Civilinė byla Nr. 2A-1-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03454-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.3; 2.6.1.5; 2.6.22; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-211-615/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždarajai akcinei bendrovei „Rivarda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vanesos turtas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 1 954,00 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 894 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovo žemės sklypo plotas yra padalintas į vieną atskirą žemės sklypą ir jis naudojasi plane pažymėtu Nr. 21. 2012 m. gruodžio 20 d. G. S., 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutarties pagrindu atstovaudamas atsakovą, ir ieškovė sudarė sutartį dėl žemės sklypo detalaus plano darbų atlikimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, išdalinant į 45 sklypus. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 724,00 Eur (2 500,00 Lt) už žemės sklypų detalaus plano darbų atlikimą ir žemės sklypų paskirties iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pakeitimą. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį įvykdė, tuo tarpu atsakovas iki šiol 724,00 Eur (2 500,00 Lt) sumos ieškovei nėra sumokėjęs. Taip pat ieškovė prašė priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius už 850 dienų, kur neapmokėtų delspinigių suma yra 1 230,00 Eur.
3. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Vanesos turtas“ ieškinys tenkintas visiškai.
4. Atsakovas A. Ž. prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad sandorio, kurį 2012 m. gruodžio 20 d. atsakovo vardu būtų sudaręs įgaliotinis G. S., ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė. Nors atsakovas ir buvo įrašytas į 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį, netgi jo vardas ir pavardė ranka buvo įrašyti, tačiau jos atsakovas nepasirašė, ir šios sutarties subjektu atsakovas nebuvo. Atsakovas taip pat nebuvo suteikęs ir jokio įgaliojimo G. S. atstovauti jį sudarant 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį su ieškove. Atsakovas įrodinėjo, kad 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartį jis sudarė ne su ieškove, o su G. S., nesvarbu, kad jis dirbo tuo metu ieškovės direktoriumi, nes būtent pavedimo sutarties Nr. 1 preambulėje nurodytas G. S., sutarties 1.2. punkte vėl nurodomas įgaliotinis G. S.. Kadangi jis nepasirašė 2012 m. gruodžio 20 d. sutarties su ieškove, todėl neturėjo jokios pareigos pagal pavedimo sutartį Nr. 1 ką nors mokėti G. S., o tuo labiau ieškovei. Atsakovas taip pat įrodinėjo, jog ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, neturinčio jokios materialinės teisės reikalauti iš jo ieškiniu prašomos pinigų sumos, kadangi ieškinį turėjo teisę reikšti tinkamas ieškovas G. S., ir tik dėl galimo kitokių įgaliotojo pareigų pagal pavedimo sutartį Nr. 1 nevykdymo.
5. Atsakovas A. Ž. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 12 d. tarp ieškovės ir A. Ž. sudarytą susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios (ab initio) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo apgautas ieškovės aktyviais veiksmais, t. y. ieškovės direktorius G. S. užklupo atsakovą prie jo gyvenamosios vietos, tamsiu paros metu ir pateikė savo ranka rašytus dvi 2014 m. kovo 12 d. sandorio egzempliorių versijas ir aktyviai bei nuosekliai įkalbinėdamas privertė jį pasirašyti sandorį. G. S. suklaidino atsakovą dėl vienos iš sandorio šalių – ieškovės UAB „Vanesos turtas“ civilinio teisinio subjektiškumo, nes ieškovė negalėjo sudaryti tokio sandorio su atsakovu, kadangi 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartimi Nr. 1, kurios pagrindu ieškovė rėmėsi, ieškovė neįgijo jokių teisių reikalauti kokių nors piniginių sumų, įskaitant netesybas delspinigių pavidalu iš atsakovo. Ieškovė, pagal pavedimo sutartį Nr. 1, buvo įgaliotoja kaip ir atsakovas, o įgaliotinis buvo G. S.. Ir ieškovė, ir atsakovas kaip „įgaliotieji“ pagal pavedimo sutartį Nr. 1 įgaliojo G. S. atstovauti įgaliotuosius, parengiant, pasirašant, pateikiant bei atsiimant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Kauno rajono savivaldybės (bet kurio kompetentingo skyriaus) darbuotojams / administracijai / atstovams visus dokumentus ir informaciją, reikalingą ginčo žemės sklypo detaliojo plano darbams atlikti, be kita ko, pateikti ir pasirašyti bet kokius pareiškimus, prašymus, formas bei atlikti visus kitus su šiuos pavedimu susijusius veiksmus su teise įgaliotojo vardu pasirašyti, mokėti įmokas ir gauti visa tai patvirtinančius dokumentus ir informaciją. Pagal šios pavedimo sutarties 1.2. punkto nuostatą sutarties 1.1. punkte numatytus pavedimo veiksmus įgaliojama atlikti ieškovės direktorių G. S.. Atsakovas įrodinėjo, jog iš šios pavedimo sutarties ieškovei neatsiranda jokie reikalavimai jo atžvilgiu, tuo tarpu trečiasis asmuo G. S., pagal pavedimo sutarties Nr. 1 nuostatas, sutiko pareigas atlikti nemokamai. Ieškovė, nebūdama apmokamu įgaliotiniu pagal pavedimo sutarties Nr. 1 sutartas sąlygas, teisiškai negalėjo įgyti jokios reikalavimo teisės ir sandoriu reikalauti pagal pavedimo sutartį iš atsakovo, t. y. 724,00 Eur (2 500,00 Lt) pinigų sumos už darbus ir 434,43 Eur (1 500,00 Lt) delspinigių.
6. Ieškovė UAB „Vanesos turtas“ su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog jis buvo apgautas sudarant ginčijamą sandorį, tačiau atsakovas šiai aplinkybei patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas neva G. S. reikalauja iš atsakovo įgaliotinio atlyginimo, kadangi atlyginimo už atliktus darbus iš atsakovo reikalauja ieškovė, kaip juridinis asmuo, o ne fizinis asmuo G. S.. Be to, 2013 m. spalio 3 d. pavedimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės UAB „Vanesos turtas“ – įgaliotinio, ir atsakovo bei kitų bendrasavininkų – įgaliotojų. Taigi, ieškovė sudarė pavedimo sutartį su visais bendrasavininkais, be kita ko, ir atsakovu ir jis šią sutartį pasirašė (pasirašymo neneigia). Atsakovas pats patvirtino savo pareigą apmokėti už atliktus darbus – atstovo 2015 m. vasario 24 d. pareiškimo turinyje nurodyta, jog „tokią šio susitarimo sąlygą atsakovas supranta ir laiko, kad visų 45 bylų parengimas kainuoja 1 500,00 Lt arba 434,00 Eur“. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. ji ir žemės bendrasavininkai sudarė sutartį, kuria visi bendrasavininkai besąlygiškai sutiko sumokėti ieškovei pinigus už atliktus darbus ginčo žemės sklype sumoje 434,00 (1 500,00 Lt) už kiekvieną žemės sklypo atskirą turtinį vienetą, pažymėtą detalaus plano schemoje, ji buvo pasirašyta visų bendrasavininkių, tame tarpe ir atsakovo, o kadangi viename sutarties egzemplioriuje visų sutarties šalių parašai netilpo, visi bendrasavininkai pasirašė ant 2 (dviejų) analogiškų sutarties egzempliorių.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rivarda“ atsikirtimų į pareikštus reikalavimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje paliko nepakeistą, priešieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, jog 2014 m. kovo 12 d. sandoris sudarytas kaip 2012 m gruodžio 19 d. pavedimo sutarties Nr. 1 ir 2012 m. gruodžio 20 d. susitarimo pasekmė. Tarp ieškovės ir atsakovo atstovavimo santykiai susiklostė abiem šalims pasirašius 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartį Nr. 1, kuri pasirašyta ne asmeniškai G. S. kaip fizinio asmens, tačiau jo kaip UAB „Vanesos turtas“ direktoriaus, tai aiškiai nurodyta tiek 1.2 punkte, tiek G. S. parašo rekvizituose. Teismas padarė išvadą, kad G. S. veikė būtent kaip ieškovės atstovas, o ne savarankiškas fizinis asmuo.
