Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-09-06][nuasmeninta nutartis byloje][2-1155-464-2018].docx
Bylos nr.: 2-1155-464/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas" 110069451 atsakovas
"Investuotojų asociacija" 302351517 ieškovo atstovas
BAB bankas Snoras 112025973 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Grupės ieškinio trūkumų šalinimas
Grupės ieškinio priėmimas
Grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumai
Bylos dėl banko indėlio

Civilinė byla Nr. 2-1155-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02505-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.13.3.; 3.4.1.13.7.4.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų grupės, atstovaujamos Investuotojų asociacijos ir advokato, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2030-614/2018 pagal ieškovų grupės, atstovaujamos Investuotojų asociacijos ir advokato, ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl draudžiamojo įvykio pripažinimo bei draudimo išmokų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras,

                           

n u s t a t ė :             

 

  1. Ginčo esmė

 

        1. Ieškovų grupė, atstovaujama Investuotojų asociacijos ir advokato D. V., 2016-11-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovų, nurodytų pateiktoje lentelėje, įsigytų BAB banko Snoras obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudimo draudžiamasis įvykis ir priteisti jiems draudimo išmokas, kurios būtų lygios jų už įsigytas obligacijas sumokėtoms pinigų sumoms, nurodytoms ieškovų grupės narių sąraše, kurios būtų ne didesnės nei 20 000 Eur. Nurodė, kad visi grupės ieškovai laikotarpiu iki 2011-11-16 sudarė obligacijų pasirašymo sutartis, tačiau bankas šių obligacijų neišpirko dėl jam iškeltos bankroto bylos. Teigia, kad tiek Lietuvos bankas, teik trečiojo asmens bankroto administratorius pripažino, jog bako turtas buvo išgrobstytas, neteisėtai pasisavintas, t. y. atlikti veiksmai, kurie patenka į Direktyvos draudiminę apsaugą.     
        2. Vilniaus apygardos teismas 2017-02-07 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – atsakovui, iš kurio prašoma priteisti ginčo sumas, nurodyti. Patikslinę savo reikalavimą ieškovai nurodė, kad reikalavimas reiškiamas abiems atsakovams solidariai. Teismas 2017-03-21 nutartimi grupės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė įvertinęs tai, kad ieškovai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo, t. y. nenurodė faktinių bei teisinių aplinkybių, kurių pagrindu draudimo išmoka turėtų būti priteisiama solidariai iš atsakovės BAB banko Snoras. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-06-15 nutartimi teismo nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo nustatyti trūkumai, susiję su faktiniu ieškinio pagrindu.  
        3. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2017-06-30 nutartimi nustatė naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškinio dalykas bei pagrindas nėra aiškiai suformuluoti – nėra aišku, iš kurio atsakovo reikalaujama priteisti ieškinyje nurodytas sumas; kokiu pagrindu reikalavimas reiškiamas solidariam atsakovui BAB bankui Snoras; nesumokėtas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis.  
        4. Ieškovai 2017-08-01 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame atsakove nurodė tik VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o BAB bankas Snoras įvardijo trečiuoju asmeniu, taip pat pateikė įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei suformulavo atitinkamus reikalavimus: 1) pripažinti, kad ieškovų įsigytų trečiojo asmens BAB banko Snoras obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudimo draudiminis įvykis; 2) priteisti įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kurios būtų lygios jų už įsigytas trečiojo asmens obligacijas sumokėtoms pinigų sumoms, kurios nurodytos ieškovų grupės narių sąraše, kurios būtų ne didesnės nei 20 000 Eur.
        5. Teismas, vadovaudamasis CPK 4417 straipsnio 2 dalimi, patikslintą ieškinį išsiuntė bylos šalims ir nustatė terminą nuomonei dėl ieškinio pareikšti. 

