Baudžiamoji byla Nr. 1-1075-759/2023
Proceso Nr. 1-01-1-12479-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;
1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3.;
1.1.8.12.;1.2.14.3.2.1.;1.2.14.10.2.1.;
2.3.6.4.
(S)
V I L N I A U S R E G I O NO A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 4 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė,
Sekretoriaujant Jūratei Gritienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,
dalyvaujant kaltinamajam N. A., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,
dalyvaujant nukentėjusiosios M. V. atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,
civilinio ieškovo UAB „Ukmergės autobusų parkas“ atstovui Alvydui Želniui,
civilinio ieškovo Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos atstovui Rimvydui Širviui,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vieną kartą teistas Vokietijoje, Lietuvos Respublikoje teistas:
1. 2009-11-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2010-04-28 išbrauktas iš įskaitos Ukmergės rajono pataisos inspekcijoje;
2. 2010-02-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmę subendrinus su 2009-11-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;
3. 2010-06-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmę subendrinus su 2010-02-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirtas laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. 2010-09-30 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010-06-23 nuosprendis iš dalies pakeistas ir skirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 8 metams;
4. 2013-02-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 64 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 2010-09-30 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių. 2017-12-15 bausmę atliko.
5. 2021-08-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 straipsnio nuostatas, areštu 60 parų. 2022-03-17 bausmę atliko.
6. 2023-07-27 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta 90 parų arešto bausmė. BK 64-1 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta ir paskirta 60 parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir
n u s t a t ė :
Kaltinamasis N. A. pasikėsino apiplėšti įsibrovęs į patalpą, o būtent:
jis, 2023-04-07, apie 22.30 val., turėdamas tikslą neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, panaudojęs apgaulę įsibrovė į nukentėjusiosios M. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiajai M. V. atidarius buto duris, pasakė, kad M. V. anūkas pateko į bėdą ir anūkui reikia pinigų, po ko užėjo į buto koridorių, iš vidaus užrakino buto duris ir iš nukentėjusiosios M. V. reikalavo pinigų, kurių iš nukentėjusiosios negavęs, paėmė prieškambaryje ant spintelės buvusią nukentėjusiosios piniginę, o neradęs joje pinigų ir kilus tarp jo ir nukentėjusiosios M. V. konfliktui, kai nukentėjusioji bandė jį iš buto išvaryti, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai M. V. į veidą, ko pasėkoje nukentėjusioji parkrito ant grindų, tokiu būdu M. V. padarė kraujosruvas kairės akiduobės srityje, smakre, kairiajame kelyje, kairės čiurnos srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžimą su poslinkiu, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimus su pėdos panirimu, tai yra padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusiajai M. V. pradėjus šauktis pagalbos, jis savo nusikalstamų veiksmų nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į buto duris pradėjo belstis nukentėjusiosios kaimynai, tokiu būdu N. A., įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. V. priklausantį turtą - pinigus. Tokiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.
Be to, N. A. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:
jis, 2023-04-12, apie 02.00 val., prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, esančios Vaižganto g. 44, Ukmergėje, tyčia metė akmenį į ant mokyklos sienos, prie valgyklos tarnybinio įėjimo buvusį kiemo apšvietimui skirtą prožektorių, 57,70 Eur vertės, tyčia nulaužė ant mokyklos sienos pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą „4MP Hikvision IP“, 149,44 Eur vertės, ir ją išmetė, tokiais savo veiksmais sunaikino svetimą, t. y. Ukmergės Dukstynos pagrindinei mokyklai, priklausantį turtą ir padarė 207,14 Eur turtinę žalą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia žiebtuvėliu uždegė prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato sienos stovėjusiame viename iš UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausančių atliekų konteinerių šiukšles ir tokiu visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegdamas, sukėlė gaisrą ir tokiu būdu sunaikino svetimą, t. y. UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausantį turtą - du 1,1 m3 atliekų konteinerius, bendros 449,56 eurų vertės, ir padarė 449,56 eurų turtinę žalą, taip pat gaisro metu apdegė Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato rūsio langas, stogelis nuo lietaus, aprūko mūrinė pastato siena, prie kurios buvo pastatyti konteineriai. Tokiais savo veiksmais N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis N. A. teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu, gailisi ir paaiškino, kad, kai priėjo prie mokyklos, užsidegė prožektorius. Dėl to susinervino, todėl užsilipęs ant stogelio bandė jį numušti, tačiau nepavyko. Lipdamas netyčia nuplėšė vaizdo kamerą, ją išmetė. Negali atsakyti kodėl padegė konteinerius, tiesiog tuo metu taip sugalvojo. Nurodė, kad su degtukais padegė konteinerio viršų ir nuėjo. Nesigilino kiek konteinerių sudegė, tačiau pripažįsta ir atlygins žalą. Dėl įsibrovimo į butą pas nukentėjusiąją paaiškino, kad tai įvyko spontaniškai, kadangi pamatė piniginę. Akcentavo, kad iš pradžių ėjo pas draugą su asmeniniais reikalais, tačiau jo mama jį išvijo, todėl susinervinęs ėjo ir daužė butų duris ir tuo metu atidarė duris nukentėjusioji, todėl taip gavosi. Pamatė pas nukentėjusiąją bute gulinčią piniginę ir spontaniškai nusprendė taip pasielgti. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai trenkė, reikalavo iš jos pinigų, norėtų jos atsiprašyti už savo tokį poelgį. Pripažįsta, kad norėjo užvaldyti svetimus pinigus. Savo veiksmus nutraukė, nes kaimynai pradėjo belstis į duris.
Be kaltinamojo N. A. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Dėl N. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje
2023-04-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023-04-07 vakare apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), į butą pasibeldė nepažįstamas vyriškis, senyvo amžiaus močiutei M. V. atidarius buto duris, asmuo įėjo į buto vidų, uždaręs buto duris, ėmė reikalauti pinigų, sakydamas kad anūkas pateko į bėdą ir jam reikia pinigų. Jai pinigų nedavus, jis paėmė koridoriaus lentynoje buvusią jos piniginę ir ėmė ieškoti ten pinigų, bet pinigų ten nebuvo iš jos nieko nepaėmė. Tuo metu M. V. ėmė jį varyti iš buto, sudavė jam vieną kartą su turima lazda per rankas, ko pasėkoje, jis jai vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį, jai pargriuvus, jis ją užgriuvo, norėjo toliau ją mušti, tačiau M. V. ėmus šaukti pagalbos, netrukus į buto duris ėmė belsti kaimynai. Nežinomajam išsigandus, jis išpuolė pro buto duris ir pabėgo. M. V. pirminiais duomenimis lūžusi koja, sužalotas veidas, matoma hematoma. Gydoma stacionariai (I tomas, b. l. 10-12).
