsniai Celsijaus. Ekspertė taip pat nustatė atskirų vietų grindų atšokimą nuo pagrindo pirmame ir antrame aukšte. Atsakydama į ekspertizės klausimus ekspertė nurodė, jog grindų danga atšokusi ir traška, nes sumontuota standžiai, be galimybės plėstis, perkaitinta. Grindų danga buvo suklota nesilaikant klojimo rekomendacijų. Ekspertė padarė išvadą – pagrindinė priežastis yra 6 mm tarpo galimai nepalikimas, silikono nepanaudojimas ir per aukšta šildomų grindų temperatūra. Teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė nurodė, jog jai aplinkybę apie 6 mm tarpo tarp sienos ir grindų dangos nepalikimą žodžiu nurodė atsakovas, ji šios aplinkybės pati nenustatė. Atsakovas neigė aplinkybę, kad nepaliko 6 mm tarpo tarp sienos ir grindų dangos. Kadangi ekspertė ekspertizės akte šios aplinkybės pati nenustatinėjo, o rėmėsi fakto pripažinimu, tačiau šio fakto pripažinimas ekspertizės metu nebuvo protokoluojamas ar fiksuojamas garso įrašu, atsakovui neigiant šią aplinkybę teismas negali pripažinti jos nustatyta. Teismas pažymėjo, jog atsakovai ginčijo ir ekspertės ekspertizės akte nustatytą aplinkybę, kad silikono nepanaudojimas lėmė grindų traškėjimą ir atšokimą. Ekspertė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas privalėjo visuose grindų kraštuose naudoti silikoną, tačiau to nepadarė, todėl ji sprendė, kad grindys suklotos nesilaikant instrukcijos ir dėl to atsirado grindų traškesys ir atšokimas. Iš Lamett grindų klijavimo instrukcijoje nustatytų rekomendacijų matyti, jog ekspertės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas privalėjo visuose grindų kraštuose naudoti silikoną, neatitinka tikrovės, todėl teismas šia ekspertės išvada nesirėmė. Teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad grindų klojimas neatitiko grindų gamintojo instrukcijose numatytų reikalavimų ir tai lėmė grindų atšokimą ir traškėjimą. Ekspertės išvada, kad grindų danga yra perkaitinta ir tai yra grindų traškesio ir atšokimo priežastis, įrodyta matavimais, atitinka montavimo instrukcijos rekomendacijas ir ieškovo pripažintą faktą, jog jis nesilaiko 27 laipsnių Celsijaus temperatūrinio grindų dangos ribojimo, todėl teismas sprendė, jog byloje įrodyta, kad grindų atšokimo ir traškesio priežastis yra netinkamas grindų eksploatavimas, t. y. grindų perkaitinimas (draudimo viršyti 27 laipsnių temperatūrą nesilaikymas). Ieškovas nurodė, kad atsakovai negali remtis aplinkybe, jog buvo pažeistas temperatūrinis grindų eksploatavimo režimas, nes grindų montavimo metu ieškovui nebuvo pateiktos gamintojo rekomendacijos dėl grindų temperatūrinio režimo. Byloje nėra įrodymų, kad grindų dangos įsigijimo momentu ieškovui buvo perduota informacija, jog grindų negalima įkaitinti labiau nei 27 laipsnius Celsijaus. Teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovas nėra eilinis vartotojas, o turėdamas specialių žinių statybos ir pastatų energetinio vertinimo srityse galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra maksimali temperatūra esant grindiniam šildymui.

9.       Nurodė, jog ieškovas pripažino faktą, kad eksploatavimo instrukcijas gavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2636-1051/2021, t. y. ne vėliau, kai byloje buvo priimtas teismo sprendimas - 2021 m. gruodžio 23 d. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nuosekliai įrodinėjo, kad dangos atšokimas yra nebaigtinis procesas, atšokimo vietų nuolatos daugėja. Dėl to galima teigti, jog dangos pažeidimai atsirado jau po to, kai ieškovui buvo žinomas draudimas įkaitinti dangą daugiau kaip 27 laipsnius šilumos, tačiau ieškovas, net ir žinodamas grindų dangos eksploatavimo maksimalią temperatūrą, savo nuožiūra ir rizika visą grindų dangos eksploatavimo laikotarpį nesilaikė temperatūros ribojimo, tuo blogindamas grindų būklę. Kadangi byloje įrodyta, kad grindų dangos pažeidimai atsirado dėl ieškovo kaltės, teismas atmetė ieškinį. Teismas pasisakė ir dėl to, kad ieškovo prašomas priteisti būsimų nuostolių dydis yra nepagrįstas. Į bylą pateiktos dangos išmontavimo ir pakeitimo išlaidos yra hipotetinės, nors nurodoma darbų ir medžiagų kiekiai ir kainos, tačiau šie nuostoliai yra nepatirti. Be to, sąmatose nurodyti papildomi darbai, kurių atlikimas būtinas, ir nėra pagrindo spręsti, jog šie darbai bus realiai atlikti (pvz. baldų išardymas, surinkimas, saugojimas, pervežimas, naujo stalviršio sumontavimas ir pan.). Teismo posėdžio metu ekspertės Z. B. sąmata sudaryta ne individualiai į būtinus atlikti darbus, o pagal sąmatos programoje esančius sprendinius, kurie neatitinka faktinės situacijos, panaudotų medžiagų esamoms grindims ir naujų grindų klojimo būdo, todėl tokia sąmata neatitinka sąsajumo su byla kriterijaus ir negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis būsimuosius ieškovo nuostolius.

10.       Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad šiuo atveju reikalavimas dėl grindų dangos trūkumų šalinimo iš esmės atitinka specialųjį netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. pirkėjo teisę reikalauti atlyginti išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Taip pat aktualus CK 6.667 straipsnio taikytinas 1 metų sutrumpintas senaties terminas ieškiniui dėl atliktų rangos darbų trūkumų pareikšti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį teismui 2022 m. lapkričio 28 d., į atsakovę ieškovas kreipėsi 202 m. rugpjūčio 18 d. pretenzija, nurodydamas, jog grindų dangos trūkumus – girgždesį ir atšokimą – pastebėjo 2022 m. metų birželio mėnesį. 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas UAB „Barcini“ atsisakymas tenkinti pretenziją. Esant šioms aplinkybėms, senaties terminas ieškiniui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d., todėl ieškinys 2022 m. lapkričio 28 d. teismui paduotus nesuėjus ieškinio senaties terminui.

11.       Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Barcini“ pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė iš viso 9020,79 Eur išlaidų už advokato ir advokato teisinę pagalbą bei 16,94 Eur vertimo išlaidų, iš viso 9037,74 Eur. Atsakovas patyrė iš viso 5656,75 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Iš ieškovo valstybei teismas priteisė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą bei Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį (dėl rašymo apsirikimo ištaisymo) ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 20 289,90 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės. Šalių ginčas dėl grindų dangos klojimo aplinkybių buvo nepagrįstai nagrinėtas siauru aspektu, t. y., ar grindų danga yra paklota kokybiškai, parenkant tinkamą klojimo būdą. Formaliai remdamasis tuo, kad grindų dangą klijuoti leido gamintojas ir kad ieškovas pats nusprendė, jog grindų dangą klijuos prie grindų, teismas padarė nepagrįstą ir bylos esmės neatspindinčią išvadą, kad ieškovas grindų dangos pardavėjos nebuvo suklaidintas. Nors faktiškai galima teigti, kad atsakovė pateikė „teisingą“ informaciją apie grindų dangos klojimo būdą ją priklijuojant, nepateikdama jokios kitos informacijos apie grindų dangos klojimo specifiką ir eksploatavimą, atsakovė užkirto kelią apeliantui priimti informuotą sprendimą dėl grindų dangos klojimo būdo ir grindų dangos pasirinkimo, juolab kad gamintojas ją primygtinai reikalavo kloti „plaukiojančiu būdu“, klijavimą laikant tam tikra išimtimi. Teisminiuose ginčuose, kylančiuose iš vartojimo teisinių santykių, teismas privalo nustatyti, ar vartotojas, apsispręsdamas dėl perkamo daikto, buvo pakankamai informuotas, kad galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke. Jokia grindų dangos dokumentacija ieškovui nebuvo pateikta, ieškovas nežinojo apie grindų dangos montavimo ypatumus/eksploatavimo savybes ir/arba jos temperatūrinį režimą.

1.2.                      Neatskleidusi informacijos, atsakovė atiko neteisėtus veiksmus – pažeidė CK 6.2286 straipsnyje įtvirtintą pareigą, todėl ieškovas buvo suklaidintas.

1.3.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino vartojimo teisiniams santykiams taikomas taisykles bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo nėra pagrindo vertinti kaip vidutinio vartotojo, tokiu būdu paneigiant vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių. Ieškovas (duomenys neskelbtini) teikia tik energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas, kas nėra susiję su reikiamomis kompetencijomis siekiant save laikyti turinčiu specialių žinių grindų dangos montavimo srityje. 

1.4.                      Teismas konstatavo neteisingą traškančių grindų dangos vietų kiekį ir tokiu būdu neatskleidė ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ne mažiau kaip 10 vietų ginčo grindys traška arba yra atšokę nuo pagrindo, nors 2024 m. sausio 17 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta ne mažiau kaip 17 vietų. Be to, sprendime neatskleista esminė aplinkybė, susijusi su traškančių grindų dangos kiekio pokyčiu, t. y., kad šiuo metu grindų dangos būklė ne tik neatitinka įprastų eksploatavimo savybių, tačiau jos padėtis blogėja, t. y., procesas, skatinantis grindų dangą atšokti ir vėliau pradėti traškėti, yra tebesitęsiantis.

1.5.                      Konstatuodamas, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad grindų klojimas neatitiko grindų gamintojo instrukcijose numatytų reikalavimų ir tai lėmė grindų atšokimą bei traškėjimą, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą.

1.6.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto N. B. išvada. Jis atsisakė tik savo išvados dėl negalimumo dangą kloti ją klijuojant, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo kitais šios išvados rengimo metu surinktais duomenimis. Rangovas byloje nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad jis savo žinioje turėjo gamintojo parengtas grindų dangos klijavimo instrukcijas, kad grindų dangos klojimo darbus atliko iš anksto žinodamas gamintojo rekomendacijas. Rangovas dirbo nedisponuodamas klijavimo instrukcijomis. Tai savarankiškai sąlygoja spręsti dėl netinkamos grindų dangos klojimo darbų kokybės kaip įrodytos aplinkybės.

1.7.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino vartojimo teisiniams santykiams taikomas taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nurodytu klausimu, nepagrįstai atleido atsakovę nuo teisinės atsakomybės už informacijos nepateikimą ieškovui apie grindų dangą.

1.8.                      Konstatuodamas, kad ieškovas yra kaltas dėl grindų dangos pažeidimo, teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą. Nepagrįsta teismo išvada, kad grindų dangos pažeidimai atsirado tada, kai ieškovui jau buvo žinomas draudimas įkaitinti grindų dangą daugiau kaip 27 laipsnius šilumos.

1.9.                      Teismas nepagrįstai atmetė teismo ekspertizės akto išvadą dėl 6 mm tarpo tarp grindų dangos ir sienos nepalikimo, nepagrįstai prilygino du skirtingus silikono produktus vienam, kuris neva turi būti naudojamas tik patalpose, kuriose drėgmės lygis yra didelis, kuomet iš tiesų visose kitose patalpose turėjo būti naudojamas silikoninis sandariklis. Teismas nepasisakė dėl neatliktų klijų sukibimo bandymų ir to pasekmių.

1.10.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos žalos atlyginimo klausimu ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalaujami nuostoliai yra hipotetiniai, dėl to nepriteistini. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygoms ieškovui iš atsakovų reikalauti žalos atlyginimo, ieškovas jos gali reikalauti net jei dar ir nėra patyręs realių nuostolių ir nepaisant to, ar iš viso ketina sugadintą turtą atkurti. Tai, kad ieškovas išsaugojo ginčo objektą, kas sudarė galimybę šioje byloje nustatyti objektyvią tiesą (kuri sprendimu nebuvo nustatyta), savaime negali būti laikoma priežastimi atsisakyti atlyginti ieškovo nuostolius, susijusius su grindų dangos pažeidimų taisymų, kuomet byloje esančių dokumentų visuma patvirtina, kad pažeidimai yra padaryti, kad jų ištaisymui reikia permontuoti visą grindų dangą bei kad pažeidimai buvo sąlygoti atsakovų neteisėtų veiksmų. Tiek kitos bylos šalys, tiek teismas iš esmės nesutinka tik su maža nuostolių dalimi (likusią ieškovo prašomą priteisti nuostolių dydį atsakovai ir teismas laiko hipotetiniais nuostoliais). Vienkartinis grindų dangos pragręžimas ir klijų įleidimas iš esmės neatkurtų teisinės taikos, nes, tęsiantis grindų dangos atšokimo/traškėjimo procesui, toks grindų dangos defekto šalinimo būdas turės būti taikomas nuolatos net ir po šio ginčo pabaigos.

13.       Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Tai, kad ieškovas neturėjo grindų dangos montavimo instrukcijų, nereiškia, kad atsakovas jų taip pat neturėjo ar apie jas nežinojo, ar kad pastarajam nebuvo žinoma, kaip tokią grindų dangą reikia montuoti. Kita vertus, darbai buvo atlikti iš ieškovo pateiktų medžiagų, todėl būtent jo pareiga buvo pateikti atsakovui tokių medžiagų įsigijimo dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, ir grindų dangos montavimo instrukcijas. Tai, kad grindų danga atšoko ar pradėjo traškėti, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų. Grindų dangos gamintojo „Lamett“ instrukcija patvirtina, kad grindų danga gali būti klojama klijavimo būdu.

2.2.                      Ieškovo teiginys, kad jam instrukcijos nebuvo pateiktos atsakovės, nepaneigia ir neeliminuoja ieškovo, kaip užsakovo, pareigos pateikti dokumentus, susijusius su darbams atlikti perduodamomis medžiagomis. Nepaisant to, kad ieškovas pažeidė pareigą perduoti grindų dangos montavimo instrukcijas atsakovui, montavimo darbai atsakovo buvo atlikti kokybiškai, profesionaliai, pagal atsakovo turimas žinias, įgytas per ilgametę patirtį klojant tokios rūšies grindų dangą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui nebuvo žinoma PVC grindų klojimo technologija, gamintojo reikalavimai.