                                         

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-23 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems šioje nutartyje, pašalinti.  
  2. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovų 2016-07-07 išsiųstas pranešimas–pretenzija neatitinka jos turiniui keliamų reikalavimų ir todėl nebuvo laikomasi privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme procedūros. Teismas pažymėjo, kad nors pretenzijoje nėra suformuluotas įspėjimas, jog jei reikalavimai nebus įvykdyti per pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir pareikšti grupės ieškinį, joje esanti nuoroda į CPK 4412 straipsnį yra pakankama.
  3. Tačiau teismas sutiko su atsakove, kad ieškinyje bei jo prieduose nėra tinkamai atskleista informacija, iš ko kildinamas kiekvieno ieškovo reikalavimas, todėl nėra galimybės identifikuoti jų santykio su trečiuoju asmeniu BAB banku Snoras (CPK 135 str., 4413 str. 3 d. 5 p., 4 d. 4 p.). 
  4. Tokią išvadą teismas padarę įvertinęs tai, kad ieškinyje nėra individualizuotos ieškovų sandorių sudarymo aplinkybės, nenurodytos konkrečios sutartys, neįvardintos ieškovų sumokėtos sumos, obligacijų išpirkimo data, kitos individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų vertinimui reikšmingos aplinkybės. Ieškinio priede – lentelėje pateikta informacija – dabartinis savininkas (asmens kodas, pavardė, vardas, adresas) ir turtinis reikalavimas (iki 22 000 Eur) nėra pakankama, kadangi neatskleistas kiekvieno grupės nario turtinio reikalavimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad ieškovai turi pateikti aiškią nuorodą į konkrečią sutartį, sutarties datą, numerį, sutarties šalis, įgytą vertybinių popierių kiekį, sumą, už kurią jas įsigijo, obligacijų išpirkimo datą, kitą reikšmingą informaciją. Be to, pagal trečiojo asmens pateiktą informaciją, ieškovų nurodytos sumos yra klaidingos – netinkamai perskaičiuotos iš litų į eurus, neatitinka sutartyse nurodytų sumų.

 

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

             

  1. Ieškovų grupė, atstovaujama grupės atstovės Investuotojų asociacijos ir advokato, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-04-24 nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:  
    1. Ieškinio dalykas ir pagrindas buvo formuojami tokiu būdu, kad nebūtų poreikio tirti individualių aplinkybių, susijusių tiek su kiekvieno iš grupės nario asmeninėmis savybėmis, tiek ir su individualiomis ginčo obligacijų įsigijimo aplinkybėmis. Pirmasis grupės atstovo pareikštas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes buvo nustatyta, kad pagal toje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. nuginčyti obligacijų pasirašymo sutartis ir priteisti indėlio draudimo išmoką, tokia byla negali būti nagrinėjama pagal grupės ieškinio taisykles, kadangi kiekvieno iš grupės narių atžvilgiu egzistuoja individualios aplinkybės, kurios gali būti išnagrinėtos tik individualioje byloje.  
    2. Jokios individualios aplinkybės, susijusios su obligacijų turėtojais, neturi reikšmės. Šioje byloje nustatytina tik tai, ar obligacijų turėtojams priklauso įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka. Jei priklauso, vadinasi, ji priklauso visiems grupės obligacijų turėtojams, o jei ne, nepriklauso nė vienam iš jų.  
    3. Teismas, nustatydamas trūkumus, pažeidė CPK 7 straipsnyje įtvirtintus ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Iš labai paprastos bylos, kuri gali būti išnagrinėta per vieną teismo posėdį, skundžiama nutartimi siekiama bylą padaryti į labai sudėtingą. 
    4. Nėra aišku, kokį ryšį prašomos nurodyti aplinkybės turi su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku ir kodėl, nesant šių aplinkybių, byla negali būti išnagrinėta iš esmės.  
    5. Aplinkybės, kurios buvo nurodytos kaip ieškinio trūkumai, yra pateiktos į bylą. Pirminio ieškinio priede Nr. 4 pateiktas ieškovų sąrašas, kuriame, abėcėlės tvarka nurodytas kiekvieno jų vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir turtinio reikalavimo suma. Kaip ieškinio priedas Nr. 5 į bylą buvo pateiktos kiekvieno iš ieškovų grupės narių sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys.   
    6. Tai, kad teismas kelis kartus nepagrįstai bandė atsisakyti priimti ieškinį, nustatė vis naujus, iki tol nebuvusius trūkumus, itin ilgai besitęsiantis procesas vertintinas kaip grupės narių teisės į teisminę gynybą pažeidimas, o taip pat kaip teismo bandymas išvengti tokio ginčo nagrinėjimo.    

 

  1. Atsakovė VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime prašo ieškovų grupės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:     
    1. Viena iš esminių aplinkybių, kurią būtina nustatyti sprendžiant draudimo išmokos priteisimo klausimą, ar kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu jų obligacijos buvo ar nebuvo perleistos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką byloje Nr. 3K-7-602/2015, jei ieškovų obligacijos yra neperleistos, ir yra galimybė pastarąsias finansines priemones grąžinti, Investuotojų direktyvos numatyta apsauga (net nesigilinant į kitas aplinkybes) nebūtų taikoma, o išmoka negalėtų būti priteisiama.
    2. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų apie tai, ar visų obligacijos yra / nėra perleistos. Nesant informacijos apie vieną esminių aplinkybių, kurią privalėtų nustatyti teismas, negalima pripažinti, jog tarp ieškovų reiškiamų reikalavimų egzistuoja fakto bendrumo kriterijus.   
    3. Ieškovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad bankas savo obligacijų neišpirko dėl vadovų bei akcininkų neteisėtų veiksmų. Baudžiamosios bylos, kuriose yra nagrinėjamas banko vadovų ir akcininkų atsakomybės klausimas, yra neužbaigtos, kaltinamieji nuosprendžiai nepriimti. Todėl toks reikalavimas nėra paremtas jokiu teisiniu pagrindu.  
    4. Kol kompetentinga institucija nėra nustačiusi, kad banko vadovai bei akcininkai atliko nusikalstamas veikas, net teoriškai negali egzistuoti ieškovų pažeista teisė. Šiuo atveju teise į teisminę gynybą siejama ne su faktinių aplinkybių įvykimu, bet su ieškovų tam tikromis prielaidomis dėl galimų nusikalstamų veikų, todėl ieškovai neturi teisės reikšti tokį ieškinį.

             

Teisėja

 

k o n s t a t u o j a :