10. Teismas sprendė, kad 2014 m. kovo 12 d. sandoryje padarytas įrašas „AUDRIUS ŽEMAITIS“ galimai padarytas to paties asmens, kaip ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartyje, ir nurodė, kad tai prilyginama tinkamam valios išreiškimui, o atsakovas neginčija 2014 m. kovo 12 d. sandorio pasirašymo fakto. Atsakovas neįrodė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. sandoris sudarytas tarp fizinių asmenų, todėl nepagrįstu laikytas ir atsakovo priešieškinio teiginys, kad 2014 m. kovo 12 d. sandoris sudarytas suklydus dėl sandorio turinio.
11. Teismas taip pat nurodė, kad pats atsakovas aplinkybių, kad jis panaikino UAB „Vanesos turtas“ suteiktus įgaliojimus pagal 2019 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartį Nr. 1 ir apie tai informavo ieškovę, nenurodė, dėl ko ieškovė pagrįstai manė, kad susiklostę atstovavimo santykiai nėra nutrūkę, ir dėl to buvo sudarytas 2014 m. kovo 12 d. sandoris, kuriame aiškiai yra nurodoma, kad sandoris sudaromas tarp atsakovo ir ieškovės, kas matyti iš sandorio rekvizitų ir nuorodos į 2012 m. gruodžio 19 d. sutartį. Taigi šios aplinkybės taip pat nepatvirtino atsakovo argumento, kad jis klydo dėl sandorio šalies, ko pasėkoje 2014 m. kovo 12 d. sandoris turėtų būti naikinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. galutinį sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Vanesos turtas“ ieškinį ir tenkinti jo priešieškinį – pripažinti 2014 m. kovo 12 d. tarp UAB „Vanesos turtas“ ir jo sudarytą susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pradžios, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą byloje surinktais įrodymais išvadą, kad atsakovo žemės sklypo plotas yra padalintas į atskirą žemės sklypą, detaliajame plane pažymėtą Nr. 21. Tačiau tokia išvada yra neparemta jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, o byloje esantys įrodymai įvertinti ne pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Tokiu būdu buvo visiškai neatskleista bylos esmė.
1.2. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje nenagrinėjo ir išvis nematė, kas buvo šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime teritorijų planavimo dokumento rengėjais. UAB „Vanesos turtas“ nerengė jokio detaliojo plano ir tai patvirtina byloje esantis oficialus dokumentas – 2013 m. gegužės 8 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-115-(15.4). Teismas turėjo vadovautis šiuo dokumentu kaip oficialiu, t. y. turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę.
1.3. Pavedimo sutartimi Nr. 1 žemės sklypo bendrasavininkai, tarp kurių buvo ir UAB „Vanesos turtas“ bei A. Ž., veikdami kaip įgaliotieji, pavedė G. S., o ne UAB „Vanesos turtas“, t. y. priešingai nei aiškino teismas, atstovauti juos kaip įgaliotuosius Kauno rajono savivaldybėje ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo detalaus plano darbų atlikimo. Tai patvirtinta ne tik pavedimo sutarties Nr. 1 preambulėje, bet ir 1.1 punkte, kuriame aiškiai išdėstyta, ką įsipareigojo atlikti įgaliotinis G. S., be kita ko, pavedimą atlikti neatlygintinai. Pavedimo sutarties Nr. 1 sudarymas neįrodo, kad G. S. išvis ką nors nuveikė pagal šią sutartį, nes nepateikė įgaliotiesiems jokios savo veiklos ataskaitos.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas pasirašė 2012 m. gruodžio 20 d. sutartyje ir, kad ji išvis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo. Atsakovo parašo joje nebuvo, ir pats atsakovas teismo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad jis tokio sandorio nesudarė. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinį dėl 2014 m. kovo 12 d. sandorio pripažinimo sudaryto dėl apgaulės.
1.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pati ieškovė nepateikė jokio perdavimo–priėmimo akto, kuriame būtų perduoti darbai dėl specialiojo plano ir detaliojo plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos, drenažo rekonstrukcijos projektas, nors toks darbų perdavimo–priėmimo aktas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 straipsnio (toliau – CK) nuostatas buvo būtinas, kadangi 2012 m. gruodžio 20 d. ieškovas neturėjo jokio detaliojo plano, atsižvelgiant į aplinkybę, kada jį patvirtino Kauno rajono savivaldybės administracija. Nepatvirtinus Kauno rajono savivaldybei žemės sklypo detaliojo plano, išvis negalėjo būti jokio teisinio pagrindo rengti drenažo rekonstrukcijos projektą. Be to, teismas nevertino, kad remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentai ir apskaitos dokumentai turi surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus arba įvykus. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių ieškovės pateiktą reikalavimą atsakovui sumokėti konkrečią sumą, atsakovui nebuvo pateikta. Taigi ieškovė neturėjo jokio finansinio pagrindo išrašyti atsakovui sąskaitą faktūrą už neva atliktus 2012 m. gruodžio 20 d. darbus.
1.6. Ginčo žemės sklypas Nr. 21 atsakovui nuosavybės teise neįteisintas ir išvis nėra notariškai tvirtinamu žemės sandoriu, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra padalintas tarp šio žemės sklypo bendraturčių, nes nėra sudaryta galiojanti sutartis dėl žemės sklypo padalijimo. Žemės sklypo bendrasavininkai negali naudotis detaliojo planavimo darbo rezultatu, atskiri žemės sklypai negali būti registruojami Lietuvos Respublikos Nekilojamojo turto kadastre, nes nėra detalusis planas pateiktas tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, o nesant notariniam bendraturčių susitarimui dėl žemės sklypų padalinimo ir jų naudojimo tvarkos nustatymo, jokie detaliojo planavimo sprendimai kartu su kitais dokumentais negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, kaip atsakovo ir kitų bendraturčių teisinis pagrindas įgyti žemės nuosavybės teisę į jau padalintą sklypo dalį.
1.7. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą verslininku ir taikė jam CK 6.758 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl pavedimo sutarties Nr. 1 atlygintinumo. Atsakovas yra fizinis asmuo ir pavedimo sutartį sudarė kaip fizinis asmuo. Tokiu atveju teismas netinkamai taikė ir CK 2.33 straipsnio 1 dalies nuostatą, aiškindamas sąvoką, kas yra juridinis asmuo. Teismas nenustatė, pagal kokius požymius jis vertino, kad atsakovas yra verslininkas.
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tinkamo prievolės įvykdymo – atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal šalių sudarytus susitarimus.
16. Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu tenkindamas ieškinį, nustatė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. tarp G. S. ir atsakovo A. Ž. buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. 1, kuria fiziniai asmenys, iš jų ir atsakovas A. Ž., sutartyje įvardinti „Įgaliotieji“, pavedė G. S., sutartyje įvardintu „Įgaliotiniu“, atstovauti įgaliotuosius, parengiant, pasirašant bei atsiimant Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Kauno rajono savivaldybės darbuotojams / administracijai / atstovams visus dokumentus ir informaciją, reikalingą žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) detaliojo plano darbams atlikti ir kt. Teismas vertino, kad G. S., atstovaudamas 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutarties Nr. 1 pagrindu atsakovą A. Ž., su ieškove UAB „Vanesos turtas“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė sutartį dėl žemės sklypo detalaus plano darbų atlikimo, pagal kurią ieškovė UAB „Vanesos turtas“ įsipareigojo pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos išdalinant į 45 sklypus, o atsakovas A. Ž. įsipareigojo sumokėti UAB „Vanesos turtas“ 2 500,00 Lt (724,00 Eur) už žemės sklypų detalaus plano darbų atlikimą ir žemės sklypų paskirties iš žemės ūkio paskirties į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pakeitimą.
