Administracinė byla Nr. eA-2316-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00658-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. A51-13026/21(2.94.9E-INF), kuriuo Administracija nesutiko išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų leisti tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius privažiavimui prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) pusės, nes tokiam leidimui išduoti būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją išduoti sutikimą leisti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius privažiavimui prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš (duomenys neskelbtini) pusės.

2.       Atsakovas Administracija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

3.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. A51-13026/21(2.94.9E-INF), įpareigodamas Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 13 d.

4.       Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. liepos 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Pareiškėjas teigė, kad jei teismas mano, jog yra praleistas terminas papildomam sprendimui priimti, pareiškėjas prašė šį terminą pratęsti, nes įsiteisėjusį teismo sprendimą jis gavo per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), tačiau ne visada jis gali laiku prisijungti prie šios sistemos.

5.       Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo A. R. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2435-331/2021 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos Sprendimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, pareiškėjui teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimas per EPP išsiųstas 2023 m. birželio 12 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalimi teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimas laikytinas pareiškėjui įteiktu 2023 m. birželio 13 d. Atsižvelgiant į tai, paskutinė diena pateikti teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo 2023 m. birželio 26 d. (ABTĮ 97 straipsnio 2 dalis). 

8.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui pateikė 2023 m. liepos 25 d., t. y. praleidęs ABTĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti. Nors pareiškėjas nurodė, jog prie EPP jis ne visada laiku gali prisijungti, tačiau tokia priežastis, teismo nuomone, nėra laikytina objektyviai svarbia, sukliudžiusia jam laiku susipažinti su teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimu. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas pasirinko bylos eigą sekti per EPP paskyrą. Be to, jis turėjo galimybę gauti pranešimą į telefoną ar elektroninį paštą apie priimtą sprendimą nagrinėtoje byloje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2023 m. gegužės 16 d., o teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi 2023 m. birželio 12 d. atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Taigi pareiškėjas buvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, taip pat žinojo, jog teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra atidėtas 2023 m. birželio 12 d., todėl, teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę pasitikrinti EPP paskyrą ir susipažinti su teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimu. 

9.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nenurodė teismui nei kokias bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, nei patirtų išlaidų dydžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas neturėjo advokato, atstovaujančio jo interesus. Pats pareiškėjas 2021 m. kovo 5 d. per EPP pateikė teismui skundą ir 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Be to, pareiškėjas, teiktame skunde, neprašė teismo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pabrėžė, kad pats pareiškėjas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėjo pareigą nurodyti teismui, kokias bylinėjimosi išlaidas jis patyrė, nurodyti jų dydį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį, tačiau pateiktame prašyme neprašė jo priteisti iš atsakovo, kitų patirtų išlaidų taip pat nedetalizavo. Teismo vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio prašymas, nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais, negali būti tenkinamas, todėl toks pareiškėjo prašymas atmestinas.

10.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė kokias nors bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovo, taip pat pareiškėjas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, nenurodydamas minėto termino praleidimo svarbių priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

III.

11.       Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėjas teigia, kad klausimas dėl termino papildomam sprendimui priėmimo atnaujinimas nėra apeliacijos dalykas, nes teismas, 2023 m. rugpjūčio 22 d. priimdamas papildomą sprendimą, atnaujino terminą ir klausimą išnagrinėjo iš esmės.

13.       Pareiškėjas nurodo, kad jis 2021 m. kovo 5 d. per EPP pateikė teismui skundą ir 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagristai pažeidė ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, kuria nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Žyminis mokestis laikinas minimaliomis būtinomis išlaidomis, kurios neturi būti papildomai teismui įrodinėjamas, nes jos yra žinomas ir matomos per EPP sistemą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nenagrinėjo klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

14.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo prašyme teismui nenurodė konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos ir nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas jis patyrė. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas priimtas 2023 m. birželio 12 d., todėl pareiškėjas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo vėliausiai galėjo pateikti 2023 m. birželio 26 d. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą pateikė tik 2023 m. liepos 25 d., t. y. praėjus mėnesiui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nesilaikė imperatyvių ABTĮ nustatytų terminų ir jo prašymas turi būti netenkintas vien šiuo pagrindu.

16.       Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl termino atnaujinimo yra visiškai neobjektyvūs ir nepateisina jo nerūpestingumo. Tokiais atvejais yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Atsakovas pažymi, kad pats pareiškėjas nusprendė inicijuoti bylą būtent per elektroninių paslaugų portalą ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi pareiškėjas pats prisėmė rūpestingumo pareigą sekti savo inicijuotos bylos eigą, tačiau jis nesidomėjo procesu, ką parodo jo prašyme ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei prašymo pateikimo data.

17.       Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas yra ženkliai praleidęs ABTĮ 97 straipsnio 2 d. nustatytą terminą ir nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo pateisinančių priežasčių.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:        

IV.

18.       Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio) priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

19.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

20.       Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos bei šiuo klausimu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012; 2019 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamas į teismą su skundu, sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, 2023 m. birželio 12 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. A51-13026/21(2.94.9E-INF), įpareigodamas Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 28 d. prašymą. Teismas atmetė pareikėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją išduoti sutikimą leisti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius privažiavimui prie žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:1362) iš V. A. Graičiūno g. pusės, vertindamas, kad tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl detalaus plano reikalingumo / nereikalingumo. Teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo 2023 m. birželio 12 d. sprendime nesprendė.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo – panaikinti Administracijos Sprendimą, todėl ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, teismui priėmus 2023 m. birželio 12 d. sprendimą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už visų reikalavimų patenkinimą, o ne į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 12 d. priimdamas pareiškėjui palankų sprendimą, nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų (šiuo atveju – žyminio mokesčio) jam atlyginimo, nors turėjo tokią pareigą, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti jam iš atsakovo 22,50 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. 

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo 2023 m. liepos 25 d. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir vertindamas aplinkybes, susijusias su termino paduoti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo praleidimu, bei šiuo pagrindu netenkindamas pareiškėjo prašymo, turėjo priimti procesinį sprendimą pagal ABTĮ 97 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. teismo nutartį, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjo 2023 m. liepos 25 d. prašymą iš esmės ir priėmė dėl jo papildomą sprendimą pagal ABTĮ 97 straipsnio 3–4 straipsnių nuostatas, t. y. jau esant priimtam nagrinėti pareiškėjo prašymui, nenustačius tokio pareiškimo nepriėmimo pagrindų (ABTĮ 97 str. 2 d.).

25.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė ex officio klausimo dėl žyminio mokesčio priteisimo, priimdamas 2023 m. birželio 12 d. sprendimą, tai yra akivaizdus sprendimo trūkumas, kuris turėjo būti ištaisytas priimant papildomą sprendimą. Taigi teismas nepagrįstai 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomu sprendimu nepriteisė pareiškėjui sumokėto žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Priteisti pareiškėjui A. R. (A. R.) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė