Civilinė byla Nr. e2A-877-933/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00462-2022-3

        Procesinio sprendimo kategorijos:

        2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stingeris“ ieškinį atsakovui Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stingeris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86)“ (pirkimo Nr. 590053) (toliau – ir Pirkimas) Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų nuostatas dėl Pirkimo objekto neskaidymo; 2) pripažinti neteisėtais Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte numatytus ekonominio naudingumo kriterijus: prekių pristatymo terminas T2, papildomi užtaisai T3, informacijos rodymas ant įtaiso T4, išperkamas kiekis T5 (pastaba – ieškinio reikalavime ir pirmosios instancijos teismo sprendimo 1 punkte neteisingai nurodyti kriterijų numeriai: Prekių pristatymo terminas T3 (sprendime T2), papildomi užtaisai T4, informacijos rodymas ant įtaiso T5, išperkamas kiekis T6); 3) pripažinti neteisėtais Pirkimo Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktus; 4) Pirkimą nutraukti; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė, ginčydama Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų teisėtumą, nurodė, kad atsakovas privalėjo Pirkimo objektą skaidyti į dvi dalis: į elektros šokų įtaisų pirkimą ir į elektros šoko įtaisų užtaisų pirkimą, nes elektros šoko įtaisai ir užtaisai nėra taip techniškai susiję, kad jie negalėtų būti įsigyjamai atskirai. Pirkimo objekto neišskaidymas sumažino tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nes sertifikuotų elektros šoko įtaisų užtaisų, tinkamų Taser elektros šoko įtaisams, tiekimą galėtų užtikrinti daugiau tiekėjų, pvz. ieškovė. Be to, tokios pirkimo objekto skaidymo praktikos atsakovas laikėsi prieš tai organizuotuose pirkimuose. Ieškovės manymu, ji tinkamai pasinaudojo kilusio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nes atsakovui pateiktoje pretenzijoje nurodė, kad elektros šoko įtaisai ir jų užtaisai turėtų būti perkami atskirai.

3.       Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23 ir 24 punktuose nustačius nepagrįstus ir techniškai specifinius reikalavimus konkretiems elektros šoko įtaiso techniniams parametrams, yra pažeidžiamos jos teisės konkuruoti Pirkime ir siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes ji negali pasiūlyti atsakovui Pirkimu įsigyti jos atstovaujamo gamintojo PhaZZer funkciškai lygiaverčių elektros šoko įtaisų, kadangi jie neatitinka nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų visumos. Nustatyti reikalavimai riboja konkurenciją, nes Techninėje specifikacijoje turi būti nustatyti minimalūs būtini techniniai reikalavimai, o visi kiti funkcionalumai ar techninės savybės, kurios nėra būtinos minimaliam kokybiškam įtaiso veikimui, gali būti naudojami tik kaip papildomi pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai.

4.       Anot ieškovės, Pirkimo Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra neteisėti, nes naudingumo balų skyrimas už prekių pristatymo terminą yra palankus jau Lietuvos rinkoje veikiančiam vieninteliam tiekėjui, kuris, nors ir siūlydamas didesnę kainą, tačiau, turėdamas prekių atsargų, gali pasiūlyti trumpesnį prekių pristatymo terminą, kas didina jo šansus laimėti Pirkimą. Tuo tarpu ieškovė negali užsisakyti didesnių prekių kiekių, nes šios Lietuvoje dar nėra parduodamos ir sandėliuojamos. Vertindama papildomų balų skyrimą už didesnio kiekio užtaisų pasiūlymą, ieškovė nurodė, kad šis kriterijus atskleidžia, jog būtent tokiu būdu atsakovas siekia įsigyti dvi prekių grupes, neteisėtai neskaidydamas Pirkimo į dvi dalis. Balų už minimalų išperkamą kiekį numatymas, ieškovės vertinimu, yra betikslis, nes kiekvienas tiekėjas turi galimybę nurodyti mažiausią galimą kiekį – 1 vnt. Naudingumo balai už papildomos informacijos rodymą ant elektros šoko įtaiso, kai nėra aišku, kokios informacijos nurodymas ant elektros šoko įtaisų užtikrintų galimybes efektyviau naudoti elektros šoko įtaisą, neduoda apčiuopiamos naudos ir yra nepagrįstas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1. ir 2.1.2 punktų sąlygas neteisėtomis; pripažino Pirkimo Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų reikalavimus, Specialiųjų sąlygų 6.2 punkto pasiūlymų vertinimo kriterijus T2, T4, T5 neteisėtais ir nutraukė viešojo pirkimo procedūras; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 964,43 Eur žyminio mokesčio bei 5 909,68 Eur vertimo ir advokato pagalbos išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas

6.       Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė siekį dalyvauti Pirkime pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas bei įrodė savo subjektinių teisių pažeidimo egzistavimą, nes: ieškovė turi Ginklų, šaudmenų, jų dalių ir ginklų priedėlių importo ir eksporto, prekybos civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais, ginklų nuomos licenciją; pasiūlymą Pirkime teiktų jungtinės veiklos pagrindu kartu su elektros šoko įtaisų gamintoju PhaZZer; ieškovė neginčija Techninės specifikacijos 29–31 punktų reikalavimų, nes jos ketinami siūlyti elektros šoko įtaisai ir užtaisai atitinka nurodytus reikalavimus.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Teismas, įvertinęs ieškovės atsakovui teiktos pretenzijos bei ieškinio turinį, darė išvadą, kad ieškovė pretenzijoje aiškiais žodžiais, tiesiogiai nekvestionavo Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų neteisėtumo, nesuformulavo reikalavimo pripažinti neteisėtais šiuos Pirkimo sąlygų punktus, o reikalavimą dėl nurodytų Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis suformulavo tik ieškinyje. Todėl, pasak teismo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, ginčydama Pirkimo Specialiose sąlygose nustatyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus, suteikiančio balų už papildomų 2 užtaisų siūlymą, teisėtumą tuo aspektu, kad jį nustatant yra slepiamas neįvykęs užtaisų pirkimas, kartu kvestionavo ir Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų teisėtumą. Priešingas vertinimas suponuotų menamų ar tariamų ieškovės reikalavimų nagrinėjimą ir nepagrįstą ikiteisminės ginčo stadijos apimties nustatymą. Atsakovo atsakymo argumentai taip pat patvirtina, kad ikiteismine tvarka nebuvo sprendžiama dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų neteisėtumo.

8.       Teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti civilines procesines pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 2 punkte, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti. Teismas taip pat pažymėjo, kad Pirkimo Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.2.1 punktų neteisėtumas nėra akivaizdus, todėl ex officio (savo iniciatyva) dėl jų (ne)teisėtumo nepasisakys.

9.       Ieškovė taip pat prašė pripažinti neteisėtais Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų reikalavimus ir Pirkimo Specialiose sąlygose (6.2 punkte) nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T2, T3, T4, T5. Nors atsakovui pareikštoje pretenzijoje ieškovė, kvestionuodama Pirkimo sąlygų teisėtumą, Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23 punktus prašė ne pripažinti negaliojančiais ar panaikinti, bet juos pakeisti, o ieškinyje šias sąlygas prašo pripažinti neteisėtomis, tačiau, pasak teismo, faktinės aplinkybės, dėl kurių Pirkimo sąlygas prašoma pripažinti negaliojančiomis, pretenzijoje ir ieškinyje yra tapačios. Be to, teismas, tik pripažinęs pirkimo sąlygas neteisėtomis, gali vertinti jų pakeitimo galimybę, todėl konstatavo, kad ieškovė, ieškinyje pareikšdama reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir neprašydama jų pakeisti, iš esmės sumažino pretenzijoje keltus reikalavimus, dėl ko teismas nusprendė, jog aptariami reikalavimai patenka į nagrinėjamos bylos ribas. Techninės specifikacijos 24 punkto reikalavimo ir Pirkimo Specialiųjų sąlygų pasiūlymo vertinimo naudingumo kriterijų T2, T3, T4, T5 pretenzija ieškovė atsakovo prašė atsisakyti, kas, teismo vertinimu, laikytina reikalavimu jas panaikinti ar pripažinti neteisėtomis.

10.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės pretenzijoje nebuvo suformuluoto reikalavimo nutraukti Pirkimą, dėl ko toks reikalavimas, pareikštas ieškiniu, nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Tačiau darė išvadą, kad pagal pretenzijoje ir ieškinyje pateiktus analogiškus argumentus dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, teismas gali spręsti dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurių neteisėtumas bus nustatytas, padarinių ir ex officio nutraukti pirkimą, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas.

Dėl ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų visumos teisėtumo vertinimo

11.       Teismas pažymėjo, kad apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai. Atsakovas, nustatydamas ieškovės ginčijamus reikalavimus, turėjo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti tokį pasirinkimą bei įrodyti, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas, o tiekėjų konkurencija nebuvo nereikalingai ir dirbtinai apribota.

12.       Teismas, įvertinęs ginčijamus Techninės specifikacijos reikalavimus, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija nepaneigė, jog ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai (jų derinys) yra pritaikyti vieno gamintojo prekėms – elektros šoko įtaisų Taser gamintojui (pvz., neįrodė, kad egzistuoja kiti gamintojai, tiekėjai, galintys pasiūlyti atsakovo Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui), kas netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus (ieškovę). Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog Pirkimo tikslo – įsigyti atsakovui reikalingus ir tinkamos kokybės elektros šoko įtaisus (su komplektacija) racionaliai naudojant tam skirtas lėšas negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Teismas nusprendė, kad atsisakius konkurenciją ribojančių sąlygų (atsakovui neįrodžius objektyvaus jų visumos nustatymo būtinumo), būtų užtikrinta didesnė tiekėjų konkurencija, taigi ir galimybė gauti ekonomiškai naudingesnių pasiūlymų.

Dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo

13.       Teismas, vertindamas Techninės specifikacijos 10 punktą, atsižvelgė į teisės aktų, susijusių su elektros šoko įtaiso panaudojimu, reglamentavimą, ir sprendė, kad teisės aktų nuostatose iš esmės yra nustatytas elektros šoko įtaiso naudojimas ciklais, t. y. jo veikimas 5 sekundžių trukmės ciklu, nuspaudžiant ir atleidžiant gaiduko svirtelę ir galimybė tokį ciklą pakartoti kelis kartus. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad toks naudojimas yra rekomendacinis, nes teisės aktuose yra aptariamos tik taktinės užtaisų naudojimo rekomendacijos, o tam, jog pagal rekomendacijas užtaisų naudojimas būtų taktiškai teisingas, daromos nuorodos į paties įtaiso naudojimo tvarką.

14.       Teismas nusprendė, kad atsakovo anglų kalba pateikta įtaiso Taser informacija apie jo panaudojimą nepaaiškina ir nepateisina Techninės specifikacijos 10 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl neriboto elektros šoko įtaiso aukštos įtampos generavimo laiko techninės charakteristikos būtinumo šio įtaiso funkcijoms vykdyti. Nors atsakovas tvirtino, kad tik neribotas (nepertraukiamas) elektros šoko įtaiso generuojamas laikas gali užtikrinti jį naudojančių pareigūnų saugumą, tačiau atsakovui nepateikus šiuos argumentus objektyviai pateisinančių įrodymų, teismas nusprendė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, jog ši Pirkimo sąlyga yra pritaikyta vieno gamintojo prekėms, dėl ko ji nepagrįstai suvaržo konkurenciją ir yra neteisėta.

15.       Teismas dėl Techninės specifikacijos 14 punkto reikalavimo pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog tokį reikalavimą atitinka ne tik Taser elektros šoko įtaisas, bet ir kitų gamintojų elektros šoko įtaisai ir, kad objektyviai egzistuoja būtinumas nustatyti tokį tik vieno gamintojo produktui būdingą reikalavimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog ir pats atsakovas negali vienareikšmiškai paaiškinti nurodytu žymėjimu suteikiamo atsparumo apimties (ar atsparus tik nedideliam lietui ar ir dulkėms). Įtaisui Taser sušlapus jo naudoti negalima. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė šio reikalavimo pateisinimo, toks reikalavimas suvaržo konkurenciją, todėl teismas jį pripažino neteisėtu.

16.       Vertindamas Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimą, teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose yra numatyta, jog mechaninis taikiklis padeda nusitaikyti. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat pripažino, jog nors PhaZZer elektros šoko įtaisas neturi mechaninio taikiklio, tačiau, esant poreikiui, galima jį uždėti, todėl iš esmės galėtų pasiūlyti elektros šoko įtaisus su sukomplektuotais nuimamais / uždedamais mechaniniais taikikliais, kas atitiktų šį Techninės specifikacijos reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas, nors ir įvertinęs Techninės specifikacijos reikalavimų visumą, įskaitant ir šį reikalavimą, kaip pritaikytą vienam gamintojui, pripažino juos neteisėtais, tačiau pažymėjo, kad atskirai vertinant Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimą, jis galėtų būti nustatytas.

17.       Teismas Techninės specifikacijos 23 punkto reikalavimą pripažino neteisėtu, nes nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ši elektros šoko įtaiso ypatybė užtikrina greitesnį užtaiso pakeitimo laiką ir tai patvirtina ilgametė elektros šoko įtaiso Taser naudojimo praktika.

18.       Teismas darė išvadą, kad Techninės specifikacijos 24 punkto reikalavimas riboja konkurenciją, dėl to jį pripažino neteisėtu. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog gamintojų Sfariland, Blachawk dėklai, įgyvendinantys nustatytą Techninės specifikacijos reikalavimą, yra pritaikyti ne tik Taser elektros šoko įtaisui, bet ir kitų gamintojų elektros šoko įtaisams bei, kad gali užtikrinti ir kitų gamintojų į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą. Taip pat, anot teismo, atsakovas neįrodė, kad tik vieninteliu būdu, koks yra įvardintas Techninėje specifikacijoje, gali būti užtikrinamas į dėklą įdėto įtaiso saugus laikymas.

Dėl Pirkimo Specialiųjų sąlygų 6.2.punkte nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų T2, T3, T4, T5 teisėtumo

19.       Teismas nusprendė, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 „Prekių pristatymo terminas“ nustatymas nepagrįstas ekonominės naudos gavimu, jis neproporcingas Pirkimo tikslui, todėl jį pripažino neteisėtu. Teismas, atsižvelgė į tai, kad pagal viešojo pirkimo sutartį prekės nebus tiekiamos iš karto, ieškovas tiekėjui užsakymus formuos iš anksto pagal faktinį poreikį, į tai, jog, pagal tokį išankstiniu planavimu pagrįstą užsakymų ir prekių pateikimo modelį, atsakovą iš esmės tenkina maksimaliu nurodytas 180 dienų prekių pristatymo terminas, taip pat į tai, kad atsakovas nepagrindė trumpesnio termino svarbos sukuriant jam ekonominę naudą.

20.       Teismo vertinimu, neįrodyta, kad ekonominio vertinimo kriterijumi T3 „Papildomi užtaisai“ atsakovas siekė apeiti prievolę skaidyti pirkimą, bandant atskirai įsigyti užtaisus, todėl nusprendė, jog ieškovė neįrodė šio kriterijaus neteisėtumo ir šio ieškinio reikalavimo netenkino.

21.       Teismas pripažino neteisėtu ekonominio vertinimo kriterijų T4 „Informacijos rodymas ant įtaiso“ dėl jo neaiškumo, neobjektyvumo ir neatitikimo skaidrumo principui.

22.       Teismas sutiko su ieškove, kad ekonominio vertinimo kriterijus T5 „Išperkamas kiekis“ yra neteisėtas dėl neatitikimo racionaliam lėšų naudojimo principui viešuosiuose pirkimuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog ginčijamu kriterijumi yra sukuriama ekonominė nauda. Šis kriterijus suponuoja prielaidą didėti prekės kainai, nes kuo mažiau prekės vienetų tiekėjas patieks, tuo bus didesnė vieneto kaina.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Apeliaciniame skunde atsakovas Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1.                      Teismas pažeidė pareigą viešųjų pirkimo bylose būti aktyviu arbitru, nes net ir prašomas atsakovo iki galo neįsitikino ieškovės teisinio suinteresuotumo realumu ir pagrįstumu; atliko tik formalų vertinimą, remdamasis klaidinga prielaida, kad ieškovė neginčija Techninės specifikacijos 29–31 punktų, tačiau su kvalifikacijos reikalavimo atitikties vertinimu sutampantį atsakovo prašymą patikrinti ieškovės galimybę pasiūlyti Pirkimo objektą, turintį privalomą CE ženklinimą, ignoravo, nors neturint tokio ženklinimo ieškovė realiai negali dalyvauti Europos Sąjungos pirkimuose, dėl ko net ir paskelbus naują, analogišką pirkimą, ieškovė potencialių ir (ar) realių subjektinių savo teisių negalės įgyvendinti. Realaus teisinio suinteresuotumo nebuvimą patvirtina ir tai, kad ieškovė iki pasiūlymų pateikimo termino Pirkime pabaigos nebuvo sudariusi jungtinės veiklos sutarties ir tik prasidėjus teisminiam ginčui pradėjo derybas su siūlomų prekių gamintoju.

23.2.                      Teismo vertinimas, kad atsakovas nepakankamai pagrindė Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumą ir reikalingumą, nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Teismas nenurodė kaip dar atsakovas turėtų pagrįsti jam reikalingų techninių savybių prekių poreikį, dėl ko pažeidė CPK 263 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, kurių poreikiams užtikrinti atsakovas ir organizuoja Pirkimą, eliminuodamas galimybę šiems asmenims patiems pagrįsti jiems reikalingų techninių savybių prekių poreikį.

23.3.                      Teismas padarė klaidingą prielaidą, kad techninių charakteristikų deriniu atsakovas dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, nes ignoravo aplinkybę, jog tik nustatytas techninių savybių derinys gali užtikrinti specialiojo statuso subjektų poreikį ir dėl šio objekto specifiškumo galinčios atsirasti žalos asmenų bei gyvūnų gyvybei ar sveikatai grėsmės maksimalų eliminavimą. Atsakovui įrodžius, kad dėl pirkimo specifiškumo detalūs reikalavimai Pirkimo objektui buvo būtini, tai negali būti traktuojama kaip konkurencijos suvaržymas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nustatytų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo objektas teisėsaugos institucijoms nėra reikalingas. Be to, rinkoje egzistuoja nemažai elektros šokų gamintojų, gaminančių iš esmės panašių Pirkimo sąlygoms techninių specifikacijų modelius, pvz., Husha (modeliai MD-TX100P ir MD-TX200P), JIUN-AN TECHNOLOGY CO., LTD (modeliai Raysun X-1, Raysun A-3), Albaraklar (modelis Wattozz), Magen (Magen 5-shot electro-shocker).

23.4.                      Teismas, vertindamas atsakovo argumentaciją bei įrodymus, pagrindžiančius Techninės specifikacijos 10 punkto reikalingumą, iš esmės nepateikė motyvų ar paaiškinimų, leidžiančių įsitikinti tokio vertinimo objektyvumu. Teismas referavo į teisinį reguliavimą, kuris nustato ne bet kokių elektros šoko įtaisų, o būtent Taser prietaisų naudojimo tvarką, t. y. tai nėra bendrai visiems (ar bet kokiems) elektros šoko įtaisams taikomi įstaigų vidaus teisės aktai, be to, sprendimui pagrįsti iš esmės rėmėsi rekomendacinio pobūdžio nurodymais, bandydamas tai susieti ir su prietaiso naudojimo instrukcija, nenurodant konkrečių tokios instrukcijos punktų, kas, atsakovo vertinimu, neturi tiesioginio loginio ryšio su Techninės specifikacijos 10 punkto pagrįstumu bei reikalingumu, dėl ko padarė klaidingą prielaidą, kad teisės aktai nustato kitokią įtaiso naudojimo tvarką.

23.5.                      Techninės specifikacijos 10 punkte nustatytas reikalavimas yra būtinas, pagrįstas ir objektyvus, nes pareigūnas gali aukštos įtampos generavimą nutraukti po 6, 7 ar 8 sekundžių ir tada asmuo nebus veikiamas du kartus po 5 sekundes, nes paspaudus vieną kartą elektros šoko įtaiso nuleistuką aukšta įtampa yra generuojama 5 sekundes, o to neužtekus paveikti asmens ar gyvūno, tektų spausti nuleistuką antrą kartą ir aukštos įtampos generavimas vyktų vėl 5 sekundes, t. y. bendrai jau 10 sekundžių. Elektros šoko įtaisui turint galimybę nuspaudus nuleistuką generuoti aukštą įtampą neribotą laiką, pareigūnas gali nutraukti veikimą po to, kai įvertina, kad asmens pasipriešinimas yra palaužtas, o tam gali užtekti, pvz., 6, 7, arba 8 sekundžių. Atsakovas teismui pateikė būtent tokį elektros šoko panaudojimo atvejį, nurodytą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 5-S-9943 „Dėl elektros šoko įtaisų naudojimo“, kuris liko neįvertintas.

23.6.                      Teismas nepagrįstai atmetė paaiškinimus dėl Techninės specifikacijos 14 punkto, nors atsakovas pagrindė, kad toks reikalavimas iš esmės nustatytas siekiant užtikrinti kuo ilgesnę elektroninio įtaiso eksploataciją (turint omenyje, kad dažnai jis naudojamas ne uždarose patalpose), o ne nuolat naudoti jį esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms. Šis reikalavimas suformuluotas ne pritaikant jį vienam konkrečiam tiekėjui, o dėl to, kad įtaisas būna naudojamas Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, kurios nėra itin palankios elektroniniams prietaisams.

23.7.                      Dėl Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimo teisėtumo atsakovas nepasisakė, nes sutiko su teismo vertinimu, kad toks reikalavimas gali būti nustatomas ir yra pagrįstas, tačiau nesutiko su teismo vertinimu, kad šio ir kitų Techninės specifikacijos reikalavimų visuma savaime suponuoja ir šio reikalavimo neteisėtumą. Mechaninius taikiklius turi visi trumpieji šaunamieji ginklai (pistoletai ir revolveriai), kurių efektyvus panaudojimas yra iki 10 metrų (ne tik elektros šoko įtaisas Taser, bet ir tokie elektros šoko įtaiso Husha modeliai kaip MD-TX100P, MD-TX200P, JIUN-AN TECHNOLOGY CO., LTD modelis Raysun X-1, Albaraklar modelis Wattozz, Magen 5-shot electro-shocker).

23.8.                      Teismas, vertindamas Techninės specifikacijos 23 punktą, nepagrįstai suabsoliutino įrodinėjimo standartą, įpareigodamas atsakovą įrodymais pagrįsti akivaizdų ir visiems žinomą faktą, kad daiktą, esantį tiesiai po ranka, lengviau pasiekti, nei esantį ant diržo. Atsakovas teikė tai patvirtinančią filmuotą medžiagą.

23.9.                      Teismas nevertino Techninės specifikacijos 24 punkto pagrįstumo. Su Taser elektros šoko įtaisais yra naudojami ne Axon gaminami dėklai, o kitų gamintojų, kurie negamina pačių elektros šoko įtaisų, t. y. toks reikalavimas nėra pritaikytas išimtinai Taser elektros šoko įtaisui. Atsakovas neteigė, kad tik vieninteliu, Techninės specifikacijos 24 punkte nurodytu būdu gali būti užtikrinamas į dėklą įdėto įtaiso saugus laikymas, tačiau toks funkcionalumas labai padeda stresinėse situacijose pareigūnui įdėti elektros šoko įtaisą negalvojant apie jo saugiklio įjungimą.

23.10.                      Nepagrįstai kvestionuojama vertinimo kriterijaus T2 „Prekių pristatymo terminas“ svarba, nes atsakovas prekes užsako pas tiekėją iš karto po to, kai gauna teisėsaugos institucijos paraišką nupirkti reikiamą kiekį prekių ir nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti pristatymo terminas, kurio trukmė tiesiogiai koreliuoja su galimybe efektyviai ir operatyviai vykdyti atsakovui pavestą funkciją, t. y. aprūpinti teisėsaugos institucijas joms reikalingais elektros šoko įtaisais. Juo labiau kad teisėsaugos institucijoms, atsižvelgiant į Lietuvos geopolitinius iššūkius, toks poreikis gali iškilti bet kada ir tam tikrais atvejais ypač svarbu, kad poreikis būtų patenkintas kuo skubiau. Teismas neįsigilino į aspektą, kad nei vienas tiekėjas negali sandėliuoti šių prekių Lietuvoje – importuotojas galės būti tik specialųjį statusą turintis subjektas.

23.11.                      Vertinimo kriterijus T4 „Informacijos rodymas ant įtaiso“ suformuluotas aiškiai ir objektyviai bei nepriklauso nuo subjektyvaus teikėjo požiūrio, t. y. papildomos informacijos rodymas ar nerodymas ant įtaiso yra fakto klausimas ir negali būti subjektyviai interpretuojamas. Dėl tų pačių priežasčių šio kriterijaus neįmanoma vertinti ir dviprasmiškai ar neskaidriai.

23.12.                      Teismas neįsigilino į vertinimo kriterijų T5 „Išperkamas kiekis“ ir pirkimo specifiką bei tai, kad pačiam atsakovui pirkimo objektas nėra reikalingas, t. y. jis bus pateikiamas dalimis specialiojo statuso subjektams pagal jų poreikius (kurie nuolat kinta). Mažindama savo įsipareigojimų apimtis, perkančioji organizacija įgyja bei užsitikrina lankstumą, kartu ir galimybę išvengti neigiamų finansinių (ekonominių) pasekmių tuo atveju, jeigu jai realiai prireiktų mažesnio kiekio prekių, nei yra suplanuota ir numatyta viešojo pirkimo organizavimo metu (siekiama sumažinti riziką atsakovui neišpirkti viso pradinio įsipareigoto išpirkti kiekio (100 vnt. per 36 mėn.). Taigi, šis kriterijus užtikrina VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų naudojimo principą.

24.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Stingeris“ prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

24.1.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, nes: 1) bylos dalykas yra konkurenciją ribojančių Pirkimo sąlygų teisėtumo, o ne ieškovės hipotetinio pasiūlymo vertinimas. Atsakovas, siekdamas, kad teismas vertintų ieškovės hipotetinį pasiūlymą, bando nepagrįstai ir neteisėtai išplėsti ginčo ribas. Byloje teismas neturi nei pareigos, nei pagrindo išeiti iš už ieškinio ribų, sprendžiant koks galėtų būti ieškovės ateityje parengtas pasiūlymas ir, ar jis atitiktų Techninės specifikacijos 29–31 punktus. Juo labiau kad atsakovas nekelia savarankiškų reikalavimų dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo Techninės specifikacijos 29–31 punktams; 2) ieškovei su būsimais partneriais iš anksto, dar vykstant ginčui, sudaryti jungtinės veiklos sutartį prioriteto nebuvo. Į bylą pateikta jungtinės veiklos sutartis su elektros šoko įtaisų gamintoju PhaZZer Global., suteikianti ieškovei teisę atstovauti gamintoją ir tiekti įtaisus į rinką; 3) ieškovė yra pasaulinio elektros šokų gamintojo PhaZZer Global atstovė Lietuvoje, turinti Ginklų, šaudmenų, jų dalių ir ginklų priedėlių importo ir eksporto, prekybos civilinėje apyvartoje ginklais, šaudmenimis, jų dalimis ir ginklų priedėliais, ginklų nuomos licenciją, t. y. ieškovės vykdoma veikla gali atliepti Pirkimo objektą.

24.2.                      Teismas tinkamai įvertino visus šalių pateiktus įrodymus ir motyvavo sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui įrodinėjimo našta buvo apsunkinta ar kitaip apribota. Atsakovas turėjo galimybes teikti įrodymus, įskaitant, gautus iš trečiųjų asmenų (institucijų), kuriuos aprūpina elektros šoko įtaisais, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtino atsakovo teiginių. Teismas neturi pareigos nurodyti atsakovui, kaip jis turėtų įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį, tokiu atveju būtų pažeisti dispozityvumo ir rungimosi principai. Juo labiau kad atsakovas pats organizavo Pirkimą ir yra perkančioji organizacija, todėl jam tenka pareiga turėti įrodymus dėl teisėtų Pirkimo sąlygų parengimo. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą.

