Baudžiamoji byla Nr. 2K-200/2013                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00847-2011-9

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.5;1.2.26.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. N. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį  laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant R. N. per 10 mėnesių neatlygintai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta  laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant R. N. per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš R. N. nukentėjusiajai E. M. priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš R. N. Valstybinei ligonių kasai priteista 913,23 Lt.

Taip pat skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio             25 d. nuosprendis pakeistas ir iš R. N. nukentėjusiajai E. M. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 9 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą,

n u s t a t ė :

R. N. nuteista už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: 2011 m. rugpjūčio 15 d., apie 20.30 val., būdama G. M. firmai priklausančiame bare, esančiame  Kaune, Veiverių g. 63, tyčia smogė ne mažiau kaip du kartus biliardo lazda E. M. į veido sritį, padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniu skundu nuteistoji R. N. prašo pakeisti teismų sprendimus ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Pasak kasatorės, teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nesilaikė teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo dydžio nustatymą. Nuteistoji nurodo, kad sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą baudžiamojoje byloje vadovaujamasi ne tik BPK bet ir CK normomis. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priteisiant žalą atsižvelgiama į paties nukentėjusiojo kaltę. Byloje nustatyta, kad įvykius bare pradėjo pati E. M., nes ji pradžioje šiurkščiai paprašė iš R. N. cigaretės, kai ši atsisakė ją duoti, nukentėjusioji pradėjo pašaipiai kalbėti apie kasatorės veidą (ant jo yra randas po sužalojimo avarijoje). Kasatorė tvirtina, kad ji, kaip moteris, buvo smarkiai įžeista, o tai išprovokavo jos neteisėtą elgesį.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į šią aplinkybę ir priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai įvertino nuteistosios turtinę padėtį, elgesio motyvus ir neturtinės žalos dydį sumažino iki 9 000 Lt. Vis dėl to kasatorė pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą, skaudžiai ją įžeidė. Tai, pasak kasatorės, rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimo atsakyti į visus apeliacinio skundo klausimus.

Be to, kasatorė skunde nurodo, kad toks neturtinės žalos dydis ją slegia, ji neturi galimybių žalą atlyginti, nes yra bedarbė, nors ir įrašyta į darbo biržą, tačiau darbo negauna, neturi turto. Taip pat iš jos priteista žala ir Ligonių kasai, ji be atlyginimo dirba ligoninėje.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į nuteistosios R. N. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į nuteistosios skundo argumentus ir pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus (pasekmes, kaltę, kaltininko turtinę padėtį, padarytą turtinę žalą bei kitas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus) ir sumažino žalos dydį iki 9 000 Lt.

Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl R. N. tyčinių veiksmų (fizinio smurto suduodant biliardo lazda ne mažiau kaip du kartus į veido sritį) nukentėjusiajai E. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, dėl to ji patyrė dvasinį sukrėtimą, gydėsi ligoninėje, sumažėjo jos bendravimo galimybės, padaryta ir turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

Prokurorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino žalą padariusio asmens turtinę padėtį, asmenines savybes, elgesio ypatybes,  taip pat, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą (t. y. ir į pačios nukentėjusiosios, pradėjusios konfliktą, elgesį). Atsižvelgiant į tai, prokurorės manymu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį, o dar kartą jį mažinti, net ir atsižvelgiant į E. M. elgesį, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Prokurorė apibendrindama teigia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Nukentėjusioji E. M. atsiliepimu į nuteistosios  R. N. skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė nenurodo jokių pagrindų, kurie būtų susiję su teisės normų, reglamentuojančių žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, netinkamu pritaikymu ar esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Kasatorės nurodytos aplinkybės, kad pati nukentėjusioji pradėjo konfliktą bare, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji  elgėsi netinkamai ir išprovokavo nuteistąją. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, taigi pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra. Nukentėjusioji nesutinka ir su skundo teiginiu, kad buvo pažeista BPK 332 straipsnio 3 dalis. Teismai, pasak nukentėjusiosios, pasisakydami dėl civilinio ieškinio atsižvelgė į kilusias pasekmes, nuteistosios kaltę, jos turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepime nukentėjusioji pažymi, kad ji dėl įvykių patyrė  didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą: nemato kaire akimi, sutriko atmintis, ant veido yra randai, nuolat skauda galvą, esant šalčiui jos sužalotą veido pusę suparalyžiuoja, dėl sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, paūmėjo depresija. Ji iki šiol patiria kančias, baimę, nepasitikėjimą, psichologinį nepatogumą. Atsižvelgiant į nusikaltimo pasekmes priteista suma neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiosios manymu, nėra per didelė. Teismai BPK 115 straipsnio ir CK                  6.250 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kasatorė nuteistoji R. N. nesutinka su teismų įvertinta neturtinės žalos atlyginimo suma už nukentėjusiajai E. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagrindinis kasatorės argumentas dėl neteisingo žalos atlyginimo dydžio priteisimo susijęs su tuo, kad, jos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį, kuriuo buvo įžeista R. N. ir kuris paskatino judviejų konfliktą bei iš dalies lėmė sveikatos sutrikdymo padarinius.

Kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, svarbias neturtinės žalos nustatymui, neatsakė į visus apeliacinio skundo klausimus ir nepakankamai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nepagrįstas ir atmestinas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes, kurios svarbios nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį šioje byloje, ir dėl to priėmė sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. žalą padariusio asmens turtinės padėties, jo asmeninių savybių, elgesio ypatybių, ir sumažino neturtinės žalos dydį iki               9 000 Lt. Priešingai negu teigia kasatorė, teismai nėra nustatę nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, apeliacinės instancijos teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį remdamasis reikšmingų bylos aplinkybių visumos vertinimu, atskirai pažymėdamas nuteistosios asmenines savybes ir elgesio ypatumus, kurie sukėlė jos neadekvačią reakciją. Taigi BPK 332 straipsnio                  3 dalies reikalavimas pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo nepažeistas. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad  apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2012, 2K-148/2012).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sumažinti teismų nustatytą nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios R. N. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                    Jonas Prapiestis

                                                                                                                 Tomas Šeškauskas

                                                                                                                Vladislovas Ranonis