Civilinė byla Nr. e2A-454-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinduva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“ (toliau – ir ieškovė, subrangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mitnija“ (toliau – ir atsakovė, generalinė rangovė), kuriuo prašė: 1) priteisti 258 814,25 Eur skolą už atliktus darbus; 2) priteisti 239 312,42 Eur skolą, susidariusią išnykus teisiniam pagrindui sulaikyti dalį atlyginimo už atliktus darbus; 3) priteisti 134 494,20 Eur priskaičiuotus delspinigius; 4) priteisti 8,34 procento metines procesines palūkanas; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir atsakovė 2017 m. sausio 23 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR840 (toliau – ir Sutartis). Ieškovė yra UAB „Lemminkainen Lietuva“ teisių perėmėja.
3. Pagal ginčo šalių sudarytą statybos subrangos sutartį ieškovė yra pilnai atlikusi ir atsakovei perdavusi joje numatytus atlikti rekonstravimo darbus bei sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka yra įgijusi teisę į atlyginimą už šiuos atliktus darbus. Be to, ieškovė yra įvykdžiusi visas Sutartyje numatytas sąlygas tam, kad jai būtų išmokėta ir atsakovės pagal Sutartį sulaikyta likusi mokėtina atliktų darbų kainos dalis – 10 proc. nuo kiekvienos ieškovės pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros sumos.
4. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutarties 8.3 punktą įgijo teisę į 134 494,20 Eur dydžio delspinigius, o pagal CK 6.37 ir CK 6.210 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą – 8,34 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Mitnija“ ieškovei UAB „YIT Lietuva“ 258 814,25 Eur skolą už atliktus darbus, 239 312,42 Eur skolą, susidariusią išnykus pagrindui sulaikyti dalį apmokėjimo ieškovei,
134 494,20 Eur delspinigius; 6 248 Eur bylinėjimosi išlaidas; viso 638 868,87 Eur, 8,34 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 632 620,87 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos
(2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio, pareiškė priešieškinį.
7. Atsakovė UAB „Mitnija“ pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašė priteisti iš ieškovės UAB „YIT Lietuva“ 1 606 299,74 Eur sumą, kurią sudaro: 1) Objekto EYSA-15-011 defektų pašalinimo (darbų perdarymo iš naujo) išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM; 2) Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių subrangovė neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, išlaidos – 2 702,20 Eur be PVM; 3) Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos išlaidos, kurių suma sudaro 2 500 Eur be PVM; 4) Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo išlaidos 2 405,61 Eur be PVM; 5) Generalinės rangovės patirtos darbuotojų darbo laiko ir kuro sąnaudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų pašalinimo būdo nustatymu – 1 274,16 Eur be PVM; 6)
170 907,86 Eur delspinigiai. Atsakovė taip pat prašo sumažinti UAB „YIT Lietuva“ darbų kainą
22 762,12 Eur suma dėl neišlaikytų betonavimo darbams taikytinų paviršiaus lygumo reikalavimų; priteisti 8,33 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė paaiškino, kad darbus subrangovė atliko pagal generalinės rangovės pasitelkto trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ parengtą techninį darbo projektą Nr. BD-01.01_011_LT (toliau – Techninis projektas). Po rekonstrukcijos ginčo objektą EYSA-15-011 turėjo naudoti orlaiviai C27 ir naikintuvai A10 ir F15, tačiau subrangovė darbus vykdė vėluodama ir nekokybiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priešieškinį atmetė.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimus sudaro dvi grupės: 1) reikalavimai, susiję su defektų ištaisymu ir 2) išlaidos, susijusios su netinkamu sutarties vykdymu. Be to, ginčas šioje byloje yra dėl dvejopo pobūdžio defektų, t. y. tų, kurie paaiškėjo iš karto po darbų atlikimo ir defektų, kurie paaiškėjo vėliau, po ginčo objekto perdavimo užsakovui NSPA,
11. Dėl pirmosios grupės defektų teismas sprendė, kad jie yra ištaisyti ir nagrinėjamu atveju neaktualūs. Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, garbų statybinė dokumentacija ir faktiškai ginčo šalių atlikti veiksmai patvirtina, jog ginčo objekto EYSA-15-011 darbai yra užbaigti. Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale darbų pabaiga nurodyta 2018 m. gruodžio 20 d., tai yra patvirtinta ir atsakovės atstovo parašu. Atliktus Darbus atsakovė 2019 m. sausio 29 d. perdavė užsakovui NSPA, patvirtindama, kad darbai yra tinkamai atlikti ir užbaigti, objektą galima naudoti pagal paskirtį bei nustatydama, jog nuo šio momento pradedamas skaičiuoti objekto darbų garantinis laikotarpis. Šis faktas patvirtintas ir Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. balandžio 23 d. statybos užbaigimo aktu. Taigi, visus darbus atsakovė yra priėmusi, už visus juos, išskyrus sumą, dėl kurios ginčas yra šioje byloje, yra apmokėjusi. Dėl visų objektų, išskyrus ginčo objektą EYSA-15-011, abiejų šalių yra pasirašyti ir galutiniai darbų perdavimo aktai. Ginčo objektą EYSA-15-011 yra priėmęs pats užsakovas NSPA ir patvirtinęs jo darbų atitiktį visiems reikalavimams. Ginčo objektas yra ypatingas statinys, dėl to darbams pagal teisės aktus buvo privaloma ir darbai buvo atliekami su projekto vykdymo priežiūra ir statybos technine priežiūra (ją atliko tiek atsakovės, tiek ir Užsakovo NSPA pasitelkti techniniai prižiūrėtojai, o taip pat techninį projektą paruošusio asmens techninis prižiūrėtojas). Tai užtikrino darbų atitiktį normatyvinei kokybei Darbų atlikimo tinkamumą patvirtina ir darbų patikrinimo ataskaitos su visais teigiamais testų ir bandymų rezultatais. Darbų atlikimo kontrolę vykdė ir darbų kokybę papildomai kontroliavo ir atsakovės kokybės kontrolės vadovas M. R.. Jo dienos darbų ataskaitos, teiktos Užsakovo NSPA techniniam prižiūrėtojui O. K., taip pat patvirtina kad atsakovė darbų vykdymo metu neturėjo jokių pastabų.
12. Dėl antrosios grupės defektų teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė šiuos trūkumus pripažino ir įsipareigojo pašalinti. Teismas pažymėjo, kad defektų priežasčių aiškinimasis, siūlymai, kaip spręsti atsiradusią betono paviršiaus lukštenimosi problemą, savaime nelaikytini atsakomybės už atsiradusius ginčo objekto defektus pripažinimu ir prisiėmimu, įsipareigojimu pašalinti šiuos defektus savo sąskaita.
13. Teismas nustatė, kad darbus objekte ieškovė vykdė išimtinai pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius ir duotus nurodymus, jai pilnai kontroliuojant jų įgyvendinimą ir visų darbų vykdymą, pagal suderintą darbų vykdymo technologinę kortelę. Būtent atsakovė turėjo pareigą parengti ir ieškovei pateikti tinkamus techninius sprendimus, duodama konkrečius nurodymus darbams, kadangi darbai buvo atlikti pagal Užsakovo NSPA pasirinktą ir atsakovės akceptuotą bei Techniniame darbo projekte įtvirtintą betono dangos įrengimo technologiją. Taip pat, atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti darbus, kontroliuoti jų normatyvinę kokybę bei stabdyti juos jei ieškovė darbus vykdė pagal netinkamą technologiją, nukrypdama nuo normatyvinių reikalavimų ar pan. Aplinkybę, kad ginčo objekto betono dangos įrengimo technologiją rinkosi ne ieškovė patvirtina pats Techninis darbo projektas, kuriame buvo nustatyta betonavimo darbų technologija ir atsakovės pasitelktos projektuotojos UAB „Kelprojektas“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas. Tai paneigia atsakovės poziciją esą ieškovė pati savo rizika pasirinko betono dangos įrengimo darbų technologiją. Užsakovo NSPA pasirinktą darbų technologiją pilnai akceptavo pati atsakovė, o ieškovė privalėjo ja vadovautis (CK 6.689 straipsnio 3 dalis, Sutarties 1 punktas). Nei statybos darbų žurnale, nei darbų priėmimo aktuose, nei atsakovės kokybės kontrolės vadovo dienos ataskaitose, t. y. priimant ieškovės atliktus darbus, kontroliuojant jų vykdymą bei kokybę, nebuvo nustatyta, kad, atliekant betono dangos įrengimo darbus objekte, būtų buvęs pažeistas technologinis procesas ir (ar) nukrypta nuo normatyvinių reikalavimų. Teismo vertinimu, ieškovė nenumatė ir, remiantis bylos medžiagos visuma, atliktais nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais (jų gausa ir specifiškumu), įskaitant ir mokslinius, negalėjo numatyti, kad dėl tokio parinkto betono dangos paviršiaus įrengimo ir jo metodo, objekto eksploatacijos metu galėtų atsirasti dangos paviršiaus nepakankamas atsparumas šalčiui, o tai sąlygoti ginčo objekto defektus.
14. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo T. M. ekspertinės išvados trūkumus.
15. Dėl betono dangos paviršiaus trūkumų teismas nurodė, kad betono dangos paviršiaus defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais (technologija) arba medžiagomis, o su Techninio darbo projekto trūkumais. Dėl netinkamos betono stiprio klasės teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė paklojo Techninio projekto reikalavimus atitinkantį betoną C30/37 patvirtina Betono gniuždymo stiprio rezultatai, kurie atitiko reikalaujamus Techniniame darbo projekte, taip pat į objektą patiekto betono eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose patvirtinama, jog betono gniuždymo stiprio klasė atitinka reikalaujamą C30/37 ir 2018 m. pabaigoje po betonavimo darbų užbaigimo atsakovės atlikti sukietėjusio betono gniuždymo stiprio ir tankio tyrimo rezultatai. Dėl įtraukto oro betone teismas nurodė, kad objekte paklotas betonas atitinka reikalaujamą įtraukto oro kiekį betone, tą patvirtina ir 2019 m. VGTU atlikti objekto defektų tyrimai, taip pat UAB „Betono centras“ pateikti oro kiekio betone bandymų rezultatai, be to, nei karto betono mišinys nebuvo grąžintas betono gamintojui kaip nekokybiškas ar projekto reikalavimų neatitinkantis produktas. Dėl negranitinės kilmės užpildo teismas sprendė, kad betono mišiniui naudotas užpildas buvo tinkamas – gamintojų išduotas CE deklaracijas UAB „Betono centras“ teikė tiek prieš betono mišinio tiekimo pradžią, tiek betono mišinio tiekimo metu ir po jo. UAB „Betono centras“ taip pat nurodė, jog atsakovės atstovai buvo atvykę į betono gamyklą ir atsirinkinėjo granito skaldos frakcijos 4/16 užpildą tyrimams, tačiau tyrimų atsakymų atsakovė nėra pateikusi. Dėl netinkamo betono sutankinimo, teismas nurodė, kad tokia T. M. išvada yra nepagrįsta, nes nebuvo atliktas tyrimas dėl vandens įgeriamumo suklotame betone, be to, VGTU 2019 ir 2020 m. atlikti išsamūs ir visapusiški ekspertiniai betono tyrimų rezultatai rodo, jog betonas buvo sutankintas tinkamai. Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekio teismas nurodė, kad atsakovė buvo patvirtinusi betono mišinio sudėtį (receptą) ir į jį trauktą naudoti priedą, įskaitant jo kiekį, o Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punkte buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus, kas ir buvo padaryta.
16. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senatį dėl 1 606 299,74 Eur nuostolių priteisimo, o tai sudaro pagrindą priešieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos pagal savo esmę yra darbų trūkumų šalinimo išlaidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl tokiam reikalavimui taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra 2019 m. gegužės 23 d., kai atsakovė pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl darbų defektų, o prieš tai 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė informavo el. laišku apie pastebėtus ginčo objekto defektus. Į teismą atsakovė su priešieškiniu kreipėsi 2020 m. gruodžio 3 d., o senaties terminas baigėsi 2020 m. balandžio 23 d.
17. Dėl atsakovės prašomų priteisti delspinigių, teismas taip pat sprendė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Kadangi darbai objektuose dėl kurių prašoma priteisti delspinigius užbaigti ir atsakovei perduoti dar 2018 m., todėl pretenzijų dėl darbų terminų pažeidimo pareiškimo terminas yra pasibaigęs.
18. Vertindamas atsakovės reikalavimą sumažinti darbų kainą 22 762,12 Eur teismas nurodė, kad vien faktas, kad tarp atsakovės, kaip generalinio rangovo, ir Užsakovo NSPA, sudarytoje sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už betono dangos paviršiaus lygumo reikalavimų neišlaikymą, savaime nesudaro pagrindo šioje byloje nei mažinti darbų kainą, nei šią sumą papildomai priteisti, nes ieškovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje tokios netesybos nebuvo numatytos.
19. Galiausiai teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokio ginčo objekto defektinio ar panašaus pobūdžio akto, surašyto tarp atsakovės ir užsakovo NSPA, iš kurio būtų aiškiai matyti, kokios apimties tiksliai ginčo objekto defektai yra atsiradę ir kokios apimties defektai turi būti bei bus šalinami, kokie konkrečiai defektų šalinimo darbai yra privalomi atlikti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
20. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Mitnija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo arba, nenustačius absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, – panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, t. y. neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, atliktus tyrimus, neargumentavo, kodėl skundžiamą sprendimą parėmė specialistės R. L. išvada, o atliktus objektyvius tyrimus atmetė kaip nepatikimus.
Dėl netinkamos betono stiprio klasės
20.2. Išanalizavus betono mišinio tiekimo važtaraščius akivaizdu, kad nėra galimybės nustatyti, ar nagrinėjamu atveju betono mišinys, kuris buvo vežamas į ginčo objektą, buvo suklotas per betono tiekėjo UAB „Betono centras“ eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytą laiką – 120 min. Iš tų važtaraščių, kurie užpildyti vadovaujantis standarto LST EN 206:2013+A1:2017 reikalavimais, matyti, kad betono mišinys buvo suklojamas per ilgesnį nei 120 min. terminą.
20.3. Eksperto T. M. pasitelkta laboratorija nustatė, kad 9 bandinių iš 15 gniuždymo rezultatai neatitiko betono C30/37 klasei keliamų stiprio reikalavimų, t. y. buvo mažesni nei 37 N/mm2.
20.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad T. M. išvadoje betono gniuždymo stipris nustatytas išgręžus 94 mm skersmens kernus iš konstrukcijos pagal Europos standartą LST EN 12504-1:2019, o turi būti vadovaujamasi standartu LST EN 206:2013+A1:2017. Atestuotai laboratorijai atlikus objekte EYSA-15-011 konstrukcijose esančio sukietėjusio betono bandymus vadovaujantis standarto LST EN 12504-1:2019 „Betono bandymas konstrukcijose. 1 dalis. Kernai. Paėmimas, apžiūrėjimas ir bandymas gniuždant“ reikalavimais buvo nustatyta, kad konstrukcijose esantis betono stipris neatitinka techniniame projekte nurodyto C30/37 betono stiprio klasės.
Dėl įtraukto oro betone
20.5. Įtrauktas oras betone yra ne visas jame esantis oras, o tik tas, kuris atitinka standarte LST EN 206:2013+A1:2017 keliamus reikalavimus. 86. Vadovaujantis standarte LST EN 206:2013+A1:2017 nurodytomis sąvokomis akivaizdu, kad 10 – 20 mm kavernos ir plyšiai plika akimi matomi Objekte EYSA-15-011 paimtuose kernuose, priešingai negu teigia Ieškovė ir R. L. ir Betono gamintojas, nelaikytini įtrauktu oru.
20.6. Nei pirmosios instancijos teismas, nei R. L. nenurodė, kokiu būdu VGTU specialistų teiginys, kad „betono poringumo parametrai atitinka šalčiui ir ledą tirpdančių tirpalų poveikiui atsparų betoną“ patvirtina, kad paklotame betone įtraukto oro, kurio dalelių dydis yra nuo 10 µm iki 300 µm, kiekis yra nuo 4 iki 6 procentų betono tūrio.
20.7. Iš šio betono gamintojo atsakymo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aišku tik tiek, kad betono gamintojas yra įsitikinęs, kad pagamintame betone įtraukto oro kiekis yra didesnis nei 4 % nuo betono tūrio, kadangi jis įdėjo priedų, kurie tai turėjo užtikrinti, tačiau betono gamintojo nurodomas galimas įtraukto oro kiekis 2,75 karto skiriais nuo galimos paklaidos pagal techninį projektą.
20.8. Byloje esantis Danijos Technologijos Instituto bandymų protokolas patvirtina, kad Objekte EYSA-15-011 paklotame betone suminis 0 µm iki 300 µm (kas pagal standartą LST EN 206:2013+A1:2017 laikoma įtrauktu oru) yra mažesnis nei projektinėje dokumentacijoje, t.y. mažiau nei 4 procentai betono tūrio.
Dėl negranitinės kilmės užpildų paklotame betone
20.9. Techniniame projekte aiškiai numatyta, kad stambiagrūdžiams užpildams gali būti naudojamas tik žvyras ir skalda, o žėrutis ir molis tik labai mažais kiekiais. R. L. duodama paaiškinimus 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje patvirtino, kad betone yra dolomito priemaišų.
Dėl netinkamo betono sutankinimo
20.10. Byloje esantys Akredituotos laboratorijos tyrimai ir fotofiksacija patvirtina, kad objekte EYSA-15-011 paklotas betonas yra su daugybinėmis tuštumomis ir kavernomis. Eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugpjūčio 25 d., bei ekspertinė išvada Nr. SS-21-02-22/1 patvirtina, kad tinkamai sutankinus betoną tokio dydžio kavernos ir tuštumos, kaip buvo užfiksuota ginčo atveju, negalėjo susidaryti.
Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000 naudojimo
20.11. Į Objektą EYSA-15-011 tiektame betone buvo panaudota dvigubai mažiau priedo, nei nurodo gamintojas savo rekomendacijose ir tokiu būdu buvo nesilaikoma Techninio darbo projekto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad mažesnis nei nurodo gamintojas priedo MAPEI Idrocrete KR1000 panaudojimas neturi įtakos betonui yra atmestina kaip nepagrįsta, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tokio pobūdžio išvadas.
Dėl ieškinio senaties termino
20.12. Apeliantė pažymi, kad darbai objekte EYSA-15-011 nebuvo užbaigti ir vis dar nėra priimti, kadangi Ieškovė rekonstravimo darbus objekte EYSA-15-011 atliko nekokybiškai ir darbų trūkumų nepašalino, todėl senaties terminas negali būti skaičiuojamas nepriimtiems darbams.
20.13. Net jeigu teismas vertintų, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. gegužės 23 d., tokiu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą privalėjo atsižvelgti į CK 1.130 straipsnio 2 dalį.
20.14. aplinkybės, kad visi ieškovės atlikti darbai objekte EYSA-15-011 yra netinkamos kokybės paaiškėjo tik atlikus ekspertizę, kurią atlikti buvo pavesta ekspertui T. M.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
20.15. Teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl užsakovo teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas.
20.16. Darbų trūkumus buvo nustatęs ir užsakovas, tačiau jis į teisminį ginčą tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo įtrauktas. Tuo atveju, jeigu defektai nebus pašalinti, neabejotina, kad užsakovas dėl jų pašalinimo kreipsis į atsakovę. Skundžiamu sprendimu nustatytiems faktams ir padarytoms išvadoms užsakovas negalės daryti jokios įtakos, nors šie faktai ir išvados turės būti tiesiogiai taikomi ginče dėl darbų kokybės su atsakove, jeigu toks ateityje kiltų.
21. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ prašo tenkinti atsakovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Defektų atsiradimo ginčo objekte priežastimi laikomi išskirtinai subrangovo atlikti veiksmai – nekokybiškai atlikti darbai, taip pat subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei subrangovui taikytinų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas.
21.2. Iš sprendimo motyvų nėra aišku, kokiu pagrindu objekte aptikti defektai buvo suskirstyti į atskiras grupes ir kuo remiantis konkretus defektas buvo priskirtas tam tikrai defektų grupei.
21.3. Teismas defektų skirstymo pagrindu laiko darbų faktinį užbaigimą bei darbų perdavimo aktų pasirašymą, tačiau vien darbų priėmimas ir (arba) dokumentacijos perdavimas dar nereiškia, kad darbai atlikti tinkamai ir jokių defektų nėra.
21.4. Teismas sprendime visiškai nepagrįstai nevertino to, kad subrangovė nesilaikė subrangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei nesilaikė jam, kaip subrangovei, taikomų teisės aktų reikalavimų. Apie tai UAB „Kelprojektas“ išsamiai pasisakė savo 2021 m. balandžio 2 d. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį, tačiau jame nurodytų argumentų teismas visiškai nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.
21.5. Subrangovės teisinis statusas savo ruožtu lemia subrangovei tenkančios bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos apimtį. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad ieškovė nesilaikė šios pareigos ir pažeidė rangos teisiniams santykiams privalomą imperatyvą – bendradarbiauti (kooperuotis) su kitomis rangos santykių šalimis, konkrečiu atveju – su generaliniu rangove.
21.6. Teismo eksperto T. M. parengta ekspertinė išvada atitinka aukščiausius kokybės, objektyvumo ir išsamumo reikalavimus, tuo tarpu dr. R. L. pateiktos išvados yra atliktos nekompetentingo asmens bei akivaizdžiai neatitinka jai keliamų pagrįstumo, nešališkumo ir objektyvumo reikalavimų.
21.7. Ekspertinė išvada yra parengta dviejų aukščiausią kvalifikaciją statybų sektoriuje turinčių teismo ekspertų, kurių ilgametė patirtis ir profesionalumas neduoda jokio objektyvaus pagrindo suabejoti jų parengtos ekspertine išvados kokybe.
21.8. Dr. R. L. nėra ir niekada nebuvo teismo eksperte ir apskritai neturi teisės vertinti tokio tipo projekto, t. y. sudėtingo statinio projekto, nes teisę vertinti tokius projektus turi tik asmenys, turintys projektų ekspertizės vadovo atestatą. Ši specialistė neturi pakankamai patirties vertinti defektus, o mokslinis laipsnis jai suteiktas tik 2018 m.
21.9. Kelprojekto Techninis darbo projektas yra parengtas išsamiai ir kokybiškai, jame nurodyti technologiniai sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus bei aukščiausius statybos srities standartus. Tą, be kita ko, patvirtino ne tik teismo ekspertų išvados, bet ir byloje esančios nepriklausomų specialistų išvados.
22. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovė UAB „YIT Lietuva“ prašo atsakovės UAB „Mitnija“ ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
22.1. Teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog būtent teisinis reguliavimas, darbų statybinė dokumentacija ir faktiškai ginčo šalių atlikti veiksmai neginčijamai patvirtina, jog objekto EYSA-15-011 darbai yra užbaigti. Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale darbų pabaiga nurodyta 2018 m. gruodžio 20 d. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros ir prie jų pridėtos pažymos įrodo, jog visi pagal Sutartį numatyti atlikti darbai, įskaitant ir ginčo objektą, buvo 100 proc. atlikti. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. darbus perdavė užsakovui NSPA.
22.2. Teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartį ieškovė įvykdė tinkamai. Ginčo objektą EYSA-15-011 yra priėmusi ne tik atsakovė, bet ir užsakovas NSPA, jis taip pat yra patvirtinęs darbų atitiktį visiems reikalavimams.
22.3. Teismas pagrįstai išskyrė defektų grupes. Pirmosios grupės darbų trūkumus ieškovė pašalino ir jų niekuomet neneigė. Antrosios grupės darbų trūkumų (defektų kaip fakto) ieškovė nors ir neneigė, bendradarbiavo dėl jų priežasčių nustatymo, tačiau dėl jų atsiradimo savo atsakomybės ieškovė niekuomet nepripažino.
22.4. Atskirti darbų trūkumus ir defektus šioje byloje buvo svarbu ir dėl to, kad pirmosios grupės darbų trūkumų pripažinimu atsakovė itin nesąžiningai įrodinėjo esą antrosios grupės defektus ieškovė buvo pripažinusi ir netgi buvo įsipareigojusi juos pašalinti.
22.5. Ieškovė įrodė, kad ginčo objekto EYSA-15-011 defektų priežastis – Techninio darbo projekto trūkumai, paaiškėję objekto eksploatacijos metu. Neatitinka tikrovės trečiojo asmens teiginys, kad teismo ekspertai savo ekspertinėmis išvadomis patvirtino, jog Techninis darbo projektas yra parengtas kokybiškai, išsamiai ir aiškiai, o jame nurodyti technologiniai sprendimai atitinka visus jam keliamus reikalavimus. T. M. Techninio darbo projekto ir jo sprendinių atitikties normatyviniams reikalavimams netyrė.
22.6. Teisiškai nereikšmingi yra trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ argumentai, kad Techninį darbo projektą 2 kartus įvertino UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir jokių pastabų ar trūkumų dėl Techninio darbo projekto neturėjo. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ tikrinant Techninį darbo projektą nebuvo tikrinta, tirta ir vertinta projektinė betono mišinio sudėties (formulės) atitiktis LST EN 206:2013+A1 standarto ir LST EN 206-1 taikymo taisyklėms ir papildomiems nacionaliniams reikalavimams.
22.7. Tai, kad ieškovei rengiant ir su atsakove suderinus ginčo objekto betonavimo darbų technologinę kortelę nebuvo nustatyta Techninio darbo projekto trūkumų, savaime nereiškia, kad Techninis darbo projektas buvo be trūkumų – tuo metu apie juos nebuvo žinoma.
22.8. Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ dėstomi argumentai apie tai, jog Techninis darbo projektas yra parengtas tinkamai ir jame betono aplinkos poveikio klasės XA2 ir XM neturėjo būti numatytos, neparemti jokiais įrodymais. Šie argumentai neatitinka galiojančių standartų reikalavimų, kuriuos išsamiai aprašė ir paaiškino dr. R. L. savo išvadose.
22.9. Neatitinka tikrovės, o trečiasis asmuo ir nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, kad po objekto perdavimo eksploatacijai užsakovui 2019 m. sausio mėnesį, objektas nebuvo eksploatuojamas, juo neriedėjo naikintuvai, o ant betono dangos negalėjo patekti jokie cheminiai mišiniai.
