(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.         Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bioversa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „A. M. transportas“, prašydama priteisti 72 754,98 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.         Ieškovė nurodė, kad su atsakove bendradarbiavo vykdydama savo krovinių vežimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje bei Belgijos Karalystėje. Ieškovės teigimu, bendradarbiavimas su atsakove prasidėjo 2020 m. lapkričio 5 d., sudarius sutartį Nr. 2020/11/05-B, pagal kurią buvo užsakytos vežimo paslaugos ir susitarta, kad sutartis galios iki 2020 m. gruodžio 19 d. Ieškovės tvirtinimu, pasibaigus parsirašytos sutarties galiojimui, ji su atsakove tęsė bendradarbiavimą pagal kitas žodiniais susitarimais ir susirašinėjimo elektroniniais laiškais aptartas sąlygas. Ieškovė akcentavo, kad išaugus vežimo paslaugų apimčiai, ji siekė tiksliai apibrėžti šalių tarpusavio teises bei pareigas, todėl buvo parengusi ir atsakovei pateikusi naujos sutarties projektą, tačiau atsakovė su sutarties projektu nesutiko, derybos dėl rašytinės sutarties sudarymo buvo nesėkmingos.

3.         Ieškovės aiškinimu, nors po 2020 m. gruodžio 19 d. nebuvo sudarytos rašytinės vežimo sutarties, tačiau ieškovė teikė krovinius atsakovei vežti, o atsakovė vykdė ieškovės užsakymus pagal šias  esmines  sąlygas: 1) ieškovė užsako ne daugiau kaip 9 transporto priemones krovinių vežimui; 2) vežimo kaina – 1,07 Eur už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą; 3) ieškovė už vežimo paslaugas sumoka iš anksto pagal atsakovės pateiktą išankstinio mokėjimo sąskaitą.

4.         Ieškovė nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. atsakovė pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą (101 115 Eur suma už 2021 m. sausio mėnesį planuojamus nuvažiuoti 94 500 kilometrų), kurią, įvertinusi jau anksčiau atsakovei sumokėtą 6 329,05 Eur sumą, ieškovė apmokėjo 2021 m. sausio 11 d. Atsakovė 2021 m. sausio 31 d. pateikė ieškovei sąskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovė ieškovės krovinius vežė 77 836 kilometrus, taigi ieškovė už 2021 m. sausio mėnesį suteiktas vežimo paslaugas buvo permokėjusi 17 830,48 Eur. Pasak ieškovės, žodinis šalių bendradarbiavimas tęsėsi, todėl  2021 m. vasario 1 d. atsakovė išrašė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą (101 115 Eur suma už 2021 m. vasario mėnesį planuojamus nuvažiuoti 94 500 kilometrų), kurią, įvertinusi ir permokėtą 17 830,48 Eur sumą, ieškovė apmokėjo 2021 m. vasario 4 d.

5.         Ieškovės aiškinimu, 2021 m. vasario 4 d. ji informavo atsakovę, kad nutrauks šalių bendradarbiavimą nuo 2021 m. kovo 3 d. (nuo datos, iki kurios buvo visiškai apmokėtos vežimo paslaugos). Siekdama įsitikinti, ar atsakovės pateikiama informacija apie nuvažiuotus kilometrus vežant ieškovės krovinius yra teisinga, ieškovė, pasinaudojusi viešai skelbiama informacija, atliko nuvažiuotų atstumų skaičiavimus, pagal kuriuos nustatytas daugiau kaip 6 000 kilometrų nuokrypis nuo atsakovės deklaruotų informacinių duomenų. Siekdama patikrinti jai pateiktoje 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą informaciją apie atsakovės transporto nuvažiuotą 77 836 kilometrų atstumą, ieškovė paprašė atsakovės suteikti informaciją iš transporto priemonių sekimo sistemos „Locktracker“ duomenų. Gavusi tik dalinę prieigą prie sistemos (informaciją nuo 2021 m. sausio 21 d.), ieškovė nustatė, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai pareikalavo sumokėti už faktiškai nenuvažiuotus 6 260 kilometrų. Ieškovė nurodė, kad tokiu būdu ji patyrė 6 698,20 Eur nuostolių.

6.         Ieškovės teigimu, 2021 m. vasario 15 d. atsakovė netikėtai ir priešingai šalių susitarimui informavo ieškovę, kad avansu sumokėtų pinigų pakanka teikti vežimo paslaugas tik iki 2021 m. vasario 19 d. Atsakovė taip pat pareikalavo papildomų lėšų sumokėjimo. Kilus šalių ginčui dėl įsipareigojimų vykdymo, atsakovė 2021 m. vasario 16 d. informavo ieškovę, kad tuojau pat nutraukia vežimo paslaugų teikimą. 2021 m. vasario 17 d. atsakovės transportas nebeatvyko paimti ieškovės krovinių.

7.         Ieškovė aiškino, kad 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vokietijos bendrovę LTS Link Trading & Shipping GmbH, prašydama pateikti transportą ir nurodyti kainą, kurią turėtų mokėti ieškovė, kad iki 2021 m. kovo 4 d. būtų vežami jos kroviniai tais pačiais maršrutais, kuriais vežė krovinius atsakovė. Ieškovės teigimu, LTS Link Trading & Shipping GmbH pateikė komercinį pasiūlymą, kurio kaina žymiai viršijo atsakovės teiktų vežimo paslaugų kainą, tačiau įvertinusi galimus nuostolius, ieškovė sutiko su pasiūlymu ir nurodytai įmonei sumokėjo 72 500 Eur už vežimo paslaugas.

8.         Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudama sugrąžinti 43 696,98 Eur dydžio avansą bei įsipareigoti atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė, sudarydama sutartį su kitu asmeniu dėl krovinių vežimo.

9.         Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 5 d. su ieškove buvo sudariusi terminuotą vežimo sutartį, tačiau nesutiko, kad sutartis pasibaigė 2020 m. gruodžio 19 d. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodomo žodinio susitarimo sąlygų dėl ne daugiau kaip 9 transporto priemonių pateikimo, 1,07 Eur vežimo kainos už kiekvieną kilometrą bei dėl išankstinio apmokėjimo už paslaugas atsakovė nesudarė nei žodžiu, nei susirašinėjant elektroniniu paštu. Toks susitarimas atsakovei būtų nenaudingas, todėl, pasak atsakovės, iki 2021 m. vasario 16 d. šalys tęsė bendradarbiavimą pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas.

10.       Atsakovės tvirtinimu, gavusi ieškovės pranešimą apie sutarties nutraukimą nuo 2021 m. kovo 3 d., atsakovė sutiko su tokiu nutraukimu, tačiau informavo ieškovę, kad veš krovinius iki tol, kol baigsis ieškovės avansu sumokėti pinigai. Atsakovė pasiūlė ieškovei primokėti reikiamą sumą, tačiau ieškovė atsisakė, bandydama ginčyti atsakovės transportu nuvažiuotų kilometrų skaičių. Atsakovė akcentavo, kad dėl sutarties su ieškove nutraukimo patyrė didelių nuostolių, nes sutarties vykdymui buvo įsigijusi 16 naujų vilkikų ir 15 naujų priekabų, kurie po to tapo nenaudojami.  

11.       Atsakovė akcentavo šalių susitarimą, kad už kiekvienos transporto priemonės iki numatyto skaičiaus faktiškai nenuvažiuotus kilometrus ieškovė mokės (kompensuos) po 0,60 Eur už kilometrą. Atsakovės teigimu, ieškovei neįvykdžius įsipareigojimo, kad bus nuvažiuotas 11 000 kilometrų atstumas, atsakovė, gavusi ieškovės patikinimą dėl kompensacijos, į 2020 m. gruodžio mėnesio sąskaitą laikinai neįtraukė duomenų dėl mokėjimo (kompensacijos) už nenuvažiuotus kilometrus. Atsakovės tvirtinimu, į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais rodo, kad atsakovė į kitą atsiskaitymo mėnesį buvo perkėlusi kompensaciją už nenuvažiuotus kilometrus, bet ne ieškovės sumokėtą avansą.

12.       Atsakovė aiškino, kad ieškovė medieną transportavo rudens ir žiemos laikotarpiu, kuomet automobilių keliai dažnai būna pažliugę ar nepravažiuojami, todėl norint pasiekti paskirties vietą, tekdavo važiuoti ne pačiu tiesiausiu maršrutu. Be to, ieškovė dažnai pateikdavo vežti didesnį svorį medienos, nei yra leidžiama, todėl norėdama išvengti baudų už maksimalaus leistino automobilio svorio ar ašies apkrovos viršijimą, atsakovė būdavo priversta vengti kontrolės, apvažiuodama jos punktus. Atsakovės tvirtinimu, transporto priemonei jau esant kelyje, dar nepasiekus iškrovimo vietos, ieškovė pareikalaudavo pakeisti krovinio pristatymo vietą, nei nurodyta važtaraštyje, o tai lemdavo didesnio vežimo kilometrų skaičiaus susidarymą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad veždavo ieškovės krovinius į didžiausią Europos uostą – Roterdamą, į kurį atvykus, vairuotojui dažnai būdavo nurodoma, jog jis atvažiavo ne į tą uosto dalį, o tokie įvykiai irgi lemdavo didesnį vežimo kilometrų skaičių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas iš atsakovės UAB „A. M. transportas“ ieškovei UAB „Bioversa“ priteisė 63 379 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 4 667,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. lapkričio 5 d. sudarė krovinio vežimo sutartį–užsakymą Nr. 2020-11-05-B, kurios pagrindu atsakovė, sutartyje įvardinta „vežėju“, įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis nugabenti ieškovės, sutartyje įvardintos „užsakovu“, jai patikėtą krovinį į sutartyje nurodytą vietą ir išduoti jį turinčiam teisę gavėjui, o užsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šios sutarties pagrindu vežėjas (atsakovė) įsipareigojo suteikti 1 (vieną) transporto priemonę, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo apmokėti po 1,15 Eur už vieną GPS kilometrą. Be to, pagal sutarties sąlygas sutarties–užsakymo pasirašymo dieną turėjo būti sumokama 10 000 Eur už 8 695 kilometrų atstumą pagal vežėjo GPS, kai šie kilometrai bus nuvažiuoti. Užsakovas įsipareigojo į priekį sumokėti 10 000 Eur už kitus (sekančius) 8 695 kilometrus (sutarties 1.7 punktas). Sutarties 1.7 punkte šalys taip pat susitarė, kad sutartas mėnesio kilometrų garantas yra 11 000 km. Tuo atveju, jei vežėjas viršija šį garantą ir nuvažiuoja daugiau, užsakovas įsipareigojo mokėti papildomai po 1,15 Eur už kiekvieną viršytą kilometrą. Jei vežėjas nenuvažiuoja 11 000 km per mėnesį, tokiu atveju užsakovas moka po 1,15 Eur už nuvažiuotus kilometrus pagal GPS ir po 0,6 Eur už trūkstamus (nenuvažiuotus) kilometrus iki garantinių 11 000 km. Sutartyje aptartas laikas (2020 m. lapkričio 9 d.) ir vieta (Rotterdam, Nyderlandai), nuo kurių skaičiuojamas per mėnesį nuvažiuotų kilometrų skaičius. Sutarties 1.18 punkte aptartas jos galiojimo terminas, t. y. sutartis galiojo iki 2020 m. gruodžio 19 d.

15.       Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo. Ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Teismas nurodė, kad tokių sutarčių specifika lemia, jog krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Teismas akcentavo, kad atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą.

16.       Teismo vertinimu, atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės nėra pakankamos išvadai, kad pasibaigus 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties terminui,  šalys konkliudentiniais veiksmais tęsė sutartinius vežimo santykius pagal tos sutarties sąlygas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad šalių derybų dėl 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sudarymo ir pasirašymo procesas rodė, jog šalims buvo svarbu dirbti pagal tarpusavyje aiškiai suderintos rašytinės sutarties sąlygas. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo teismas nustatė, kad, derindamos 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas, šalys tarėsi dėl konkretaus sutarties galiojimo termino, suteikiamų transporto priemonių ir nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus, užsakovo įsipareigojimo vežėjui kompensuoti nenuvažiuotą garantinį kilometrų skaičių ir kt.

17.       Palyginęs šalių  2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas ir rengtą 2021 m. sutarties projektą, teismas nurodė, kad šalys siekė koreguoti sutarties sąlygas dėl vežėjo teikiamų transporto priemonių skaičiaus, platesnių užsakovo teisių pateikiant vežėjui užsakymą (tiek keičiant transporto priemonių skaičių, tiek garantuojant vienos transporto priemonės nuvažiuojamus kilometrus, tiek įsipareigojant kompensuoti už nenuvažiuotus kilometrus). Nors atsakovė teigia, kad ji laikėsi pozicijos toliau dirbti tik pagal 2020 m. lapkričio 20 d. sutarties sąlygas ir ieškovė su tuo esą sutikusi, teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. Ieškovės tiek 2020 m. gruodžio 30 d., tiek 2021 m. vasario 4 d. el. laiškuose aiškiai išdėstyta pozicija, kad šalys lieka prie savo pasiūlytų naujos sutarties sąlygų, patvirtina, kad ieškovė neakceptavo atsakovės pasiūlymo, t. y. šalys nesuderino valios dėl sutarties sąlygų, kuriomis būtų apibrėžti užsakovo įsipareigojimai garantuoti ir kompensuoti vežėjui už nenuvažiuotus kilometrus.

18.       Teismo sprendime nurodyta, kad byloje pateiktos atsakovės išankstinio apmokėjimo sąskaitos patvirtina aplinkybę dėl šalis siejusių vežimo paslaugų santykių ir pasibaigus 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties galiojimo terminui, tačiau šių sąskaitų turinys įgalina išvadą, kad jose buvo įtvirtintas užsakovo ir vežėjo susitarimas dėl pateikiamų transporto priemonių kiekio, dėl vienos transporto priemonės nuvažiuojamų kilometrų įkainio bei dėl išankstinio apmokėjimo už vežėjo suteikiamas paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė, be savo paaiškinimų, nepateikė byloje įrodymų, kad sutiko vežti ieškovės krovinius tik šiai garantuojant transporto priemonės nuvažiuojamų kilometrų kiekį. Byloje nenustatyta, kad iki sutartinių santykių nutraukimo atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo pareigos užtikrinti atsakovės transporto priemonių nuvažiuojamus kilometrus  vykdymo, ar skaičiavo vežėjo patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, atsakovės argumentus paneigia pačios atsakovės sudaryti dokumentai. Tiek 2021 m. sausio 6 d., tiek 2021 m. vasario 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitose, kuriose fiksuotas užsakovo įmokėtų lėšų balansas ir nurodymai ieškovei apmokėti už ateityje suteiktinas paslaugas, tiek ir PVM sąskaitose faktūrose atsakovė įvardindavo, kad ieškovė (užsakovas) yra permokėjusi už suteiktas paslaugas. Be to,  prievolę grąžinti ieškovės avansu sumokėtas lėšas atsakovė yra pripažinusi 2021 m. vasario 4 d. el. laiške, kuriuo ragino ir ieškovę vykdyti įsipareigojimus. Atsakovės argumentus, kad tokio turinio sąskaitos buvo rašomos ieškovės prašymu, kad jas buvo ketinama tikslinti vėlesniu laikotarpiu, teismas vertino kaip deklaratyvius, įrodymais neparemtus teiginius.

19.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog po 2020 m. gruodžio 19 d., (kai baigė galioti šalių 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis), šalių teisiniai santykiai buvo reglamentuojami žodinio susitarimo dėl paslaugų kainos – 1,07 Eur už kilometrą avansinės mokėjimo tvarkos bei skiriamų transporto priemonių skaičiaus (iki 9), kuris patvirtinamas atsakovės pateiktose išankstinio mokėjimo sąskaitose. Teismo vertinimu, sąlygos, numatančios ieškovės prievoles užtikrinti nuvažiuojamų kilometrų kiekį, o jų neužtikrinus – mokėti sutartyje nustatyta kainą, šalių nebuvo suderintos.

20.       Teismas nustatė, kad atsakovės 2021 m. sausio 6 d. pateiktoje išankstinio apmokėjimo sąskaitoje, be kita ko,  nurodyta, jog ieškovė ankstesniu laikotarpiu yra sumokėjusi 6 329,05 Eur už vežimo paslaugas, kurių atsakovė nesuteikė, todėl sąskaitoje nurodyta mokėtina suma sudaro 94 785,95 Eur. 2021 m. sausio 31 d. ieškovei atsakovės pateikta PVM sąskaita faktūra už 2021 m. sausio mėn. suteiktas vežimo paslaugas patvirtina, kad 2021 m. sausio 6-31 d. atsakovė vežė krovinius 77 836 km, todėl jos atlygis sudaro 83 284,52 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė 2021 m. sausio mėn. sumokėjo atsakovei 17 830,48 Eur daugiau nei gavo paslaugų. 2021 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą dėl vežimo paslaugų nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 29 d. už 101 115 Eur sumą pagal atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km. Kadangi ieškovė už 2021 m. sausio mėn. laikotarpį buvo sumokėjusi 17 830, 48 Eur daugiau nei gavo paslaugų, avansu mokėtina suma sudarė 83 284,52 Eur. Nurodytoje atsakovės išankstinio mokėjimo sąskaitoje vėlgi įvardinta nepanaudota ankstesnio laikotarpio avansinių lėšų suma. 

21.       2021 m. vasario 15 d. atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovės išankstinio pavedimo užtenka krovinių vežimui iki 2021 m. vasario 19 d. Šiuo laišku, be kita ko, patvirtinta atsakovės prievolė grąžinti ieškovei susidariusią permoką. 2021 m. vasario 16 d. el. laiške atsakovė informavo ieškovę, kad avansinė įmoka už 2021 m. vasario mėn. sudaro 83 284,52 Eur, buvo nuvažiuota 56 708 km už 60 677,56 Eur sumą (56 708 km x 1,07 Eur), ir pareiškė reikalavimą apmokėti už nenuvažiuotus pagal garantą kilometrus – 29 447,40 Eur, taip pat pažymėjo, kad ieškovės skola atsakovei sudaro 6 840,40 Eur. 2021 m. vasario 18 d. atsakovė pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovės transporto priemonės pervežant ieškovės krovinius nuvažiavo 62 424 km už 66 793,68 Eur sumą (62 424 km x 1,07 Eur).

22.       Įvertinęs ieškovės avansu atsakovei sumokėtas sumas bei atsakovės pateiktus duomenis apie transporto priemonių nuvažiuotus kilometrus pervežant ieškovės krovinius, teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama 2021 m. vasario 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą, yra pripažinusi, jog tą dieną ieškovės permoka sudarė 17 830,48 Eur. Tai patvirtina atsakovės įsipareigojimą pateiktomis transporto priemonėmis nuvažiuoti 94 500 km, ieškovei sumokėjus 101 115 Eur. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė 2021 m. vasario 4 d. sumokėjo 83 284,52 Eur, t. y. įvykdė prievolę sumokėti 101 115 Eur (83 284,52 Eur + 17 830,48 Eur) už atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km. Atsakovė nurodė duomenis, jog iki 2021 m. vasario 16 d. jos pateiktos transporto priemonės nuvažiavo 62 424 km už 66 793,68 Eur sumą.

23.       Įvertinęs bylos duomenis teismas nusprendė, kad atsakovė nesuteikė ieškovei vežimo paslaugų, už kurias ieškovė buvo sumokėjusi avansu, o skirtumas tarp suteiktų paslaugų ir ieškovės sumokėtų sumų sudaro 34 321,32 Eur (101 115 Eur - 66 793,68 Eur). Nustatęs šias aplinkybes, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė su ieškove sutartinius santykius. Teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, jog atsakovė skaičiavo nuostolius už transporto priemonių nenuvažiuotus kilometrus, akivaizdu, kad ieškovės avansu sumokėtos sumos padengė atsakovės 2021 m. vasario 15 d. skaičiuotus nuostolius (2021 m. vasario 15 d. ieškovės įmokėta suma sudarė 101 115,00 Eur, nuvažiuota už 60 677,56 Eur sumą, skirtumas tarp sumokėtos sumos ir nuvažiuotų km sudaro 40 437,44 Eur, o tai visiškai padengia atsakovės įvardijamus 29 447,40 Eur nuostolius.

24.       Ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovei nutraukus vežimo paslaugas,  ieškovė kitam pasitelktam vežėjui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 4 d. už 58 kartus atliktus vežimus sumokėjo 72 500 Eur. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktų duomenų patikimumu. Įrodinėdama pakeičiančiosios sutarties sudarymo faktą, ieškovė pateikė komercinį pasiūlymą, krovinio gabenimo važtaraščius bei apmokėjimą patvirtinančius duomenis, taip pat komunikavimo su sutartį sudariusia šalimi informaciją. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos įrodinėjimo priemonės pakankamos išvadai, kad ieškovę ir Vokietijos bendrovę LTS Link Trading & Shipping GmbH siejo sutartiniai pervežimo teisiniai santykiai. Teismas ieškovės sudarytą susitarimą su Vokietijos bendrove LTS Link Trading & Shipping GmbH pripažino pakeičiančiąja vežimo sutartimi.

25.       Atsižvelgęs į tai, jog ginčo šalių sudarytos sutarties įkainis už vieną nuvažiuotą kilometrą yra 1,07 Eur,  o ieškovės pasitelktas kitas vežėjas vežė 40 600 km atstumu už kainą, sudarančią 1,79 Eur už vieną km, (bendra vežimo kaina – 72 500 Eur), teismas apskaičiavo kainų skirtumą tarp atsakovės nesuteiktų vežimo paslaugų ir ieškovės pasitelktam vežėjui sumokėtos sumos, kuris sudaro 29 058 Eur (72 500 - 43 442 Eur).

26.       Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 6 698,20 Eur nuostolius už esą nepagrįstai į atsakovės sąskaitas įrašytus kilometrus, teismas pažymėjo, jog atsakovė teigė pagrįstai įtraukusi 6 260 km atstumą, kadangi atsakovė patyrė išlaidas, susijusias su sumokėta bauda už krovinio viršsvorį bei transporto priemonės remontą. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovė patyrė išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokios vežėjo patirtos išlaidos turi būti atlyginamos.

27.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl atsakovės nurodytų išlaidų atlyginimo. Vertinti šias vežėjo išlaidas kaip nuostolius, už kuriuos yra atsakingas krovinio siuntėjas, taip pat nėra pagrindo, kadangi byloje nėra įrodymų, jog pagal šalių susitarimą už krovinio pakrovimą yra atsakingas krovinio siuntėjas, ar kad transporto priemonės gedimas buvo sąlygotas netinkamo vežėjo pareigos pakrauti krovinį įvykdymo.

28.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys byloje nepaneigia atsakovės transporto priemonių GPS duomenų, jie nėra pakankami išvadai, kad vežėjas neveikė naudingiausiomis užsakovui sąlygomis. Byloje nustatyta, kad užsakovas (ieškovė) specialių nurodymų vežėjui, kokiu maršrutu vežti krovinį, neteikdavo, be to, gavęs duomenis už ankstesnius laikotarpius, šių duomenų netikslindavo, apmokėjimu pripažindavo, kad vežimo paslauga suteikta tinkamai. Google Maps paslauga – tai internetinė žemėlapio paslauga, kurią prižiūri „Google“. Per Ride Finder paslaugą galima rasti kelionės maršrutą automobiliu, dviračiu arba pėsčiomis, o per Google Transit paslaugą galima rasti maršrutą, pasinaudojant viešuoju transportu. Maršrutus, kuriais transporto priemonės vežė ieškovės krovinį, buvo galimybė identifikuoti, tačiau ieškovė apsiribojo tik viešai prieinamais duomenimis, kurie nepatvirtina, kad Google Maps parinktu maršrutu gali važiuoti ir krovininės transporto priemonės.

