Civilinė byla Nr. 2-288/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 18 d.

Vilnius

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1002-280/2009 pagal ieškovo  bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Klairos statyba“ ieškinį atsakovams J. V. ir A. G. dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas BUAB ,,Klairos statyba“ ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 91 554 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, areštą.

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovų J. V. ir A. G. kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises už 91 554 Lt, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą.

Teismas nutartyje nurodė, jog teismui nėra žinoma atsakovų turtinė padėtis, todėl egzistuoja pakankamumas pagrindas daryti išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovė J. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantė teigia, jog teismas, nurodęs, kad atsakovų turtinė padėtis nežinoma, kas leidžia tikėtis, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Tvirtina, jog teismo priimta nutartis pažeidžia atsakovų teises, šalių lygiateisiškumo bei procese siekiamų tikslų proporcingumo principus, nes teismas atsakovų turtą areštavo be jokio pagrindo, nesant objektyvių priežasčių. Teismo argumentas, jog atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, negali būti pagrindu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai leistų piktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Be to, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB ,,Klairos statyba“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas pagrįstai ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovai yra fiziniai asmenys, o pareikštas reikalavimas pakankamai didelis, kas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atskirajame skunde atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera ir neegzistuoja jokia rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Atskirasis skundas atmetamas.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Teismų praktikoje viena iš aplinkybių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikoma ta, kad yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 91 554 Lt sumos priteisimo, šią sumą prašoma priteisti iš fizinių asmenų, kurių turtinė padėtis teismui nėra žinoma, todėl ši suma laikytina pakankamai didele, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Kita vertus, vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos Panevėžio apygardos teismo nutarties, teismas, atsižvelgdamas į reiškiamo reikalavimo pobūdį, bei tai, kad reikalavimas dėl žalos padarytos bendrovei reiškiamas solidariai įmonės direktoriui, o taip pat buvusiai įmonės direktorei bei akcininkei, ir kildinamas iš fakto, jog bankrutuojančios įmonės administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas, o atsakovė galimai fiktyviai perleido akcijas A. G. , taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant reikalavimo sumos, t.y. 91 554 Lt. Kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia reikalavimo pagrįstumo klausimo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovams kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovams taikė laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnyje, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, tarp jų ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

              Palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Artūras Driukas

                                                                      Danutė Gasiūnienė

Vytas Milius