Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-366/2015
Teisminio proceso Nr. 1-15-3-00020-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,
teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant:
išteisintojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
privačiam kaltintojui A. T.,
privataus kaltintojo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. T. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-11 nuosprendžio, kuriuo R. M. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. T. 10 000 Lt dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
R. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. dėl to, kad jis 2013 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.15 val., internete, elektroniniu adresu: (duomenys neskelbtini), : (duomenys neskelbtini) portale, patalpintame žurnalistės D. J. straipsnyje „: (duomenys neskelbtini)“: „: (duomenys neskelbtini)“, pateikė tokią konstatuojamojo pobūdžio informaciją: „Biržiečiai ir, aišku, policija žino, kad miestą kontroliuojąs ne teisėsaugos organai, ne policija, ne prokuratūra, o mieste įsikūrusi jaunų vyrų banda - apie 30 asmenų. Jie yra gerai organizuoti, jų čiuptuvai visur: tiek savivaldybėje, tiek policijoje, tiek gamtos apsaugoje, tiek kitose rajono institucijoje. Jie turi savo struktūrų, kaip „tulpiniai", turi sodybą, kurioje vyksta tos vadinamos jų „strielkos", turi savo kasą, iš kurios apmokami visokie draugelių „Užsegimai“, pinigai skiriami policijai. Jie kontroliuoja visą Biržų miestą, pradedant narkotikais, žmonių prekyba, vagystėmis, baigiant Rygos siaubimu", „Mano bėdos prasidėjo nuo to, kad pradėjęs medžioti savo žemėse, elgiausi garbingai ir sulaikiau brakonieriaujančius du jaunuolius, tos bandos vadeivas: tai yra T. ir B.. Sulaikant pasipylė grasinimai susidoroti su manimi, kad sunaikins mano šeimos narius, verslą, mano ūkį... ". „Tie banditai jau net sako, gal taikykimės su M., nes per daug pinigų policijai mokam"; tokia pateikta informacija A. T. buvo be pagrindo ir be jokių įrodymų šmeižiamas ir nepagrįstai apkaltinta neteisėtais veiksmais: grasinimu nužudyti (R. M. teigimu „užversti") R. M. vyriausiąjį sūnų, fiziškai susidoroti su R. M., jo šeima, jo verslu bei ūkiu esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas gali būti įvykdytas (BK 145 str. 1 d.), grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą (LR BK 187 str.), kyšininkavimu arba papirkimu (LR BK 225 str. arba 227 str.); tokie tikrovės neatitinkantys duomenys (informacija) žeidžia ir žemina A. T., bei gali pakirsti pasitikėjimą jo asmeniu.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. T. prašo panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. pripažinti R. M. kaltu pagal BK 154 str. 2 d. bei nubausti šio straipsnio sankcijos ribose. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš R. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė baudžiamojo proceso pažeidimų ir tai turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.
Apeliantas teigia, kad iš R. M. viešo pareiškimo turinio matyti, kad jis (A. T.) yra kaltinamas organizavimu ir vadovavimu 30–ties asmenų nusikalstamam susivienijimui Biržų mieste, o tai yra labai sunkus BK 249 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Tačiau šio neva jo padaryto nusikaltimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, tokie įrodymai nenurodyti ir išteisinamajame nuosprendyje. Nuosprendyje nurodyta, kad R. M. teiginiai negali būti vertinami kaip melagingi, nes jam (A. T.) dėl grasinimų R. M. ir jo šeimai yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-434/2014, tačiau minėtoje byloje nuosprendis dar nepriimtas, todėl šiais nuosprendžio teiginiais grubiai pažeidžiama LR Konstitucija, BPK ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos.