2023-04-09 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2023-04-08 buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name. Apžiūrėjus daugiabučio namo kiemą, vaizdo kameros nestebimos. Į daugiabutį patenkama pro metalines, atidarytas lauko laiptinės duris, durų spyna su kodu, spyna nepažeista. Butas yra antrame namo aukšte. Buto durys yra šarvinės, šviesios spalvos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Durys rakinamos įleidžiama spyna, jos nepažeistos. Įėjus į butą patenkama į koridorių. Koridoriuje ant grindų matyti galimai kraujo dėmės (paimta biologinių pėdsakų nuoplova, supakuota į voką Nr. 1). Dešinėje pusėje yra spinta su dviem lentynomis. Ant viršutinės lentynos sudėti įvairūs daiktai. Žemiau esanti lentyna iškritusi iš savo vietos. Apačioje spintos ant grindų yra tamsios spalvos piniginė (nuo piniginės paimta biologinių pėdsakų nuoplova ir supakuota į Voką Nr. 3; Piniginė su visu turiniu paimta ir supakuota į voką Nr. 2). Šalia piniginės guli batų tepalo tūtelė, violetinės spalvos medžiaginis maišelis. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys, vedančios į patalpą Nr. 1. Patalpoje Nr. 1 dešinėje pusėje yra fotelis, prie gretimos sienos yra sekcija su įvairiais daiktais, televizoriumi. Patalpoje ties viduriu stovi stalas, už jo yra du foteliai, ant jų yra sudėtos antklodės, ant kairio fotelio yra padėta vaikščiojimo lazda (paimta ir supakuota į voką Nr. 4). Patalpos kairėje pusėje prie sienos yra lova su patalais. Patalpoje Nr. 1 yra tvarkinga, daiktai neišvartyti. Šalia patalpos Nr. 1 yra virtuvė. Virtuvėje yra virtuvinis komplektas, stalas ir kiti tvarkingai sudėti apyvokos daiktai. Koridoriaus kairėje pusėje yra durys, vedančios į patalpą Nr. 2. Joje yra vonia, tualetas, skalbimo mašina ir kiti daiktai. Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau jokių reikšmingų pėdsakų nerasta (I tomas, b. l. 16-31).
2023-05-16 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta vaikščiojimo lazda ir piniginė. Nustatyta, kad vaikščiojimo lazda yra metalinė, juodos spalvos, ties juoda rankena yra auksinės spalvos apvadas. Lazdos gale yra uždėta juodos spalvos guma. Lazda yra 85 cm ilgio, su funkcija lazdai ilginti, trumpinti. Piniginė yra rudos spalvos, jos išorė medžiaginė, vidus odos imitacijos, piniginė nusidėvėjusi. Piniginė užsisega spaudėmis. Piniginės viduje yra dvi „Optikos“ nuolaidų kortelės, viena „bauhof“ nuolaidų kortelė ir lapukas su vardu M. ir telefono numeriu (I tomas, b. l. 32-38).
2023-04-08 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Vaidoto Prėnio tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes ir mėginant nustatyti įvykio liudininkus, buvo pabendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventojais: L. L., kuri paaiškino, kad 2023-04-07 apie 22.15 val. jai kažkas skambino durų skambučiu vieną kartą, ji buto durų neatidarė, o priėjusi per akutę matė, kaip jai nematytas vyriškis, kurio požymių neįsidėmėjo, nuėjo laiptine į antrą aukštą. Daugiau aplinkybių nenurodė. Butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvena taip pat senyvo amžiaus asmenys, kurie pareigūnui buto durų neatidarė. Pabendravus su gyventojais S. L. ir jo žmona A. L., abu nurodė analogiškas aplinkybes. S. L. buvo apklaustas. Daugiau įvykio liudininkų nustatyti nepavyko (I tomas, b. l. 42-43).
2023-04-09 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Tomo Čepelionio tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje 01-1-12479-23 su nukentėjusiąja M. V. neatlikti jokie procesiniai veiksmai, nes jai dėl nosies ir kojos kaulų lūžimų atliekama operacija, pastaroji bus gydoma stacionare. Galimas kitas kontaktas su ja per jos anūką E. F.. Įvykis įvyko 2023-04-07 vakare apie 22.30 val., kaimynai S. L. ir jo žmona A. L. išgirdę triukšmą pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto ėmė belsti į jos buto duris, bebeldžiant, iš buto staiga išbėgo jiems nematytas, apvalaus veido vyriškis, apie 180 cm ūgio, galimai tamsia striuke. Viduje jie rado gulinčią kaimynę M. V.. Jie padėjo jai nueiti iki lovos. Matė, kad ji kruvina, tačiau dėl kažkokių priežasčių policijos jie nekvietė. Pasak nukentėjusiosios M. V., ji vyriškio, kuris iš jos reikalavo pinigų, nepažįsta. Vyriškis nieko iš jos nepaėmė, nors ir buvo nuo lentynos paėmęs jos piniginę, kurią jis tikrino, tačiau piniginėje pinigų nebuvo. M. V. teigė, kad su turima vaikščiojimo lazda sudavė vyriškiui per rankas, bet ar galėjo jį sužaloti, nežino (I tomas, b. l. 44-45).
2023-04-12 apklausos metu nukentėjusioji M. V. parodė, kad 2023-04-07 vakare apie 22-23 val., būnant namuose išgirdo savo buto durų skambutį, priėjusi atidarė buto duris, o ten stovėjo jaunas vyriškis, amžiaus apie 30 metų, tamsių trumpų plaukų, aukštokas, dėvintis tamsios spalvos trumpą striukę ir šviesiai mėlynos spalvos džinsus. Jokių išskirtinių bruožų neturėjo, nedėvėjo nei akinių, nei kepurės, buvo be barzdos. Jis paaiškino, kad atėjo dėl jos anūko, nes anūkas papuolė į kažkokią bėdą ir reikia pinigų. Kadangi ji tikrai turi anūką, tai nepagalvojus įsileido tą vyriškį į buto vidų, toli neleido, tik į koridoriuką, o jis įėjęs užrakino buto duris iš vidaus. Jis jai neprisistatė. Ji pradėjo jo klausinėti, koks jos anūko vardas, kaip jis atrodo ir panašiai, jis nesugebėjo anūko apibūdinti, netgi pasakė, kad jos anūkas yra stambesnis už jį, nors taip nėra. Tas vyriškis supratęs, kad neišeina jos apgauti, vis tiek toliau jos reikalavo pinigų. Jis kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Atrodo kalba lietuviškai, paskui lyg užsimiršęs pradeda kalbėti rusiškai. Ji jam bandė paaiškinti, kad neturi ji pinigų, nes negavo dar pensijos, tai jis supyko, sakė, kad jau turėjo atnešt tas pensijas ir ji jam meluoja. Ji bandė jį išvaryti žodžiais iš savo buto, tačiau nepavyko. Prieškambaryje ant spintelės buvo piniginė, tai jis piniginę be jos leidimo patikrino, ar tikrai nėra pinigų. Kadangi ji suprato, kad vyksta blogi dalykai, ji jam pagrasino suduoti su savo vaikščiojimo lazdele. Jis tada pasakė, kad jei ji jam suduos, jis jai iškvies policiją. Pasinaudojusi ta proga, ketindama nors taip jį išprašyti iš buto, ji sakė einam į policiją ir vilkosi striukę, bet jis nesutiko, o tada praradusi kantrybę sudavė jam per rankas su lazdele. Tada ir gavo nuo to vyriškio vieną smūgį iš rankos į veidą, o kai pradėjo šauktis pagalbos kaimynų, jis jai dar bandė užspausti burną ranka sakydamas „tu nerėk“. Nuo smūgio parkrito ant grindų, gal jis irgi užkrito ant jos, jau nėra tikra. Nuo smūgio į veidą jai bėgo kraujas. Kai pradėjo šauktis pagalbos, jos kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto išgirdę jos šauksmą, atėjo patikrinti, kas vyksta, pradėjo skambinti į duris, belstis. Tada tas vyriškis atrakino jos buto duris ir ramiai sau išėjo. Kaimynai jai padėjo atsistoti, padėjo apsitvarkyti, bet tą dieną ji niekam nieko nepranešė, nežino kodėl, gal nenorėjo jaudinti artimųjų. Ji tik ryte paskambino savo anūkui ir viską papasakojo, kuris galimai ir iškvietė medikus. Medikai jai nustatė nosies ir kairės kojos lūžius. Kodėl viskas taip nutiko, jai nėra žinoma, ji neturi įtarimų, to vyriškio ji nepažįsta. Ar galėtų atpažinti tą vyriškį iš nuotraukos, nėra įsitikinusi, tačiau jei pamatytų gyvai, mano, kad atpažintų. Tas vyriškis iš jos nieko nepaėmė, turtinis nuostolis jai nėra padarytas. Dėl jos patirtų sužalojimų ji neturi jokių dokumentų, visa informacija pas medikus (I tomas, b. l. 49-52).
2023-05-25 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji M. V. iš jai pateiktų 4 (keturių) vyrų nuotraukų atpažinimui, neatpažino vyro, kuris įsibrovė į jos butą (I tomas, b. l. 53-57).
2023-04-08 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad VšĮ „Ukmergės ligoninė“ Priėmimo skyriaus gydytojas Tomas Prancekevičius pateikė Gydytojo įrašą, ligos istorijos Nr. 23PR-3523 (I tomas, b. l. 66-70).
2023-04-27 VšĮ „Ukmergės ligoninė“ pagal reikalavimą pateikė M. V. gydymo stacionare istoriją Nr. 23ST-1412 (I tomas, b. l. 71-73).
2023-05-05 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas, teismo medicinos gydytojas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su nukentėjusiosios M. V. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad M. V. padarytos kraujosruvos kairės akiduobės srityje, smakre, kairiajame kelyje, kairės čiurnos srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžimas su poslinkiu, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimai su pėdos panirimu. Kraujosruva kairiame kelyje, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimai su pėdos panirimu galėjo būti padaryti griūvant. Likusieji sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant du smūgius: vieną į kairės akiduobės-nosies sritį, antrą į smakro sritį. Nosies kaulų ir pertvaros lūžimas, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimai su pėdos panirimu kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Likusieji sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b. l. 75-76).
2023-04-08 liudytojas S. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su savo žmona A. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023-04-07 vakare apie 22 val., gal kelios minutės po 22 val. buvo namuose ir jau gulėjo lovoje. Jis jau snaudė, žmona dar nemiegojo. Išgirdo kaip vieną kartą suskambo buto durų skambutis. Žmona atsikėlė iš lovos, priėjo prie durų pasižiūrėti per akutę. Jis toliau gulėjo lovoje. Žmona atėjusi jam pasakė, kad laiptinėje vaikšto kažkoks vyriškis, kuris dabar stovi prie kaimynės buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir su ja bendrauja. Jie nieko blogo neįtardami buto durų nedarė. Vėliau girdėjo, kaip kaimynės buto durys užsitrenkė. Žmona būdama namuose arti durų po kiek laiko išgirdo, kad kaimynė M., gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), šaukia žmonos vardą „A.“, žmona jam tai pasakė ir paragino jį nueiti pasižiūrėti pas kaimynę, ko ji šaukia. Jis kartu su žmona išėjo į laiptinę, laiptinėje jokių garsų jau nesigirdėjo. Paskambino į kaimynės buto duris esančiu skambučiu, bet durų niekas neatidarė ir tada žmona su kumščiais pradėjo daužyti į duris. Durys atsidarė ir iš buto išėjo vyriškis, kuris jam buvo pirmą kartą matytas. Vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, apie 1,80 m ūgio, sportiško kūno sudėjimo, plaukai lyg tai tamsesnės spalvos. Jis vilkėjo tamsią striukę, juodą ar tai mėlyną. Daugiau aprangos detalių neįsidėmėjo, jo veido bruožai irgi nebuvo kažkuo išskirtiniai. Žmona iš karto paklausė, kas čia vyksta, o vyriškis staigiai nulipdamas laiptais žemyn pasakė frazę „ta bobulė“. Jie buvo pasimetę, nesuprasdami kas įvyko. Įėję į butą, koridoriuje ant grindų rado gulinčią, pusiau sėdinčią kaimynę M.. Jos veidas buvo stipriai kraujuotas. Ant grindų matėsi kraujo dėmės, gulėjo striukė, chalatas, lazda. Jie pasiteiravo M., kas čia nutiko, o ji jiems atsakė, kad tas vyriškis, jai sudavė į veidą, nes ji jam užvožė su lazda. Taip pat minėjo kažką apie pinigus, dar minėjo anūką, tačiau bendravo neadekvačiai, sunkiai dėstė mintis, todėl jos kalbos nelabai suprato. Jis priėjęs pakėlė M. nuo grindų. Ji keldamasi užsikabino už lentynos esančios koridoriuje ir lentyna nuo sienos nukrito ant grindų su esančiais daiktais. M. sveikata nesiskundė, neprašė iškviesti greitosios ar policijos tik pasakė, kad reikia užsirakinti duris ir kad eis apsipraust. Jiems išėjus į laiptinę, M. duris užsirakino ir jie nuėjo į savo butą. Ryte pastebėjo kieme stovintį greitosios pagalbos automobilį ir suprato, kad tikriausiai atvyko pas M. dėl vakarykščio jos sužalojimo. Daugiau reikšmingų aplinkybių bylos tyrimui papasakoti neturi. Tik pridurs, kad M. anūką yra matęs ne vieną kartą ir tas vyriškis tikrai nebuvo jos anūkas. Vyriškio iš nuotraukos neatpažintų (I tomas, b. l. 104-107).
2023-04-13 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. L. parodė, kad ji 2023-04-07 apie 22.15 val. buvo savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje žiūrėjo televizorių, kai išgirdo vieną skambutį į buto duris. Vyras L. jau miegojo. Ji pamanė, kad kaimynams reikią kokios pagalbos, nes viršuje gyvena senutė, ir kartais ją prižiūrinti moteris jos vyro prašydavo pagalbos padėti tą senutė įkelti į lovą ar dar ką padaryti. Ji tyliai priėjusi prie durų pažiūrėjo per akutę. Laiptinėje nedegė šviesa, kodėl nežino, pamatė prie durų stovintį vyriškį su nuleista galva, todėl neįsidėmėjo jo veido bruožų, nei kaip jis apsirengęs, negali jo apibūdinti. Ji per duris nieko jo nepaklausė, nežino, ar jis girdėjo, kad ji priėjo prie durų, nes, kaip minėjo, priėjo tyliai. Vyriškis pastovėjo prie durų apie minutę ar dvi, daugiau neskambino ir užlipo laiptais į viršų. Ji nuo durų nuėjo į virtuvę, pasižiūrėjo pro langą į gatvę, ar nestovi koks automobilis, bet prie lango nebuvo jokio automobilio. Pagalvojo, gal koks kaimynas skambino. Po to grįžo į kambarį. Būdama kambaryje po kelių minučių išgirdo kažką viršuje garsiau kalbant, bet konkrečiai iš kur sklido garsas, negalėjo nustatyti, nes žodžiai buvo išsiskaidę, nerišlūs. Nieko rimto nepagalvojo ir toliau žiūrėjo televizorių. Jau kitą dieną iš kaimynų sužinojo, kad viršuje, antrame aukšte buvo apiplėšta kaimynė. Daugiau nieko apie šį įvykį papasakoti negali (I tomas, b. l. 110-113).
2023-04-13 liudytoja V. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-04-07 apie 22.20 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių, kai išgirdo skambutį į duris, skambutis buvo ilgokas. Ji nustebo, išsigando, nes tokiu laiku nieko nelaukė. Priėjusi prie durų, per akutę pasižiūrėjo, bet nieko nematė, suprato, kad skambinantysis uždengė durų akutę. Ji stovėjo ir žiūrėjo, pamatė nuo jos durų nueinantį, link išėjimo laiptukais žemyn, poaukštį vyrą gal 30-40 metų amžiaus, potrumpiais, tokiais kaip rudais plaukais, kresno sudėjimo. Kaip apsirengęs, neįsidėmėjo. Ji paskambino dukrai E. ir pasakė, kad į duris skambina kažkoks nepažįstamas vyras. Dukra liepė nieko neįleisti, skambinti policijai. Pažiūrėjo į laikrodį ir buvo 22.22 val. Ji policijai neskambino, pamanė, kad kam skambinti, jeigu jis jau nuėjo. Po kokių 5 minučių vėl išgirdo skambutį į duris, buvo trumpas, vienas skambutis. Ji pažiūrėjo pro akutę, bet vėl nieko nepamatė, gal vėl buvo uždengęs akutę, nežino. Tą kartą ji jau nežiūrėjo pro akutę ir nelaukė kol jis nueis. Jai pasigirdo, kad jis užlipo laiptais į viršų, bet ar antrą kartą buvo atėjęs tas pats vyriškis, ji nežino, nes nematė. Daugiau jokio triukšmo negirdėjo, nes pasileido radiją ir nuėjo į vonią praustis. Tik ryte iš kaimynės sužinojo, kad buvo užpulta kaimynė M.. Daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali (I tomas, b. l. 116-119).
2023-04-013 liudytoja A. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo vyru S. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023-04-07 vakare apie 22 val., gal kelios minutės po 22 val. suskambo jų buto durų skambutis. Jie tuo metu gulėjo lovoje. Kadangi skambino tik kartą, ji nesikėlė ir nėjo pažiūrėti kas ten. Paskui išgirdo kaip kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto atidariusi duris kažkam pasakė lygtais žodį „neturiu“. Paskui ji su vyru pakilo iš lovos pažiūrėti fejerverkų, kaip tik tuo metu šaudė kažkas lygtais prie kavinės Ąžuoliukas. Po fejerverkų jau ėjo link miegamojo, kai išgirdo kaimynę M. šaukiant jos vardą, lygtais kelis kartus. Tada pakvietė vyrą ir abu nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Paskambino į kaimynės buto duris, bet durų niekas neatidarė, tada pradėjo su kumščiais daužyti į duris. Durys atsidarė ir iš buto išėjo vyriškis, kuris jai buvo pirmą kartą matytas. Vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, aukštesnis už jos vyrą, apie 1,80 m ūgio, kresno kūno sudėjimo, toks pasirodė sportiško sudėjimo, postambio, apvaloko veido, plaukai lyg tai tamsesnės spalvos. Jis vilkėjo tamsią striukę. Daugiau aprangos detalių neįsidėmėjo, jo veido bruožai irgi nebuvo kažkuo išskirtiniai. Ji paklausė, kas čia vyksta, tai tas vyriškis mostelėjo ranka ir pasakė žodį „bobulė“. Jam prabėgant pasakė dar žodį „policija“. Jis nubėgo laiptais žemyn. Jie buvo pasimetę, nesuprato kas įvyko. Įėję į butą, koridoriuje ant grindų rado gulinčią, pusiau sėdinčią kaimynę M.. Jos veidas buvo kruvinas. Ant grindų matėsi kraujo dėmės. Pasiteiravus kas čia nutiko, kaimynė jiems atsakė, kad tas vyriškis pas ją įsibrovė. Taip pat minėjo kažką apie pinigus, dar minėjo anūką, tačiau sunkiai dėstė mintis, tai pakėlė kaimynę ir bandė aptvarkyti. Bet M. atsisakė pagalbos, pasakė, kad susitvarkys pati ir norėjo užsidaryti duris. M. sveikata nesiskundė, neprašė iškviesti nei greitosios, nei policijos, tik pasakė, kad reikia užsirakinti duris ir kad eis apsiprausti. Jiems išėjus į laiptinę, M. duris užsirakino ir jie nuėjo į savo butą. Ryte jiems į duris paskambino policija, suprato, kad viskas dėl vakarykščio kaimynės sužalojimo. Daugiau reikšmingų aplinkybių bylos tyrimui papasakoti neturi. Tik pridurs, kad kaimynės anūką yra mačiusi ne vieną kartą ir tas vyriškis tikrai nebuvo jos anūkas. Vyriškio iš nuotraukos neatpažintų, o ar gyvai atpažintų, nėra tikra, viskas įvyko labai greitai, neįsidėmėjo (I tomas, b. l. 122-125).
2023-04-13 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Virgilijaus Komičiaus tarnybiniame dėl galimo įtariamojo nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12479-23 dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą M. V. atžvilgiu, buvo susipažinta su Ukmergės miesto vaizdo kamerų įrašais, liudytojų parodymais, taip pat su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13047-23, pradėto 2023-04-12 dėl prožektoriaus sugadinimo, vaizdo kameros vagystės ir šiukšlių konteinerių padegimo, Ukmergės „Dukstynos“ pagrindinės mokyklos pateiktais vaizdo kamerų įrašais, taip pat su policijos pareigūnų, reagavusių į iškvietimą (ROIK 0123000201855) dėl adresu (duomenys neskelbtini), girtaujančių asmenų, kūno vaizdo kameros įrašu, sulyginus visus įrašus darytina išvada, kad visuose išvardintuose įrašuose ir liudininkų parodymuose apie įtariamąjį užfiksuotas tas pats asmuo – N. A., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kadangi jo išvaizda, elgsena ir apranga sutampa. Nustatyta, kad N. A. registruotas darbo biržoje, pateikęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-08969-23 N. A. pareikšti įtarimai ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodant adresą (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 127).
2023-06-09 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą, pridėtą prie 2023-04-13 tarnybinio pranešimo, nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 8 minutės 30 sekundžių, vaizdas su garsu. Matyti, kaip policijos pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu, įvažiuoja į namo kiemą. Kieme, prie namo matyti 6 vyrai, kai kurie stovi, kiti sėdi ant kėdžių, matyti, kad jie vartoja alkoholį. Ant kėdės kieme sėdi, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įtariamasis N. A., jis dėvi pilkos spalvos sportinį kostiumą, avi pilkos spalvos sportinius batus, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Pareigūnai atvyko dėl iškvietimo, kad viešoje vietoje vartojamas alkoholis. Pareigūnai bendrauja su minėtais asmenimis. Pareigūnei N. A. atsako, kad jo vardas N., jis sėdi ant kėdės nuleidęs galvą, matyti, kad jis smarkiai girtas, jam sunku atsakyti į užduodamus klausimus. Pareigūnai nurodo visiems skirstytis. Pareigūnė pasiūlo N. A. parvežti namo, jis pasako, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nenori lipti į tarnybinį automobilį, tačiau yra įsodinamas (I tomas, b. l. 128-130).
2023-04-14 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Aliaus Rasimavičiaus tarnybiniame dėl Ukmergės mieste įrengtų vaizdo kamerų įrašų peržiūros nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą su tikslu gauti vertingos informacijos apie nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį, buvo peržiūrėti Ukmergės mieste įrengtų kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose 2023-04-07 vakare Anykščių g. užfiksuota prie parduotuvės „Maxima“, esančios Anykščių g. 6, Ukmergėje, šalia esančiame turgelyje kelių asmenų kompanija. Vienas asmuo iš kompanijos atitinkantis nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį požymius, t. y. su tamsia trumpa striuke, mėlynais džinsais, sportiniais bateliais su baltu padu, užfiksuotas (duomenys neskelbtini) kiemais 2023-04-07 apie 22.08 val. nueinantis link (duomenys neskelbtini) ir 22.55 val. vėl grįžtantis nuo (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Tyrimo metu tikslinga nustatyti minėtos kompanijos asmenų tapatybes, patikrinti informaciją, ar iš minėtos kompanijos asmenų niekas nėra susijęs su įvykdytu plėšimu adresu (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 131).
2023-06-09 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą (2023-04-14 tarnybinis pranešimas) nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 50 sekundžių, vaizdas be garso, tamsus paros metas, dega gatvėse gatvių apšvietimas. (duomenys neskelbtini), matomas skersai gatve einantis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta įtariamasis N. A.. Jis eina vienas, dėvi tamsios spalvos iki juosmens striukę, mėlynus džinsus, avi tamsios spalvos batus, kurių padas baltas. Jis eina link turgelio, kuris yra prie parduotuvės „Maxima“, adresu Anykščių g. 6, Ukmergė. Prie turgelio yra daugiau asmenų, įtariamasis N. A. prieina prie tų asmenų ir vaizdo įrašas tuo baigiasi (I tomas, b. l. 133-135).
2023-06-09 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Kiškės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-04-07 vaizdo įrašo (Anykščių - Maironio g., Ukmergė) apžiūros metu nustatyta, kad įtariamasis N. A. eidamas link turgelio, kuris yra prie parduotuvės „Maxima“, adresu Anykščių g. 6, Ukmergėje, avėjo tamsios spalvos batus su baltu padu. 2023-04-18 N. A. gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rasti ir paimti įtariamojo N. A. batai tamsiai mėlynos spalvos su baltu padu ir sportiniai „Nike“ batai pilkos spalvos su baltu padu (I tomas, b. l. 136-137).
2023-06-09 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Kiškės tarnybiniame pranešime dėl atstumų nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-12479-23, buvo nustatyta, kad nukentėjusioji M. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), įtariamasis N. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2023-04-07, tamsiu paros metu N. A. eina nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Maironio gatve link turgavietės, esančios tarp Anykščių g. 6 ir Anykščių g. 6A, Ukmergėje pastatų. Naudojant Maps.lt interneto žemėlapių svetainę, buvo nustatyti trys adresai, tai yra namas, adresu (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje pažymėtas žalios spalvos tašku), namas adresu (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje pažymėtas raudonos spalvos tašku), bei turgavietė, esanti tarp Anykščių g. 6 ir Anykščių g. 6A, Ukmergėje pastatų (pažymėta mėlynos spalvos tašku). Naudojant Maps.lt paskaičiuoti atstumai ir nustatyta, kad atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki turgavietės, esančios tarp Anykščių g. 6 ir Anykščių g. 6A, Ukmergėje pastatų yra 517 metrų (6 minutės kelio einant pėstute). Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki turgavietės, esančios tarp Anykščių g. 6 ir Anykščių g. 6A, Ukmergėje pastatų yra 180 metrų (2 minutės kelio einant pėstute). Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) yra 412 metrų (4 minutės kelio einant pėstute) (I tomas, b. l. 138-140).
Dėl N. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje
2023-04-12 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023-04-12 apie 02.00 val. Ukmergėje, Vaižganto g. 44, prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos buvo padegti du šiukšlių konteineriai bei dingo ant sienos buvusi vaizdo kamera. Žala tikslinama (I tomas, b. l. 141-145).
2023-04-12 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Vaižganto g. 44, Ukmergė. Prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, adresu Ukmergė, Vaižganto g. 44, atvažiuojama nuo Anykščių gatvės pusės ir patenkama į mokyklos kiemą. Pastato kairėje pusėje ant kairės sienos matoma vaizdo kamera, o prie jos prie priešakinės sienos kairėje pusėje matomas metalinis tvirtinimo elementas ir kybantis laidas. Priešakinės sienos kairėje pusėje yra baltos plastikinės durys. Prieš duris yra laiptai ir aikštelė prie durų iškloti betoninėmis trinkelėmis. Nuo pastato kairio krašto iki aikštelės yra 0,7 m. Aikštelė yra 1,8 x 1,5 m dydžio. Palei aikštelės kraštus yra metalinis turėklas 1,2 m aukščio. Virš durų yra betoninis stogelis 1,1 x 0,65 m. Nuo turėklo iki stogelio yra 0,9 m, o nuo stogelio iki ant sienos esančio metalinio tvirtinimo elemento yra 1,4 m. Metalinį turėklą apdirbus daktiloskopiniais milteliais, pėdsakų nerasta. Laiptų dešinėje pusėje matomos dvejų sudegusių konteinerių ir šiukšlių liekanos. Virš sudegusių konteinerių ant sienos matomas skardinis stogas. Stogas ir pastato siena aprūkę. Toliau dešinėje pusėje yra dar vienas žalios spalvos šiukšlių konteineris, kuris yra neapgadintas. Pastato dešinėje pusėje kampe yra vaizdo kamera. Kitų nusikalstoms veikos pėdsakų ar objektų, reikšmingų tyrimui, nėra (I tomas, b. l. 150-156).
