Civilinė byla Nr. e2A-192-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01661-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Logoplasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vileka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Logoplasta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Poligranul“ (šiuo metu bankrutuojanti).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vileka“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Logoplasta“ (toliau – ir atsakovė) 67 907,90 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM)) skolą, 3 632,88 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. ji su trečiuoju asmeniu UAB „Poligranul“ (toliau – ir trečiasis asmuo) sudarė Elektros energijos tiekimo–vartojimo (pardavimo–pirkimo) sutartį Nr. VLK-010-18-P (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo tiekti UAB „Poligranul“, kaip vartotojai, elektros energiją, o ši įmonė įsipareigojo už pateiktą elektros energiją sumokėti ir laikytis Sutartyje nurodyto naudojimo režimo, užtikrinti jai priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
3. Tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB „Poligranul“ ir atsakovės UAB „Logoplasta“ 2018 m. spalio 31 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas (toliau – Susitarimas) prie Sutarties, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už jos tiekiamą elektros energiją trečiajam asmeniui. Susitarimas prie Sutarties galioja iki tol, kol galioja tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 6 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Pasibaigus šiai sutarčiai, atsakovė turi informuoti ieškovę apie šios jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė iki šiol nėra gavusi tokio pranešimo.
4. Ginčas byloje kilo dėl skolos už elektros energiją apskaičiavimo dydžio, kadangi, atsakovės teigimu, į ieškovei pateiktas UAB „Elektrum“ sąskaitas už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. yra įtrauktos sumos ir už kitu adresu (Pranciškaus Žvirkos g. 8, Vilniuje) suvartotą elektros energiją, taigi šio objekto aprūpinimo elektra kaštai buvo nepagrįstai priskirti atsakovei. Be to, šalys skirtingai aiškina perkamos elektros energijos kainos sudedamąsias dalis, t. y. galutinės mokėtinos kainos apskaičiavimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Vileka“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Vileka“ iš atsakovės UAB „Logoplasta“ 65 488,10 Eur skolą, 3 446,96 Eur delspinigius ir 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (68 935,06 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2023 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 885,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kaip abonentė (subtiekėja), nėra elektros energijos ar kitas paslaugas visiems besikreipusiems teikiantis subjektas, t. y. nesiverčia tam tikra veikla, kuri būtų viešųjų sutarčių reguliavimo dalykas. Atsakovės prievolė atsirado iš Sutarties, pagal kurią trečiajam asmeniui elektros energiją tiekia ieškovė, atsakovei turint pareigą pagal Susitarimą prie Sutarties ieškovei (tiekėjai) sumokėti už jos trečiajam asmeniui (vartotojai) tiekiamą elektros energiją. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė, nepateikusi su elektros energijos tiekimo veikla susijusių licencijų, leidimų ar kitokių su šia veikla susijusių dokumentų, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl neturi reikalavimo teisės į skolą už suvartotą elektros energiją.
7. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės skolos priteisimo už patalpoms, esančioms Metalo g. 19B, Vilniuje, 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. patiektą elektros energiją.
8. Teismo vertinimu galutinė tiekiamos elektros energijos mokėtina kaina susidėjo iš sudedamųjų dalių: 1) UAB „Elektrum“ dalies; 2) akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (toliau – ESO) dalies; 3) UAB „Vileka“ maržos; 4) fiksuoto 4 proc. paslaugų mokesčio.
9. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus, kad galutinė tiekiamos elektros energijos mokėtina kaina jai nebuvo žinoma, o perkamo energijos kiekio kaina turėjo būti skaičiuojama prie UAB „Elektrum“ dalies pridedant 4 proc. ieškovės naudai. Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 3 d. pateikdama į bylą papildomus apskaičiavimus, į juos jau įtraukė tiek ESO, tiek UAB „Elektrum“ sudedamąsias kainos dalis, taip pat 4 proc. paslaugų mokestį. Taip pat aplinkybę, kad atsakovei galutinė tiekiamos elektros energijos mokėtina kaina ir jos sudedamosios dalys (įskaitant ir UAB „Vileka“ taikytą maržą) buvo žinomos patvirtina ir Susitarimo prie Sutarties vykdymas iki ginčo laikotarpio.
10. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl mokėjimo už suvartotą elektrą atidėjimo atsakovei, nes ieškovė nepagrindė dėl kokios konkrečiai laikinos nuolaidos sumos buvo susitarta, nenurodė, koks šios nuolaidos grąžinimo modelis turėjo būti taikomas ir ar jis be grąžintinos sumos apėmė ir papildomą naudą ieškovei. Be to, nė vienoje iš atsakovei pateiktų PVM sąskaitų faktūrų skiltyje „kaina“ nėra nurodytos nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą, atitinkamai nė vienoje iš PVM sąskaitų faktūrų, pateiktų už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. skiltyje „apmokėjimo sąlygos“ nėra nurodyta mokėjimo termino atidėjimo ar kitos sąlygos; ieškovė netikslino nė vienos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nors tokią galimybę numato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 1 dalis. Kartu teismas nepritarė ieškovės išdėstytiems argumentams, kad aplinkybė, jog už 2022 m. rugsėjo mėn. buvo sumokėta didesnė kaina, nei numatyta Sutartyje, savaime vertintina kaip suteiktos nuolaidos pripažinimas.
11. Teismui konstatavus, kad galutinė tiekiamos elektros energijos mokėtina kaina susidėjo iš šių sudedamųjų dalių – UAB „Elektrum“ dalies, ESO dalies, UAB „Vileka“ maržos, fiksuoto 4 proc. paslaugų mokesčio, turint duomenis apie ginčo laikotarpio (2022 m. spalio–lapkričio mėn.) suvartotą elektros energijos kiekį, UAB „Elektrum“ ir ESO taikytus tarifus, taip pat nustačius, jog UAB „Vileka“ marža nuo 2022 m. pradžios iki 2022 m. vasaros iš esmės nesikeitė ir sudarė (t1 (maksimalių apkrovų dedamoji)– 0.01068; t2 (vidutinių apkrovų dedamoji)– 0.01168; t3 (švenčių apkrovų dedamoji)– 0.01773; t4 (minimalių apkrovų dedamoji) – 0.01773), nustatė, kad už 2022 m. spalio mėn. bendra atsakovės mokėtina suma yra 34 528,54 Eur su PVM, o už 2022 m. lapkričio mėn. – 30 959,56 Eur su PVM.
12. Teismas nusprendė, kad ieškovė, vadovaujantis Sutarties 8 dalies 1 punktu, turi teisę į delspinigius, kurių dydis, atsižvelgiant į teismo apskaičiuotą skolą, sudaro 3 446,96 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Logoplasta“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pagal šalių žodinį susitarimą, 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė, išrašydama atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už suvartotą elektrą 2022 m. rugpjūčio mėn., sumažino sąskaitą 8 ct už 1 kWh, kadangi atsakovė kreipėsi į ieškovę suteikti jai laikiną finansinę pagalbą. Apeliantė nurodo, kad šis įkainis buvo sumažintas, nes perskaičiavus iki tol atsakovės suvartotos energijos kainą, dėl netinkamai sąskaitose nurodytų įkainių bei papildomai priskaičiuotos, sutartimi neaptartos maržos, su ieškove žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl taikytinos nuolaidos, atsižvelgiant į netinkamai ankstesniais laikotarpiais apskaičiuotas išrašomų sąskaitų sumas.
13.2. Atsakovė pirmosios instancijos teisme argumentuotai nurodė, kad ieškovė, pažeisdama Sutartį ir Susitarimą prie Sutarties, neteisėtai vienašališkai padidino savo maržos apskaičiavimą ir per visą laikotarpį už suvartotą elektrą atsakovei apskaičiavo 52 123,58 Eur daugiau, padidindama 2 centais elektros kainą, bei nuo šios padidintos kainos papildomai apskaičiuodama Sutartyje numatytą 4 proc. maržą. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes; atsakovės apskaičiavimais skolos dydis turėjo būti sumažintas iki 65 592,31 Eur.
