Civilinė byla Nr. e2A-375-1059/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02715-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Loretos Miltenytės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transaida“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transaida“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transaida“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą ieškinio padavimui dėl teisės išnagrinėjimo teisme, darbuotojo reikalavimus, kuriais remiantis buvo priimtas 2024 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. DGKS-2206 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

2.       Nurodė, kad 2024 m. kovo 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimas Nr. DGKS – 2206, darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš dalies tenkintas M. K. prašymas ir priteista iš UAB ,,Transaida“ 1 401,08 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių bei 3 129,40 Eur netesybų. Ieškovė teigia, kad nesutinka su DGK sprendimu, nes su darbuotoju buvo pilnai atsiskaityta ir jis pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi. Tai patvirtina telefoninis susirašinėjimas. Darbuotojas pats nutraukė darbo santykius norėdamas įsidarbinti kitoje įmonėje. Ieškovė tam neprieštaravo, suteikė tokį atleidimo terminą, kokio prašė darbuotojas. Manė, kad ieškovei nesutikus jo priimti atgal į darbą, kreipėsi į profesinę sąjungą, bandydamas pakenkti ieškovei.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių sudarytos 2019 m. birželio 4 d. darbo sutarties 5 punkte nustatyta, kad darbuotojui mokami dienpinigiai gali būti mažinami 50 proc. Darbuotojas nebuvo supažindintas nei su komandiruočių įsakymais, nei su komandiruočių tvarkos aprašu. Atsakovui turėjo būti skaičiuojami 100 proc. Vyriausybės nutarimu Apraše patvirtinti dienpinigių dydžiai. Darbdavė neatsiskaitė su darbuotoju už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius (2023 m. rugpjūčio mėn. – 727,61 Eur į rankas; 2023 m. rugsėjo mėn. – 299,79 Eur; 2023 m. spalio mėn. – 1 724,03 Eur). Taip pat remiantis vairuotojo kortelės duomenimis, darbo užmokesčio nepriemoka atsakovui pagal vairuotojo kortelės duomenis sudaro 1 074,97 Eur. Iš pridedamos LVPS lentelės matyti, kad darbdavys priskaičiavo darbuotojui 480,50 Eur komandiruotės sąnaudų. Už visą darbo santykių laikotarpį ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 42 313,20 Eur dienpinigių, 23 867,38 Eur darbo užmokesčio ir 480,50 Eur komandiruotės sąnaudų, viso 66 661,08 Eur. Ieškovė sumokėjo 61 760 Eur ir liko skolinga atsakovui 4 901,08 Eur. Atsakovas nurodė, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl apmokėjimo už komandiruotės dieną po 62 Eur. Tokiu būdu su darbo santykiais susijusi nepriemoka yra 15 806,41 Eur, todėl darbdavė liko skolinga darbuotojui ženkliai didesnę su darbo santykiais susijusią sumą, nei priteista DGK sprendimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Transaida“ 1 401,08 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų bei 3 129,40 Eur netesybų (atskaičius mokesčius) atsakovui M. K..

5.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, nurodė, kad ieškovės ieškinys buvo priimtas 2024 m. balandžio 25 d. rezoliucija ir nors priimant ieškinį tiesiogiai neįvardinta dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo, atsižvelgus į tai, kad ieškinys rezoliucija buvo priimtas, vertinant termino praleidimo priežastis, mažą termino praleidimo trukmę, teismas laikė, kad priimant ieškinį terminas ieškiniui pateikti buvo atnaujintas.

6.       Iš atsiskaitymo lapelių nustatė, kad už 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovui priskaičiuota išmokėti 727,61 Eur (atlyginimas); už 2023 m. rugsėjo mėn. – 299,79 Eur (atlyginimas, už prastovas), už 2023 m. spalio mėn. – 1 724,03 Eur (atostogų komp.), lapeliuose nurodyta minėtas sumas išmokėti grynais, be to, atsakovas nurodė, kad darbo užmokesčio nepriemoka pagal vairuotojo kortelės duomenis 2023 m. sudaro 1 074,97 Eur. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu aiškino, kad atsakovui buvo mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis, kurie yra teisingi, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojo kortelės pagalba gaunami duomenys apie vairuotojo veiklą (vairavimo, poilsio laikas ir kt.) yra fiksuojami automatiškai įranga. Konstatavo, kad ieškovė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog tinkamai apskaitė atsakovo darbo laiką ar įrodymų, paneigiančių vairuotojo kortelės duomenų tikslumą, nepateikė, dėl to laikė, kad vairuotojo kortelės duomenys yra teisingi.

7.       Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčas, jog atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o visi byloje esantys ieškovės dokumentai parengti tik lietuvių kalba, duomenų, kad darbo sutartis (jos pakeitimai) ir kiti ieškovės dokumentai (komandiruočių tvarkos aprašas, įsakymai ir kt.) buvo išversti į atsakovui suprantamą kalbą, teismas nenustatė, o ir atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad komandiruočių įsakymų apskritai negaudavo. Teismas vertino, kad nors darbo sutartyje yra atsakovo parašas, tačiau negalima teigti, kad atsakovui buvo aiškus jos turinys (tame tarpe ir dėl galimybės mažinti dienpinigių normą 50 proc.). Nustatė, kad atsakovui atlyginimas kiekvieną mėnesį buvo mokamas skirtingas, avanso apyskaitų su detaliais dienpinigių apskaičiavimais ir atsakovo sutikimu dėl tokių skaičiavimų nėra pateikta, pervedant pinigus į sąskaitą paskirtyje buvo nurodoma „dienpinigiai ir kt. išlaidos pagal avanso apyskaitą“. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad konstatuoti, jog atsakovas žinojo apie sumažintą dienpinigių dydį ir tam neprieštaravo, nėra jokio pagrindo.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip darbdavė, netinkamai vykdė darbuotojo informavimo pareigą, sutiko su atsakovo (jo atstovo) išdėstytais argumentais, jog pareigos aiškiai nustatyti darbuotojui mokėtiną dienpinigių dydį neįvykdymas lemia Aprašo 2 punkte aptartas pasekmes – darbdavio prievolę mokėti dienpinigius apskaičiuotus pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius.

9.       Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog ieškovė nesumokėjo 4 901,08 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, byloje pateiktas 2021 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderis patvirtino 3 500 Eur sumokėjimą, todėl sprendė, kad neišmokėta atsakovui suma sudaro 1 401,08 Eur.

10.       Taip pat sprendė, kad ieškovė su atsakovu laiku neatsiskaitė, atsakovo kaltės dėl to nėra, todėl atsakovas pagrįstai reikalavo iš ieškovės priteisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas netesybas. Laikė, kad šalys DGK nustatyto VDU neginčijo, todėl teismas juo ir vadovavosi. Kadangi šalys neginčijo netesybų skaičiavimo laikotarpio. Sprendė, kad netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką suma sudaro 3 129,40 Eur (atskaičius mokesčius).

11.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, ieškovės ieškinį teismas atmetė ir darbuotojui iš ieškovės priteisė 1 401,08 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų bei 3 129,40 Eur netesybų (atskaičius mokesčius) už uždelstą atsiskaityti laiką.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir pripažinti, kad ieškovė UAB „Transaida“ pilnai atsiskaitė su atsakovu M. K. ir išmokėjo jam visas su darbo santykiais susijusias išmokas.

12.1.                      Skunde nurodoma, kad atsakovas M. K. iki atleidimo dienos dirbo įmonėje UAB „Transaida“ daugiau nei ketverius metus. Iki šiol jokių konfliktų, nesusipratimų tarp šalių nebuvo. Atsakovas visą laikotarpį dirbo komandiruočių pagrindu ir nors lietuvių kalbos nesupranta, tačiau darbo sutartį pasirašė ir jos kopiją gavo bei bet kuriuo metu, esant neaiškumams, turėjo visas galimybes kreiptis dėl paaiškinimo. Tačiau atsakovas nerodė jokių pastangų ir nesinaudojo savo teisėmis, kas suponavo, kad atsakovui daugiau negu ketverius metus tvarka dėl darbo užmokesčio, darbo tvarkos ir dienpinigių buvo aiški. Visą darbo santykių laikotarpį atsakovas darbdaviui UAB „Transaida“ nekėlė pretenzijų dėl sumažėjusių dienpinigių mokėjimo ar padidėjusio atlyginimo, visur buvo atsakovo parašai, tiek ant darbo sutarčių, tiek ant visų įmonės vidaus tvarkų.

12.2.                      Teigia, kad atsakovas buvo informuojamas laiku, komunikacija vykdavo „sms“, telefonu. Toks komunikavimas buvo aptartas su darbuotoju iš anksto ir tai buvo naudojama nuolat ketverius metus. Atsakovas su visais įmonės vidaus dokumentais buvo supažindintas pasirašytinai, jis buvo supažindintas jam suprantama kalba. Su komandiruočių įsakymais buvo supažindintas telefonu, pasirašytinai supažindinti nebuvo galimybės, nes atsakovo nebūdavo įmonės buveinės vietoje (tą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdžio metu), savo gyvenamosios vietos darbdaviui taip pat nebuvo nurodęs, todėl komunikacija vykdavo aptartu būdu. Atsakovui niekada nekildavo jokių klausimų, paaiškinimų neprašė.

12.3.                      Nurodo, kad atsakovo prašymu darbo sutartis nuo 2023 m. spalio 23 d. buvo nutraukta. Ieškovė, nutraukdama darbo sutartį su atsakovu, išmokėjo visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Atsakovas susirašinėjimuose su darbdaviu patvirtino, kad pretenzijų neturi.

12.4.                      Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, teigdamas, kad jam buvo nesuprantama, nežinojo kiek ir kaip, ir už ką jis gaudavo atlygį dar kartą parodo, kad iš atsakovo pusės nebuvo jokio bendradarbiavimo su darbdaviu, nebuvo siekiama bendrosios gerovės, nebuvo jokių žodinių ar rašytinių prašymų paaiškinti, ką pats darbuotojas taip pat patvirtino teismo posėdžio metu. Dėl galimai neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų kreipėsi praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo darbo santykių pabaigos. Tuo momentu atsakovas buvo įsidarbinęs jau kitoje įmonėje, tačiau siekė grįžti dirbti pas ieškovę. Ieškovei atsisakius priimti atsakovą atgal į darbą, atsakovas, galbūt, norėjo pakenkti ieškovei ir dėl šios priežasties kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl galimai neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų ir netesybų.

12.5.                      Mano, kad atsakovo kreipimasis į darbo ginčų komisiją praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams po darbo santykių nutrūkimo, yra nesąžiningas ir piktnaudžiavimas teise siekiant pasipelnyti.

12.6.                      Teigia, kad kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties turinio, tikrasis susitarimo turinys nustatytinas ne tik pažodžiui aiškinant sutarties tekstą, tačiau vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, šalių tikslus, jų elgesį tiek sudarant, tiek vykdant sutartį, taip pat kitus duomenis, atskleidžiančius šalių susitarimo turinį. Iš atsakovo ir ieškovės veiksmų yra matyti, kad daugiau nei ketverius metus šalys palaikė darbinius santykius ir atsakovui buvo suprantama koks yra darbo pobūdis (komandiruotės) ir kokia yra apmokėjimo tvarka.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.                       Pasak atsakovo, ieškovė, vykdydama DK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turėjo pareigą kas mėnesį teikti atsakovui pranešimus apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad informacijai apie atsakovui apskaičiuotą darbo užmokestį pagrįsti ieškovė pateikė lietuvių kalba surašytus atsiskaitymo lapelius, kurie darbuotojui įteikti nebuvo. Nors informacija apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį neturi būti privalomai verčiama į darbuotojui suprantamą kalbą, tačiau tai nepaneigia darbdavio pareigos tinkamai įforminti darbo užmokesčio išmokėjimą apskaitos dokumentais, o šios pareigos neįvykdžius – prisiimti neigiamas pasekmes.

13.2.                      Mano, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir atliko išsamų jų vertinimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pagrįstai nurodė, jog, kilus ginčui dėl darbo užmokesčio darbuotojui, būtent darbdavei tenka pareiga įrodyti, kad darbo užmokestis darbuotojui sumokėtas tinkamai. Viso ieškovė atsakovui turėjo sumokėti 66 661,08 Eur, o sumokėjo 61 760,00 Eur ir liko skolinga 4 901,08 Eur.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

Dėl darbo ginčo

15.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės, kaip buvusios darbdavės, ieškinys atsakovui – buvusiam darbuotojui, dėl su darbo užmokesčiu susijusių išmokų nutraukus darbo sutartį tinkamo išmokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Byloje nėra ginčo, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, kad atsakovas dirbo ieškovės įmonėje ekspeditoriumi, nėra ginčo ir dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Esminis ginčas byloje – ar ieškovė pilnai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, ar teisingai apskaičiavo ir išmokėjo jam priklausiusį atlygį už darbą.