2.3.                      Montavimo darbai buvo atlikti 2019 m. kovo mėnesį. Ieškovas darbų priėmimo metu pretenzijų nereiškė, sumontuotą grindų dangą sėkmingai eksploatavo. Apie grindų dangos traškėjimą/atšokimą ieškovas tvirtina pastebėjęs 2020 m. pabaigoje, tačiau tik 2022 metų rugpjūčio mėn. kreipėsi į atsakovą dėl apžiūros, t. y. trejus metus jis su šeima eksploatavo grindis ir pastebėti traškėjimai/atšokimai jam netrukdė naudoti grindų dangą pagal tiesioginę paskirtį. 2021 m. susipažinęs su grindų dangos eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nurodyta maksimali leidžiama grindų temperatūra sumontuotoms PVC grindims, ieškovas toliau namuose palaikė, jo nuomone, higienos normas atitinkančią temperatūrą, nors žinojo, numatė ir turėjo numatyti, kad, toliau eksploatuodamas grindų dangą priešingai gamintojo reikalavimams (perkaitindamas jas), pats sąmoningai prisideda prie grindų dangos atšokimo ir atitinkamai prie traškėjimo.

2.4.                      Nėra teisėto pagrindo iš naujo vertinti teismo eksperto N. B. išvados ir jos turinio, kadangi teismas pagrįstai išvada nesivadovavo pastarajam jos atsisakius.

2.5.                      Atsakovas ekspertei nėra ir nebuvo nurodęs, kad nepaliko 6 mm kompensacinių tarp sienos ir grindų.

2.6.                      Ginčydamas teismo vertinimą dėl silikono panaudojimo nebūtinumo, ieškovas pateikė naują gamintojo instrukcijos vertimo interpretaciją nurodydamas, kad gamintojo instrukcijos tekstas lietuvių kalba nekoreliuoja su gamintojo instrukcija anglų kalba, nors byloje nėra duomenų, kad gamintojo instrukcijos tekstas, kuris yra oficialiai išverstas į lietuvių kalbą, būtų pripažintas kaip netinkamas ar kitaip nuginčytas.

2.7.                      Byloje nėra nustatytas nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų hipotetinių nuostolių ir atsakovo veikimo ir (ar) neveikimo. Teismas konstatavo, kad grindų dangos atšokimo/traškėjimo priežastis yra grindų dangos perkaitinimas, o ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, t. y. kad grindų danga būtų sumontuota ne pagal gamintojo instrukcijas, kad nebuvo laikomasi tokiems darbams teisės aktų nustatytų reikalavimų ar kad būtų pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu darytume prielaidą, kad atsakovas atliko kuriuos nors iš ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų epizodų, pavyzdžiui, pažeidė rūpestingumo pareigą išreikalauti instrukciją iš atsakovės, ir tokiu atveju dėl priežastinio ryšio nebuvimo nebūtų pagrindo atsakovui taikyti sutartinę atsakomybę. Atsakovo atlikti montavimo darbai nei teisiniu, nei faktiniu priežastiniu ryšiu nesusiję su grindų dangos netinkamu eksploatavimu, kuri yra ieškovui atsiradusių nuostolių priežastis.

2.8.                      Ieškovas nuostolių dydį iš esmės įrodinėja lokaline sąmata, kurioje numatyti darbai priežastiniu ryšiu nekoreliuoja su naujos grindų dangos pakeitimu (spintos demontavimas, virtuvės demontavimas, transportas į sandėliavimo patalpas, nenumatytų darbų atlikimas, statybvietės pelnas, ir kt.). Sutiktina su teismo išvada, kad bylos medžiaga nepagrindžia būsimos turtinės žalos realumo ir būtinumo.

14.       Atsakovė UAB „Barcini“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Priešingai nei teigia ieškovas, jis buvo gavęs visą grindų dokumentaciją, įskaitant grindų klijavimo instrukcijas ir eksploatavimo savybių deklaraciją. Ši aplinkybė buvo nustatinėjama Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-2636-1041/2021, kurioje ieškovas ginčijo grindų atitiktį kokybės reikalavimams. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-516-343/2022 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir taip pat pripažino, jog ieškovui parduota grindų danga yra kokybiška, pateikta su visais įstatyme reikalaujamais dokumentais.

3.2.                      Ieškovo argumentai, neva tinkamesnis būdas klijuoti grindis yra ,,plaukiojančiu būdu“, nes gamintojas primygtinai to reikalauja, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Klijavimas yra alternatyvus grindų klojimo būdas, ne išimtinis.  

3.3.                      Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog grindų danga nėra tinkama gyvenamajam namui, jeigu jame yra norima palaikyti higienos normas atitinkančią temperatūrą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog siekia gyvenamajame name palaikyti 24-25?C temperatūrą, tačiau tokia temperatūra neatitinka higienos normų. Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelėje yra nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju laikotarpiu turi būti nuo 18 iki 22?C.

3.4.                      Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog grindų dangos vietų kiekis padidėjo iki 17 vietų. 2024 m. sausio 17 d. išvažiuojamajame teismo posėdyje dalyvavo teismas ir bylos šalys, kurie neturi kompetencijos nustatyti ir tirti, kiek yra traškančių vietų.

3.5.                      Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neatskleidė bylose esmės ir nepagrįstai susiaurino nagrinėjamo ginčo apimtį. Ieškovo argumentas, jog jis pakeitė poziciją dėl to, kad šioje byloje bylos šalys pateikė įrodymus, kurie patvirtino, jog grindis galima klijuoti, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas daug anksčiau žinojo, jog grindis galima klijuoti ir turėjo tai patvirtinančius dokumentus. Vėliau ieškovas teigė, jog grindų įsigijimo metu jam nebuvo pateikta grindų dangos klojimo instrukcija ir informacija apie grindų temperatūrinį režimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokią informaciją ieškovas gavo vėliausiai 2021 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismui priėmus sprendimą ieškovo ir atsakovės teisminiame ginče dėl grindų atitikties kokybės reikalavimams. Byloje nėra duomenų apie tai, kuris grindų klojimo būdas yra tinkamesnis.

3.6.                      Ieškovas, eksploatuodamas grindis, nesielgė net kaip vidutinis vartotojas, kuriam keliami atidumo ir apdairumo reikalavimai. Tai, kad jis gavo visą grindų dokumentaciją jų įsigijimo metu, yra patvirtinę dviejų instancijų teismai. Ieškovas pakartotinai grindų klijavimo, montavimo instrukcijas, eksploatacinių savybių deklaraciją, kurioje numatyta, jog grindų paviršiaus temperatūra negali viršyti 27°C, gavo 2020 m. gegužės 8 d. ginčą nagrinėjant Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje bei 2021 m. vasario 11 d., kai ginčas buvo nagrinėjamas kitoje Kauno apylinkės teismo byloje. Net ir gavęs ekspertizės išvadą, jog grindys vietomis pradėjo traškėti dėl per aukštos šildomų grindų temperatūros, ieškovas nurodė, kad ir toliau šildys grindis tiek, kad gyvenamojo namo temperatūra būtų 24-25°C. Dėl to laikytina, jog ieškovas buvo nerūpestingas, neapdairus ir nesielgė kaip vidutinis vartotojas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovo patirtį statybų srityje.

3.7.                      Nepakanka įrodyti tik aplinkybės, jog pardavėjas prekės įsigijimo metu nepateikė pakankamos informacijos apie prekę, pirkėjas privalo įrodyti ir priežastinį ryšį tarp nepakankamos informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių. Ieškovas neklojo grindų, jų klojimui buvo pasitelktas didelę patirtį turintis atsakovas R. P., kuriam nekilo jokių klausimų dėl to, kaip turėjo būti klojama grindų danga, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog vien faktas, jog grindų danga buvo suklota neturint grindų klojimo instrukcijos, savaime nereiškia, kad grindų dangos įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai.

3.8.                      Nesutiktina su ieškovu, kad grindų dangos klijavimo technologija buvo netinkama gyvenamajam namui ir kad tai patvirtina N. B. išvada. N. B. objekto apžiūrą atliko turėdamas tik grindų dangos pakuotę, tačiau neturėdamas grindų klijavimo instrukcijos. Ekspertė Z. B., turėdama grindų klijavimo/montavimo instrukcijas, padarė išvadą, jog grindų danga sumontuota standžiai, be galimybės plėstis ne dėl to, kad ji yra suklijuota, o dėl to, kad grindlenčių pirmos eilės gale nebuvo paliktas 6 mm tarpas plėtimuisi prie sienos (ši išvada teismo pagrįstai atmesta). Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, jog ekspertės Z. B. ir N. B. išvados yra analogiškos.

3.9.                      Vien fakto, jog klijų sukibimo bandymai nebuvo atlikti, nepakanka įrodyti, kad rangos darbai buvo atlikti netinkamai.

3.10.                      Grindų klijavimo instrukcijoje yra aiškiai nurodoma, kur ir kada sumontavus grindis turi būti naudojamas silikoninis sandariklis – prie durų, o ne visų patalpų kraštuose.

3.11.                      Apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti ieškovo argumentų, susijusių su jo tariamai susilpninta teise reikalauti grindų dangos garantinio aptarnavimo, nes šių aplinkybių jis nenurodė pirmosios instancijos teisme.  

3.12.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovo prašomų būsimų nuostolių, kurių dydis daugiau negu 6,5 kartus viršija įsigytų grindų kainą. Nurodyti nuostoliai yra hipotetiniai.

3.13.                      Ieškovo samdyti statybos srities specialistai V. B. ir N. B., kurie apžiūrėjo sumontuotas ginčo grindis, apklausiami 2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog remonto būdas prišvirkščiant klijų yra galimas, jeigu gamintojas leidžia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17.       Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad, šalis siejant vartojimo teisiniams santykiams, žalos atlyginimą prašęs priteisti ieškovas neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų sudėties.

Dėl vidutinio vartotojo

18.       Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad apeliantas yra vadovas (duomenys neskelbtini), kuri atlieka energetiškai efektyvių pastatų projektavimą, A, A+, A++ klasės pastatų projektavimą – optimizavimą, šilumos tiltelių (šalčio tiltelių) projektavimą ir skaičiavimą, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, projektų energinio naudingumo patikrą, pastatų sandarumo tyrimus, statybų techninę priežiūrą, termovizinius tyrimus bei sudarinėja sąmatas. Apeliantas taip pat turi kvalifikacijos atestatą eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. 

19.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalių teisės ir pareigos turi būti nustatomos pagal vartojimo pirkimo-pardavimo ir vartojimo rangos sutartims taikomas taisykles, dėl ieškovo verslo ir specialių žinių vykdant statybos techninę priežiūrą turėjimo ieškovo nepagrįstai nevertino kaip vidutinio vartotojo.

20.       Pasisakydamas dėl vidutinio vartotojo sąvokos aiškinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-1075/2021, 28-29 ir 34 punktuose pažymėjo, kad vidutinio vartotojo standartas yra Europos Sąjungos T. T. praktikoje suformuluota ir išplėtota koncepcija. Tai hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kurio pagrindu yra vertinamas suteiktos informacijos poveikis konkretaus vartotojo ekonominiam elgesiui. Pagal ESTT praktiką, vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę.

21.       Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovo verslo teikiamos energinio naudingumo sertifikavimo paslaugos nėra susiję su reikiamomis kompetencijomis grindų dangos montavimo srityje, o byloje nėra įrodymų, kad pats ieškovas turi specialių grindų dangos montavimo žinių.

22.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vidutinio vartotojo standartas nėra siejamas su specialių žinių turėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 33 punkte konstatavo, jog „tam, kad asmuo būtų laikomas vartotoju, turi būti įvykdytos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. vartotojas turi būti fizinis asmuo ir jis turi veikti siekdamas tikslo, nesusijusio su jo verslu, prekyba ar profesija. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais nuostatas, yra nurodęs, kad „vartotojo“ sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso nuo konkrečių žinių, kurių gali turėti atitinkamas asmuo, arba informacijos, kurią jis faktiškai turi (ESTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo byloje Hora?iu Ovidiu Costea prieš SC Volksbank Rom?nia SA, C-110/14, 21 punktas)“. 

23.       Nepagrįsta išvada, kad ieškovas nėra vidutinis vartotojas, apsprendė ir kitą nepagrįstą pirmosios instancijos teismo vertinimą atmetant ieškovo argumentus, kad pardavėja atsakovė, nesuteikusi jam informacijos apie tinkamesnį gamintojo primygtinai reikalaujamą grindų klojimą „plaukiojančiu būdu“, pirkėją suklaidino. Pažymėtina, kad konstatuodamas aplinkybę apie tinkamesnį grindų klojimo būdą apeliacinės instancijos teismas remiasi prejudiciniu faktu, nustatytu įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame byloje Nr. e2-2636-1051/2021 tarp tų pačių vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, kurio 14 punkte konstatuota, kad, „kaip matyti iš byloje pateikto trečiojo asmens grindų gamintojo „Lamett“ techninio skyriaus el. laiško, grindys gali būti klojamos klijuojant, laikantis pridedamų nurodymų, tačiau primygtinai reikalaujama, kad visos parketlentės „ParquetVinyl“ būtų klojamos „plaukiojančiu“ būdu (DOK-95479). Kas lemia, kad ieškovas turėjo galimybę pasirinkti saugesnį variantą, tiesiog sukloti parketlentes „plaukiojančiu“ būdu, o ne jas suklijuoti, tuomet jų pašalinimas būtų paprastesnis ir ekonomiškesnis“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl grindų dangos pažeidimo priežasčių

24.       Apeliacine tvarka neginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo name esanti grindų danga yra pažeista (atšokusi nuo grindų pagrindo ir traškanti). Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad grindų dangos traškėjimas/atšokimas atsirado dėl standaus montavimo, nenaudojant silikono, grindų perkaitimo.

25.       Byloje nustatyta, kad grindų dangos įsigijimo metu ieškovui nebuvo pateiktos jų montavimo ir eksploatavimo instrukcijos (atsakovė šių grindų dokumentacijos neturėjo iki 2021 metų pradžios). Apeliacine tvarka neginčijama ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas jas gavo Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2636-1051/2021 nagrinėjimo metu, t. y. po grindų dangos suklojimo, ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 23 d. (teismo sprendimo priėmimo dieną), todėl atmestini atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, kad tiek civilinėje byloje Nr. e2-2636-1051/2021 priimtame teismo sprendime, tiek toje byloje apeliacinės instancijos teismo 2022 m. balandžio 28 d. priimtoje nutartyje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-516-343/2022) yra konstatuota, kad ieškovui parduota grindų danga jam buvo pateikta su visais įstatyme reikalaujamais dokumentais. Tokie faktai nurodomuose teismų procesiniuose dokumentuose nėra konstatuoti.

26.       Remiantis atsakovės į bylą pateikta grindų gamintojos „Lammet Europe NV“ parengta grindų montavimo instrukcija, ginčo grindis rekomenduojama kloti „plaukiojančiu“ būdu, tačiau, laikantis pridedamų nurodymų, jos gali būti klojamos ir klijuojant. Pastarąjį faktą yra nustatęs ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame byloje Nr. e2-2636-1051/2021, akcentuojant gamintojo primygtinai rekomenduojamą pirmąjį būdą (sprendimo 14 punktas). Montavimo instrukcijoje nurodyta rekomendacija grindų šildymo sistemoms, kuriose naudojamas vanduo, įsitikinti, kad šilumą spinduliuojančio paviršiaus temperatūra niekada neviršija 27 laipsnių Celsijaus.

27.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neturėdamas grindų montavimo ir eksploatavimo instrukcijų, ieškovas grindų dangą paklojo savo rizika, pasitikėdamas atsakovu rangovu, tačiau vien pastarasis faktas nereiškia, jog grindų danga buvo suklota nekokybiškai ar pažeidžiant gamintojo reikalavimus – netinkamai atliktų grindų klojimo darbų ieškovas neįrodė (jos galėjo būti klijuojamos, kaip to įsigyjant grindų dangą pageidavo pats ieškovas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, grindų traškesio priežastis yra jų perkaitinimas – 2023 m. spalio 30 d. apžiūros metu su eksperte atlikti grindų paviršių temperatūrų matavimai parodė, jog daugumoje taškų grindų paviršiaus temperatūra viršija 27 laipsnius Celsijaus; ieškovas pripažino, jog minėto temperatūrinio režimo nesilaikė, siekia, kad kotedžo vidaus temperatūra būtų 24-25 laipsniai Celsijaus. Tai, teismo vertinimu, yra matavimais įrodyta grindų traškesio ir atšokimo priežastis.

28.       Ieškovas prašo taikyti atsakovams civilinę atsakomybę dėl suklaidinimo pasirenkant grindų dangą, jos suklojimo būdą ir netinkamo suklojimo darbų atlikimo, dėl ko grindų danga buvo pažeista, taigi turi įrodyti su tuo susijusius neteisėtus atsakovų veiksmus, o atsakovai turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).  

29.       Apeliantas neginčija pageidavęs grindų dangos, kurią galima klijuoti. Visgi teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokiu atveju ieškovas pats ir yra atsakingas už pasirinktos grindų dangos pažeidimus (atšokimą nuo grindų pagrindo ir traškėjimą).  

30.       Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas yra suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019), tad apeliantas pagrįstai teigia, jog vartojimo sutarties ypatybė teisminiuose ginčuose yra tokia, kad atvejais, kada yra sprendžiamas klausimas, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 32 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023). 

31.       Įrodyti, ar ieškovui suteiktos informacijos tokiam įvertinimui pakako, turi atsakovai (CK 6.2286 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 6.674 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), atitinkamai ieškovas turi pagrįsti savo atsikirtimus apie minėtos informacijos nebuvimą ar nepakankamumą. Minėta, kad atsakovai turi paneigti kaltės prezumpciją dėl grindų dangos pažeidimo priežasčių. Vertindamas šis priežastis ir spręsdamas, ar atsakovės pardavėjos suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, pagal kurią bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. Tirdamas įrodymus, teismas privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gauti informaciją (CPK 250 straipsnis).

32.       Apeliacine tvarka tikrinamu atveju nustatyta, kad, nors ginčo grindų dangos klojimas teoriškai yra galimas ir klijuojant, ir „plaukiojančiu“ būdu (grindlentes sujungiant mechaniškai), gamintojas prie eksploatacinių savybių deklaracijos pridedamame dokumente rekomenduoja rinktis pastarąjį būdą. Prekės eksploatacinių savybių deklaracijoje dalyje „Pritaikymas“ nurodyta, kad ši vidaus grindų danga pagal gamintojo specifikacijas ir nacionalines normines taisykles yra plūdriosios grindys.

33.       Eksperto N. B. atliktame vertinime konstatuota, kad grindų danga yra dalinai atšokusi nuo cementinio pagrindo ir tose vietose traška. Atsakovams teismo posėdyje pristačius gamintojo parengtą Klijavimo instrukciją, patvirtinančią, kad grindų dangą galima kloti ir klijavimo būdu, N. B. atsisakė savo principinės išvados dėl grindų dangos klojimo negalimumo ją klijuojant prie grindų pagrindo, tačiau apeliantas teisingai teigia, kad ši aplinkybė nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui nesivadovauti kitais minėtos išvados rengimo metu surinktais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, juolab sutampančiomis su nustatytomis atliekant teismo paskirtą statybos ekspertizę (pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys). N. B. savo išvadoje nurodė, kad, grindų dangą klijuojant prie grindų pagrindo, grindlentės yra pritvirtinamos standžiai ir laisvai judėti (plaukioti) negali. Ši išvada yra analogiška teismo ekspertizės akto išvadai, kad grindų danga atšokusi/traška, nes yra sumontuota standžiai, be galimybės plėstis.

34.       Teismo

35.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad remiantis ginčo grindų dangos gamintojo Lamett Klijavimo instrukcija (t. 1 b. l. 171) rangovas neprivalėjo visuose grindų kraštuose naudoti silikono (nėra ginčo dėl to, kad jis to nenaudojo).

36.       Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, gamintojo nurodyme „Vinilinei dangai su 1 mm IXPE paklotu rekomenduojama naudoti stipriai sukietėjančius medienos klijus, didesnių nei 15 kv. m ploto paviršių atveju reikia nuimti paklotą, tuomet rekomenduojama prie durų įrengti pereinamąją juostelę, kad grindys iš išorės galėtų laisvai „plaukioti“, šiuo atveju kompensacinio išsiplėtimo tarpo įrengti nebūtina, todėl galite tiesiog užbaigti montavimą, naudodami silikoninį sandariklį kraštuose“ panaudojant žodžio „kraštas“ daugiskaitą yra tiesiogiai įvardinta rekomendacija visuose grindų kraštuose naudoti silikoną. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, jog nuoroda Klijavimo instrukcijoje, kad „patalpose, kuriose yra didelis drėgmės lygis, pavyzdžiui, vonios kambariuose, pakraščiuose palei perimetrą reikia naudoti vandeniui atsparų skaidrų silikoną“ reiškia ne atsakovų nurodomą aplinkybę, kad silikoną palei perimetrą reikėjo naudoti  tik patalpose, kur yra didelė drėgmė, o tai, kad pastarosiose patalpose reikia naudoti skaidrų silikoną (konkretizuojama tik šio produkto rūšis). Aiškinant pirmąją rekomendaciją teismas remiasi minėto teksto vertinimu, pateiktu statybos ekspertizę atlikusios ekspertės, siejant jį su tokį vertinimą pagrindžiančiu originaliame Klijavimo instrukcijos tekste nurodomu silikono produktu „Silicone caulk“ (silikoninis sandariklis) (atsakovai kritikuoja apelianto atstovo atliktą vertimą, todėl žodžio reikšmę teismas tikrina remiantis Google vertėju) ir „Waterproof transparent silicone“ (vandeniui atsparus skaidrus silikonas“) produktu patalpoms, kuriose yra didelė drėgmė. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad priešingas pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nemotyvuotas.

37.       Be to, iš grindų dangos nuotraukų, pridėtų prie eksperto N. B. išvados, matyti, kad tikrinamos grindlentės nėra tolygiai sukibę su grindų pagrindu – klijai po danga užtepti netolygiai, didžioji jų dalis nesukibusi su grindlente ir tik maža dalis klijų sukibusi su pačia grindų danga; nuotraukose matomas ir ne visiškai išlygintas grindų pagrindas. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir teismo ekspertizės išvada – grindų danga buvo suklota nesilaikant jos klojimo rekomendacijų (rangovas pripažino, kad nebuvo atlikti gamintojo rekomendacijoje nurodyti klijų sukibimo bandymai), tad klijų sudėtis ir/ar būsena galėjo turėti įtakos grindų dangos netinkamam sukibimui su grindų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grindų dangos pažeidimų priežasties, pastarosios išvados apskritai nevertino, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio dalies 3 punkto reikalavimą nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.

38.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad grindų dangos įsigijimo momentu ieškovui nebuvo perduota informacija, jog grindų dangos negalima įkaitinti labiau nei 27 laipsnius Celsijaus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grindų atšokimo ir traškesio priežastis yra netinkamas grindų eksploatavimas, t. y. grindų perkaitinimas (draudimo viršyti 27 laipsnių Celsijaus temperatūrą nesilaikymas), nustatytas 2023 m. spalio 30 d. apžiūros metu. Apeliacinės instancijos teismo  teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad grindų dangos pažeidimai atsirado jau po to, kai ieškovui tapo žinomas draudimas ją įkaitinti daugiau kaip 27 laipsniais šilumos. 

39.       Nors 2022 m. liepos 20 d. rangovui adresuotame prašyme ieškovas nurodė grindų atšokimus bei traškesį pastebėjęs 2022 m. birželio mėnesį, tikslų šių defektų atsiradimo laiką įrodo kiti byloje esantys įrodymai: ieškovo paaiškinimai 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje (nurodė, kad grindų dangos defektus – galimai atšokimus skirtingose dangos vietose ir traškesį – pastebėjo praėjus apytiksliai metams po klojimo darbų pabaigos (t. y. 2020 m. kovo mėn.); Grindų dangos aktas, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. spalio 15 d. apžiūros metu grindų dangos paviršius atrodo banguotas (siejant tai su nagrinėjamoje byloje nustatytu grindų atšokimu nuo paviršiaus darytina išvada, kad grindys jau tada buvo pradėjusios atšokinėti); grindų dangos traškėjimas aiškiai girdimas ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio garso įraše, padarytame atliekant vietos apžiūrą išvažiuojamame Kauno apylinkės teismo posėdyje 2021 m. rugpjūčio 2 d. nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2636-1041/2021 (analogiškas grindų traškesys užfiksuotas apeliacine tvarka vertinamos bylos 2024 m. sausio 17 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įraše).

40.       Aplinkybę, kad grindų traškesį ieškovas išgirdo dar 2020 m. pavasarį, po jų suklojimo, nagrinėjamoje byloje pripažino ir atsakovas R. P., prašydamas taikyti ieškinio senatį bei atsiliepdamas į ieškovo apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, jog 2022 m. rugpjūčio 18 d. pretenzijoje ieškovas nurodė, kad grindų danga pradėjo atšokinėti ir traškėti „po kurio laiko“ ją išklojus (t. y. ne po 3,5 metų, kaip teigia atsakovai), o kai ji atšokinėjo vis daugiau vietų ir pradėjo traškėti visame name, jam kilo abejonės dėl dangos ir jos išklojimo darbų kokybės. 

41.       Taigi, nors pretenziją dėl grindų traškėjimo ieškovas atsakovams pareiškė 2022 m. rugpjūčio 18 d., išvardinti įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog ginčo pažeidimai atsirado po to, kai ieškovui buvo pateikta Grindų dangos montavimo ir eksploatavimo instrukcija. Apeliantas pagrįstai teigia, kad šių pažeidimų būtų buvę galima išvengti, jeigu atsakovė UAB „Barcini“ grindų dangos pardavimo metu būtų pateikusi prekės dokumentaciją, arba rangovas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, būtų pats šiuos dokumentus išsireikalavęs iš UAB „Barcini“ ir/arba gamintojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad faktinė aplinkybė, jog gavęs minėtą instrukciją ieškovas nesilaikė temperatūrinio režimo ir nurodė, kad grindų atšokimai bei traškesys tolydžio didėjo, gali būti aktuali sprendžiant dėl jam padarytos žalos dydžio, bet tai nėra vienintelė minėtų pažeidimų priežastis.

42.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad grindų dangos dokumentacijos neperdavimas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad grindų dangos įsigijimo metu pirkėjui neperduotose Garantijos sąlygose buvo nurodyta, kad garantija neteikiama, jeigu grindų danga yra sumontuota nesilaikant instrukcijų (dokumentacijos nepateikimas išsyk pažeidė pirkėjo interesus ir susilpnino jo teises reikalauti grindų dangos garantinio aptarnavimo); grindų dangos įsigijimo metu neperduotose montavimo instrukcijose buvo nurodytas dangos eksploatacijai reikalingas temperatūrinis režimas, kuris niekada neturi viršyti 27 laipsnių Celsijaus, analogiška informacija buvo nurodyta ir esploatavimo sąlygose; apeliantas nebuvo informuotas apie šias eksploatavimo sąlygas ir negalėjo pats tokios informacijos gauti, nes aptariami dokumentai buvo parengti jau po grindų dangos įsigijimo. Visa ši informacija pagal savo pobūdį ieškovui turėjo būti pateikta prieš grindų dangos įsigijimą, kad jis galėtų įsivertinti grindų dangos atitikimą gyvenamajam namui bei jos eksploatavimo aplinkybes (Statybos įstatymo 21 straipsnio 16 dalis).

43.       Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyto traškančių vietų kiekio (ne mažiau kaip 10 vienetų, nors 2024 m. sausio 17 d. išvažiuojamame teismo posėdyje buvo nustatyta ne mažiau kaip 17 vietų) nėra reikšmingi ginčo aplinkybių įvertinimui (nėra ginčo dėl su traškesiu susijusios grindų dangos pažaidos), todėl dėl to neapsisakytina.

44.       Remiantis pirmiau nurodyta teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant ne tik į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą bei jų sąsajumą, ir tik iš įrodymų visumos darant išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad apeliacine tvarka vertinamu atveju tinkamesnis ginčo grindų dangos paklojimo būdas yra gamintojo rekomenduojamas mechaninis grindlenčių sujungimas, tačiau atsakovė pardavėja, žinodama apie ieškovo pageidavimą įsigyti klijuojamas grindis, pardavė jam plūdriąsias grindis, nepateikdama nei jų montavimo, nei eksploatavimo instrukcijos; grindų danga atšokusi/traška dėl to, kad buvo sumontuota standžiai, be galimybės plėstis, kad buvo sumontuota grindų dangos kraštuose nenaudojant gamintojo rekomenduoto silikono ir nesilaikant gamintojo Klijavimo instrukcijos nuorodos atlikti klijų sukibimo bandymus, dėl ko grindlentės nėra tolygiai sukibę su grindų pagrindu – klijai po danga užtepti netolygiai, didžioji jų dalis nesukibusi su grindlente ir tik maža dalis klijų sukibusi su pačia grindų danga; grindų danga buvo suklota nesilaikant gamintojo rekomendacijų dėl temperatūrinio režimo (CPK 185 straipsnis).

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

45.       Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis tą žalą privalo atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės sąlygas nustato CK 6.246-6.249 straipsniai.

46.       Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.248 straipsnyje. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (nurodyto straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (3 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (4 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 3 dalies norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, kt.).

47.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, verslininkui pažeidus informacijos atskleidimo pareigą, kyla tam tikros teisinės pasekmės, viena iš jų – verslininko civilinė atsakomybė, taigi vartotojas įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (CK 6.2286 straipsnio 5 dalis). Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui, o pareiga įrodyti, kad informacija buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai, – verslininkui. Verslininkui neįrodžius, kad informacija vartotojui buvo suteikta arba kad ji suteikta tinkamai, yra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021).

48.       Priimamoje nutartyje išvardinti įrodymai pagrindžia ieškovo argumentus, kad įsigyjant grindų dangą jis buvo suklaidintas atsakovės, nes ji, žinodama, kad ieškovas nori įsigyti klijuojamas grindis, neinformavo pirkėjo apie tai, kad tinkamesnis jam parduodamų grindų sumontavimo būdas yra kitas, tuo pačiu nesuteikdama galimybės pirkėjui priimti informuotą sprendimą tiek dėl įsigyjamos grindų dangos klojimo būdo, tiek dėl pačios prekės pasirinkimo; nepateikdama jam grindų montavimo ir eksploatavimo instrukcijos, nesuteikė galimybės pirkėjui pačiam įvertinti, ar ginčo grindų danga atitinka jo individualius poreikius ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai ja naudotis. Tai įrodo neteisėtą pardavėjos neveikimą.

49.       Rangovo pozicija dėl grindų montavimo instrukcijos žinojimo yra dviprasmiška – nors jis tvirtina, kad aplinkybė, jog ieškovas neturėjo grindų dangos montavimo instrukcijos , nereiškia, kad atsakovas taip pat jos neturėjo ar apie ją nežino, tuo pačiu teigia, kad, kadangi darbą atliko iš užsakovo pateiktos medžiagos, ieškovas ir turėjo jam pateikti grindų įsigijimo dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, jų montavimo instrukciją. Vertindamas šią poziciją apeliacinės instancijos teismas remiasi CK 6.663 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statybos darbus vykdančiam rangovui, kuris yra verslininkas, savo srities profesionalas, kuris yra atsakingas užsakovui, kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai kad jis darbus atliks profesionaliai, kokybiškai, panaudodamas reikiamas medžiagas ir technologijas, griežtai laikysis teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų darbų atlikimą, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019, kt.).

50.       Taigi nustatytas faktas, kad grindų danga buvo suklota nesilaikant gamintojo rekomendacijų dėl pirmiau išvardintų jos klijavimo ypatumų ir temperatūrinio režimo bei rangovui akcentuojant, kad, nors ieškovas ir nepateikė montavimo instrukcijos, jis pats tai gerai žino, pagrindžia ieškovo argumentus, jog atsakovas, atlikdamas darbus, nebuvo apdairus ir rūpestingas, nes ginčo grindų dangos klijavimo instrukcija realiai nepasidomėjo, o jei tą instrukciją ir žinojo, jos nesilaikė. Tai įrodo neteisėtus rangovo veiksmus (neveikimą).

51.       Tarp pardavėjos ir rangovo veiksmų/neveikimo ir grindų dangos defektų yra priežastinis ryšys – minėta, kad šių pažeidimų būtų buvę galima išvengti, jeigu atsakovė grindų dangos pardavimo metu būtų pateikusi prekės dokumentaciją, susijusią su jos sumontavimu ir eksploatacija, o rangovas būtų buvęs apdairus, rūpestingas ir grindų klojimo darbus atlikęs pagal jam žinomas gamintojo instrukcijas.

52.       Remdamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų apie atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių grindų danga buvo pažeista (nepaneigė kaltės prezumpcijos).

53.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas įrodė ir prašomos priteisti žalos dydį.

54.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino konstatavęs, kad jis pats yra atsakingas dėl grindų dangos pažeidimo pasekmių, nurodė, jog ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstas, nes į bylą pateiktos dangos išmontavimo ir pakeitimo išlaidos yra hipotetinės (nors nurodoma darbų ir medžiagų kiekiai ir kainos, tačiau šie nuostoliai yra nepatirti); sąmatose nurodyti papildomi darbai, kurių atlikimas būtinas ir nėra pagrindo spręsti, jog šie darbai bus realiai atlikti (pvz., baldų išardymas, surinkimas, saugojimas, pervežimas, naujo stalviršio sumontavimas ir pan.); teismo ekspertės Z. B. sąmata sudaryta pagal sąmatos programoje esančius sprendinius, kurie neatitinka faktinės situacijos, panaudotų medžiagų esančios grindims ir naujų grindų klojimo būdo, todėl neatitinka sąsajumo su byla kriterijaus ir negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, pagrindžiantis būsimuosius ieškovo nuostolius.

55.       Teisėjų kolegija su šiuo vertinimu nesutinka.

56.       Prašydamas priteisti 20 289,9 Eur žalos atlyginimo, ieškovas rėmėsi eksperto N. B. sudaryta sąmata dėl 10 012,68 Eur grindų dangos išardymo darbų ir naujos vinilo dangos grindų įrengimo darbų kainos, UAB (duomenys neskelbtini) parengtu pasiūlymu (sąmata) dėl name esančių baldų ir įrengimų demontavimo ir sumontavimo kainos 9 174,22 Eur ir 1 100 Eur išlaidomis už eksperto N. B. išvados parengimą  iš viso 20 289,9 Eur).

57.       Atsikirtimuose į ieškovo reikalavimą dėl nuostolių dydžio atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimas padengti naujų grindų kainą, senų grindų demontavimo, naujų grindų sumontavimo kaštus yra neproporcingas ir neadekvatus teisių gynimo būdas. Šios išlaidos yra teorinės, t. y., ieškovas gali jų ir nepatirti.  

