Nr.: 1S-769-337/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.12.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. rugsėjo 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorei Aurelijai Gališanskytei,
pareiškėjui K. R.,
jo atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. R. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas K. R. skundas panaikinti prokurorų nutarimus,
nustatė:
K. R. prašė panaikinti 2011-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo skundą ir 2011-04-08 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-08-02 nutartimi K. R. skundas dėl prokurorų nutarimų atmestas.
K. R. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-08-02 nutartį ir prašo nutartį panaikinti ir jo skundą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui arba priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti 2011-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo skundą ir išspręsti klausimą iš esmės – jo skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-04-08 nutarimą, tyrimą atnaujinti, įpareigoti prokurorą atlikti prašomus veiksmus.
Taip pat pareiškėjas teikia ir tokius prašymus: pripažinti, jog surinkta pakankamai įrodymų kaltinamajam aktui V. L. ir L. S. pagal pateiktą jiems įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymo surašyti; nurodyti tyrimą kontroliuojančiam prokurorui organizuoti pranešimo apie įtarimą pateikimą R. K., B. U., J. O., V. L., pagal BK 182 str. 2 d. dėl to, kad minėtiems asmenims veikiant bendrininkų grupėje R. K., B. U., J. O. suklastojant ir fiktyviai sudarant 2008-01-29 pajų pirkimo sutartį ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, pajininkai J. S., R. K., B. U., J. O., tariamai pardavė turėtus bendrovės pajus J. I., taip pat J. I. suklastojant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vekselius, žinant, kad vekselių išrašymas nesusijęs su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir bendrovė pagal vekselius neskolinga, V. L. perduodant 460 tūkst. litų L. S., pastarajam dalyvaujant R. K. ir J. O., perduodant K. R. pasėlių pirkimui 460 tūkst. litų, J. I. pasirašant prašymą ir pateikiant antstoliui M. A., kuriuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašoma pasėlius parduoti pasiūlytam pirkėjui K. R., taip įtraukiant savo veiksmų pobūdžio negalintį žinoti K.R. į pasėlių ir kito ŽŪB „(duomenys neskelbtini) " turto pirkimą, siekiant apgaule pagal suklastojus vekselius ir pajų pirkimo sutartį, taip sukūrus tariamą skolą gavus vykdomuosius įrašus, anksčiau už kitus kreditorius iki bankroto bylos iškėlimo įvykdžius išieškojimą įgyti svetimą ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, padaryti turtinę žalą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, įvykdyti nusikalstamą bankrotą tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, kreditoriui AB (duomenys neskelbtini) padavus skundą teismas nepatvirtino pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu netvirtinti J. S. (teisių ir pareigų perėmėja V. S.), B. U., R. K., J. O. (V.) kreditorinių reikalavimų; skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą 460 tūkst. litų sumai ir atlikti visus veiksmus, kad šios lėšos būtų konfiskuotos į valstybės pajamas; nurodyti tyrimą kontroliuojančiam prokurorui organizuoti pranešimo apie įtarimą pateikimą V. L. pagal BK 189-1 str. dėl to, kad V. L. apgaule įgydamas K. R. išrašytą vekselį 1,5 mln. litų sumai, be pagrindo įgijo 1040000 litų turtinę teisę, tokiu būdu turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; paskirti įtariamiesiems kardomąsias priemones, uždraudžiant bendrauti tarpusavyje; nurodyti tyrimą kontroliuojančiam prokurorui nustatyti buvimo vietą, ir pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnams paimti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkų susirinkimų dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad J. S., R. K., B. U., J. O., J. I. dalyvavo pajininkų susirinkimuose, tvirtino bendrovės atskaitomybę ir žinojo, kad pasėliai pagal 2005-04-20 kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais buvo įkeisti AB „(duomenys neskelbtini)“; nurodyti pateikti užduotį specialistui, siekiant nustatyti 2008-08-01 datai pasėlių rinkos vertę; apklausti apie telefoninių pokalbių tarp L. S. ir K. R., J. O. ir K. R., R.K. ir K. R. turinį minėtus asmenis, siekiant patvirtinti aplinkybę, kad pareiškėjas reikalavo grąžinti vekselį, nutraukti sutartį ir pašalinti neteisėtai perduoto vekselio teisines pasekmes.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl naikinta. Teigia, kad teismas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų jo skundo argumentus, teismo išvados deklaratyvios. Prokurorų nutarimai nenuoseklūs, neargumentuoti, paremti šališkais, įtariamiesiems palankiais samprotavimais ir iš duomenų visumos atskyrus tik palankius teiginius, kurie nelogiški bei prieštarauja ikiteisminio tyrimo duomenų visumai.
K. R. argumentai, kuriais jis motyvuoja, kodėl skundžiama nutartis yra neteisėta yra tai, kad nutartis kaip vientisas dokumentas nesuprantama - apibendrinančios išvados prieštarauja atskiriems argumentams, o skundžiamos nutarties argumentas dėl advokato neturi ryšio nei su skundu, nei su ikiteisminio tyrimo medžiaga; dalis jo skundo argumentų apskritai neišnagrinėti, be to, vieną jo skundų, teismas vertino kaip pakartotiną ir nagrinėti atsisakė, tačiau nenurodė jokio teisinio pagrindo; išsamūs ir bylos medžiaga pagrįsti skundo argumentai atmesti kaip deklaratyvūs; nutarties 5 punkte kaip prielaidą įvardini byloje nustatyti faktai; pats teismas nutartyje daro prielaidą, kad jog įtariamasis galėjo tokią sumą pasiskolinti iš kitų asmenų, parduoti savo turtą arba gauti tokia pinigų sumą kitokiais būdais, be to prokurorai tokios versijos nėra tyrę; nutarties 4 p. padaryta išvada patvirtina, kad prokurorai, priimdami nutarimus analizavo ne visą bylos medžiagą, o tik jos atskirus fragmentus. Be to, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga didelės apimties, susijusi su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pareiškėjo kaip ūkininko veiklos aspektais, ikiteisminio tyrimo teisėjui per trumpą - 5 dienų terminą buvo objektyviai neįmanoma įsigilinti, taip pat įvertinti, ar visiškai įvykdytos anksčiau priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos nutarties pirmame lape teismas konstatuoja pagrindą panaikinti skundžiamus nutarimus, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė skundą atmesti. Prieštaravimai nutartyje, neaiški teismo išvadų ir motyvų prasmė, leidžia daryti išvadą kad teismas, priimdamas nutartį, tinkamai nesusipažino su skundu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Pareiškėjas nurodo, kad paduotą jo vėlesnį skundą nagrinėti teismas atsisakė nenurodydamas jokio teisinio pagrindo, vertino kaip pakartotiną, kuris paduotas per įstatymo nustatytą terminą, teigia, kad abu paduotus dokumentus teismas privalėjo vertinti kaip vieną skundą kuriuose esama skirtingų skundus pagrindžiančių argumentų. Dėl šių priežasčių, nurodo, skundo teismas neišnagrinėjo, o skundžiama nutartis tūrėtų būti panaikinta ir skundas perduotas iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Skunde pareiškėjas teigia, aukštesniajam prokurorui pareiškėjas kritikavo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadas, kad „460 000 Lt paskolą L. S. suteikė K. R. vykdymas išankstinį tarpusavio susitarimą remiantis kuriuo už paskolintus pinigus K. R. turėjo įgyti pasėlius sumokėdamas keliskart mažesnę pinigų suma nei pasėliai buvo verti“, nurodydamas, kad pagal banko duomenis pasėlių vertė, juos nukūlus, turėjo sudaryti 730 tūkst. litų, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius grūdus įvertino 600 tūkst. litų. Dėl to teigia, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pasėliai niekaip negalėjo būti įvertinti 1,5 mln. Litų. Prokuroras nurodė, kad skirti ekspertizę dėl pasėlių vertės nustatymo nėra pagrindo, kadangi pats K. R. apklausiamas pripažino, kad būtų gavęs 1,5 mln. litų už pasėlius, teigia, kad tokie argumentai rodo, jog, jo, pareiškėjo, skundo aukštesnysis prokuroras iš esmės neišnagrinėjo. Pareiškėjas teigia, kad prokurorų nutarimuose remiamasi menama sutartimi, kurios egzistavimą prokurorai bando įrodinėti prielaidomis - neva L. S. ir K. R. ketino susitarti dėl neapibrėžto turinio sandorio, kuriam užtikrinti ir buvo išrašytas 1,5 mln. litų vertės vekselis. Išvada, kad 1,5 mln. litų vekselis buvo skirtas atsiskaityti už pasėlius yra nelogiška ir nepagrįsta, nes ikiteisminio tyrimo duomenimis, pasėlių vertė yra dvigubai mažesnė, pasėliai tuo metu dar nebuvo nupirkti, pasėlių pardavėjas nebuvo L. S., 1,5 mln. litų sumos nei pinigais, nei prekėmis jis, pareiškėjas, nebuvo gavęs. Pagal sutartį, pinigai privalėjo būti paskolinti įmokant grynus pinigus į ūkininko kasą arba į banko sąskaitą. Jo, pareiškėjo, paaiškinimai dėl 1,5 mln. litų paskirties yra logiški, nuoseklūs.