24.3.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad Techninės specifikacijos reikalavimų visuma yra ribojanti sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų ir dėl to pažeidžia ieškovės teises ir interesus dalyvauti Pirkime. Rinkoje, kuri yra iš esmės monopolinė, techninės specifikacijos reikalavimai (tiek atskiri reikalavimai, tiek jų visuma) privalo būti suformuoti taip, jog būtų sudaromos sąlygos viešajame pirkime vykti konkurencijai ir dalyvauti potencialiems konkurentams, galintiems atliepti Pirkimo objektą. Atsakovas Techninę specifikaciją suformavo itin išsamiai ir detaliai, akivaizdžiai pritaikant Taser elektros šoko įtaisui. Atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo kompanijas, neva, gaminančias ginčo Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančius elektros šoko įtaisus su komplektacija, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šios kompanijos turėtų teisę veikti Europos Sąjungoje ir dalyvauti Lietuvoje vykdomame Pirkime ar, jog šių kompanijų atstovai domėjosi Pirkimu. Be to, atsakovo nurodomų gamintojų produktai neatitinka ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų visumos.

24.4.                      Teismas nusprendė ne tik dėl kumuliatyvaus ieškovės ginčijamų Techninės specifikacijos reikalavimų neteisėtumo, tačiau ir detaliai įvertino kiekvieną ieškovės ginčijamą Techninės specifikacijos reikalavimą atskirai, atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus, ir pagrįstai nusprendė, kad net ir vertinant atskirai ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai yra neteisėti.

24.5.                      Teismo išvada, kad Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimas riboja sąžiningą konkurenciją ir dėl to neteisėtas, yra pagrįsta ir teisinga, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio reikalavimo būtinumą ir reikalingumą bei paneigiančių tokio reikalavimo pritaikymą vienam gamintojui Axon. Tokio reikalavimo nepagrindžia ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m gegužės 16 d. raštas, nes aplinkybė, kad toks funkcionalumas yra pritaikomas praktikoje, negali pagrįsti būtinumo Techninėje specifikacijoje įtvirtinti tokį specifinį reikalavimą, pritaikomą tik vienam gamintojui. Kita vertus, pateiktas įrodymas patvirtina, kad visoje teisėsaugos institucijų sistemoje per visą elektros šoko naudojimo praktiką nustatytas tik vienintelis atvejis, kuomet policijos pareigūnams (galimai) kilo poreikis panaudoti elektros šoko įtaisą ilgiau kaip 5 sekundes, t. y. 8 sekundes. Ieškovės siūlomas gamintojo PhaZZer elektros šoko įrenginys aukštos įtampos generavimą gali nutraukti tiek po 6, 7 ar 8 sekundžių. Be to, nepertraukimas, ilgiau kaip 5 sekundes trunkantis aukštos įtampos generavimas nėra leidžiamas elektros šoko įtaisų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra nepagrįstas ir nesuderinamas su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnyje nustatytu kankinimų ir nežmoniško elgesio draudimu.

24.6.                      Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, kad Techninės specifikacijos 14 punkte nurodytą reikalavimą atitinka ne tik vieno gamintojo Axon elektros šokas Taser, bet ir patvirtintų tokio reikalavimo būtinumą ir pritaikomumą praktikoje. Elektros šoko naudojimas sušlapus yra draudžiamas pagal teisės aktus, dėl ko toks reikalavimas yra ne tik neteisėtas, bet ir nelogiškas, keliantis grėsmę pačių pareigūnų sveikatai ir / ar gyvybei. Be to, Pirkimo objektą sudaro elektros šoko įtaisai su komplektacija, į kurią įeina ir dėklas, kuris užtikrina įtaiso apsaugą nuo aplinkos poveikio.

24.7.                      Techninės specifikacijos 23 punkto reikalavimas yra perteklinis ir riboja konkurenciją (tokį reikalavimą atitinka tik vienintelio gamintojo Axon gaminami elektros šokai Taser), nes: 1) poreikis turėti vietą atsarginiam užtaisui yra patenkinamas vieta atsarginiam užtaisui dėkle prie diržo; 2) papildomo užtaiso laikymas ant rankenos yra nepriimtinas (mažina pareigūno patogumą (dėl didesnių gabaritų) nešioti prietaisą, juo naudotis (lyginant su kitais rinkoje siūlomais prietaisais, toks reikalavimas pailgina rankeną net 4 cm, t. y. net 31 proc.), didina užkliuvimo tikimybę, prietaiso svorį (kai ant jo rankenos yra uždėtas papildomas užtaisas, ir t. t.); 3) užtaiso keitimas nėra daromas „akių lygyje“, nes tai nepatogu; 4) nėra objektyvių duomenų, kad užtaiso paėmimo nuo diržo laikas skiriasi nuo paėmimo nuo rankenos.

24.8.                      Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tik Techninės specifikacijos 24 punkte nurodytu vieninteliu būdu gali būti užtikrinamas saugus elektros šoko įtaiso naudojimas, nepateikė duomenų, koks skaičius nelaimingus atsitikimus sukėlusių atsitiktinių šūvių užfiksuotas naudojant kitokius elektros šoko įtaisų dėklus. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, kad saugus į dėklą įdėto įtaiso laikymas gali būti užtikrinamas ne tik Techninės specifikacijos 24 punkte reikalaujamu būdu, todėl toks reikalavimas yra perteklinis, riboja konkurenciją ir neteisėtas, pritaikytas vienam gamintojui.

24.9.                      Atsakovo argumentai dėl vertinimo kriterijaus T2 yra nelogiški, nes jei atsakovui būtų kritiškai svarbūs prekių pristatymo terminai, jis tokį reikalavimą nustatytų Techninėje specifikacijoje, o ne ekonominio naudingumo kriterijuose. Šio kriterijaus nustatymas ekonominio naudingumo kriterijuose neužtikrina, kad Pirkimą būtinai laimės tas tiekėjas, kuris bus nurodęs trumpiausią prekių pristatymo terminą.

24.10.                      Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo nei įvardyti konkrečios informacijos, kokia turėtų būti nurodyta ant elektros šoko įtaiso, nei pagrįsti, kodėl konkrečios teisėsaugos institucijų pareigūnų patogumui aktualios informacijos negali įvardyti.

24.11.                      Ieškovės įsitikinimu, egzistuoja tiesioginė koreliacija tarp įsipareigojimo nupirkti didesnį kiekį ir tiekėjo siūlomos kainos: kuo didesnis išperkamas kiekis, tuo siūloma kaina mažesnė. Importo procedūrų ir logistikos kaštai kiekvieną kartą importuojant po kelis vienetus prekių bus ženkliai didesni nei vienu kartu importuojant didesnį išperkamą prekių kiekį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27.       Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2022 m. balandžio 8 d. rinkos tyrimo pažymą Nr. 8LI-159 dėl elektros šoko įtaisų Taser užtaisų. Atsakovas skunde prašymo priimti naują įrodymą nesuformulavo, tačiau iš apeliacinio skundo 52 punkto matyti, kad tokią pažymą atsakovas teikia, siekdamas pagrįsti T5 ekonominio vertinimo kriterijuje įtvirtintą išperkamą kiekį ir tokio kiekio atitikimą racionalaus lėšų naudojimo tikslui.

28.       CPK 314

29.       CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo         2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji duomenys apie 2021 m. atsakovo pirktų elektros šoko įtaisų su užtaisais kiekį ir kainą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui paneigti / patvirtinti teikiami nauji duomenys įtakos neturi, kadangi nurodyti duomenys yra susiję su kitais atsakovo vykdytais pirkimais, todėl jie nepriimami. Be to, atsižvelgus į naujo įrodymo sudarymo datą – 2022 m. balandžio 8 d. – matyti, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau atsakovas, teikdamas šį įrodymą apeliacinės instancijos teismui, argumentų, pagrindžiančių kliūtis pateikti minėtą įrodymą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

32.       2022 m. kovo 11 d. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskelbė tarptautinį pirkimą „Elektros šoko įtaisai (su komplektacija) (D2-86)“, kuriuo siekė įsigyti elektros šoko įtaisus su komplektacija, kurią sudaro elektros impulsinis įtaisas, keičiama ličio baterija su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena), užtaisai, įtaiso dėklas, tvirtinamas prie diržo ir tinkantis dešiniarankiam arba kairiarankiam, ir naudotojo instrukcija lietuvių kalba.