22.10. Ieškovė visą laiką aktyviais veiksmais ir su atsakove nuolat suderintais sprendimais bendradarbiavo su atsakove visais darbų vykdymo etapais ir visais klausimais, kad būtų pasiektas Sutarties tikslas. Lygiai taip pat aktyviai ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir po objekto perdavimo eksploatacijai, kai pradėjo rastis jo defektai. Todėl keista yra trečiojo asmens pozicija kelti tariamą ieškovės bendradarbiavimo stokos klausimą, kai jo nekelia pati Sutarties šalis – atsakovė.
22.11. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti betono mišinio sudėtimi, juo labiau, kad ji buvo aprobuota paties užsakovo, patvirtinta atsakovės.
22.12. Trečiojo asmens nurodomų CK 6.659 straipsnio 1 dalies ir 6.691 straipsnio 1 dalies taikymas šioje byloje nėra aktualus. Darbų vykdymo metu nebuvo kliūčių darbų vykdymui (jų nenurodo ir pats trečiasis asmuo), o taip pat ieškovei nebuvo žinoma apie tai, jog projektinė betono mišinio sudėtis (formulė) yra su tokiais „nenumatytais“ trūkumais, kurie ateityje, eksploatacijos eigoje, sąlygos objekto defektus.
22.13. Dr. R. L. turėjo tinkamą ir pakankamą kvalifikaciją ginčo objekto defektų priežastims nustatyti ir savo išvadoms byloje pateikti. Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ teiginiai apie tai, jog dr. R. L. išvados yra nepagrįstos, šališkos ir padarytos nekompetentingo asmens, yra deklaratyvaus ir subjektyvaus pobūdžio. Analogiškai vertintini ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ teiginiai apie tai, kad vien tai, jog T. M. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą suponuoja jo ekspertinės išvados patikimumą ir kokybę. T. M. ekspertinė išvada yra lygiavertė dr. R. L. ekspertinėms išvadoms ir yra laikytina rašytiniu įrodymu šioje byloje.
22.14. Teismas pagrįstai nusprendė vadovautis mokslo žiniomis ir betono srities mokslininkų išvadomis ir pagrįstai atmetė T. M. išvadas dėl ginčo objekto defektų.
Dėl betono gniuždymo stiprio klasės
22.15. Ieškovė suklojo Techninio darbo projekte reikalaujamą betoną, o jo gniuždymo stiprio klasė atitiko reikalaujamą C30/37. Tą patvirtina kontroliniai į ginčo objektą patiekto betono mišinio bandymai, taip pat 2018 m. pabaigoje (po betonavimo darbų užbaigimo) atlikti betono gniuždymo stiprio ir tankio tyrimai.
22.16. Nustatant betono gniuždymo stiprio klasę yra vadovaujamasi standartu LST EN 206:2013+A1:2017. Priešingai nei teigia atsakovė, būtent jame yra pateikiami reikalavimai sukietėjusio betono savybėms bei jų patvirtinimui. Pačiame Techniniame darbo projekte yra nustatyta, kad yra taikomas būtent šis standartas LST EN 206:2013+A1:2017.
22.17. Atsakovės pozicija yra nenuosekli. Vertindama, koks stipris atitinkamai betono gniuždymo stiprio klasei nustatyti turi būti taikomas, ji vadovaujasi standartu LST EN 206:2013+A1:2017, tačiau ignoruoja šį standartą, kai siekia įtikinti, kad jame nurodyto dydžio bandiniai tokiu atveju nebėra aktualūs.
Dėl įtraukto oro kiekio
22.18. Apeliaciniame skunde atsakovė ir toliau maišo įtrauktą orą betono mišinyje su oro poromis sukietėjusiame betone.
22.19. Visą betono mišinio pristatymo ir klojimo procesą kontroliavo pati atsakovė su techniniais prižiūrėtojais ir nei karto negrąžino betono mišinio kaip neatitinkančio reikalavimų.
Dėl negranitinės kilmės užpildo
22.20. Ieškovė neneigia to, jog suklotame betone kai kur buvo pastabėti dolomito fragmentai, tačiau tai savaime nereiškia, jog betono mišinyje buvo panaudoti netinkami užpildai, o juo labiau, kad dėl to atsirado ginčo objekto defektai. Dr. L. aiškiai pažymėjo, kad pastebėtas kiekis yra itin mažas ir jokios įtakos betono kokybei neturi ir negalėjo lemti ginčo objekto defektų.
Dėl betono sutankinimo
22.21. Atsakovės defektais vadinamos poros ir kavernos, nėra laikytinos defektais.
22.22. VGTU 2019 ir 2020 m. atlikti išsamūs ir visapusiški ekspertiniai betono tyrimų rezultatai įrodo, jog betonas buvo sutankintas tinkamai.
Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000
22.23. Atsakovei remiantis panaudoto priedo kiekio „neatitiktimi“, visiškai nėra paaiškinama, kokį konkrečiai poveikį tai turėjo betonui ir/ar defektams.
22.24. Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punktu buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus. Tai ir buvo padaryta.
22.25. Dr. R. L. savo išvadoje nurodė, kad šis priedas neturi įtakos defektų atsiradimui.
22.26. Atsakovė tas pačias priedo panaudojimo aplinkybes vertina visiškai skirtingai. Kai reikia paneigti savo kaltę dėl betono defektų, remiasi tinkamu šio priedo panaudojimu, o kai reikia apkaltinti ieškovę nekokybišku darbų atlikimu, jau remiasi netinkamu šio priedo panaudojimu.
Dėl ieškinio senaties
22.27. Teisinę reikšmę dėl ieškinio senaties termino pradžios šiuo atveju turi ne tai, kokios pozicijos dėl darbų užbaigimo ir jų priėmimo šioje byloje laikosi atsakovė, o kada ji faktiškai priėmė darbų rezultatą.
22.28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo naują poziciją dėl CK 1.130 straipsnio 2 dalies taikymo, tai neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, todėl teismas šių argumentų neturėtų vertinti.
22.29. Ieškovė niekuomet nebuvo prisiėmusi ginčo objekto defektų šalinimo prievolės ar ją pripažinusi.
22.30. Teismas teisingai nustatė ir įvertino, kad atsakovė yra praleidusi sutrumpintą 6 (šešerių) mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių – 170 907,86 Eur – priteisimo.
Dėl likusių argumentų
22.31. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad prašydama priteisti nuostolius, atsakovė nepateikė jokio ginčo objekto defektinio ar panašaus pobūdžio akto, surašyto tarp jos ir užsakovo NSPA, iš kurio būtų aiškiai matyti, kokios apimties tiksliai ginčo objekto defektai yra atsiradę ir kokios apimties defektai turi būti bei bus šalinami, kokie konkrečiai defektų šalinimo darbai yra privalomi atlikti.
22.32. Atsakovo nurodomoje T. M. ir V. V. parengtoje įrengtos betono dangos defektų taisymo technologijoje iš esmės tebuvo perrašytas šios bylos eigoje trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ parengtas defektų šalinimo darbo projektas. Išanalizavus jų pateiktą įrengtos betono dangos defektų taisymo technologiją ir jos priedus matyti, jog jie net nenustatinėjo ir nevertino ginčo objekto defektų pašalinimo kainos, jokio jos skaičiavimo (ekspertine prasme) neatliko.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
22.33. Atsakovė neįvardina, kokią konkrečiai įtaką sprendimas galėtų turėti neįtraukto į procesą užsakovo NSPA teisinei padėčiai.
22.34. Šioje byloje pripažinus, jog ieškovė tinkamai, t. y. pagal ieškovės ir atsakovės tarpusavio sudarytą Sutartį, atliko darbus, tai savaime nereiškia fakto, kad ir atsakovė tinkamai užsakovui NSPA atliko visus darbus pagal jų tarpusavio pasirašytą sutartį.
22.35. Užsakovo NSPA, kaip trečiojo asmens, neįtraukimas į bylos procesą negali jam sukelti procesinių pasekmių, t. y. turėti jam prejudicinės reikšmės, nes jis nėra dalyvaujantis byloje asmuo.
23. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ prašo atmesti UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundą, atmesti UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą. Atsiliepimuose nurodomi tokie atsikirtimai:
Dėl UAB „Kelprojektas“ apeliacinio skundo
23.1. Ginčo darbai buvo vykdomi išimtinai pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius ir duotus nurodymus, jai pilnai kontroliuojant techninių sprendinių įgyvendinimą ir visų darbų vykdymą pagal suderintą darbų vykdymo technologinę kortelę.
23.2. Nei darbų priėmimo aktuose, nei atsakovo kokybės vadovo dienos ataskaitose nebuvo nustatyta, kad atliekant betono dangos įrengimo darbus ginčo objekte butų buvęs pažeistas technologinis procesas ir (ar) nukrypta nuo normatyvinių reikalavimų.
23.3. Pats projektuotas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (2011 m. sausio 25 d. redakcija) 1 priedo 2 punkto papunkčiuose nustatytas pareigas.
23.4. T. M. atsakovės užsakymu pateikė savo subjektyvią nuomonę ginčo bylos klausimais. Dr. R. L. turi specialių žinių ir negavo užmokesčio už šioje byloje duotus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo abejoti jos šališkumu.