A. T. nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad R. M. viešame pareiškime išsakė savo nuomonę apie realiai egzistuojančius faktus. Teigia, jog faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas, tačiau teismas nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad: „Biržiečiams ir, aišku, policijai žinoma, kad miestą kontroliuoja ne teisėsaugos organai, ne policija, ne prokuratūra, o mieste A. T. įkurta ir vadovaujama jaunų vyrų banda - apie 30 asmenų. Kad jie yra gerai organizuoti, jų čiuptuvai visur: tiek savivaldybėje, tiek policijoje, tiek gamtos apsaugoje, tiek kitose rajono institucijoje. Jie turi savo struktūrą, kaip „tulpiniai", turi sodybą, kurioje vyksta tos vadinamos jų „strielkos", turi savo kasą, iš kurios apmokami visokie draugelių „Užsegimai", pinigai skiriami policijai. Jie kontroliuoja visą Biržų miestą, pradedant narkotikais, žmonių prekyba, vagystėmis, baigiant Rygos siaubimu". Apelianto manymu, šie viešai išsakyti R. M. teiginiai yra šmeižimas, nes jis yra kaltinamas nusikalstamų veikų organizavimu ir jų darymu. Tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Apeliantas nesutinka su nuosprendžio išvada dėl tyčios R. M. veiksmuose nebuvimo. Jo manymu, viešame renginyje, į kurį atvyko daug biržiečių, žurnalistų iš vietinių ir respublikinių visuomenės informavimo priemonių, pateikta informacija, jog konkretus asmuo yra padaręs ar daro nusikalstamas veikas, už kurias BK yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, neturint tokiai informacijai pagrįsti jokių objektyvių įrodymų, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.
A. T. nesutinka su nuosprendžio dalimi, kurioje nurodyta, jog R. M. neturėjo motyvo ir tikslo jį šmeižti. Teismas nuosprendyje pažymėjo: „konfliktas tarp R. M. ir A. T. prasidėjo 2012 m., kai R. M. sulaikė brakonieriaujančius A. T. ir M. B.“ ir šis teiginys rodo, kad 2013-08-27 tarp jo ir R. M. buvo konfliktinė situacija. Be to, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminiai tyrimai pagal R. M. pareiškimus policijai dėl jo (A. T.) tariamų nusikalstamų veikų buvo nutraukiami, todėl, apelianto manymu, R. M. atvyko į viešą susitikimą su policijos vadovybe, turėdamas tikslą išsakyti savo priekaištus jai. Po R. M. viešo pasisakymo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. l d. Nors byla šiuo metu yra teisme, tačiau, kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis nepripažintas kaltu dėl veikų, R. M. paminėtų 2013-08-27 viešame renginyje.
Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad R. M. nėra tas subjektas, kuris turi atsakyti už paskleistą informaciją. R. M. atvyko į viešą susitikimą su aukštais policijos pareigūnais ir akivaizdžiai matė, kad šiame susitikime dalyvauja daug žmonių, tame tarpe ir žurnalistų. 2013-08-27 vakare apie šį susitikimą Biržuose buvo parodyta per visus Lietuvos televizijos kanalus ir pranešta per daugelį kitų informavimo priemonių (prie skundo pridėtame DVD diske įrašytos vakaro žinios per Lietuvos ryto televiziją). Žurnalistai savo reportažuose ir straipsniuose perteikė tai, ką sakė to susitikimo dalyviai, todėl jie nėra atsakingi už susitikimo dalyvių išsakytus teiginius.
Teismas nuosprendyje visiškai nieko nepasisakė dėl R. M. išsakytų kaltinimų, kad Biržų mieste jis (A. T.) suorganizavo ir vadovauja nusikalstamam susivienijimui, kuris daro sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Teismui nustačius, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu R. M. apkaltino jį (A. T.), nėra priskiriamos sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, buvo galimybė perkvalifikuoti R. M. veiką pagal iš BK 154 straipsnio 2 dalį į BK 154 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinis skundas atmetamas.
R. M. buvo kaltinamas pagal BK 154 str. 2 d. už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie A. T. bei apkaltino jį padarius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Paskleista informacija paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą A. T..
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.
Kaip jau buvo minėta, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. M. nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, kad R. M. apie A. T. paskleidė ne informaciją, o remdamasis jam žinomais tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę bei pateikė jam žinomų faktų vertinimą. Nuosprendyje detalizuoti faktai, lėmę išteisintojo subjektyvią nuomonę apie A. T., kaip apie asmenį, kurį paveiktas emocijų vadina „banditu“. Taigi, įtaką išteisintojo nuomonei turėjo jo turima informacija apie A. T. teistumą bei A. T. įžūlus elgesys, į kurį vietiniai policijos pareigūnai tinkamai nereagavo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis praeityje buvo teistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą, įvykio metu jam buvo pareikšti įtarimai dėl R. Z. terorizavimo (šiuo metu byloje Nr. 1-37-337/2014 (teisminio proceso Nr. 1-54-1-00252-2012-5) įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. T. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d.), anksčiau buvo įtariamas dėl tų nusikalstamų veikų, kurios nurodytos skunde. Šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-434-2014 (teisminio proceso Nr. 1-54-1-00442-2012-6) A. T. kaltinamas dėl grasinimų R. M. ir jo šeimai. Būtent šių faktų, o ne prasimanymų pagrindu R. M. pasisakė susitikime su policijos Generalinio komisaro pavaduotoju apie A. T..
Teismas taip pat motyvuotai konstatavo, kad R. M. veiksmuose nėra ir BK 154 str. 2 d. numatytos veikos subjektyviosios pusės, t.y. nebuvo tyčios paskleisti apie A. T. žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją - savo pasisakymu R. M. tik siekė atkreipti aukšto policijos pareigūno dėmesį į Biržų rajono policijos komisariato neveiklumą, tiriant nusikalstamas veikas. R. M. žodžiais tariant, visos jo problemos prasidėjo po to, kai sučiupo savo žemėse brakonieriaujančius A. T. ir M. B.. Nuo to laiko jo šeimai prasidėjo nemalonumai. Buvo parašęs policijai net aštuonis pareiškimus dėl išpuolių prieš jį ir jo šeimą, tačiau pareiškimai Biržų policijos liko nenagrinėti. Teismas pripažino, kad tokia situacija R. M. galėjo sukelti nesaugumo jausmą bei pagrįstą baimę dėl savo šeimos ir turto. Išteisintasis, sužinojęs, kad Biržuose rengiamas visuomenės susitikimas su aukštu policijos pareigūnu, nuvyko į susitikimą ir išsakė susikaupusias nuoskaudas. Jo pasisakymas buvo paviešintas per visuomenės informavimo priemones, tačiau išteisintasis tikslo viešinti savo nuomonės neturėjo. R. M. žodžiais tariant, jis eidamas į susitikimą, net nežinojo, kad susitikime dalyvaus žurnalistė, kuri jo pasisakymą aprašys ir patalpins viešoje erdvėje. Duomenų, kad R. M. būtų parašęs straipsnį, pats kvietęs žurnalistus ir prašęs imti iš jo interviu, byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad R. M. internete, elektroniniu adresu: : (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)portale, patalpintame žurnalistės D. J. straipsnyje „: (duomenys neskelbtini)“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis (informaciją), kuri žeidžia ir žemina A. T., bei gali pakirsti pasitikėjimą jo asmeniu.
Nesant objektyvių ir subjektyvių šmeižimo požymių, pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti R. M. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Minėtomis aplinkybėmis skundžiamas Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-11 nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Išteisintojo gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius pateikė teismui kvitą 500 Lt sumai, kuriuos išteisintasis sumokėjo už teisinę pagalbą, ir prašė pinigus priteisti iš A. T.. Privataus kaltintojo A. T. atstovas advokatas Arvydas Penelis taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą 600 Lt sumai ir prašo šiuos pinigus priteisti iš R. M..
BPK 105 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi R. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, o privataus kaltintojo A. T. skundas apeliacine tvarka atmestas, R. M. turėtos 500 Lt dydžio išlaidos (144,81 EUR) už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš A. T.. Prašymas priteisti privataus kaltintojo turėtas proceso išlaidas iš išteisintojo negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti papildomai iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,81 EUR už advokato pagalbą.
Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius
Teisėjai Bronė Vidzėnienė
Algirdas Gaputis