Civilinė byla Nr. 2-1851/2012

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės Ūkio bankas ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Ūkio banko lizingas atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4883-431/2012, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Astonbocas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB Ūkio bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti UAB „Astonbocas“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu sudarė kredito sutartį, kuria bankas suteikė atsakovui 900 000 Lt kreditą. Atsakovui tinkamai nevykdant savo prievolių, bankas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Perdavus ieškovui įkeistą turtą, visa skola bankui nebuvo padengta. Atsakovas ieškovui yra skolingas 50 663,46 Lt. Ieškovas pažymėjo, jog įmonė yra nemoki ir jai tikslinga iškelti bankroto bylą.

UAB Ūkio banko lizingas pateikė prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, bankroto bylos atsakovui UAB „Astonbocas“ iškėlimo bei bankroto administratoriaus skyrimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis yra vienas didžiausių kreditorių, tuo tarpu atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su juo.

Atsakovas UAB „Astonbocas“ atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas nurodė, kad negali būti laikomas nemokiu, nes nėra tenkinama viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, būtinų įmonės nemokumui konstatuoti, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusė į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas ketina atsiskaityti su kreditoriais ir toliau aktyviai vykdyti veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Astonbocas“ bankroto bylą.

Teismas nurodė, kad iš pateiktų finansinių dokumentų matyti, jog įmonė 2012 m. gegužės 31 dienai turto turėjo už 1 921 501 Lt, iš jo ilgalaikio – už 1 076 382 Lt, trumpalaikio – už 845 119 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 842 589 Lt, iš kurių – 842 589 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2012 m. gegužės 31 dienai dirbo nuostolingai ir patyrė tipinės veiklos nuostolių už 15 697 Lt, įprastinės veiklos nuostolių – už 15 703 Lt, nuostoliai prieš apmokestinimą – 15 703 Lt,  tuo tarpu atsakovo grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 15 703 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonė pradelstų įsiskolinimų turėjo 816 756 Lt sumai, o debitoriniai įsiskolinimai sudarė 1 275 654 Lt.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sustabdęs ar nutraukęs savo veiklą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog konstatuoti atsakovo nemokumo būklę nėra pakankamo pagrindo, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taip pat teismas pažymėjo, kad vien tam tikro įsiskolinimo buvimas ar galimas skolos neapmokėjimo faktas negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti. Kitų ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų teismas nenustatė. Taip pat teismui nebuvo pateikta duomenų, kad UAB „Astonbocas“ yra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. ir 2 p.). Šios aplinkybės leido teismui daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų bankroto bylos iškėlimui, todėl atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Ieškovas AB „Ūkio bankas“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Astonbocas“ ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas teismui nepateikė visų finansinės atskaitomybės dokumentų, t. y. nepateikė kapitalo pokyčių ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos bei aiškinamojo rašto taip pat nepateikė informacijos apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą bei kitus įsipareigojimus. Todėl teismas iš pateiktų dokumentų negalėjo įvertinti realios atsakovo finansinės padėties.

2. Atsakovo pateikti debitorių ir kreditorių sąrašai nesutampa su atitinkamomis pateikto balanso eilutėmis. Pateiktame balanse nurodyta, jog per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 842 589 Lt, tuo tarpu pateiktame kreditorių sąraše nurodyta suma yra mažesnė ir siekia 816 756 Lt. Be to, ieškovo reikalavimas nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą.

3. Atsakovo pateiktas debitorių sąrašas yra neteisingas ir juo vadovautis negalima. Atsakovo pateiktame debitorių sąraše yra 10 subjektų, kurių bendra skolos suma atsakovui sudaro                         1 275 654,17 Lt. Tačiau iš įmonių, esančių minėtame sąraše, vienai įmonei bankroto byla yra baigta ir ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o trims įmonėms yra iškeltos bankroto bylos, todėl galimybė atgauti šių įmonių skolas yra labai maža. Atėmus šių įmonių įsiskolinimus atsakovo debitorinės skolos sudarytų tik 649 366 Lt.

4. Atsakovo finansinė padėtis tik blogėja. Iš atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas patiria nuostolius ir negauna jokių pajamų.

5. Atsakovo turtui yra surašyti 18 turto arešto aktų, o išieškojimus iš atsakovo turto vykdo net 10 antstolių.

6. Atsakovas nemoka privalomų mokėti mokesčių ir yra skolingas VSDFV Vilniaus skyriui 46 492 Lt bei Vilniaus apskrities VMI 79 636 Lt ir šios skolos nuolat didėja.

7. Nors atsakovas ir teigia, jog yra pasiruošęs atsiskaityti su kreditoriais, tačiau jau nuo 2010 metų pradžios nesugeba atsiskaityti su kreditoriais. Įmonė veiklos nebevykdo, jokių pajamų negauna ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

8. Atsakovo nekilnojamasis turtas yra pardavinėjamas varžytynėse už trečiųjų asmenų prievoles, kurie yra susiję su atsakovo vadovu, todėl yra būtina patikrinti sudarytus sandorius, o tai galima būtų padaryti tik iškėlus įmonei bankroto bylą.

9. Skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta dėl trečiojo asmens pareiškime išdėstytų motyvų, o tai yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Ūkio banko lizingas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovui UAB ‚Atonbocas“ bankroto bylą ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl trečiojo asmens prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytų motyvų ir atsakovo kreditorinių įsipareigojimų UAB Ūkio banko lizingui.

2. Vertindamas atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams, teismas neįtraukė trečiojo asmens turimo 1 667 098,41 Lt dydžio reikalavimo, kuris kyla iš laidavimo sutarčių ir kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi skolininko „SVM Metal“ bankroto byloje, į bendrą atsakovo skolinių įsipareigojimų sumą. Atsakovo teismui pateiktame kreditorių sąraše trečiojo asmens reikalavimo taip pat nėra.

3.   Atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro ne atsakovo nurodomus 816 756 Lt, bet                   2 483 854,41 Lt. Tuo tarpu esant tokiai atsakovo įsipareigojimų kreditoriams sumai, jie sudaro daugiau nei pusę į balansą įrašyto atsakovo turto (1 921 501 Lt).

Atsakovas UAB „Astonbocas“ atsiliepimais į atskiruosius skundus su atskiraisiais skundais nesutiko, prašė juos kaip nepagrįstus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įtraukto turto vertės. Atsakovo 2010 m. lapkričio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas nuo 100 000 Lt iki 938 000 Lt. Padidinus įmonės įstatinį kapitalą atitinkamai padidėjo ir įmonės nuosavas kapitalas. Apeliantų nurodomi įmonės balanso duomenys nesutampa todėl, kad į jį nebuvo įtraukti smulkūs kreditoriai, kurių sąrašas yra pridedamas. Atsakovas pateikė visus reikiamus pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Apelianto AB Ūkio bankas reikalavimas nėra įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą, kadangi įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu ir daugiau jokių skolų jam neturi. Ieškovo reiškiamų reikalavimų atsakovas nepripažįsta. Atsakovas neturi duomenų, jog apeliantų nurodytos atsakovo debitorių įmonės yra likviduotos, tai, kad nurodytoms įmonėms yra iškeltos bankroto bylos, todėl nėra teisėto pagrindo mažinti debitorinius įsiskolinimus, o atsakovo byloje pateiktas debitorių sąrašas yra tikslus. Atsakovas pažymėjo, jog areštavus jo gamybines ir administracines patalpas jis neteko pajamų, o jo veikla sutriko, taip pat sutriko ir atsiskaitymas su kreditoriais. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla, kurioje atsakovas yra trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus ir kurioje bus išspręsti klausimai, susiję su UAB Ūkio banko lizingas reikalavimu atsakovui. Atsakovas yra moki įmonė, jos patiriami finansiniai sunkumai neturėtų būti vertinami kaip nuolatiniai, įmonė deda pastangas, kad būtų atkurtas visiškas mokumas, ji galėtų atsiskaityti su kreditoriais bei toliau sėkmingai vykdyti ūkinę – komercinę veiklą.

Ieškovas UAB Ūkio bankas atsiliepimu į trečiojo asmens UAB Ūkio banko lizingas atskirąjį skundą su atskiruoju skundu sutiko ir prašė jį patenkinti jame nurodytais motyvais.

Tretysis asmuo UAB Ūkio banko lizingas atsiliepimu į ieškovo UAB Ūkio bankas atskirąjį skundą su atskiruoju skundu sutiko ir prašė jį  patenkinti jame nurodytais motyvais.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsisakymo iškelti UAB „Astonbocas“ bankroto bylą.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Astonbocas“ tuo pagrindu, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, t. y. teismas nenustatė įmonės nemokumo fakto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Tačiau, pradedant bankroto procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Andovos paslaugos“, bylos Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB „Sinekūra“, bylos Nr. 2-1031/2008).

Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

Įmonių bankroto įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio įmonės 2012 m. gegužės 31 d. balanso matyti, kad įmonė 2012 m. gegužės 31 dienai turto turėjo už 1 921 501 Lt, iš jo ilgalaikis turtas sudarė                1 076 382 Lt, o trumpalaikis – 845 119 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 842 589 Lt, iš kurių – 842 589 Lt per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Iš įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2012 m. gegužės 31 dienai dirbo nuostolingai ir patyrė tipinės veiklos nuostolių už 15 697 Lt, įprastinės veiklos nuostolių – už 15 703 Lt, nuostoliai prieš apmokestinimą – 15 703 Lt,  tuo tarpu atsakovo grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 15 703 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad įmonė pradelstų įsiskolinimų turėjo 816 756 Lt sumai, o debitoriniai įsiskolinimai sudarė 1 275 654 Lt. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Astonbocas“ apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė ne 816 756 Lt, bet 842 589 Lt (b. l. 173). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jei būtų remiamasi vien atsakovo pateikto 2012 m. gegužės 31 d. balanso bei pelno (nuostolių) ir kitų finansinių dokumentų duomenimis, tai būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo būsena iš tiesų neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų, kadangi įmonės turtas iš viso siekė 1 921 501 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai sudarė 842 589 Lt.

Atskirieji skundai iš esmės grindžiami argumentais, kad atsakovo pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose gautino turto vertės, o taip pat pradelstų įsipareigojimų dydžiai neatitinka tikrovės, todėl teismas nepagrįstai tik jais vadovavosi ir nepagrįstai konstatavo atsakovą esant mokia įmone. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nepasisakė dėl trečiojo asmens UAB Ūkio banko lizingas turimo reikalavimo atsakovui. Su tokiais apeliantų atskirųjų skundų argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB Ūkio banko lizingas pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo į bankroto bylą, bankroto bylos atsakovui UAB „Astonbocas“ iškėlimo bei bankroto administratoriaus skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi UAB Ūkio banko lizingas įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo apskritai neatsižvelgė į trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus tiek dėl reikalavimo teisės į atsakovą, tiek dėl bankroto bylos iškėlimo esamų pagrindų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1399-585/2010 buvo patvirtintas 1 667 098,41 Lt UAB Ūkio banko lizingas finansinis reikalavimas BUAB „SVM Metal“, kylantis iš sudarytų lizingo sutarčių, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas UAB „Astonbocas“ (b. l. 42 – 43). Nors atsakovas UAB „Astonbocas“ ir pateikė UAB Ūkio banko lizingas raštą dėl laidavimo sutarčių nutraukimo, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-834-530/2011 laidavimo sutarties vienašališkas nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu (b. l. 39 – 41). Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš į bylą pateiktų 2007 m. liepos 31 d. ir 2007 m. lapkričio 22 d. laidavimo sutarčių matyti, kad atsakovas UAB „Astonbocas“ 4.1 punktais įsipareigojo lizingo gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį, atsakyti lizingo įmonei kartu su lizingo gavėju solidariai (b. l. 46, 49). Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai atskirajame skunde teigia apeliantas UAB Ūkio banko lizingas trečiojo asmens pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „SVM Metal“ bankroto byloje neatima iš trečiojo asmens teisės pareikšti reikalavimą ir laiduotojui (CK 6.14 str. 3 d., 6.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, nurodytų svarbių bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimui aplinkybių bei bendrų atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio, tačiau to nepadarė.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą nepagrįstumą ir priimtos nutarties neteisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl neteisingai išsprendė bylą ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 185 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti atsakovo veiklą, turimo turto vertę, jo likvidumą, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, surinkti duomenis apie įsipareigojimų biudžetams vykdymą, ištirti ir įvertinti šalių argumentus dėl gautino finansinio turto, dėl skolų darbuotojams bei išanalizuoti kitas aplinkybes, svarbias tinkamai nustatyti įmonės mokumą ir teisingai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                                                                                    Algirdas Gailiūnas

                  Konstantinas Gurinas

    Kazys Kailiūnas