29.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė negalėjo nutraukti su ieškove turėtų sutartinių santykių. Kadangi ieškovė avansinėmis įmokomis buvo apmokėjusi atsakovei už ateityje ketinamas suteikti atsakovės paslaugas ir kurių atsakovė iki sutartinių santykių nutraukimo nebuvo suteikusi, teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad 34 321,32 Eur suma atsakovė disponuoja be teisėto pagrindo, todėl skirtumą tarp sumokėtos sumos ir suteiktų paslaugų vertės priteisė ieškovei. Teismo vertinimu, atsakovei neteisėtai nutraukus sutartinius santykius, ieškovė galėjo sudaryti pakeičiančiąją sutartį ir įgijo teisę į 29 058 Eur žalos atlyginimą. 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteistas 52 389,32 Eur žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Teismas neargumentavo, kodėl atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės, tokios kaip apmokėtos išankstinės sąskaitos, šalių vadybininkų susirašinėjimas, kuriuo jie derino krovinių, planuojamų vežti po rašytinės sutarties termino pabaigos, vežimo detales, ginčo šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad šalys nuo pat pradžių planavo ilgalaikį bendradarbiavimą, o trumpą sutarties galiojimo terminą formaliai nustatė dėl konkrečios priežasties – iš anksto žinomos vokiečių atostogų trukmės, nėra pakankamos nuspręsti apie sutartinių santykių tęstinumą pagal terminuotą rašytinę sutartį.

30.2.                      Ieškovė pareiškė, jog dėl trijų esminių sąlygų buvo susitarta „žodžiu (elektroniniu paštu)“, tačiau tam patvirtinti nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar paaiškinimų. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, ieškovės direktorius nenurodė, kokiomis aplinkybėmis dėl sutarties sąlygų buvo tariamasi žodžiu (ar tai vyko telefonu, ar susitikimo metu).

30.3.                      Teismo aiškinimas, jog atsakovė devynias transporto priemones perdavė ieškovei disponuoti, tačiau nelaikė, kad jos turi nuvažiuoti atitinkamą skaičių kilometrų, kad nenuvažiavus tam tikro kilometrų skaičiaus, už juos turi būti mokamas mokestis, yra nelogiškas.

30.4.                      Ieškovės įsipareigojimai kompensuoti už nenuvažiuotus kilometrus nebuvo siejami su galimybe koreguoti užsakomų transporto priemonių skaičių. Tokio argumento neišsakė ir ieškovė, todėl teismas padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą.

30.5.                      Ieškovės elektroniniame laiške parašytas teiginys „Jūsų kiti klientai nemoka į priekį turbūt ir tokių kilometrų negarantuoja“ nereiškia, kad ieškovė neakceptavo atsakovės pasiūlymo. Tokiu teiginiu ieškovė tiesiog išreiškė nuomonę apie atsiskaitymą avansu ir garantuojamus kilometrus, o tai niekaip nėra susiję su atsakovės pozicijos dėl santykių tęsimo pagal rašytinę terminuotą sutartį (ne)akceptavimu.

30.6.                      Nepagrįsta teismo išvada, jog pateikti elektroniniai laiškai įrodo, kad šalys nesuderino bendros valios dėl sutarties sąlygų (užsakovo įsipareigojimo garantuoti ir kompensuoti už nenuvažiuotus kilometrus). Sprendime nurodytais elektroniniais laiškais šalys apskritai nesiekė ir nederino bendros valios – atsakovė 2020 m. gruodžio 30 d. elektroniniame laiške aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad dirbs tik pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas, o ieškovė telefonu su tuo sutiko, todėl šalys toliau, nuo 2021 metų sausio mėnesio pradžios bendrais suderintais veiksmais tęsė bendradarbiavimą.

30.7.                      Atsakovė teikė įrodymus, pagrindžiančius ieškovės pateiktos pakeičiančiosios vežimo sutarties sudarymo fiktyvumą. Teismas sprendime turėjo pareigą įvertinti atsakovės pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakyti.

30.8.                      Atsakovė 2021 m. liepos 1 d. kreipėsi į bendrovę LTS Link Trading & Shipping GmbH su prašymu atsakyti į kelis klausimus, pateikti jos ir ieškovės teisinį sutartinį ryšį galinčius patvirtinti dokumentus. 2021 m. rugsėjo 21 d. gautame bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH atsakyme nurodyta, kad ją sutartiniai santykiai su ieškove sieja nuo 2020 m. spalio mėnesio. Teismas neįvertino, kad tokia LTS Link Trading & Shipping GmbH nurodyta faktinė aplinkybė prieštarauja ieškovės teiginiams.

30.9.                      Ieškovės Microsoft Word formatu pateiktas 2021 m. vasario 16 d. elektroninis lydraštis yra nepatikimas įrodymas, o ieškovės atstovas neįvykdė prašymo šį lydraštį pateikti momentinės nuotraukos formatu (kiekvienas asmuo gali surašyti dokumentą ir jį konvertuoti į Pdf formatą). Ieškovė vengė į bylą pateikti elektroninį lydraštį. Teismas nepasisakė dėl atsakovės prašymo elektroninį lydraštį pripažinti suklastotu įrodymu.

30.10.                      Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH maršrutai, kuriais ji tariamai vežė ieškovės krovinius, nesutampa su maršrutais, kurias atsakovė veždavo ieškovės krovinius (atsakovė ieškovės krovinius vežė skirtingais maršrutais). Teismas nevertino, kodėl LTS Link Trading & Shipping GmbH ir ieškovės sudarytos vežimo sutarties kaina yra 75 proc. didesnė nei sutarties, ieškovės sudarytos su atsakove, kaina.

30.11.                      Teismas nepasisakė dėl atsakovė argumento, kad jeigu ir nebus įrodytos sąmoningos ieškovės pastangos „išpūsti“ pakaitinės vežimo sutarties kainą, faktas, kad sutartis buvo sudaryta ne su faktiniu vežėju, o su neprofesionaliu tarpininku, niekaip negali būti traktuojamas kaip sutarties sudarymas „protingomis sąlygomis“. Teismas nevertino atsakovės argumentų ir nepašalino prieštaravimų dėl to, kad bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH komerciniame pasiūlyme bei jos sąskaitose yra nurodyta, jog vežimas vykdomas vidaus vandenimis. Teismas nemotyvavo, kodėl vidaus vandenimis vežimo paslaugas teikusi bendrovė LTS Link Trading & Shipping GmbH, staiga dvi savaites gabeno krovinius automobilių keliais.

31.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo atsakovės skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas paremtas šiais motyvais:

31.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde pripažino, kad 2021 m. vasario 1 d. išnaktinės mokėjimo sąskaitos pateikimo dieną ieškovės permoka atsakovei buvo 17 830,48.

31.2.                      Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad 2020 m. gruodžio 19 d. pasibaigė 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties galiojimas, o vėliau šalių nesiejo rašytinė sutartis.

31.3.                      Besiderėdamos dėl sutarties sudarymo, šalys labai aiškiai nurodė, kad sutarties galiojimo laiko sąlyga yra esminė, šalių susirašinėjimas patvirtina, jog sutartis sudaroma iki konkretaus termino, jog laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. sausio 6 d. ieškovė neteiks užsakymų krovinių vežimui. Aplinkybę, kad 2020 m. gruodžio 19 d. nustojo galioti šalių sudaryta sutartis, patvirtina ir tai, kad šalys pradėjo derybas dėl naujos sutarties sąlygų.

31.4.                      Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė, be savo paaiškinimų, nepateikė įrodymų, jog sutiko vežti krovinius tik esant garantuotam nuvažiuojamų kilometrų skaičiui. Ji nereiškė pretenzijų dėl netinkamo ieškovės įsipareigojimų vykdymo, neskaičiavo patirtų nuostolių.

31.5.                      Atsakovės apeliaciniame skunde neginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė vežimo paslaugų teikimą ieškovei.

31.6.                      Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė sudarė pakeičiančiąją sutartį, kuomet atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vežti ieškovės krovinius.

31.7.                      Ieškovės įrodinėjamą faktą, kad ieškovei buvo suteiktos kito vežėjo paslaugos po 2021 m. vasario 15 d., patvirtina ne vienas konkretus įrodymas, bet įrodymų visetas – a) CMR važtaraščiai; b) sąskaitos faktūros; c) mokėjimo pavedimas; d) Vokietijos bendrovės vadovo paaiškinimas raštu.