17. Aptariamu atveju ieškovė UAB „Vanesos turtas“ byloje įrodinėja, kad ji tinkamai įvykdė 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tuo tarpu, atsakovas A. Ž., ieškovės teigimu, sutartinių įsipareigojimų apmokėti už suteiktas paslaugas nėra įvykdęs. Taigi ieškovė reikalauja, kad kita šalis (atsakovas) įvykdytų jai tenkančią piniginę prievolę (sumokėtų užmokestį už atliktus darbus).
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2169-752/2021 pripažinta, jog 2012 m. gruodžio 19 d. sutartis, sudaryta tarp A. Ž. ir kt. asmenų iš vienos pusės bei UAB „Vanesos turtas“ iš kitos pusės dėl ginčo žemės sklypo dėl geodezinių bylų parengimo yra niekinis sandoris ir negalioja ab initio (nuo sudarymo pradžios). Be to, šiuo teismo sprendimu pripažinta negaliojančia ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartis, sudaryta tarp J. Č., V. Č., kurio teisių perėmėja yra J. Č., trečiųjų asmenų V. A., N. S., R. S., M. V., J. B., M. B., J. B., N. O., K. O., G. G., N. N., S. N., A. N., R. N. ir UAB „Vanesos turtas“ dėl ginčo žemės sklypo dėl specialiojo plano, detaliojo plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos ir drenažo rekonstrukcijos projekto parengimo.
19. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021, teismas, pripažindamas negaliojančiais sandorius, kuriais nagrinėjamojoje byloje reikalavimus grindžia ieškovė, nustatė, kad ieškovė UAB „Vanesos turtas“, atsakovas A. Ž. bei kt. fiziniai ir juridiniai asmenys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai. Šios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 19 d. tarp UAB „Vanesos turtas“ ir kitų bendraturčių buvo sudaromi įvairūs susitarimai dėl veiksmų, reikalingų atliekant detaliojo planavimo darbus bei keičiant žemės naudojimo paskirtį, iš jų ir susitarimai, kad atsakovas A. Ž., kaip ir kiti bendraturčiai, sutinka sumokėti kreditorei UAB „Vanesos turtas“ pinigus už atliktus darbus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini): 1. specialųjį planą, 2. detalųjį planą, 3. topografinę žemės sklypo nuotrauką, 4. drenažo rekonstrukcijos projektą, 2 500,00 Lt (atitinka 724,05 Eur) sumą už kiekvieną žemės sklypo atskirą turtinį vienetą, pažymėtą detalaus plano schemoje.
20. Kauno apylinkės teismas priimtas procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 ir įvertinęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių susitarimuose išreikštą valią, įsipareigojimus, interesus pakeičiant žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) ir padalijimo į atskirus sklypus, sprendė, kad bendraturčiai siekė sudaryti pavedimo atlygintines sutartis, kuriomis UAB „Vanesos turtas“ būtų suteikta teisė atstovauti bendraturčiams atliekant su detaliojo plano rengimu ir tvirtinimu susijusius veiksmus, atlikti kitus su žemės sklypo padalinimu ir atskirų žemės sklypų suformavimu susijusius veiksmus, t. y. parengti geodezinių matavimų bylas kiekvienam žemės sklypo atskiram turtiniam vienetui, notariškai atidalinti į atskirus turtinius vienetus, pažymėtus detaliojo plano schemoje.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Esant sudarytai pavedimo sutarčiai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises bei pareigas įgaliotojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/20100).