Pareiškėjas nurodo, kad 1,5 mln. litų vertės vekselio gavimas apgaule iš jo yra vienas iš epizodų nusikalstamos veiklos iššvaistant ir pasisavinant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir padarant kreditoriams didelę žalą. 1,5 mln. litų vertės vekselio įgijimas apgaule tikslu gauti naudą dėl fiktyviai nukreipto išieškojimo į įkeistus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pasėlius, panaudojant tam fiktyviai išrašytus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vekselius kaip atsiskaitymą už J. I. įgytus pajus, rodo 1,5 mln. vertės vekselio įgijimo tikslą ir sandorio esmę. Teigia, kad tyrimą kontroliavusio prokuroro ir aukštesniojo prokuroro veiksmais, nutraukiant tyrimą, siekiama sukliudyti ištirti didelio masto nusikalstamas veikas, darančias sisteminę įtaką šalies ekonomikai ir nacionaliniam saugumui.
Nurodo, kad nesutinka su nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvada, kad pagal 2008-08-01 sutartį pagal išankstinį susitarimą nebuvo ketinama skolinti visos sutartimi nurodytos sumos patvirtina ir tai, K. R. veiksmai: po paskolos sutarties sudarymo ir vekselio išrašymo gavęs tik trečdalį sutartyje nurodytos sumos, nepareikalavo vekselio grąžinti, iš karto neginčijo jo juridinės galios, nesikreipė į policijos pareigūnus. Pareiškėjas pažymi, kad nuolat reikalavo grąžinti vekselį, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktų telefoninių pokalbių įrašai tarp L. S. ir K. R., J. O. ir K. R., R. K. ir K. R., nepasirašyta 2008-08-31 sutartis dėl 2008-08-01 paskolos sutarties nutraukimo.
Teigia, kad melaginga prokurorės išvada, jog K. R. parodymai, jog remiantis 2008-08-01 paskolos sutartimi jam turėjo būti suteikta visa nurodyta sandoryje suma ir už 1040000 Lt jis ketino pirkti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus, tyrimo metu buvo paneigti. Pareiškėjas nurodo, kad siekė įgyti pastatus. Tai patvirtina aplinkybė, kad jis yra ūkininkas ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausę pastatai ribojasi su K. R. priklausančiu žemės sklypu ir pastatais, kuriuose gyvena, todėl buvo ypatingai suinteresuotas ūkio plėtimui įsigyti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pastatus ir aptardamas sutarties sąlygas ar pasirašydamas paskolos sutartį siekė sudaryti prielaidas pastatų įsigijimui. Su L. S. bendravo kaip su asmeniu, informuotu apie bendrovės veiklą. Tai, kad L. S. buvo informuotas ir veikė kaip bendrininkas su formaliaisiais ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkais matyti iš jo pateiktų telefoninių pokalbių įrašų, pinigų perdavimo aplinkybių, antstoliui parašyto prašymo parduoti bendrovės turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Teigia, kad skundžiamame nutarime aukštesnysis prokuroras nepagrįstai nurodo, kad paskolos sutartyje nėra duomenų, jog paskola butų reikalinga pastatų ar pasėlių įsigijimui. Skundžiamo nutarimo išvadas dėl galimos paskolos paskirties paneigia eilė ikiteisminio tyrimo dokumentų, jo, pareiškėjo, apklausos 2008-09-09, 2009-05-25 apklausos, liudytojo R. S. 2009-09 29 apklausa, kuomet jis parodė, kad 2007 metų pabaigoje 2008 metų pradžioje K. R. teiravosi dėl galimybės gauti paskolą ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ pajų pirkimui, K. R. sakė, kad jam labai reikėtų pastatų šios bendrovės, liudytojo M. R. 2009-10-01 apklausos protokolas, liudytojas V. B. 2009-11-04 apklausos protokolas. Skundžiamame nutarime nurodyta ir tai, kad V. B. parodė, kad K. R. dėl pastatų įsigijimo kreipėsi į lizingo bendrovę beveik prieš pusantro ar du mėnesius iki sutarties pasirašymo, tačiau tai fragmentiški ikiteisminio tyrimo duomenys, kadangi V. B. konkrečiai apie lizingo sutarties pasirašymą su juo, pareiškėju, parodė, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau tiksliai datos neprisimenu AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiėmė visą turtą. 2008 metų rugpjūčio mėnesį jau po to kai minėta sutartis buvo nutraukta į mūsų atstovybę Panevėžyje, konkrečiai į mane kreipėsi ūkininkas K. R. ir pasakė, kad domisi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų įsigijimu.
Pareiškėjas nurodo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą neįvertinti ir neaptarti akivaizdūs požymiai, kad V. L. apgaule įgydamas jo išrašytą vekselį 1,5 mln. litų sumai, be pagrindo įgijo 1040 000 litų turtinę teisę, tokiu būdu turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Skunde aukštesniajam prokurorui nurodė, kad tinkamai atlikdama savo pareigas, prokurorė, po to kai nustatė, kad iš rašytinės medžiagos nėra matyti, jog V. L. turėjo 1 500 000 Lt grynais, o 460 000 Lt sumos, kuri, kaip nustatyta, buvo paskolinta K. R., kilmės šaltinis nenustatytas, ji privalėjo organizuoti ir pranešimo apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189-1 str. 1 d. įteikimą V. L..
Aukštesnysis prokuroras, atmesdamas jo skundo argumentus, nurodė, kad nustatyta, jog V. L. 2006-2008 m. disponavo 1500000 Lt ir dar didesne pinigų suma. Tačiau tokios Skundžiamo nutarimo išvados prieštarauja nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išvadoms, konkrečiai - teiginiams, kad iš rašytinės medžiagos nėra matyti, jog V. L. turėjo 1 500 000 Lt grynais ir kad 460 000 Lt sumos, kuri, kaip nustatyta, buvo paskolinta K. R., kilmės šaltinis taip pat nenustatytas. Teigia, kad nutarimu visiškai priešingos išvados nėra niekaip motyvuotos, nenurodyta kokių konkrečiai dokumentų pagrindu aukštesnysis prokuroras padarė priešingas išvadas.
Pareiškėjas nurodo, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą neįvertinti byloje surinkti duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad pajus J. S., B. U., R. K., J. O. pardavė J. I. už realios vertės neatitinkančią, fiktyviai padidintą kainą, sutarties šalims siekiant vėliau panaudoti sutartį kaip apgaulės priemonę. J. S., B. U., R. K., J. O., J. I. siekė tokiu būdu sukurti tariamą įsiskolinimą, kuris būtų panaudotas svetimo, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto - lėšų įgijimui sukčiavimo būdu. Nurodo, kad J. I. neteisėtai pasirašė vekselius, savo asmeninei prievolei pagal J. I. asmeniškai įgyjamų pajų pirkimo sutartį apmokėti. Vekseliai nebuvo susiję su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, buvo išrašyti siekiant apgaule gauti vykdomuosius įrašus ir nukreipti išieškojimą į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Antstolio M. A. kontoroje 2008-07-09 buvo užvestos vykdomosios bylos. Teigia, kad prokurorė minėtų aplinkybių netyrė ir nevertino, nors tikslas ir mechanizmas yra akivaizdūs, tokio nusikaltimo sudedamoji dalis buvo ir suradimas asmens, pajėgaus atlikti pasėlių nukūlimą bei 460 tūkst. litų perdavimas finansuojant pasėlių pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Nurodo, kad V. L., L. S. perduoti pasėlių pirkimui 460 tūkst. litų buvo panaudoti kaip nusikaltimo priemonė, be kurios negalėjo įvykti antstolio M. A. turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui forminimas.
