Civilinė byla Nr. 2S-1771-730/2016

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00678-2016-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.;

(S)

                                                                                          3.3.2.3.; 3.3.2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Maneo“ atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Maneo“ ieškinį atsakovei IĮ „Tinkreta“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės priteisti 10934,42 EUR skolą už atliktus statybos rangos darbus, 89,66 EUR delspinigius, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, prašė teismo taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą, pinigines lėšas (tiek esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje, tiek grynaisiais pinigais) ir turtines teises, esančias pas atsakovę ir pas trečiuosius asmenis, neviršijant 11024,08 EUR sumos.
2. Palangos miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutartimi tenkintas ieškovės UAB „Maneo“ prašymas. Ieškovės UAB „Maneo“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Areštuoti atsakovei IĮ „Tinkreta“ priklausantys nekilnojamieji daiktai ir (ar) kilnojamieji daiktai, o jų nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausantys vertybiniai popieriai ir (ar) piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 11024,08 EUR sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove UAB „Maneo“.
3. Atsakovė pateikė prašymą pakeisti 2016-08-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčiu. Nurodė, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių įmonė negalės atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais, įmonės darbuotojais, dėl ko gali sutrikti įmonės veikla ir atsirasti neproporcingai sunkių pasekmių ne tik įmonei, bet ir jos darbuotojams.
4. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi nutarė patikslinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutartimi leidžiamus vykdyti atsiskaitymus nurodant: areštuoti atsakovei IĮ „Tinkreta“, į. k. 252688870, reg. adresas Mėtų skg. 1, Palanga, priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančius vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 11024,08 EUR sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčiu, bei atsiskaityti su ieškove UAB „Maneo“.
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-08-29 nutartį, atsakovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas apie gautą prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nepranešė ieškovei, išnagrinėjo atsakovės prašymą nesuteikdamas ieškovei galimybės pasisakyti dėl atsakovės prašymo, todėl pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį.
2. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė visas pinigines lėšas galėtų panaudoti atsiskaitymams su įmonės darbuotojais, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių tikslas užtikrinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą apskritai nebūtų pasiektas, kadangi neliktų piniginių lėšų.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – patikslino Palangos miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutartimi leidžiamus vykdyti atsiskaitymus nurodydamas: areštuoti atsakovei IĮ „Tinkreta“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei priklausančius vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 11024,08 EUR sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčiu, bei atsiskaityti su ieškove UAB „Maneo“.
10. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalį, kadangi neinformavo ieškovės apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesuteikė galimybės pateikti paaiškinimus dėl prašymo.
11. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
12. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimą (pvz., vieno areštuoto turto pakeitimą kitu), tiek pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto keitimą. Be to, teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių masto keitimu laikytini teismo veiksmai, kuriais patenkinamas šalies prašymas iš areštuotų lėšų leisti atlikti tam tikras operacijas (mokėjimai darbuotojams, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetams, socialinio draudimo įmokos ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1661-516/2015). Esant tokioms aplinkybėms, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą leisti iš areštuoto turto atlikti tam tikras operacijas išsprendė, nepanešęs ieškovei, apeliacinės instancijos teismas sutiktina su apeliante, kad nepranešęs jai apie gautą atsakovės prašymą ir jo nagrinėjimą, teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatą bei rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Tačiau minėtas procesinių teisių pažeidimas buvo pašalintas pateikiant dėl ginčo nutarties atskirąjį skundą. Apeliantė pasinaudojo teise į apeliaciją, pateikė argumentus dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo ir turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus. Todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl proceso teisės normos pažeidimo nėra pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-299-180/2016.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė visas pinigines lėšas galėtų panaudoti atsiskaitymams su įmonės darbuotojais, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių tikslas užtikrinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą apskritai nebūtų pasiektas, kadangi neliktų piniginių lėšų.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis ir, priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo.
15. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas 2016-08-22 tenkindamas ieškovės prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovei priklausančius nekilnojamuosius ir (ar) kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant, atsakovei priklausančius vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 11024,08 EUR sumos. Teismas leido iš areštuoto turto mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Atsakovė savo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, motyvavo tuo, kad neleidžiant atsiskaityti su įmonės darbuotojais gali sutrikti įmonės veikla ir atsirasti neproporcingai sunkių pasekmių ne tik atsakovei, bet ir darbuotojams.
16. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų. Stabilus įmonės veikimas sudaro geresnes galimybes įvykdyti ir teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų, jeigu jis nagrinėjamoje byloje būtų priimtas ieškovo naudai (Lietuvos apeliacinio teismo  2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014). Todėl darytina išvada, kad teismas leisdamas iš areštuoto turto vykdyti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams, nepažeidė šalių interesų derinimo principo, ekonomiškumo, pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principų.  
17. Apeliantės argumentas, kad galbūt atsakovė visas banko sąskaitoje esančias lėšas panaudos atsiskaitymams su įmonės darbuotojais, todėl nukreipti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą į atsakovės lėšas nebebus galimybės, nepagrįstas, kadangi Palangos miesto apylinkės teismo 2016-08-22 nutartimi areštuotos ne tik atsakovės piniginės lėšos bet ir nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl sprendimo įvykdymas yra pakankami užtikrintas. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, jog leidžiant atsakovei iš areštuoto turto atlikti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu, atsakovės piniginių lėšų nepakaks galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pirmosios instancijos teismas 2016-08-22 nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rezoliucinėje dalyje, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, pavedė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo leidžiamoms operacijoms atlikti, todėl atsakovė pinigines lėšas teismo nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti galės naudoti tik tokio dydžio, kokį nustatys antstolis.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21. Netenkinus atskirojo skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Teisėja                                                                                            Erinija Kazlauskienė