22. Iš Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 priimto sprendimo motyvų teisėjų kolegija nustatė, kad teismas konstatavo, jog pagal 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d. sudarytų sutarčių sąlygas ir esmę šios sutartys yra pavedimo sutarties Nr. 1 ir pavedimo sutarties Nr. 2 sudėtinės dalys bei parodo, kad minėtos pavedimo sutartys yra atlygintinės. Teismas vertino, kad šių sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė (ar turėjo susiklostyti) atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai. Tačiau nustatęs, kad 2013 m. spalio 3 d. pavedimo sutarties Nr. 2 dalis, kuria UAB „Vanesos turtas“ buvo pavesta parengti geodezinių matavimų bylas kiekvienam žemės sklypo atskiram turtiniam vienetui, notariškai atidalinti į atskirus turtinius vienetus, pažymėtus detaliojo plano schemoje, parengti inžinerinių tinklų gyvenamųjų namų kvartalui projektus eksplikacija: geriamojo vandens, buitinių nuotekų, nuotekų valyklos, elektros tinklus, vandens, dujų tinklus, kelio, šaligatvių tinklų projektus, įskaitant pateikti ir pasirašyti bet kokius pareiškimus, prašymus, formas, bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus su teise įgaliotojo vardu pasirašyti, mokėti įmokas ir gauti visa tai patvirtinančius dokumentus ir informaciją, – yra niekinė ir negalioja ab initio (nuo sudarymo pradžios), teismas vertino, kad niekiniai bei negaliojantys yra ir šalių susitarimai, išreikšti 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartimis, dėl įgaliotinio atlyginimo už veiksmus, kuriuos UAB „Vanesos turtas“ turėjo atlikti pagal niekinėmis pripažintas sandorio dalis. Nenustatęs, kad šalys būtų kažką perdavusios viena kitai pagal niekinėmis pripažintas sandorio dalis ir 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d. sutartis, teismas nenustatė pagrindo taikyti restituciją.
23. Spręsdamas klausimą, ar UAB „Vanesos turtas“ įgijo teisę pagal 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį reikalauti atlygio po 2 500,00 Lt (724,05 Eur) už kiekvieną žemės sklypą, teismas civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 nustatė, kad UAB „Vanesos turtas“ bendraturčiams nepateikė ataskaitos, neatskleidė savo turėtų išlaidų ir pageidaujamo atlyginimo dydžio, nepateikė jiems visos ir išsamios informacijos apie detaliojo planavimo eigą. Teismas UAB „Vanesos turtas“ elgesį inicijuojant ir sudarant 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį dėl apmokėjimo už specialųjį planą, detalųjį planą, topografinę žemės sklypo nuotrauką ir įrengto drenažo rekonstrukcijos projektą įvertino kaip nesąžiningą kito asmens reikalus tvarkiusiojo elgesį, siekiant nepateikus ataskaitos gauti iš dalies bendraturčių ne tik turėtų išlaidų atlyginimą, bet ir savo paties nusistatytą atlyginimą, kurio dydis su bendraturčiais nebuvo aptartas. Teismas sprendė, kad toks UAB „Vanesos turtas“ elgesys turi ir apgaulės požymių, nes teikdama bendraturčiams pasirašyti pavedimo sutartį Nr. 1 papildantį susitarimą dėl apmokėjimo už detaliojo planavimo darbus ir pati jį pasirašydama kitai sandorio šaliai neatskleidė minėtų svarbių aplinkybių apie tai, kad specialusis planas, detalusis planas, topografinė žemės sklypo nuotrauka ir įrengto drenažo rekonstrukcijos projektas jau yra parengti ir už juos sumokėta, taip pat neatskleidė savo turėtų išlaidų dydžio bei nenurodė, kad į susitarime nurodytą 2 500,00 Lt (724,05 Eur) sumą įskaičiuotas ir UAB „Vanesos turtas“ pageidaujamas atlyginimas. Teismas konstatavo, kad toks sandoris prieštarauja gerai moralei ir yra niekinis bei negalioja ab initio (nuo jo sudarymo pradžios) (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, CK 1.95 straipsnio 1 dalis).
24. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas). Šalys taip pat turi galimybę prašyti atnaujinti procesą byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, o teismas, įvertinęs teismo procesinio sprendimo teisėtumą, gali teismo procesinį sprendimą pakeisti arba priimti naują (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnis).
25. Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (liet. pagal įstatymą) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios šalių tarpusavio prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą (užmokestį už atliktus darbus). Taigi ji reikalauja, kad kita šalis įvykdytų jai tenkančią piniginę prievolę, kildinamą iš sutarties ir susitarimo, kurie teismų ankstesniame procese pripažinti niekiniais. Sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus universiteto Onkologijos institutas v. UAB „Senasis sodas“, bylos Nr. 3K-3-53-701/2016).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2169‑752/2021, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, konstatavus, kad tiek 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartis Nr. 1, tiek 2012 m. gruodžio 20 d. susitarimas dėl įsipareigojimo apmokėti yra niekiniai ir negaliojantys, taip pat, kad ieškovė UAB „Vanesos turtas“ niekinio sandorio ar susitarimo pagrindu nėra suteikusi atsakovui paslaugų, spręstina, kad ieškovė UAB „Vanesos turtas“ neįgijo teisės reikalauti atlygio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. Ž. 724,05 Eur už suteiktas paslaugas nėra pagrįstas (CK 6.761 straipsnio 4 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad ginčo 2014 m. kovo 12 d. susitarimu atsakovas prisiėmė prievolę apmokėti pagal sutartis, kurios įsiteisėjusiu sprendimu yra pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis, šalių ginčo 2014 m. kovo 12 d. susitarimą kvalifikavus kaip 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutarties Nr. 1 ir 2012 m. gruodžio 20 d. susitarimo sudėtinę dalį, taip pat nustačius, kad niekinio sandorio ar susitarimo pagrindu nėra įvykdžiusi pavedimo, yra pagrindas tenkinti atsakovo A. Ž. priešieškinį ir ginčo susitarimą pripažinti negaliojančiu (CK 1.81 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pavedimo teisinius santykius. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus sandorius, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas, niekiniais ir esant pagrindui spręsti, kad ieškovės reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę yra nepagrįstas, atsakovo A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas, o ginčijamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. galutinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškovės UAB „Vanesos turtas“ ieškinys atmetamas, o atsakovo A. Ž. priešieškinis tenkinamas – tarp ieškovės UAB „Vanesos turtas“ ir atsakovo A. Ž. 2014 m. kovo 12 d. sudarytas susitarimas pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios (lot. ab initio; CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, o atsakovo priešieškinį patenkinus, atitinkamai turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinį atmetus ir tenkinus atsakovo priešieškinį, ieškovės bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, tuo tarpu atsakovas įgijo teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu turėjo 34,75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį išlaidų (t. 1, b. l. 105), 38,00 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą išlaidų (bylos dalis, b. l. 41) ir 804,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 68-75), iš viso 876,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai.
33. Atsakovo apeliacinį skundą patenkintus, jam taip pat priklauso ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 544,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 64,06 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidos (t. 2, b. l. 92) ir 480,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (apeliacinio skundo ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimas, reg. Nr. DOK‑6146). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo turėtų teisinių paslaugų teikimo išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai. Iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 1 420,85 Eur (876,79 Eur + 544,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 26,74 Eur (12,96 Eur pirmosios instancijos teismo + 13,78 Eur apeliacinės instancijos teismo), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai.
35. Kadangi ieškinys buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas) šioje civilinėje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 29,50 Eur. Ieškovė byloje yra sumokėjusi 59,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl atitinkamai ieškovei grąžinama žyminio mokesčio permoka (29,50 Eur) žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 430 straipsnio 7 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
Pripažinti tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 12 d. sudarytą susitarimą negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios (lot. ab initio).
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 420,85 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 26,74 Eur (dvidešimt šešis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vanesos turtas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 7 d. sumokėtą 29,50 Eur (dvidešimt devynių eurų 50 ct) žyminio mokesčio dalį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Izolda Nėnienė
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas