Civilinė byla Nr. e2A-488-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00349-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.6.3; 3.1.1.2.4; 3.3.1.11 

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos ,,Laikinosios sostinės kreditas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos ,,Laikinosios sostinės kreditas“ ieškinį atsakovams R. M., G. K. (buvusi pavardė – T.), J. L., L. Ž., A. B., M. B., I. B. (buvusi pavardė – B.-K.), Ž. D., V. G. (buvusi pavardė – K.), A. J., V. M., R. N., V. R., E. S., R. S., A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Krivita“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys R. Š., E. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Robinta“, uždaroji akcinė bendrovė ,,EDS Invest“ ir akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija (toliau – ir BKU) ,,Laikinosios sostinės kreditas“ 2021 m. liepos 21 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. Š., E. Š., E. Š., R. P., R. S. P., T. P., Ž. D., V. R., E. S., A. B., A. S., I. B.-K., A. J., V. G., M. B., kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-496-601/2022.

2.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovų R. Š., E. Š. ir E. Š. 2022 m. spalio 20 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė bylos dalį atsakovų R. Š., E. Š., E. Š., T. P., R. S. P. ir R. P. atžvilgiu. Ieškovė, galutinai suformulavusi savo reikalavimus šioje byloje, prašė:

2.1.       priteisti solidariai iš atsakovų V. R., Ž. D., E. S., A. S., A. B., I. B., A. J., V. G., M. B. ir R. N. 227 714,85 Eur žalos atlyginimą;

2.2.       priteisti iš atsakovų V. R., Ž. D., E. S., A. S., A. B., I. B., A. J., V. G., M. B., R. N. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė BKU ,,Laikinosios sostinės kreditas“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. M., G. K. (buvusi pavardė – T.), V. M., Ž. D., E. S., A. B., A. J., V. G., M. B. ir R. S., kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-515-601/2022. Toje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė prašė:

3.1.       pripažinti ieškovės ir atsakovės G. K. 2012 m. vasario 8 d. sudarytą paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu ir konstatuoti, kad tikrasis paskolos gavėjas yra atsakovas R. M.;

3.2.       priteisti solidariai iš atsakovų R. M., Ž. D., E. S., A. B., A. J., V. G., M. B., R. S., R. N. 188 692,35 Eur žalos atlyginimą;

3.3.       priteisti iš atsakovų R. M., Ž. D., E. S., A. B., A. J., V. G., M. B., R. S., R. N. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3.4.       pripažinti atsakovų R. M. ir V. M. 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – 1/2 dalį buto bei 113/16500 dalis žemės sklypo grąžinti atsakovo R. M. nuosavybėn;     

3.5.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė BKU ,,Laikinosios sostinės kreditas“ 2021 m. spalio 11 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams J. L., L. Ž., kuris perėmė mirusio G. Ž. teises ir pareigas, Ž. D., V. R., E. S., A. B., A. S., A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Krivita“, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-577-601/2022. Toje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė prašė:

4.1.       pripažinti ieškovės ir G. Ž. 2011 m. rugsėjo 15 d. sudarytą paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu ir konstatuoti, kad tikrasis paskolos gavėjas pagal paskolos sutartį yra atsakovas J. L.;

4.2.       priteisti solidariai iš atsakovų J. L., L. Ž. (G. Ž. teisių perėmėjo), V. R., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., M. B., I. B., V. G. ir i UAB „Krivita“ 4 655,00 Eur žalos atlyginimą;  

4.3.       priteisti solidariai iš atsakovų J. L., V. R., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., M. B., I. B., V. G. ir UAB „Krivita“ 331 838,40 Eur žalos atlyginimą;

4.4.       priteisti iš atsakovų J. L., L. Ž., V. R., Ž. D., E. S., A. B., A. J., A. S., M. B., I. B., V. G. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.5.       priteisti iš atsakovės UAB „Krivita“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.6.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.   

4.       Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi visos trys civilinės bylos buvo sujungtos – prie civilinės bylos Nr. e2-496-601/2022 prijungtos civilinės bylos Nr. e2-515-601/2022 ir Nr. e2-577-601/2022.

5.       Sujungtose bylose pareikštais reikalavimais ieškovė nurodė siekianti žalos, kuri jai buvo padaryta bendrais paskolų gavėjų (atsakovų R. M., G. K., J. L., G. Ž., po kurio mirties jo prievoles perėmė L. Ž.), ieškovės valdybos, paskolų komiteto narių ir administracijos vadovo (atsakovų Ž. D., V. R., E. S., A. B., A. S., I. B.-K., A. J., V. G., M. B., R. S., R. N.) bei turto vertintojos (atsakovės UAB ,,Krivita“) veiksmais, atlyginimo. Taip pat prašė jos ir atsakovų sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl jų apsimestinumo bei siekė nuginčyti jos skolininkų sudarytus sandorius, kuriais buvo sumažinta jų turimo turto vertė.

6.       Ieškinio reikalavimų dalis dėl paskolų suteikimo T. P. ir R. Š. (I epizodas), kurių atžvilgiu byla buvo nutraukta patvirtinus jų su ieškove sudarytą taikos sutartį, grindžiama ieškovės ir R. Š. 2010 m. gruodžio 23 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria R. Š. buvo suteiktas 139 017,61 Eur (480 000 Lt) kreditas pastato statybai ir projekto rengimui, taip pat ieškovės ir T. P. 2012 m. sausio 23 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria jam buvo suteikta 144 810,01 Eur (500 000 Lt) paskola, ydingumu. Ieškovė nurodė, kad R. Š. prašymu jos atsakingi asmenys sutiko pakeisti vieną paskolos užtikrinimo priemonę kita, t. y. vietoje įkeisto jo motinai L. Š. priklausiusio vertingo nekilnojamojo turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas kitas turtas – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) R. Š. pateikė neteisingus duomenis apie naujai įkeisto turto rinkos vertę, nurodydamas ją kelis kartus didesnę nei realiai yra, t. y. pateikė neteisingus duomenis. Vėliau R. Š. pateikė prašymą leisti perleisti šį naujai įkeistą turtą T. P., o ieškovė davė sutikimą turtui perleisti su sąlyga, kad R. Š. grąžins jam suteiktą paskolą. Faktiškai R. Š. jam suteiktą paskolą grąžino iš T. P. pagal 2012 m. sausio 23 d. paskolos sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas to paties turto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu, gautų lėšų.  

7.       Ieškovės teigimu, paskolų komiteto nariai, atsakovai A. B., A. S., M. B., R. N. ir komiteto pirmininkė E. S., kurių pasiūlymas suteikti nurodytas paskolas buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, nesurinko visų reikalingų dokumentų, nepatikrino skolininko pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo bei neįvertino skolininko finansinės būklės ir gaunamų pajamų. Valdybos nariai, atsakovai V. R., Ž. D., I. B., A. J. ir V. G., kurie priimdavo galutinį sprendimą suteikti paskolą, neįvykdė jiems teisės aktais pavestos pareigos atlikti savarankišką pateiktų duomenų patikrą ar analizę. Visi šie asmenys kartu su administracijos vadovu, atsakovu V. R., žinojo ir suprato, kad atitinkami valdybos sprendimai sudaryti paskolos sutartis su R. Š. ir T. P. yra priimti pažeidžiant ieškovės vidaus teisės aktus, jiems tenkančias fiduciarines pareigas. Atsakovai savo pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai, išduodami blogos finansinės būklės asmenims dideles paskolas, kurių grąžinimas buvo užtikrintas mažos vertės turto įkeitimu, ir tokiais veiksmais padarė ieškovei žalą, kuri lygi T. P. suteiktos ir negrąžintos paskolos su palūkanomis dydžiui, t. y. 227 714,85 Eur.   

8.       Ieškinio reikalavimų II epizodas siejamas su ieškovės ir atsakovo R. M. 2011 m. liepos 14 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria jam buvo suteiktas 115 848 Eur (400 000 Lt) kreditas, bei ieškovės ir atsakovės G. K. 2012 m. sausio 23 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria jai buvo suteiktas 121 640,40 Eur (420 000 Lt) kreditas, ydingumu. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo R. M. paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeitus R. Š. motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikiant neteisingus duomenis apie įkeičiamo turto vertę, nurodant kelis kartus didesnę vertę nei buvo nurodyta registruose. Be to, R. M. organizavo ir paskolos suteikimą G. K., kuriai suteiktos paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant (duomenys neskelbtini) esantį turtą, nurodžius kelis kartus didesnę nei faktiškai buvusi šio turto rinkos vertę. Atsakovei G. K. suteikta paskola faktiškai disponavo atsakovas R. M., kuris ją panaudojo skolai pagal 2011 m. liepos 14 d. paskolos sutartį prieš terminą grąžinti.

9.       Ieškovės teigimu, paskolų komiteto nariai, atsakovai A. B., M. B., R. N. ir jo pirmininkė E. S., kurių pasiūlymas suteikti nurodytas paskolas buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, nesurinko visų reikalingų dokumentų, nepatikrino skolininkų pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo, neįvertino jų finansinės būklės ir pajamų. Valdybos narės, atsakovės Ž. D., A. J., V. G. ir R. S., kurios priimdavo galutinį sprendimą suteikti asmeniui paskolą, neįvykdė joms teisės aktais pavestos pareigos atlikti savarankišką pateiktų duomenų patikrą ir analizę. Šie atsakovai, pasirašę paskolos sutartis, žinojo ir suprato, kad atitinkami valdybos sprendimai sudaryti paskolos sutartis su atsakovais R. M. ir G. K. yra priimti pažeidžiant teisės aktus, fiduciarines pareigas. Atsakovai dėl aplaidaus ir netinkamo savo pareigų vykdymo blogos finansinės būklės asmenims išdavė dideles paskolas ir tokiais veiksmais padarė žalą, kuri lygi negrąžintam kreditui su palūkanoms pagal 2012 m. sausio 23 d. paskolos sutartį, t. y. 188 692,35 Eur. Tokio dydžio žalos atlyginimą ieškovė prašo priteisti tiek iš paskolos gavėjo R. M., tiek ir iš ieškovės buvusių darbuotojų solidariai.

10.       Taip pat ieškovė prašo su atsakove G. K. sudarytą 2012 m. sausio 23 d. paskolos sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, teigdama, kad faktinės aplinkybės, kai gauta paskola buvo panaudota atsakovo R. M. įsipareigojimams pagal jo ir ieškovės sudarytą paskolos sutartį padengti, patvirtina šio sandorio apsimestinumą. Tikroji sandorio šalis – paskolos gavėjas – buvo R. M.. Todėl prašo paskolos sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, nustatant, kad paskolos gavėju (sutarties šalimi) yra ne atsakovė G. K., o atsakovas R. M..

11.       Ieškovės vertinimu, atsakovas R. M. ne tik atliko veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, bet ir ėmėsi veiksmų turtui, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, paslėpti. Po to, kai atsakovo R. M. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam pareikšti įtarimai, jis 2015 m. gegužės 26 d. sudarė dovanojimo sutartį, kuria fiktyviai perleido jam priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savo motinai V. M.. Toks sandoris pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, taip pat atitinka kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nurodytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygas, todėl ieškovė prašo šį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.   

12.       Ieškinio reikalavimų III epizodas grindžiamas ieškovės ir atsakovo J. L. 2011 m. sausio 27 d. sudarytos paskolos sutarties, kuria jam buvo suteiktas 144 810 Eur (500 000 Lt) kreditas, bei ieškovės su G. Ž., po kurio mirties jo teisės perėmė atsakovas L. Ž., 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytos paskolos sutarties, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 142 782,66 Eur (493 000 Lt) kreditas, ydingumu. Kaip teigiama ieškinyje, atsakovo J. L. paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeitus R. Š. motinai priklausiusį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto vertintoja atsakovė UAB ,,Krivita“ pateikė šio turto vertinimo ataskaitą, kurioje buvo nurodyti jai žinomi neteisingi duomenys apie įkeičiamo turto vertę, kuri net 262 kartus viršijo realią jo vertę. Be to, atsakovas J. L. organizavo ir paskolos G. Ž. suteikimą, kuriam suteikta paskola buvo panaudota atsakovo J. L. paskolai prieš terminą grąžinti. Mano, kad abu šie atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, pateikdami neteisingą informaciją ir ne pagal paskirtį panaudodami kreditus.

13.       Paskolų komiteto nariai, atsakovai A. B., A. S. ir jo pirmininkė E. S., kurių pasiūlymas suteikti nurodytas paskolas buvo privalomas paskolos išdavimo etapas, nesurinko visų reikalingų dokumentų, nepatikrino skolininkų pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo, neįvertino skolininko finansinės būklės ir pajamų. Valdybos narės, atsakovės Ž. D., A. J., I. B., V. G. ir M. B., kurios priimdavo galutinį sprendimą suteikti skolininkui paskolą, neįvykdė joms teisės aktais pavestos pareigos atlikti savarankišką pateiktų duomenų patikrą ar analizę. Visi šie atsakovai bei administracijos vadovas V. R., kartu ėjęs ir valdybos pirmininko pareigas, pasirašė paskolos sutartis žinodami ir suprasdami, kad atitinkami valdybos sprendimai sudaryti paskolos sutartis yra priimti pažeidžiant teisės aktus, jiems tenkančias fiduciarines pareigas. Atsakovai išdavė blogos finansinės būklės asmenims dideles paskolas ir tokiais veiksmais padarė ieškovei žalą.

14.       Šiame epizode ieškovė kelia ir turto vertintojos UAB ,,Krivita“ civilinės atsakomybės taikymo klausimą. Pasak ieškovės, atsakovė UAB ,,Krivita“ akivaizdžiai neteisingai įvertino įkeičiamą turtą, neteisingai nustatė jo rinkos vertę. Jeigu vertintoja turtą būtų įvertinusi tinkama verte, paskolų dydis nebūtų didesnis nei tuo metu buvo faktinė įkeičiamo turto vidutinė rinkos vertė arba ieškovė paskolų nebūtų suteikusi. Todėl ieškovė prašo žalą, kuri lygi negrąžintai kredito daliai, palūkanoms ir delspinigiams, priteisti solidariai iš paskolos gavėjų, atsakingų darbuotojų ir turto vertintojos. Kadangi atsakovo L. Ž. paveldėto palikėjo G. Ž. turto vertė sudaro 4 655 Eur, ieškovė prašo iš paveldėtojo priteisti žalą, lygią paveldėto turto vertei, t. y. 4 655 Eur, solidariai su kitai atsakovais, o iš kitų atsakovų solidariai – 331 838,40 Eur (336 493,40 Eur – 4 655 Eur).

15.       Ieškovė taip pat prašo su G. Ž. 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, kadangi tokios faktinės aplinkybės, kai gauta paskola buvo panaudota atsakovo J. L. įsipareigojimams pagal jo ir ieškovės sudarytą paskolos sutartį padengti, patvirtina sandorio apsimestinumą. Tikroji sandorio šalis – paskolos gavėjas – buvo atsakovas J. L.. Todėl prašo, paskolos sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu, nustatyti, kad paskolos gavėjas yra ne atsakovas G. Ž., o atsakovas J. L..     

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

16.       Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu bylos dalį dėl ieškovės BKU ,,Laikinosios sostinės kreditas“ ir atsakovo G. Ž. 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties ir ieškovės su atsakove G. K. 2012 m. vasario 8 d. sudarytos paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniais sandoriais nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei M. B. 11 858 Eur, atsakovei V. G. – 7 261,95 Eur, atsakovui A. S. – 3 630 Eur, atsakovui J. L. – 4 840 Eur, atsakovui R. M. – 8 846,32 Eur, atsakovui V. R. – 3 430 Eur, o atsakovei UAB ,,Krivita“ – 5 687 Eur bylinėjimosi išlaidas; panaikino 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.      

17.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiomis ieškovės su G. Ž. 2011 m. rugsėjo 15 d. sudarytą paskolos sutartį ir ieškovės su atsakove G. K. 2012 m. vasario 8 d. sudarytą paskolos sutartį, teismas nurodė, kad ieškovė 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido turėtas pagal ginčo paskolos sutartis reikalavimo teises trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“. Įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens UAB ,,EDS Invest“ sudarytos sutarties 2.1, 7.5 papunkčiuose išdėstytas susitarimo sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė trečiajam asmeniui yra perleidusi visas savo teises, reikalavimus bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises pagal paskolos sutartis (ginčo paskolas), išskyrus teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą pripažinti paskolos sutartis, sudarytas su G. Ž. ir atsakove G. K., apsimestiniais sandoriais bei jas modifikuoti, paskolos sutartyje nurodytą paskolos gavėją pakeičiant kitu asmeniu, o tai, teismo vertinimu, neatitinka reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų. Tokius reikalavimus galėtų reikšti tik trečiasis asmuo UAB ,,EDS Invest“, kuris nusipirko iš ieškovės visas teises (reikalavimus), kylančias iš ginčo paskolų sutarčių. Pripažinus ieškovei teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, tai kartu reikštų ir pripažinimą, kad tokios teisės neturi trečiasis asmuo, o tai prieštarautų reikalavimo teisių perleidimo sutarties esmei. Be to, net ir patenkinus šiuos reikalavimus ieškovės subjektinės teisės bei pareigos niekaip nepasikeistų, jai neatsirastų jokių materialiųjų teisinių padarinių.

19.       Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad po 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo ieškovė negali būti laikoma suinteresuotu asmeniu, kurio teisės galimai pažeidžiamos 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2012 m. vasario 8 d. paskolos sutartimis, todėl civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 7.5 papunktyje jos šalys susitarė, jog UAB ,,EDS Invest“ nepereina teisė reikšti reikalavimų dėl žalos, susijusios su paskolos sutartimis, atlyginimo, todėl pareikšti reikalavimą dėl žalos, siejamos su šiomis sutartimis, atlyginimo ieškovė gali.

20.       Kita vertus, šioje ginčo dalyje teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams dėl žalos atlyginimo atmesti vien dėl praleisto ieškinio senaties termino.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, pareiškė ieškinį solidariems atsakovams, buvusiems jos vadovams, valdybos ir paskolų komiteto nariams, paskolų gavėjams R. M., J. L. ir L. Ž. (paskolos gavėjo G. Ž. teisių perėmėjui) dėl žalos atlyginimo, kurios atsiradimas kildinamas iš trijų iki bankroto bylos jai iškėlimo išduotų paskolų. Tokiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo konkrečiu atveju yra praleistas ir neatnaujintinas. 

22.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento, teismas nepagrįstais pripažino ieškovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad apie prašomą priteisti žalą ji turėjo ir galėjo sužinoti tik 2020 metais, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas L. Š., nes tik tada buvo atskleista neteisėtų veiksmų schema. Pažymėjo, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. rugpjūčio 8 d. Bankroto administratore buvo paskirta UAB „Verslo konsultantai“, kuriai per nutartyje nustatytą 15 dienų terminą ieškovės valdymo organai privalėjo perduoti bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi bankroto administratorei buvo išaiškinta, kad nutarties dalis dėl bankroto administratorės paskyrimo yra vykdoma skubiai, todėl net ir apskundus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorė turi teisę atlikti administravimo veiksmus.

23.       Teismas pripažino, kad ieškovės dokumentai bankroto administratorei turėjo būti perduoti iki 2013 m. birželio 21 d. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dokumentai bankroto administratorei laiku neperduoti ar kad buvo kokių nors ginčų dėl dokumentų gavimo, todėl, teismo vertinimu, ieškovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie galimai jai padarytą žalą 2013 m. birželio 22 d. ir ieškinį turėjo pareikšti iki 2016 m. birželio 22 d. Ieškiniai teismui dėl žalos atlyginimo pateikti, atitinkamai, 2021 m. liepos 21 d. (dėl I epizodo), 2021 m. rugpjūčio 12 d. (dėl II epizodo) ir 2021 m. spalio 11 d. ( dėl III epizodo), ieškinio senaties terminą praleidus daugiau nei 8 metus.

24.       Savo išvadą, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie atsakovų galimai padarytą žalą jau 2013 m. birželio 22 d., teismas, be kita ko, grindė Lietuvos banko 2011 m. rugsėjo 26 d. ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. inspektavimo ataskaitomis, kuriose, įvertinus ieškovės veiklą, buvo konstatuotas ieškovės netinkamai vykdytos kreditavimo politikos faktas, o taip pat 2012 m. spalio 6 d. pradėto ikiteisminio tyrimo dėl ieškovės išduotų paskolų faktu. Teismo nuomone, kitos nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindą manyti, kad apie galimą žalą ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma gerokai anksčiau, nei 2020 metais. Pirma, įtarimai atsakovams R. M., J. L. ir R. Š., susiję su paskolų gavimu, buvo pareikšti 2014 m. sausio mėnesį, ieškovė 2015 m. sausio 19 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 392 705,74 Eur turtinės žalos atlyginimo, o 2015 m. rugpjūčio 14 d. – patikslintą civilinį ieškinį dėl papildomai nustatytos 6 209 885,46 Eur turtinės žalos atlyginimo. Antra, Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-15-601/2023, kurioje buvo sprendžiamas bankroto administratorės ataskaitos tvirtinimo klausimas, nurodyta, kad ataskaitos 10 psl. pati bankroto administratorė yra nurodžiusi įkeisto turto vertinimo neadekvatumą, nors ir trūkstant tokio jos vertinimo pagrindimo, o tai įrodo, kad jai buvo žinoma apie turto vertinimo ataskaitas ir galimą jų ydingumą. Trečia, ieškovė Kauno apygardos teismui 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė analogišką ieškinį, tik dėl kitos paskolos sutarties, prašydama žalos atlyginimo iš kitų atsakovų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1820-480/2019). Ketvirta, prieš perleisdama reikalavimo teises ieškovė turėjo įvertinti visas nagrinėjamoje byloje ginčo objektu tapusių paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes ir galimybę susigrąžinti išduotas paskolas, nes tik tai įvertinus buvo galima nustatyti reikalavimo teisių pardavimo kainą.

25.       Teismas ieškovės įvardytas ieškinio senaties termino atnaujinimo priežastis pripažino deklaratyviomis ir nepagrįstomis jokiais duomenimis, todėl atsisakė jas pripažinti svarbiomis, be kita ko, atsižvelgęs ir į praleisto ieškinio senaties termino trukmę – daugiau kaip 8 metai. Aplinkybė, kad pagrindine ieškovės kreditore yra valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“, neteikė pagrindo teismui praleistą terminą atnaujinti dėl viešojo intereso buvimo. Kitokios teismo išvados nesuponavo ir tokie ieškovės argumentai, kad bankroto byla buvo netinkamai administruojama ar netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, juolab kad ieškovė nenurodė, kokie konkretūs pirmosios bankroto administratorės veiksmai ir kokie prokuroro veiksmai sukliudė ieškovei laiku pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

26.       Atmesdamas kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovų R. M. ir V. M. 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, teismas pažymėjo, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu, visų pirma būtina nustatyti, kad ieškovė yra atsakovo R. M. kreditorė, turinti galiojančią reikalavimo teisę. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nelieka ir pagrindo laikyti ieškovę atsakovo R. M. kreditore, todėl ir toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

27.       Ieškovė BKU ,,Laikinosios sostinės kreditas“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą – jį atnaujinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.       Nepagrįsta yra teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo dėl paskolos sutarčių pripažinimo tariamais sandoriais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.227 straipsnio 1, 2 dalys) reikalavimą dėl niekinio sandorio negaliojimo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Be to, ir pats teismas turi teisę sandorį pripažinti negaliojančiu. Todėl 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos neturi jokios reikšmės ir neturėjo būti vertinamos.

28.2.       Ieškovė laikytina suinteresuotu asmeniu CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi būtent su ja buvo sudaryti prašomi pripažinti apsimestiniais sandoriai, šis jos reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su kitu reikalavimu – priteisti žalos atlyginimą.

28.3.       Nepagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti sandorius apsimestiniais neturi įtakos ieškovės materialinėms teisėms. Pripažinus paskolos sandorius niekiniais ir apsimestiniais dėl paskolos gavėjo, ieškovė turės teisę reikalauti žalos, patirtos nepagrįstai, pažeidžiant teisės aktus išdavus paskolas, atlyginimo.

28.4.       Ieškovė reikalavimo perleidimo sutartimi nėra perleidusi reikalavimo teisių nei į R. M., nei į J. L., tikrąsias apsimestiniais prašomų pripažinti paskolos sandorių šalis.    

28.5.       Teismas suklydo konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. birželio 21 d. Teismas neįvertino tokios faktinės aplinkybės, kad nutartis, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo tik 2013 m. rugpjūčio 8 d. Todėl ieškovės dokumentai bankroto administratorei negalėjo būti perduoti anksčiau nei 2013 m. rugpjūčio 23 d. Be to, teismas neįvertino ir tokios aplinkybės, kad 2013 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. vasario 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo perduoti visi su paskolų sutarčių sudarymu susiję dokumentai. Su šiais dokumentais ieškovės naujai paskirtai bankroto administratorei galimybė susipažinti buvo suteikta tik 2020 m. rugsėjo 28 d.

28.6.       Tik 2020 m. lapkričio 19 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą L. Š. atžvilgiu iš nutarimo nutraukti bylą ieškovei tapo žinomas tikslus jos teisių pažeidimo mechanizmas, t. y. kuo pasireiškė dalies atsakovų neteisėti veiksmai. Ieškovė ieškinį pareiškė nedelsiant po to, kai sužinojo apie savo teisių pažeidimą.    

28.7.       Konstatavęs, kad ieškovė 2015 m. sausio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (nors ieškovė ir nesutinka, kad tuo metu jai buvo žinoma apie savo teisių pažeidimą), teismas privalėjo taikyti CK 1.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties termino nutraukimo institutą. Todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas 2015 m. sausio 16 d. nutrūko. Vadinasi, dalyje dėl paskolų, išduotų R. Š. ir T. P., ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2022 m. spalio 27 d., kai ieškovė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė patikslintą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-1165/2023, kuriuo ji atsisakė R. Š. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio; dalyje dėl paskolų, išduotų atsakovams R. M. ir G. K. (buvusi pavardė T.) – nuo 2022 m. spalio 10 d., kai buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, išnagrinėjus ieškovės skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo R. M. atžvilgiu; dalyje dėl paskolų, išduotų atsakovui J. L. ir G. Ž. – nuo 2019 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo J. L. atžvilgiu, įsiteisėjimo.    

28.8.       Priešingai nei sprendė teismas, ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad net ir nustačius, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad tokią situaciją lėmė objektyvios priežastys. Todėl egzistuoja pagrindas praleistam terminui atnaujinti. Teismas netinkamai įvertino tiek tai, kad ieškinio senaties terminas yra trumpas (3 metai), tiek ir tai, kad keitėsi ieškovės bankroto administratorės, su paskolos suteikimu susiję dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teismas netinkamai įvertino ir byloje vyraujančio viešojo intereso svarbą.

28.9.       Ieškovė yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius, kad ji aktyviai gynė savo teises nuo pat 2014 m., pateikdama pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir reikalaudama griežčiausios – baudžiamosios atsakomybės. Pareikšdama ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje, ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad jos teisės yra pažeistos. Be to, aplinkybės, kurios trukdė ieškinį pareikšti anksčiau, nepriklausė nuo ieškovės valios.

28.       Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:  

29.1.       Ieškovė, atstovaujama profesionalių bankroto administratorių ir advokatų, nepateikė įrodymų ir aiškiai nenurodė, kada ji sužinojo apie galimą teisių pažeidimą, apeliaciniame skunde ši aplinkybė taip pat nėra nurodyta. Teismas teisingai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apie galimą žalą ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma 2013 m. birželio 22 d.

29.2.       Atsakovui A. S. iki ieškinių pateikimo šioje civilinėje byloje nebuvo reiškiami jokie turtiniai reikalavimai ar finansinės pretenzijos dėl civilinės atsakomybės nei civilinėse, nei baudžiamosiose bylose ar ikiteisminiuose tyrimuose. Atsakovas nebuvo įtariamasis jokioje nusikalstamoje veikoje. Taigi, šio atsakovo atžvilgiu ieškinio senaties terminas nebuvo nutrūkęs, nes ieškinys jo atžvilgiu anksčiau niekada nebuvo pareikštas. Atsakovui A. S. pareiškus ieškinį net 8 metais praleidus ieškinio senaties terminą, teismas jį atmetė pagrįstai.  

29.3.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankroto administratorių pasikeitimas ar atliktas ikiteisminis tyrimas realiai sutrukdė laiku surinkti duomenis ir reikšti ieškinį. Nėra duomenų, kad ieškovė anksčiau negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 

29.4.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė aktyviai gynė savo teises nuo pat 2014 m. Pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikimas nėra pakankamas veiksmas siekiant apginti ieškovės teises, nes įrodymų ir duomenų rinkimas dėl galimų civilinių ieškinių reiškimo turėjo būti vykdomas per visą kredito unijos nemokumo proceso laikotarpį.    

29.5.       Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovo A. S. civilinei atsakomybei kilti viseto, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškinys jo atžvilgiu negali būti patenkintas.

29.       Atsakovė M. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

30.1.       Ieškovė, atstovaujama profesionalių bankroto administratorių ir advokatų, nepateikė įrodymų ir aiškiai nenurodė, kada sužinojo apie galimą teisių pažeidimą, o apeliaciniame skunde ši aplinkybė taip pat nėra nurodyta. Teismas teisingai įvertino visas bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad apie galimą žalą ieškovei turėjo ir galėjo būti žinoma 2013 m. birželio 22 d.    

30.2.       Atsakovei M. B. iki ieškinių pateikimo šioje civilinėje byloje nebuvo reiškiami jokie reikalavimai ar pretenzijos dėl civilinės atsakomybės nei civilinėse, nei baudžiamosiose bylose ar ikiteisminiuose tyrimuose. Atsakovė nebuvo įtariamoji jokioje nusikalstamoje veikoje. Taigi, atsakovės M. B. atžvilgiu ieškinio senaties terminas nebuvo nutrūkęs, nes ieškinys jos atžvilgiu niekada anksčiau nebuvo pareikštas. Atsakovės M. B. atžvilgiu ieškinys pareikštas net 8 metus praleidus ieškinio senaties terminą.

30.3.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankroto administratorių pasikeitimas, prokuroro atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, realiai sutrukdė laiku surinkti duomenis ir reikšti ieškinį. Nėra duomenų, kad ieškovė anksčiau negalėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

30.4.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė aktyviai gynė savo teises nuo pat 2014 m. Pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikimas nėra pakankamas veiksmas, siekiant apginti ieškovės teises, įrodymų ir duomenų rinkimas dėl galimų civilinių ieškinių pareiškimo turėjo būti vykdomas per visą kredito unijos nemokumo proceso laikotarpį.

30.5.       Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovės M. B. civilinei atsakomybei kilti viseto, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškinys jos atžvilgiu negali būti patenkintas.    

30.       Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:    

31.1.       Ieškovė savo reikalavimo teises pagal ginčijamas paskolos sutartis yra perleidusi trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su paskolos sutarčių pripažinimu apsimestinėmis. CK 1.79 straipsnyje numatyta, kad šalis, patvirtinusi sandorį, netenka teisės jį ginčyti. Vienas iš sandorio patvirtinimo būdų, numatytų CK 1.79 straipsnio 2 dalyje, yra pagal tą sandorį įgytų teisių perleidimas kitam asmeniui. Šiuo atveju ieškovė perleido savo teises trečiajam asmeniui UAB „EDS Invest“, taigi sandorį yra patvirtinusi. 

31.2.       Teismas teisingai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pati ieškovė pripažįsta, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo faktiškai visi dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti. Šie dokumentai ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo perduoti 2013 m. gruodžio 29 d. ir 2014 m. vasario 19 d. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo daugiau nei 4 mėnesius susipažinti su dokumentais. Tokio termino turėjo pakakti dokumentų kopijoms pasidaryti ir imtis atitinkamų priemonių, jei buvo manoma, kad ieškovės teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Ieškovė nepateikė ir tokių įrodymų, kad jai nebuvo leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

31.3.       Pagrįsta yra teismo išvada, kad ieškovės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Ieškovė savo poziciją dėl ieškinio senaties atnaujinimo grindžia išimtinai savo subjektyviu susiklosčiusių aplinkybių vertinimu bei interpretavimu savo naudai. Tokie samprotavimai nėra ir negali būti pripažinti svarbiomis priežastimis, kurios leistų atnaujinti net 8 metus praleistą senaties terminą.

31.4.       Ieškovė neįrodė sąlygų atsakovo V. R. civilinei atsakomybei kilti viseto, todėl dar ir dėl šios priežasties ieškinys jo atžvilgiu negali būti patenkintas.

31.       Atsakovė UAB ,,Krivita“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti prie apeliacinio skundo pridėtų naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

32.1.       Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, perleidusi visas teises pagal paskolos sutartis trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“, neturi subjektinės teisės reikšti ieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.   

32.2.       Neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacinio skundo argumentai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartimi nebuvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovą J. L.. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Pati ieškovė neturi reikalavimo teisių į atsakovą J. L., todėl ne tik jų neperleido, bet ir negalėjo perleisti, nes sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms. 

32.3.       Teismo nustatytos aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2068-886/2014 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo L. Ž. taikos sutartis, kurioje, be kita ko, buvo pareikštas reikalavimas dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia (III epizodas), sudaro pagrindą spręsti, kad byla šioje dalyje nutrauktina ir CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.  

32.4.       Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o jos nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti.

32.       Atsakovas J. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:     

33.1.       Ieškovė perleido visas savo teises, reikalavimus bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises pagal paskolos sutartis trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“, pasilikdama tik teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su ginčo paskolomis, įskaitant ir reikalavimo pripažinti 2011 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu.  

33.2.       Ieškovės ir atsakovo G. Ž. 2011 m. rugsėjo 15 d. sudaryta paskolos sutartis nėra akivaizdžiai niekinis sandoris. Nuo pat pradžių sandorio šalių valia ir ketinimai buvo šios paskolos sutarties pagrindu suteikiamo kredito lėšomis padengti atsakovo J. L. skolą pagal jo su ieškove sudarytą 2011 m. sausio 27 d. paskolos sutartį. Todėl teismas nagrinėti tokį ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus galėjo tik esant šalies reikalavimui pripažinti sandorį negaliojančiu.     

33.3.       Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės tuometinė bankroto administratorė ne tik galėjo žinoti apie ginčijamus sandorius, tačiau apie juos ir žinojo. Pati ieškovė patvirtino faktą, kad visi dokumentai, susiję su šioje byloje ginčijamomis paskolos sutartimis, buvo perduoti bankroto administratorei, o šios vėliau perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms.

33.4.       Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo, kokie konkretūs pirmosios bankroto administratorės bei prokuroro veiksmai kliudė ieškovei pateikti teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatytos aplinkybės (nepaneigtas paskolų sutarčių savalaikis perdavimas pirmajai bankroto administratorei, ieškinių pateikimas ikiteisminio tyrimo metu, 2015 m. lapkričio 4 d. analogiško ieškinio pateikimas teismui ir pan.) sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovei nebuvo trukdžių ginti savo teises teisme civilinio proceso tvarka nepažeidžiant įstatyme numatyto 3 metų senaties termino.

33.       Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

34.1.       Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino to, kad ieškovė nėra perleidusi reikalavimo teisių nei į atsakovą R. M., nei į atsakovą J. L.. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į šiuos asmenis, todėl jų perleisti ir negalėjo.

34.2.       Ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių ji negalėjo susipažinti su paskolų bylomis, kokių reikšmingų suteikiant paskolą egzistavusių aplinkybių ji nežinojo, ar teikė prašymus dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aplinkybė, kad ieškovė baudžiamojoje byloje teikė civilinį ieškinį, sudaro pagrindą vertinti, kad jai buvo prieinami visi ginčui aktualūs dokumentai. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti.

34.3.       Pagrįsta yra ir teismo išvada, kad ieškovės nurodytos deklaratyvios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.     

34.       Atsakovai E. S., A. J. ir R. N. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:  

35.1.       Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris nėra niekinis, o yra nuginčytinas sandoris. Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Tai reiškia, kad šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti niekinio sandorio pasekmes. Priešingu atveju, t. y. pritaikius niekinio sandorio pasekmes, turėtų būti taikoma restitucija ir kiekviena sandorio šalis turėtų grąžinti visa tai, ką yra gavusi pagal niekinį sandorį. Ieškovė nesiekė niekinio sandorio pasekmių taikymo, priešingai, perleisdama reikalavimo teises ji patvirtino šiuos sandorius vadovaujantis CK 1.79 straipsnio nuostatomis.

35.2.       Tai, kad ieškovei anksčiau nei 2020 m. rugsėjo mėnesį jau buvo žinoma apie ginčijamas sutartis ir ji jomis disponavo, patvirtina 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties turinys. Šioje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad kartu su ja trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“ perduodamos paskolos sutartys. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad neturėjo galimybės susipažinti su sutartimis.     

35.3.       Pagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovės nurodytos deklaratyvios aplinkybės nėra svarbios ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

35.4.       Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties terminas nutrūko pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu. 

35.       Atsakovas R. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

36.1.       Teismas neturėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2012 m. vasario 8 d. paskolos sutarčių pripažinimo apsimestinėmis, prieš tai nustatęs, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti tokį reikalavimą. Be to, tokio pagrindo nebuvo dar ir dėl to, kad ieškovė savo teises pagal tas paskolos sutartis perleido trečiajam asmeniui, kuris neišreiškė valios, kad bent viena iš šių sutarčių būtų pripažinta negaliojančia kuriuo nors CK įtvirtintu pagrindu.

36.2.       Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turi būti laikoma suinteresuotu asmeniu CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme, t. y. turinti teisę reikšti reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vien tai, kad ieškovė buvo šioje byloje ginčijamų sandorių šalimi jų sudarymo metu, jos suinteresuotumo niekaip nepagrindžia. Ieškovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais bei žalos atlyginimo nėra neatsiejamai susiję, kadangi šie reikalavimai gali būti nagrinėjami ir atskirai. Pripažinus paskolos sutartis apsimestiniais sandoriais, tik pasikeistų viena iš šių sandorių šalių – paskolos gavėjas, kuris paskolą turėtų grąžinti net ne ieškovei, o trečiajam asmeniui.

36.3.       Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo skundžiama tik dalyje dėl bankroto administratoriaus kandidatūros paskyrimo ir tik ši nutarties dalis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus skundžiamą nutarties dalį nepakeistą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, kita 2013 m. gegužės 27 d. nutarties dalis įsiteisėjo po 10 d. nuo jos priėmimo, taigi, atitinkamai per 15 d. nuo tos dalies įsiteisėjimo turėjo būti perduoti dokumentai.   

36.4.       Ieškovė baudžiamojoje byloje niekuomet nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, kurio pagrindas ir dalykas atitiktų šioje byloje nagrinėjamų ieškinių pagrindą ir dalyką, todėl apeliaciniame skunde nurodoma CK 1.130 straipsnio 1 dalies norma šiuo atveju yra visiškai neaktuali ir pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ja vadovautis. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis ir ieškovės nurodoma CK 1.130 straipsnio 5 dalimi, nes nagrinėjamu atveju nėra šioje normoje įtvirtintos sąlygos – baudžiamojoje byloje palikto nenagrinėto civilinio ieškinio.   

36.5.       Teismo išvada, kad ieškovės nurodytos deklaratyvios aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir teikiančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, yra pagrįsta.  

36.       Atsakovė V. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:   

37.1.       Pagrįsta teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti paskolos sutartis apsimestiniais sandoriais ir jas modifikuoti, t. y. paskolos sutartyje nurodytą paskolos gavėją pakeisti kitu asmeniu, galėtų reikšti tik trečiasis asmuo UAB ,,EDS Invest“, kuris nusipirko visas teises (reikalavimus), kylančias iš ginčo paskolų sutarčių. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su paskolos sutarčių galiojimu ir civilinę bylą šioje dalyje pagrįstai nutraukė.   

37.2.       Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad anksčiau kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su prašymu leisti susipažinti su paskolos sutartimis ir kad tokie jos prašymai buvo nepatenkinti.

37.3.       Ieškovės nurodytos priežastys dėl senaties termino atnaujinimo yra nesvarbios. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ne tik kad galėjo žinoti apie ginčijamus sandorius, tačiau apie juos ir žinojo. Duomenų apie tai, kad, iškėlus bankroto bylą, buvusi ieškovės administracijos vadovė bankroto administratorei neperdavė visų bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentų, nėra. Jokių įrodymų apie tai, kad buvo reiškiamos pretenzijos dėl dokumentų neperdavimo ar nesavalaikio perdavimo, taip pat nėra pateikta. Pati ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dokumentai buvo perduoti. Jokių konkrečių duomenų apie neteisėtus administratorės ar prokuroro veiksmus, dėl kurių ieškovė negalėjo laiku pateikti ieškinio dėl žalos atlyginimo, į bylą taip pat nėra pateikta.    

37.       Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

38.1.       Teismas, teisingai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, t. y. kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti ir kad pagrindas praleistam terminui atnaujinti neįrodytas.

38.2.       Teismas, įvertinęs reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygas, iš kurių aiškiai matyti, kad ieškovė pardavė visas savo teises, reikalavimus bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises pagal paskolos sutartis trečiajam asmeniui, pasilikdama tik teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės pareikšti reikalavimų, susijusių su ginčo paskolų sutartimis, ir pagrįstai šią civilinės bylos dalį nutraukė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl naujų įrodymų

38.       Apeliantė BKU ,,Laikinosios sostinės kreditas“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – savo 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą leisti susipažinti ir daryti ikiteisminio tyrimo Nr. 06-101003-11 medžiagos kopijas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakymą į apeliantės prašymą. Nurodė, kad nors šiais įrodymais disponavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų neteikė, kadangi apeliantei nekilo abejonių, jog senaties terminas ieškinio daliai dėl žalos atlyginimo nėra praleistas.

39.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 95–97 punktai). Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).       

41.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, kad prašomais priimti į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymais ji disponavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau jų neteikė, nes manė, kad nėra praleidusi senaties termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Taigi, pati apeliantė patvirtina, kad jokių objektyvių aplinkybių ar kliūčių pateikti šiuos įrodymus į bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo. Vien apeliantės subjektyvus aplinkybių vertinimas negali lemti poreikio taikyti išimtį iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad visi įrodymai yra teikiami į bylą iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ne tada, kai byla jau yra išspręsta. Todėl nauji įrodymai nepriimami.

 

Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo

 

42.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai ir sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 33 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 20 punktas).

43.       CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo taikomas nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 46 punktas).

44.       Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio reikalavimų dalį visiems atsakovams dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai suteikus ginčijamas paskolas, atmetė vien konstatavęs praleistą 3 metų ieškinio senatį, t. y. iš esmės neanalizuodamas ir nevertindamas sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti buvimo. Kvestionuodama tokią pirmosios instancijos teismo poziciją, apeliantė apeliaciniame skunde kelia netinkamai identifikuotos ieškinio senaties skaičiavimo pradžios, ieškinio senaties termino nutraukimo instituto (ne)taikymo, pirmiau jai pareiškus civilinius ieškinius ikiteisminiame tyrime bei baudžiamojoje byloje, taip pat, jos vertinimu, nepagrįsto teismo atsisakymo atnaujinti senatį klausimus.

45.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 22 punktas).

46.       Taigi, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. Be to, ir tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimą pareiškia bankrutavusio juridinio asmens administratorius, taikytina bendroji senaties eigos pradžios nustatymo taisyklė, t. y. kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016). Akivaizdu, kad bankrutavusio subjekto administratorius negali sužinoti apie padarytą žalą anksčiau, negu įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą ir paskirti šiam subjektui bankroto administratorių.

47.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, o konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senatimi, o ieškovas tvirtina, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo ne pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra kitokią išvadą leidžiančių padaryti įrodymų (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

48.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 23 punktas).    

49.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas momentą, kada ji turėjo ir objektyviai galėjo sužinoti apie teisių pažeidimą (žalos atsiradimą), suklydo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai galėjimo ir turėjimo sužinoti apie atsiradusią žalą momentą susiejo su 2013 m. birželio 22 d., įvardijęs šią datą kaip terminą, kuriam suėjus apeliantės valdymo organams atsirado pareiga perduoti unijos dokumentus bankroto administratorei. Kita vertus, stokoja pagrįstumo ir pačios apeliantės teiginiai, kad ieškinio senatis jai turėtų būti skaičiuojama tik nuo 2020 m. lapkričio 19 d., kuomet buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. Š. atžvilgiu.

50.       Kaip matyti iš bylos medžiagoje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančių apeliantės bankroto bylos duomenų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-15-601/2023), 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi (2 t., b. l. 50–52) apeliantei buvo iškelta bankroto byla, jos bankroto administratore paskirta UAB ,,Verslo konsultantai“, o apeliantės valdymo organų nariams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį jie privalo perduoti administratorei unijos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus kitus dokumentus. Dalis bankroto procese dalyvavusių trečiųjų asmenų nesutiko su teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi dėl paskirtos bankroto administratorės UAB ,,Verslo konsultantai“ ir 2013 m. birželio 4 d. dėl šios nutarties dalies pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1981/2013 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

51.       Apeliantė tvirtina, kad teismas, pradėjęs skaičiuoti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nuo 2013 m. birželio 21 d., neįvertino nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo momento – 2013 m. rugpjūčio 8 d., taigi ieškovės dokumentai bankroto administratorei negalėjo būti perduoti anksčiau nei po 15 dienų – 2013 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 6 d.) 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas; juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

52.       Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau– KUĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d.) 10 skirsnio 72–76 straipsniuose yra nustatyti tam tikri kredito unijos bankroto proceso ypatumai, pavyzdžiui, KUĮ 74 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodoma, kad teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau gali atlikti savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą.

53.       Atsižvelgiant į šį specialų teisinį reguliavimą, nuo nutarties iškelti bankroto bylą kredito unijai priėmimo teismo paskirta bankroto administratorė turėjo ir galėjo imtis priemonių tam, kad būtų išreikalauti dokumentai iš valdymo organų. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad aptariamas 15 dienų terminas unijos dokumentams bankroto administratorei perduoti turėjo būti skaičiuojamas tik nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d., nėra pagrįsti. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad šios pareigos (perduoti dokumentus bankroto administratorei) apeliantės buvę valdymo organai laiku neįvykdė, t. y. nėra duomenų apie bankroto administratorės inicijuotus teisminius procesus dėl baudos valdymo organo nariams paskyrimo ar bankroto pripažinimo tyčiniu dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos. Atitinkamai, nėra ir prielaidų padaryti išvadą, kad bankroto administratorei kredito unijos dokumentai laiku neperduoti.

54.       Kita vertus, ir pirmosios instancijos teismo pozicija, siejant apeliantės turėjimą ir galėjimą sužinoti apie jai galimai padarytą žalą, t. y. kad ieškinyje nurodyti asmenys galimai pateikė melagingus duomenis apie savo finansinę būklę ir įkeičiamo turto vertę, o valdymo organų nariai ir darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su skolininkų finansinės būklės, kreditingumo rizikos įvertinimu, su bankroto bylos iškėlimu bei dokumentų perdavimo administratorei pareigos atsiradimu (2013 m. birželio 21 d.), taip pat nėra teisinga.   

55.       Nagrinėjimo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte viena iš bankroto administratoriui nustatytų pareigų buvo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorius gavimo dienos patikrinti jos sandorius, sudarytus per 36 mėnesius. Ir nors šis 6 mėnesių terminas nekeičia ieškinio senaties termino eigos ar jos pradžios skaičiavimo taisyklės, nes šis laikotarpis yra skirtas užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas), tačiau nėra jokios abejonės, kad vien dokumentų gavimas pats savaime negali būti tapatinamas su sužinojimu apie sandorius ir jų ydingumą. Juo labiau kad iš į nagrinėjamą bylą pateiktų atsakovų paskolų bylų (1 t., b. l. 149–289; 4 t., b. l. 2–277; 6 t., b. l. 49–279), apeliantės finansinės skolininko būklės vertinimo tvarkos, kredito teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių, valdybos darbo reglamento, paskolų komiteto darbo reglamento (1 t., b. l. 3–25) kiekio spręstina, kad bankroto administratorei buvo perduoti itin didelės apimties dokumentai, su kuriais jai reikėjo laiko susipažinti.

56.       Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2019 m. sausio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo atžvilgiu (14 t., b. l. 9–23), pati apeliantė, atstovaujama bankroto administratorės, 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su paskolų suteikimu atsakovams J. L., G. Ž. ir trečiajam asmeniui R. Š., galimu jų susitarimu apgauti apeliantę, pateikiant neteisingus duomenis apie savo finansinę būklę, turimo turto vertę. Taigi, nėra jokios abejonės, kad apeliantė vėliausiai 2013 m. spalio 30 d. jau buvo susipažinusi su jai perduotais dokumentais, t. y. tiek su atsakovų paskolų bylomis, tiek ir su paskolų suteikimo tvarka ir ja reguliuojančiais vidaus aktais. Todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad visi su paskolų sutarčių sudarymu susiję unijos dokumentai 2013 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. vasario 19 d. buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o naujai paskirta bankroto administratorė su jais galėjo susipažinti tik 2020 m. rugsėjo 28 d., nelemia ieškinio senaties eigos pradžios skaičiavimo nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. Apeliantės įgalioto atstovo pasikeitimas neturi jokios reikšmės nustatant ieškinio senaties eigos pradžią.

57.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties eiga prasidėjo 2013 m. spalio 30 d., kai kreipdamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo apeliantė patvirtino savo žinojimą apie teisių pažeidimą ir galbūt jai padarytą žalą. Tokiu atveju, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo CK 1.125 straipsnio 8 punkte įtvirtintą terminą pažeistoms teisėms ginti, ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme turėjo būti pareikštas iki 2016 m. spalio 30 d.

58.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad 2015 m. sausio 16 d apeliantei pareiškus ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko. Ieškinio senaties terminą nutraukia tik ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis); nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti, o jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis); jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos (CPK 1.130 straipsnio 5 dalis), ir tokiu atveju, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, atsiranda analogiškos ieškinio senaties termino sustabdymui, numatytam CK 1.129 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 32, 33 punktai). 

59.       Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai apsispręsti, kaip jam ginti savo pažeistas teises, t. y. ar pareikšti ieškinį baudžiamojoje byloje, kai ieškinio senaties termino eiga sustabdoma nuo ieškinio padavimo dienos iki nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos ir paskui eina toliau (CK 1.130 straipsnio 5 dalis), ar pareikšti ieškinį civilinėje byloje, kai ieškinio senaties termino eiga nutrūksta ir iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis).    

