(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje                      Nr. e2-4142-653/2016 pagal ieškovės UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI ieškinį atsakovams antstoliui V. M. ir Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl turto perdavimo akto išieškotojui panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI ieškinyje prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2015 m. kovo 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje                     Nr. 0240/11/04177, kuriuo antstolis V. M. išieškotojui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, perdavė ieškovei (skolininkei) UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI nuosavybės teise priklausantį turtą – administracines patalpas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias  (duomenys neskelbtini), Vilniuje; taikyti restituciją – administracines patalpas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grąžinti UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI nuosavybėn.
2. Ieškovė ieškinį grindė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais. Teigė, kad turtas buvo perduotas išieškotojui už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, tai įrodo UAB „Euristika“ turto vertinimas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016 antstolio veiksmus, kuriais hipotekos kreditoriui buvo atnaujintas terminas sutikimui perimti skolininko turtą pateikti, pripažino neteisėtais. Antstolis pažeidė imperatyvias įstatymo normas perduodant turtą išieškotojai, t. y. neužtikrino, kad būtų paskelbtos antrosios varžytynės. Tuo buvo pažeistos skolininkės teisės. Be to, turtas buvo perleistas išieškotojui ne tik pagal vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/04177, tačiau ir pagal kitose vykdomosiose bylose vykdomus trečiosios eilės išieškojimus.
3. Ieškovei neturint vertinimo ataskaitos, kurią du kartus prašė pateikti, ji neturėjo galimybės nuginčyti nustatytos kainos.  Be to, ieškovė prašė skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, bet antstolis nepagrįstai šį prašymą atmetė vien dėl termino praleidimo, nors išieškotojai procesiniai terminai buvo pratęsti.
4. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Antstolio veiksmų, atliktų atliekant turto įkainavimą, ieškovė neskundė, o tai reiškia, kad sutiko su ekspertizės metu nustatyta turto verte. Ieškovė turėjo galimybę susipažinti su vykdomąja byla ir ginčyti nustatytą turto vertę. Ieškovės pateiktas turto vertinimas (2015 m. liepos 2 d.) atliktas vėlesne nei varžytynių paskelbimo data (2014 m. spalio 30 d.) ir net ne turto perdavimo akto surašymo data (2015 m. kovo 5 d.). Be to, vertinimą atliko ieškovės užsakytas vertintojas, o ne nepriklausomas ekspertas. Turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių už 80 proc. nustatytos turto vertės, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas, todėl nėra pagrindo teigti, jog reali turto vertė buvo didesnė.  Dėl termino pratęsimo išieškotojui perimti turtą ieškovės teisės pažeistos nebuvo.
5. Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Vien tai, kad antstolio patvarkymo dalis, kuria buvo pratęstas terminas sutikimui pareikšti, buvo pripažinta neteisėta, nereiškia, kad perdavimo aktas pažeidė skolininkės teises, nes šiai aplinkybei nustatyti reikia papildomo vertinimo. Jei turtas būtų parduodamas iš antrųjų  varžytynių, turto kaina būtų dar sumažinta iki 60 proc., todėl turto perdavimas už pradinę varžytynių kainą nepažeidė skolininkės teisių.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. I-363V/2010 dėl 245 542,72 Eur negrąžinto kredito,                   5 408,54 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 137 893,67 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių (viso – 388 844,93 Eur), 260 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 20 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų ir 9 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, kreditoriaus Danske   Bank  A/S, veikiančio per Danske Bank  A/S Lietuvos filialą, naudai iš skolininkės UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą antstolis 2011 m. liepos 27 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio  rinkos vertei nustatyti 2011 m. spalio 14 d. patvarkymu paskirta ekspertizė. Antstolio 2014 m. liepos 17 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo  paskirta  turto  ekspertizė, o 2014 m. spalio 13 d. patvarkymu paskirta papildoma pakartotinė ekspertizė dalies turto vertei nustatyti.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neginčija, jog jai buvo įteiktas antstolio pranešimas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jai buvo sudarytos kliūtys  betarpiškai  susipažinti su vykdomąja byla, su joje esančiu ekspertizės aktu. Teismas akcentavo ieškovės, kaip vykdymo proceso dalyvės, pasyvų elgesį realizuojant turtą, o turtas buvo vertinamas net kelis kartus. Ieškovė ne tik neginčijo nustatytos turto vertės vykdymo procese, bet ir savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų surasti pirkėjus už didesnę kainą, papildomai paviešinti informaciją apie varžytynes arba siūlyti turtą parduoti savo surastam turto pirkėjui, taip pat nesiekė, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas greitai ir tinkamai. Tokiais veiksmais ieškovė pripažino, jog turto pardavimo kaina buvo tinkamai nustatyta.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog nustatyta turto kaina buvo per žema. Bet koks turto vertinimas grindžiamas prielaidomis, be to, vertintojai gali vadovautis skirtingais palyginamaisiais objektais, todėl skirtingų vertintojų atlikti vertinimai gali skirtis. UAB „Euristika“ nustatyta turto vertė yra vėlesnė. Pirmųjų varžytynių metu neatsirado nė vieno pirkėjo, turtą parduodant net ir už mažesnę, nei ieškovės pateiktoje               UAB „Euristika“ ataskaitoje nustatytą turto vertę, todėl nėra pagrindo išvadai, jog turto vertė, kuria vadovavosi antstolis parduodant turtą iš varžytynių ir perduodant turtą išieškotojui, buvo per maža.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio   24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė du kartus raštu kreipėsi į antstolį dėl vykdomosios bylos medžiagos (ekspertizės akto) kopijų pateikimo, tačiau šie prašymai patenkinti nebuvo, antstoliui pateikiant formalius atsakymus, jog visi dokumentai buvo įteikti ieškovės įgaliotam atstovui. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertino to, jog nei ekspertizės akto kopija, nei kiti 2014 m. spalio 10 d. pranešimo dėl nustatytos turto vertės priedai ieškovės įgaliotam asmeniui įteikti nebuvo. Antstolio atsisakymas juos pateikti sudarė objektyvias kliūtis ieškovei ginčyti nustatytą turto vertę.
2. Pagal teismui pateiktą turto vertinimą, turtas išieškotojui buvo perduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos vertę: administracinės patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 112 327,57 Eur (58 672,43 Eur mažesne nei rinkos vertė); administracinės patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 330 630,21 Eur (105 369,79 Eur mažesne nei rinkos vertė); administracinės patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už                      297 497,68 Eur (95 502,32 Eur mažesne nei rinkos vertė).
3. Teismas neatsižvelgė, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiami argumentais, jog ginčijamas turto perdavimo aktas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą (CPK 719 str., 721 str.). Imperatyvių teisės normų, kurios reglamentuoja iš varžytynių neparduoto turto perdavimą išieškotojui, pažeidimas negali būti laikomas kaip formalus. Teismas negali palikti teisinių padarinių, kurie atsiranda iš neteisėto veiksmo, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). t. y. pripažinus neteisėta skundžiamo patvarkymo pirmąją dalį, visi po to atlikti procesiniai veiksmai, taip pat ir turto perdavimo akto surašymas, laikytini neteisėtais, o kreditorius ir skolininkas turi būti sugrąžinami į iki pažeidimo padarymo buvusią padėtį, t. y. vykdymo proceso metu, pažeidus imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, tokių veiksmų pasekmė negali sukurti šalims teisinių padarinių (šios bylos atveju nuosavybės teisių į turtą perdavimo hipotekos kreditoriui).
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis V. M. prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Apeliantė neįrodė, kad turtas buvo parduotas iš esmės už ženkliai mažesnę nei rinkos vertė kainą, kadangi pateikė tik įrodomosios galios neturinčią turto vertinimo ataskaitą, kartu neįrodant žalos kilimo fakto, kas iš esmės yra įstatymo numatyti imperatyvūs reikalavimai siekiant panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
2. Antstolis turto vertę nustatė pasitelkęs specialių žinių turintį asmenį (ekspertą), kuris atliko ekspertizę, o apeliantės pateikta ataskaita neturi įrodomosios galios, nes buvo atlikta ne turto pardavimo dieną, o praėjus pusmečiui. Tarp ekspertizės ir ataskaitos nustatytų verčių matomas ne esminis, o tik neženklus skirtumas, kuris negalėjo sukelti žalos apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams.
3. Apeliantė ginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstus faktus, t. y. jog ginčijamas turto pardavimo aktas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas. Šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, kurią Vilniaus apygardos teismas paliko galioti.
4. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu apeliantei vykdymo proceso dokumentai buvo įteikti tinkamai, o ji viso proceso metu nesinaudojo jai suteiktomis teisėmis, buvo pasyvi bei nesiekė bendradarbiauti su antstoliu, teikdama tik pavienius prašymus, kuriais buvo siekiama vilkinti vykdymo procesą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Apelianto pateiktas UAB „Euristika“ turto vertinimas neįrodo, kad turtas bankui buvo perduotas už mažesnę kainą nei ji buvo ir turėjo būti nustatyta vadovaujantis CPK nuostatomis tuo metu, kai turtas buvo perduotas bankui. Šios nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės rodo, kad net vertinant apeliantės nurodytą turto rinkos kainą, kuri buvo nustatyta praėjus 9 mėnesiams po šio turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių datos ir beveik 4 mėnesiams po turto perdavimo bankui, ji nėra esmingai didesnė už tą turto kainą, už kurią turtas buvo perduotas bankui.
2. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teikusi prieštaravimus dėl turto rinkos vertės nustatymo per CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, t. y. per 3 darbo dienas skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 14 d. Ieškovė, sužinojusi apie antstolio paskirtos ekspertizės nustatytą turto rinko vertę, turėjo galimybę ir pareigą pati atvykti pas antstolį ir susipažinti su visa vykdomąja byla, įskaitant ir su dokumentais, susijusiais su turto rinkos vertės nustatymu. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių paaiškinimų, kokios objektyvios kliūtys sutrukdė aktyviai domėtis vykdomąja byla ir atvykti pas antstolį su ja susipažinti.
3. Ta aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl antstolio V. M. pirmosios patvarkymo dalies, kuria buvo atnaujintas terminas banko sutikimui pareikšti, teisėtumo, pati savaime, t. y. be atskiro teisinio įvertinimo, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad turto perdavimo išieškotojui aktas iš esmės pažeidžia ieškovės (skolininkės ir hipoteka įkeisto turto savininkės) interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio               2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/11/04177 duomenų nustatyta, kad antstolis V. M. vykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. I-363V/2010 dėl                245 542,72 Eur negrąžinto kredito, 5 408,54 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 137893,67 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių (viso – 388 844,93 Eur), 260 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 20 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų ir 9 proc. sutartinių metinių palūkanų  nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, kreditoriaus „Danske Bank A/S“, veikiančio per „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialą, naudai iš skolininkės                 UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI.
15. 2014 m. liepos 17 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertintojai K. V. Ekspertizę atlikusi turto vertintoja nustatė, jog administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė vertinimo dieną yra 140 465 Eur, administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 413 287 Eur, administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 371 872 Eur. Dėl nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys prieštaravimų nereiškė, todėl antstolis 2014 m. spalio 30 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias šio turto varžytynes.
16. Nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. vykusios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui pasiūlyta perimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, apie savo sprendimą informuojant antstolį iki              2015 m. sausio 5 d. Šis terminas, tenkinant išieškotojo prašymą, 2015 m. sausio 5 d. antstolio patvarkymu buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 20 d.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje                      Nr. 2-10039-808/2015 netenkino UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI skundo dėl antstolio V. M. veiksmų, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 29 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.
18. Antstolio kontoroje 2015 m. vasario 9 d. buvo gautas dar vienas išieškotojo prašymas pratęsti terminą sutikimui pateikti iki 2015 m. vasario 13 d., o 2015 m. vasario 12 d. hipotekos kreditorius pateikė sutikimą perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą. Įvertinęs išieškotojo prašymus, 2015 m. vasario 12 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriame atnaujino hipotekos kreditoriui terminą sutikimui dėl turto perėmimo pateikti bei perdavė turtą hipotekos kreditoriui už pradinę pirmųjų varžytynių kainą. 2015 m. rugpjūčio 19 d. antstolio patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes skola išieškota.
19. Antstolio 2015 m. vasario 12 d. patvarkymą UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI  apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kasacinis teismas nurodė, jog teismai neteisingai sprendė klausimą dėl termino turtui perimti pratęsimo ir atnaujinimo, todėl, pripažinus, kad termino atnaujinimas pažeidė proceso teisės normas, liko neišspręstas klausimas tiek dėl restitucijos, tiek dėl turto perdavimo išieškotojui, t. y. liko neatskleista bylos esmė ir byla buvo grąžinta iš naujo ją nagrinėti.
20. Nagrinėdamas bylą iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI skundą patenkinti iš dalies – panaikinti antstolio V. M. 2015 m. vasario 12 d. patvarkymo Nr. 0240/11/04177: 0240/14/00909: 0240/14/00910 pirmąją dalį, kuria antstolis atnaujino hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui terminą pateikti sutikimui perimti iš varžytynių neparduotą hipoteka įkeistą UAB SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI priklausantį turtą. Likusią skundo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje                         Nr. 2S-1599-852/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje                     Nr. 3K-3-218-684/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos teismai nustatė, jog turtas buvo įkainotas CPK nustatyta tvarka, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad, prieš paskelbiant varžytynes, 2014 m. liepos 17 d. antstolio patvarkymu buvo paskirta pakartotinė ekspertizė minimo turto rinkos vertei nustatyti, varžytynėms neįvykus, išieškotojas sutiko perimti turtą už pradinę pirmųjų varžytynių kainą. Turtas buvo realizuotas už didesnę kainą nei būtų buvęs parduodamas per antrąsias varžytynes. Dėl to teismams nebuvo pagrindo spręsti, kad antstolio veiksmais būtų iš esmės pažeisti skolininko interesai ar antstolio patvarkymo dalis, kuria nuspręsta hipotekos kreditoriui perduoti iš varžytynių neparduotą turtą, būtų neteisėta ar nepagrįsta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo įteiktos turto vertinimo ataskaitos, todėl tai sukliudė jai realizuoti savo teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovei buvo įteiktas antstolio pranešimas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė, kaip vykdymo proceso dalyvė, turėjo domėtis bylos eiga ir turėjo galimybę sužinoti visas aplinkybes apie turto vertinimą bei, nesutikus su nustatyta kaina, ją ginčyti CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi pareigą būti aktyvūs, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005;                        2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė vykdymo procese buvo pasyvi ir jos pasirinkto elgesio teisinės pasekmės tenka jai pačiai.
23. Įvertinus apeliantės apeliacinio skundo pagrindą, matyti, kad apeliantė turto perdavimo neteisėtumą grindžia CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktais, t. y., kad turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, o turto perdavimas išieškotojui pažeidė imperatyvias teisės normas.
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006;            2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje                      Nr. 3K-3-565/2008.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo               2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724-725 straipsnių redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d.; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 367-398).
25. Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).
26. Apeliantė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą kildina iš UAB „Euristika“ atlikto turto vertinimo, kuriame nustatyta, jog administracinių patalpų unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo                       2015 m. liepos 2 d. buvo 171 000 Eur, administracinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 436 000 Eur, administracinių patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) –              393 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Ginčo nėra, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudarė aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis), o antrųjų varžytynių nebuvo (CPK 722 straipsnis). Vadinasi, vertinamasis dalykas šiuo atveju yra tai, ar turto vertė buvo nustatyta pagal CPK 681 straipsnio reikalavimus.
27. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles.
28. Šio teisinio reglamentavimo esmė yra ta, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą jo turtą priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės, sumokėjimo, nes tai reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Pažymėtina, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje                                 Nr. 3K-3-430/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Euristika“ atliktas turto vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad vykdymo procese eksperto nustatyta turto kaina (nutarties 15 punktas) neatitiko jos rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turto vertė apeliantės iniciatyva buvo nustatyta praėjus 9 mėnesiams po šio turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių datos ir beveik 4 mėnesiams po turto perdavimo bankui, todėl nepaneigia papildoma ekspertize nustatytos turto vertės. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad turtas buvo įkainotas CPK nustatyta tvarka, tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutarties 21 punktas). Apeliantė, teikdama argumentus dėl turto vertės, iš esmės siekia iš naujo revizuoti vykdymo procesą, nors, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nustatant ginčo turto vertę apeliantė buvo pasyvi ir su antstoliu nebendradarbiavo (nutarties 22 punktas), nors per vykdymo procesą turtui vertinti antstolio iniciatyva buvo skirtos net kelios ekspertizės (nutarties 7 punktas), turto pirkėjo savarankiškai neieškojo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl turto vertės nustatymo.
30. Apeliantė CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą akto pripažinimo negaliojančiu pagrindą kildina iš, jos nuomone, imperatyvių teisės normų pažeidimo dėl termino turtui perimti pratęsimo ir atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CPK                       602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Apeliantė nebuvo suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, o buvo vykdymo proceso šalimi (CPK 633 straipsnis), todėl                         CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas nagrinėjamu atveju yra iš viso neaktualus, o apeliantės argumentai dėl jos teisių pažeidimo vykdymo procese jau vėlgi buvo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutarties 21 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Atsakovas antstolis V. M. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurio sudaro 900 Eur, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, maksimalus priteistinas dydis už advokato teikiamas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 972,4 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių nustatytų dydžių, o apeliacinis skundas netenkintas, atsakovui iš ieškovės priteistina 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
33. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi atidėjo 6 422 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą apeliantei iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinio skundo netenkinus, atidėtas žyminis mokestis priteistinas valstybei (CPK 93,                96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.             

Priteisti atsakovui antstoliui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI (juridinio asmens kodas 125741691) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės SENAMIESČIO SVEČIŲ NAMAI                        (juridinio asmens kodas 125741691) 6 422 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du eurus) mokėtiną žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi.

Teisėjai                                                                                                                Danguolė Martinavičienė

                                                                                                                                            Alvydas Poškus

                                                                                                                              Egidija Tamošiūnienė