Dėl UAB „Mitnija“ apeliacinio skundo
23.5. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai pasisakė, kodėl remiasi dr. R. L. išvada.
23.6. Ne ieškovė, ar UAB „Grinduva“ rinkosi betono dangos įrengimo technologiją. Betonuojant grindis buvo tiksliai laikomasi Techninio darbo projekto reikalavimų.
Dėl netinkamos betono stiprio klasės
23.7. Byloje yra specialistų išvados, bandymų duomenys, liudytojų apklausos, kurios parodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad sukloto betono stiprio klasė neatitinka projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37.
Dėl įtraukto oro betone
23.8. T. M. įtraukto oro kiekio betone netyrė, išvadą padarė remdamasis Danijos Technologijos instituto atliktų betono tyrimų rezultatu. T. M. išvadą paneigia 2019 m. VGTU ginčo defektų tyrimo ataskaita.
Dėl negranitinės kilmės užpildų paklotame betone
23.9. Betono mišinio gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 m. balandžio 21 d. rašte yra nurodęs, kad granito skaldoje natūraliai esamos kitokių uolienų priemaišos įtakos užpildo savybėms nedaro.
23.10. Teismas teisingai pastebėjo, kad pati atsakovė buvo aprobavusi visus užpildus.
Dėl netinkamo betono sutankinimo
23.11. UAB „Grinduva“ betono sutankinimo darbus atliko tiksliai pagal Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4 nustatytą reglamentavimą. Byloje yra pateikti paslėptų darbų aktai, įskaitant aktus dėl pagrindo sutankinimo, kurie parodo, kad šie darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės bei techninio prižiūrėtojo priimti.
Dėl prie MAPEI Indocrete KR1000 naudojimo
23.12. Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punkte buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus – tai ir buvo padaryta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad į betono mišinį buvo įdėta dvigubai mažiau MAPEI Idcrocrete KR1000 nei rekomenduoja gamintojas.
24. Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mitnija“ prašo atsakovės UAB „Mitnija“ tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
24.1. Darbai atlikti objekte EYSA-15-011 yra neperduoti ir nebaigti, kadangi atliki su defektais. Apie šias aplinkybes atsakovė informavo ieškovę 2019 m. rugpjūčio 6 d. pakartotine pretenzija Nr. 1-10584.
24.2. Net jeigu, ir laikyti, kad darbai objekte EYSA-15-011 buvo perduoti ieškovei 2020 m. liepos 15 d. vienašališkai pasirašius objekto EYSA-15-011 Galutinį Darbų perdavimo aktą Nr. 7, 2017 m. sausio 23 d. Statybos subrangos sutartyje Nr. SR840 ir teisės aktų nustatytais garantiniais terminais ieškovė turėjo pareigą pašalinti visus darbų defektus.
24.3. Ieškovė ignoravo įstatyme numatytą bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą bei pati leido defektams atsirasti, o supratusi, kad defektų šalinimo kaštai bus dideli, siekia atsakomybę perkelti atsakovei ir projektuotojui.
24.4. Tiek V. V., tiek T. M. priešingai nei R. L. yra įrašyti į teismo ekspertų sąrašus. Ekspertai V. V. ir T. M., priešingai nei R. L., turi reikiamą kvalifikaciją, kad galėtų vertinti ieškovės atliktų darbų kokybę, kadangi jie turi reikiamą kvalifikaciją eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ekspertizės vadovo ir projekto vadovo pareigas. V. V. ir T. M. parengtos ekspertinės išvados yra paremtos objektyviais, nepriklausomų specialistų parengtais tyrimais, argumentuojant bei pagrindžiant kiekvieną išvadą.
25. Atsiliepime į atsakovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kelprojektai“ prašo tenkinti atsakovės UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą. Nurodo, kad su atsakovės UAB „Mitnija“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka ir vadovaudamasi civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais jų nekartoja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
26. Apeliantė UAB „Mitnija“ kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į UAB „Kelprojektas“ apeliacinį skundą pateikė į bylą šiuos naujus įrodymus – Lietuvos standartą LST EN 12350-1 „Betono mišinio bandymai.1 dalis. Ėminių ėmimas ir bendrosios priemonės“; Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjo doc. dr. A. Š. 2019 m. gruodžio 2 d. atlikto Betono bandinių gniuždymo stiprio ir tankio nustatymo protokolo kopiją; Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2021 m. lapkričio 18 d. bandymų protokolo Nr. P22129-01 kopiją.
27. Prašyme prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus nurodė, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantei tapo žinoma, kad doc. dr. A. Š. betono gniuždymo stipriui nustatyti kituose objektuose vadovaujasi tais pačiais standartais, kuriais naudojosi teismo ekspertas T. M. savo išvadoje, kurią pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįsta dėl netinkamų standartų panaudojimo atliekant bandymus. Lietuvos standartas LST EN 12350-1 „Betono mišinio bandymai. 1 dalis. Ėminių ėmimas ir bendrosios priemonės“ – yra standarto LST EN 206:2013+A1:2017 sudedamoji dalis, kadangi pagal šį standartą imami pagaminto betono mėginiai. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės vertino ir šį standartą, jis šalims yra žinomas ir net neturėtų būti laikomas nauju įrodymu byloje. Apeliantė šį standartą prideda siekdama aiškumo standartų taikymo klausimu.
28. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
30. Ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygos sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus arba įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-254-450/2022).
31. Pažymėtina, kad atsakovė, įvardindama naujų įrodymų teikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, iš esmės įvardina priežastį – pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė ar sukloto betono stiprio klasė (ne)atitinka Techninio darbo projekto reikalavimus betono stiprio klasei C30/37 buvo nustatinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad doc. dr. A. Š. pirmosios instancijos teismui savo poziciją dėl betono gniuždymo stiprio klasės pateikė 2021 m. birželio 2 d. rašte „Ekspertinės išvados Nr. SS-21-02-22/1 komentarai“. Todėl vien tai, kad šalis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nereiškia, kad būtinybė teikti įrodymus dėl aptariamų aplinkybių atsirado tik apeliacinės instancijos teisme. Analogiškai vertintinas ir atsakovės pateiktas Lietuvos standartas LST EN 12350-1 „Betono mišinio bandymai. 1 dalis. Ėminių ėmimas ir bendrosios priemonės“.
32. Teismas, susipažinęs su atsakovės naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo tik apeliacinės instancijos teisme būtinybės, todėl atsakovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
33. Apeliantė UAB „Mitnija“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtrauktas užsakovas NSPA.
34. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovė neįvardino, kokią konkrečiai įtaką sprendimas galėtų turėti užsakovo NSPA teisinei padėčiai.
35. Remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021, 41 punktas).
36. Byloje ieškovė ieškinį reiškė tik atsakovui, prašė priteisti iš jos 258 814,25 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus; 239 312,42 Eur skolą, susidariusią išnykus pagrindui sulaikyti dalį apmokėjimo ieškovei; priteisti 134 494,20 Eur priskaičiuotus delspinigius. Atsakovė priešieškinį reiškė tik ieškovei, prašė priteisti iš ieškovės 1 606 299,74 Eur nuostolių sumą, kurie susidarė darbų objekte paaiškėjus defektams; 170 907,86 Eur delspinigius. Taip pat prašė sumažinti UAB „YIT Lietuva“ darbų kainą 22 762,12 Eur suma dėl neišlaikytų betonavimo darbams taikytinų paviršiaus lygumo reikalavimų.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos ginčo dalyką (ginčas kilęs ne tarp rangovo ir užsakovo, bet tarp Subrangovo ir Generalinio rangovo) ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes, nusprendžia, kad UAB „Mitnija“ argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo yra nepagrįsti. Byloje keliamas klausimas tik dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovui už jo atliktus darbus, ieškovės pareigos atlyginti nuostolius paaiškėjus darbų defektams. Todėl pirmosios instancijos teismo nagrinėtos aplinkybės bei padarytos išvados jokių materialinių teisių ir pareigų NSPA nesukėlė.
Dėl apeliacinio proceso ribų
38. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmesti priešieškinio reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
39. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 23 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią Subrangovas įsipareigojo pagal Generalinio rangovo pateiktą Techninį darbo projektą, Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti statinių: 1) EYSA-15-012; 2) EYSA-15-019; 3) EYSA-15-015; 4) EYSA-15-011; 5) EYSA-15-013; 6) EYSA-15-021 (Objektai) rekonstravimo darbus (Darbai), kurių užsakovas yra NSPA (NATO SUPPORT AND PROCUREMENT ORGANIZATION, Užsakovas), o Generalinis rangovas įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Techninį darbo projektą Nr. BD-01.01_011_LT parengė trečiasis asmuo (apeliantė) UAB „Kelprojektas“.
40. Subrangovui užbaigus Darbus objektuose EYSA-15-019, EYSA-15-015, EYSA-15-012 ir EYSA-15-018, šalys 2018 m. spalio 5 d. pasirašė šių objektų Galutinius darbų perdavimo aktus Nr. 3-6, EYSA-15-013 ir EYSA-15-021 Galutinį darbų perdavimo aktus Nr. 1-2 šalys pasirašė 2018 m. balandžio 26 d. Subrangovas atidavė generaliniam rangovui darbų vykdymo žurnalus; panaudotų medžiagų ir įrenginių sertifikatus, atitikties deklaracijas; medžiagų bandymų protokolus; įrangos / sistemų bandymo protokolus, 2018 m. spalio 5 d. garantinius raštus. Siekdama gauti sulaikytą Darbų kainos dalį, 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei ir šių objektų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo garantijas atitinkamai 35 558,38 Eur, 1 526,30 Eur, 99 747,12 Eur ir 102 485,00 Eur sumoms.
41. Ieškovė darbus objekte EYSA-15-011 baigė 2018 m. gruodžio 20 d. (Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnalo duomenys). Ieškovė darbų objekte EYSA-15-011 galutinį perdavimo aktą Nr. 7 2020 m. liepos 15 d. pasirašė vienasmeniškai, Generaliniam rangovui atsisakius pasirašyti. Atliktus darbus 2019 m. sausio 29 d. perdavė užsakovui NSPA.
42. 2019 m. balandžio 23 d. gautas Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos pasirašytas statybos užbaigimo aktas.
Dėl rangos sutarties pažeidimo
43. Pagal bendrąsias rangos ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas užsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės, tai užsakovas, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, gali reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus; atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Taigi, užsakovas privalo priimti rangos sutarties darbus ir už juos sumokėti, tačiau, nustatęs atliktų darbų trūkumus, turi teisę pasirinkti sutartyje ar įstatyme nustatytus jų pašalinimo būdus.
44. Byloje keliamas ieškovės, atlikusios betono dangos pakeitimo darbus objekte EYSA-15-011, atsakomybės klausimas pagal šalių sudarytą statybos subrangos sutartį dėl netinkamai pakloto betono sluoksnio. Atsakovė (generalinė rangovė) šiuos darbus užsakė, o ieškovė (subrangovė) juos atliko.
45. Tarp šalių nėra ginčo, kad objekte EYSA-15-011 yra defektų: betono dangos paviršiaus lukštenimąsis, kurį atsakovė apibūdino kaip betoninės dangos paviršiaus eroziją, trupėjimą, atsisluoksniavimą, duobutes viršuje. Atsakovė ieškovei 2019 m. balandžio 19 d. el. laišku pranešė, kad ginčo objekte atsakovė pastebėjo atliktų darbų trūkumus, o pretenzijas dėl betono kokybės pradėjo reikšti 2019 m. gegužės 23 d., kuomet visi darbai jau buvo atlikti.
46. Esant rangos teisiniams santykiams, rangovas (šiuo atveju – ieškovė) įsipareigoja atlikti darbus savo rizika ir savo medžiagomis, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu sutartimi nenustatyta kitaip (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.647 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.686 straipsnio 1 dalis). CK 6.689 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Taigi, pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą sutartį, ieškovė ginčo objekte turėjo atlikti betono paklojimo darbus, taip kaip tai buvo numatyta atsakovės pasitelktos UAB „Kelprojektas“ parengtame Techniniame darbo projekte.
47. Sutarties 5.1.4 punktu Subrangovas įsipareigojo sutartyje nustatytu laiku, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiškai atliktus Darbus, laikydamasis Lietuvos Respublikoje nustatytų statybos darbų normatyvų ir taisyklių bei projektinės dokumentacijos reikalavimų, užtikrinti tiek atskirų Darbų etapų terminų, tiek Darbų pabaigos termino laikymąsi. Sutarties 5.2.1 punkte Subrangovas patvirtino, kad įvertino visas šios Sutarties vykdymui svarbias aplinkybes (įskaitant statybos vietą ir aikštelę bei gamtines sąlygas), taip pat Darbus, medžiagas, savo pajėgumus, bei garantavo, kad gali ir galės tinkamai vykdyti šią sutartį, kokybiškai atlikti visus pagal šią Sutartį numatytus Darbus bei įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus. Nuo atliktų Darbų perdavimo Generaliniam rangovui dienos iki garantinio laikotarpio pabaigos atliktų Darbų rezultatas atitiks esminius statinio reikalavimus ir bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, atitiks Sutarties sąlygas, Techninį darbo projektą, statybos normatyviniuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir rodiklius, Darbai bus atlikti be klaidų, kuriuos panaikintų arba sumažintų Darbų vertę arba tinkamumą įprastam naudojimui. Subrangovas taip pat garantavo, kad atliekant Darbus naudojamos medžiagos ir įrenginiai bus kokybiški ir be defektų (trūkumų).
48. Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė kontroliavo visą darbų procesą. Subrangovė darbus atliko pagal generalinės rangovės pateiktą Techninį darbo projektą. Užsakovas NSPA pasirinktą darbų technologiją patvirtino.
49. Taigi darbus ginčo objekte ieškovė atliko pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius, duotus nurodymus, jai kontroliuojant jų įgyvendinimą ir visų Darbų vykdymą, pagal šalių suderintą darbų vykdymo technologinę kortelę.
Dėl šalių teikiamų specialistų išvadų įrodomosios reikšmės
50. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme siekia įrodyti, kad ieškovė veikė aplaidžiai ir naudojo netinkamą, savo rizika pasirinktą, objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologiją, kas lėmė defektų ir generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimą. Šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė teismo ekspertų T. M. ir V. V. 2021 m. gegužės 5 d. ekspertinę išvadą Nr. SS-21-02-22/1 (toliau – Teismo ekspertų išvada), Įrengtos betono dangos defektų taisymo technologiją (MA1 perono (7601/EYSA-15-011) rekonstravimas), kurią parengė teismo ekspertai V. V. ir T. M., Projekto EYSA-15-11 „MA1 perono rekonstrukcija“, 2020 m. lapkričio 26 d. betono dangos apžiūros aktą, ir kitus įrodymus.
51. Ieškovė ir trečias asmuo Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ nesutikdamos su atsakovės ir UAB „Kelprojektas“ pozicija pirmosios instancijos teismui pateikė Dr. R. L. 2021 m. sausio 28 d. ekspertinę išvadą (toliau – Ekspertinė išvada) su priedais (2020 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) laboratorijos atliktus tyrimus, tyrimų ataskaitas, betono dangos įrengimo darbų technologinę kortelę, ekspertės kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus), VGTU taikomosios statinių konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos 2021 m. balandžio 21 d. raštą
Nr. 21/04/21 „Dėl MA1 perono rekonstrukcijos (SIA011) karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje užfiksuotų defektų“, VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesoriaus doc. dr. G. S. ir Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjo doc. dr. A. Š. 2021 m. birželio 2 d. komentarą, Dr. R. L. 2021 m. balandžio 28 d. raštą DA Nr. 00064 „Dėl MA1 perono rekonstrukcijos (SIA011) Karinių oro pajėgų Šiaulių Aviacijos bazėje užfiksuotų defektų, betono gamintojo UAB „Betono centras“ 2021 m. balandžio 21 d. raštą „dėl užpildų, naudotų betono mišinyje“ su priedais, UAB „Betono centras“ 2021 m. birželio 28 d. raštą „Dėl UAB „Mitnija“ pasamdyto eksperto pateiktos specialisto išvados“, Dr. R. L. 2021 m. liepos 5 d. raštą „dėl pateiktos T. M. ekspertinės išvados Nr. SS-21-02-22/1.
52. Kaip minėta savo poziciją dėl betono dangos defekto priežasčių ieškovė grindžia Teismo ekspertų išvada. Išvadoje nurodoma, kad betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežastys yra: 1) netinkama betono stiprio klasė, 2) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte
Nr. 7601/EYSA-15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone, 3) negranitinės kilmės užpildai, 4) netinkamas betono sutankinimas, 5) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumą mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduojama šio priedo gamintojas.
53. R. L. 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad atsakovės pasirinktai UAB „Kelprojektas“ projektuojant betono mišinį buvo numatytos ne visos privalomos numatyti betono poveikio klasės, o prie esamos betono mišinio sudėties nesuprojektuotas papildomas apsauginis betono paviršiaus apdirbimas. R. L. padarė išvadą, jog betono dangos paviršiaus defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais (atlikimo technologija) arba medžiagomis, o su Techninio darbo projekto, kuris buvo rengiamas atsakovės parinktos įmonės, trūkumais.
54. Apeliančių vertinimu, Teismo ekspertų išvada turi būti vertinama kaip aukštesnės įrodomosios galios įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismo ekspertų išvada atlikta ne pagal nutartį civilinėje byloje, todėl nepaisant aplinkybės, kad ją atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašyti asmenys, jų pateikta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
56. Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus dėl skirtingos išvadų įrodomosios galios įvertino kaip nepagrįstus ir sprendė, kad Teismo ekspertų ir R. L. ekspertinė išvada pripažintinos vienodą įrodomąją galią turinčiais rašytiniais įrodymais. Apeliantė UAB „Kelprojektas“ apeliaciniame skunde teigia, kad R. L. nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, be to ji neturi teisės vertinti sudėtingo statinio projekto. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš pateiktų dokumentų neturi teisinio pagrindo abejoti R. L. turima kvalifikacija vertinti betono kokybę bei jo klojimo technologiją, taip pat į bylą pateiktais VGTU specialistų atliktais tyrimais, išvadoje padarytomis išvadomis, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl R. L. ekspertinės išvados įrodomosios reikšmės. Apeliančių teiginiai, kad joms palankią išvadą pateikę ekspertai yra įtraukti į teismo ekspertų sąrašus, o R. L. ne, nesudaro pagrindo pirmųjų parengtai išvadai suteikti didesnę įrodomąją galią, nes visi išvadas teikę ekspertai yra savo srities specialistai, o jų parengti dokumentai turi tą patį rašytinio įrodymo, o ne teismo ekspertizės, kaip aukštesnės galios įrodymo, statusą.
Dėl betono darbų trūkumų
57. Kaip minėta, atsisakymą apmokėti už atliktus darbus objekte EYSA-15-011 ir reikalavimą iš ieškovės atlyginti nuostolius apeliantė UAB „Mitnija“ grindžia aplinkybe, kad pakeista betono danga yra nekokybiška. Apeliantės teigimu, betono paviršiaus dangos eksploatacija yra apsunkinta ir nesaugi, nes ją įrenginėjant konstrukcijose esantis betono stipris neatitiko Techniniame projekte nurodytos C30/37 betono stiprio klasės, dėl įtraukto oro betone susidarė10-20 mm kavernos ir plyšiai, betonas buvo netinkamai sutankintas, betone buvo panaudota dvigubai mažiau priedo MAPEI Idrocrete KR1000 (neatitinka projektinių sprendinių). Betono dangos trūkumai gali būti pašalinti tik visiškai perdarant betono dangos įrengimo darbus. Ieškovė, priešingai, teigia, kad darbai buvo atlikti pagal atsakovės pasitelkto asmens parengtą Techninį projektą, dalyvaujant užsakovės paskirtiems techninę priežiūrą vykdžiusiems asmenims, todėl jų trūkumai sąlygoti netinkamų technologinių sprendinių, o ne ieškovės veiksmų.
Dėl netinkamos betono mišinio sudėties ir stiprio klasės
58. Apeliantės nurodo, kad ieškovė naudojo netinkamos kokybės mišinį, nes jame buvo rasta negranitinės kilmės užpildų.
59. Ginčo, kad betono užpilde buvo užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai nėra. Teismo ekspertų išvadoje nurodyta, kad išfrezuotoje 0,60 m pločio ir 5-7 mm gylio juostoje (kvadratuose C1-C24; B1-B15;B25) užfiksuoti dolomito akmens užpildo fragmentai ir tai neatitinka projekto reikalavimų betono užpildui naudoti granitinę skaldą. Apeliantė UAB „Mitnija“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Techniniame darbo projekte buvo numatyta, kad stambiagrūdžiams užpildams gali būti naudojamas tik žvyras ir skalda, o žėrutis ir molis - tik labai mažais kiekiais.
60. R. L. 2021 m. liepos 5 d. rašte „dėl pateiktos T. M. ekspertinės išvados Nr. SS-21-02-22/1 išvadoje nurodė, kad pastebėtas itin mažas dolomito fragmento kiekis, neturintis jokios įtakos betono kokybei. Užpildų, naudotų betono mišinyje, gamintojų išduotas CE deklaracijas
UAB „Betono centras“ teikė tiek prieš betono mišinio tiekimo pradžią, tiek betono mišinio tiekimo metu ir po jo. Atsakovė, teigdama, jog betono užpilde rastas dolomito fragmentas, o pagal Techninį darbo projektą žėrutis ir molis gali būti naudojamas tik labai mažais kiekiais, remiasi Teismo ekspertų išvados teiginiais, tačiau nepateikė įrodymų, kad rastas kiekis buvo per didelis ir tai turėjo įtakos betono užpildo kokybei.
61. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad Teismo ekspertų išvadoje nenurodyta, kokio konkrečiai Techninio darbo projekto reikalavimo ir kodėl naudotas užpildas neatitinka, spręstina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo Teismo ekspertų išvada vadovautis, vertinant betono dangos defektų priežastis.
62. Apeliantės, cituodamos minėtą Teismo ekspertų išvadą, teigia, kad atlikus konstrukcijose esančio sukietėjusio betono bandymus vadovaujantis LST EN 12504-1:2019 standartu, nustatyta, kad konstrukcijose esantis betono stipris neatitiko Techniniame projekte nurodyto C30/37 betono stiprio klasės.
63. Pažymėtina, kad kiti byloje esantys įrodymai paneigia Teismo ekspertų išvadą šiuo klausimu. Atlikus konstrukcijose esančio sukietėjusio betono bandymus, reikalaujamus atlikti pagal Techninį darbo projektą, vadovaujantis standartu LST EN 206:2013+A1:2017, nustatyta, kad konstrukcijose esantis betono stipris atitiko Techniniame projekte nurodyto C30/37 betono stiprio klasę. Faktinis gniuždymo stipris buvo didesnis už LST EN 206:2013+A1:2017 numatytąjį minimalų 37 Mpa (Bandymų rezultatų protokolas Nr. 548-635/86). Į objektą patiekto betono eksploatacinių savybių deklaracijose patvirtinta, jog betono gniuždymo stiprio klasė atitinka reikalaujamą C30/37.
64. R. L. 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad teismo eksperto išvada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka Techninio darbo projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30-37 padaryta iš netinkamų (per mažų) tokiam tyrimui betono bandinių, o taip pat gautų pirminių bandymų rezultatų neapdorojus pagal galiojančius LST EN 13791 standarto reikalavimus.
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymų visuma pagrindžia aplinkybę, kad Teismo ekspertų išvada dėl netinkamos betono sudėties padaryta netinkamai atlikus bandymus, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė paklojo Techninio darbo projekto reikalavimus atitinkantį betoną C30/37.
Dėl įtraukto oro betone
66. Apeliantės UAB „Mitnija“ manymu, kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei VGTU specialistai nenurodė, kad betono poringumo parametrai atitinka šalčiui ir ledą tirpdančių tirpalų poveikiui atsparaus betono poringumą, tuo pačiu įrodyta laikytina priešinga aplinkybė, jog poringumo parametrai yra netinkami, kad paklotame betone įtraukto oro, kurio dalelių dydis yra nuo 10 µm iki 300 µm, kiekis yra nuo 4 iki 6 procentų betono tūrio.
67. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu ir pažymi, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo ekspertai įtraukto oro kiekio betone netyrė. Kita vertus, VGTU specialistai dėl betono poringumo padarė priešingą išvadą, nei teigia apeliantė, nes 2019 m. ataskaitoje nurodė, kad betono poringumo parametrai atitinka šalčiui ir ledą tirpdančių tirpalų poveikiui atsparaus betono parametrus. R. L. 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad teismo ekspertas išvadą, jog įtraukto oro kiekis neatitinka techninio darbo reglamento, padarė remdamasis Danijos Technologijos instituto atliktais betono bandinių tyrimais bei susistemintais skaičiavimais. R. L. teigia, kad teismo eksperto skaičiavimai nėra paremti metodika, todėl nėra aišku, ką konkrečiai jie nustato. Pažymėjo, kad tai, kad Danijos Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vartojama sąvoka „bendras oro kiekis“, o iš jos negalima daryti išvados, jog tai parodo ir įtraukto oro kiekį betone, nors teismo ekspertas turėjo įvertinti visas betono oro poras. Šių R.L. nurodytų Teismo ekspertų išvados trūkumų apeliantė UAB „Mitnija“ niekaip nepaneigė.
68. Apibendrinus, bylos medžiaga patvirtina, kad objekto bandinių tyrimuose porų dydis atitinka reikalavimus, formuojant betono mišinį jos turėjo pasiekti tinkamą betono kokybę. Be to, UAB „Betono centras“ 2021 m. birželio 28 d. rašte nurodė, kad betono mišinio tiekimo į ginčo objektą metu atsakovės atstovai imdavo betono mišinius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotą laboratoriją ir atlikdavo stebėjimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog į objektą buvo tiekiamas Techninio projekto neatitinkantis betono mišinys, yra pagrįstos.
Dėl netinkamo betono sutankinimo
69. Apeliantės taip pat teigia, kad betonas nebuvo tinkamai sutankintas. Techniniame darbo projekto skyriuje Nr. 4.3.2.1.4 „Betono klojimas ir tankinimas“ nurodyta, jog „prieš pradėdamas betonavimą, rangovas turi gauti Inžinieriaus leidimą. Betono klojimo metu turi būti gerai sutankinamas mechaniniais vibratoriais. Rangovas turi laikyti betono sutankinimą pagrindinės svarbos operacija, kuri užtikrina maksimalų betono tankį, stiprumą ir kitas būtinas savybes“.
70. VGTU specialistai 2019 ir 2020 m. atliko ekspertinius betono tyrimus ir nustatė, kad betonas buvo sutankintas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateikti paslėptų darbų aktai, įskaitant aktus dėl pagrindo sutankinimo, parodo, kad šie darbai buvo atlikti. Teismo ekspertų teiginiai, kuriomis savo poziciją apeliaciniame skunde grindžia apeliantės, kad tinkamai sutankinus betoną tokio dydžio kavernos ir tuštumos, kaip užfiksuota ginčo atveju, negalėjo susidaryti, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis.
Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000 panaudojimo
71. Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000 netinkamo panaudojimo apeliantė UAB „Mitnija“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog mažesnio kiekio, nei nurodo gamintojas, priedo panaudojimas neturi įtakos betono kokybei, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.
72. Su šiais apeliantės teiginiais nesutiktina. Viena vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių apeliantės teiginius, kad ieškovė naudojo dvigubai mažesnį kiekį priedo MAPEI Idrocrete KR1000. Kita vertus, R. L. 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodė, kad minėto priedo mažesnio kiekio panaudojimas bendrai neturi įtakos defektų atsiradimui. Reikšmės turi tinkamas vandens / cemento santykis, kuris užtikrina betono ilgaamžiškumą. Pagal Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punktą visi betono priedai turi būti naudojami tik juos aprobavus. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo, kad ieškovė naudojo aprobuotą priedą MAPEI Idrocrete KR1000 nėra.
73. Atliekant betono dangos tyrimus VGTU laboratorijoje 2019 m. buvo nustatyta, jog betono mišinys tinkamai suklotas ir sutankintas, betono struktūra vienalytė, be defektų, tiek horizontalia kryptimi, tiek per visą konstrukcijos aukštį. VGTU laboratorijoje 2020 m. papildomai buvo nustatyta, jog viršutinių ir apatinių betono dalių naudotuose užpilduose mineralai (išskyrus portlanditą) pasiskirstę vienodai ir jokių naujų junginių, susidariusių cemento hidratacijos metu nerasta. Remiantis termogravimetrinių tyrimų ataskaita matyti, kad višutiniame betono sluoksnyje nustatytas portlandito kiekis pakito dėl intensyvių karbonizacijos procesų paviršiniame betono sluoksnyje jau eksploatacijos metu. Taigi, iš esamų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės darbai buvo atlikti netinkamai, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė paklojo betoną pagal rangos sutarties reikalavimus.
74. Dėl aukščiau aptartų argumentų spręstina, kad bylos įrodymų visetas leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog būtent techninis sprendimas, pagal kurį reikėjo objekto betono dangos paviršių sušluotuoti (paviršių jos įrengimo metu „sušukuoti“ ir sukurti specialią paviršiaus struktūrą), kartu nenumatant tokiai dangai papildomo apdirbimo, objekto eksploatacijos metu ir lėmė defektų atsiradimą. Kadangi atsakovei tenka rizika dėl jos pasirinkto techninio sprendimo įrengiant betono dangą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį.
Dėl rangovės bendradarbiavimo pareigos
75. CK 6.691 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
76. Apeliantė UAB „Kelprojektas“ teigia, kad iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jo ieškovė pažeidė rangos teisiniams santykiams privalomą imperatyvą – bendradarbiauti (kooperuotis) su kitomis rangos santykių šalimis, konkrečiu atveju – su generaliniu rangove. Sutiktina su apeliante, kad ieškovė privalėjo kooperuotis su atsakove, ši pareiga apimtų ir pareigą klausyti užsakovės nurodymų, ir atvejus, kai rangovė žino, jog užsakovės nurodymų vykdymas pakenks darbų kokybei. Aptartu atveju rangovei kiltų pareiga pranešti apie tai užsakovei, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės nesikooperavimą su atsakove, duotų instrukcijų nevykdymą arba vykdymą žinant, kad jos pakenks darbų kokybei.
77. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakove tiek atliekant Darbus, tiek po to, kai objektai buvo perduoti eksploatacijai. Ieškovė vykdė užsakovės nurodymus, sutiko ir pašalino kai kuriuos darbų trūkumus (statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, siūlių persandarinimo darbai, betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, įvažiavimo dangos į objektą atstatymas, po darbų užbaigimo atsiradę ištrupėjimai ir trūkiai betono dangoje (plokščių sandūroje)). Vien tai, kad ieškovė nesutiko dėl jos atsakomybės už betono dangos kokybę, nesudaro pagrindo pritarti apeliantės UAB „Kelprojektas“ apeliacinio skundo argumentams, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove.
Dėl ieškinio senaties
78. Apeliantė UAB „Mitnija“ teigia, kad darbai objekte EYSA-15-011 nebuvo užbaigti ir nebuvo priimti. Ieškovė darbus atliko nekokybiškai, trūkumų nepašalino, todėl senaties terminas negali būti skaičiuojamas nepriimtiems darbams. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į CK 1.130 straipsnio 2 dalį.
79. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teismas nustatė, kad vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia yra 2019 m. gegužės 23 d., kai atsakovė pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl darbų defektų, o prieš tai 2019 m. balandžio 19 d. atsakovė informavo el. laišku apie pastebėtus ginčo objekto defektus. Į teismą atsakovė su priešieškiniu kreipėsi 2020 m. gruodžio 3 d., o senaties terminas baigėsi 2020 m. balandžio 23 d.
80. Teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio senaties termino pradžios.
81. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
82. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2019 m. gegužės 23 d., kuomet atsakovė pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl darbų defektų. Vadinasi, nuo šios datos atsakovė galėjo apskaičiuoti bei įvertinti, koks yra nuostolių dydis, tame tarpe dėl perduotų darbų trūkumų, ir reikšti reikalavimą ieškovei juos atlyginti. Senaties terminas baigėsi po metų 2020 m. gegužės 23 d. Atsakovė su priešieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 3 d., praėjus pusei metų po ieškinio senaties termino pabaigos.
83. Atsakovė remiasi CK 1.130 straipsnio 2 dalimi ir papildomai nurodo, kad šiuo atveju teismas turėjo įvertinti, kad ieškovė savo veiksmais nutraukė ieškinio senaties eigą. Ši norma įtvirtina, kad ieškinio senaties terminą be kita ko nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Vis dėlto iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai tokius ieškovės veiksmus buvus. Nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte aiškiai nurodė, jog visi ginčo objekte EYSA-15-011 darbai atlikti tinkamai – pagal atsakovės Techninį darbo projektą, projektinę betono mišinio sudėtį, atsakovės ir užsakovo nustatytus reikalavimus darbams, nurodytą darbų atlikimo technologiją ir su atsakove bei užsakovu suderintą betono dangos įrengimo technologinę kortelę, su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra, statybos darbų technine priežiūra, su užsakovo statybos darbų technine priežiūra ir su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole. Darytina išvada, kad atsakovei nebuvo pagrindo manyti, jog ieškovė pripažįsta ginčo darbų trūkumus, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 1.130 straipsnio 2 dalį.
84. Apibendrinus pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovė praleido 1 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.
85. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atmesdamas atsakovės prašymą priteisti 170 907,86 Eur dydžio delspinigius už Darbų vėlavimą objektuose EASA-15-012, EYSA-15-015, EYSA-15-019, EYSA-15-011 teismas taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų ir sprendė, kad jis praleistas, nes nustatė, jog Darbai objektuose EYSA-15-012 baigti 2018 m. liepos 19 d., EYSA-15-015 – 2018 m. liepos 29 d., EYSA-15-019 – 2018 m. liepos 20 d. EYSA-15-011 – 2018 m. gruodžio 20 d.
86. CK 1.135 straipsnis numato, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. Kadangi, kaip minėta ankščiau, atsakovė praleido ieškinio senaties terminą pagrindiniam reikalavimui dėl darbų trūkumų pareikšti, spręstina, kad pasibaigė ieškinio senaties terminas ir reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Nors nesutiktina su pirmosios instancijos taikytu teisiniu pagrindu dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino praleidimo atmetant atsakovės reikalavimą šioje dalyje, spręstina, kad teisinis bylos rezultatas dėl to nesikeičia ir atsakovės reikalavimas dėl 170 907,86 Eur netesybų atmetamas.
87. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams ir skundžiamo sprendimo išvadoms, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
88. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
89. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
90. Ieškovė pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 8 249,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, todėl yra mažinamos iki maksimalios priteistinos 2 036,32 Eur sumos ir priteisiamos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“.
91. Trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ pateikė įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas
2 200 Eur dydžio išlaidas. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, todėl yra mažinamos iki maksimalios priteistinos 2 036,32 Eur sumos ir priteisiamos trečiam asmeniui iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“, juridinio asmens kodas 133556411, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472 ir trečio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ juridinio asmens kodas 234004210 lygiomis dalimis
2 036,32 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt šešių eurų ir trisdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti trečiam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinduva“, juridinio asmens kodas 149937378, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472,
2 036,32 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt šešių eurų ir trisdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Agnė Tikniūtė
Vigintas Višinskis