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdama su DGK sprendimu Nr. DGKS – 2206, kuriuo iš dalies tenkintas M. K. prašymas ir priteista iš UAB ,,Transaida“ 1 401,08 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių bei 3 129,40 Eur netesybų. Ieškovė teigė, kad su darbuotoju, dirbusiu ekspeditoriumi, buvo pilnai atsiskaityta ir jis pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi. Atsakovas atsiliepime teigė, kad jis nebuvo supažindintas su darbdavio komandiruočių įsakymais, su dienpinigių mokėjimo tvarka ir jų mažinimu, manė, kad jam turėjo būti mokami 100 proc. dydžio dienpinigiai, todėl aiškino, kad darbdavė liko skolinga ženkliai didesnę su darbo santykiais susijusią sumą, nei priteista DGK sprendimu.

18.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, priteisdamas iš jos atsakovui 1 401,08 Eur darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų bei 3 129,40 Eur netesybų (atskaičius mokesčius) atsakovui M. K.. Teismas konstatavo, kad ieškovė neatsiskaitė su atsakovu už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn., nes lapeliuose nurodyta minėtas sumas išmokėti grynaisiais pinigais, be to, susidarė darbo užmokesčio nepriemoka pagal 2023 m. vairuotojo kortelės duomenis.

19.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad visą darbo santykių laikotarpį atsakovas ieškovei nekėlė pretenzijų dėl sumažėjusių dienpinigių mokėjimo ar padidėjusio atlyginimo, visur buvo atsakovo parašai, tiek ant darbo sutarčių, tiek ant visų įmonės vidaus tvarkų, teigė, kad atsakovas buvo informuojamas laiku, komunikacija vykdavo SMS žinutėmis, telefonu.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

21.       Nagrinėjamu atveju, matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais konstatuota, kad darbuotojas nebuvo tinkamai supažindintas su ieškovės vidaus dokumentais ir komandiruočių įsakymais, nemokėdamas lietuvių kalbos, galėjo nesuprasti jam siunčiamų darbo užmokesčio atsiskaitymo dokumentų. Apeliantė teigia, kad jokių pretenzijų visus keturis darbo metus atsakovas nereiškė, tačiau ta aplinkybė, kad darbuotojas tik po darbo sutarties nutraukimo buvusiam darbdaviui pareiškė reikalavimus dėl su darbo užmokesčiu susijusių išmokų sumokėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepreziumuoja darbdavio darbo santykių metu atliktų mokėjimų, darbo užmokesčio skaičiavimo teisingumo. Pirmosios instancijos teisme vykęs procesas, kuriame dalyvavo vertėja, atsakovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas lietuvių kalbos nesupranta, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas galėjo nesuprasti, kad jam išmokėtas ne visas darbo užmokestis.

22.       Kita vertus, nors iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad didžioji dalis teismo argumentų yra susiję su atsakovo netinkamu supažindinimu su darbo sutarties sąlygomis, ieškovės vidaus dokumentais ir komandiruočių įsakymais, kurie susiję su teisingu dienpinigių skaičiavimu, sprendime sutikta su atsakovo atstovės išdėstytais argumentais, jog pareigos aiškiai nustatyti darbuotojui mokėtiną dienpinigių dydį neįvykdymas lemia Aprašo 2 punkte aptartas pasekmes – darbdavio prievolę mokėti dienpinigius apskaičiuotus pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius. Skundžiamu teismo sprendimu dėl dienpinigių mažinimo, jų priteisimo apskritai nespręsta ir atsakovui iš ieškovės nepriteisti papildomi komandiruočių įsakymais sumažinti dienpinigiai. Dėl to apeliantės skundo argumentai, susiję su darbuotojo informavimu iš esmės neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

23.       Svarbu tai, kad skundžiamu teismo sprendimu, įvertinus byloje esančius atsakovo atstovės teiktus skaičiavimus, konstatuota, kad su atsakovu ieškovė neatsiskaitė už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn., taip pat nesumokėjo nepriemokos pagal vairuotojo kortelės duomenis 2023 m. Šių pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų apeliantė neginčija ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių savo skaičiavimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė po darbo sutarties nutraukimo liko skolinga atsakovui 1 401,08 Eur, išimtinai teigdama, kad darbuotojas ieškovei anksčiau jokių pretenzijų nereiškė. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose, t. y. patikrinant apskųsto teismo sprendimo argumentus, kuriuos skundžia apeliantas. Apeliantei neginčijant skundžiamame sprendime atliktų skaičiavimų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti.

24.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo bylose įrodinėjimo procesui būdingi tam tikri ypatumai. DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nurodytos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis, pagal kurią, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, reikšdamas reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, tai, vadovaujantis nurodyta DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisykle, tam tikrų ginčui išspręsti svarbių aplinkybių, be kita ko, aplinkybių, kokio dydžio buvo šiam darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir ar šis darbo užmokestis jam buvo iki galo išmokėtas, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes šis organizuoja jam pavaldžių darbuotojų darbą, veda darbo laiko ir buhalterinę apskaitą, turi ar gali lengviau nei darbuotojas gauti atitinkamus įrodymus. Tai nereiškia, kad tokioje byloje darbuotojas apskritai atleidžiamas nuo įrodinėjimo. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus, be kita ko, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes, bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024).

25.       Nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi DGK surinktais šalių teiktais rašytiniais įrodymais, juos teikė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė teikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, atsiskaitymo lapelius, įsakymus dėl komandiruočių, darbo užmokesčio kortelę, apyvartos žiniaraštį ir kt. ieškovės sudarytus dokumentus, tačiau byloje esantys atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos teikti skaičiavimai rodo 4901,08 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoką. Iš atsakovo pateikto banko išrašo matyti, kad nors darbo sutartis nutraukta 2023 m. spalio mėn. ir pagal ieškovės teiktus duomenis paskaičiuotos išmokos atsakovui, paskutinis atsiskaitymas atliktas rugpjūčio mėn., o pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad 3 500 atsakovui buvo išmokėti grynais (ginčo dėl to apeliacinės instancijos teisme nėra), pirmosios instancijos teismo išvada dėl 1 401,08 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemokos yra pagrįsta ir apeliaciniu skundu ieškovės nepaneigta (CPK 178 straipsnis).

26.       Sprendime konstatuota, kad atsakovo kaltės dėl ieškovės neatsiskaitymo su juo nėra, nustatyta, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis buvo 673,70 Eur atskaičius mokesčius, todėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką suma, teismo sprendimu – 3 129,40 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo argumentų, susijusių netesybų priteisimu, neteisingu jų skaičiavimu ar neproporcingu jų dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. 

27.       Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių pirmosios instancijos teismo padarytų konkrečių procesinės ar materialiosios teisės pažeidimų, apeliantė iš esmės nesutinka su jos atžvilgiu priimtu nepalankiu teismo sprendimu, nenurodydama teisiškai reikšmingų priimto teismo sprendimo nepagrįstumo argumentų. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai.

28.       Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nepagrindžiama kodėl teismas, vertindamas tas pačias aplinkybes, turėjo priimti kitokį teismo sprendimą, kodėl turėjo vertinti, kad pagal byloje esančius su darbo užmokesčio skaičiavimu susijusius duomenis, ieškovė neliko iki galo neatsiskaičiusi su atsakovu, nebuvo teikti jokie ieškovės pagrįsti ir konkretūs skaičiavimai, paneigiantys atsakovo atstovės skaičiavimus, nenurodoma kur yra teismo padarytų procesinių ir materialiosios teisės pažeidimų esmė.

29.       Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė apeliaciniu skundu nepagrindė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, neįrodė, kad sprendimas yra neteisėtas, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui priklauso jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.

31.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovą atstovavusios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos patirtas išlaidas apmokėjo Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas. Atsakovo atstovė prašo 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą priteisti tiesiogiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai.

32.       Kadangi Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių įkainių dydžių, išlaidos yra pagrįstos, atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai iš ieškovės priteistinos 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, iš ieškovės UAB „Transaida“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.