Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-31-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-07-6-00001-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:  

1.1.8.10.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.17.11; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Arvydo Daugėlos, Eligijaus Gladučio, Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės, Prano Kuconio, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, 

nuteistojo K. A. gynėjui advokatui Linui Blažulioniui, 

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. gynėjo advokato Lino Blažulionio kasacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutarties.

Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu:

K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3289,40 Eur) dydžio bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 90 MGL (3289,40 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas: apgaule UAB „E“ naudai įgyto didelės vertės svetimo turto ir Lietuvos Respublikos biudžetui padarytos turtinės žalos vertė sumažinta iki 10 346,68 Eur; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria lova „Navasan“, serijos Nr. 300B-3049, konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo K. V. kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. A. ir K. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, suklastojo tikrus dokumentus, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, apgaule UAB „E“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 10 346,68 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, padarydami Lietuvos Respublikos biudžetui tokio pat dydžio turtinę žalą. Šios nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: 

1.1. K. A., nuo 2013 m. kovo 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. būdamas UAB „E“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius ir vienintelis akcininkas, o nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. dirbdamas Bendrovėje samdomu darbuotoju, o K. V., būdamas nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas, veikdami Bendrovės vardu, iš anksto susitarę bei siekdami apgaule įgyti svetimą turtą įgyvendinant lėšomis finansuojamą projektą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Projektas), laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. kovo 31 d. viešbučio „P“ patalpose, (duomenys neskelbtini), turėdami nusikalstamą sumanymą suklaidinti Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupę (įmonės kodas 300053760, buveinės adresas: Laisvės g. 39-1, Mažeikiai) (toliau – ir VVG) ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (įmonės kodas 288739270, buveinės adresas: Blindžių g. 17, Vilnius) (toliau – ir Agentūra) bei neteisėtai apgaule gauti Europos Sąjungos paramą, taip pat siekdami pavaizduoti ūkio subjektui, pretenduojančiam pasinaudoti parama, keliamų ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklių atitikimą ir žinodami, kad Bendrovė, 2013 metais patyrusi nuostolių, šių rodiklių neatitinka, K. V. suklastojo tikrą 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitą ir 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, melagingai juose įrašydamas, kad 2013 metais Bendrovė gavo 745 771 Lt pardavimo pajamų bei tariamai uždirbo 100 889 Lt grynojo pelno, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į 2014 m. balandžio 14 d. paraišką gauti paramą, taip tikrąsias Bendrovės pajamas padidindamas 691 251 Lt bei paraiškoje įrašydamas melagingus ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius, suklastojo tikrą dokumentą – 2014 m. balandžio 14 d. paraišką gauti paramą Nr. (duomenys neskelbtini), o K. A. patvirtino šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus savo parašais. K. V. patvirtinus šiuos dokumentus Bendrovės spaudu, K. A. 2014 m. balandžio 14 d. pateikė juos VVG. Tokiu būdu suklaidinus VVG darbuotojus, šiems įvertinus nurodytus dokumentus kaip tinkamus, VVG priėmė Bendrovei palankų sprendimą dėl lėšų projektui (duomenys neskelbtini) skyrimo, o kai 2014 m. birželio 27 d. Agentūra šį sprendimą patvirtino ir Bendrovei paskyrė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paramos lėšų, Bendrovė įsipareigojo prisidėti prie Projekto įgyvendinimo 58 500 Lt (16 942,77 Eur) privačių lėšų įnašu.

1.2. K. A. ir K. V. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d., siekdami išvengti investuoti į Projektą 58 500 Lt privačių Bendrovės lėšų, atliko šiuos veiksmus:

1.2.1. Pagamino netikrą 2014 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-20141002, melagingai nurodydami, kad Bendrovė iš UAB „El“ už 15 000 Lt (4344,30 Eur) (be PVM) perka infrasauną. K. V., imituodamas parašus, šioje sutartyje pasirašė už UAB „El“ projektų vadovą S. K. ir Bendrovės atstovą K. A., taip pat padarė šio netikro dokumento kopiją, šią kopiją patvirtino spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, pasirašė už K. A. ir patvirtino Bendrovės spaudu. K. V. taip pat suklastojo tikrą 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „El“ PVM sąskaitą faktūrą, serija ELU, Nr. 0005974, melagingai įrašydamas įsigytos pirties kainą – 15 000 Lt (4344,30 Eur) (be PVM), nors realiai pirtį įsigijo už 12 809,92 Lt (3710 Eur), kainą padidindamas 634,29 Eur. Šį dokumentą atspausdinęs, eilutėje „Krovinį išdavė“ K. V. pasirašė už S. K., eilutėje „Krovinį priėmė“ atspausdino K. A. vardinį spaudą ir parašą, taip pat padarė šio dokumento kopiją ir patvirtino ją Bendrovės spaudu, o K. A. patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu.

1.2.2. Suklastojo tikrą 2014 m. spalio 6 d. sutartį. K. V. panaudojus tikrą Bendrovės su UAB „O“ pasirašytą 2014 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pakeitus sutarties pirmojo lapo turinį ir eilutėje „Sutarties objekto kaina“ melagingai įrašius įsigytos masažo vonios „Afrodite“ kainą – 45 980 Lt (su PVM) (38 000 Lt, arba 11 005,56 Eur, be PVM), nors realiai masažo vonią „Afrodite“ įsigijo už 30 099,99 Lt (8717,56 Eur) (be PVM), kainą padidinus 2288 Eur, šį sutarties lapą atspausdinus, K. A. patvirtino šį suklastotą tikrą dokumentą vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu. K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, taip pat padarius šio suklastoto tikro dokumento kopiją, K. A. patvirtino ją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir parašu.

1.2.3. Pagamino netikrą 2014 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OPT, Nr. 238. K. V. A4 formato lape sukūrus tekstą, melagingai nurodant, kad UAB „O“ išrašė Bendrovei PVM sąskaitą faktūrą už sūkurinę vonią, kainuojančią 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (be PVM), šią PVM sąskaitą faktūrą atspausdinus ir pasirašius už pardavėją vadybininką R. J., K. A. patvirtino šį pagamintą netikrą dokumentą savo parašu. K. V. padarius šio netikro dokumento kopiją ir patvirtinus Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šio pagaminto žinomai netikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir parašu.

1.2.4. Suklastojo tikrą 2014 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/09/29/01. K. V. panaudojus tikrą 2014 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/09/29/01, Bendrovės pasirašytą su R. G. individualia įmone, kaip pavyzdį, sukūrus kitą 2014 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/09/29/01, šioje melagingai įrašius įsigyto soliariumo „Luxura V5, 42 XLc High Intensive“ kainą – 48 400 Lt (14 017,61 Eur) (su PVM), nors realiai soliariumą įsigijo už 22 066,12 Lt (6390,79 Eur) (be PVM), kainą padidinant 5194,01 Eur, nukopijavus nuo tikro dokumento R. G. individualios įmonės spaudą, K. A. patvirtino šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą savo parašu, o K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, taip pat padarius šio suklastoto tikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu.

1.2.5. Suklastojo tikrą 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RG, Nr. 2014 11 07/01. K. V. panaudojus tikrą PVM sąskaitą faktūrą, serija RG, Nr. 2014 11 07/01, joje melagingai įrašius įsigyto soliariumo „Luxura V5, 42 XLc Intensive“ kainą – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM), nors realiai įsigijo soliariumą už 22 066,12 Lt (6390,79 Eur) (be PVM), kainą padidinus 5194,01 Eur, šį dokumentą atspausdinus, eilutėje „Pardavėjas: savininkas R. G.“ pasirašius už R. G., K. A. patvirtino šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą eilutėje „Pirkėjas: E, UAB“ pasirašydamas savo parašu ir padėdamas vardinį spaudą „Direktorius K. A.“. K. V. padarius šio suklastoto tikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu.

1.2.6. Žinodami, kad masažo lovos „Navasan 300 Double“ pirkimo–pardavimo sandoris tarp Bendrovės ir įmonės N neįvyko ir realiai ši lova įsigyta iš liudytojos D. P. už 1000 Lt (289,62 Eur), pagamino netikrą 2014 m. spalio 27 d. įmonės N pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS NVS NO 3002710141“. K. V. sukūrus tekstą, melagingai nurodant, kad įmonė N išrašė Bendrovei pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS NVS NO 3002710141 už masažo lovą „Navasan 300 Double“, kainuojančią 2520 Eur, atspausdinus sąskaitą ir šią pasirašius už pardavėjo atstovą, K. A. patvirtino šį žinomai netikrą dokumentą savo parašu ir vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“. K. V. padarius šio netikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šio žinomai pagaminto netikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu. 

1.2.7. Suklastojo tikrus išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus. K. V. tikruose 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. spalio 30 d., 2014 m lapkričio 12 d., 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. sąskaitos išrašuose pakeitus pirminius įrašus, melagingai nurodant, kad Bendrovė atliko piniginius pervedimus, atsiskaitant už įsigytą įrangą: 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. – atitinkamai 14 520 Lt ir 33 880 Lt R. G. IĮ, 2014 m. spalio 24 d. – 2520 Eur įmonei N, 2014 m. spalio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. – atitinkamai 20 000 Lt ir 25 980 Lt UAB „O“, 2014 m. lapkričio 12 d. – 18 150 Lt UAB „El“, šiuos suklastotus dokumentus atspausdinus, K. A. patvirtino juos vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu. K. V. padarius šių suklastotų tikrų dokumentų kopijas ir patvirtinus jas Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų kopijas spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu.

1.2.8. Suklastojo tikrus dokumentus – Bendrovės ilgalaikio turto korteles. K. V. pakeitus įrašus buhalterinės programos „Rivilė“ formuojamose ilgalaikio turto kortelėse, kortelėje Nr. 5025 melagingai nurodžius, kad Bendrovės į apskaitą įtrauktos pirties infrasaunos vertė – 15 000 Lt, kortelėje Nr. 5022 melagingai nurodžius, kad Bendrovės į apskaitą įtraukto soliariumo „Luxura V5, 42 XLc Intensive“ vertė – 40 000 Lt, o kortelėje Nr. 5024 melagingai nurodžius, kad Bendrovės į apskaitą įtrauktos sūkurinės vonios vertė – 38 000 Lt, ir atspausdinus minėtas suklastotas ilgalaikio turto korteles, K. A. patvirtino šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu. K. V. padarius šių suklastotų tikrų dokumentų kopijas ir jas patvirtinus Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų kopijas spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu.

1.2.9. Žinodami, kad masažo lova „Navasan 300 Double“ Bendrovės ilgalaikio turto apskaitoje nėra užpajamuota, pagamino tikrovėje neegzistuojančią netikrą ilgalaikio turto kortelę Nr. 5023. K. V. buhalterinėje programoje „Rivilė“ suformavus ilgalaikio turto kortelę Nr. 5023, melagingai nurodant, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė 8701,06 Lt vertės terminio masažo lovą „Navasan“, ir atspausdinus šią ilgalaikio turto kortelę, K. A. patvirtino šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu. K. V. padarius šio dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, K. A. patvirtino šio žinomai pagaminto netikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu.

1.2.10. Žinodami, kad Bendrovė, įsigydama sūkurinę vonią „Afrodite“, soliariumą „Luxura V5, 42 XLc Intensive“, pirtį infrasauną ir lovą „Navasan“, patyrė 35 725,03 Lt (10 346,68 Eur) išlaidų mažiau, suklastojo tikrą Bendrovės 2014 m. gruodžio 15 d. mokėjimo prašymą Nr. 1 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti įrangos įsigijimą tinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensuoti 61,2658 procento patirtų išlaidų. K. V. užpildžius nustatytos formos mokėjimo prašymą, jame melagingai deklaruojant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Bendrovė patyrė tinkamų finansuoti 97 933,88 Lt (28 363,61 Eur) išlaidų įsigydama sūkurinę vonią „Afrodite“ už 38 000 Lt, soliariumą „Luxura V5, 42 XLc Intensive“ už 40 000 Lt, pirtį infrasauną už 15 000 Lt ir terminio masažo lovą „Navasan“ už 2520 Eur, melagingai padidinant įrangos įsigijimo kainą 35 725,03 Lt (10 346,68 Eur), patvirtinus prašymą Bendrovės spaudu ir pateikus K. A., nesančiam Bendrovės direktoriumi, pasirašyti dokumentą už Bendrovės direktorių, K. A., žinodamas, kad mokėjimo prašyme nurodyti duomenys yra netikri, patvirtino mokėjimo prašymą, pasirašydamas jo kiekviename lape savo parašu.

1.2.11. 2014 m. gruodžio 15 d. panaudojo minėtus žinomai suklastotą Bendrovės 2014 m. gruodžio 15 d. mokėjimo prašymą Nr. 1 ir žinomai suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų patvirtintas kopijas, pateikdami VVG, kaip privalomus deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuose nurodyta tinkamų finansuoti išlaidų suma – 97 933,88 Lt (28 363,61 Eur), o prašoma išmokėti paramos suma – 60 000 Lt (17 377,20 Eur). VVG darbuotojai dėl apgaulės įtakos priėmė minėtus dokumentus, įvertino juos kaip tinkamus ir 2015 m. vasario 4 d. Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. 1 pateikė Agentūrai. K. V., žinančiam, kad Bendrovė už sūkurinę vonią „Afrodite“ UAB „O“ sumokėjo ne visą kainą, pagaminus netikrą 2015 m. kovo 13 d. UAB „O“ raštą „Dėl atsiskaitymo“ ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 19 d. pateikus Agentūrai, buveinės adresas: Blindžių g. 17, Vilnius, kaip tikrą Bendrovės atsiskaitymą su tiekėju už įsigytą įrangą patvirtinantį dokumentą, Agentūros darbuotojai, neturėdami duomenų apie pirmiau minėtų dokumentų tikrumą, priėmė juos ir 2015 m. kovo 25 d. šių pateiktų suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų bei jų kopijų pagrindu apmokėjo neva patirtas išlaidas, pervesdami 17 377,20 Eur paramos lėšų į Bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2. K. V. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 29 d. būdamas UAB „E“ akcininkas ir direktorius, žinodamas, kad po paraiškos gauti paramą pateikimo pasikeitė vadovaujamas pareigas Bendrovėje einantys asmenys ir kad Bendrovė įsipareigojo pranešti VVG apie bet kurių duomenų, pateiktų paramos paraiškoje, pasikeitimus, tačiau apie tai nepranešė, taip pat žinodamas, kad Bendrovė įsipareigojo be rašytinio VVG ir Agentūros sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, penkerius metus vykdyti Projekto veiklą ir neparduoti už paramos lėšas įsigyto turto, tačiau siekdamas suklaidinti VVG, kad Bendrovė atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 20 d. savo darbo kabinete, UAB „N“ patalpose, (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus:

2.1. 2016 m. sausio 1 d. Bendrovės balansą už 2015 metus ir 2016 m. sausio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 metus, 2016 m. kovo 7 d. Bendrovės užbaigto vietos projekto metinę ataskaitą Nr. 1, juose melagingai nurodė, kad Bendrovės direktorius yra K. A., pasirašė už K. A. ir juos patvirtino Bendrovės spaudu, o 2016 m. kovo 7 d. šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus pateikė VVG.

2.2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. sausio 14 d. ir 2016 m. balandžio 18 d. Bendrovės vardu pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „P“, pardavęs paramos lėšomis įsigytą įrangą, žinodamas, kad Bendrovė Projekto veiklų nevykdo, tyčia suklastojo tikrą 2017 m. balandžio 19 d. Bendrovės užbaigto projekto metinę ataskaitą, joje įrašė melagingus duomenis, kad nepakito Bendrovės veiklos pobūdis ir už paramos lėšas įsigyto turto nuosavybės forma, pasirašė savo parašu ir patvirtino Bendrovės spaudu, o 2017 m. balandžio 20 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikė VVG.

3. K. V. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. savo darbo kabinete, esančiame viešbučio „P“ patalpose, o laikotarpiu 2015 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. kovo 14 d. savo darbo kabinete, esančiame UAB „N“ patalpose, laikė pirmiau minėtus žinomai suklastotus tikrus ir žinomai pagamintus netikrus dokumentus bei jų kopijas: netikrą 2014 m. spalio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. S-20141002 tarp Bendrovės ir UAB „El“ dėl infrasaunos už 15 000 Lt (4344,30 Eur) (be PVM) pirkimo; suklastotą tikrą 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „El“ PVM sąskaitą faktūrą, serija ELU, Nr. 0005974, dėl pirties už 15 000 Lt (4344,30 Eur) (be PVM); suklastotą tikrą 2014 m. spalio 6 d. sutartį tarp Bendrovės ir UAB „O“ dėl masažinės vonios „Afrodite“ už 45 980 Lt (su PVM) pirkimo; netikrą 2014 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija OPT, Nr. 238, dėl sūkurinės vonios už 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (be PVM); suklastotą tikrą 2014 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2014/09/29/01 tarp Bendrovės ir R. G. individualios įmonės dėl soliariumo „Luxura V5, 42 XLc Intensive“ už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM) pirkimo; suklastotą tikrą 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RG, Nr. 2014 11 07/01, dėl soliariumo „Luxura V5, 42 XLc Intensive“ už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM) bei patvirtintą jos kopiją; netikrą 2014 m. spalio 27 d. įmonės N pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS NVS NO 3002710141“ dėl masažinės lovos „Navasan 300 Double“ už 2520 Eur; suklastotus tikrus Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 24 d., 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 12 d., 2014 m. lapkričio 17 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. išrašus; netikrą 2015 m. kovo 13 d. UAB „O“ raštą „Dėl atsiskaitymo“; suklastotą tikrą Bendrovės 2014 m. gruodžio 15 d. mokėjimo prašymą Nr. 1 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Kasacinio skundo argumentai

        4. Kasaciniu skundu nuteistojo K. A. gynėjas advokatas L. Blažulionis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir K. A. išteisinti, nes nepadarytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius skunde nurodo:

        4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, iš jo nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad nusikalstamas veikas padarė būtent K. A.. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad K. A. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o K. V. nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau kaltinamajame akte abiem kaltinamiesiems inkriminuotos veikos ir jų skaičius yra vienodi. Iš teismų sprendimų nėra aišku, dėl kurių nusikalstamų veikų K. A. yra išteisintas, o dėl kurių nuteistas. Dėl to yra ribojama nuteistojo teisė tinkamai pasinaudoti gynybos priemonėmis.

        4.2. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, neva kaltinamųjų K. V. ir K. A. kaltę visiškai patvirtina teisme ištirti įrodymai – liudytojų parodymai, dokumentai, toliau nuosprendyje K. A. kaltė dėl dokumentų klastojimo įrodinėjama ir argumentuojama tik K. V. atliktais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos aplinkybės dėl K. V. atlikto apskaitos dokumentų klastojimo nereiškia, kad įrodyta ir K. A. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką. Minėti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai patvirtina tik faktą, kad įrangos pirkimo dokumentus klastojo K. V., tačiau tai nepaneigia nei K. A. pozicijos, jog jis nebuvo susitaręs su K. V. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką ir dirbdamas direktoriumi nežinojo bei negalėjo žinoti, kad jo pasirašomi dokumentai gali būti naudojami nusikalstamai veikai daryti, nei K. V. pozicijos, kad jis su K. A. niekada nesitarė daryti nusikalstamų veikų, veikė savarankiškai. Sutampančią K. V. bei K. A. poziciją dėl dokumentų klastojimo patvirtina ir 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad klastodamas dokumentus K. A. vardu pasirašinėjo K. V. Jeigu K. V. būtų susitaręs su K. A. klastoti dokumentus, pastarasis pats asmeniškai būtų pasirašęs suklastotuose dokumentuose. Jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti K. A. nusikalstamą veikimą bendrininkų grupe su K. V., byloje nėra.

        4.3. Teismai tinkamai nepagrindė, kuo pasireiškė K. A. žinojimas apie UAB „E“ finansinę padėtį. Bylos teisminio nagrinėjimo metu K. A. nurodė, kad už bendrovės finansus ir jų apskaitą buvo atsakingas K. V., kuris yra dirbęs AB „M“ finansų direktoriumi ir gerai išmano finansus. Šias aplinkybes patvirtino ir pats K. V.. Teismai nevertino aplinkybės, kad K. A. neturi specialių žinių ir įgūdžių nei parengti, nei patikrinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Byloje nagrinėjamų įvykių metu jam tebuvo 21-eri, tiek prieš šiuos įvykius, tiek ir po jų jis dirbo tik nekvalifikuotus darbus. 

        4.4. Teismai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad K. V. apgaule pasinaudojo K. A. savo nusikalstamai veikai daryti, piktnaudžiavo jo pasitikėjimu. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus K. V. prisipažino, kad K. A. už UAB „E“ akcijas sumokėjo jo paties duotomis asmeninėmis lėšomis, taigi faktinis bendrovės savininkas visada buvo K. V.. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad K. A. netgi buvo priklausomas nuo K. V.. Pastarasis yra K. A. krikštatėvis, kuris priėmė jį į darbą UAB „S“, mokėjo jam darbo užmokestį ir suteikė gyvenamąją vietą. Jokių kitų pajamų K. A. negavo. Pažymėtina, kad jis dėl K. V. nusikalstamų veiksmų neturėjo jokios naudos. Tai, kad 2014 m. gruodžio 15 d. K. V. K. A. padavė pasirašyti mokėjimo prašymą, kurį šis, nebebūdamas UAB „E“ direktorius ir akcininkas, pasirašė, tik patvirtina, kad buvo pasinaudota jo patiklumu, nes nebebūdamas nei direktorius, nei akcininkas K. A. neturėjo ir negalėjo turėti jokio tikslo ir motyvo klastoti dokumentus ir siekti pinigų išmokėjimo su juo nebesusijusiai įmonei.

        4.5. K. A. kaltę taip pat paneigia liudytojų R. J., R. G. ir S. K. parodymai, pagal kuriuos dėl kaltinime nurodytų daiktų įsigijimo į juos kreipėsi ir visus su tuo susijusius reikalus tvarkė ne K. A., o K. V.. Liudytoja R. D. paaiškino, kad, K. A. būnant UAB „E“ direktoriumi, K. V. turėjo įgaliojimą atstovauti bendrovei ir jai pateikdavo bendrovės banko sąskaitos išrašus, nes tik jis valdė šią banko sąskaitą. Visi dokumentai, kuriais grindžiamas kaltinimas, buvo rasti ne pas K. A., o pas K. V.. Nors šiuose dokumentuose nurodyti K. A. vardas ir pavardė, juose kaip kontaktinis pateikiamas K. V. priklausantis telefono numeris. Tačiau teismai šių teisinančių K. A. aplinkybių nevertino, pažeidė reikalavimą ištirti visas bylos aplinkybes, pašalinti prieštaravimus ir abejones, išsiaiškinti tiek kaltinančias, tiek ir teisinančias kaltinamąjį aplinkybes ir tik tuomet įvertinti surinktus duomenis bei priimti teisingą sprendimą.

        4.6. Teismai nepagrįstai K. A. ir K. V. veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 207 straipsnio 1 dalį („Kreditinis sukčiavimas“), nustatančią baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, paskolos gavėjo veiksmai pateikiant bankui ar kitam paskolos davėjui tikrovės neatitinkančius faktus kvalifikuojami kaip sukčiavimas arba kreditinis sukčiavimas (paskolos gavimas apgaule) priklausomai nuo to, ar kaltininkas imdamas paskolą jau turėjo tikslą jos negrąžinti, ar turėjo tikslą ją panaudoti verslui ar kitam panašiam tikslui. Sukčiavimo dalykas yra paskolų lėšos, kai jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju apgaulė naudojama siekiant gauti paskolą, bet pačios lėšos turi sutartyje nurodytą paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2009). Šioje byloje nagrinėjamu atveju lėšos buvo gautos ir panaudotos būtent verslui, todėl K. A. ir K. V. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-689/2019).

        4.7. Byloje nesant irodymų, kad D. P. už 1000 Lt (289,62 Eur) pardavė masažo lovą „Navasan“ UAB „E“, teismui kilusios abejonės dėl lovos vertės turėjo būti aiškinamos nuteistųjų naudai, o ne atvirkščiai, todėl teismai nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų ir tai lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.

        4.8. Apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 304–307 straipsniuose keliamų reikalavimų. Jo aprašomojoje dalyje nėra pateikti išsamūs nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, taip pat nenurodyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl K. A. kaltės. Teismo nuosprendyje išvardyti įrodymai, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau iš jų turinio neišplaukia vienareikšmė ir neabejotina išvada, kad K. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir (ar) suprato darąs nusikaltimą. Nuosprendyje analizuojami nuteistąjį kaltinantys duomenys, tačiau neanalizuojami jį teisinantys įrodymai, netaikomas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

III.        Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        5. Nuteistojo K. A. gynėjo advokato L. Blažulionio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

        Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

        6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

        7. Atsižvelgdama į išdėstytas bylų nagrinėjimo kasacine tvarka nuostatas, plenarinė sesija palieka nenagrinėtus kasacinio skundo argumentus dėl to, kad nuteistasis K. A. nebuvo susitaręs su K. V. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką ir, dirbdamas direktoriumi, nežinojo, kad jo pasirašomi suklastoti ir netikri dokumentai gali būti naudojami nusikalstamai veikai daryti. Ši gynybos versija teismų buvo išsamiai patikrinta ir atmesta kaip neatitinkanti bylos duomenų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atitinkamus K. A. gynėjo apeliaciniame skunde esančius teiginius, juos paneigė įtikinamais argumentais, kurie kasacinėje nutartyje nekartojami. Nenagrinėtini ir kasacinio skundai argumentai dėl neteisingai teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kiek realiai buvo sumokėta už masažo lovą.

        Dėl tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimo apgaule kvalifikavimo

        8. 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 (TAR, 2019-07-26, Nr. 12378) buvo pakeistas BK 207 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nauja norma, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule, kai dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą. Įvertinus šios normos turinį, iškilo poreikis peržiūrėti BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atribojimo klausimus.

        9. Pažymėtina, kad iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamos tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos, kaip nusikalstamų veikų dalykas, yra specialiai nurodytos BK 206 ir 207 straipsniuose, kita vertus, savo turiniu atitinka ir turtinių nusikalstamų veikų dalyko (turto, turtinės teisės) požymius. Kreditinio sukčiavimo normose (BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalys) kriminalizuotas tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimas apgaule. Apgaulė kaip turtinės naudos gavimo būdas nurodytas ir turtinio sukčiavimo normose (BK 182 straipsnis). Dėl to teismų praktikoje yra aktualūs teisiniai kriterijai, pagal kuriuos apsisprendžiama, kurią normą taikyti nustačius tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule.

        10. Vadovaujantis anksčiau įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos (kaip ir paskolos, kredito ir kitų kreditinių įsipareigojimų) gavimas apgaule buvo kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, tačiau taip veikė ne šios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar ją teikiančiam juridiniam asmeniui, taigi ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Ir atvirkščiai, kai tikslinė parama, subsidija ar dotacija gauta siekiant nepagrįstai praturtėti ir pasisavinti šias lėšas (pvz., tam tikslui sukurta fiktyvi įmonė, imituojanti projekto vykdymą, prašoma kompensuoti neturėtas išlaidas ir pan.), buvo vadovaujamasi nuostata, kad tokie atvejai laikytini turtiniu sukčiavimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2011, 2K-144-788/2017, 2K-130-693/2017, 2K-345-511/2018, 2K-183-942/2018). Toks aiškinimas buvo nulemtas to, kad turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, nes reikalauja nusikalstamų padarinių atsiradimo (neatlygintinos neteisėtos turtinės naudos ir padarytos turtinės žalos), taigi suponuoja ir kaltininko tyčią, nukreiptą į tokios naudos gavimą ir žalos padarymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-311-677/2016, 2K-109-746/2017, 2K-159-696/2018, 2K-183-942/2018 ir kt.), o kreditinio sukčiavimo normos taikymas turtinės žalos požymio nustatymo nereikalavo (formalioji sudėtis), taigi šiuo atveju ir kaltininko tyčinės kaltės turinys buvo aiškinamas tik kaip pačios veikos pavojingo pobūdžio suvokimas ir noras taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau, BK 207 straipsnį papildžius 2 dalimi, įtvirtinus naują šio nusikaltimo sudėtį, vadovautis anksčiau minėtu aiškinimu tapo nebeįmanoma, nes šiuo papildymu suformuluota norma, apimanti tiek apgaulingą tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą, tiek tokiais tyčiniais veiksmais didelės turtinės žalos padarymą. Atitinkamai aiškintinas ir šiai nusikalstamai veikai būdingas tyčinės kaltės turinys, kuris apima tiek kaltininko daromos veikos pavojingo pobūdžio suvokimą, tiek ir nusikalstamų padarinių kilimo galimybės numatymą, taip pat ir norą, kad tokie padariniai kiltų (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba sąmoningą leidimą tokiems padariniams kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, BK 207 straipsnio 2 dalis, atkartodama esminius turtinio sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik detalizuoja šios nusikalstamos veikos dalyką – iš bendrų turto, turtinės teisės ir turtinės prievolių sąvokų išskiria tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją. Tokios normos baudžiamojoje teisėje vadinamos specialiosiomis (lex specialis).

11. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 buvo įtvirtintos dvi naujos normos, kriminalizuojančios didelę žalą sukėlusias veikas, susijusias su tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos netiksliniu panaudojimu (BK 206 straipsnio 3 dalis) ir apgaulingu gavimu (BK 207 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjo sprendimas įtvirtinti tokias normas buvo grindžiamas būtinumu įgyvendinti 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Direktyva). Kita vertus, pirminiame įstatymo projekte (2019 m. gegužės 17 d., reg. Nr. XIIIP-3468) buvo siūloma tik sugriežtinti esamų BK 206 straipsnio 2 dalies ir 207 straipsnio 1 dalies sankcijas. Šio projekto aiškinamajame rašte atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų normos įgyvendina Direktyvos nuostatas žymiai platesne apimtimi, negu to reikalaujama pagal Direktyvą. Iš teisėkūros procese svarstytos Direktyvos (ES) 2017/1371 ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelės matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateikta išsami informacija, susijusi su tuo, kaip Direktyvoje minimas finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas vertinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Vėlesnėse teisėkūros proceso stadijose buvo apsispręsta, kad minėtos Direktyvos nuostatoms tinkamai įgyvendinti Projekte esančių siūlymų nepakanka. Sprendžiant iš Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje esančių dokumentų turinio, koreguojant pirminį įstatymo projektą, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. gegužės 28 d. išvadą (Nr. XIIIP-3468) ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. liepos 3 d. išvadą (Nr. 102-P-35), kuriose išsakyta pozicija, kad siūlomos pataisos netinkamai įgyvendina Direktyvos reikalavimus, kad jos nuostatos orientuotos į nusikalstamas veikas, nukreiptas į tikslinės paramos, subsidijų ir dotacijų neteisėtą gavimą bei panaudojimą, todėl „turėtų būti sukurta specialioji nusikaltimo, kurio sankcijoje maksimali laisvės atėmimo bausmė siektų ketverius metus, sudėtis (-ys), apimanti (-ios) tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos dalyką, specifinį didelę žalą patyrusį subjektą ir kt.“. Būtent ši pozicija buvo įgyvendinta įstatymo leidėjui įtvirtinant dvi naujas apysunkių nusikaltimų sudėtis, kuriose išskirti specialieji dalyko (tikslinė parama, subsidija ir dotacija) ir didelės turtinės žalos požymiai (BK 206 straipsnio 3 dalis ir BK 207 straipsnio 2 dalis). Taigi minėtais BK pakeitimais buvo įtvirtinta speciali Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės finansinių interesų, susijusių su tikslinės paramos skirstymo ir naudojimo procesais, baudžiamoji teisinė apsauga. 

        12. Įvertinusi visas minėtas aplinkybes, plenarinė sesija daro išvadą, kad BK esančioje normų sistemoje tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule įstatymo leidėjo išskirtas iš bendros turtinio sukčiavimo normos į specialiąsias BK 207 straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytas normas (lex specialis). Pagal visuotinai žinomą teisės normų taikymo principą lex specialis derogat legi generali, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Šis teisės principas pripažįstamas tiek Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai), tiek ir teismų praktikoje kvalifikuojant nusikalstamas veikas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-277-788/2016, 2K-180-976/2017, 2K-48-788/2018). 

13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, plenarinė sesija išaiškina, kaip turėtų būti kvalifikuojamos nusikalstamos veikos, pasireiškusios kaip tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule:

13.1. Tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį. Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 3 dalys) netaikytinos. 

13.2. Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018), papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

13.3. Nustačius, kad tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos lėšos buvo apgaule gautos juridinio asmens naudai ir paskui juridinio asmens vadovo ar kito įgalioto darbuotojo, turinčio teisę disponuoti juridinio asmens turtu (ar jų bendrininkų) buvo pasisavintos ar iššvaistytos, esant visiems būtiniems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, tokios nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip sutaptis – pagal BK 207 ir 183 ar 184 straipsnių atitinkamas dalis.

        Dėl baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios ir pagrindo taikyti byloje BK 207 straipsnio 2 dalį

14. Nagrinėjamoje byloje K. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, kuri buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pasireiškė kaip dalies iš Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto skirtos paramos (10 346,68 Eur) gavimas apgaule UAB „E“ naudai, padarant valstybei didelę tokio pat dydžio turtinę žalą. Kasacinio skundo argumentai, kad tokia veika ir pagal ankstesnę teismų praktiką turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bet pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nes gauta parama buvo panaudota vykdant verslą, nepagrįsti. Pagal teismų nustatytas aplinkybes dėl nuteistųjų panaudotos apgaulės ir suklastotų dokumentų pagrindu Bendrovei skirtos tikslinės paramos dalimi (10 346,68 Eur) buvo apmokėtos realiai nepatirtos išlaidos pagal Projektą, o tokie atvejai teismų praktikoje buvo pripažįstami turtiniu sukčiavimu pagal BK 182 straipsnį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-788/2017). Tačiau, kaip minėta, nuo 2019 m. liepos 26 d. įsigaliojo nauja BK 207 straipsnio 2 dalis, kurioje apibrėžta nusikalstamos veikos sudėtis visiškai atitinka šioje byloje nustatytų nusikalstamų veiksmų ir juos padariusių asmenų kaltės turinį.

15. Pagal BK 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija) sankciją nuteistajam gali būti skiriamos šios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Remiantis BK 11 straipsniu, šioje normoje apibrėžta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Didelės vertės turto sukčiavimo normos (BK 182 straipsnio 2 dalis) sankcija yra griežtesnė – pagal ją baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Remiantis BK 11 straipsniu, toks sukčiavimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, vertinant pagal santykį su BK 182 straipsnio 2 dalimi, BK 207 straipsnio 2 dalis turi grįžtamąją galią. Taigi, nors nusikalstamos veikos padarymo metu BK 207 straipsnio 2 dalis dar nebuvo įtvirtinta, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ši įstatymo norma, kaip turinti grįžtamąją galią, turėjo būti pritaikyta nagrinėjamoje byloje. To nepadarius, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai keistini perkvalifikuojant K. A. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 2 dalį.

16. Priimant tokį sprendimą, būtina įvertinti, ar toks nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į BK 207 straipsnio 2 dalį nesukuria „procesinio netikėtumo“ nuteistajam ir nepažeidžia jo teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir nuo jo gintis. Plenarinė sesija realaus pavojaus nuteistojo procesinėms teisėms nenustatė. Darant tokią išvadą, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistojo K. A. gynėjo kasaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš turtinio sukčiavimo į kreditinį sukčiavimą, taip pat į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nutartyje Nr. 2K-211-788/2020, kuria byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinei sesijai, buvo nurodyta, kad 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 (TAR, 2019-07-26, Nr. 12378) buvo įtvirtinta BK 207 straipsnio 2 dalis, todėl, nagrinėjant BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atribojimo klausimus, gali atsirasti pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Taigi gynybai buvo suteikta reali galimybė parengti poziciją dėl BK 207 straipsnio 2 dalies taikymo byloje. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nuteistojo gynėjas taip pat pasisakė dėl galimo BK 207 straipsnio taikymo jo ginamajam.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika perkvalifikuojama iš sunkaus į apysunkį nusikaltimą, nuteistajam K. A. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis BK 75 straipsnio taikymo sąlygomis, taip pat principu non reformatio in peius (draudžiama keisti kaltinimą į blogąją pusę), K. A. už apysunkį ir nesunkų nusikaltimą skirtinos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.

Dėl nuteistojo K. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo 

18. Teismas, nustatęs, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Nors nuteistasis K. V. ir nėra padavęs kasacinio skundo, jo kartu su K. A. padaryta nusikalstama veika apgaule gaunant tikslinę paramą taip pat buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir tai pasunkino jo teisinę padėtį. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija daro išvadą, kad byloje yra pagrindas perkvalifikuoti K. V. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnio 2 dalį.

19. Plenarinė sesija, nagrinėdama bylą, taip pat nustatė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą K. V., kai jam inkriminuoti dokumentų suklastojimo, jų laikymo ir panaudojimo faktai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti kaip trys atskiros nusikalstamos veikos.

20. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015 ir kt.). Veiksmai suklastojant kelis skirtingus dokumentus ar pagaminant kelis netikrus dokumentus, juos įgyjant, laikant ar panaudojant, kai tai padaryta pagal bendrą sumanymą ir siekiant to paties tikslo, paprastai kvalifikuojami kaip tęstinė veika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2012, 2K-178-976/2017, 2K-251-1073/2018, 2K-177-788/2019 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje kvalifikuojant K. V. padarytus veiksmus kaip tris atskiras nusikalstamas veikas, apibrėžtas BK 300 straipsnio 1 dalyje, minėtų nusikalstamos veikos tęstinumo nustatymo taisyklių nebuvo laikomasi. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad visos K. V. inkriminuotos dokumentų klastojimo, jų panaudojimo ir laikymo veikos padarytos įgyvendinant bendrą tyčią dėl neteisėto tikslinės paramos gavimo pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą (duomenys neskelbtini), prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo imitavimo ir atskaitomybės teikimo Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupei ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai, todėl atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Be to, dokumentų pagaminimo, suklastojimo ir panaudojimo veiksmus (nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.) ir tų pačių dokumentų laikymą (nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. kovo 14 d.) inkriminuojant K. V. kaip atskiras nusikalstamas veikas, nebuvo laikomasi nusikaltimų su alternatyviais požymiais kvalifikavimo taisyklės, pagal kurią vienoje normoje nurodytų kelių alternatyvių pavojingų veikų dėl to paties dalyko padarymas kvalifikuojamas kaip pavienė nusikalstama veika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2012, 2K-416/2012, 2K-543/2012 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek netikro dokumento pagaminimas ir tikro dokumento suklastojimas, tiek tokių dokumentų laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ir realizavimas yra alternatyvūs tos pačios nusikalstamos veikos sudėties (BK 300 straipsnio 1 dalis) požymiai, todėl kelių minėtų alternatyvių veikų dėl tų pačių dokumentų inkriminavimas K. V. kaip atskirų nusikalstamų veikų laikytinas akivaizdžiai klaidingu.

22. Minėti nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių pažeidimai pripažintini netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis), todėl teismų priimti procesiniai sprendimai keistini K. V. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuojant iš trijų nusikalstamų veikų į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, apibrėžtą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Ši nusikalstama veika iš esmės yra neatskiriama (būtina) įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą dėl tikslinės paramos gavimo apgaule, taigi sudaro idealiąją sutaptį su BK 207 straipsnio 2 dalyje apibrėžta nusikalstama veika. Padarius tokią išvadą, vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į nuteistojo K. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytas K. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, už apysunkį nusikaltimą pagal BK 207 straipsnio 2 dalį jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – bauda. Šios bausmės bendrintinos remiantis idealiosios sutapties taisykle, t. y. apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis BK 75 straipsnio taikymo sąlygomis, taip pat principu non reformatio in peius (draudžiama keisti kaltinimą į blogąją pusę), K. V. skirtinos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.

         Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį.

K. A.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. V.

Tris nusikaltimus, už kuriuos K. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę – 90 MGL (3289,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. V. pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. 

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą Telšių apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai        

                Aurelijus Gutauskas                                         Pranas Kuconis 

Rima Ažubalytė                                         Artūras Pažarskis

Arvydas Daugėla                                         Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis                                         Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė                                        Artūras Ridikas

Gabrielė  Juodkaitė-Granskienė                        Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė                                         Olegas Fedosiukas