2023-04-12 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Vaižganto g. 44, Ukmergė. Prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, adresu Ukmergė, Vaižganto g. 44, atvažiuojama nuo Anykščių gatvės pusės ir patenkama į mokyklos kiemą. Pastato kairėje pusėje ant kairės sienos matoma vaizdo kamera, o prie jos prie priešakinės sienos kairėje pusėje matomas metalinis tvirtinimo elementas ir kybantis laidas. Priešakinės sienos kairėje pusėje yra baltos plastikinės durys. Prieš duris yra laiptai ir aikštelė prie durų iškloti betoninėmis trinkelėmis. Nuo pastato kairio krašto iki aikštelės yra 0,7 m. Aikštelė yra 1,8 x 1,5 m dydžio. Palei aikštelės kraštus yra metalinis turėklas 1,2 m aukščio. Virš durų yra betoninis stogelis 1,1 x 0,65 m. Nuo turėklo iki stogelio yra 0,9 m, o nuo stogelio iki ant sienos esančio metalinio tvirtinimo elemento yra 1,4 m. Metalinį turėklą apdirbus daktiloskopiniais milteliais, pėdsakų nerasta. Laiptų dešinėje pusėje matomos dvejų sudegusių konteinerių ir šiukšlių liekanos. Virš sudegusių konteinerių ant sienos matomas skardinis stogas. Stogas ir pastato siena aprūkę. Toliau dešinėje pusėje yra dar vienas žalios spalvos šiukšlių konteineris, kuris yra neapgadintas. Pastato dešinėje pusėje kampe yra vaizdo kamera. Kitų nusikalstoms veikos pėdsakų ar objektų, reikšmingų tyrimui, nėra (I tomas, b. l. 150-156).
2023-04-12 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Raimondo Lobino tarnybiniame pranešime dėl informacijos nurodyta, kad dėl Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos sudegintų konteinerių mokyklos ūkvedys paaiškino, kad, kiek jam žinoma, konteineriai uždegti buvo 2023-04-12 apie 02.00 val., kuriuos atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai užgesino, o ryte pastebėjo, kad nėra vaizdo kameros, buvusios ant pastato sienos konteinerių kairėje pusėje. Dėl šio įvykio mokyklos direktorius pateiks oficialų pareiškimą bei pridės vaizdo kamerų įrašus (I tomas, b. l. 157-158).
2023-04-12 Pranešimu Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos direktorė informavo, kad 2023-04-12 apie 02.00 val. mokyklos teritorijoje neatpažintas asmuo akmenimis sudaužė kiemo apšvietimui skirtą prožektorių, pavogė vaizdo kamerą ir sukėlė gaisrą šalia stovėjusiame šiukšlių konteineryje. Gaisro metu visiškai sudegė du šiukšlių konteineriai, apdegė rūsio langas, stogelis, aprūko siena. Prie šio pranešimo pridedami stebėjimo kamerų vaizdo įrašai (I tomas, b. l. 159).
2023-04-13 Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pateikti vaizdo įrašai:
- vaizdo kameros Nr. 1 įraše „D09_20230412020509“ 02:06:48 val. mokyklos teritorijoje, užfiksuotas einantis nuo rudos spalvos plytų mūrinio pagalbinio pastato link mokyklos pastato stamboko kūno sudėjimo vyriškis, dėvintis šviesiai pilkos spalvos sportinį kostiumą su gobtuvu ant galvos, dėvintis tamsios spalvos trumpą striukę, avintis tamsios spalvos sportinius batus su baltos spalvos padu (toliau Asmuo Nr. 1). 02:07:18 val. Asmuo Nr. 1 užfiksuotas prieinantis prie mokyklos pastato, prie žalios spalvos šiukšlių konteinerių, rūkantis ir žiūrintis į viršų, į šviečiančio šviestuvo pusę, tada ten meta dešinėje rankoje laikytą daiktą, po smūgio užfiksuota kaip pažyra dužusio/sugadinto ant mokyklos pastato pritvirtinto daikto dalys (foto Nr. 1, Nr. 2) 02:08:56 val. užfiksuotas Asmuo Nr. 1 lipantis ant prie mokyklos pastato pritvirtinto stogelio (foto Nr. 3). 02:12:39 val. užfiksuotas Asmuo Nr. 1 pasilenkęs prie šiukšlių konteinerių, matosi, kad galimai bando kažką pridegti, matosi žiebtuvėlio šviesos blyksnis, paskui rūkstantys dūmai, tada Asmuo Nr. 1 pakelia šiukšlių konteinerio dangtį kažką į jį deda, uždaro (foto Nr. 4, Nr. 5). 02:16:28 val. užfiksuotas Asmuo Nr. 1 einantis link šiukšlių konteinerių, kairėje rankoje laikydamas baltos spalvos daiktą su galimai laidais, matosi iš vieno iš uždarytų šiukšlių konteinerių rūkstantys dūmai. 02:18:17 val. užfiksuota, kaip prie šiukšlių konteinerių su dviem ramentais prieina vyriškis, dėvintis juodos spalvos kelnes, oranžinės spalvos trumpą striukę, šviesios spalvos striukę, juodos spalvos kuprinę, vyriškiui amputuota dešinės kojos dalis (toliau Asmuo Nr. 2) (foto Nr. 6), 02:19:10 val. Asmuo Nr. 2 nueina nuo mokyklos pastato, išeina iš mokyklos teritorijos link S. Daukanto g. 02:25:37 val. užfiksuota vis stipriau rūkstantys dūmai iš šiukšlių konteinerio (foto Nr. 7).
- vaizdo kameros Nr. 1 įraše „D08_20230412021516“ reikšmingos informacijos neužfiksuota.
- vaizdo kameros Nr. 1 įraše „D09_20230412022718“ 02:29:22 val. užfiksuota kaip vis stipriau rūksta dūmai iš mokyklos teritorijoje, prie pastato esančio šiukšlių konteinerio.
- vaizdo kameros Nr. 2 įraše „ch02_20230412020604“ 02:06:13 val. užfiksuota, kaip Asmuo Nr. 1 pasilenkia ir paima kažką nuo žemės. Tada eina link vaizdo stebėjimo kameros, pasižiūri į ją (foto Nr. 8). 02:09:09 val. užfiksuota, kad asmuo galimai užlipa ant stogelio ir pradeda judinti vaizdo stebėjimo kamerą, užfiksuotas Asmens Nr. 1 avalynės vaizdas (foto Nr. 9). 02:09:19 val. vaizdo stebėjimo kameros vaizdas užtemsta, galimai vaizdo stebėjimas yra nutraukiamas (I tomas, b. l. 160-167).
2023-04-14 Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos kapitono R. G. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyta, kad pranešimas apie gaisrą gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Gaisras atliekų konteineryje kilo Vaižganto g. 44, Ukmergės m., prie Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato. Atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad gaisras kilo plastikinio atliekų konteinerio viduje. Gaisro metu sudegė du atliekų konteineriai, apdegė mokyklos pastato rūsio langas, stogelis nuo lietaus, aprūko mūrinė pastato siena, prie kurios buvo pastatyti konteineriai. Apibendrinus įvykio vietoje surinktą informaciją, gaisro židinio vieta yra plastmasinio konteinerio viduje. Labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl žmogaus matomo vaizdo medžiagoje konteinerio viduje galimai uždegtų šiukšlių. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis arba tyčinė žmonių veikla (padegimas) (II tomas, b. l. 4-7).
2023-04-18 priimtas nutarimas daryti kratą N. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (II tomas, b. l. 10-13).
2023-04-18 Kratos protokole užfiksuota, kad kratos pas N. A. metu, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: pilkos spalvos vyriški sportiniai batai 44,5 dydžio baltu padu su balta emblema, prekinio ženklo „Nike“, tamsiai mėlynos spalvos vyriški sportiniai batai baltu padu, pilkos spalvos sportinis dviejų dalių kostiumas „Nike“ ir vyriška trumpa tamsios spalvos XXL dydžio striukė su prekiniu ženklu „GUEQI“ vidinėje pusėje. Kratos metu paimti daiktai supakuoti į kartoninę dėžę (II tomas, b. l. 14-22).
2023-04-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi patvirtino procesinės prievartos priemonės - kratos, teisėtumą (t. II, b. l. 25-27).
2023-05-29 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad kratos metu paimtų batų ir rūbų apžiūros metu nustatyta, kad striukė yra vyriška, tamsios spalvos, užsegama užtrauktuku, su gobtuvu. Striukės vidinėje pusė, ties kaklu yra etiketė su užrašu „GUEQI“, XXL dydžio. Sportinės kelnės yra šviesiai pilkos spalvos, „Nike“ prekinio ženklo. Sportinis bliuzonas yra „Nike“ prekinio ženklo, šviesiai pilkos spalvos, su gobtuvu. Sportiniai vyriški batai „Nike“ prekinio ženklo, pilkos spalvos, užrišami raišteliais, 44,5 dydžio, ant batų padų matyti dėmės. Vyriškų batų pora yra tamsiai mėlynos spalvos, medžiaginiai, užrišami raiščiais (II tomas, b. l. 30-36).
Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kasacinis teismas išaiškinęs (Teismų įstatymo 23 straipsnio 1–2 dalys), kad: i) plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia; ii) BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai. Turto užvaldymas laikomas baigtu, kai jis (turtas) kaltininkų galutinai užvaldomas, t. y. kai šie turi visas galimybes juo laisvai, netrukdomai turtu disponuoti; iii) BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyti plėšimą kvalifikuojantys požymiai (įsibrovimas į patalpą, nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas) alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį; iv) svetimo turto pagrobimas, be kita ko, panaudojant fizinį smurtą, kvalifikuojant kaip plėšimą pagrobto turto vertė neaktuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321/2009).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog kaltinamojo N. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – pasikėsinimo apiplėšti įsibrovus į patalpą yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių. Tokia išvada darytina ištyrus ir sugretinus byloje esančius įrodymus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamojo N. A. kaltę patvirtina jo paties parodymai dėl plėšimo įsibrovus į patalpą ir smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu padarant jai sužalojimus, nukentėjusiosios M. V., liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų daiktų apžiūros protokolai, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis N. A., įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai M. V. priklausantį turtą – pinigus, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turtas praranda vertę, kai turto nebelieka, t. y. jis fiziškai sunaikinamas, aktyvūs veiksmai pasireiškė poveikiu į daiktą – padegimu. Pažymėtina, jog visuotinai pavojingu būdu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. BK 187 str. 2 d. numatyti kvalifikuojantys požymiai leidžia teigti, kad be pagrindinio objekto – fizinių asmenų nuosavybės, šiuo nusikaltimu buvo pažeisti ir kiti baudžiamuoju įstatymu saugomi gėriai – visuomenės saugumas, augmenija, žmogaus gyvybė bei sveikata ir jie laikytini šios kvalifikuotos nusikaltimo sudėties fakultatyviniu objektu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. A. sugadino Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos apšvietimui skirtą prožektorių ir nulaužė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją išmetė, taip pat padegė ir sudegino UAB "Ukmergės autobusų parkas" priklausančius buitinių atliekų surinkimo konteinerius. Minėtas kaltinamojo N. A. veikos būdas padidino veikos pavojingumą, nes vienu metu sudarė pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis N. A. veikė tyčia. Teismas daro išvadą, kad UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausančio turto sunaikinimo būdas yra pripažintinas visuotinai pavojingu būdu, nes UAB „Ukmergės autobusų parkas“ turtas, esantis šalia Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato sunaikintas padegant, buvo sukeltas realus pavojus užsidegti ir kitiems netoliese esantiems pastatams, taip pat ir UAB "Ukmergės autobusų parkas" buitinių atliekų konteinerių padegimas neabejotinai laikytinas visuotinai pavojingu būdu, nes dėl nekontroliuojamo šiukšlių ir plastiko degimo proceso buvo sudeginti konteineriai, jame esančios šiukšlės, konteineriai stovėjo šalia Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato, miesto vietovėje, o iš dviejų padegtų konteinerių kilusios liepsnos sugadino Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pastato rūsio langą, stogelį nuo lietaus, aprūko mūrinė pastato siena. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie kilusį gaisrą, kratos protokolu, daiktų apžiūros protokolu. Visi šie duomenys patvirtina, kad kaltinamasis sunaikino svetimą turtą, t. y. sudaužė Ukmergės Dukstynos pagrindinei mokyklai priklausantį apšvietimo prožektorių, nulaužė ir išmetė vaizdo stebėjimo kamerą, taip pat tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegdamas ir sukeldamas gaisrą, sunaikino UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausančius du atliekų konteinerius. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 187 straipsnio 2 dalį.
Dėl kaltinamojo N. A. atsakomybės individualizavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos ši bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės - baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.
Kaltinamojo N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas.
Teismas, skirdamas kaltinamajam N. A. bausmę, vadovaujasi bendraisiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą.
Kaltinamasis N. A. padarė du tyčinius, t.y. sunkų ir apysunkį nusikaltimus (tiesiogine tyčia). Kaltinamasis N. A. yra nedirbantis (III tomas, b. l. 59–60), 55 proc. darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje (III tomas, b. l. 68) vedęs, baustas administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį 6 kartus (III, b. l. 61–67), praeityje teistas 5 kartus Lietuvoje, 1 kartą užsienyje (III tomas, b. l. 110–114), yra teistas už labai sunkų nusikaltimą, taip pat turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau išvadų nedaro ir toliau elgiasi nusikalstamai. Šiuo metu jau yra įsiteisėjęs ir 2023 m. liepos 27 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo N. A. pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų. N. A. sistemingai daro nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, t. y. daro naujus nusikaltimus, kas sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad iki šiol skiriamos bausmės jam nedaro teigiamos įtakos jo elgesiui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes N. A. už BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje padarytas nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, mažesnis už jos vidurkį. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, prie griežtesnės 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą – t. y. vieną mėnesį, ir N. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. balandžio 18 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 18 d. (II tomas, b.l. 55)
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 1703,39 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (I tomas, b. l. 81–85). Iš priedo prie ieškinio matyti, kad žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios M. V. gydymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad patirtus sužalojimus nukentėjusioji patyrė nuo kaltinamojo N. A. smurtinio pobūdžio veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo N. A. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta kaltinamojo N. A. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamojo N. A. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1703,39 eurų turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Byloje yra Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl 207,14 Eur vertės pavogtos vaizdo kameros ir sudaužytos teritorijos apšvietimo prožektoriaus žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 174–176; 180).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad būtent dėl N. A. kaltų veiksmų buvo sudaužytas Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos teritorijos apšvietimo prožektorius bei pavogta vaizdo kamera, Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos civilinis ieškinys dėl 207,14 Eur vertės pavogtos vaizdo kameros ir sudaužytos teritorijos apšvietimo prožektoriaus žalos atlyginimo, tenkintinas.
Taip pat, byloje yra UAB „Ukmergės autobusų parkas“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 449,56 Eur vertės sugadinto (sunaikinto) turto žalos atlyginimo (I tomas, b. l. 186–187).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustačius, kad būtent dėl N. A. kaltų veiksmų buvo sunaikintas UAB „Ukmergės autobusų parkas“ priklausantis turtas – 2 vnt. buitinių atliekų konteineriai, UAB „Ukmergės autobusų parkas“ civilinis ieškinys dėl 449,56 Eur vertės sunaikinto (nepataisomai sugadinto) turto, tenkintinas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. V. pareiškė civilinį ieškinį 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (III tomas, b. l. 139–141). Ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo N. A. tyčinių veiksmų, o būtent jam kumščiu sudavus jai į veidą, po ko ji parkrito ant grindų ir jai dėl to buvo padarytos kraujosruvos kairės akiduobės srityje, smakre, kairiajame kelyje, kairės čiurnos srityje, nosies kaulų ir pertvaros lūžimas su poslinkiu, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimai su pėdos panirimu. Teismo medicinos ekspertas R. Laurinavičius pateiktoje išvadoje nurodė, kad nosies kaulų ir pertvaros lūžimas, kairiųjų kulkšnių ir kairiojo blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžimai su pėdos panirimu kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o likusieji sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to nukentėjusiojo pažymėjo, kad ji patyrė ir iki šiol patiria fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus tebesitęsiančius iki dabar, kadangi iki šiol negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, judėjimas tapo apribotas ir sąlygotas skausmų. Iki šiol sutrikęs miegas, jaučia nerimą, tenka vartoti raminamuosius vaistus, patyrė didelius nepatogumus, kadangi kurį laiką negalėjo vaikščioti, savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, mityba, vartojo nuskausminamuosius vaistus. Be to reikėjo ilgą laiką nuolatinės globos ir priežiūros.
Kaltinamasis N. A. su pareikštu nukentėjusiosios M. V. civiliniu ieškiniu sutiko, neprieštaravo atlyginti neturtinę žalą.
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.).
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).
Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad po panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją M. V., 2023 m. balandžio 7 d. pasikėsinant apiplėšti įsibrovus į patalpą, nukentėjusioji kitą dieną, t.y. 2023 m. balandžio 8 d. po gydytojų apžiūros priėmimo skyriuje buvo paguldyta tolimesniam gydymui į ortopedijos–traumatologijos skyrių, kur buvo operuota kairės kojos čiurna, nes lūžo du kaulai. Po operacijos iš ortopedijos–traumatologijos skyriaus buvo perkelta į palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, nes pati negalėjo apsitarnauti, negalėjo vykti į perrišimus ligoninėje. 2023 m. birželio mėnesį, kairės kojos čiurna buvo pakartotinai operuota, po operacijos vėl teko gulėti ligoninėje, vėliau pradėjo vaikščioti, tačiau tik su vaikštynės pagalba, negalėjo priminti viena koja, teko iškęsti skausmus nugaros srityje, negalėjo ilgiau pastovėti. Nežiūrint į tai, nukentėjusiosios M. V. teigimu, dėl pavartoto fizinio smurto prieš ją, jai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau ji dėl sumušimo turėjo iškęsti ir dvasinį sukrėtimą bei vidinę depresiją. Ilgą laiką jautė nerimą, buvo sutrikęs miegas, teko vartoti raminančius vaistus, patyrė didelius nepatogumus, nes negalėjo vaikščioti, savimi pasirūpinti.
Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į pačią žalą padariusį kaltinamojo N. A. kaltės formą-tyčią ir pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją M. V., ko pasekoje pastarajai buvo padarytas nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas bei jo sukeltas pasekmes, į nukentėjusiosios individualias savybes (amžių, t.y. nukentėjusioji M. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra senyvo amžiaus), bet ir į pačio kaltinamojo N. A. turtinę padėtį (kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, iš dalies dirbantis) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal LR BK 180 str. 2d. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (LR CK 1.5 str.), todėl laikytina, kad nukentėjusiosios M. V. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir yra tenkintinas dalinai, priteisiant fiksuotą 3000 Eur dydžio sumą.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. V.. Pateiktoje pažymoje (2023-09-18 Nr. APD-2023-13702) nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 266,67 Eur.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, taip pat į tai, jog nukentėjusiajai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, darytina išvada, kad atstovės advokatės dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo reikalingas. Teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepažeis teisingumo ir protingumo principų, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. A. tenkintinas ir iš kaltinamojo valstybės naudai priteistina 266,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą (2023-09-19 Nr. APD-2023-13768) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam N. A.. Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 754,20 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam N. A. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, advokatas kaltinamajam N. A. baudžiamosios bylos nagrinėjime šiuo atveju dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Procesiniai klausimai
Kaltinamajam N. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams nuo 2023-04-19 iki 2023-06-19 (II tomas, b. l. 94-100), 2023-06-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2023-06-19 iki 2023-08-19 (II tomas, b. l. 102-110), 2023-08-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi pratęstas nuo 2023-08-19 iki 2023-10-19 (II tomas, b.l. 121,122), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui kardomoji priemonė panaikintina.
2023-05-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono PK veiklos skyriaus nutarimu nukentėjusiajai M. V. grąžinti daiktai – vaikščiojimo lazda, piniginė su visu turiniu (I tomas, b. l. 39–41).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti vaikščiojimo lazdą ir piniginę su visu turiniu grąžintus nukentėjusiajai M. V., įpareigojant saugoti iki proceso pabaigos (I tomas, b. l. 39–41), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai M. V..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vyriška striukė, sportinės kelnės, sportinis bliuzonas, laisvalaikio pilkos spalvos batų pora, mėlynos spalvos batų pora (II tomas, b. l. 37–40), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini N. A..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kraujo nuoplova, nuoplova nuo piniginės (II tomas, b. l. 37–40), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 su kompaktiniais diskais (4 vnt.), kuriuose įrašyti vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d.,
n u s p r e n d ė:
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, prie griežtesnės 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės, ją pakeitus į laisvės atėmimą – t. y. vieną mėnesį, ir N. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. balandžio 18 d., taip pat bausmę, atliktą pagal Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 27 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi kaltinamajam N. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams nuo 2023-04-19 iki 2023-06-19, 2023-06-01 - suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams nuo 2023-06-19 iki 2023-08-19, 2023-08-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi pratęstas nuo 2023-08-19 iki 2023-10-19, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 18 d., kaltinamojo N. A. sulaikymo dienos.
Civilinio ieškovo UAB ,,Ukmergės autobusų parkas“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. A. civilinio ieškovo naudai 449,56 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 56 centus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo N. A. civilinio ieškovo naudai 207,14 Eur (du šimtus septynis eurus 14 centų) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš N. A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1703,39 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus tris eurus 39 centus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios M. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. A. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo N. A. valstybės naudai 266,67 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) išlaidų sumą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteiktos nukentėjusiajai M. V..
Išaiškinti kaltinamajai N. A., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vaikščiojimo lazdą ir piniginę su visu turiniu, grąžintus nukentėjusiajai M. V., įpareigojant saugoti iki proceso pabaigos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai M. V..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vyrišką striukę, sportines kelnes, sportinį bliuzoną, laisvalaikio pilkos spalvos batų porą, mėlynos spalvos batų porą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. A..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kraujo nuoplovą, nuoplovą nuo piniginės, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 su kompaktiniais diskais (4 vnt.) su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismą.
Teisėja Snieguolė Bielskienė