33.       Ieškovė UAB „Stingeris“, manydama, kad Pirkimo sąlygos neužtikrina VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintų (laisvos) konkurencijos, tiekėjų nediskriminavimo, lygiateisiškumo, efektyvumo, skaidrumo ir lėšų racionalaus panaudojimo principų, 2022 m. kovo 21 d. pareiškė atsakovui pretenziją dėl: 1) Techninės specifikacijos sąlygų 10 punkto „Aukštos įtampos generavimo laikas“, 14 punkto „Atsparumas išoriniams veiksniams“, 21 punkto „Taikymosi ir kt. pagalbinės priemonės“, 23 punkto „Komplektacija“ ir 24 punkto „Įtaiso dėklas“, siūlydama Techninės specifikacijos 10, 14, 21 ir 23 punktuose nurodytas sąlygas pakeisti, o 24 punkte nurodytos sąlygos atsisakyti, nes atsakovo nustatytos Techninės specifikacijos riboja konkurenciją; 2) Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2 „Prekių pristatymo terminas“, T3 „Papildomi užtaisai“, T4 „Informacijos rodymas ant įtaiso“ ir T5 „Išperkamas kiekis“, siūlydama šių vertinimo kriterijų atsisakyti, nes aptariami kriterijai nepagrįsti ekonomine nauda, o lemia neracionalų lėšų naudojimą / švaistymą; 3) dėl Pirkimo objekto neskaidymo į dalis, siūlydama eliminuoti užtaisų pirkimą iš ginčo Pirkimo, nes neskaidant Pirkimo objekto siekiama paslėpti nutrauktą dėl neteisėtų pirkimo sąlygų elektros šoko įtaisų užtaisų pirkimą. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimus keisti / atsisakyti Pirkimo sąlygas.

34.       Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl 2022 m. kovo 21 d. pretenzijos atmetimo, UAB „Stingeris“ 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalavo pripažinti neteisėtomis Specialiųjų sąlygų 2.1.1, 2.1.2 ir 6.2 punktų sąlygas, Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktus ir Pirkimą nutraukti.

35.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotum ginčyti Pirkimo sąlygas, jos reikalavimus tenkino iš dalies – pripažino Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų reikalavimus ir Specialiųjų sąlygų 6.2 punkto pasiūlymo vertinimo kriterijus T2, T4, T5  neteisėtais bei nutraukė viešojo pirkimo procedūras; bylos dalį dėl Specialiųjų sąlygų 2.1.1 ir 2.1.2 punktų nutraukė, nes nustatė, kad ieškovė 2022 m. kovo 21 d. pretenzijoje šių sąlygų teisėtumo nekvestionavo, reikalavimo jas pripažinti neteisėtomis neformulavo, o tokį reikalavimą pareiškė tik ieškinyje. Teismas taip pat nusprendė, kad tiek ginčo Techninės specifikacijos visuma, tiek ir šių sąlygų atskiri reikalavimai yra pritaikyti vieno gamintojo prekėms, todėl netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus (ieškovę) bei riboja sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų. Dėl ekonominio naudingumo kriterijų teismas konstatavo, kad jie nepagrindžia ekonominės naudos, dėl ko riboja konkurenciją, yra neaiškūs, neskaidrūs ir neproporcingi Pirkimo tikslui.

36.       Apeliaciniame skunde atsakovas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis tenkinti ieškovės reikalavimai, nesutinka ir teigia, kad: 1) ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes ieškovė, neturėdama CE ženklinimo, negali prekiauti ir / ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungoje; 2) teismas, neįtraukdamas į bylą trečiųjų asmenų, kurių poreikiams organizuotas ginčo Pirkimas, bei nemotyvuodamas sprendimo, pažeidė CPK 263 straipsnį; 3) dėl Pirkimo objekto specifiškumo detalūs techninių savybių reikalavimai buvo būtini, todėl tai negali būti traktuojama kaip konkurencijos suvaržymas ir VPĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimas; 4) teismo sprendimas dėl ekonominio vertinimo kriterijų yra nepagrįstas, nes nei VPĮ, nei kasacinio teismo praktikoje nėra konstatuota, kad su racionalaus lėšų naudojimo tikslu nedera tokio pobūdžio kriterijai, kuriuos suformavo atsakovas ir kurie realiai leidžia konkuruoti tiekėjams.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje keliami klausimai: 1) ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovo vykdomo Pirkimo sąlygas; 2) ar atsakovo parengtose Pirkimo sąlygose nustatyti detalūs Pirkimo objekto techninio pobūdžio reikalavimai yra teisėti ir objektyvūs; 3) ar atsakovo parengtose Pirkimų sąlygose nustatyti tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra teisėti ir pagrįsti; 4) ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir ar pakankamai motyvavo sprendimą.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas

38.       Apeliantė skunde kvestionuoja ieškovės teisinio suinteresuotumo realumą ir pagrįstumą, teigdama, kad ieškovė, neturėdama CE ženklinimo, negali prekiauti ir / ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungoje.

39.       CPK 5

40.       Pažymėtina, kad asmens teisinis suinteresuotumas apginti interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį nebūtinai visais atvejais turi būti siejamas su tokio asmens formaliu dalyvavimu pirkime pateikiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03). Teisingumo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra nurodyta, kad tuo atveju, jei įmonė nepateikė pasiūlymo dėl tariamai diskriminacinių konkurso dokumentuose ar konkurso sąlygose pateiktų specifikacijų ir konkrečiai dėl jų ji nebūtų galėjusi teikti visų prašomų paslaugų, būtų nepagrįsta reikalauti, kad ji pirma pateiktų pasiūlymą per ginčijamą sutarties sudarymo procedūrą tam, kad vėliau galėtų pasinaudoti peržiūros procedūromis, siekdama užginčyti tokias specifikacijas, net jeigu dėl tokių specifikacijų jos galimybės laimėti sutartį būtų niekinės (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Grossmann Air Service, C-230/02).

41.       Kasacinis teismas, vertindamas su tiekėjų suinteresuotumu pasinaudoti peržiūros procedūra susijusius klausimus, laikosi nuoseklios pozicijos, jog tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra ar ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, kasacinio teismo praktikoje dėl tiekėjų (ne)suinteresuotumo vertinimo yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisiškai nesuinteresuotų subjektų teisės teismine tvarka nėra ginamos, tik neabejotinas suinteresuotumo neturėjimas (ar praradimas) gali lemti tai, kad teismas nenagrinėtų šalių ginčo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

42.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 11 d. paskelbtame ginčo Pirkime ieškovė pasiūlymo neteikė, tačiau perkančiajai organizacijai 2022 m. kovo 21 d. pateikė pretenziją, prašydama pakeisti / pašalinti Pirkimo sąlygas, t. y. tam tikrus Techninės specifikacijos reikalavimus ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurią perkančioji organizacija išnagrinėjo ir vertino kaip nepagrįstą. Tuo pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtais Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintus kriterijus, Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktų reikalavimus ir nutraukti Pirkimą. Ieškovė kvestionuoja atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygas, be kita ko, nurodydama, kad jos pritaikytos tik vienam elektros šoko įtaisų gamintojui, dėl ko yra ribojama konkurencija ieškovės atžvilgiu, neleidžiant jai Pirkime pateikti pasiūlymą dėl alternatyvaus, konkurencingo produkto. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė pagrindė savo siekį dalyvauti Pirkime pagal pakeistas jos ginčijamas sąlygas, taigi, iš esmės įrodė vienos iš būtinųjų teisinio suinteresuotumo sąlygų – subjektinių teisių pažeidimo – egzistavimą. Ieškovė, reikšdama reikalavimus pakeisti / pašalinti Pirkimo sąlygas, siekia apginti savo, kaip potencialios tiekėjos, galinčios pasiūlyti atsakovui ginčo Pirkimo objektą sudarančių prekių, teisę dalyvauti tokiame Pirkime ir varžytis dėl pirkimo sutarties sudarymo.

43.       Vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo; tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovei) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (liet. be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktą). Dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovės atitikimu Techninės specifikacijos 29–31 punktams, t. y. galimybe pasiūlyti atsakovui Pirkimo objektą, turintį CE ženklinimą, pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė ginčo Pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, kurių ji neginčija ir kurios atitinkamai nebuvo ieškinio dalyku, per se (liet. savaime) nereiškia, kad, teisėtai pasiekusi naujos procedūros paskelbimą, ji jų negalėtų atitikti ar pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties 47 punktą).

44.       Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas.

Dėl Techninės specifikacijos punktuose įtvirtintų reikalavimų vertinimo

45.       Vienas iš ieškovės inicijuotos peržiūros procedūros objektų – Techninės specifikacijos 10, 14, 21, 23, 24 punktuose įtvirtintų reikalavimų teisėtumo klausimas. Ieškovės vertinimu, tokie techninio pobūdžio reikalavimai yra pernelyg detalūs, specifiniai ir nebūtini Pirkimo objektui bei nepagrįstai riboja konkurenciją, t. y. reikalavimai yra pritaikyti konkrečiam elektros šoko įtaisų gamintojui.

46.       Pirmosios instancijos teismas su ieškovės argumentais sutiko ir nusprendė, kad tiek ginčijamų Techninės specifikacijos sąlygų visuma, tiek ir šių sąlygų atskiri reikalavimai yra pritaikyti vieno gamintojo prekėms, todėl netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus (ieškovę) bei riboja sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų.

47.       Atsakovas skunde kvestionuoja nurodytas išvadas ir teigia, kad dėl pirkimo specifiškumo detalūs reikalavimai Pirkimo objektui buvo būtini, todėl tai negali būti traktuojama kaip konkurencijos suvaržymas ir VPĮ 37 straipsnio 3 dalies pažeidimas, nes nustatytų reikalavimų neatitinkantis Pirkimo objektas teisėsaugos institucijoms nėra reikalingas.

48.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją, laikydamasi šiame įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015). Remiantis VPĮ 37 straipsnio 3 dalimi, techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

49.       Techninės specifikacijos 10 punkte reikalaujama, kad elektros šoko aukštos įtampos generavimo laikas būtų ne daugiau kaip 5 sekundės vienu paspaudimu ir neribotas, laikant paspaudus nuleistuką; 14 punkte nustatytas reikalavimas, kad atsparumas išoriniams veiksniams būtų ne mažesnis kaip „IPX2“; 21 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad elektros šoko įtaisas turėtų įprastus pistoletui mechaninius taikiklius ir viduje sumontuotus matomos raudonos šviesos lazerinį taikiklį bei šviesos diodų prožektorių objektams apšviesti tamsoje ir kad būtų galimybė juos įjungti arba išjungti kiekvieną atskirai; 23 punkte nurodoma, kad keičiama ličio baterija būtų su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena); 24 punkte reikalaujama, kad dėklo konstrukcija užtikrintų į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą.

50.       Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiama, jog prekių tiekimo sąlygose būtų nurodytos siekiamos įsigyti įrangos veikimo ir naudojimo charakteristikos ir siekiamos įsigyti individualios priemonės; be to, šioje nuostatoje neįtvirtinta techninių specifikacijų formulavimo metodų hierarchija ir nesuteikta pirmenybės kuriam nors iš šių metodų; iš šios nuostatos matyti, kad technines specifikacijas reglamentuojančiose Sąjungos teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Roche Lietuva, C-413/17, 27–30 punktai). Tačiau tame pačiame sprendime Teisingumo Teismas nurodė, kad kuo išsamesnės techninės specifikacijos, tuo didesnė rizika, jog konkretaus gamintojo prekės bus privilegijuojamos, todėl perkančiosios organizacijos diskrecija ribojama viešųjų pirkimų principų ir sąžiningos konkurencijos imperatyvų; be to, svarbu, kad techninės specifikacijos išsamumo laipsnis atitiktų proporcingumo principą, t. y. būtina išsiaiškinti, ar toks išsamumo laipsnis būtinas norint pasiekti užsibrėžtus tikslus (to paties Teisingumo Teismo sprendimo 33–37, 41 punktai).

51.       Su šiomis teisės aiškinimo taisyklėmis koreliuoja kasacinio teismo praktika, pagal kurią tiekėjų konkurencijos užtikrinimo ir nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 37 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui); tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-403/2022 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 49 punkte nurodytus Techninės specifikacijos reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamais punktais yra nustatytos itin detalios ir išsamios Pirkimo objekto charakteristikos. Įvertinus atsakovo skunde dėstomus argumentus, spręstina, kad jie nepatvirtina, jog, siekiant teisėto tikslo, egzistavo objektyvus būtinumas nustatyti tokius itin detalius techninius reikalavimus Pirkimo objektui. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad galimybė nustatyti itin išsamius reikalavimus Pirkimo objektui, kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, suteikiama išimtinais atvejais bei tinkamai ją pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019 54 punktas). Todėl atsakovės argumentai, kad ji vienintelė žino savo poreikius ir kokį pirkimo objektą siekia įsigyti, ar, jog tik nustatytas techninių savybių derinys gali užtikrinti specialiojo statuso subjektų poreikį bei galinčios atsirasti žalos grėsmės eliminavimą, laikytini bendro pobūdžio bei nepateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą.

53.       Nors atsakovas skunde nurodo kitas įmones, kurios, anot jo, gamina elektros šoko įtaisus su komplektacija, atitinkančius Techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo minimos įmonės turi teisę veikti Europos Sąjungoje ir / ar šios įmonės domėjosi atsakovo organizuojamu Pirkimu. Taigi, byloje nesant pateiktų tokių duomenų, spręstina, kad ginčijamus techninius reikalavimus Lietuvoje atitinka tik viena įmonė, tiekianti Taser elektros šoko įtaisus su komplektacija. Vadinasi, ieškovės ginčijami techniniai reikalavimai itin varžo konkurenciją, todėl atsakovas byloje privalo pateikti įtikinantį tokių reikalavimų proporcingumo pagrindimą, t. y. įrodyti, kad aptariamų reikalavimų taikymas tikslingas dėl jais siekiamo tikslo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytų išvadų, kad vertinant Techninės specifikacijos reikalavimus in corpore (liet. visi drauge), šie neužtikrina laisvos ir sąžiningos konkurencijos tarp teikėjų, nepaneigia ir atsakovo dėstomi argumentai dėl kiekvieno iš ginčo Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumo.

Dėl Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimo

54.       Minėta, kad Techninės specifikacijos 10 punkte reikalaujama, jog elektros šoko aukštos įtampos generavimo laikas būtų ne daugiau kaip 5 sekundės vienu paspaudimu ir neribotas, laikant paspaudus nuleistuką. Atsakovas, įrodinėdamas, kad šis reikalavimas yra būtinas, pagrįstas ir objektyvus, teigia, jog elektros šoko įtaisui turint galimybę generuoti aukštą įtampą neribotą laiką, pareigūnas, esant poreikiui, gali bet kada nutraukti įtaiso veikimą, pvz., po 6, 7 ar 8 sekundžių; priešingu atveju aukštos įtampos generavimas vyktų 10 sekundžių, nes vieno paspaudimo, trunkančio 5 sekundes, nepakanka paveikti asmens ar gyvūno. Tokiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 5-S-9943 „Dėl elektros šoko įtaisų naudojimo“, kurio, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nevertino.

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti atsakovo argumentai ir minimas raštas nėra pakankami, kad būtų pagrįstas nustatyto techninio reikalavimo dėl elektros šoko įtaiso aukštos įtampos neriboto generavimo laiko proporcingumas. Minėtame Policijos departamento rašte nurodoma, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai 2022 m. balandžio 15 d. įvykio metu panaudojo elektros šoko įtaisą Taser 8 sekundes; pažymima, kad policijos pareigūnai yra mokomi ypač pavojingose situacijose elektros šoko įtaisą naudoti tol, kol asmuo yra nuginkluojamas ir jo pavojingas priešinimasis yra neutralizuojamas (uždedami antrankiai); įprastai tai trunka ilgiau nei 5 sekundes. Taigi, kaip galima spręsti iš rašte nurodomos informacijos, policijos praktikoje fiksuotas tik vienas atvejis, kai elektros šoko įtaisas buvo naudojamas ilgiau nei 5 sekundes, kas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą informaciją apie įtaiso Taser panaudojimą, nepaaiškina ir nepateisina Techninės specifikacijos 10 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl neriboto elektros šoko įtaiso aukštos įtampos generavimo laiko techninės charakteristikos būtinumo šio įtaiso funkcijoms vykdyti. Teisėjų kolegija, pritardama tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad aplinkybė, jog toks elektros šoko įtaiso funkcionalumas dėl aukštos įtampos neriboto generavimo laiko, laikant paspaudus nuleistuką, gali būti pritaikoma praktikoje, nepatvirtina objektyvaus poreikio nustatyti tokį itin specifinį techninį reikalavimą, kurį siūlo tik viena Lietuvoje veikianti įmonė. Juo labiau, kad tiek iš Techninės specifikacijos 10 punkto formuluotės, tiek ir iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 61–62 punktuose aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad elektros šoko įtaiso veikimas yra nustatytas 5 sekundžių ciklais. Atsakovas neįrodė, kokiu objektyviai teisėtu tikslu jis papildomai reikalauja, kad Pirkimo objektu esantys elektros šoko įtaisai atitiktų aukštesnius standartus už teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Svarbu tai, kad elektros šoko įtaisas veiktų ne ilgesniais kaip 5 sekundžių ciklais, todėl toks reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas pakankamu elektros šoko įtaiso funkcijoms vykdyti.

56.       Apibendrindama argumentus dėl Techninės specifikacijos 10 punkto reikalavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog pareigūnų funkcijoms vykdyti ir pareigoms užtikrinti nepakanka elektros šoko įtaiso veikimo ne ilgesniais kaip 5 sekundžių ciklais. Dėl to aptariama ginčo techninė sąlyga dėl elektros šoko įtaiso aukštos įtampos neriboto generavimo laiko kvalifikuotina kaip ribojanti konkurenciją, nes pritaikyta vieno gamintojo prekėms.

Dėl Techninės specifikacijos 14 punkto reikalavimo

57.       Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Techninės specifikacijos 14 punkto reikalavimo, įtvirtinančio elektros šoko įtaiso atsparumą išoriniams veiksniams, teigdamas, kad toks reikalavimas iš esmės nustatytas siekiant užtikrinti kuo ilgesnę įtaiso eksploataciją, jį naudojant ne uždarose patalpose.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė Techninės specifikacijos 14 punkto reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl perkami elektros šoko įtaisai privalo atitikti būtent IPX2 aplinkos veiksniams atsparumą, o mažesnio atsparumo įtaisai neatitiktų reikalaujamos prekių kokybės, neužtikrintų jų tinkamo funkcijų vykdymo. Taip pat skaičiavimais ar kitais duomenimis nepagrįstas atsakovo teiginys, kad įtaisų, turinčių reikalaujamą IPX2 požymį, eksploatacija yra ilgesnė ir / ar reikalaujanti mažiau sąnaudų. Jeigu nurodomas elektros šoko įtaisų atsparumas aplinkos veiksniams iš tiesų turi reikšmingą įtaką jų eksploatacijos terminui, tai ši aplinkybė turėjo būti pagrįsta ją patvirtinančiais duomenimis, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir teisėjų kolegija galėtų įvertinti, ar ji pakankama ribojančiai sąlygai nustatyti. Tačiau tai nebuvo padaryta nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme.

59.       Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog reikalavimas dėl atsparumo išorės veiksniams yra teisėtas, nepagrįstai nevaržo galimų tiekėjų konkurencijos.

Dėl Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimo

60.       Dėl Techninės specifikacijos 21 punkto reikalavimo teisėtumo atsakovas skunde nepasisakė, nes sutiko su teismo vertinimu, kad toks reikalavimas gali būti nustatomas ir yra pagrįstas, tačiau nesutiko su teismo vertinimu, jog šio ir kitų Techninės specifikacijos reikalavimų visuma savaime suponuoja ir šio reikalavimo neteisėtumą. Tačiau, kaip buvo minėta šios nutarties 51 punkte, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Taigi tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aptariama sąlyga, ją vertinant atsietai nuo kitų sąlygų, gali būti nustatyta, nekeičia vertinimo dėl Techninės specifikacijos reikalavimų vertinimo in corpore  neteisėtumo.

Dėl Techninės specifikacijos 23 punkto reikalavimo

61.       Techninės specifikacijos 23 punkte įtvirtinta, kad keičiama ličio baterija turi būti su vieta atsarginiam užtaisui įstatyti (prailginta rankena). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nurodyta ypatybė užtikrina greitesnį užtaiso pakeitimo laiką. Atsakovas skunde teigia, kad teismas suabsoliutino įrodinėjimo standartą, įpareigodamas įrodymais pagrįsti akivaizdų ir visiems žinomą faktą, jog daiktą, esantį tiesiai po ranka, lengviau pasiekti, nei esantį ant diržo.

62.       Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.

63.       Ieškovė įrodinėjo, kad Techninės specifikacijos 23 punkto reikalavimas yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją, nes tokį reikalavimą atitinka tik vienas prekių gamintojas, todėl atsakovas, atsikirsdamas, jog ši ginčo sąlyga teisėta, nėra perteklinė ar ribojanti, privalėjo tai įrodyti, pateikti duomenis, pateisinančius tokios sąlygos nustatymą, dėl ko atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas suabsoliutino įrodinėjimo standartą jo atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau kad, kaip teisingai nurodo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, tai, kiek laiko trunka pakeisti elektros šoko įtaiso užtaisą priklausomai nuo jo lokacijos (rankenoje ar dėkle ant diržo), nėra visuotinai žinomas faktas.

64.       Atsakovas, siekdamas įrodyti aptariamos sąlygos teisėtumą ir pagrįstumą, apeliaciniame skunde nurodo internetines nuorodas į vaizdo medžiagą, kurioje fiksuota, kiek laiko policijos instruktoriui trunka pakeisti atsarginį užtaisą, laikomą elektros šoko įtaiso rankenoje ir laikant ant diržo. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, vertindamas ieškovės argumentus dėl aptariamos sąlygos neteisėtumo ir juos atmesdamas, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodytomis internetinėmis nuorodomis nesirėmė, dėl ko pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Techninės specifikacijos 23 punkto reikalavimo teisėtumo, tokių nuorodų nevertino. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti šalių keičiamas ieškinio pagrindas, taip pat ir dalykas, negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017 21 punktas). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-103-585/2021 10 punktas). Taigi jau vien dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsakovo teiktos internetinės nuorodos nevertintinos. Antra, net ir vertinant atsakovo naujai nurodomas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, jos nepagrindžia Techninės specifikacijos 23 punkte įtvirtinto reikalavimo tikslingumo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas laikėsi pozicijos, kad užtaiso laikymas elektros šoko įtaiso rankenoje sutrumpina jo pakeitimo laiką ne mažiau kaip 3 sekundėmis (pvz., tripliko 38 punktas), o apeliaciniame skunde teigia, kad priklausomai nuo užtaiso laikymo vietos skirtumas yra 1 sekundė. Be to, atsakovas visgi pripažįsta, kad užtaiso pakeitimo laikas, nepriklausomai nuo jo laikymo vietos, priklauso nuo pareigūno turimos patirties. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų, jog užtaiso laikymas diržo dėkle, o ne elektros šoko įtaiso rankenoje nėra pakankamas. Dėl to aptariama ginčo sąlyga dėl užtaiso laikymo elektros šoko įtaiso rankenoje kvalifikuotina kaip perteklinė ir ribojanti galimų tiekėjų konkurenciją.

Dėl Techninės specifikacijos 24 punkto reikalavimo

65.       Atsakovas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Techninės specifikacijos 24 punkto, kuriame įtvirtina sąlyga, jog dėklo konstrukcija turi užtikrinti į dėklą įdėto įjungto įtaiso saugiklio savaiminį įjungimą, kaip ribojančio konkurenciją.

66.       Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymi, kad atsakovas neįrodė Techninės specifikacijos 24 punkte įtvirtinto funkcionalumo tikslingumo. Nors atsakovas skunde akcentuoja tokio funkcionalumo svarbą dėl saugumo užtikrinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad tik ginčo sąlygoje nustatytu funkcionalumu galima užtikrinti įtaisą naudojančių pareigūnų saugumą, o ieškovės siūlomų elektros šoko įtaisų dėklo konstrukcija neužtikrintų pareigūnų, naudojančių tokį įtaisą, saugumo. Taip pat skaičiavimais ar kitais duomenimis nepagrįstas atsakovo teiginys, kad būtent tik toks įtaisų funkcionalumas apsaugo / labiau apsaugo nuo atsitiktinių šūvių rizikos. Jeigu nurodoma elektros šoko įtaisų dėklų konstrukcija iš tiesų turi reikšmingą įtaką įtaisų eksploatacijos saugumui, tai ši aplinkybė turėjo būti pagrįsta ją patvirtinančiais duomenimis, kad teismai, nagrinėjantys šio reikalavimo (ne)teisėtumą, galėtų jį tinkamai įvertinti. Atsakovui tokių duomenų nepateikus, priešingai, skunde pripažįstant, kad saugus į dėklą įdėto įtaiso laikymas gali būti užtikrintas ir kitais, ne tik Techninės specifikacijos 24 punkte nurodytu, būdais, aptariama sąlyga kvalifikuotina kaip perteklinė ir ribojanti galimų tiekėjų konkurenciją.

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, konstatuoja, kad bylos duomenys neteikia pagrindo spręsti, jog dėl atsakovo vykdant Pirkimą siekto tikslo būtų pateisinamas jo pasirinktas itin išsamus ir detalus reikalavimų Pirkimo objektui nustatymo Techninėje specifikacijoje būdas, taip pat, jog šio tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau ūkio subjektus varžančiomis priemonėmis.

Dėl Pirkime nustatytų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, įtvirtintų Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2 punkte

68.       VPĮ 55

69.       Pirkimo specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nurodyta, kad pasiūlymai Pirkime bus vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį; atsakovas, be kita ko, įtvirtinto tokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: T2 „Prekių pristatymo terminas“, pagal kurį prekių pristatymo terminas yra ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų, lyginamasis svoris naudingumo įvertinime numatytas 7 proc.; T4  „Informacijos rodymas ant įtaiso“, pagal kurį EIP turi galimybę rodyti papildomą informaciją nei nurodyta Techninės specifikacijos 17 punkte, lyginamasis svoris naudingumo įvertinime numatytas 6 proc.; T5 „Išperkamas kiekis“, pagal kurį minimalus išperkamas kiekis yra 100 vnt., lyginamasis svoris naudingumo įvertinime nurodytas 10 proc. 

70.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus ekonominio naudingumo kriterijus, konstatavo, kad jie nepagrindžia ekonominės naudos, dėl ko riboja konkurenciją, yra neaiškūs, neskaidrūs ir neproporcingi Pirkimo tikslui.

71.       Atsakovo įsitikinimu, teismo sprendimas dėl ekonominio vertinimo kriterijų yra nepagrįstas, nes nei VPĮ, nei kasacinio teismo praktikoje nėra konstatuota, kad su racionalaus lėšų naudojimo tikslu nedera tokio pobūdžio kriterijai, kuriuos suformavo atsakovas ir kurie realiai leidžia konkuruoti tiekėjams. Viena vertus, sutiktina su atsakovu, kad įstatyme nėra įtvirtinta privalomų taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, taip pat, be sąsajos su pirkimo objektu ir viešųjų pirkimų dokumentų rengimui taikomų principų, nereglamentuota kitų reikalavimų kriterijams. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų nustatymas nėra savitikslis ar formalus.

72.       Minėta, atsakovas, nustatydamas pasiūlymų vertinimo kriterijus, kaip vieną iš tokių kriterijų suformulavo reikalavimą dėl prekių pristatymo termino (T2) (privaloma arba nustatyta kriterijaus vertė – ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų; kriterijaus vertinimas – mažiausia kriterijaus reikšmė; lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y2=7). Atsakovas skunde nurodo, kad jo valia, nustatant tokį reikalavimą, buvo efektyviai ir operatyviai vykdyti jam pavestą funkciją, t. y. atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius laiku aprūpinti teisėsaugos institucijas joms reikalingais elektros šoko įtaisais. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama šį kriterijų, pritaria ieškovės pozicijai, kad jei atsakovui išties būtų svarbūs prekių pristatymo terminai, jis tokius terminus būtų nustatęs Techninėje specifikacijoje, nes tokio kriterijaus įtvirtinimas ekonominio naudingumo kriterijuose neužtikrina, kad Pirkimą laimės būtent tas tiekėjas, kuris bus nurodęs trumpiausią prekių pristatymo terminą.

73.       Kitas ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus dėl informacijos rodymo ant įtaiso (T4) (privaloma arba nustatyta kriterijaus vertė – EIP turi galimybę rodyti papildomą informaciją nei nurodyta Techninės specifikacijos 17 punkte; kriterijaus vertinimas – Taip (prietaisas turi papildomą informaciją (nurodyti, įvardinti kokią), Ne (Nėra papildomos informacijos rodymo ant įtaiso); lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y4=6), pasak atsakovo, yra suformuluotas aiškiai ir objektyviai bei nepriklauso nuo subjektyvaus teikėjo požiūrio, t. y. papildomos informacijos rodymas ar nerodymas ant įtaiso yra fakto klausimas ir negali būti subjektyviai interpretuojamas.

74.       Teisėjų kolegija atmeta tokius aukščiau nurodytus apelianto argumentus ir, įvertinusi ginčijamą kriterijų, pažymi, kad sąvoka „papildoma informacija“ pati savaime, jos nedetalizavus ir nenustačius aiškių šią sąvoką apibūdinančių kriterijų, yra subjektyvaus pobūdžio. Priešingas vertinimas lemtų, kad bet kokios informacijos nurodymas, net ir nesuteikiančios pridėtinės vertės naudojant elektros šoko įtaisus, tiekėjui lemtų naudingumo balų gavimą. Taigi atsakovui Pirkimo sąlygose neapibrėžus aiškių standartų, kuriais turėtų būti apibūdinamas sąvokos „papildoma informacija“ turinys, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ekonominio vertinimo kriterijus yra neatskleistas, neobjektyvus ir neatitinka skaidrumo principo, dėl ko pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai pripažino neteisėtu. Tokios teisėjų kolegijos išvados atitinka toliau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką.

75.       Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad perkančioji organizacija privalo parengti pirkimo sąlygas taip, kad dėl jų turinio ir prasmės nekiltų abejonių. Kasacinis teismas, nagrinėdamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančius ginčus, yra ne kartą nurodęs, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi jas suformuluoti taip, kad šios sąlygos nepažeistų skaidrumo principo, inter alia reiškiančio, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-2013). Tokia perkančiosios organizacijos pareiga kyla iš VPĮ 55 straipsnio 4 dalies, vadovaujantis kuria pirkimo dokumentai turi būti tiek tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

76.       Kaip ir kitos pirkimų sąlygų nuostatos, perkančiosios organizacijos pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai taip pat turi būti tikslūs ir aiškūs. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Šie principiniai reikalavimai yra taikomi visiems pirkimų sąlygose suformuluotiems ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijams.

77.       Teismų praktikoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, jog leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį ir aiškinti juos vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, kad pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, veiksmingos konkurencijos sąlygomis (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10). Priešingu atveju, pirkimo sąlygose dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų nenustačius detalios kriterijų vertinimo sistemos, susiklosto situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklausys nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tokia situacija neatitinka VPĮ nustatyto skaidrumo imperatyvo, todėl tokios pirkimo sąlygos yra neteisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018).

78.       Perkančioji organizacija vienu iš pasiūlymų vertinimo kriterijų (privaloma arba nustatyta kriterijaus vertė) pasirinko minimalų išperkamą kiekį, kuris yra 100 vnt. (T5) (kriterijaus vertinimas – mažiausia kriterijaus reikšmė; lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime Y5=10).

79.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis kriterijus neatitinka racionalaus lėšų naudojimo kriterijaus, nes suponuoja prielaidą didėti prekės kainai, t. y. kuo mažesnis išperkamas kiekis, tuo bus didesnė prekės kaina.

80.       Atsakovo teigimu, būtent mažindama savo įsipareigojimų apimtis, perkančioji organizacija įgyja bei užsitikrina lankstumą, kartu ir galimybę išvengti neigiamų finansinių (ekonominių) pasekmių tuo atveju, jeigu jai realiai prireiktų mažesnio kiekio prekių, nei yra suplanuota ir numatyta viešojo pirkimo organizavimo metu, kas priešingai nei teigia teismas, užtikrina VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą racionalaus lėšų naudojimo principą.

81.       Teisėjų kolegija atmeta aukščiau nurodytus apelianto argumentus ir pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad aptariamas kriterijus suponuoja prielaidą didėti prekės kainai. Juo labiau kad, kaip nurodo pats atsakovas, nė vienas tiekėjas negali sandėliuoti prekių Lietuvoje, dėl ko importuojant nedidelius kiekius prekių tikėtina, kad tokių prekių tiekimo kaštai didėtų. Nagrinėjamu atveju tiekėjams iš esmės suteikiama teisė tokias galimai tiektinų prekių sąnaudas įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą, kas neužtikrina Pirkimo sąlygų aiškumo ir realios galimybės tiekėjams kiek įmanoma tiksliau apskaičiuoti pasiūlymo kainą. Tokia situacija, kai dalis aiškiai neapibrėžtų galimų kaštų įtraukiami į bendrą kainą, pažeidžia racionalaus lėšų panaudojimo sutarčiai sudaryti imperatyvą, nes, viena vertus, perkančioji organizacija rizikuoja dėl tiekėjų, kurie apskritai aptariamų kaštų neįtrauks, jei toks poreikis kils, antra vertus, tokias išlaidas jiems įtraukus, ji gali permokėti už sutarties vykdymą. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamos pripažinti ekonominio naudingumo kriterijų T5 „Išperkamas kiekis“ kaip neaiškų ir nesudarantį sąlygų viešąsias lėšas naudoti racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

82.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, pripažįsta, kad atsakovo Pirkimo sąlygose nustatyti ginčo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir principų, yra neaiškūs, nepagrįsti ekonomine nauda bei ribojantys konkurenciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino neteisėtais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

83.       Atsakovas skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl Techninės specifikacijos reikalavimų vertinimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą.

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XXI1 skyriuje nėra specifinių nuostatų dėl reikalavimų teismo sprendimo turiniui bei įrodinėjimo procesui viešųjų pirkimų bylose, išskyrus teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl šiais klausimais taikytinos bendrosios CPK taisyklės ir jas aiškinanti teismų praktika.

85.       CPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šie reikalavimai susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga bylą nagrinėti nepažeidžiant procesinės tvarkos bei tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisiniai teismo procesinio sprendimo argumentai reiškia, kad teismas turi nustatyti, kokie įstatymai taikytini sprendžiant šalių ginčą, ir įvertinti šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą jų atžvilgiu. Faktiniai argumentai reiškia šalių reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą aktualių bylos aplinkybių, bylą nagrinėjančio teismo konstatuotų laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, atžvilgiu. Teismo sprendimo pagrįstumo reikalavimas detalizuotas CPK normose dėl teismo sprendimo turinio; teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus: įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-469/2018 29–30 punktai; 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-781/2022 50 punktas).

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus dėl Techninės specifikacijos reikalavimų pripažinimo neteisėtais, pateikė išsamius teisinius argumentus. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė Techninėje specifikacijoje nustatytų ir ieškovės ginčijamų elektros šoko įtaisų savybių objektyvaus poreikio. Tuo tarpu atsakovo noras, kad teismas jam paaiškintų kaip jis turėtų pagrįsti jam reikalingų techninių savybių prekių poreikį, yra nesuderinamas su tinkamomis įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigomis, rungtyniškumo ir dispozityvumo principais.

87.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju ieškovei teigiant, kad ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai riboja sąžiningą konkurenciją tarp tiekėjų, atitinkamai atsakovui kilo pareiga įrodyti jos nustatytų Pirkimo objekto techninių savybių objektyvų poreikį.

88.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šiame straipsnyje nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 22 punktas).

89.       Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas, todėl vien tai, kad viešųjų pirkimų bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą. Taigi apeliantas nepagrįstai bando teismui perkelti įrodinėjimo naštą.

90.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, kurių poreikiams užtikrinti atsakovas organizuoja Pirkimą. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje atsakovas nenurodė, kokias teises ir pareigas šioje byloje priimtas procesinis sprendimas sukeltų jo prašomiems įtraukti į bylą tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad būtent atsakovas yra Pirkimą vykdanti ir sutartį sudarysianti organizacija, todėl, kaip pagrįstai teigia ieškovė, būtent jam kyla atsakomybė už tinkamą Pirkimo procedūrų vykdymą, tarp jų ir Pirkimo sąlygų parengimą. Iš atsakovo nurodomų argumentų matyti, kad trečiųjų asmenų įtraukimą atsakovas siejo su galimybe pagrįsti siekiamų įsigyti prekių techninių savybių poreikį, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas teikė įrodymus, parengtus prašomų įtraukti trečiųjų asmenų – 2022 m. gegužės 16 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštą. Taigi, priešingai nei teigia atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam nebuvo apribotos galimybės įrodinėti atsakovui reikalingų techninių savybių poreikį.

91.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus, atmeta apelianto argumentus dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

92.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, sprendžia, kad pagrindo naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

93.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

94.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 

95.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Stingeris“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

96.       Ieškovė pateikė prašymą dėl 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei tokias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (Teisinių paslaugų suvestinę (pažymą apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas)). Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 2 248,87 Eur ((1 729,90 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ieškovei iš atsakovės priteistina 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (juridinio asmens kodas 188729923) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stingeris“ (juridinio asmens kodas 304187358) naudai 2 248,87 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Marius Bajoras

                                Irmantas Šulcas

                                Vigintas Višinskis