60.       Vadinasi, apeliantei visų pirma teko pareiga įrodyti, kad ieškinį, kuriuo grindžiamas ieškinio senaties termino skaičiavimo termino nutraukimas, baudžiamajame procese ji pareiškė įstatymo nustatyta tvarka, t. y. tinkamai institucijai ir tinkamiems civilinės atsakomybės subjektams, be kita ko, nepažeidusi sutrumpinto ieškinio senaties termino, juolab kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės deliktinės atsakomybes taisykles, materialioji baudžiamoji teisė neįtvirtina ir specialaus ieškinio senaties instituto, todėl dėl žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo aktualus CK 1.124–1.135 straipsniuose įtvirtintų teisės normų aiškinimas ir taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 30, 31 punktai). Antra, turėjo įrodyti, kad baudžiamajame procese pareikšto civilinio ieškinio šalys, jo pagrindas ir dalykas iš esmės sutapo su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu. Trečia, nuosprendžiu ieškinys paliktas nenagrinėtas (specialiosios taisyklės, numatytos CK 1.130 straipsnio 5 dalyje, taikymo atveju). 

61.       Tačiau apeliantė į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikusi išsamių duomenų apie ikiteisminiame tyrime ir (ar) baudžiamojoje byloje pateiktus civilinius ieškinius, todėl nėra įmanoma patikrinti, kokia apimtimi ir kada apeliantė siekė realizuoti teisę į teisminę gynybą baudžiamojo proceso tvarka. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti tik tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2015 m. sausio 29 d. nutarimu (13 t., b. l. 99) apeliantė pripažinta civiline ieškove ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-01003-11. Pradinis baudžiamajame procese reikštas civilinis ieškinys į nagrinėjamą bylą nepateiktas, o į bylą pateiktame 2021 m. sausio 4 d. patikslintame civiliniame ieškinyje (19 t., b. l. 17–20) pati apeliantė yra nurodžiusi, kad 2020 m. birželio 18 d., t. y. jau suėjus 3 metų ieškinio senaties terminui, pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo siekia individualizuoti turtinę žalą, jai padarytą suteikiant konkrečias paskolas.  

62.       Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, net ir suklydęs identifikuodamas ieškinio senaties eigos pradžią, visgi padarė teisingą išvadą, kad apeliantė ieškinį pateikė suėjus terminui, per kurį galėjo kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo.

 

Dėl pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti     

 

63.       CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Bylos faktinių aplinkybių analizė ir joje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškinio senatis, kitaip nei įvertino pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju buvo praleista dėl svarbių priežasčių, todėl egzistuoja pagrindas praleistam terminui atnaujinti.    

64.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai formuoja praktiką, kad ieškinio senaties negalima taikyti mechaniškai, nes tai nebūtų suderinama su teismo pagrindine pareiga – vykdyti teisingumą. Todėl sprendžiant tokį klausimą būtina atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, paties ginčo esmę, šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis, taip pat ir į bendruosius teisės principus – protingumą, sąžiningumą bei teisingumą (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, 35 punktas; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 26 punktas).   

65.       CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintas konkrečių aplinkybių sąrašas, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir, jas nustačius, leistų atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Tačiau praleisto termino priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijai yra formuojami teismų praktikoje. Kasacinis teismas pasisako, kad,  nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo aspektu kiekvieną konkrečią situaciją būtina įvertinti individualiai, taikant ne vidutinius, bet individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Pažymima ir tai, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, galėtų būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 27 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019, 50 punktas).    

66.       Apeliantė, veikdama per savo atstoves, t. y. per pradinę bankroto administratorę UAB ,,Verslo konsultantai“ ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirtą naują administratorę MB ,,Penktas šansas“, siekė ginti savo galbūt pažeistas teises, po pusės metų nuo bankroto bylos jai iškėlimo inicijuodama ikiteisminio tyrimo pradėjimą skolininkams, reikšdama civilinius ieškinius, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo (ikiteisminiai tyrimai nutraukti) ar dar nėra išnagrinėti (tebevyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys, t. y. FNTT 2014 m. vasario 14 d. prašymas pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su paskolų išdavimu R. Š., R. M., G. K. (buvusi pavardė T.), J. L., 2014 m. vasario 19 d. bylų perdavimo–priėmimo aktas (28 t., b. l. 9–10) bei 2013 m. gruodžio 19 d. poėmio protokolas (28 t., b. l. 11–13), kuriuo buvo paimti dokumentai, susiję su paskolos suteikimu G. Ž., iš dalies patvirtina ir tokius apeliantės argumentus, kad jai buvo apsunkinta galimybė disponuoti ginčui aktualiais dokumentais, susijusiais su paskolų suteikimo aplinkybėmis, atlikti jų teisinį vertinimą.

67.       Be to, kaip matyti iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos apeliantės bankroto bylos Nr. B2-15-601/2023 medžiagos, šio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi bankroto administratorė UAB ,,Verslo konsultantai“ buvo atstatydinta ir paskirta nauja bankroto administratorė MB ,,Penktas šansas“, kuri ir kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl žalos, padarytos atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimo civilinio proceso tvarka. Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties matyti, kad bankroto administratorės atstatydinimą lėmė bankroto administratorės ir pagrindinės kreditorės valstybės įmonės (toliau – VĮ) ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios patvirtintų reikalavimų suma sudaro 99,00654 proc. visų reikalavimų, nesutarimai dėl administravimui skirtų išlaidų dydžio. Teismas nustatė, kad bankroto byloje nuo 2017 m. birželio mėnesio vyksta ginčai dėl administravimo išlaidų sąmatų, faktiškai patirtų administravimo išlaidų bei atlyginimo administratorei tvirtinimo, todėl nėra užtikrinamas sklandus bankroto procesas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia aplinkybė, kaip bankroto administratorės ir pagrindinės kreditorės nesutarimai ir paskesnis bankroto administratorės atstatydinimas, neabejotinai apsunkino bankroto proceso eigą ir galėjo turėti įtakos tam, kad laiku nebuvo realizuota teisė į teisminę gynybą civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad naujai paskirtai administratorei buvo perduotas itin didelis kiekis kredito unijos dokumentų, kuriuos jai teko iš naujo vertinti ir analizuoti prieš nusprendžiant, kokių teisinių priemonių imtis ginant pačios apeliantės ir jos kreditorių interesus.   

68.       Galiausiai teisėjų kolegija sutinka ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad viešasis interesas bei jo gynimo poreikis taip pat teikia pagrindą spręsti dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, juo labiau kad ieškinio senaties termino atnaujinimas savaime nereiškia ieškinio patenkinimo, o tik sudaro prielaidas įvertinti, ar egzistuoja apeliantės nurodomas jos teisių pažeidimas ir ar jos pasirinktomis teisinėmis gynybos priemonėmis šis pažeidimas gali būti pašalintas.

69.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas, susiklosčius tokiai situacijai, labiausiai atitinka teisingumo principą ir suteikia apeliantei galimybę įrodinėti jos pačios ir jos kreditorių teisių pažeidimą. Tai konstatavus ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir šis terminas atnaujinamas.  

 

Dėl teisės reikšti reikalavimą neturėjimo procesinių padarinių

 

70.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra konstitucinė teisė, expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) išplaukianti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies. CPK 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo paties teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

71.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o būtent suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas).

72.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad apeliantė neturi teisės pareikšti teisme reikalavimų pripažinti apsimestinėmis 2011 m. rugsėjo 15 d. su G. Ž., po kurio mirties jo teise ir pareigas perėmė atsakovas L. Ž., ir 2012 m. vasario 8 d. su atsakove G. K. (buvusi pavardė T.) sudarytas paskolos sutartis, kadangi 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido savo reikalavimo teises pagal šias paskolos sutartis trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“, šią bylos dalį nutraukęs kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Būtent tokią savo poziciją teismas motyvavo tuo, kad apeliantė kreipėsi į teismą su reikalavimu, kuris jai nesukels materialiųjų teisinių padarinių (jos subjektinės teisės ar pareigos niekaip nepasikeistų), taigi, išnagrinėjus tokį ginčą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

73.       Nesutikdama su tokiomis išvadomis apeliantė teigia, kad sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis neturi teisinės reikšmės, nes, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, taip pat tokio sandorio faktą bei jo padarinius teismas privalo konstatuoti ex officio. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

74.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pateikdama ieškinius, kurie vėliau buvo sujungti į vieną bylą, apeliantė 2018 m. vasario 8 d. įvykusio reikalavimo teisių perleidimo fakto neįvardijo (neatskleidė). Tik tuomet, kai atsakovai atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad yra įvykęs teisių perleidimas, apeliantė į bylą pateikė 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi apeliantė su trečiuoju asmeniu UAB ,,EDS Invest“, be kita ko, susitarė ir dėl perleidžiamų reikalavimo teisių apimties.

75.       Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 papunktyje jos šalys sulygo, kad apeliantė (pardavėja) parduoda trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“ (pirkėjai), o trečiasis asmuo perka ir perima už pirkimo kainą visas pardavėjos teises, reikalavimus, nuosavybės teisę ir gaunamą naudą pagal paskolos sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagal paskolų sutartis suteiktų paskolų pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus skolininkų mokėtinus mokesčius bei visas su reikalavimo teisėmis susijusias teises, įskaitant procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose, išskyrus šioje sutartyje aiškiai nurodytus atvejus. Tame pačiame 2.1 papunktyje nurodoma, kad reikalavimo teisės yra parduodamos tokios būklės, kokios jos buvo ekonominės naudos perėjimo dieną. Visi po ekonominės naudos perėjimo dienos gauti mokėjimai ir kita nauda, taip pat iš reikalavimo teisių atsiradusi rizika ir nuostoliai tenka pirkėjai UAB ,,EDS Invest“.

76.       Taigi, aptariamu susitarimu apeliantė įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui visas teises ir pareigas pagal paskolos sutartis, išskyrus pačioje sutartyje aiškiai nurodytas išimtis. Vienintelė išimtis yra numatyta sutarties 7.5 papunktyje, kuriame nurodoma, kad bet kokiu atveju pirkėjai nepereina ir nepereis jokios teisės, sudarančios pagrindą pardavėjai reikšti atsakingiems asmenims reikalavimus dėl šių atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais pardavėjai sukeltos žalos atlyginimo. Vadinasi, pagal 2018 m. vasario 8 d. sutartį trečiasis asmuo perėmė teisę reikalauti iš atsakovų G. Ž. ir G. K. grąžinti skolą, mokėti delspinigius ir kitus iš paskolos sutarčių ir (ar) jų vykdymo galinčius atsirasti mokėjimus, o apeliantė pasiliko sau teisę reikalauti iš atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais jai padarytą žalą, grindžiamą tokių paskolos sutarčių sudarymu.

77.       Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė, remdamasi sandorių negaliojimo institutu, įtvirtintu CK 1.87 straipsnyje, neturi subjektinės reikalavimo teisės ir negali prašyti modifikuoti šių paskolos sutarčių, keldama jų apsimestinumo sutarties šalies dalyje klausimą, nes tuo padariniai būtų sukeliami ne jai, o trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“ (būtų pakeista sutarties šalis, iš kurios būtų galima reikalauti skolos ir susijusių mokėjimų), iš esmės yra teisinga ir pagrįsta. Tokio pobūdžio reikalavimus pareikšti galėtų tik pats trečiasis asmuo. Dar daugiau, patenkinus tokį apeliantės reikalavimą ir pripažinus, kad tikrieji paskolų gavėjai yra ne G. Ž. ir G. K., o kiti asmenys – atsakovai J. L. ir R. M., į kuriuos, kaip tvirtina apeliantė, reikalavimo teisių trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“ ji nėra perleidusi, faktiškai būtų modifikuotas ir apeliantės su trečiuoju asmeniu UAB ,,EDS Invest“ 2018 m. vasario 8 d. sudarytas susitarimas. Kitaip tariant, apeliantė ieškiniu kartu siekia ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų modifikavimo, nepareiškusi byloje dėl to jokio savarankiško materialaus reikalavimo.

78.       Apeliacinio skundo argumentai, kad aptartos 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties nuostatos neturi teisinės reikšmės, kadangi ji, kaip bet kuris kitas suinteresuotas asmuo, turi teisę kvestionuoti niekinius sandorius, nėra suderinami su pamatiniais sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principais. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi trečiajam asmeniui UAB ,,EDS Invest“ perleidusi turėtas reikalavimo teises į paskolos gavėjus G. Ž. ir G. K. pagal su jais, atitinkamai, 2011 m. rugsėjo 15 d. ir 2012 m. vasario 8 d. sudarytas paskolos sutartis, apeliantė prarado teisę teismine tvarka kvestionuoti šių paskolos sutarčių sudarymo aplinkybes bei jų sąlygas, nors, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jos teisinis suinteresuotumas remtis šių paskolos sutarčių sudarymo faktais kitokio pobūdžio ginčuose (dėl žalos atlyginimo) ir neišnyko – tokią teisę apeliantė yra išsaugojusi pagal susitarimą su UAB ,,EDS Invest“.  

79.       Taip pat nėra pagrindo pritarti ir tokiems apeliacinio skundo argumentams, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą turėtų būti nagrinėjamas vienoje byloje su reikalavimu paskolos sutartis pripažinti negaliojančiomis. Sandorių pripažinimas negaliojančiais ir deliktinės atsakomybės taikymas yra savarankiški teisių gynimo būdai. Be to, reikalavimą paskolos sandorius pripažinti negaliojančiais gali pareikšti tik asmuo, kuriam tokia reikalavimo teisė priklauso, o apeliantė, kaip nurodyta pirmiau, tokią teisę yra perleidusi trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo reikalavimui pagrįsti nurodytus įrodomuosius faktus (kad paskolų gavėjai nuslėpė tikrąją savo finansinę padėtį, kad pateikė neteisingus duomenis apie įkeičiamo turto vertę, kad buvę apeliantės valdymo organų nariai ir darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas įvertinti paskolos gavėjų paraiškas, jų mokumą ir t. t.) teismas gali vertinti ir neginčijant paskolos sandorių. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į ieškinio turinį. Prašydama pripažinti 2011 m. rugsėjo 15 d. sandorio tikrąja šalimi atsakovą J. L., o ne ją pasirašiusį G. Ž., dėl šio sandorio žalos atlyginimo solidarų reikalavimą apeliantė reiškia ir, kaip ji pati teigia, netikrai sandorio šaliai, t. y. G. Ž. teisių perėmėjui atsakovui L. Ž.. Būtent taip suformulavusi savo reikalavimus (ieškinio dalyką) apeliantė iš esmės pripažįsta, kad žalos atlyginimo prievolei atsirasti sandorio šalies ginčijimas neturi esminės reikšmės.   

80.       Aiškiai stokoja pagrįstumo taip pat ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas ex officio turėjo konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio (inter alia, neturinčio teisinio suinteresuotumo) ieškovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 37 punktas). Todėl nesant trečiojo asmens UAB ,,EDS Invest“ pareikšto savarankiško reikalavimo teismas neturėjo procesinės pareigos savo paties iniciatyva vertinti paskolos sutarčių teisėtumo ir jų galiojimo.

81.       Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė reikalavimo teisės ginčyti paskolos sandorius turėjimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs iš esmės analogišką išvadą, suklydo dėl bylos procesinės baigties šioje ginčo dalyje, t. y. kad reikalavimo teisės nebuvimas sudaro pagrindą nutraukti bylą. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad tokioje situacijoje ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog yra pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.2 punktas; 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2022, 34 punktas).  

Dėl bylos procesinės baigties

 

82.       CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

83.       Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

84.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kadangi ieškinys žalos atlyginimo dalyje buvo atmestas vien dėl praleistos ieškinio senaties, dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė, nenagrinėjo ginčo esmės, taip pat nevertino ir visų actio Pauliano taikymo sąlygų buvimo, pripažinęs, kad ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės, todėl ginčyti turto dovanojimo sandorio negali.  

85.       Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios priežastys atnaujinti ieškinio senaties terminą ir jį apeliantei atnaujinus, teismui kyla pareiga įvertinti galimybę taikyti atsakovams civilinės atsakomybės institutą, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų priimtas šalims siurprizinis sprendimas bei apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

86.       Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padaręs teisingą išvadą, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo (neturinčio reikalavimo teisės) asmens ir šioje ginčo dalyje bylą nutraukęs, parinko netinkamą šios ginčo dalies užbaigimo procesinę formą (žr. šios nutarties 82 punktą), nors tiek bylos nutraukimo, tiek ir ieškinio atmetimo institutai pagal savo sukeliamas pasekmes yra iš esmės identiški – užkertantys kelią iš naujo reikšti analogišką reikalavimą. Visgi neišklausiusi dėl to šalių pozicijų, be kita ko, atsižvelgusi ir į CPK 313 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo negu yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, teisėjų kolegija ir šios klaidos ištaisyti negali, antraip priimtų šalims siurprizinį sprendimą. Todėl pirmiau jau pripažinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti faktinis bei teisinis pagrindai, ir ši bylą nagrinėjusio teismo klaida, atsižvelgiant į bylos proceso ekonomiškumą, turėtų būti ištaisyta pirmosios instancijos teisme.

87.       Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                     Dalia Kačinskienė        

                                                

             Antanas Rudzinskas

                                                

             Neringa Švedienė