Nurodo, kad tai, jog R. K. ir J. O. dalyvavo L. S. perduodant jam, pareiškėjui, pasėlių pirkimui 460 tūkst. litų, o J. I. pasirašė prašymą, kuriuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašoma pasėlius parduoti pasiūlytam pirkėjui - K. R., patvirtina, kad jo įtraukimas į pasėlių ir kito ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turto pirkimą buvo dalis bendrininkų grupės suplanuotų veiksmų, kurių pasėkoje būtų apgaule užvaldytas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir padaryta turtinė žala ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.
Pareiškėjas nurodo, kad yra nukentėjęs, kadangi savo lėšomis nukūlė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pasėlius, patyrė 129 tūkst. litų išlaidų ir šios išlaidos nebuvo atlygintos. Nurodo, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios - teismas nepatvirtino pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto.
Teigia, kad prokurorės išvada, kad nuo 2008-02-01 bendrovei vadovavusi J. I. nieko nežinojusi apie pasėlių įkeitimą AB „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka tikrovės. Prokurorė nepatikrino, ar J. I. dalyvavo pajininkų susirinkime, kuriame buvo tvirtinama bendrovės atskaitomybė, buvo aptariamos bendrovės skolos, svarstoma bendrovės veiklos. Teigia, kad bendrovės vadovas atsako už visą bendrovės veiklą, todėl jo žinojimas apie bendrovės įsiskolinimą preziumuojamas. Minėtą prokurorės išvadą paneigia ir 2007-12-29 dienos Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2005-04 -20 kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir papildymo“, kuriame numatyta, kad kredito grąžinimo terminas yra 2008 metų gruodžio 28 d.; visą sutarties galiojimo laiką galiojo ir kredito gavėjo visų apyvartoje esančių prekių atsargų, kurių balansinė vertė sutarties galiojimo laikotarpiu negalėjo būti mažesnė kaip 600 000 Lt įkeitimas Kredito davėjui. Be to, paskutinė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pilna finansinės ir ūkinės veiklos ataskaita yra pateikta už pilnus 2007 metus yra patvirtinta 2008 metų kovo mėnesio 05 dieną protokolo Nr. 2 ir pasirašyta bendrovės pirmininkės J. I.. Šioje ataskaitoje nurodyta 290 000 lt skola už finansinius ir praėjusius finansinius metus.
Skundžiamame nutarime aukštesnysis prokuroras, pritardamas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą argumentams konstatavo, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą liudytojais apklausti J. I. - ŽŪB „(duomenys neskelbtini) „ direktorė, R. P., R. S., A. K., O. M. parodė, kad nieko nežinojo apie pasėlių areštą, įkeitimą bankui, o 2005-04-20 kredito linijos sutartis, 2005-10-29 įkeitimo lakštas su pakeitimais buvo pasirašyti buvusio ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. T., kuris nuo 2008 m. pradžios, pardavęs jam priklausančius pajus, nebedalyvavo bendrovės valdyme. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad šie skundžiamo nutarimo argumentai, jog juridinio asmens vadovas galėjo nežinoti apie juridinio asmens prievoles ir jų nevykdyti, yra nelogiški ir tendencingi.
Teismo posėdyje K. R. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Skundas tenkinamas dalinai.
Skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-04-08 nutarime ikiteisminio tyrimo nutraukimas grindžiamas tuo, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių V. L. ir L. S. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymo, bei tuo, kad V. L. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., o L. S. neįvykdė nusikalstamos veikos, turinčios BK 300 str. 3 d. požymių. Prokurorės nutarimo motyvų esmę sudaro tai, jog nustačius, kad K. R. buvo paskolinta 460 000 Lt suma, o paskolos sutartis sudaryta didesnei sumai dėl to, kad į paskolos sutartį buvo bendru sutarimu įtraukta atlygio už vertingą pasėlių pirkimo sandorį suma, rodo, kad 2008-08-01 paskolos sutartis nebuvo suklastota – L. S. nepadarė veikos, numatytos BK 300 str. 3 d; kadangi nustatyta, jog V. L. jokių rankraštinių įrašų nepadarė minėtoje sutartyje bei nedalyvavo jos pasirašymo metu, konstatuota, kad jis taip pat nepadarė veikos, numatytos BK 300 str. 1 d.; kadangi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad K. R. perduodamas pinigus L. S. žinojo apie pasėlių įkeitimą bankui, nėra pagrindo teigti, kad K. R. atžvilgiu buvo naudojama apgaulė; tai, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog L. S. V. L. perdavė mažesnę sumą nei nurodyta K. R. pasirašytame vekselyje, negalima daryti pagrįstos išvados, jog V. L. žinojo susitarimo tarp K. R. ir L. S. sąlygas, todėl V. L. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas taip pat nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. padarymo.
2011-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarime atmetant pareiškėjo K. R. skundą dėl 2011-04-08 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, prokurorės nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi prokurorų nutarimai palikti galioti.
Apygardos teismas, nagrinėdamas šį skundą, pasisako, jog nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 ir 2 p. yra prokuroro kompetencija. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Vadovaudamasis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.
Pagal ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis seka, kad K. R. pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., BK 300 str. padarymo.
Iš tyrimo duomenų matyti, kad K. R. nurodoma, jog jis 2008-08-01 paprastajame vekselyje ir 2008-08-01 paskolos sutartyje, kuriuos pasirašė, nurodytos sumos - 1,5 mln. litų negavo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad K. R. buvo paskolinti pinigai - 460 000 Lt pasėlių pirkimui, kuriuos įgydamas jis sumoka kelis kartus mažesnę kainą nei pasėliai verti. K. R. parodė, kad pasėlius būtų pardavęs už 1,5 mln. litų kainą. Tačiau paneigti ar patvirtinti šiems teiginiams ikiteisminio tyrimo metu išsamesnis tyrimas nebuvo atliekamas, nors jais remtasi nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Dėl šios priežasties teigti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai negalima, o dėl 2008-08-01 buvusios atitinkamų pasėlių rinkos vertės nustatymo yra reikalinga atlikti papildomus procesinius veiksmus – kreiptis į atitinkamas institucijas siekiant gauti duomenis apie tuo metu buvusią pasėlių rinkos vertę.
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-08 prokurorės nutarime nutraukiant ikiteisminį tyrimą pasisakoma, kad nustatyta, jog K. R. buvo paskolinta 460 000 litų ir už šiuos paskolintus pinigus jis turėjo įgyti pasėlius. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad K. R. teigia nežinojęs apie perkamų pasėlių įkeitimą bankui. Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-06-27 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarime, atmetant pareiškėjo skundą, remtasi ir antstolio A. B. 2008-08-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, kad K. R. antstoliui paaiškino, jog pasėliai nupirkti per antstolį bankui leidus. Tačiau dėl šios aukštesniojo prokuroro nutarime nurodomos aplinkybės - antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, išsamesnis tyrimas neatliktas, nesiaiškinta, ar pareiškėjas tokias aplinkybes nurodė antstoliui, jei taip, tai iš kur ir nuo kada pareiškėjui tokios aplinkybės buvo žinomos. Todėl šiuo klausimu taip pat būtina atlikti papildomus procesinius veiksmus siekiant konkrečiai nustatyti, ar K. R. buvo žinoma, kad jam skolinami pinigai įkeistų pasėlių pirkimui, tai yra ar K. R. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė.
Nutraukdama ikiteisminį tyrimą prokurorė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad K. R. perduodamas pinigus L. S. žinojo apie pasėlių įkeitimą AB „(duomenys neskelbtini)“. Šią išvadą grindžia tuo, kad ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei vadovausi J. I. parodė nežinojusi apie pasėlių įkeitimą bankui, liudytojos O. M. ir A. K., dirbusios ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo nei patvirtinti nei paneigti fakto, jog L. S. buvo žinoma apie pasėlių įkeitimą bankui, o pati kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais buvo pasirašyta direktoriaus E. T., kuris nuo 2008 metų pradžios nebedalyvavo bendrovės valdyme. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad liudytojas E. T. parodė, kad L. S. susipažino su visais buhalteriniais dokumentais, liudytojas V. B. parodė, kad dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutarties jo buvo bendrauta su bendrovės vadove J. I., taip pat yra liudytojų parodymai dėl L. S. domėjimosi ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajų pardavimu. Šie duomenys skundžiamuose nutarimuose ir nutartyje neaptarti ir neįvertinti, o išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad L. S. perduodant pinigus K. R. žinojo apie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pasėlių įkeitimą AB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai nepagrįsta. Aptarti duomenys svarbūs sprendžiant, ar buvo panaudota apgaulė K. R. atžvilgiu skolinant jam pinigus, todėl nurodyti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys reikalauja išsamesnio tyrimo bei analizės.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pilnai nepagrįsta išvada, jog nenustačius 1,5 mln. litų ar mažesnės, nei nurodyta K. R. pasirašytame vekselyje, sumos V. L. perdavimo L. S. fakto, negalima daryti pagrįstos išvados, jog V. L. žinojo susitarimo tarp K. R. ir L. S. sąlygas. Ši nutarimo išvada padaryta kartu nevertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų – įtariamųjų parodymų dėl pinigų perdavimo fakto vienas kitam, bei byloje esančių rašytinių duomenų, galinčių patvirtinti, kokia pinigų suma 2008-08-01 K. R. buvo perduota. Be to, sprendžiant, ar asmuo teisėtai vekseliu įgijo turtinę teisę, reikšmę turi pinigų gavimo aplinkybės, kartu su duomenimis ar paskolos davėjas galėjo turėti skolinamą pinigų sumą.
Taip pat, teismo nuomone, yra reikalinga papildomai apklausti liudytoją J. I. siekiant visapusiškai ištirti pasiūlymo pirkti skolininko nurodytam pirkėjui - K. R. pateikimo aplinkybes.
Esant visumai šių aplinkybių skundžiami prokurorų nutarimai negali būti laikomi tinkamai motyvuotais, o kartu teisėtais bei pagrįstais, bei pripažinta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-28 nutarties reikalavimai pilnai įvykdyti. Išvadas apie tai, ar K. R. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, ar yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. ir BK 182 str. 2 d. sudėtys, galima daryti tik ištyrus visumą aplinkybių – išsamiai apklausus liudytojus dėl visų bylai reikšmingai aplinkybių bei pašalinus prieštaravimus tyrime, kas nebuvo padaryta.
Pagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra prieštaringa. Iš 2011-08-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas nutarė pareiškėjo K. R. skundą dėl prokurorų nutarimų atmesti, tačiau tuo pačiu teismas, išanalizavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, pareiškėjo skundą, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-000-84-08 priimti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas yra nepagrįsti, nors nutartyje šią teismo išvadą kaip pagrindžiantys teismo vardijami motyvai savo turiniu rodo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl skundžiamų prokurorų nutarimų yra atmetami. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nutartyje, pareiškėjui patartina kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir netrukdyti advokatui tinkamai atlikti savo pareigas, kas nėra susiję nei su ikiteisminiu tyrimu, nei su pareiškėjo skundu dėl prokurorų nutarimų.
Tokiu būdu skundžiami Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-07-02 nutartis, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-04-08 nutarimas ir 2011-06-27 Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas naikintini, o ikiteisminio tyrimo medžiaga grąžintina procesinį sprendimą priėmusiai Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai.
Dėl pareiškėjo skundo prašymų skirti kardomąsias priemones bei laikiną nuosavybės teisių apribojimą sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, teismas, nagrinėjantis skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, priimtos vertinant ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumą, kardomųjų priemonių skyrimo bei laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimo nesprendžia. Pareiškėjo prašymo nurodyti tyrimą kontroliuojančiam prokurorui organizuoti pranešimo apie įtarimą pateikimą V. L. pagal BK 1891 str. tenkinti negali, kadangi šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo teismas nesprendžia, o pareiškėjas skundžia prokurorų nutarimus, kuriais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 str. 2 d. ir 300 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymo.
Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė ir aukštesnysis prokuroras nutraukdami ikiteisminio tyrimą nutraukimo siekė sukliudyti ištirti didelio masto nusikalstamas veikas, kadangi tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti.
Nors pareiškėjas savo skunde apygardos teismo prašo panaikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo nutartį ir skundą perduoti iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui arba dėl skundo priimti naują sprendimą tik panaikinant prokurorų nutarimus, tačiau apygardos teismo posėdyje pareiškėjas savo skundo pastarąjį prašymą sukonkretino ir nurodė, kad taip pat prašo panaikinti ir skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, skundžiama ikiteisminio tyrimo nutartis ir prokurorų nutarimai naikintini.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-08-02 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-04-08 nutarimą ir 2011-06-27 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimą.
Ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti Panevėžio m. apylinkės prokuratūrai.
Ši teismo nutartis yra neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Vanagas