Civilinė byla Nr. e2A-549-357/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20706-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.;

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „M. R. krovinių pervežimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1.       Ieškovė individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „M. R. krovinių pervežimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1000,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 8.30 val. ieškovei priklausantis vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas įmonės vairuotojo V. R., važiavo (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto. Vilkikui priartėjus prie geležinkelio pervažos, užvažiavus ant prieš kelio ženklą „STOP“ esančio kanalizacijos šulinio dangčio, pastarasis atsivėrė ir versdamasis prakiurdė vilkiko kuro baką, kurį teko remontuoti. Iš prakirsto kuro bako ant važiuojamosios kelio dalies išsiliejo visas bake buvęs kuras (apie 700 litrų dyzelino). Apie įvykį informavus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir nubraižė įvykio schemą. Išnagrinėjus įvykio medžiagą, buvo nustatyta, kad įmonės vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo kaltės dėl minėto eismo įvykio nėra. Todėl 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nurodyto įvykio buvo patirta turtinė žala, nes ieškovė už jai priklausančio vilkiko kuro bako, apgadinto dėl blogai pritvirtinto kanalizacijos šulinio dangčio, remonto, jį atlikusiai UAB „Lavekta“ turėjo sumokėti 1210,00 Eur, iš jų PVM sudaro 210,00 Eur. Kadangi įvykis kilo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamojoje dalyje, atsakomybės už netinkamai pritvirtinto kanalizacijos šulinio sukeltą žalą subjektas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog yra (duomenys neskelbtini) g. savininkė. Tačiau šiuo atveju ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Jei objekto savininkas perduoda objektą valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už objekto sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas (pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus nurodytus Sutarties 1 priede, o atsakovė įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka; rangovas įsipareigojo paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku (Sutarties 9.1 punktas), savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 9.3 punktas). UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paviršutinių tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, įskaitant šulinių priežiūrą, tvarkymą, apžiūrą, keitimą. Jeigu vilkikas įvažiavo į šulinį, priskirtiną lietaus nuotekų inžineriniams tinklams, tokiu atveju atsakinga už atsiradusią žalą yra UAB „Grinda“. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepadarė neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), galėjusių lemti žalos atsiradimą ginčo vilkikui įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvusį šulinį. Nurodė, kad neaišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo eismo įvykio metu (pateiktas techninės apžiūros talonas netinkama tvirtinti, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir galėjo dalyvauti eisme). Teigia, kad žalos dydis turėtų būti kompensuojantis vilkiko ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, t. y. jis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Byloje ieškovė neįrodė žalos dydžio. Vilkiko vairuotojas prisiėmė riziką ir neatsargiai vairavo. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad Sutarties tarp atsakovės ir UAB „Grinda“ nuostatos, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos teismuose ir konstatuota, kad atsakovė su UAB „Grinda“ sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių. Atsakovės teismui pateiktos 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens 1 punkte nurodyta, kad rangovas UAB „Grinda“ įsipareigoja teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, o užsakovas (savivaldybė) įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas paslaugoms teikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nėra nuostatų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, yra perduodami savarankiškam rangovo valdymui. Paslaugų teikimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomąsias paslaugas, tame tarpe paviršinių nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Teigia, kad automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo ir nėra įrodyta, kad visi sugadinimai yra būtent aptariamo autoįvykio pasekmė. Ieškovė nekvietė atsakovės atstovo apžiūrėti automobilio, todėl nurodyta žala kelia pagrįstų abejonių.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės IĮ „M. R. krovinių pervežimas“ naudai 1000,00 Eur žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 1000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 straipsnio 1, 3 dalys), kuri vykdo gatvės priežiūros, taisymo ir saugaus eismo organizavimo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Pažymėjo, kad Sutartimi UAB „Grinda“ įsipareigojo užsakovės (atsakovės) nurodymu atlikti ir paviršinių nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Sutartyje nėra nuostatų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) gatvė, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, būtų perduoti valdyti savarankiškai UAB „Grinda“. Teismas rėmėsi teismų praktika, kad Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016). Sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė (duomenys neskelbtini) gatvės valdymo teisės perleidimo trečiajam asmeniui (Sutarties pagrindu), todėl trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra tik techninis gatvės prižiūrėtojas, kuriam nekyla atsakomybė Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu; atsakomybė už kelio trūkumais padarytą žalą kyla kelio savininkei – atsakovei.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos tiek (duomenys neskelbtini) gatvės trūkumo aplinkybės, tiek atsakovės nuosavybės teisės į šią gatvę, teismas plačiau pasisakė  tik dėl priežastinio ryšio buvimo ir žalos padarymo ieškovei. Pažymėjo, kad byloje nepateikta kitų, ieškovės įrodymus paneigiančių duomenų, kad žala buvo apskaičiuota netinkamai. Byloje ieškovės pateikti įrodymai (2019-04-02 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) apie dėl įvykio vilkikui atliktus remonto darbus (degalų bako keitimas) bei byloje esančios fotonuotraukos ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 11 d. nutarime nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė įrodė jai padarytą žalą, kurios dydis teismui nekelia abejonių. Todėl teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo, laikydamas juos tik leistinais įrodymais nepatvirtintais samprotavimais apie vairuotojo galimai neapdairų elgesį ir kt. (CPK 178 straipsnis).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų byloje surinktų įrodymų, neatskleidus bylos esmės, dėl to negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Teismas analizavo 2018 m. gruodžio 31 d. sutartį su UAB „Grinda“ ir sprendė nuosavybės teisės valdymo perdavimo klausimą, tačiau nenagrinėjo atsakomybės už nuotekų tvarkymo infrastruktūros trūkumus, klausimo. Byloje tiek šalys, tiek teismas išsamiai analizavo Vilniaus miesto savivaldybės, kaip kelio savininkės atsakomybės klausimą, tačiau byloje pirmiausia turėjo būti vertinama, kas buvo įvykio, nulėmusio žalos atsiradimą, priežastis. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje, tai kanalizacijos (lietaus nuotekų) šulinio dangtis, todėl byloje turėjo būti nustatinėjama, ar jis yra laikytinas kelio dalimi pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymą (toliau - Kelių įstatymas). Kelių įstatymo 2 str. 5 d. apibrėžia kelio sąvoką, kad kelias - tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Įstatymas nurodo baigtinį kelio elementų sąrašą: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Byloje nustatyta, kad buvo užvažiuota ant lietaus kanalizacijos (nuotekų) tinklams priklausančio šulinio, tačiau teismas visiškai nesiaiškino, ar šis šulinys gali būti laikomas kelio dalimi. Įstatymas aiškiai neapibrėžia, kas yra „kitos vandens nuleidimo sistemos“, tačiau jas sieja su grioviais, tad manytina, kad lietaus kanalizacijos šuliniai į šią sąvoką neįeina.

7.2.       Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 3 straipsnio 31 punktas apibrėžia, kas yra paviršinės nuotekos, t. y. ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Nagrinėjamu atveju byloje pirmiausia turėjo būti nustatyta, ar šulinys yra kelio dalis kaip vienas iš kelio elementų, ar tai yra nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis. Kaip numato Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 34 punktas, paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės valdoma įmonė. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) teisės aktų nustatyta tvarka turėti leidimą tvarkyti paviršines nuotekas; 2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinių nuotekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos puslapyje viešai (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/teises-aktai/) skelbiamas 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“, kurio 1 punkte numatyta, kad UAB „Grinda“ skiriama Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoja ir jai pavedama vykdyti paviršinių nuotekų tvarkytojo teises ir pareigas. Taigi, jei byloje būtų konstatuota, jog šulinys, dėl kurio kilo žala yra ne kelio elementas, o paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros dalis, atsakomybė už žalą kiltų ne kelio savininkei, o paviršinių nuotekų tvarkytojui.

7.3.       Teismas, priimdamas sprendimą analizavo tik 2018 m. gruodžio 31 d. sutartį su UAB „Grinda“ ir vertino Vilniaus miesto savivaldybės, kaip kelio savininkės, teisių ir pareigų perdavimo apimtis, tačiau visiškai neatsižvelgė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos procesiniuose dokumentuose (tiek atsiliepime, tiek triplike) nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Be to, teismas priimdamas sprendimą, vadovavosi teismų praktika, suformuota sprendžiant žalos atlyginimo klausimą bylose, kurioje žala patirta įvažiavus į duobes, o šiuo atveju nagrinėjamas klausimas, kuomet automobilis užvažiavo ant šulinio dangčio. Aprašo 12 punkte įtvirtinta, jog už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Grinda“, kaip Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių paviršinių nuotekų tvarkytoja, yra atsakinga už žalą, kilusią dėl netinkamos paviršinių nuotekų ir inžinerinių tinklų eksploatavimą, remontą, renovavimą ir priežiūrą.

2.       Ieškovė IĮ „M. R. krovinių pervežimas“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Loginis ir lingvistinis Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad važiuojamoje kelio dalyje esantis lietaus kanalizacijos šulinys, kurio dangtis, beje, yra pritaikytas ir transporto priemonių važiavimui, ir pėsčiųjų vaikščiojimui juo, būdamas vandens nuleidimo sistemos dalimi, vienareikšmiai yra priskirtinas kelio elementui.

8.2.       Kita vertus, turint omenyje, kad lietaus kanalizacijos šulinys, dėl kurio trūkumų įvyko eismo įvykis, yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduotos gatvės lietaus kanalizacijos dalis (Lietuvos Respublikos turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 str. 3 d. 3 p. a) pp.), Vilniaus miesto savivaldybė, kaip minėto objekto savininkė, yra atsakinga už šio lietaus kanalizacijos šulinio tinkamą būklę nepriklausomai nuo to, ar Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme tas kanalizacijos šulinys yra priskirtinas kelio konstrukcijai ar ne.

8.3.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės subjektu pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti tik tuo atveju, jei jam būtų buvusi perduota savarankiška (duomenys neskelbtini) gatvės, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, valdymo teisė, o tokios teisės perdavimo fakto pirmosios instancijos teismas nenustatė, ir atsakovė, kaip jau minėta, apeliaciniu skundu neįrodinėja esant kitaip, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punktas, kuriame įtvirtinta, kad už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė, sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai), nelaikytinas paneigiančiu atsakovės pareigą atsakyti už jai priklausančio lietaus kanalizacijos šulinio trūkumų sukeltą žalą ieškovei.

8.4.       Teismas analizavo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir tyrė byloje esančius įrodymus. Atsakovė, apeliuodama į netinkamą įrodymų vertinimą, savo apeliaciniame skunde nenurodo nė vieno įrodymo, kurį pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai ištyręs ir įvertinęs.

3.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja (tuo pačiu ir galinčia būti atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Apeliantė taip pat nurodo, kad UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne pagal savivaldybės nurodymus, bet, reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka. Kaip nustatė teismas, sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal apeliantės nurodymus, o ši už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Būtent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal apeliantės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. 

9.2.       Ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis (vilkikas) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-02 buvo apgadintas įvažiavus į kanalizacijos šulinį (duomenys neskelbtini) gatvėje. UAB „Grinda“ nevykdė (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų ir nemontavo kanalizacijos šulinių. (duomenys neskelbtini) darbus atliko UAB „Požeminės jungtys“. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales, taigi, vien tokios aplinkybės absoliučios UAB „Grinda“ atsakomybės taikymui, visiškai nevertinant nei išorės aplinkybių, nei paties vairuotojo veiksmų ir vilkiko svorio bei vairuotojui keliamų itin didelių apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse, nepakanka.

9.3.       CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti turtą. Todėl konstatuoti, kad Sutarties pagrindu UAB „Grinda“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtu visiškai nepagrista ir toks teismo sprendimas prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas 

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje taip pat ar ji yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą.

6.       Byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 8.30 val. ieškovei IĮ „M. R. krovinių pervežimas“ priklausantis vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto ir užvažiavo ant prieš kelio ženklą „STOP“ esančio kanalizacijos šulinio dangčio, kuris atsivėrė ir prakiurdė vilkiko kuro baką, todėl iš bako, ant važiuojamosios kelio dalies, išsiliejo visas jame buvęs kuras (apie 700 litrų dyzelino). Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užpildė eismo įvykio schemą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai nustatė, kad įmonės vairuotojas V. R. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimų ir nėra kaltas dėl eismo įvykio, todėl 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio ieškovui būtų buvusi taikyta administracinė atsakomybė. Į bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos, minėtas nutarimas), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kuro bakas. Minėtas automobilis buvo remontuojamas autoservise UAB „Lavekta“ ir remonto darbai kainavo 1210,00 Eur (2019-04-02 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)).

7.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 straipsnio 1, 3 dalys), kuri vykdo gatvės priežiūros, taisymo ir saugaus eismo organizavimo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Apeliantė teigia, kad ji, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nėra tinkama atsakovė, nes 2018 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp savivaldybės ir UAB „Grinda“, pastarajai yra perleistas (duomenys neskelbtini) gatvės valdymas, todėl savivaldybė negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį.

8.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.

9.       Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, numatančia, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2018 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Savivaldybės ir UAB „Grinda“ nėra nuostatų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, būtų perduoti valdyti savarankiškai UAB „Grinda“. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje sutartyje yra kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą (pvz. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai ir kt.), kuriuos rangovė (UAB „Grinda“) atlieka ne savo nuožiūra ar iniciatyva, bet savivaldybės užsakymu, nes savivaldybė sprendžia dėl darbų kiekio ir jų atlikimo terminų. Tuo tarpu apeliantė yra nurodyto kelio ruožo, lietaus nuotekų sistemos, kelio įrenginių (dangčio) savininkė ir yra pateikusi paslaugų (rangos) sutartį, pagal kurią perdavė šio kelio techninę priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, byloje daugiau nėra jokių įrodymų, susijusių su objektų valdymo perdavimu, pateikta tik 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartis, pasirašyta tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“.

11.       Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo sutartimi apeliantė įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas paslaugoms teikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo UAB „Grinda“, nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) yra perduodama savarankiškam rangovo valdymui, tokio juridinio fakto nepatvirtina nei pažodinis sutarties aiškinimas, nei sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomąsias paslaugas, tame tarpe gatvių priežiūrą ir eksploatavimą, paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Kaip teisingai pažymi trečiasis asmuo UAB „Grinda“, sisteminis sutarties 1 punkto, 9.4 punkto, 10.2 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad, išskyrus sutarties 9.4 punkte nurodytus atvejus, privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiūra, o pagal užsakovo raštišką užsakymą, kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija; toks rangovo savarankiškumo neturėjimas teikiant privalomąsias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal sutartį aptarnaujami objektai negali būti laikomi perduotais savarankiškam rangovo valdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad net ir sutarties 9.4 punkte esančio rangovo įsipareigojimo nedelsiant ir be atskiro užsakymo pašalinti (taisyti) pastebėtus jam perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui pagrindas, nereiškia savarankiško rangovui perduotų eksploatuoti gatvių valdymo teisės turėjimą; sutarties 9.4 punkte nurodytu būdu pradėtiems ir atliktiems darbams galioja bendra darbų priėmimo - perdavimo bei atsiskaitymo už juos tvarka, o rangovo teisė savo iniciatyva pradėti sutartyje numatytus darbus, nėra numatyta. Taigi, sutarties 9.4 punktu šalys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsmę eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti.

12.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte nurodyta, jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Kaip jau anksčiau aptarta, UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė.

13.       Šalių ginčui aktualus yra Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ). Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybės įmonių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo darytina išvada, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens UAB „Grinda“ civilinė atsakomybė šioje byloje nesprendžiama. Byloje nustatyta, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduota savarankiška (duomenys neskelbtini) gatvės, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, valdymo teisė. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ieškovė IĮ „M. R. krovinių pervežimas“ pagrįstai nurodo, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punktas, kuriame įtvirtinta, kad už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė, sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai), nelaikytinas paneigiančiu atsakovės pareigą atsakyti už jai priklausančio lietaus kanalizacijos šulinio trūkumų sukeltą žalą ieškovei.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad lietaus kanalizacijos šulinys, dėl kurio trūkumų įvyko eismo įvykis, nėra laikytinas kelio dalimi. Byloje nėra ginčo, kad tas kanalizacijos šulinys yra Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamojoje dalyje, atsakovė atsiliepime į ieškinį yra pripažinusi, kad įvykio metu buvo tiek minėto kanalizacijos šulinio, tiek visos (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje yra tas kanalizacijos šulinys, savininke. Žalos atsiradimo metu galiojusio Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1769 redakcija) yra apibrėžta kelio sąvoka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog loginis ir lingvistinis Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad važiuojamoje kelio dalyje esantis lietaus kanalizacijos šulinys, kurio dangtis, beje, yra pritaikytas ir transporto priemonių važiavimui, ir pėsčiųjų vaikščiojimui juo, būdamas vandens nuleidimo sistemos dalimi, vienareikšmiai yra priskirtinas kelio elementui.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teismų praktika, nurodyta teismų praktika, suformuota sprendžiant žalos atlyginimo klausimą bylose, kurioje žala patirta įvažiavus į duobes, o šiuo atveju nagrinėjamas klausimas, kuomet automobilis užvažiavo ant šulinio dangčio. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismų praktikoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra skirtingi nei šioje byloje žalą sukėlę objektai (duobė, netinkamai pritvirtintas šulinio dangtis), atsižvelgiant į tai, kad jie abu yra susiję su kelio konstrukcijų defektais, nereiškia, kad tokia teismų praktika teismas negalėjo vadovautis. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiška teismų praktika ir bylose dėl žalos, atsiradusios transporto priemonei užvažiavus ant netinkamai pritvirtinto šulinio dangčio, atlyginimo, pvz., 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-903-603/2019.

17.       Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas tinkamai neanalizavo civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos tiek

(duomenys neskelbtini) gatvės trūkumo aplinkybės, tiek atsakovės nuosavybės teisės į šią gatvę, todėl teismas pagrįstai laikė tikslingu plačiau pasisakyti tik dėl priežastinio ryšio buvimo ir žalos padarymo ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti įrodymai (2019-04-02 PVM sąskaita-faktūra LAV Nr. 5130) apie dėl įvykio vilkikui atliktus remonto darbus (degalų bako keitimas) ir byloje esančios fotonuotraukos, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 11 d. nutarime nustatytos aplinkybės, yra pakankamos padarytos žalos įvertinimui ir konstatavimui.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

19.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

20.       Svarbu tai, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręstas byloje tarp šalių kilęs ginčas. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ieškovės patirti 1000,00 Eur nuostoliai būtų neprotingi dideli. Kadangi byloje būtent šalys turi įrodyti aplinkybes, kurias, teigia, nesant kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl kitų argumentų

21.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti iš esmės pritariant teismo padarytoms išvadoms ir priimtam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pagrindė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jos neviršija minėtu įsakymu nustatyto dydžio, priteisia 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai iš apeliantės. Trečias asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagrindžiančių duomenų, todėl jos iš apeliantės nepriteistinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188751791, ieškovės individualios įmonės „M. R. krovinių pervežimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                    Rasa Bartašienė