Administracinė byla Nr. eAS-281-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00424-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

 (S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. M., Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (toliau – ir Tarnyba) Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. SS-159 (toliau – ir Tarnybos sprendimas) ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. S-1 (toliau – ir Komisijos sprendimas), palikti galioti Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2018 m. lapkričio 16 d. priimtą sprendimą Nr. STS-1958 (toliau – ir Skyriaus sprendimas) be pakeitimų.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 18 d. nutartimi nutraukė bylą, grąžino pareiškėjo atstovui advokatų profesinei bendrijai „VIALEX Baltic“ sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. M., dirbdamas apsaugos darbuotoju AB banke Hermis, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu (šaudymo pratybų metu) (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo sutrikdyta jo sveikata. Dėl šio įvykio prasidėjo eilė teisminių ir administracinių procedūrų, kai be kita ko taip pat buvo priimti pareiškėjo ginčijami sprendimai. Teismas nurodė, jog Tarnybos sprendimu buvo pakeistas Skyriaus sprendimas ir V. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis dėl priežasties (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Tarnybos sprendimas paliktas nepakeistas.

Teismas vertino ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, t. y. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479 (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Ginčų dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 (toliau – ir Ginčų aprašas) nuostatas.

Teismas, atsižvelgęs į reikšmingą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, jog teisė ginčyti Tarnybos sprendimus suteikta tik asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas dėl nustatyto ar pakartotinio darbingumo lygio vertinimo ir pensiją ar išmoką mokančiai institucijai, o Komisijos priimtus sprendimus suteikta teisė skųsti tik asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas sprendimas, pensiją ar išmoką mokančiai institucijai ir Tarnybai. Dėl to teismas akcentavo, jog juridiniams asmenims, mokantiems žalos atlyginimą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, nenustatyta teisė ginčyti nei Tarnybos, nei Komisijos sprendimų dėl fiziniams asmenims nustatyto ar pakartotinio darbingumo lygio vertinimo. Taigi pareiškėjas neturi teisiniu reguliavimu nustatytos subjektinės reikalavimo teisės, t. y. neturi teisės ginčyti nei Tarnybos, nei Komisijos sprendimų.

Teismas dėl to padarė išvadą, jog ginčijami sprendimai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir yra nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo pripažinti Tvarkos aprašo 41 ir 42 punktus ir Ginčų aprašo 2 ir 37 punktus prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniui, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, ABTĮ 5 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės ginčyti Tarnybos ir Komisijos sprendimų. Pareiškėjui šie aktai sukėlė teisines pasekmes ir padarė įtaką jo teisėms bei įstatymų saugomiems interesams, nes trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. įgavo teisę reikalauti iš pareiškėjo, kaip buvusio darbdavio, periodinių išmokų mokėjimo. Taigi pareiškėjas turi teisę kvestionuoti ginčijamų sprendimų, kaip jam teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų, pagrįstumą ir teisėtumą.

Pareiškėjo vertinimu, sutikus su pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje susidarytų privatų juridinį asmenį (pareiškėją) diskriminuojanti situacija, kai būtų neleidžiama šiam asmeniui teismui ginčyti jo teisėms ir pareigoms įtaką turinčio sprendimo, tokią teisę suteikiant valstybinei institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog anksčiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui byloje nagrinėjus pareiškėjo ar Tarnybos skundus nekilo abejonių, ar pareiškėjas turi teisę ginčyti Tarnybos ir Komisijos sprendimus, remiasi 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-572-602/2019, 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021, 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-501-815/2023.

Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nusprendus, jog pareiškėjas negali ginčyti Tarnybos ir Komisijos sprendimų, turėtų būti sprendžiamas norminės bylos iškėlimo klausimas, nes tokiu teisiniu reguliavimu yra paneigiama privataus juridinio asmens (pareiškėjo), manančio, jog jo teisės yra galbūt pažeistos, teisė į teisminę gynybą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, nurodydamas, jog sutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartis, kuria nutraukta byla pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

 Šis bylos nutraukimo pagrindas yra susijęs su teisės kreiptis į teismą buvimo prielaida – ginčo priskirtinumu teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023).

Byloje nustatyta, jog Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius, atsižvelgęs į trečiojo suinteresuoto asmens V. M. prašymą, atliko jo darbingumo lygio vertinimą ir Skyriaus sprendimu nustatė (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. Tarnybai pateikė prašymą peržiūrėti Skyriaus sprendimą ir atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.

Tarnybos sprendimu Skyriaus sprendimas buvo pakeistas: V. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (priežastis – (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); paliktas galioti Skyriaus sprendimas, kuriuo V. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (priežastis - (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, padavė skundą Komisijai, kuri ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte įtvirtintas bylos nutraukimo pagrindas, reiškia, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog egzistuoja viena iš neigiamų kreipimosi į teismą prielaidų (ginčas nebuvo ir nėra priskirtinas teismui), bylą nutraukia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-164-968/2024)

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė, priėjęs prie išvados, jog byla pagal pareiškėjo skundą nepriskirtina teismui. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą metu galiojusiomis procesinėmis teisės normomis.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis (2018 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. XII-1261 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatė, kad neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato Tarnyba.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. X-373 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtinta, jog ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. X-373 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, jog Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (2005 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. X-373 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), yra pažymėjęs, jog sisteminis šios teisės normos aiškinimas leidžia konstatuoti, kad joje vartojama sąvoka „asmens“ apibrėžia tik fizinius asmenis, todėl Komisija kompetentinga nagrinėti tik ginčus, kylančius tarp fizinio asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos (žr. 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-376-442/2023). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog privatūs fiziniai ar juridiniai asmenys, mokantys žalos atlyginimą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, neprilygintini pensijas ar išmokas mokančiai institucijai (žr. 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste atsižvelgusi į paminėtą teisinį reguliavimą bei nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžia, jog privatiems juridiniams asmenims, mokantiems (privalantiems mokėti) žalos atlyginimą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, nesuteikta teisė ginčyti Tarnybos sprendimus dėl asmenų darbingumo lygio nustatymo. Todėl bylos pagal tokių  privačių juridinių asmenų skundus dėl Tarnybos sprendimų, kuriais nustatytas asmenų darbingumo lygis, nenagrinėtinos teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai.

Tai, kad Komisija ikiteismine tvarka išnagrinėjusi ginčą dėl Tarnybos sprendimo, priėmė ginčijamą sprendimą, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl šios bylos priskyrimo administracinių teismų kompetencijai.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, nustatęs, jog pareiškėjui įstatymai nesuteikia teisės teismine tvarka ginčyti Tarnybos sprendimus (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pareiškėjo paaiškinimai, jog ginčijami Tarnybos ir Komisijos sprendimai sukelia jam teisines pasekmes, t. y. jis turi materialųjį teisinį suinteresuotumą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, yra sprendžiami procesinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio klausimai.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo ištirti norminių administracinių aktų (Tvarkos aprašo ir Ginčų aprašo) teisėtumą.

Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 113 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kadangi procesinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka gali būti nustatyta tik įstatymais, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pareiškėjo procesinės teisės ginčyti Tarnybos sprendimus turėjimo aspektu, vadovavosi tik minėtomis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatomis. Šiuo atveju Tvarkos aprašo bei Ginčų aprašo nuostatos nagrinėjant atskirąjį skundą netaikytinos. Taigi pripažintina, jog pareiškėjo prašymas pradėti minėtų norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą atmetamas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                                Jolanta Malijauskienė

                                                Dainius Raižys