Civilinė byla Nr. 2-8132-476/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00575-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.; 3.3.1.3
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 15 d.
Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,
sekretoriaujant Linai Indilienei,
dalyvaujant ieškovei L. D., ieškovės atstovei advokatei Lionei Užubalienei,
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. B., institucija, teikianti išvadą byloje (toliau – Institucija), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė L. D. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su motina jos gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarką su tėvu A. B., priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 250,00 Eur.
Ieškovė L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu sūnus gyvena su ja. Mano, jog gyvendamas su ja sūnus bus tinkamai prižiūrėtas ir auklėjamas, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Ji atsakovui netrukdys bendrauti su vaiku. Vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia visas savo gaunamas pajamas. Atsižvelgdama, kad atsakovas turi daugiau išlaikytinių ir realiai negalės mokėti prašomo priteisti 250,00 eurų išlaikymo, ji prašomą priteisti sumą mažina iki 100,00 eurų. Ši pinigų suma iš tėvo užtikrintų patenkinti minimalius vaiko poreikius. Jos pajamos apie 180 Eur. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, jai nežinoma atsakovo darbovietė.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo ieškinys su priedais įteiktas asmeniškai (CPK 123 straipsnis 1 dalis). Apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rima Bardauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas, atsižvelgdama į tai, kad nėra ginčo tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šeimai yra teikiama socialinė pagalba, mažametį vaiką ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. D. nepažeistų vaiko interesų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. D. ir atsakovo A. B. vaikas (b. l. 6). A. B. metu gyvena kartu su mama (ieškove), jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 8). Ieškovei Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo iš socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2018-04-26 sprendimu skirta socialinė pašalpa po 122 Eur nuo 2018-04-01 iki 2018-07-01 (b. l. 7). Sodros duomenimis atsakovas A. B. niekur nedirba (b. l. 17).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo
Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Ieškovė prašė teismo, nustatyti sūnaus A. B. gyvenamąją vietą kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo A. B. bendravimo su sūnumi tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį motinos (ieškovės L. D.) namuose. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyveno ir šiuo metu gyvena su savo motina (ieškove). Šalimis 2018 metų balandžio mėnesį nutraukus santykius atsakovas sūnumi nesidomi, su juo nebendrauja. A. B. per šį laikotarpį pas sūnų buvo atvykęs susitikti tik du kartus, be to, būdamas neblaivus (b. l. 14-15). Per šį laikotarpį ieškovės (motinos) ir vaiko A. B. ryšys yra stipresnis nei su tėvu A. B.. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovė L. D. gyvena su sūnumi A. B. (duomenys neskelbtini) V. Č. nuosavybes teise priklausančiame name be patogumų. Būste buitis skurdi, tačiau yra būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys, namuose švaru ir tvarkinga, vaiko drabužėliai tvarkingi, vaikas turi žaislų, lavinamųjų priemonių. Vaikas miega atskiroje lovytėje. Vaikui yra sudarytos patenkinamos sąlygos sveikai augti, vystytis ir lavintis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra gavęs informacijos, kad L. D. nesirūpintų sūnumi A. B. (b. l. 14-15). Taigi, akivaizdu, kad ieškovė L. D. yra sudariusi normalias sąlygas sūnui augti ir vystytis. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, bei į tai, kad tėvas A. B. sūnumi nesidomi, jo nelanko, neteikia jam materialinio išlaikymo teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina (ieškove) atitiktų vaiko interesus.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.
Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje elgiasi pasyviai, nuomonės dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi neišreiškė. Ieškovės teigimu atsakovas su sūnumi nebendrauja, juo nesirūpina. Taigi teismo nuomone, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra pagrįstas, atitinkantis vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, atsakovo A. B. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko interesus atitinkančią bei vaiko tėvo teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį motinos L. D. namuose.
Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiki tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Byloje nėra duomenų apie atsakovo A. B. darbovietę ir jo gaunamas pajamas, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jam būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra, ir tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. B. amžių, į tai, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisus po 100,00 Eur atitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 250,00 Eur išlaikymo kas mėnesį nepilnamečiam vaikui suma mažintina iki 100,00 Eur. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti motinai L. D..
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei L. D. 2018-05-14 sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4-5). Duomenų, kad atsakovas A. B. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 236,00 Eur (išlaikymas (100x12mėn.x3proc.=36,00 Eur, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas 100,00 Eur, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas 100,00 Eur). Atsižvelgiant į CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 236,00 Eur žyminis mokestis bei 11,90 Eur pašto išlaidų.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2018-09-24 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-5587 (b. l. 31) sudaro 286,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 286,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis). Byloje susidarė 11,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo. (CPK 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: atsakovas A. B. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį motinos L. D. namuose.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2018-04-01) ir tęsti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,00 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 11,90 Eur (vienuolika eurų 90 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 286,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irena Narbutienė