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškiniui, kuris pareikštas grupės ieškovų, trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovai, kurie laikotarpiu iki 2011-11-16 įsigijo trečiojo asmens BAB banko Snoras obligacijas, kurių bankas neišpirko dėl to, jog jo veikla buvo sustabdyta ir jam iškelta bankroto byla, susijungė į grupę, kuri pareiškė grupės ieškinį.
  2. Taigi ieškovai savo teises nusprendė ginti pasinaudodami itin nauju civilinės teisės institutu – grupės ieškiniu. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 885 Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo patvirtintos grupės ieškinio koncepcijos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2611 straipsniu bei XXIV1 skyriumi įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad grupės ieškinio institutas buvo sukurtas bei reglamentuotas tam, jog palengvintų tam tikros, pakankamai didelės asmenų grupės, kurią jungia teisės ir fakto požiūriu vienarūšiai reikalavimai, kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tapatų teisinį pagrindą, bylinėjimąsi teisme. Tikrinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą toliau bus vadovaujamasi būtent CPK IV dalies XXIV1 skyriuje įtvirtintomis specialiomis grupės ieškinio institutui taikytinomis taisyklėmis, o klausimams, kurie šiam skyriuje nesureglamentuoti, bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės (CPK 4411 str. 1 d.).
  3. Grupės ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos įtvirtintos CPK 4413 straipsnyje, pagal kurį teismas prieš imdamasis nagrinėti tokį ieškinį, pirmiausia turi nustatyti, ar grupės ieškinys atitinka tiek bendrąsias, tiek specialiąsias grupės ieškinio pareiškimo sąlygas, ar egzistuoja jos narius vienijantys bendrumo požymiai.  
  4. Pagal minėtą teisinį reguliavimą ieškinys laikomas atitinkančiu bendrąsias sąlygas, jei: 1) visų narių reikalavimai grindžiami tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pačiu gynybos būdu siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymo saugomus interesus (CPK 4413 str. 1 d. 1p.); 2) grupės ieškinys yra efektyvesnis pažeistų teisių gynybos būdas negu atskiri individualūs ieškiniai (1 d. 2 p.); 3) laikytasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (1 d. 3 p.); 4) grupė turi atstovą (1 d. 4 p.). Ieškinys atitinka specialiąsias sąlygas, jei: 1) reikalavimas pareikštas ne mažiau kaip 20 fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškusių valią būti grupės nariais ir pareikšti atitinkamą ieškinį (2 d. 1 p.); 2) grupė turi advokatą (2 d. 2 p.).  
  5. Be to, toks ieškinys turi atitikti ne tik paminėtus bendruosius bei specialiuosius reikalavimus, bet ir CPK 4413 straipsnio 3 dalyje numatytus konkrečius grupės ieškinio turinio reikalavimus, t. y.: grupės ieškinyje turi būti suformuluotas prašymas ieškinį nagrinėti būtent pagal grupės ieškinio proceso taisykles ir argumentai, kodėl šių reikalavimų nagrinėjimas kartu yra efektyvesnis ir tikslingesnis nei jų nagrinėjimas atskirai (3 d. 1, 2 p.); apibūdinta asmenų grupė, nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra tapačios visiems grupės nariams (3 d. 3, 4 p.); paminėti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai, jeigu tokius reiškia atskiri grupės nariai, ir aplinkybės, kurios yra svarbios vertinant tokius reikalavimus (3 d. 5 p.); nurodyti duomenys, kurie pagrįstų grupės atstovo tinkamumą bei tai, ar buvo laikytasi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (3 d. 6, 7 p.); be to, toks ieškinys turi būti pasirašytas tiek grupės atstovo, tiek advokato (3 d. 8 p.).  
  6. Įstatymo leidėjas taip pat nustatė ir imperatyvų sąrašą priedų, kurie turi būti pateikiami kartu su grupės ieškiniu – grupės narių sąrašas (4 d. 1 p.); teisinių paslaugų teikimo sutartis arba tokios sutarties išrašas (4 d. 2 p.); pranešimas dėl grupės narių papildymo (4 d. 3 p.); įrodymai, pagrindžiantys individualaus turtinio pobūdžio reikalavimus (4 d. 4 p.); įrodymai, patvirtinantys, kad buvo laikytasi išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (4 d. 5 p.).  
  7. Taigi, tiek šalys turi pareigą pateikti grupinį ieškinį atitinkantį minėtus jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, tiek teismas, spręsdamas jo priėmimo klausimą, turi užtikrinti tinkamą šių normų įgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs minėta pareigą, nustatė, kad grupės ieškovų ieškinys neatitinka CPK 4413 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyto konkretaus tokiam ieškiniui keliamo reikalavimo bei nepateikti šio straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyti įrodymai. Ieškovai savo nesutikimą su tokia teismo išvada grindžia iš esmės tokiomis aplinkybėmis, kad teismo reikalaujami duomenys yra pertekliniai, kadangi jie yra byloje. Be to, jų įsitikinimu, individualios sutarčių sudarymo aplinkybėms nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų sutikti su tokia jų pozicija.      
  8. Kaip minėta, vienas iš pagrindinių grupės ieškinio reikalavimų yra grupės narių vienodas teisinis gynybos būdas, kuriuo siekiama apginti pažeistas grupės asmenų teises. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio rezoliucinės dalies, joje suformuoti du savarankiški materialieji reikalavimai. Pirmasis reikalavimas yra dėl pripažinimo, t. y.  ieškovai siekia teisiškai reikšmingo fakto, kad jų įsigytų trečiojo asmens obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudimo draudiminis įvykis, nustatymo, o antrasis reikalavimas suformuluotas kaip reikalavimas dėl priteisimo, prašant priteisti ieškovams iš atsakovės įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas, kurios būtų lygios jų už įsigytas obligacijas sumokėtoms sumoms, kurios nurodytos ieškovų grupės narių sąraše, ir kurios būtų ne didesnės, nei 22 000 Eur.
