Administracinė byla Nr. A-511-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01367-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaberitas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaberitas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Agentūra) 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. BRK-16 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui likusią paramos sumą – 38 952,67 Eur pagal pateiktus 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymus (I t., b. l. 1–17).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė paraišką dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška), kurioje prašė suteikti paramą vandens ir sniego pramogų parko įrengimui (toliau – ir Projektas). Skundžiamu Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, jog atlikus užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 197.1.8, 197.1.9 papunkčiais bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2014 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-468, 25, 26.1 ir 69 punktais netinkamomis finansuoti pripažintos ir nekompensuojamos 2015 m. rugpjūčio 24 mokėjimo prašymo 25 595,72 Eur išlaidos ir 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo prašymo 52 309,62 Eur išlaidos, todėl pareiškėjui išmokama 58 813,38 Eur paramos suma vietoj prašytos 97 766,05 Eur paramos sumos. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jis iš esmės yra grindžiamas vieninteliu įrodymu – užsakomąja išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize. Sprendime nedetalizuojama, kas ir kada, kokių duomenų ir dokumentų pagrindu kainų ekspertizę atliko, pati kainų ekspertizė prie Sprendimo nėra pridėta. Pareiškėjas sprendė, kad Agentūra Sprendime rėmėsi 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. elektroniniais laiškais pareiškėjui persiųsta Ekspertinio konsultavimo ataskaita. Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacija nurodė, jog UAB „Civitta“ parengtos ekspertinio konsultavimo ataskaitos prieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, 2012 m. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo civilinėje teisenoje pripažįstamiems nekilnojamojo, kilnojamojo turto, verslo vertinimo, audito, įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės principams. Lietuvos Respublikos finansų ministerija nurodė, kad ataskaitos iš esmės turi turto vertinimo požymių, nes jose pateikiama ekspertinė konsultacija apima rinkos vertės nustatymą. Be to, ekspertinio konsultavimo ataskaitos remiasi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Turto vertinimo metodika), o siekiamas rezultatas „nustatyti, ar <...> vertė <...> atitiko vidutinę rinkos vertę“ suponuoja, kad ekspertai atliko turto vertinimą. Pareiškėjas teigė, jog Kainų ekspertizės atlikimui taikomomis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos nuostatomis Agentūros pasamdyti ekspertai nesivadovavo ir dėl to pateikė teisės aktų neatitinkančią kainų ekspertizę. Nei vienas iš pareiškėjui pateiktų Ekspertinio konsultavimo ataskaitos variantų nebuvo nei pasirašytas, nei su ja atlikusios įmonės ar ekspertų rekvizitais. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nėra nurodyta, kas yra šios ataskaitos užsakovas, kas ją atliko, nėra informacijos apie turto vertintoją. UAB „Civitta“ nėra ir nebuvo įrašyta į Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą. Pareiškėjui nėra žinoma, jog UAB „Civitta“ turi civilinės atsakomybės draudimą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškėjas darė išvadą, jog UAB „Civitta“ neturėjo ir neturi teisės verstis turto vertinimo veikla. Kainų ekspertizė buvo atlikta nesilaikant Turto vertinimo metodikoje numatytos tvarkos, nes nei vienas iš UAB „Civitta“ vertintojų nebuvo atvykęs apžiūrėti pareiškėjo įrengto vandens ir sniego pramogų parko ir jame esančios įrangos. Nors ir Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje yra nurodoma, jog kainų ekspertizė buvo atlikta remiantis 2015 m. lapkričio 18 d. patikros projekto vykdymo vietoje ataskaita, tai neatleidžia kainų ekspertizės vykdytojo nuo tinkamos turto vertinimo tvarkos laikymosi, nes pačioje Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje yra nurodyta, jog ji atlikta remiantis Turto vertinimo metodika, be to ir konkrečių investicijų vertinimas įvykdytas naudojant lyginamąjį metodą, kurio taikymo tvarka apibrėžta Turto vertinimo metodikoje. Vertintojai neanalizavo ir nerinko jokios informacijos apie vertinimo sritį, vertinamo turto ekonominius, socialinius rodiklius, vertinamo turto rinkos konjunktūrą. Iš Ekspertinio konsultavimo ataskaitos nematyti, kuriam momentui ir kokiomis aplinkybėmis pateikta informacija buvo naudotasi. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nenurodyta, iš kokių šaltinių buvo surinkta informacija. Taip pat nėra nurodoma tokia esminė informacija kaip lyginamojo metodo taikymo aplinkybės, analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos ir rezultatai, kokių techninių savybių turtas buvo naudotas palyginimui, kokiu pagrindu atitinkamas turtas buvo pasirinktas palyginimui.
3. Pareiškėjas taip pat manė, kad Agentūra netinkamai suformulavo užsakomosios išlaidų skaičiuojamosios kainų ekspertizės užduotį, o tai lėmė ir netikslingą kainų analizės atlikimą bei Sprendimo neteisingumą. Agentūros pateikta užduotis nėra aiški, nes kalba apie „įrangos vertę“, tačiau matyti, jog UAB „Civitta“ analizavo kiekvieno įrangos objekto vertę atskirai, o tai yra nesuderinama nei su Projekto tikslu, nei su Programos įgyvendinimui taikomomis Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą pagal Programos prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimų taisyklės). Be to, užduotis suformuluota siekiant nustatyti tik įrangos vertę, tačiau Projekto esmė ir tikslas buvo įsigyti ne įrangą, o įsigyti reikalingas prekes ir įrangą bei įrengti vandens ir sniego pramogų parką. Vadovaujantis Pirkimų taisyklių 11 punktu, visos susijusios prekės, kurios yra skirtos tam pačiam objektui, yra perkamos kartu. Pareiškėjas teikė tris komercinius pasiūlymus visam paslaugų ir prekių kompleksui įsigyti. Projektui įgyvendinti reikalingos įrangos techninė specifikacija ir jos kainos buvo suderintos su Agentūra. Teikiant paaiškinimus buvo ne kartą nurodyta, jog visa įranga yra betarpiškai susijusi ir kad visos paslaugos ir įranga bus perkama skelbiant vieną pirkimą, kurio vertinamasis kriterijus yra mažiausia kaina. Agentūra, formuluodama užduotį, nenurodė pagrindinio dalyko, t. y., įrangos ir prekių paskirties, taip pat neatsižvelgė, jog prekės ir įranga buvo pirkta ne kaip atskiri objektai, o įskaičiuojant įrengimų ir prekių pristatymo, sumontavimo kaštus, garantijos suteikimą.
4. Pareiškėjas taip pat manė, kad Agentūra pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes Programos įgyvendinimo teisinis reglamentavimas ir Agentūra savo veiksmais Paraiškos bei su ja pateiktų komercinių pasiūlymų vertinimo metu sukėlė pareiškėjui pagrįstą tikėjimą, jog pareiškėjas, atlikęs viešą konkursą mažiausios kainos vertinimo pagrindu, nepažeidžiant Pirkimų taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių, Administravimo taisyklių ir Paramos sutarties, turės teisę į visą paramos sumą pagal Paramos sutartį. Agentūros veiksmai suteikė pareiškėjui pagrįstą tikėjimą, jog formuluojamas Projekto įgyvendinimo būdas – pirkimo objektas („Vandens ir sniego pramogų parkas“) – yra tinkamas. Tačiau, kaip matyti iš Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje suformuluotos užduoties, Agentūra kreipėsi į UAB „Civitta“ dėl atskirų įrangos dalių įvertinimo, nors žinojo, jog pareiškėjas perka ne atskirus įrengimus, o visą prekių ir paslaugų kompleksą. Agentūra turėjo atlikti ne atskirų įrangos objektų vertinimą, o viso pramogų parko, tokio, koks yra pastatytas, vertinimą. Pareiškėjas organizavo viešą konkursą, kuriame buvo sudaryta galimybė dalyvauti visiems tiekėjams. Agentūra, patikrinusi pirkimo dokumentus, nustatė, jog pirkimas buvo atliktas tinkamai.
5. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (II t., b. l. 107–115).
6. Agentūra nurodė, kad ji nustatė, jog pareiškėjo pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos padidintos kainos, todėl pareiškėjas padarė teisės aktuose apibrėžtą pažeidimą, dėl kurio buvo sumažinta skirtina paramos suma. Agentūra turėjo teisę atlikti pareiškėjo pateiktų dokumentų ekspertinį patikrinimą, siekdama įsitikinti, ar pareiškėjo nurodytos kainos ir padarytos investicijos atitinka rinkos vertę. Ekspertinio vertinimo išvadoje buvo nurodyta, jog tam tikros investicijos net kelis kartus viršija rinkos kainas. Pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis projektams įgyvendinti, tokios išlaidos taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų, todėl gali būti finansuojama tik būtina ir mažiausia projektams įgyvendinti reikalinga paramos suma. Vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, Agentūra nesutiko, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir nurodė, jog šiuo atveju jokios garantijos pareiškėjui nebuvo suteiktos. Pareiškėjas turėjo žinoti apie galiojančius teisės aktų reikalavimus.
7. Atsakovas taip pat teigė, jog vadovaujantis Administravimo taisyklių 253 papunkčiu, Agentūra gali nustatyti pažeidimą remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis. Agentūros prašymu atliekamos užsakomosios ekspertizės yra vykdomos siekiant nustatyti realias rinkos kainas už atitinkamas prekes, paslaugas ar darbus, o ne įvertinti turto bei rinkos vertę. Administravimo taisyklių 197.1.8. papunktyje yra detalizuojamos sankcijos už pažeidimus bei nurodomas užsakomųjų ekspertizių pobūdis – nustatoma prekių, paslaugų ar darbų kaina, o paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Suponuojama išvada, kad nustačius nepagrįstai dideles kainas, sankcijos yra nustatomos remiantis atliktos ekspertizės išvadoje nurodytomis rinkos kainomis. Atsakovas nurodė, kad pasitelkti nepriklausomi ekspertai Agentūros prašymu atlieka užsakomąją kainų ekspertizę, bet ne turto vertinimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, įpareigodama Agentūrą pasitelkti nepriklausomus ekspertus, remiasi Administravimo taisyklėmis bei mano, kad pagal Administravimo taisyklių nuostatas rinkos kainų ekspertizė atitinka teisės aktų reikalavimus.
8. Agentūra pažymėjo, jog siekiant tinkamai įvertinti pažeidimą, Agentūros prašymu nepriklausomi ekspertai atlieka tyrimą dėl rinkos kainų, kurio metu siekiama atkartoti projekto vykdytojo veiksmų seką. Šiuo atveju naudojantis pareiškėjo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytais techniniais parametrais bei specifikacija yra išsiunčiami kvietimai teikti komercinius pasiūlymus dėl prekių ar paslaugų bei darbų kitiems potencialiems tiekėjams, kurie verčiasi analogiška veikla. Iš šių potencialių tiekėjų gavus komercinius pasiūlymus, juose nurodyta kaina yra palyginama su kainomis, pateiktomis pareiškėjo tiekėjų komerciniuose pasiūlymuose. Šiuo atveju yra nustatomas vidutinės kainos vidurkis (sudedamos kainos, nurodytos gautuose komerciniuose pasiūlymuose ir padalijama iš komercinių pasiūlymų tam tikros kategorijos prekių, paslaugų ar darbų skaičiaus), taigi Agentūros pasitelkiami nepriklausomi ekspertai atlieka rinkos kainų analizę, o ne teikia turto vertinimo paslaugas. Atsižvelgiant į atliekamų darbų specifiką yra pasitelkiami tinkamą išsilavinimą turintys nepriklausomi ekspertai. Atsakovas pažymėjo, kad nepriklausomi ekspertai naudojasi Turto vertinimo metodikoje nurodytais vertinimo standartais bei metodais, kurie yra bendrinio pobūdžio (naudojamas lyginamosios analizės metodas yra socialinio tyrimo rūšis, kai yra lyginami įvairių sričių požymiai). Nepriklausomi ekspertai tinkamai atlieka rinkos kainų vertinimo funkcijas, o tai taip pat yra patvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016). Atsižvelgiant į Administravimo taisyklėse nurodytų nuostatų formuluotę, nors Administravimo taisyklėse ir nėra konkrečiai apibrėžtos sąvokos „nepriklausomas ekspertas“, „užsakomoji ekspertizės išvada“ ir kt., tačiau įvertinus nuostatas bendrame Administravimo taisyklių kontekste, darytina išvada, kad Administravimo taisyklių nuostatos dėl užsakomosios ekspertizės išvadų siekia nustatyti atitinkamų prekių, paslaugų ar darbų rinkos kainą, o ne turto rinkos vertę.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu (III t., b. l. 163–172) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino NMA 2016 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. BRK-16 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ bei įpareigojo NMA iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą. Pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 630 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 14 Eur žyminio mokesčio.
10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, gavęs Sprendimą iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms apginti, tačiau dėl Sprendime nurodytos netinkamos jo apskundimo tvarkos pareiškėjas buvo suklaidintas ir todėl kreipdamasis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją netinkamai gynė savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, aktyviai gynė savo pažeistas teises, teismas darė išvadą, kad terminas Sprendimui apskųsti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl buvo atnaujintas.
11. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 19 d. pateikė Paraišką Agentūrai. Agentūra ne kartą pareiškėjui teikė paklausimus dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo, į kuriuos pareiškėjas pateikė atsakymus, o 2015 m. liepos 16 d. buvo pasirašyta paramos sutartis. Pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, su kuriuo buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, pareiškėjui buvo išmokėta visa prašoma paramos suma, tačiau pateikus antrąjį prašymą išmokėti prašomą paramos sumą, Agentūra atliko Projekto išlaidų vertinimą ir ekspertinio konsultavimo ataskaitos pagrindu priėmė Sprendimą.
12. Nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendimo turinį bei byloje esančią medžiagą, teismui kilo abejonių dėl Sprendimo turinio atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Tokia išvada daryta atsižvelgiant į tai, jog Sprendime nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, t. y. jame nurodyta tik tai, jog buvo atlikta ekspertizė, kurios metu surinktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atliktų pirkimų kaina yra nepagrįstai didelė. Sprendime yra nurodoma apie tai, kad „ekspertizės metu“ buvo nustatyta, jog dalies investicijų rinkos vertė yra mažesnė nei deklaruota pareiškėjo mokėjimo prašyme, tačiau sprendime nėra nurodyti ekspertai, kurie atliko ekspertizes, o detalūs ekspertizės aktai, kuriuose būtų nurodytos išvados ir atlikti tyrimai, kurie patvirtina išvadas, nėra pridėti prie sprendimo bei nėra įvardyti kaip šio sprendimo sudėtinės dalys. Taigi šiuo atveju nebuvo jokio faktinio pagrindo nustatyti, kad ekspertų surašyti ekspertizės aktai iš principo reiškia Agentūros priimto galutinio sprendimo motyvus ir pagrindus. Pažymėta, jog tokios praktikos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016)
13. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 69 punkto, Administravimo taisyklių 197.1.8 ir 5.10 punktų nuostatomis. Teismas nurodė, jog Administravimo taisyklės įtvirtina Agentūros teisę pasitelkti ekspertiniam konsultavimui nepriklausomus ekspertus, tačiau pažymėjo, jog NMA visais atvejais privalo savarankiškai įvertinti visus nustatytus faktus bei susieti juos su pažeistomis teisės normomis. Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais. Taip pat pažymėta, kad individualiame administraciniame akte nepakanka abstrakčiai nurodyti, jog vadovaujamasi ekspertų išvadomis, kad ekspertizių metu nustatytos tam tikros didžiausios rinkų kainos, nenurodant kokie konkretūs ekspertai atliko ekspertizes. Šiuo atveju Agentūra Sprendime nenurodė, kokiais kitais dokumentais ji vadovavosi, ar atliko papildomus veiksmus, todėl teismas darė išvadą, jog ji vadovavosi vien tik ekspertinio tyrimo išvadoje pateikta informacija. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta Agentūros teisė perkelti ekspertinėse išvadose nurodytus faktus, nemotyvuotai, t. y. nagrinėjamu atveju Sprendime ekspertizės metu nustatyti faktai turėjo būti savarankiškai įvertinti NMA, nurodant vertinimo priežastį bei pagrindžiant nustatytus faktus teisės normomis, todėl nesant tokio aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo, nesant teisės normų sąsajų su nustatytais faktais, reiškiančių pažeidimų įvertinimo faktą, buvo galima daryti išvadą, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju NMA nepateikė savarankiško aplinkybių vertinimo ir Sprendime nurodė tik tai, jog ekspertizės metu nustatytos netinkamos finansuoti lėšos, o be to, nenurodyta, kokia konkrečiai ekspertizės išvada buvo vadovautasi, pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kaip ir kokiu būdu ekspertai apskaičiavo netinkamas finansuoti lėšas. Pažymėta, jog su ekspertinio konsultavimo ataskaita pareiškėjas buvo supažindintas tik tada, kai Agentūros pats paprašė ją pateikti. Be to, pareiškėjui buvo pateikta ne visa ataskaita, nes Agentūros teigimu be tiekėjo sutikimo negali atskleisti pareiškėjo prašomos konsultavimo ataskaitos dalies, o be to, pareiškėjo prašoma pateikti išvados dalis Agentūrai nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo negalėjo efektyviai ginti savo teisių, nežinojo, kokie dokumentai būtų tinkami pagrįsti jo išlaidas, todėl galimai dėl šios priežasties negalėjo jų pateikti.
14. Teismas darė išvadą, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, jame neišreikšta NMA pozicija ir todėl jis šiuo aspektu negali būti teisėtas ir pagrįstas. Be kita ko, pažymėta, jog pareiškėjo nesupažindinus su pilna ekspertinio konsultavimo ataskaita, buvo apribota jo galimybė ginti savo pažeistas teises, jis neturėjo galimybės išsiaiškinti, kuo remiantis buvo priimta vienokia ar kitokia eksperto išvada bei pateikti paaiškinimus NMA. Tokiu būdu NMA, vadovaudamasi išimtinai tik ekspertinio konsultavimo išvada, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas, o Agentūra įpareigotina iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą.
15. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas su tai pagrindžiančiais įrodymais. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos). Kadangi pareiškėjo skundas buvo tenkinamas iš dalies, todėl rekomenduojama maksimali priteistina suma buvo mažinama proporcingai tenkintų reikalavimų kiekiui, t. y. iki 630 Eur (1 260 Eur / 2) bei iš atsakovo priteista pusė sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 14 Eur.

III.

16. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde (III t., b. l. 175–183) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas atsiliepime į pareiškėjo skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui, išdėstytais argumentais. Atsakovas papildomai nurodo, kad teismas nemotyvuotai nesivadovavo ekspertų pateiktais skaičiavimais. Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 7.7 punktu, privalo tikrinti paramos paraiškose bei mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti. Pažymi, jog būtent pareiškėjas turi pagrįsti, kad patirtos išlaidos yra būtinos projektui vykdyti, teismas neįvertino, kad pareiškėjas nepagrindžia, kodėl Projekto įgyvendinimui pasirinko tiekėjus, kurių kainos neatitiko realių rinkos kainų.
18. Agentūros nuomone, teismas tinkamai neanalizavo byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įsigytų investicijų rinkos kainos nustatymu, tinkamai nemotyvavo sprendimo, pateikdamas visiškai nepagrįstus, įrodymų ištyrimu neparemtus argumentus, sprendimą priėmė formaliai, tik pasisakydamas apie neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, remdamasis prielaidomis, nurodytomis teismo eksperto ekspertizės akte, neatsižvelgė į Agentūros paaiškinimus.
19. Atsakovo teigimu, Sprendime pareiškėjo padaryti pažeidimai yra detaliai aprašyti, nurodytos pažeistos teisės aktų normos, taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagal kurias apskaičiuotos bei pritaikytos sankcijos, detaliai aprašomas sankcijų skaičiavimas. Sprendimo pabaigoje pateikiama bendra visų teisės aktų, kuriais remiantis nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos, suvestinė. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o Sprendimu sukėlusias teisines pasekmes pareiškėjas aiškiai suprato. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Teigia, kad Agentūros Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
20. Pareiškėjas UAB „Kaberitas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1–7) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodo, jog be daugybės netikslumų ir akivaizdžiai ne šiai bylai skirtų argumentų, kurie yra pateikti apeliaciniame skunde, Agentūra nenurodo, kokius būtent pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ar teisės normų aiškinimus ji ginčija apeliaciniu skundu, bei kokios bylos aplinkybės pagrindžia ir (ar) patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ar teisės aiškinimo ir (ar) taikymo klaidas.
22. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas. Agentūra nenurodė, kaip jos sudaryta ekspertinio konsultavimo sutartis ir tokioje sutartyje šalių sulygtos sąlygos siejasi su imperatyviais teisės aktų reikalavimais, keliamais individualiam administraciniam teisės aktui. Iš pateiktos Ekspertinio konsultavimo ataskaitos apskritai nėra aišku, kas ir kada atliko minėtą ekspertizę, taip pat nenurodyta, kokių duomenų ir dokumentų pagrindu ji buvo atlikta. Apeliaciniame skunde Agentūra nepateikė jokių paaiškinimų, kaip ir kokiu būdu ji analizavo ekspertizės išvadas ir kur NMA Sprendime buvo detalizuota, kokias aplinkybes minėtos išvados patvirtina ar paneigia. Jeigu iš tikrųjų ekspertizės atlikimo momentu rinkoje buvo tiekėjų, kurie galėjo įgyvendinti Projektą už mažesnę nei pareiškėjo įgyvendintas Projektas kainą, Agentūra turėjo įvertinti, kaip toks tiekėjų buvimas siejasi su faktu, jog pareiškėjas organizavo viešą pirkimą, ir, anot pačios Agentūros, viešasis pirkimas buvo atliktas tinkamai. Agentūra privalėjo įvertinti, ar už tokias kainas, kokios buvo nustatytos ekspertų (jeigu jos apskritai buvo nustatytos ekspertų), pareiškėjas galėjo įgyvendinti Projektą tuo laikotarpiu, kada buvo vykdomas viešas pirkimas, ar prekės ir įranga buvo vertinta pagal Projekte nurodytus techninius parametrus, o taip pat aplinkybę, ar potencialūs tiekėjai būtų galėję įgyvendinti visą Projektą, kodėl potencialūs tiekėjai nedalyvavo pareiškėjo rengtame viešame pirkime ir apskritai, kaip tariama aplinkybė, kad rinkoje yra ar gali būti tiekėjų, kurie galėtų įgyvendinti Projektą už mažesnę kainą, siejasi su faktu, kad tokie tiekėjai tiesiog nedalyvavo pareiškėjo organizuotame viešame konkurse. Pareiškėjas pažymi, kad iš bylos aplinkybių matyti, jog Agentūra nesudarė galimybės pareiškėjui paaiškinti patirtų išlaidų sumą, pateikti papildomus dokumentus, įvertinti atliktą ekspertizę ir atsakyti Agentūrai į iškilusius klausimus dėl išlaidų pagrįstumo. Tokiu būdu ne tik buvo apribota pareiškėjo teisė ginti savo pažeistas teises, tačiau buvo priimtas ir visiškai neteisėtas bei nepagrįstas NMA Sprendimas, kuris yra naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. BRK-16(12.4) (II t., b. l. 172–175), kuriuo nuspręsta pripažinti dalį pareiškėjo prašomų sumų netinkamomis finansuoti ir nekompensuojamomis, bei pareiškėjui išmokėti 58 813,38 Eur paramos sumą vietoje prašytos 97 766,05 Eur paramos sumos, teisėtumo.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Agentūra, tikrindama pareiškėjo nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Vadovaudamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis Agentūra ginčijamu Sprendimu pripažino netinkamomis finansuoti pareiškėjo Mokėjimo prašymo Nr. 1 25 595,72 Eur išlaidas (neįkaitant PVM) ir Mokėjimo prašymo Nr. 2 52 309,62 Eur išlaidas (neįskaitant PVM). Atitinkamai, nusprendė sumažinti pareiškėjui išmokėtiną paramos sumą.
25. Pažymėtina, jog iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Agentūra Sprendime išvadas dėl netinkamomis finansuoti pripažintų pareiškėjo išlaidų iš esmės padarė remdamasi ekspertizės metu surinktais duomenimis dėl pareiškėjo pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų vidutinės rinkos kainos. Nors pačiame Sprendime konkrečiai nebuvo įvardinta, kokios būtent ekspertizės metu surinktais duomenimis šiuo atveju yra vadovaujamasi, be to, joks ekspertizės aktas prie Sprendimo nebuvo pridėtas, tačiau iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog nagrinėjamu atveju Agentūra rėmėsi UAB „Civitta“ parengta 2015 m. gruodžio 15 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 120 (II t., b. l. 185–198).
26. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010).
28. Įgyvendinimo taisyklių 25 punkte nustatyta, jog paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Pagal Administravimo taisyklių 3.29 punktą tinkamos finansuoti lėšos – tai įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).
30. Agentūra, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, gali atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, tačiau galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, vadovaudamasi ekspertizės rezultatais, priima Agentūra (Administravimo taisyklių 5.10 p.). Taigi pati Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, turi nustatyti ir įvertinti faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu. Agentūra, priimdama individualų administracinį teisės aktą, kuriuo nusprendžiama sumažinti mokamos paramos dydį, kai pripažįstama netinkama kompensuoti paramos suma ir skiriama sankcija, ir kuris grindžiamas ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis išvadomis, individualiame administraciniame teisės akte turi detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes patvirtina ekspertizių(-ės) aktuose(-e) nurodytos išvados ir kaip šios išvados paneigia paramos gavėjo pateiktus įrodymus, susijusius su jo realiai patirtomis išlaidomis ir prisiimtais įsipareigojimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).
31. Šiuo atveju Ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurios duomenimis rėmėsi atsakovas, ne tik nebuvo pateikta kartu su Sprendimu, tačiau Sprendime apskritai nebuvo nurodyta jokių konkrečių duomenų apie šią atliktą ekspertizę: kas, kada ją atliko, kokios užduotys ekspertams buvo suformuotos. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra gavęs tik dalinę šios ekspertinio konsultavimo ataskaitos versiją (II t., b. l. 43–45, 52–64). Be to, Sprendime nenurodyta jokių motyvų, patvirtinančių pačios Agentūros atliktą aplinkybių vertinimą. Sprendime tik perrašyti ekspertizės metu surinkti duomenys apie atskirų investicijų vidutinę rinkos vertę. Tačiau nėra pateikta jokių argumentų, kaip šiuos duomenis vertina Agentūra konkrečių faktinių aplinkybių kontekste dėl šiuo atveju pareiškėjo mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų pagrįstumo.
32. Viešojo administravimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) viešojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrą klausimą ir priimant administracinį sprendimą. Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, įpareigoja viešojo administravimo subjektą prieš priimant administracinį sprendimą surinkti faktinius duomenis, būtinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti. Įrodinėjimo procesas viešojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrą sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai (ginčijamu atveju kompensuojamų išlaidų tinkamumas) bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamą sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose.
33. Administravimo taisyklių 5.10 punkte (2014 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 3D-364 punkto redakcija) nustatyta Agentūros teisė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kuriais ir buvo pasitelkta nagrinėjamu atveju. Taigi nėra abejonių, jog ekspertizės išvada laikytina leistina įrodinėjimo priemone Agentūrai sprendžiant klausimą dėl išlaidų tinkamumo, tačiau Agentūra, norėdama pagrįsti savo sprendimą ekspertų išvadomis, privalo jas įvertinti ir pasisakyti dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui. Vien ekspertizės išvados buvimas savaime nesudaro pagrindo priimti vienokį ar kitokį administracinį sprendimą, kurį priimanti institucija kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar ekspertų išvada kartu su kitais faktiniais duomenimis sudaro pagrindą priimti minėtą administracinį sprendimą. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad Agentūra spręsdama klausimą dėl išlaidų tinkamumo, rėmėsi ekspertų išvadomis, tačiau jų neįvertino ir nepasisakė dėl jų reikšmės nagrinėjamam klausimui.
34. Be to, minėta, kad Įgyvendinimo taisyklių 25 punkte nustatyta, jog paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje, neviršijant numatyto paramos dydžio ir intensyvumo. Pareiškėjas teisingai akcentuoja, kad Agentūra privalėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas organizavo viešą pirkimą projektui įgyvendinti. Taigi paramos lėšomis finansuojamų išlaidų tinkamumo finansuoti ir projektui įgyvendinti išlaidų pripažinimo būtinomis klausimo išsprendimas pagal nustatytą reglamentavimą susijęs su pirkimo procedūrų vykdymu, todėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainos klausimas, nors ir spręstas pasitelkiant ekspertus, tačiau turi būti vertinamas taip pat ir vykdytų pirkimo procedūrų kontekste, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Agentūros 2016 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. BRK-16(12.4) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl to, kad nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo apskaičiuoti pareiškėjui skiriamos paramos sumą.
36. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakęs tik dėl Sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, sprendimą priėmė formaliai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nagrinėti iš esmės pareiškėjo ir atsakovo argumentų dėl UAB „Kaberitas“ nurodytų išlaidų tinkamumo finansuoti, kadangi dėl šių argumentų nebuvo pasisakyta šioje byloje ginčijamame Sprendime. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tam, jog tarp bylos šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, pirmiausia Agentūra turi išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti atsakovo sprendimo motyvai, pagrindžiantys jo poziciją dėl pareiškėjui (ne)mokėtinos paramos sumos, kad pareiškėjas, ginčydamas tokį sprendimą, turėtų galimybę nurodyti nesutikimo su sprendimu argumentus bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius šiuos argumentus.
37. Pastebėtina taip pat ir tai, kad ABTĮ 3 straipsnis, priskirdamas administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustatė, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai. Minėta, kad ABTĮ įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, taigi administracinės bylos nagrinėjimo dalyko paprastai negali sudaryti aplinkybės, kurių nenagrinėjo viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų nepažeidė, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta atstovavimo sutartis (II t., b. l. 89–90), sąskaita faktūra, specifikacija ir sąskaitos išrašas (IV t., b. l. 8–10), iš kurių matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti 1 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.
40. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje atmetus atsakovo apeliacinį skundą, galutinis rezultatas šiame teisiniame ginče yra palankus pareiškėjui, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Todėl pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą.
41. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai pagal bylos duomenis atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo parengtas 2016 m. gruodžio mėn. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 771,9 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 003,47 Eur (771,9 Eur x 1,3). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 210 Eur) viršija rekomenduojamą, todėl yra mažintina. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui priteistina 1 003 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Kaberitas“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 003 Eur (vieną tūkstantį tris eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.