(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2802-807/2023 pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-777-879/2020.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-777-879/2020, ieškovo A. B. ieškinį dėl skolos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovo S. U. priešieškinį dėl skolos priteisimo sutarties pripažinimo niekine atmetė kaip nepagrįstą.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1858-603/2020, ieškovo A. B. apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi, teisminio proceso Nr. 2-68-3-17881-2017-4, ieškovo A. B. kasacinį skundą atsisakė priimti.

4.       Pareiškėjas A. B. 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-777-879/2020 ir bylą išnagrinėjus iš naujo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir ieškovo A. B. ieškinį atsakovui S. U. tenkinti visiškai.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad po sprendimo priėmimo ieškovui tapo žinomos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos proceso metu (bendro pažįstamo liudijimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepraleisdamas trijų mėnesių termino (CPK 368 straipsnis), šiuo pagrindu teikia pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje. Nurodo, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš VĮ Registrų centras gavo duomenis, kad atsakovas 2010 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo už 12 400 Lt (o tikėtinai daugiau sumokėdamas grynais) trys žemės sklypus, kurių vien rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu siekė 32 249, 15 Lt, t.y. buvo 3 kartus didesnė nei nurodyta sutartyje, o 2010 m. kovo 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi už 3 000 Lt įsigijo dar 4 žemės sklypus, kurių vien rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu siekė 19 225,19 Lt, t.y. buvo 6 kartus didesnė nei nurodyta sutartyje. Taip pat ieškovas (pareiškėjas) 2022 .m rugpjūčio 31 d. iš VĮ Registrų centras gavo duomenis, kad atsakovas 2010 m. laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., įsigijo ir jo vardu buvo įregistruota transporto priemonė ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios tuometinė rinkos vertė buvo apie 23 000 Lt (6 661,26 Eur). Kas, ieškovo nuomone, įrodo faktą, jog žemės sklypams ir transporto priemonei išleista pinigų suma (7 4474,34 Lt) beveik atitiko ieškovo atsakovui paskolintą pinigų sumą (96 000 Lt).

6.       2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ieškovas lankydamasis Ignalinoje iš savo ir atsakovo bendro pažįstamo V. K. sužinojo, jog atsakovas pastarajam yra sakęs, jog kažkur prieš dešimt metų skolinosi iš ieškovo daug pinigų bei už juos įsigijo žemės. Ieškovo nuomone, iš pateikiamų naujų aplinkybių, ginčo nagrinėjimo metu, ieškovas negalėjo žinoti, kas apie paskolos suteikimo atsakovui faktą yra žinoma ir liudytojui V. K. bei kad gavęs paskolą atsakovas netrukus įsigijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Be to, nurodyti anksčiau atsakovo įsigyti žemės sklypai ir transporto priemonės buvo jau parduotos tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui, o atsakovas jų į bylą neteikė. Todėl, ieškovo (pareiškėjo) manymu, pagrįstinai teigtina, kad jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui ir atitinkamai teismui. Ieškovas paaiškino, jog pateikiamos naujos aplinkybės yra esminės, kadangi patvirtina, jog paskolos suteikimo laikotarpiu atsakovas įgijo turto už, kurio vertė buvo analogiška paskolos sumai.

7.       Ieškovui 2022 m. rugpjūčio 30-31 dienomis paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu, netiesiogiai įrodo paskolos suteikimo faktą bei atsakovo poreikį skolintis, ir tuo pačiu paneigia priešingas teismo sprendimo išvadas. Todėl yra pagrindas atnaujinti teismo procesą šioje byloje, o jį atnaujinus patenkinti ieškinį visiškai.

8.       Suinteresuotas asmuo S. U. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjo įvardintas V. K. nėra joks bendras pažįstamas, kadangi suinteresuotas asmuo tokio asmens nepažįsta. Pažymėjo, jog pareiškėjas abstrakčiai nurodo, neva naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju nei konkrečių aplinkybių, nei konkrečios datos pareiškėjas nenurodė, kaip ir nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Dėl ko jau vien šiuo pagrindu pareiškėjo pareiškimas turi būti atmestas. Pažymėjo, jog pareiškėjas įrodinėja, kad naujos aplinkybės jam paaiškėjo 2022 m. rugpjūčio 30-31 dienomis. Kaip matyti iš šioje elektroninėje byloje esančių duomenų, pareiškimas teisme gautas 2022 m. gruodžio 1 d., t.y. praleidus 3 mėnesių terminą.

9.       Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos esminėmis bylos aplinkybėmis, kurias nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Abstrakčiai nurodyto liudytojo V. K. žinojimas ar nežinojimas apie paskolos suteikimo atsakovui faktą neturi ir neturės jokios nei teisinės, nei esminės reikšmės byloje.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-777-879/2020 ir priteisė iš pareiškėjo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų S. U. 

11.       Teismas nurodė, jog pareiškėjas apie pagrindą atnaujinti procesą sužinojo 2022 m. rugpjūčio 30-31 dinomis, tai kreipdamasis į teismą 2022 m. gruodžio 1 d. ieškovas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti termino, teismas vertino, jog nustatyto termino praleidimas sudaro atskirą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

12.       Teismas nurodė, jog nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie galėtų pagrįsti šį ieškovo (pareiškėjo) teiginį, o taip pat pats teiginys, kad: atsakovas, kažkur prieš 10 metų, iš nenurodomo asmens, skolinosi pinigus, kad įsigytų žemę, yra per daug neapibrėžtas, jog galėtų būtų vertinamas kaip įrodymai, ar turėtų esminės reikšmės bylai. Teismas vertino, jog duomenys, kad atsakovas įsigijo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, panašiu laikotarpiu, kai, ieškovo tvirtinama, atsakovui ieškovo buvo suteikta paskola, atsižvelgus į faktą, kad paskolos suma yra panaši į įsigyto turto sumą, nėra susieti priežastiniu ryšiu, neįmanoma nustatyti, kad atsakovo įsigytas konkretus nekilnojamas ar kilnojamas turtas buvo įsigytas už (kaip ieškovas teigia) ieškovo suteiktos paskolos pinigus, todėl negali būti esminės reikšmės bylai turinčiais įrodymais.

13.       Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kurias pareiškėjas vertina kaip naujai paaiškėjusias, neturi esminės reikšmės bylai, todėl sprendė, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka visų pirmiau nurodytų kriterijų (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Kadangi prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl teismas prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-777-879/2020, ir bylą išnagrinėjus iš naujo, iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir ieškovo A. B. ieškinį atsakovui S. U. tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Apeliantas nurodo, jog siekė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, ir įrodinėjo, kad apie pagrindą atnaujinti procesą sužinojo, ne tik 2022 m. rugpjūčio 30-31 dienomis, bet būtent 2022 m. rugsėjo pradžioje iš liudytojo V. K. sužinojo, jog atsakovas pastarajam yra sakęs, jog kažkur prieš dešimt metų skolinosi iš ieškovo daug pinigų bei už juos įsigijo žemės. Pažymėjo, kad minėto liudytojo parodymai buvo esminė ir pagrindinė proceso atnaujinimo aplinkybė, kadangi sprendžiant ginčą dėl skolos atsakovas neigė bet kokį pinigų skolinimosi iš ieškovo faktą.

14.2.                      Kadangi apie tai, jog atsakovas vis dėl to yra pripažinęs liudytojui V. K., jog skolinosi iš ieškovo, akivaizdu, kad apie šią esminę aplinkybę ieškovas sužinojęs tik 2022 m. rugsėjo pradžioje, t. y. pirmosiomis rugsėjo dienomis, kreipdamasis į teismą 2022 m. gruodžio 1 d. nepraleido trijų mėnesių proceso atnaujinimo termino. Trijų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo rugsėjo 1 d. kaip tik ir baigėsi 2022 m. gruodžio 1 d. Tad teismas visiškai nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti proceso.

14.3.                      Apelianto teigimu, teismas pažeidė ieškovo teisę tiekti įrodymus, kadangi esminę ir labai svarbią aplinkybę galėjęs patvirtinti liudytojas V. K. nebuvo apklaustas, dėl ko ieškovas negalėjo įrodyti ne tik sužinojimo apie tai, kad atsakovas sakęsi V. K., jog skolinosi iš ieškovo momento, bet ir pačios aplinkybės tikslaus ir neginčijamo turinio, paneigiančio atsakovo ankstesniame procese nurodytą teiginį, jog jis neva nesiskolino iš ieškovo. Todėl dėl šio esminio civilinio proceso įstatymo pažeidimo, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

14.4.                      Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovo pareiškimą, teigdamas, jog neva pareiškime nurodytos nėra esminės. Pažymėjo, jog ankstesnis teismas netekino ieškinio dėl to, jog atsakovas neigė skolinęsis pinigus iš ieškovo iš viso. Dargi, atsakovas teigė, kad būtent jis skolino pinigus ieškovui, todėl liudytojo V. K. parodymai, kuriais jis būtų šias aplinkybes paneigęs, sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

14.5.                      Teismas priimdamas tokį sprendimą akivaizdžiai pažeidė pagrindinę įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią civiliniame proceso nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Kadangi ieškovo anksčiau į bylą patiekti įrodymai (atsakovo ranka surašyta paskolos sutartis) ir su pareiškimu pridėti įrodymai bei liudytojo V. K. parodymai, kad jam atsakovas yra sakęs, kad ginčo laikotarpiu skolinosi iš ieškovo, būtent ir patvirtina pagrindinę bei esminę bylos aplinkybę, jog tarp šalių buvo paskolos santykiai, o atsakovas buvo ieškovo skolininkas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16.       Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-777-879/2020. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

18.       Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

19.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

21.       Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad apie pagrindą atnaujinti procesą sužinojo, ne tik 2022 m. rugpjūčio 30-31 dienomis, bet būtent 2022 m. rugsėjo pradžioje iš liudytojo V. K. sužinojo, jog atsakovas pastarajam yra sakęs, jog kažkur prieš dešimt metų skolinosi iš ieškovo daug pinigų bei už juos įsigijo žemės. Kadangi apie tai, jog atsakovas vis dėl to yra pripažinęs liudytojui V. K., jog skolinosi iš ieškovo, akivaizdu, kad apie šią esminę aplinkybę ieškovas sužinojęs tik 2022 m. rugsėjo pradžioje, t. y. pirmosiomis rugsėjo dienomis, kreipdamasis į teismą 2022 m. gruodžio 1 d. nepraleido trijų mėnesių proceso atnaujinimo termino.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš VĮ Registrų centras gavo duomenis, kad atsakovas 2010 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo už 12 400 Lt tris žemės sklypus, kurių vien rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu siekė 32 249, 15 Lt, o 2010 m. kovo 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi už 3 000 Lt įsigijo dar 4 žemės sklypus, kurių vien rinkos vertė nustatyta masiniu vertinimu siekė 19 225,19 Lt. Taip pat ieškovas 2022 m. rugpjūčio 31 d. iš VĮ Registrų centras gavo duomenis, kad atsakovas 2010 m. laikotarpyje nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., įsigijo ir jo vardu buvo įregistruota transporto priemonė ((duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios tuometinė rinkos vertė buvo apie 23 000 Lt (6661,26 Eur). Kas, ieškovo nuomone, įrodo faktą, jog žemės sklypams ir transporto priemonei išleista pinigų suma (7 4474,34 Lt) beveik atitiko ieškovo atsakovui paskolintą pinigų sumą (96 000 Lt).

23.       Apeliantas nurodo, jog 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje lankydamasis Ignalinoje iš savo ir atsakovo bendro pažįstamo V. K. sužinojo, jog atsakovas pastarajam yra sakęs, jog kažkur prieš dešimt metų skolinosi iš ieškovo daug pinigų bei už juos įsigijo žemės.

24.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantas abstrakčiai nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradžioje iš bendro pažįstamo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas imperatyviai įpareigoja nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju nei konkrečių aplinkybių, nei konkrečios datos pareiškėjas nenurodė, kaip ir nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, nors pareiškėjas nurodo, jog apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2022 m. rugsėjo pradžioje iš pažįstamo, sužinojęs apie suinteresuoto asmens pasiskolintus pinigus žemės įsigijimui, tačiau atkeiptinas dėmesys, jog į VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ pareiškėjas kreipėsi dar iki 2022 m. rugsėjo pradžioje iš pažįstamo asmens nurodytų aplinkybių sužinojimo, t. y. prašymas VĮ „Regitra“ pateiktas 2022 m. rugpjūčio 18 d., VĮ Žemės ūkio ir informacijos ir kaimo verslo centrui prašymas buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovavimo sutartį pareiškėjas su jam šioje byloje atstovaujančiu advokatu sudarė 2022 m. rugpjūčio 10 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas dar iki 2022 m. rugsėjo pradžios, prašydamas duomenų iš registrų, turėjo žinoti apie suinteresuoto asmens kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sandorius.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti termino, nustatyto termino praleidimas sudaro atskirą pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

26.       Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo., tačiau skundžiamoje nutartyje pasisakė ir dėl paties prašymo esmės, t. y. dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjui skundžiant visą nutartį, apeliacinės instancijos teismo pasisakytina ir dėl šių pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

27.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turėjo įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis). 

29.       Akcentuotina ir tai, jog procesui atnaujinti aptariamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Pažymėtina, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą grindžiamos tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

30.       Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovo pareiškimą, teigdamas, jog neva pareiškime nurodytos nėra esminės. Pažymėjo, jog ankstesnis teismas netekino ieškinio dėl to, jog atsakovas neigė skolinęsis pinigus iš ieškovo iš viso. Atsakovas teigė, kad būtent jis skolino pinigus ieškovui, todėl liudytojo V. K. parodymai, kuriais jis būtų šias aplinkybes paneigęs, sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

31.       Apelianto teigimu, pateikiami duomenys apie sudarytus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sandorius yra esminiai, nes jie patvirtina aplinkybę, jog paskolos suteikimo laikotarpiu suinteresuotas asmuo įgijo turto, kurio verte buvo analogiška paskolos sumai.

32.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaip nurodo pareiškėjas, paskolos suma buvo 96000 Lt arba 27 800 Eur, o įsigyta minimo nekilnojamojo turto vertė sieke 74474 Lt, tačiau pažymėtina, jog ši suma neatitinka pirkimo pardavimo sutartyse nurodytų piniginių sumų, kas aiškiai neatitinka pareiškėjo nurodomai tariamai paskolos sumai. Taip pat nors pareiškėjas nurodo, jog jo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės teismo sprendimo priėmimo metu jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas įstaigas, prašė teismo išreikalauti duomenis t. y. atliko kokius nors veiksmus siekiant gauti ir surinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat nors apeliantas pareiškėjas teigia, kad ieškovo ir atsakovo bendras pažįstamas V. K. tiksliai neapibrėžtą dieną, paaiškino, kad atsakovas jam yra sakęs, jog kažkur prieš 10 metų skolinosi iš ieškovo daug pinigų bei už juos įsigijo žemės, tačiau šiuos apelianto teiginius patvirtinančių jokių kitų įrodymų, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pat pats teiginys, kad atsakovas, kažkur prieš 10 metų, iš nenurodomo asmens, skolinosi pinigus, kad įsigytų žemę, yra per daug neapibrėžtas, jog galėtų būtų vertinamas kaip įrodymai, ar turėtų esminės reikšmės bylai.

33.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat nepateikė jokių reikšmingų naujų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, išdėstytus prašyme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nenustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies  2 punkte įtvirtinti pagrindai atnaujinti procesą.

34.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę tiekti įrodymus, kadangi esminę ir labai svarbią aplinkybę galėjęs patvirtinti liudytojas V. K. nebuvo apklaustas, dėl ko ieškovas negalėjo įrodyti ne tik sužinojimo apie tai, kad atsakovas sakęsi V. K., jog skolinosi iš ieškovo momento, bet ir pačios aplinkybės tikslaus ir neginčijamo turinio, paneigiančio atsakovo ankstesniame procese nurodytą teiginį, jog jis neva nesiskolino iš ieškovo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais apelianto argumentais pažymi, jog abstraktus nurodyto liudytojo V. K. žinojimas apie paskolos suteikimo atsakovui faktą, nesant kitų apelianto nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ir jų apeliantui nepateikus, neturi nei teisines, nei esmines reikšmės byloje. Dėl šios priežasties minėti apelianto argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

35.       Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas tokį sprendimą akivaizdžiai pažeidė pagrindinę įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią civiliniame proceso nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

36.       Kiti apelianto argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                        Vaclovas Paulikas