13.3. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys buvo susitariusios dėl likusios kainos sumokėjimo ateityje, dėl to, jog elektros energija 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo parduota už mažesnę kainą, nei ESO ir UAB „Elektrum“ taikytas tarifas kartu sudėjus. Teismas neteisingai vertino, kad aplinkybė, jog ieškovė pardavė elektros energiją už mažesnę kainą nei pati įgijo (2022 m. rugpjūčio mėn.) negali būti pagrindu peržiūrėti elektros energijos kainą ir pakeisti vieną jos dalių – UAB „Vileka“ maržą.
13.4. Teismas netinkamai įvertino ir nustatė tiekiamos elektros energijos mokėtinos kainos sudedamąsias dalis. Pagal Sutarties 3 punkto nuostatas, už suvartotą elektros energijos kiekį prie UAB „Elektrum“ ir ESO taikytų tarifų ieškovė negalėjo pridėti 2 centų, o turėjo skaičiuoti tik 4 proc. maržą už elektros pateikimo paslaugą padengiant eksploatacines išlaidas.
13.5. Teismas netinkamai nustatė, kad pagal Sutarties 9 papunkčio 1 dalies nuostatas, sutartis gali būti nutraukta tik šalių susitarimu arba teisme. Atsakovė ir jos klientai, darbuotojai, valstybė patyrė žalą dėl ieškovės neteisėto elektros energijos atjungimo ir vienašališko sutarties nutraukimo.
14. Ieškovė UAB „Vileka“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius atsikirtimus:
14.1. Nuo Sutarties ir Susitarimo prie Sutarties sudarymo iki pat 2022 m. rugpjūčio 31 d. visi mokėjimai už elektros energiją ieškovei buvo sumokėti tinkamai, nes tiek trečiasis asmuo UAB „Poligranul“, tiek atsakovė UAB „Logoplasta“ žinojo iš ko susidaro galutinė mokėtina kaina už ieškovės tiekiamą elektros energiją.
14.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas paaiškino, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. elektros kainos kilo drastiškai, 2022 m. rugpjūčio mėn. elektros kaina už 1 kWh pasiekė apie 0,55 Eur centus, būtent dėl šių aplinkybių atsakovė susidūrė su didžiuliais finansiniais sunkumais, o rugpjūčio mėn. apskritai pritrūko apyvartinių lėšų. Jau 2022 m. liepos mėn. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. atsakovės vadovas ne vieną kartą kreipėsi į ieškovės vadovą dėl susidariusio elektros kainų šuolio finansinio sušvelninimo, kad atsakovė galėtų tęsti savo veiklą. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl šalių žodinių susitarimų suteikiant atsakovei finansinę pagalbą nebuvimo yra nepagrįstos.
14.3. Jei ieškovė per visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo nepagrįstai padidinusi tiekiamos elektros kainą, atsakovė galėjo pateikti priešieškinį, tačiau jo nepateikė.
14.4. Sutarties 9 dalies „Kitos sutarties sąlygos“ 2 punkte šalys nustatė, kad sutartis gali būti nutraukta jų susitarimu arba teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė iš esmės pažeidė Sutartį, nes 2022 m. rugpjūčio mėn. netinkamai vykdė Sutartį ir laiku neapmokėjo ieškovei už tiekiamą elektros energiją. Atsakovė jau 2022 m. liepos–rugpjūčio mėn. susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl šios aplinkybės lėmė ieškovės apsisprendimą, iš anksto įspėti atsakovę apie sutarties nutraukimą, kitu atveju, ieškovė patirtų dar didesnius nuostolius su netesybomis, ieškovei atsiskaitant su pagrindiniais tiekėjais. Ieškovė atsakovę ne kartą buvo įspėjusi apie Sutarties nutraukimą ir elektros tiekimo nutraukimą. Atsakovė nereiškė pretenzijų, kad ji patyrė kokių nors nuostolių dėl elektros energijos tiekimo sustabdymo.
14.5. Teismas teisingai priėjo prie išvados, kad galutinė tiekiamos elektros energijos mokėtina kaina susidėjo iš keturių sudedamųjų dalių (UAB „Elektrum“ dalies, ESO dalies, UAB „Vileka“ maržos ir fiksuoto 4 proc. paslaugų mokesčio).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.
17. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad: 1) pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl šalių žodinio susitarimo, kuriuo ieškovė, išrašydama atsakovei sąskaitą už 2022 m. rugpjūčio mėn., sumažino kainą už suvartotą elektros energiją; 2) ieškovė netinkamai apskaičiuodavo suvartotos elektros energijos kainą (pridėjo po 2 Eur centus prie savikainos bei pagal Sutartį paskaičiavo 4 proc. maržą), todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo iš atsakovės priteistinos skolos dydį; 3) teismas netinkamai įvertino Sutarties nutraukimo nuostatas.
18. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje normoje įtvirtintas principas užtikrina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar teisėti interesai civilinės teisės reguliuojamose srityse pažeisti, teisę kreiptis dėl jų gynimo į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato šalys savo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose, priešieškiniuose ir kt.).
19. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą už patiektą elektros energiją už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. Atsakovė priešieškinio byloje nepateikė ir nereiškė reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo. Todėl pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovės ieškinyje nurodytas pagrindas ir dalykas, t. y. reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už trečiojo asmens suvartotą elektros energiją 2022 m. spalio ir lapkričio mėn.
20. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).
21. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Argumentus dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo atsakovė nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti šių argumentų, nes jie išdėstyti pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį ir 312 straipsnyje nustatytus ribojimus.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
22. Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Poligranul“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip tiekėja, įsipareigojo tiekti UAB „Poligranul“, kaip vartotojai, elektros energiją, o ši įmonė įsipareigojo už pateiktą elektros energiją sumokėti ir laikytis Sutartyje nurodyto naudojimo režimo, užtikrinti ieškovei priklausančių elektros tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
23. Sutarties 1 dalies 3 papunktyje šalys susitarė, kad elektros energijos nuostoliams, transformuojant elektrą, taip pat nuostoliams kabeliniuose tinkluose ir įrengimų eksploatacijos išlaidoms, bei remontui apmokėti vartotojai papildomai priskaitoma 4 proc. nuo sumos elektros energijos kiekio. Sutarties 2 dalies 1 papunktyje nustatyta, kad už elektros energiją UAB „Poligranul“, kaip vartotoja, moka ieškovei sutartine kaina, diferencijuotu pagal laiko intervalus tarifu. Sutarties 8 dalies 1 papunktyje šalys susitarė, kad vartotoja, neatsiskaičiusi su tiekėja (ieškove) per Sutartyje nustatytus terminus, moka tiekėjai (ieškovei) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
24. Tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB „Poligranul“ ir atsakovės UAB „Logoplasta“ 2018 m. spalio 31 d. buvo sudarytas Susitarimas prie Sutarties, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už jos tiekiamą elektros energiją trečiajam asmeniui. Susitarimas prie Sutarties galioja iki tol, kol galioja tarp trečiojo asmens ir atsakovės 2018 m. rugsėjo 6 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. Pasibaigus šiai sutarčiai, atsakovė turi informuoti ieškovę apie šios jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, tačiau ieškovė iki šiol nėra gavusi tokio pranešimo.
25. Ieškovė už suteiktą elektros energiją trečiajam asmeniui išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 1) 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 01939, 36 780,14 Eur su PVM, pusę (50 proc.) šios sumos atsakovė turėjo sumokėti iki 2022 m. lapkričio 15 d., o likusią iki 2022 m. lapkričio 20 d.; 2) 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 01949, 31 127,76 Eur su PVM, pusę (50 proc.) sumos atsakovė turėjo sumokėti iki 2022 m. gruodžio 15 d., o likusią – iki 2022 m. gruodžio 20 d. Abi sąskaitos nėra apmokėtos.
Dėl elektros kainos sudedamųjų dalių ir skolos apskaičiavimo
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.389 straipsnio 1 dalį abonentas, neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
27. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl elektros energijos kainos perskaičiavimo (sumažinimo) ir neteisingai nustatė ieškovės pritaikytas suvartotos elektros energijos kainos sudedamąsias dalis.
28. Byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad ieškovės bei atsakovės teises ir pareigas, o kartu ir elektros energijos tiekimo kainą apibrėžė Sutartis bei Susitarimas prie Sutarties. Sutarties 2 dalies 1 papunktis nurodo, kad už elektros energiją vartotoja (trečiasis asmuo) moka tiekėjai (ieškovei) sutartine kaina diferencijuotu pagal laiko intervalą tarifu. Kartu Sutarties 1 dalies 3 papunktis numato, kad elektros energijos nuostoliams, transformuojant elektrą, taip pat nuostoliams kabeliniuose tinkluose ir įrenginių eksploatacinėms išlaidoms, bei remontui apmokėti vartotojai papildomai priskaitoma 4 proc. nuo sumos elektros energijos kiekio. Nei Sutartyje, nei Susitarime prie Sutarties ginčo šalys nebuvo detalizavusios sutartinės kainos apskaičiavimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo, vadovaujantis Sutarties 9 dalies 1 punktu, būtų sudarę papildomą rašytinį susitarimą dėl sutartinės kainos ir (ar) 4 proc. detalizavimo bei apskaičiavimo. Kita vertus, pagal Susitarimo prie Sutarties turinį, juo buvo susitarta tik dėl Sutarties 5 paragrafo „Elektros energijos apmokėjimas“ pakeitimo ta apimtimi, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu už elektros tiekimą moka atsakovė UAB „Logoplasta“. Sąskaitą faktūrą už elektros tiekimą ieškovė (tiekėja) išrašo mokėtojos (atsakovės) vardu, papildomai nurodant vartotojos (trečiojo asmens) rekvizitus. Pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, atsakovė (mokėtoja) praneša apie jungtinės veiklos nutraukimą ir nuo sekančio mėnesio po pranešimo jos įsipareigojimas mokėti už elektros tiekimą netenka galios. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė atsakovei išrašo sąskaitas mokėtinas už elektros energiją tik Sutarties (tarp ieškovės ir trečiojo asmens) ir Susitarimo prie Sutarties (tarp ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovės) pagrindais, kadangi jokio papildomo susitarimo (dėl kainos, jos sudedamųjų dalių) šalys, kaip buvo numatyta Sutarties 9 paragrafo 1 papunktyje, raštu nebuvo sudarę.
29. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
31. Teisėjų kolegija nurodo, kad šalis nuo Sutarties ir Susitarimo prie Sutarties pasirašymo siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė pateikdavo atsakovei sąskaitą už praėjusį laikotarpį suvartotą elektros energiją, o atsakovė pagal ją apmokėdavo ieškovei už trečiajam asmeniui patiektą ir jo suvartotą elektros energiją, todėl nusprendžiant dėl šalių susitarimo turinio (sutartinės kainos apskaičiavimo), ginčo šalims nepateikus kitų įrodymų, atsižvelgtina ir į iki ginčo laikotarpio buvusį sutarties šalių elgesį, vykdant Sutartį, bei nusistovėjusią kainos skaičiavimo praktiką.
32. Kaip nurodyta nutarties 28 punkte, šalys susitarė, kad už elektros energiją trečiasis asmuo, kaip vartotojas, moka ieškovei sutartine kaina, diferencijuotu pagal laiką intervalus tarifu. Sutarties 3 dalies „Elektros energijos kiekis“ 3 papunktyje nustatyta, kad vartotojos sunaudotos (tiekėjos pateiktos) elektros energijos kiekis nustatomas transformatorinės TP830 aukštojoje pusėje. Pažymėtina, kad net atsakovei iškėlus klausimą dėl ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos bei apskaičiavimo tvarkos (įkainių ir kainos sudedamųjų dalių) už suvartotą elektros energiją už 2022 m. rugpjūčio mėn., atsakovė ieškovės pateiktą sąskaitą už vėlesnį laikotarpį –2022 m. rugsėjo mėn. – visiškai apmokėjo, nors ieškovė, išrašydama atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už rugsėjo mėn. suvartotą elektros energiją, pridėjo 3 ct už vieną khw, todėl atsakovė savo veiksmais (apmokėdama sąskaitą) iš esmės pripažino, jog joje įvardijami už suvartotą elektros energiją apskaičiuoti įkainiai (bei kainos sudedamosios dalys) jai buvo aiškūs ir suprantami, bei atitiko Sutartyje nustatytas sąlygas. Šalys ilgą laiką vykdė Sutarties (ir Susitarimo prie Sutarties) nuostatas ir tarp jų nebuvo ginčo dėl elektros kainos apskaičiavimo bei jos sudėtinių dalių. Atsakovė sąskaitas apmokėdavo, todėl vertinama, kad šalys iš esmės tokiais valiniais veiksmais konkretizavo (detalizavo) sutartinės kainos (apskaičiavimo) dalis, kurios buvo nusistovėję ir gerai atsakovei (bei trečiajam asmeniui) žinomos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje pateikti duomenys apie elektros kainos pabrangimą Lietuvoje 2022 metais. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad didžiausias elektros kainų pikas (brangiausia kaina rinkoje) buvo 2022 m. rugpjūčio mėn., todėl tikėtina tai ir lėmė šalių ginčą.
33. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutartinę kainą sudaro 4 dedamosios dalys: UAB „Elektrum“ dalis, ESO dalis, UAB „Vileka“ marža, fiksuotas 4 proc. paslaugų mokestis. Teismo posėdžio metu (2023 m. spalio 13 d.) ieškovė pateikė teismui duomenis už paskutiniųjų dviejų metų (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) mėnesiui elektros kilovatvalandės įkainius pagal dedamąsias dalis, kuriuos (šiuos tarifus) ieškovei apskaičiuoja bei pateikia ESO ir Elektrum. Esant šalių susitarimui dėl sutartinės kainos skaičiavimo, bei 4 proc. paslaugų mokesčio, byloje neginčijant atsakovės suvartoto elektros energijos kiekio 2022 m. spalio ir lapkričio mėn., teismas, remdamasis pirminėmis UAB „Elektrum“ ir ESO sąskaitomis bei taikydamas ieškovės maržą pagal atitinkamus elektros tarifus už praėjusį laikotarpį, teisingai apskaičiavo atsakovės skolą ieškovei už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn.
34. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu sutartinės kainos apskaičiavimu, argumentuodama, kad sutartinę kainą sudaro trys dalys: UAB „Elektrum“ dalis, ESO dalis ir fiksuotas 4 proc. paslaugų mokestis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalis siejusius ilgalaikius sutartinius santykius, pagal kuriuos sutartinė kaina, įvertinant retrospektyviai, buvo detalizuojama ir apskaičiuojama taikant 4 sudedamąsias dalis (ir UAB „Vileka“ maržą), atmeta atsakovės argumentus kaip nepagrįstus dėl nurodomų motyvų. Pirma, nuo Sutarties sudarymo atsakovė apmokėdavo ieškovės išrašytas ir atsakovei pateiktas sąskaitas už suvartotą elektros energiją, t. y. įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nekvestionuodama sutartinės kainos sudedamųjų dalių, todėl vertinama, kad atsakovei buvo aiškus atsiskaitymo būdas bei ieškovės apskaičiuoto suvartotos elektros energijos įkainio (tarifo) sudedamosios dalys. Antra, byloje nustatyta, kad 2022 m. vasarą žymiai pakilus elektros kainai, bei, atsakovės teigimu, atsiradus tarp šalių nesutarimui dėl taikomų tarifų už 2022 m. rugpjūčio mėn., visgi, ieškovė ir toliau išrašė sąskaitą už rugsėjo mėn., taikydama tuos pačius 4 dedamųjų kainos įkainius ir atsakovė šią sąskaitą apmokėjo, kartu pripažindama, jog toks apskaičiavimas yra tinkamas ir priimtinas. Trečia, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn., šalys būtų raštu pakeitusios sutartinės kainos apskaičiavimą (kainos sudedamąsias dalis).
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovei pritaikytų sumažintos elektros energijos kainos (įkainio) išrašant PVM sąskaitą faktūrą už suvartotą elektros energiją 2022 m. rugpjūčio mėn. bei atsižvelgęs į faktinę aplinkybę, jog atsakovė apmokėjo ir sąskaitą už suvartotą elektros energiją už vėlesnį 2022 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, teisingai priėjo prie išvados, jog tai nesudaro pagrindo daryti išvadą tarp šalių buvus žodiniam susitarimui dėl laikinos nuolaidos atsakovei taikymo ir (ar) mokėjimo atidėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir apskaičiuodamas skolos dydį teisingai pritaikė sutartinės kainos dalį – ieškovės maržą, kurią ši taikė išrašydama atsakovei sąskaitas dar iki 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. teismas iš esmės aplinkybes dėl 2022 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitoje faktūroje sumažintos kainos įvertino atsakovės naudai, tačiau šios kainos sumažinimo fakto teisingai nevertino kaip pagrindo pakeisti Sutartimi numatytą kainą (jos sudedamąsias dalis) už vėlesniame laikotarpyje suvartotą elektros energiją. Aplinkybė, kad ieškovė už 2022 m. rugpjūčio mėn. pardavė elektros energiją mažesne kaina nei ją įsigijo nesuteikia galimybės peržiūrėti UAB „Vileka“ maržos dydį (vieną iš elektros energijos sudedamųjų dalių), kurią sudaro transformatorinės pastato nuoma, atestuotos įmonės pastotės prižiūrėjimo mokestis, UAB „Vileka“ atlygis (0,02–0,023 ct/kW). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė nurodytus kaštus, tai pagrindžia pateikta į bylą elektros energijos sudedamųjų dalių suvestinė. Nesant šalių rašytinio susitarimo dėl sutartinės kainos pakeitimo, kaip tai numatė Sutartis, aplinkybės susijusios su 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovės atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra sumažinta kaina, neturi reikšmės apskaičiuojant Sutartimi nustatytą sutartinę kainą bei jos sudedamąsias dalis už patiektą elektros energiją 2022 m. spalio ir lapkričio mėn.
36. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių buvusius ilgalaikius sutartinius santykius, bei nusistovėjusią elektros kainos apskaičiavimo tvarką, taikant sutartinę kainą, kurią sudaro 4 dedamosios dalys, tinkamai nustatė Sutartyje nurodytos sutartinės kainos apskaičiavimo tvarką, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
37. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepalaikė ieškovės pozicijos, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl laikinos finansinės pagalbos (skolos atidėjimo) atsakovei (pagal 2022 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitą faktūrą). Atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodė, kad šalys 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo susitarusios dėl sutartinės kainos sudedamųjų dalių pakeitimo ar dėl taikytinos nuolaidos, atsižvelgiant į netinkamai apskaičiuotas elektros energijos kainas už ankstesnį laikotarpį. Todėl nesant rašytinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo, bei įvertinus aplinkybę, kad už 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovė apmokėjo ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje suvartotos elektros energijos kaina buvo apskaičiuota pagal nusistovėjusią tvarką (šalių sulygtą sutartinę kainą, įvertinus 4 proc. paslaugų mokestį), darytina išvada, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo bei įvertinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
40. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 300 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, kurias pagrindžia 2024 m. sausio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 904 ir mokėjimo nurodymas Nr. 1144 akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“.
41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. sausio mėn. (apmokėta sąskaita už teisines paslaugas), remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, taikomas 2023 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 018,20 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudarytų 2 623,66 Eur (1,3 x 2 018,20 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 300 Eur advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkto pagrindu apskaičiuoto maksimaliai priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vileka“ (juridinio asmens kodas 110353672) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Logoplasta“ (juridinio asmens kodas 302662105) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Aldona Tilindienė