31.8.                      Atsakovė nutyli, kad ieškovė nuo pat šalių konflikto pradžios nuosekliai prašė tęsti vežimo paslaugų teikimą iki šalių sutarto termino – 2021 m. kovo 3 d., taip pat įspėjo sudarysianti pakeičiančiąją sutartį.

31.9.                      Pakeičiančioji sutartis sudaryta už protingą kainą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturėjo laiko deryboms.

32.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl 9 375,66 Eur priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą palikus nepakeistą, ieškovė prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovės naudai 5 310,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.  Esminiai ieškovės skundo argumentai tokie:

32.1.                      Teismas netinkamai aiškino atsakovės pareigą, vykdant ieškovės užsakymus vežti krovinius kaip įmanoma ekonomiškesniu būdu, pasirenkant trumpiausią atstumą. Pačios atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė neveikė geriausiais ieškovės interesais, į ieškovei pateiktas sąskaitas įtraukė nuvažiuotus kilometrus, kurie nėra susiję su ieškovės pavedimo vykdymu, o susidarė išimtinai dėl atsakovės poreikių.

32.2.                      Teismas, vertindamas atsakovės pateiktus jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pažeidė įstatyme nustatytą imperatyvų draudimą priimti ir vertinti tas išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl nurodytos priežasties teismas ieškovei turėjo iš viso priteisti 5 310,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32.3.                      Kadangi po 2020 m. gruodžio 19 d. tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė vežimo sutartis, pagal šalių patvirtintas esmines sąlygas ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti atsakovei už faktiškai nuvažiuotus kilometrus, o atsakovei teko absoliuti pareiga vežant krovinius atsižvelgti į ieškovės kaip klientės interesų prioritetą ir pasirinkti trumpiausius maršrutus.

32.4.                      Atsakovė nepagrįstai visą riziką dėl transporto priemonių remonto, vairuotojų poilsio, kuro ar kitų leidimų gavimo perkelia ieškovei. Ieškovė sudarė su atsakove ne transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimo paslaugas, tačiau vežimo sutartį.

33.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo ieškovės skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovės atsiliepimas paremtas šiais argumentais:

33.1.                      Visais ieškovės išvardintais atvejais atsakovė kilometrus nuvažiavo ne savo, o ieškovės interesais, gabendama ieškovės kovinius. Atsakovė nevažinėjo savo interesais, kuro atsargas pildydavosi pakeliui esančiose kuro kolonėlėse, atsakovės transporto priemones vairuojantys vairuotojai ilsėdavosi pakeliui esančiose aikštelėse, išskyrus atvejus, kai jos būdavo užimtos – tuomet vairuotojai vykdavo į artimiausias šalia buvusias transporto priemonių stovėjimo aikšteles.

33.2.                      2020 m. lapkričio 5 d. sutartimi šalys susitarė, jog atsiskaitymas bus atliekamas pagal GPS sistemos fiksuojamus kilometrus. Šioje byloje ieškovė ginčijasi dėl to, ar iš apmokėjimo turėtų būti atimamos sumos, susidariusios už važiavimą iki autoserviso, degalinės ir kt.

33.3.                      Atstumų skaičiavimui ieškovės naudota programa Google Maps neleidžia pasirinkti sunkiajam transportui skirto maršruto.

33.4.                      Teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-1210-601/2016) išaiškinta, kad papildomi įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų yra priimami, jeigu jie pateikti prieš baigiamąsias kalbas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjamas iš esmės yra užbaigiamas, tačiau baigiamųjų kalbų stadija yra atidedama kitam teismo posėdžiui, bylos šalys iki baigiamųjų kalbų pradžios gali pateikti duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo (skundų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde (skunduose) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo (skundų) ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatytas poreikis peržengti šalių apeliaciniuose skunduose apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo

35.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalys 2020 m. lapkričio 5 d. sudarė krovinio vežimo sutartį–užsakymą (toliau – 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis), kurios 1.18 punkte sutarta, jog ji galioja iki 2020 m. gruodžio 19 d. Vertindamas šalių siejusius santykius nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 16 d., pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės nėra pakankamos išvadai, jog šalys konkliudentiniais veiksmais tęsė sutartinius vežimo santykius pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 16 d. šalių teisiniai santykiai buvo reglamentuojami žodinių susitarimų dėl: 1) paslaugų kainos – 1,07 Eur už kilometrą; 2) mokėjimo už vežimo paslaugas tvarkos – avansu; 3) skiriamų transporto priemonių skaičiaus – iki devynių (tokias aplinkybes patvirtina atsakovės ieškovei pateiktos išankstinio mokėjimo sąskaitos).

36.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių teisinius santykius nuo 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 16 d. reguliavo žodinis susitarimas. Atsakovės įsitikinimu, minėtu laikotarpiu šalių santykiai tęsėsi pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas. Atsakovės nuomone, byloje esantys įrodymai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių žodinio susitarimo, ieškovė neįrodinėjo, kokiu būdu šalys tarėsi dėl žodinės sutarties sąlygų. Atsakovė išreiškė požiūrį, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra logiškos, kadangi teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovei itin svarbi buvo sutarties sąlyga dėl ieškovės įsipareigojimo kompensuoti už nenuvažiuotus kilometrus.

37.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.124 straipsnyje įtvirtinta norma, kad prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui, kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. Prievolė su naikinamuoju terminu yra prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai ar šalių susitarimai ir kuri pasibaigia šiam terminui suėjus (CK 6.33 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, 2020 m. lapkričio 5 d. sutartyje šalys susitarė, kad ši sutartis galioja iki 2020 m. gruodžio 19 d. Tokiu būdu šalys 2020 m. lapkričio 5 d. sutartyje nustatė naikinamąjį galiojimo terminą. Vadinasi, bylos šalys raštu suderino valią, kad 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis pasibaigia 2020 m. gruodžio 19 d.

38.       Atsakovė savo poziciją, kad 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis buvo pratęsta šalių konkliudentiniais veiksmais, grindė 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės elektroniniu laišku ieškovei, 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovės elektroniniu laišku atsakovei bei faktine aplinkybe, kad po 2020 m. lapkričio 5 d. sutartyje nustatyto sutarties pasibaigimo termino ieškovę ir atsakovę siejo krovinių vežimo teisiniai santykiai.

39.       CK 1.71 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.72 straipsnio 2 dalis).

40.       CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Tokia kasacinio pozicija – kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė – yra nuosekliai išplėtota. Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022  24–25 punktai ir juose nurodyta praktika).

41.       Analizuojamu atveju 2020 m. gruodžio 30 d. 20.58 val. elektroniniame laiške atsakovė, atsakydama į elektroninį laišką, kuriuo ieškovė siuntė parengtą rašytinės sutarties projektą, nurodė, kad peržiūrėjo siųstą sutartį, atkreipdama dėmesį, jog sutartyje išdėstyta tai, kas nereikalinga, tačiau nėra to, ko reikia (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). Šiame laiške atsakovė išreiškė nuomonę, kad jai tinka sutartis, pagal kurią šalys buvo pradėjusios dirbti ir parašė teiginį „mes sutinkame dirbti tik pagal ją“. 2020 m. gruodžio 30 d. 23.37 val. ieškovės elektroninį laišką sudaro frazė „Jūsų kiti klientai nemoka į priekį turbūt ir tokių kilometrų negarantuoja“. Šiuo laišku atsakyta į atsakovės 2020 m. gruodžio 30 d. 23.15 val. elektroninį laišką, kuriame atsakovė teigė, jog visi jos klientai dirba pagal tą pačią sutartį metai iš metų, ši sutartis yra lakoniška, aiški ir per daug metų patikrinta, be to, iš pradžių ieškovei tokia sutartis tiko, todėl nesuprantama, kodėl siekiamą sutartį pakeisti (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11). Taigi, priešingai nei teigiama atsakovės apeliaciniame skunde, šalių 2020 m. gruodžio 30 d. susirašinėjimas nepagrindžia ieškovės ir atsakovės valios pratęsti 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties veikimą joje numatytomis sąlygomis. Aptartas šalių susirašinėjimas pagrindžia ieškovės valią sudaryti naują rašytinę sutartį naujomis sąlygomis, taip pat atsakovės valią, kad naujos sutarties sąlygos būtų tokios pačios kaip anksčiau šalių sudarytos rašytinės sutarties sąlygos. Vadinasi, byloje esantys įrodymai nepagrindžia šalių suderintos valios pratęsti santykius pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutartyje nustatytas sąlygas.