  9. Vadinasi, su atskirojo skundu teiginiais, kad siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą nėra būtina tirti ir aiškintis aplinkybių, susijusių su kiekvieno iš grupės narių sudarytomis obligacijų pasirašymo sutartimis, būtų galima sutikti tik tuo atveju, jeigu ieškovai reikštų tik pirmąjį materialųjį reikalavimą (t. y. reikalavimą dėl pripažinimo). Vadovaujantis patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei suformuluotais reikalavimais teismo užduotis tokiu atveju būtų tik nustatyti, ar ieškovų grupės nurodytos faktinės aplinkybės, jog obligacijos nebuvo išpirktos dėl to, jog tam skirti banko finansiniai resursai buvo neteisėtai pasisavinti, pagrobti, yra pagrįstos bei nuspręsti, ar Direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokios rizikos. Tokiu atveju būtų galima pritarti atskirojo skundo argumentams, kad individualios aplinkybės, susijusios su sutarčių pasirašymu, šių sutarčių turinys ir kt., nagrinėjamai bylai neturėtų teisinės reikšmės, o draudimo išmoka arba priklauso visiems grupės obligacijų turėtojams, arba nei vienam iš jų.
  10. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovai pareiškė dar ir turtinius reikalavimus priteisti draudimo išmokas kiekvienam iš jų, lygias jų sumokėtoms už obligacijas sumoms. Šie reikalavimai neabejotinai yra individualaus pobūdžio turtiniais grupės reikalavimais, kadangi, priešingai nei pirmiau aptartu atveju, kiekvieno iš ieškovų turtinis reikalavimas, jo dydis yra individualus ir priklauso nuo įsigytų obligacijų skaičiaus bei kainos. Tokioje situacijoje teismui nusprendus, kad pirmasis grupės ieškovų reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, jis turėtų priimti CPK 4419 straipsnio 2 dalyje numatytą tarpinį sprendimą ir toliau spręstų dėl grupės ieškinyje reiškiamų individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų, priimdamas individualius sprendimus,  t. y. remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu turėtų išnagrinėti kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turinius reikalavimus (CPK 4419 str. 2 d.). Todėl teismas, siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, neabejotinai privalėtų vertinti ir tirti aplinkybes, susijusias su obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymu. Kaip teisingai nurodyta tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą, tokiu atveju svarbu ne tik kaina, už kurią buvo įsigytos obligacijos, bet ir kitos aplinkybės – jų įgijimo data, data iki kada bankas jas įsipareigojo išpirkti, banko finansinė padėtis išpirkimo metu ir kt.
  11. Vien apeliantų atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad kartu su pradiniu ieškiniu buvo pateiktos ne tik visų grupės ieškovų sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys, bet ir susisteminta lentelė, kurioje nurodyti ieškovų asmens duomenys bei jų reiškiamas turtinis reikalavimas, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nei dėl patikslinto ieškinio turinio padarė pirmosios instancijos teismas.
  12. Kaip minėta ir ką teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 4413 straipsnio 5 dalį ieškinyje turi būti aiškiai nurodyti bei suformuoti turiniai grupės narių reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus. Pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) tenka būtent ieškovams ir pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles (CPK 135 str.). Tik taip gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad ši galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.
  13. Atitinkamų sutarčių (įrodymų) pateikimas į bylą negali būti prilyginamas reikalavimų suformulavimui pačiame ieškinyje, nes tai yra tik įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo dalis.  Teismas, nagrinėdamas bylą, sprendžia pareikšto reikalavimo pagrįstumą tirdamas bei tikrindamas į bylą pateikus įrodymus. Tokiu atveju (t. y. nesant aiškiai suformuluotų kiekvieno ieškovo reikalavimų), nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis ir kokiu aspektu tirtinti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Tik aiškiai suformulavus reikalavimus ir įvardijus skundžiamoje teismo nutartyje nurodytą informaciją galėtų būti užtikrintas tinkamas bylos procesas. Be to, kaip pagrįstai savo procesiniuose dokumentuose nurodo ir trečiasis asmuo, obligacijų pasirašymo sutartyse bei susistemintoje lentelėje esantys duomenys nėra identiški, pavyzdžiui, pagal sutartį ieškovas A. B. sumokėjo 7 758,76 Eur, o lentelėje nurodoma, kad jo turtinis reikalavimas yra 7 761,82 Eur, analogiška situacija yra ir kitų ieškovų atveju (D. C., T. A.). Todėl esant teismo identifikuotiems grupės ieškinio trūkumams procesas byloje negali prasidėti ir vykti. 
  14. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Tuo pačiu atkreiptinas tiek teismo, tiek bylos šalių dėmesys į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Ieškovai savo reikalavimą pripažinti, kad obligacijoms yra taikoma draudiminė apsauga, grindžia tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip banko turto (pinginių lėšų, skirtų obligacijoms išpirkti) išgrobstymu, pasisavinimu. Ieškinyje nėra konkrečiai įvardijama kas, apeliantų nuomone, šias lėšas pasisavino ir yra dėl to atsakingas. Iš viešai prieinamų duomenų yra žinoma tik tai, kad buvusių trečiojo asmens vadovų atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo. Tačiau apeliacinis teismas neturi duomenų, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jame priimti galutiniai procesiniai sprendimai, ir/ar byla perduota nagrinėti teismui. Todėl tuo atveju, jei apeliantai savo reikalavimą grindžia buvusių banko Snoras vadovų, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, veiksmų neteisėtumu, atskiroje civilinėje byloje pareikšti apeliantės materialiniai teisiniai reikalavimai dėl minėtų asmenų veiksmų teisėtumo pagal baudžiamosios teisės normas įvertinimo reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, kurie nagrinėtini ir nustatinėtini pagal BPK nustatytas taisykles.

 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                    Dalia Kačinskienė             

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • BPK