58.       Formuodamas teismų praktiką dėl žalos dydžio nustatymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, yra išaiškinęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas.

59.       Nurodomoje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasacinio skundo argumento, jog atitinkamos išlaidos nėra neišvengiamos, nes ieškovė gali apskritai jų nepatirti (ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, buvo įvertintos visos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos), taip pat pažymėjo, kad kasatorės nurodoma situacija yra galima – ieškovė nėra pradėjusi paruošiamųjų statybos darbų ir ji kaip fizinis asmuo laisva organizuoti turto atkūrimą jai priimtinu būdu. Tačiau vien tokia aplinkybė, kad ieškovė jų gali ir nepatirti, negali apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą. Šios išlaidos realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotų išlaidų pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą netiesiogines statybos išlaidas pripažinti ieškovės patirta žala.

60.       Remiantis cituojama teismų praktika atmestini atsakovų atsikirtimai, kad ieškovo nurodytos grindų dangos pažeidimų šalinimo išlaidos yra hipotetinės, dar nepatirtos ir dėl to nepagrįstos.

61.       Byloje nėra oficialaus rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad yra galimas atsakovų nurodomas grindų dangos pažeidimo šalinimo būdas papildomai prišvirkščiant klijų pagal sienų perimetrą, o vietose, kuriose yra sudėtingesnis priėjimas nuo krašto, papildomai prišvirkščiant klijų išgręžus sunkiai plika akimi įžiūrimas skylutes (2-3 mm). Vertindama tokį pažeidimų šalinimo būdą, teisėjų kolegija nesiremia atsakovės pateiktu 2023 m. balandžio 25 d. gamintojo darbuotojo P. D. J. elektroniniu laišku, nes jame išdėstyta tik šio darbuotojo asmeninė nuomonė, o ne oficiali gamintojo pozicija, todėl atmestinas teisiškai nepagrįstas atsakovų pasiūlymas dėl minėto pažeidimų šalinimo būdo. Apeliacinės instancijos teismas remiasi teismo ekspertizės išvada, kad esamai grindų dangos būklei ištaisyti būtina visą dangą pakeisti nauja. Atsakovai nėra pateikę lygiaverčio įrodymo, paneigiančio teismo ekspertizės išvadą (CPK 178 straipsnis).

62.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyminis pagrindas sumažinti ieškovui priteistinus nuostolius.

63.       CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

64.       Minėta, kad ieškovas turi kvalifikacijos atestatą eiti ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, taigi jam yra žinoma Statybos įstatymo 19 straipsnio, nustatančio statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ir teises, 1 dalyje reglamentuota statybos techninio prižiūrėtojo pareiga kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai. Nors pastaroji kvalifikacija nesudaro pagrindo nepripažinti ieškovo vidutiniu vartotoju, ji leidžia daryti išvadą, kad įsigijęs grindų dangą be jokios dokumentacijos, pardavėjai nepateikus jos montavimo ir eksploatavimo instrukcijos, ieškovas kaip asmuo, turintis specialių žinių, negalėjo nežinoti, kad tokiu atveju jo namuose bus naudojamas statybos produktas, neturinis normatyvinių techninių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepareikalavęs pardavėjos tuos dokumentus pateikti prekės įsigijimo metu, jis prisiėmė ir atitinkamą tokio statybos produkto panaudojimo riziką.

65.       Be to, nustatyta, kad ieškovas, gavęs prekės eksploatavimo dokumentaciją, sužinojo apie ginčo dangos naudojimo temperatūrinį režimą, tačiau jo nesilaikė. Nors apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog  grindų danga buvo suklota nesilaikant gamintojo rekomendacijų dėl temperatūrinio režimo, faktas, kad ji ir toliau buvo perkaitinama bei aplinkybė, jog byloje negalima palyginti pažeidimų, atsiradusių dėl perkaitinimo dangos įrengimo metu ir tos pačios priežasties apspręstų pažeidimų kiekio nuo 2021 m. gruodžio 23 d. (byloje tokių duomenų nėra), taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog apelianto nuostoliai padidėjo dėl jo paties veiksmų.

66.       Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui priteistina nuostolių suma sumažintina pusiau (iki 10 144, 95 Eur) (CPK 185 straipsnis).

67.       Ieškovas prašo taikyti atsakovams solidarią atsakomybę.

68.       Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal ieškovo nurodomame CK 6.296 straipsnyje įtvirtintą normą, jeigu žala atsirado dėl kelių asmenų (pavyzdžiui, netinkamos kokybės produkto gamintojo ir asmens, įkomponavusio šį produktą į kitą daiktą) veiksmų, šie asmenys atsako solidariai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl 10 144, 95 Eur žalos atlyginimas iš atsakovų priteistinas solidariai.

69.       CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).  

Apeliacinės instancijos teismo išvados

70.       Nurodyti motyvai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vartojimo pirkimo-pardavimo ir vartojimo rangos teisinių santykių dalyvių civilinę atsakomybę, netinkamai pritaikė ją reglamentuojančias materialinės teisės normas bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias  civilinio proceso teisės normas, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovo ieškinys patenkintinas iš dalies.

71.       Pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis, kuria ištaisyti byloje dalyvaujančių asmenų pavardžių ir vardų rašymo apsirikimai, yra sudėtinė apeliacine tvarka įvertinto sprendimo dalis, todėl dėl jos atskirai nepasisakytina. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ši nutartis netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui jas priteisiant proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

73.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 8167, 50 Eur advokato pagalbos išlaidų, 350 Eur ekspertės apklauso išlaidų, 2 057,00 Eur teismo ekspertizės atlikimo išlaidų, sumokėjo po 457 Eur žyminio mokesčio pareiškiant ieškinį ir paduodant apeliacinį skundą, sumokėjo 2420 Eur advokato pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 13 908,50 Eur.

74.       Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 9037,74 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovas – 5656,75 Eur advokato pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2637,80 Eur, atsakovas – 2601,50 Eur advokatų pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso atsakovė patyrė 11 675,54 Eur, atsakovas – 8258,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75.       Visų šalių patirtos advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, atitinka advokatų darbo apimtį byloje (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

76.       Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovui iš atsakovų priteistina 6954,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (13 908,50/2) (po 3477, 12 Eur iš kiekvieno atsakovo), iš ieškovo atsakovei priteistina 5837,77 Eur (11 675,54/2) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovui priteistina 4129,12 Eur (8258,25/2) bylinėjimosi išlaidų. Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 2360,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (5837,77-3477,12), iš ieškovo atsakovui priteistina 652 Eur (4129,12 - 3477,12) bylinėjimosi išlaidų.

77.       Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius jas byloje dalyvaujantiems asmenims, ieškovui ir atsakovams tenkanti šių išlaidų dalis nesiekia 8 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas iš jų nepriteistinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,  

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 22 d. sprendimą.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Barcini“, juridinio asmens kodas 304395971, ir R. P. 10 144, 95 Eur (dešimt tūkstančių šimtą keturiasdešimt keturis eurus 95 centus) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Barcini“, juridinio asmens kodas 304395971, 2360,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 65 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P. 652 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                          Virginija Gudynienė  

Žibutė Budžienė

Edita Šliumpienė