Civilinė byla Nr. e2-6230-793/2018

Proceso Nr. 2-06-3-03339-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.29.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 30 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,

dalyvaujant atsakovei R. F., atsakovės atstovui advokatui Valdui Pumpučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Luminor Bank ieškinį atsakovei R. F., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „RJF Baltic“, atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Iflas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 32 399,89 Eur negrąžinto kredito, 203,31 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. liepos 5 d. tarp ieškovo ir kredito gavėjo UAB „RJF Baltic“ buvo sudaryta kredito linijos banko sąskaitoje sutartis Nr. K-2300-2013-1323, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt) kreditas, t. y. kredito linija apyvartinėms lėšoms papildyti iki 2014 m. birželio 30 d. Vadovaujantis 2013 m. liepos 5 d. kredito linijos banko sąskaitoje sutarties Nr. K-2300-2013-1323 specialiosios dalies 10.1 punktu 2013 m. liepos 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta laidavimo sutartis Nr. L-2300-2013-1048 pagal kurią R. F. įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, jeigu skolininkas UAB „RJF Baltic“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Pagal kredito gavėjo UAB „RJF“ pateikus prašymus pakeisti 2013 m. liepos 5 d. kredito linijos banko sąskaitoje sutarties Nr. K-2300-2013-1323 sąlygas buvo sudaryti šie susitarimai: 2014 m. liepos 11 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/1, kuriuo buvo pratęstas galutinis kredito limito galiojimo ir kreditų sugrąžinimo terminas iki 2015 m. birželio 30 d.; 2014 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/2 pagal kurį padidinta išduoto kredito limito suma nuo 80 000,00 Lt iki 200 000,00 Lt, pratęstas galutinis kredito limito galiojimo ir kreditų sugrąžinimo terminas iki 2019 m. lapkričio 30 d. ir modifikuotas kredito gavėjo ieškovui mokėtinų palūkanų dydis; 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/3, kuriuo šalys susitarė išdėstyti 2013 m. liepos 5 d. kredito linijos banko sąskaitoje sutartį Nr. K-2300-2013-1323 nauja redakcija; 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/4, kuriuo pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos, atidedant negrąžintos kredito dalies mokėjimus, o taip pat keičiant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2016 m. lapkričio 30 d.; 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/5, kuriuo modifikuotas kredito gavėjo ieškovui mokėtinų kintamų palūkanų dydis ir jų apskaičiavimo tvarka bei pratęstas galutinis kredito grąžinimo terminas iki 2019 m. lapkričio 30 d. Su visais nurodytais papildomais susitarimais atsakovė (laiduotoja) R. F. buvo supažindinta ir juos pasirašytinai patvirtino. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1321-163/2017 iškėlė UAB „RJF“ bankroto bylą, todėl atsižvelgiant į tai, jog prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas laiduotojos R. F. laidavimu, o bankas turi teisę reikalauti, kad iš Kreditavimo sutarties kylančią prievolę įvykdytų tiek laiduotojas ir kredito gavėjas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl ieškovas ieškiniu reikalauja 32 603,20 Eur skolą priteisti iš laiduotojos R. F. (1 t., e. b. l. 1-6).

2.       Atsakovė R. F. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neginčija, kad laidavimo sutarties pagrindu jai atsirado pareiga solidariai su BUAB „RJF Baltic“ atsakyti pagal pastarojo neįvykdytą Kredito linijos banko sąskaitoje sutartį, tačiau pabrėžė, jog ieškovas nepateikė išsamios skolos susidarymo suvestinės. Neaišku, kiek realiai trečiasis asmuo panaudojo kredito lėšų, kiek ir kada kredito yra grąžinta ir kaip susiformavo visas nurodomas įsiskolinimas, už kurį laiką ir laip apskaičiuotos palūkanos. Ieškovo įrodytos trečiojo asmens įsiskolinimo pagal Kredito linijos banko sąskaitoje sutartį sumos sumokėjimą, atsakovė prašo atidėti. Teigia, jog pirmąja eile nukreipus išieškojimą į atsakovės turtą, o ne į trečiojo asmens ieškovui įkeistą turtą, atsakovei toks išieškojimo eiliškumas sukeltų itin sunkias teisines pasekmes, kadangi jai, kaip laiduotojai, už skolininką įvykdžius prievolę ieškovui, regresinio reikalavimo patenkinimas iš skolininko – bankrutuojančios įmonės turto būtų praktiškai neįgyvendinamas dėl įmonės nemokumo. Mano, jog per prašomą atidėti sprendimo įvykdymo terminą ieškovo naudai įkeistas turtas bus realizuotas ir su ieškovu bus visiškai atsiskaityta iš įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškovo įrodytos skolos sumokėjimą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau, nei ieškovo naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)), bus realizuotas BUAB „RJF Baltic“ bankroto procese (e. b. l. 97-100).

3.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra (1 t., e. b. l. 75).

4.       Atsakovė R. F. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog sutarties pasirašymo metu bankui buvo įkeistas turtas, kuris suteikė ieškovui garantiją susigrąžinti paskolintą sumą per įkeistą turtą. Taip pat paaiškino, kad pasirašant sutartį buvo kalbama, jog iš laiduotojo būtų reikalauja įvykdyti prievolę tik tuo atveju, jei iš įkeisto turto nebūtų galima padengti susidariusio įsiskolinimo. Pabrėžė, jog įvykdyti ieškovo prašomą prievolę atsakovė dėl savo finansinės padėties, apskritai, nėra pajėgi. Paaiškino, kad pačio skolos dydžio ir aplinkybės, jog bankas turi pareigą nukreipti reikalavimo teisę į laiduotoją neginčija, tačiau mano, kad ieškovas pasirinko netinkamą išieškojimo eiliškumą. Pirmiausia, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į įkeistą turtą, kurio pardavimui jau yra paskelbtos ir vykdomos varžytynės. Atsižvelgiant į tai, prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams.

5.       Atsakovės atstovas advokatas Valdas Pumputis prašė teismo sprendimo įvykdymą atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sutiko, kad atsakovė, kaip laiduotoja, yra solidariai atsakinga ieškovui, tačiau mano, jog šiuo atveju yra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą teismo sprendimo įvykdymą atidėti. Teigia, jog neproporcinga užkelti visą naštą atsakovei, kaip laiduotojai, kaip tuo tarpu trečiojo asmens įkeistas turtas ieškovui nėra realizuotas. Ieškovas dėl teismo sprendimo įvykdymo nenukentėtų – nepakakus lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, bankas neprarastų galimybės skolos likutį išieškoti iš atsakovės.

6.       Ieškovo ir trečiojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Ieškovo atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 5 d. tarp ieškovo AB Luminor Bank (buvęs pavadinimas AB „DNB“ bankas) ir trečiojo asmens UAB „RJF Baltic“ (buvęs pavadinimas UAB „CV Žemaitija“) sudaryta Kredito linijos banko sąskaitoje sutartis Nr. K-2300-2013-1323 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „RJF Baltic“ suteiktas 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt) kreditas (Sutarties 3 p.). Kredito grąžinimo terminas 2014 m. birželio 30 d. (Sutarties 5 p.) (1 t., e. b. l. 51-59). 2013 m. liepos 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Laidavimo sutartis Nr. L-2300-2013-1047, kurios pagrindu R. F. prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji (Laidavimo sutarties 1.1. p.). Laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles (Laidavimo sutarties 2.1.1. p.) (1 t., e. b. l. 7-8). Pagal kredito gavėjo UAB „RJF“ pateikus prašymus pakeisti 2013 m. liepos 5 d. Sutarties sąlygas buvo sudaryti papildomi susitarimai: 2014 m. liepos 11 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/1 (1 t., e. b. l. 49-50); 2014 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/2 (1 t., e. b. l. 44-47, 48); 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/3 (1 t., e. b. l. 35-36, 37-43); 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/4 (1 t., e. b. l. 60-62); 2016 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/5 (1 t., e. b. l. 9, 11-12, 13-18). Su visais papildomais susitarimais R. F. supažindinta pasirašytinai ir patvirtino, kad jiems neprieštarauja. Iš 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. kovo 27 d. pažymų apie skolos dydį, taip pat ieškovo pateikto kredito likučio pasikeitimo per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. matyti, kad BUAB „RJF Baltic“ įsiskolinimas pagal Sutartį su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais sudarė 32 399,89 Eur negrąžinto kredito ir 203,31 Eur nesumokėtų palūkanų (1 t., e. b. l. 21, 24, 2 t., e. b. l. 6). 2017 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „RJF Baltic“ iškelta bankroto byla, atsižvelgiant į tai, AB Luminor Bank 2018 m. sausio 16 d. pranešimu „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“ Nr. 2018/19.5-L-270 kreipėsi į atsakovę, prašydamas R. F., kaip laiduotojos, įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal Laidavimo sutartį, t. y. sumokėti 32 399,89 Eur negrąžintos paskolos ir 203,31 Eur palūkanų (1 t., e. b. l. 19).

8.       Pažymėtina, jog ieškovui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamos priteisti skolos dydį, t. y. 32 399,89 Eur negrąžinto kredito ir 203,31 Eur palūkanų, atsakovė teismo posėdžio patvirtinto, kad ieškovo reikalavimo sumos neginčija, taip pat patvirtino, jog bankas turi teisę nukreipti reikalavimo teisę į laiduotoją – šiuo atveju atsakovę, tačiau mano, kad AB Luminor Bank pasirinko netinkamą išieškojimo eiliškumą, kadangi, pirmiausia, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į įkeistą turtą.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

9.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d., 2 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja laiku gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str., 6.872 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė trečiajam asmeniui kreditą už kurį laidavo atsakovė R. F., tačiau kredito gavėjas Sutartimi prisiimtų pareigų grąžinti kreditą ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas tinkamai nevykdė, todėl trečiasis asmuo laikomas pažeidęs savo prievoles pagal Sutartį. Kadangi BUAB „RJF Baltic“ 2017 m. spalio 11 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o 2018 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintas AB Luminor Bank 36 993,95 Eur kreditorinis reikalavimas, todėl ieškovas savo reikalavimo teisę nukreipė į laiduotoją – atsakovę R. F..

11.       Šio sprendimo 8 punkte jau nustatyta, kad atsakovė prašomos priteisti skolos dydžio neginčija, todėl konstatuotina, kad ginčo dėl ieškinio sumos, byloje nėra. Minėta, jog Sutarties užtikrinimui tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Laidavimo sutartis, kurios pagrindu R. F. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį. Duomenų, kad ieškovo prašoma priteisti skola būtų sumokėta, nėra. 

12.       Pažymėtina, jog laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

13.       Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kadangi tarp AB Luminor Bank ir R. F. buvo sudaryta laidavimo sutartis, todėl atsakovė už negrąžintą kreditą atsako solidariai kartu su trečiuoju asmeniu BUAB „RJF Baltic“, ir ieškovas turi teisėtą bei pagrįstą pagrindą reikalauti skolos sumokėjimo iš atsakovės, kaip laiduotojos. Ginčo tiek dėl skolos dydžio, tiek dėl solidariosios atsakomybės, byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas, ir iš atsakovės R. F. priteistini 32 399,89 Eur negrąžinto kredito ieškovo AB Luminor Bank naudai.

Dėl palūkanų priteisimo.

14.       Ieškovas iš atsakovės taip pat prašo priteisti 203,31 Eur palūkanų.

15.       2016 m. gruodžio 12 d. prie 2013 m. liepos 5 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-2300-2013-1323 sudarytas susitarimas Nr. K-2300-2013-1323/5, pagal kurį buvo modifikuotas kredito gavėjo bankui mokėtinų kintamų palūkanų dydis ir jų apskaičiavimo tvarka. Sudarytu susitarimu kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 7,53 procentų metines palūkanas (1 t., e. b. l. 11-12). Iš byloje esančio skolos grafiko pagal sutartį (-is) Nr. K-2300-20131-323/5 matyti, kad palūkanos paskaičiuotos už 30 dienų, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (2 t., e. b. l. 7)

16.       Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 1-2 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju nustačius atsakovės prievolės neįvykdymo ieškovui faktą, ieškovas Kredito ir Laidavimo sutarčių bei įstatymo pagrindu įgyja teisę reikalauti iš skolininkės sumokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistini 203,31 Eur palūkanų.

17.       Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš R. F. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 32 603,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

18.       Atsakovė prašo skolos sumokėjimą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bet ne ilgiau, nei ieškovo naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) bus realizuotas BUAB „RJF Baltic“ bankroto byloje. Teismo posėdžio metu R. F. nurodė, kad Sutarties pasirašymo metu bankui buvo įkeistas trečiojo asmens BUAB „RJF Baltic“ turtas, kuris suteikė ieškovui garantiją susigrąžinti paskolintą sumą per įkeistą turtą. Kadangi šiuo metu jau yra paskelbtos ir vykdomos trečiojo asmens bankui įkeisto turto varžytynės, todėl atsakovės teigimu, pirmiausia, išieškojimas turėtų būti nukreiptas į BUAB „RJF Baltic“ turtą, o tuo atveju, jei gautų pinigų nepakaktų skolos dengimui, likusios skolos sumokėjimo būtų galima reikalauti iš atsakovės.

19.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Teigia, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su sunkia jos turtinė padėtimi ir negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą. Be to, pabrėžia, jog laidavimas ir hipoteka yra savarankiški sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiais būdais ginti savo pažeistas teises.

20.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str.). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovui ir trečiajam asmeniui sudarius papildomą susitarimą Nr. K-2300-2013-1323/3 prie 2013 m. liepos 5 d. Sutarties kredito gavėjo – trečiojo asmens BUAB „RJF Baltic“ prievolė pagal Sutartį, iš jos atsirandančios palūkanos, netesybos ir nuostoliai, kuriuos bankas gali patirti dėl prievolių pagal Sutartį nevykdymo, užtikrinti įkeitus trečiajam asmeniui priklausantį turtą – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (1 t., e. b. l. 37-43). Iš BUAB „RJF Baltic“ bankroto administratoriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. pranešimo „Dėl BUAB „RJF Baltic“ turto pardavimo“ matyti, kad bankroto administratorius siūlo administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pardavinėti dvejose varžytynėse: pirmose už 60 000,00 Eur, antrose kainą sumažinus 10 procentų (1 t, e. b. l. 199). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. 11.01 val. paskelbtos minėto turto varžytynės, kuriose administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), pardavinėjamos už 60 000,00 Eur, varžytynių pabaiga – 2018 m. spalio 29 d. 11.01 val. (2 t., e. b. l. 16).

22.       Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo sutiktina su ieškovo pozicija, kad laidavimas ir hipoteka yra savarankiškai institutai, o kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiais būdais ginti savo pažeistas teises, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus atsakovės ir jos atstovo paaiškinimus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

23.       Sprendimo 21 punkte jau nustatyta, kad yra vykdomos ieškovui įkeisto trečiojo asmens turto pardavimas iš varžytynių. Gautos sumos pardavus aptariamą turtą iš pirmųjų varžytynių pilnai pakaktų ieškovo turimo turtinio reikalavimo patenkinimui. Manytina, jog tokiu būdu būtų užtikrinta tinkama kreditoriaus ir skolininkų, įskaitant atsakovę, interesų pusiausvyra. Pažymėtina, jog, būtent, siekiant užtikrinti prievolės bankui įvykdymą, buvo sudarytas papildomas 2015 m. rugsėjo 28 d. susitarimas, kuriuo nuspręsta įkeisti AB Luminor Bank trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino R. F., sudarant minėtą papildomą susitarimą su banku buvo kalbama, jog tik skolinių įsipareigojimų dengimui nepakakus įkeisto turto, išieškojimas bus nukreiptas į laiduotoją. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nepažeis kreditoriaus teisių ir jo lūkesčių, kadangi tuo atveju, jei nepakaktų lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, ar turtas per atidėtą teismo sprendimo įvykdymo terminą nebūtų parduotas, AB Luminor Bank nepraranda teisės pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal šį teismo sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas patenkintas visiškai ir iš atsakovės, kaip laiduotojos, priteistas negrąžintinas kreditas ir priskaičiuotos palūkanos, t. y. 32 603,20 Eur. Nors atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą taip pat ir dėl jos turtinės padėties – viena augina nepilnametį vaiką, turi skirti lėšų pilnamečiui vaikui, kuris šiuo metu studijuoja, tačiau pažymėtina, jog R. F. nepateikė teismui pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis yra sudėtinga (nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan.). Nepaisant to, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą dėl aukščiau nurodytos aplinkybės – kol bus parduotas trečiojo asmens ieškovui įkeistas turtas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

24.       Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atsakovės prašymas tenkintinas, ir teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas vieneriems metamas, bet ne ilgiau, nei ieškovo AB Luminor Bank naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus realizuotas BUAB „RJF Baltic“ bankroto procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

25.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo 714,00 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 452,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas, iš viso 2 166,00 Eur (1 t., e. b. l. 34, 77, 78). Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistini 2 166,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. l d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32 399,89 Eur (trisdešimt du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis Eur 89 ct) negrąžinto kredito, 203,31 Eur (du šimtus tris Eur 31 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32 603,20 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų trijų Eur 20 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. balandžio 19 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 166,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei bendrovei Luminor Bank, juridinio asmens kodas 112029270.

Atidėti atsakovei R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metamas, bet ne ilgiau, nei ieškovo akcinės bendrovės Luminor Bank naudai įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus realizuotas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RJF Baltic“ bankroto procese, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                                             Petras Mineikis