Administracinė byla Nr.A442 - 173/2010
Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams Tomui Burokui ir advokatei Karinai Račkauskienei,
atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė mintis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerinė mintis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. vasario 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(04)-K3-110 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 116509 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM), 47630 Lt PVM delspinigių ir skyrė pareiškėjui 34953 Lt PVM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr.69-80 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr.(04)-K3-110. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr.S-177(7-138/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr.69-80.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 29 d. sprendimą Nr.(04)-K3-110, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr.69-80 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr.S-177(7-138/2008).
Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Caurus“ ir UAB „Mantilija“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Pareiškėjo ūkinės operacijos su minėtomis bendrovėmis realiai įvyko, atsiskaitymas už suteiktas paslaugas bei parduotas prekes buvo realus. Pareiškėjas negalėjo turėti įtarimų dėl minėtų bendrovių atsiskaitymų su valstybe. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinės operacijos įvyko ne tarp ginčo PVM sąskaitose - faktūrose nurodytų subjektų, mokesčių administratorius nepateikė, o skundžiami sprendimai yra grindžiami tik prielaidomis.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apskaitoje įformino tarpininkavimo, projektų braižymo, vizualizacijos, dizaino bei nekilnojamojo turto remonto paslaugų įsigijimą iš UAB „Caurus“ ir seminaro, kompiuterinės įrangos ir automobilio remonto paslaugų įsigijimą iš UAB „Mantilija“. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, asmenų, sudariusių sandorius su pareiškėju, parodymai, UAB „Caurus“ patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Caurus“ tarpininkavimo paslaugų neatliko. Pagal UAB „Caurus“ patikrinimo metu pateiktus dokumentus taip pat nustatyta, kad UAB „Caurus“ taip pat neatliko projektų braižymo, vizualizacijos ir dizaino paslaugų, o įformino jų įsigijimą pagal UAB „Žėrutis“ vardu išrašytas neturinčias juridinės galios PVM sąskaitas - faktūras. UAB „Caurus“ formaliai surašė darbų sąmatas, atliktų darbų aktus bei išrašė PVM sąskaitas - faktūras. Nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Žėrutis“ nevykdė jokios realios ekonominės veiklos. Atsakovas nurodė, kad UAB „Mantilija“ tik formaliai išrašė PVM sąskaitą - faktūrą už seminarą, kurio realiai neorganizavo. UAB „Mantilija“ realiai neįvykdė ir kitų su pareiškėju įformintų ūkinių operacijų. Atsakovas nurodė, kad dėl paminėtų aplinkybių UAB „Caurus“ ir UAB „Mantilija“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios. Šie dokumentai nesuteikia pareiškėjui teisės į PVM atskaitą, nes jais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos arba nurodytomis apskaitos dokumentuose sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad asmenys, su kuriais pareiškėjas 2003 - 2005 metais sudarė tam tikrus sandorius, mokesčių administratoriui paaiškino, kad šiais atvejais tarpininkaujama nebuvo ir kad jie apie UAB „Caurus“ nežino. Įvertinus šių asmenų paaiškinimus bei UAB „Caurus“ patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Caurus“ tarpininkavimo paslaugų pareiškėjui neatliko. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 5 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. projektų brėžinių braižymo, dizaino ir vizualizacijos paslaugų UAB „Caurus“ pareiškėjui neatliko, o jų įsigijimą įformino UAB „Žėrutis“, kuri realiai nevykdė ekonominės veiklos, išrašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Be to, nebuvo pateikti jokie brėžiniai, schemos, projektai, kurie patvirtintų atliktų paslaugų realumą. Iš byloje esančių brėžinių matyti, kad braižymo darbus pareiškėjui tiesiogiai atliko N. G. įmonė, nedalyvaujant jokiems tarpininkams. Teismas nurodė, kad išanalizavus mokesčių administratoriaus atliktų patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, 2005 m. gruodžio 15 d. nekilnojamojo turto apžiūros pažymą, įvertinus UAB „Statybos ekspertizė“ atliktos statinio ekspertizės 2006 m. gegužės 4 d. aktą Nr.05-06/100, taip pat pareiškėjo direktorės paaiškinimą, darytina išvada, kad UAB „Caurus“ buto, esančio Bukčių g.76-16, Vilniuje, remonto darbų realiai neatliko, o tik formaliai surašė darbų sąmatas, atliktų darbų aktus bei 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą. Įvertinus UAB „Statybos ekspertizė“ atliktos statinio ekspertizės 2006 m. gegužės 4 d. aktą Nr.05-06/100, UAB „Caurus“ patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2005 m. gruodžio 29 d. nekilnojamojo turto apžiūros pažymą, darbų atlikimo aktuose nustatytus darbų neatitikimus faktiškai atliktiems remonto darbams bei nurodytų remontuojamų paviršių plotų neatitikimus faktiškai nustatytiems plotams, darytina išvada, kad UAB „Caurus“ laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 3 d. iki 2004 m. lapkričio 30 d. formaliai surašė darbų sąmatas, atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas - faktūras dėl pastato - sandėlio, esančio Laisvės al.76B, Kaune, remonto paslaugų, o šiose išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos ūkinės operacijos nurodytomis sąlygomis realiai neįvyko. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 3169,62 Lt PVM atskaitos, susijusios su sodybos, esančios Būtkiemio kaime, Kaišiadorių rajone, remonto paslaugų įsigijimu iš UAB „Caurus“, nepripažinimo neginčija, todėl aplinkybės, susijusios su 3169,62 Lt PVM atskaita, nevertintinos. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius atliko UAB „Mantilija“ patikrinimą ir nustatė, jog UAB „Mantilija“ negalėjo organizuoti pareiškėjui seminaro. Nors UAB „Mantilija“ apskaitė realizavimo pajamas pagal pareiškėjui išrašytą 2003 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą už seminaro organizavimą bei deklaravo PVM, tačiau šios bendrovės patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių konkrečių ir realių seminaro organizavimo veiksmų.
Todėl darytina išvada, kad ūkinė operacija, nurodyta UAB „Mantilija“ išrašytoje minėtoje PVM sąskaitoje - faktūroje, neįvyko. Teismas nurodė, kad UAB „Mantilija“ vardu išrašytoje 2003 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitoje - faktūroje yra nurodyta ūkinė operacija - dviejų kompiuterinės įrangos komplektų įsigijimas. Tačiau iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pareiškėjas naudoja kitą kompiuterinę įrangą nei nurodyta UAB „Mantilija“ apskaitoje, todėl laikytina, jog minėta ūkinė operacija neįvyko apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad UAB „Mantilija“ 2004 m. gruodžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, kurioje nurodyta ūkinė operacija - automobilio remontas (dažymas), tačiau šis apskaitos dokumentas nebuvo patvirtintas jį išrašiusio asmens parašu. Mokesčių administratorius UAB „Mantilija“ ir UAB „Rasmidija“ patikrinimų metu nustatė, kad UAB „Mantilija“ neatliko automobilio remonto darbų, įformino šių darbų įsigijimą iš UAB „Rasmidija“, kuri negalėjo atlikti šių darbų. Teismas nurodė, kad UAB „Caurus“ vardu pareiškėjui išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai nelaikytini patvirtinančiais įvairių paslaugų suteikimą ir statybos - remonto darbų atlikimą, o taip pat UAB „Mantilija“ vardu pareiškėjui išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai nelaikytini patvirtinančiais seminaro organizavimą, kompiuterinės įrangos komplektų pardavimą ir automobilio remonto darbų atlikimą. Minėtų įmonių vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini neturinčiais juridinės galios dokumentais. Šie dokumentai nesuteikia pareiškėjui teisės į PVM atskaitą, nes nustatyta, kad jais įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos arba nurodytomis apskaitos dokumentuose sąlygomis neįvykusios ūkinės operacijos. Pareiškėjo teismui pateikta 2008 m. spalio 27 d. auditoriaus - eksperto išvada vertintina kritiškai, nes joje išdėstytas išvadas paneigia bylos faktiniai duomenys. Teismas nurodė, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nurodo, kad tarpininkavimas yra paslaugų rūšis, kurios esmė yra klientų suradimas tarpininkavimo paslaugas užsakiusiam asmeniui. Tai reiškia, kad tarpininkas gali sudaryti sutartį atstovaujamos šalies naudai arba tik tarpininkauti surandant potencialų klientą. Potencialaus kliento suradimas jokiu būdu nereiškia, jog tarpininkas su surastais klientais visais atvejais privalo bendrauti ir sudaryti sutartis. Tarpininkavimas bus laikomas tinkamu ir tais atvejais, kai tarpininkavimo paslaugas užsakiusiam asmeniui yra nurodomas tik potencialus klientas, pateikiama įvairi informacija apie klientą ir duodami patarimai. Dėl šių priežasčių pagrįstai galima teigti, kad nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu gautais asmenų, dalyvavusių sandoriuose su pareiškėju, paaiškinimais, nėra paneigta aplinkybė, kad šiuos klientus pareiškėjui surado UAB „Caurus“ darbuotojai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas tik mokesčių administratoriaus pateiktą medžiagą ir teigdamas, jog UAB „Caurus“ projektų brėžinių braižymo, dizaino ir vizualizacijos darbų neatliko, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į auditoriaus - eksperto išvadoje nurodytą aplinkybę, kad tam tikrais atvejais rangovas darbus iki galo gali ir neįgyvendinti, todėl tam pačiam projektui gali būti samdomi ir kiti rangovai. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nepagrįstai vadovaudamasis tik mokesčių administratoriaus pateikta medžiaga, nepagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, kad pareiškėjas remonto darbų iš UAB „Caurus“ nepirko. Nežymūs neatitikimai atliktų darbų aktuose negali būti pagrindas konstatuoti, jog ūkinė operacija realiai neįvyko. Faktiškai statybos ir remonto darbai buvo atlikti, todėl teigiant, jog minėtų darbų UAB „Caurus“ neatliko, būtina nustatyti tikruosius šių darbų rangovus. Tačiau mokesčių administratorius tokių rangovų nustatyti negalėjo, o tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad šias ūkinės operacijas atliko UAB „Caurus“. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Mantilija“ pareiškėjui seminaro organizavimo ir automobilio remonto paslaugų nesuteikė bei nepardavė kompiuterinės įrangos komplektų. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik mokesčių administratoriaus pateikta medžiaga ir neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus bei nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, jog šios ūkinės operacijos realiai įvyko. Pareiškėjas nurodo, kad jo pozicijos pagrįstumą taip pat patvirtina jo teismui pateikta auditoriaus - eksperto 2008 m. spalio 27 d. išvada, tačiau teismas šios išvados visapusiškai neišanalizavo ir jos tinkamai neįvertino.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja savo anksčiau bylos procese išdėstytus argumentus bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą- faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-355/2004; Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).