42.       2020 m. lapkričio 5 d. sutarties 1.7 punkte šalys susitarė dėl apmokėjimo sąlygos – 1,15 Eur už vieną GPS kilometrą įkainio bei dėl 10 000 Eur išankstinio apmokėjimo. Pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties 1.6 punktą – pateikiama transporto priemonė – vienas vilkikas su Chassi puspriekabe. Į bylą pateiktos 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitos patvirtina, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 16 d. atsakovė ieškovės krovinius vežė devyniomis transporto priemonėmis pagal 1,07 Eur kainą už kilometrą, o ieškovė iš anksto apmokėdavo už kiekviena transporto priemone ateityje planuojamus nuvažiuoti 10 500 km. 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje atsakovė ieškovės mokėtiną kainą apskaičiavo pagal faktiškai kiekvienos iš devynių transporto priemonių nuvažiuotus kilometrus. Tai reiškia, kad tarp šalių susiklosčius vežimo teisiniams santykiams laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 16 d., skyrėsi vežimo kaina bei naudojamų transporto priemonių skaičius (kas atitinkamai suponuoja ir skirtingą pervežamų krovinių skaičių bei kiekį).

43.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad toks vežimo sąlygų skirtumas yra esminis ir sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 16 d. šalis siejo nauja žodžiu ir (ar) konkliudentiniais veiksmais sudaryta vežimo sutartis, o ne buvo pratęstas rašytinės 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygų veikimas.

Dėl permokos grąžinimo ir garantuojamo nuvažiuotų kilometrų skaičiaus 

44.       Atsakovės apeliaciniame skunde išreikšta pozicija, kad atsakovė sutiko vežti ieškovės krovinius tik šiai garantuojant transporto priemonės nuvažiuojamų kilometrų skaičių. Tokią poziciją atsakovė grindė procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais bei liudytojos (atsakovės darbuotojos, rašiusios į bylą pateiktus atsakovės elektroninius laiškus) parodymais.

45.       Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. M. parodė, kad ji yra atsakovės verslo plėtros vadovė, dirba su klientais (užsiima jų paieška, nustatinėja kainas, veda derybas ir pan.). Liudytojos teigimu, lygiai kaip ir su kitais klientais, ji pradėjo derybas su ieškove. Ieškovės UAB „Bioversa“ direktorius paskambino ir paprašė vykdyti pervežimo paslaugas, tad atsakovė pradėjo tartis dėl kainos, po to liudytoja nuvyko į ieškovės ofisą Klaipėdoje, kur buvo aptartos sąlygos, kaina, o grįžus – viskas suderinta raštiškai elektroniniu paštu bei pasirašyta sutartis, kurioje numatyta ir kaina, ir visos pervežimo aplinkybės. Pradėjus darbą buvo nustatyta minimali 11 000 km nuvažiavimo riba ir 2020 m. lapkričio mėnesį pradėta bendradarbiauti, naudojant vieną automobilį. Liudytoja pažymėjo, kad pasibaigus tam mėnesiui, atsakovė pastebėjo, kad buvo nuvažiuota daug daugiau nei garantinė riba, todėl atsakovė buvo patenkinta tokia veikla. Vėliau paskambino ieškovės direktorius ir nurodė, kad turi labai daug darbo, darė spaudimą greičiau pateikti mašinas, todėl atsakovė pasistengė ir suteikė dar tris transporto priemones (iš viso važiavo keturios transporto priemonės). Toliau dirbant viskas buvo gerai, pinigus ieškovė mokėjo avansu, o atsakovė vykdė vežimus ir pateikdavo nuvažiuotų kilometrų ataskaitas. Liudytojos aiškinimu, 2020 m. gruodžio mėnesį atsakovės vadybininkas pastebėjo, kad transporto priemonės ima mažiau važiuoti, tam tikras dienas stovi, o susisiekus su ieškovės direktoriumi šis paaiškino, kad viskas yra gerai – artėja šventinis laikotarpis, taip ir turi būti, o 2021 m. sausio mėnesį bus geriau. Liudytoja teigė, kad ieškovės direktorius susisiekė ir paprašė gera valia neįtraukti nenuvažiuotų garantuojamų kilometrų už 2020 m. gruodį, nes 2021 m. sausio mėnesį bus daugiau darbo, ieškovė yra investavusi, užsakiusi konteinerius, o iki šiol viskas vyko sklandžiai. Liudytoja L. M. teigė, kad 2021 m. sausio mėnesį atsakovė pastebėjo, jog transporto priemonės vis dažniau stovi, o susisiekus su ieškove paaiškinta, kad sunkumai laikini, kitą savaitę jau būsią gerai ir ieškovė užsakė 25 transporto priemones, kurias atsakovė paruošė, tačiau atsakovė to ieškovės krovinių pagausėjimo nesulaukė ir 2021 m. sausio pabaigoje paaiškėjo, kad nuvažiuota netgi mažiau kilometrų, nei ieškovės buvo garantuota. Liudytojos tvirtinimu, tuo metu ieškovės direktorius ėmė skambinti ir bendrauti nekorektiškai (rėkti tiek bendraudamas su atsakovės vadybininku, tiek su liudytoja), kilo konfliktai, pradėjo kelti reikalavimus, nors ir anksčiau ieškovė turėjo prisijungimą prie GPS Locktracker sistemos, kaip ir visi atsakovės klientai. Liudytoja nurodė, kad tuomet, kai ji pareikalavo išrašyti sąskaitą už garantinius kilometrus, prasidėjo agresija, puolimas (2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 26 min iki 2 val. 31 min). Teikdama parodymus, liudytoja išreiškė įsitikinimą, kad šalys dirbo tik pagal jų sudarytos rašytinės sutarties sąlygas.

46.       2021 m. vasario 16 d. 10.18 val. elektroniniame laiške atsakovė nurodė suskaičiavusi kilometrų garantą ir pagal sutartį išrašiusi sąskaitą už nenuvažiuotus 49 0749 km – iš viso už 29 447,40 Eur sumą. Į bylą taip pat pateikta 2021 m. vasario 15 d. sąskaita, pavadinta pretenzija, kurioje nurodyta ieškovės mokėtina suma – 29 447,40 Eur. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovė ieškovei būtų pareiškusi pretenzijas dėl nenuvažiuotų kilometrų anksčiau nei atsakovės iniciatyva buvo nutraukti tarp šalių susiklostę krovinių vežimo teisiniai santykiai (liudytoja L. M. taip pat nenurodė konkrečios datos). Šioje byloje atsakovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už nenuvažiuotus kilometrus priteisimo iš ieškovės. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi vienašalį įskaitymą (CK 6.130 straipsnis) ar kitu būdu būtų pasibaigusi atsakovės turima (jos teigimu) reikalavimo teisė į ieškovę dėl kompensacijos už nenuvažiuotus kilometrus. Tai reiškia, kad šalių susitarimo dėl garantuojamo nuvažiuojamų kilometrų skaičiaus egzistavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

47.       Į bylą pateiktoje 2021 m. vasario 1 d. atsakovės išrašytoje išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta mokėtina suma – 101 115 Eur, užfiksuota ieškovės permoka – 17 830,48 Eur ir nurodytas mokėtinos sumos likutis – 83 284,52 Eur (ieškinio priedas Nr. 7). 2021 m. vasario 4 d. banko pavedimu ieškovė atsakovei sumokėjo 83 284,52 Eur (ieškinio priedas Nr. 8). Vadinasi, tarp šalių buvo susiklostę faktiniai santykiai, kai ieškovei mokant avansą už ateinantį mėnesį teiktinas vežimo paslaugas, buvo atsižvelgiama į anksčiau sumokėto avanso permoką, įvertinus faktiškai nuvažiuotus atstumus.

48.       Skundžiamo sprendimo 25 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skirtumas tarp atsakovės suteiktų paslaugų ir ieškovės sumokėtų sumų sudaro 32 076 km (94 500 km - 62 424 km) arba 34 321,32 Eur (101 115 Eur - 66 793,68 Eur). Pirmosios instancijos teismo atliktas skaičiavimas yra teisingas, jis atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė pagal atsakovės išankstinę sąskaitą avansu sumokėjusi už krovinių vežimą per visą 2021 m. vasario mėnesį, faktiškai atsiskaitė tik už dalį (pusę) mėnesio (iki šalių sutartinių santykių nutraukimo momento) atsakovės suteiktų krovinių vežimo paslaugų.

49.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 34 321,32 Eur permokos suma, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl pakeičiančiosios vežimo sutarties

50.       Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 29 058 Eur atlyginimą žalos, kurią sudaro ieškovės sumokėta didesnė krovinių vežimo kaina po atsakovės įvykdyto vienašalio krovinių vežimo santykių nutraukimo 2021 m. vasario 17 d., iki šalių anksčiau aptartos krovinių vežimo santykių pasibaigimo dienos – 2021 m. kovo 4 d. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą patenkino, konstatavęs, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateiktų įrodymų patikimumu, kad ieškovės nedelsiant po atsakovės nutrauktų vežimo santykių sudarytas susitarimas su kitu asmeniu dėl krovinių vežimo yra protingas.

51.       Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja pateikusi įrodymus, patvirtinančius ieškovės tariamai sudarytos pakeičiančiosios krovinių vežimo sutarties fiktyvumą. Atsakovės įsitikinimu, į bylą pateiktas elektroninis lydraštis su bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH komerciniu pasiūlymu yra suklastotas, kadangi ieškovė tariamai gautą tos bendrovės elektroninį laišką pateikė tik Word formatu, kurį vėliau konvertavo į Pdf formatą. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad į bylą pateiktuose CMR važtaraščiuose nenurodyta bendrovė LTS Link Trading & Shipping GmbH, važtaraščiai nėra pasirašyti (nėra vežėjo, siuntėjo, gavėjo parašų).

52.       Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinąsias šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šiuo atveju atsakovės civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nenustačius bent vienos iš kitų trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kilti civilinei atsakomybei.

53.       Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija byloje konstatuotų jos neteisėtų veiksmų – neteisėto vienašalio krovinių vežimo sutarties nutraukimo nuo 2021 m. vasario 17 d. Taigi pirma civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis) nustatyta ir dėl jos apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

54.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

55.       Kaip minėta, ieškovė prašomus priteisti 29 058 Eur dydžio nuostolius kildina iš vežimo kainos padidėjimo, atsakovei vienašališkai nutraukus krovinių vežimo sutartį. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Analizuojamu atveju ieškovė privalėjo įrodymais pagrįsti, jog jos nurodyti nuostoliai buvo patirti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (vežimo sutarties nutraukimo), t. y. kad savo krovinių, kurie turėjo būti atsakovės vežami laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 3 d., vežimui  ieškovė sudarė pakeičiančią sutartį, kurios kaina viršijo atsakovės teiktų vežimo paslaugų kainą.

56.       CK 6.258

57.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje, įvertinus teisės doktriną, pažymėta, jog konstatavus verslininko atsakomybės be kaltės pagrindus pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, skolininko verslininko atsakomybė yra ribojama CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu nuostolių dydžiu, t. y. atsakomybe tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę, ir tuo atveju, kai kreditorius sudaro pakeičiančiąją sutartį pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, o pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta protingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).

58.       Ieškovė į bylą pateikė  bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH 2021 m. vasario 16 d. pasiūlymą vidaus vežimui, kuriame nurodyta, kad krovinio paėmimo vieta (15 kilometrų aplink) Betzdorf, Reino krašto–Pfalco žemėje, Vokietijoje; tuščių konteinerių paėmimo ir krovinio pristatymo vieta Antverpeno uostas; 700 km vežimo kaina pirmos transporto priemonės – 1 320 Eur (1,88 Eur/km), antros transporto priemonės – 1 250 Eur (1,78 Eur/km), trečios transporto priemonės – 1 270 Eur (1,81 Eur/km) (ieškinio priedas Nr. 18). Į bylą taip pat pateiktos LTS Link Trading & Shipping GmbH ieškovei išrašytos sąskaitos: 2021 m. vasario 22 d. – 6 250 Eur už 5 konteinerių vežimą iš Driedorf į Antverpeną (ieškinio priedas Nr. 19-1); 2021 m. vasario 24 d. – 31 250 Eur už 25 konteinerių vežimą iš Rennerod į Antverpeną (ieškinio priedas Nr. 19-2); 2021 m. vasario 25 d. – 35 000 Eur už 28 konteinerių vežimą iš Rennerod į Antverpeną (ieškinio priedas Nr. 19-3). Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. lėšų pervedimo nurodymu bendrovei LTS Link Trading & Shipping GmbH pervedė 72 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „išankstinis mokėjimas už sunkvežimių vidaus vežimo paslaugas Vokietija–Belgija“ (ieškinio priedas 19-4).

59.       Atsakovė į bylą pateikė bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH raštą, kuriame nurodyta, kad LTS Link Trading & Shipping GmbH dirba su UAB „Bioversa“ nuo 2020 m. spalio, padėdama klientei su transportavimo ir plukdymo laivais paslaugomis, o bendradarbiavimas vykdomas kiekvienu atveju atskirai pagal užsakymus ir sutartas sąlygas (2021 m. rugsėjo 27 d. pateikti papildomi įrodymai, dok. Nr. DOK-22036). Minėtame rašte nurodyta, kad 2021 m. vasario 16 d. ieškovė telefonu paprašė skubios pagalbos (per 24–72 valandas) vežant medieną iš įvairių Vokietijos vietų į Amsterdamo uostą. LTS Link Trading & Shipping GmbH nurodė įvertinusi prašymo skubumą, įmonės užimtumą bei rinkos transportavimo paslaugų kainas tuo metu, ir suradusi vežėjus bei pateikusi pasiūlymą 58 reisams nuo 2021 vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 3 d. Bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH teigimu, ieškovė priėmė pasiūlymą ir iš anksto į LTS Link Trading & Shipping GmbH banko sąskaitą pervedė 72 500 Eur.

60.       Byloje nėra duomenų, kokį atsakovės transporto priemonių skaičių ir kokiais maršrutais vežti krovinius atsakovei buvo užsakiusi ieškovė per ateinantį laikotarpį nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 3 d. Ieškovė į bylą pateikė CMR važtaraščius (2022 m. sausio 17 d. rašytiniai paaiškinimai, dok. Nr. DOK-1269), kuriuose kaip vežėjas (ar ekspeditorius) bendrovė LTS Link Trading & Shipping GmbH nėra minima, o ieškovė juose nėra nurodyta kaip siuntėjas. Kita vertus, atsakovės pateiktuose važtaraščiuose ieškovė taip pat nėra minima, nėra įvardyta kaip siuntėjas (tripliko priedas Nr. 14).

61.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nepateikė paaiškinimų ir atsikirtimų į atsakovės apeliacinio pastebėjimus, kad dalis į bylą pateiktų CMR važtaraščių patvirtina, jog vežimai buvo vykdomi 2021 m. vasario 15–16 d., nors atsakovė šalių sudarytą vežimo sutartį nutraukė tik 2021 m. vasario 16 d. Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat pateiktas pavyzdys, kad bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH 2021 m. vasario 24 d. išrašytoje sąskaitoje nurodytas konteineris Nr. HMMU6187985 buvo gabenamas 2021 m. vasario 15 d. (2021 m. sausio 17 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai, priedas Nr. 1-32). Atsižvelgdama į tai, kad pateiktame bendrovės LTS Link Trading & Shipping GmbH rašte nurodyta, jog LTS Link Trading & Shipping GmbH su ieškove bendradarbiavo dar nuo 2020 m. spalio mėnesio, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pareikštomis abejonėmis, jog į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti, kad ieškovė 72 500 Eur vežimo išlaidas patyrė veždama būtent tuos pačius krovinius, kuriuos buvo užsakiusi atsakovei vežti laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 18 d. (pagal bylos duomenis atsakovė 2021 m. vasario 17 d. dar vežė ieškovės krovinius) iki 2021 m. kovo 3 d. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė sudariusi 72 500 Eur vertės pakeičiančiąją krovinių vežimo sutartį su bendrove LTS Link Trading & Shipping GmbH, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės krovinių vežimo išlaidų padidėjimo.

62.       Nenustačius priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl ieškovės reikalavimas dėl 29 058 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo yra atmetamas.

Dėl papildomai nuvažiuotų atstumų

63.       Ieškovė, be kita ko, pareiškė reikalavimą priteisti 9 375,66 Eur už esą nepagrįstai į atsakovės sąskaitas įtrauktus atsakovės transporto priemonių nuvažiuotus atstumus. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

64.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad skirtumą tarp atsakovės įtrauktų į sąskaitas kilometrų ir faktinio krovinių vežimo atstumo nustatė naudodamasi vieša Google Maps paslauga, kuria naudotis jai nurodė atsakovė. Ieškovės teigimu, atsakovė visiškai visą riziką dėl transporto priemonių remonto, vairuotojų poilsio perkėlė ieškovei, o atsakovė nepagrindė, kad visi į sąskaitas įtraukti krovinių vežimo atstumai yra pagrįsti.

65.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė byloje neginčijo atsakovės transporto priemonių GPS duomenų, tik laikėsi pozicijos, jog atsakovė nepasirinko ekonomiškiausio maršruto vežti krovinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovės pateikti Google Maps duomenys nepagrindžia, kad nurodytu (parinktu) artimiausiu maršrutu leidžiama važiuoti ir sunkiasvorėms transporto priemonėms, gabenančioms medienos ar kitus krovinius.

66.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad optimaliausias krovinių vežimo maršrutas visais atvejais yra tas, kurio atstumas nuo krovinio paėmimo iki pristatymo vietos yra trumpiausias. Kaip minėta, vertinant pasirinkto maršruto ekonomiškumą, optimalumą, privaloma atsižvelgti, ar alternatyvus (trumpesnis) maršrutas apskritai galimas važiuojant sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad transporto priemonės vairuotojo vykimas į poilsio aikštelę ar autoservisą nėra susijęs su krovinio vežimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, trumpalaikiai nukrypimai nuo maršruto, susiję su sąlygų kroviniui gabenti sudarymu (vairuotojų poilsiu, operatyviu transporto priemonės gedimų taisymu), neprieštarauja krovinių vežimo sutarties esmei ir vežėjas, apskaičiuodamas užmokestį už vežimą, gali į tokias aplinkybes atsižvelgti, kiek tai neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

67.       CK 6.813 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Tai reiškia, kad užmokesčio už krovinių vežimą klausimų įstatymas nereglamentuoja, o dėl užmokesčio, jo skaičiavimo tvarkos šalys susitaria suderindamos savo valią. Byloje teismai padarė išvadą, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios rašytinės vežimo sutarties, o šalių susitarimas dėl krovinių vežimo buvo formuojamas žodžiu bei konkliudentiniais veiksmais.

68.       CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 3 dalį sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Nurodyti sutarčių vykdymo principai įpareigoja abi sutarties šalis bendradarbiauti, vykdyti sutartį ekonomiškiausiu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos ieškovės ir atsakovės pareigos, šalims nesudarius aiškaus susitarimo dėl užmokesčio už vežimą skaičiavimo tvarkos, yra įgyvendinamos sudarant galimybę vežėjui rinktis ne trumpiausią, bet geriausias vežimo sąlygas užtikrinantį bei sunkiajam transportui optimaliausią leistiną maršrutą, jeigu vežėjo pasirinktas maršrutas nėra akivaizdžiai neprotingas. Šioje byloje ieškovė neabejotinais įrodymais nepagrindė savo pozicijos, kad atsakovė pasirinko neekonomiškus, neracionalius krovinių gabenimo maršrutus.

69.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės reikalavimas dėl užmokesčio už atsakovės nuvažiuotus atstumus, viršijančius galimą trumpiausią vežimo atstumą, grąžinimo yra atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

70.       Apibendrindama pateiktus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl 34 321,32 Eur permokos priteisimo ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 9 375,66 Eur sumą, tačiau be pagrindo priteisė 29 058 Eur nuostolių, kildinamų iš pakeičiančiosios vežimo sutarties sudarymo, atlyginimą.

71.       Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovei priteistą žalos atlyginimą iki 34 321,32 Eur.

72.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

73.       Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi priėmė ir pagrįstomis pripažino atsakovės 13 994,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių buvimo faktą patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės.

74.       Pagal bylos medžiagą matyti, kad 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas, o teismo posėdis atidėtas. 2022 m. balandžio 22 d. atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais. Teismo 2022 m. balandžio 25 d. posėdyje buvo išklausytos šalių baigiamosios kalbos ir atidėtas teismo sprendimo paskelbimas.

75.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 1622 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių. Kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

76.       Atsižvelgus į tai, kad atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė iki 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio, galima daryti išvadą, jog atsakovė tokiu veiksmu išreiškė nesutikimą su tuo, kad dėl bylos nagrinėjimas 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje būtų tęsiamas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, t. y. nuo šalių baigiamųjų kalbų išdėstymo. 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdis buvo pradėtas nepraleidus prašymų apsvarstymo stadijos, suteikus šalims teisę išsakyti savo prašymus bei teikti papildymus, pareikšti pozicijas dėl priešingos šalies pateiktų prašymų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad po teismo posėdžio atidėjimo bylos šalis, nesutikdama, kad bylos nagrinėjimas būtų pradėtas nuo to veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas turi teisę pasinaudoti procesinių prašymų teismo posėdyje pateikimo stadija, taigi ir pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir vertino atsakovės pateiktą prašymą dėl 13 994,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

77.       Šio byloje patenkinami ieškovės 34 321,32 Eur dydžio reikalavimai, kas sudaro 47,17 proc. visų pareikštų reikalavimų.

78.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pagrįstų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra 7 366 Eur, o atsakovės – 13 569,41 Eur. Be to, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 316 Eur išlaidas, sumokėdama žyminį mokestį. Įvertinus patenkintą ieškinio dalį, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma sudaro 4 095,30 Eur, o atsakovei – 7 168,71 Eur. Tarpusavyje įskaitant abiem bylos šalims priteistinas sumas, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 3 073 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

79.       Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 5 245,04 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat sumokant 1 011 Eur žyminį  mokestį. Atsakovė patyrė 3 833,38 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (apmokėta 2022 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymu) ir 1 411,66 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (apmokėta 2022 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu). Atsakovės išlaidos apeliacinio skundo parengimui viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą dydį, todėl mažintinos iki 2 940 Eur (Rekomendacijų 8.10 punktas). Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijos numatytų dydžių. Taigi atsakovės pagrįsta bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 5 362,66 Eur. Įvertinus atsakovės laimėtą ginčo dalį, atsakovei iš ieškovės priteistinas 2 833 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

80.       Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 4 356 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą, taip pat sumokant 211 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (apmokėta 2022 m. liepos 21 d. banko pavedimu) ir 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (apmokėta 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu). Atsakovės išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Atsižvelgus į ieškovės laimėtą ginčo dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 154 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

81.       Tarpusavyje įskaičius ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 679 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą, sumažinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioversa“ (juridinio asmens kodas 303129601) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ (juridinio asmens kodas 151443625) priteistą žalos atlyginimą iki 34 321,32 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno euro 32 ct). Nustatyti, kad sprendimu priteistos 6 (šešių) proc. dydžio procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 34 321,32 Eur sumos.

Panaikinti  Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bioversa“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ priteista 4 667,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip: „Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“ 3 073 Eur (trijų tūkstančių septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“ (juridinio asmens kodas 151443625) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“ (juridinio asmens kodas 303129601) 679 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai        Gintaras Pečiulis

        Irmantas Šulcas

        Aldona Tilindienė