Pirmosios instancijos teismas pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad UAB „Caurus“ ir UAB „Mantilija“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos tarp pareiškėjo ir minėtų įmonių neįvyko. Nors šios PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisę į PVM atskaitą, turi teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ūkinės operacijos turinys yra ne toks, koks nurodytas minėtose PVM sąskaitose-faktūrose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais dėl ūkinių operacijų turinio, detaliai nevertina apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl ūkinių operacijų turinio.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pozicijos pagrįstumą taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismui pateikta auditoriaus - eksperto 2008 m. spalio 27 d. išvada, tačiau teismas šios išvados visapusiškai neišanalizavo ir jos tinkamai neįvertino.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktą auditoriaus - eksperto 2008 m. spalio 27 d. išvadą ir ją atmetė.
Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
Visų pirma, minėta pareiškėjo pateikta auditoriaus išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada, kuri yra vienas iš įrodymų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje. Ekspertizė atliekama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai, suformuluodamas ekspertams klausimus. Eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išdavoje gauta išvada, kurią pateikia ekspertas, pritaikęs specialias žinias.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad specialisto paaiškinimai surašomi atskirame dokumente jį pasirašant arba įrašomi į teismo posėdžio protokolą. Pastaruoju atveju specialistas turi teisę susipažinti su protokolo turiniu, pareikšti savo pastabas raštu jas pasirašant.
Taigi pareiškėjo pateikta minėta išvada negali būti vertinama ir kaip specialisto išvada Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio prasme, nes ji gauta nesilaikant tvarkos, nustatytos procesinėmis normomis.
Teisminiame administracinių bylų procese gali būti vertinami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, t.y. gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, tačiau tokie dokumentai gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės, numatytos procesiniame įstatyme, rūšį – rašytinį įrodymą, kadangi juose gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis).
Auditoriaus - eksperto 2008 m. spalio 27 d. išvadoje nėra pateikta ekspertinio pobūdžio žinių, gautų atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, taip pat iš esmės nėra pateikta specialių žinių bylai reikšmingiems dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti. Šioje išvadoje yra tik išdėstyta auditoriaus nuomonė apie mokesčių administratoriaus įvertintus pareiškėjo sudarytus sandorius su UAB „Caurus“ ir UAB „Mantilija“ bei pateikta įstatymų, taikytinų sprendžiant šį mokestinį ginčą, interpretacija. Vertinant šioje byloje mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, šio mokestinio ginčo faktines aplinkybes bei aiškinant šio mokestinio ginčo išsprendimui taikytinas teisės normas, specialios žinios nereikalingos. Šioje išvadoje nėra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė auditoriaus - eksperto 2008 m. spalio 27 d. išvada.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas,
Teisę į PVM atskaitą mokesčio mokėtojas įgyja tik tuo atveju, jeigu jis prekes įgyja iš PVM mokėtojo, kuris pagal įstatymus privalo sumokėti šias mokesčio sumas. Tai įpareigoja mokesčio mokėtoją, pageidaujantį pasinaudoti šia teise, imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikinti, jog PVM sąskaitos-faktūros atspindi tikrąjį ūkinių operacijų turinį, jog sandorį sudaro su šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytu ūkio subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1845/2006).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atstovai turėjo realią galimybę įsitikinti, ar UAB „Caurus“ ir UAB „Mantilija“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų turinys yra toks, koks yra atvaizduotas šiose PVM sąskaitose-faktūrose, jeigu būtų elgęsi pakankamai rūpestingai. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas veikė nerūpestingai ir nesąžiningai.
Taigi, mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą papildomas PVM, PVM baudos ir delspinigių sumas. Mokestinių ginčų komisija bei pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus.
Todėl, remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė