Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-01-09][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4028-561-2017].docx
Bylos nr.: eI-4028-561/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 191688326 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Ginklų ir šaudmenų kontrolė
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

Administracinė byla Nr. eI-4028-561/2017

                                                                                                                             Proceso Nr. 3-61-3-01949-2017-6

                   Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1.

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Sauliui Pėdnyčiai, atsakovo atstovui Josifui Skibickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas Ž. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2017-05-15 sprendimą Nr. 17-IL-10-01996-e „Dėl Ž. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui Ž. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo panaikinti Sprendimu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas Sprendime rėmėsi faktu, jog Vilniaus apygardos prokuratūra 2017-01-27 priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (Nr. 01-1-58448-16) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui ir nukentėjusiajai susitaikius (toliau – Nutarimas), kad iš Nutarimo matyti, jog tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad 2016-12-15 dieną bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu pareiškėjas paėmė sutuoktinei už rankų riešų ir spausdamas bandė ją pargriauti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kad pareiškėjo Ž. K. sutuoktinė ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog pareiškėjas prieš ją naudoja psichologinį smurtą, kad pareiškėjas Ž. K. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei I. K. pripažino.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Sprendime pateikė ištraukas iš įvairių teisės aktų, tačiau jų niekaip nesusiejo su šia konkrečia situacija, ir Sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikė tik itin lakonišką, nemotyvuotą ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, dėl ko nepagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotus du leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir laikyti B, C kategorijos ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiame punkte imperatyviai nurodyta, kad šiuo atveju policija privalo nurodyti leidimo panaikinimo motyvus, tačiau Sprendime atsakovas tokių motyvų nenurodė. Sprendime padarydamas išvadą, kad Ž. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, šios išvados iš esmės neargumentavo bei nenurodė ir nepagrindė, kokiu būdu pareiškėjas Ž. K. kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. O nustatytas faktas, kad žodinio kivirčo metu Ž. K. stipriau paėmė sutuoktinei už rankų riešų ir juos spaudė bei, pagal I. K. parodymus, esą bandė ją pagriauti, nors to nepadarė, be to, kad tuo I. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjas vien dėl šių aplinkybių laikytinas asmeniu, linkusiu kelti grėsmę kitiems asmenims, viešai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, kaip matyti iš Sprendimo, atsakovas tik formaliai apsiribojo faktu, jog pareiškėjui buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nors jis dėl susitaikymo buvo nutrauktas, ir šią aplinkybę priimtame Sprendime nepagrįstai pernelyg sureikšmino bei suabsoliutino.

Pareiškėjas pabrėžė, kad pareiškėjo veika, dėl kurios padarymo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nepriskiriama Ginklų įstatymo 18 straipsnio „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ 1–4 ir 6 punktuose įvardintoms nusikalstamoms veikoms, už kurias BK kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metų laisvės atėmimą. Be to, pareiškėjas nepriklauso asmenų kategorijai, kurie pagal Ginklų įstatymo 18 straipsnį nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Todėl šios aplinkybės paneigia atsakovo Sprendime nepagrįstai konstatuotą išvadą, kad neva pareiškėjas nėra rūpestingas, atidus ar kad jo reputacija yra sugadinta. Kita vertus, neaišku, kas turima mintyje, kad Ž. K., pasak Sprendimo, nėra rūpestingas ir atidus pagal šio įvykio su sutuoktine aplinkybes, šių jo asmenį apibūdinančių sąvokų turinys neatskleistas ir nenurodyta, kaip visa tai siejama su jo susitaikymu su sutuoktine nutraukiant bylą.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas prieštarauja Nutarimui, nes Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas linkęs kelti grėsmę kitiems, o prokuratūros Nutarime konstatuota, jog „...yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.“.

Pareiškėjas paaiškino, kad neturi teistumo ir niekada nebuvo teistas. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę, yra nepagrįsta, o tokios išvados nepagrindžia ir byloje esantys faktiniai duomenys apie pareiškėją.

Pareiškėjas pabrėžė, kad yra medžiotojas, jam yra išduotas medžiotojo bilietas. Leidimas laikyti (nešioti) ginklus ir neterminuotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus pareiškėjui reikalingi dėl jo užsiimamos veiklos. Pareiškėjas nėra sistemingas teisės pažeidėjas, nesiekia veikti priešingai teisei, gerbia įstatymus, moralės normas, nėra baustas baudžiamąja tvarka bei nėra baustas už nusikaltimus iš chuliganiškų paskatų. Nors pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka, tačiau baustas už automobiliu leistino greičio viršijimą, kas yra nesusiję su ginklų ir šaudmenų naudojimo pažeidimu. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikyti (nešioti) ginklus, bus linkęs kelti grėsmę sau, kitiems, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, kitos įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencinių veiksmų, tarp kurių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Nors atsakovas Sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė šios teisės normos ištrauką, tačiau, kaip matyti iš Sprendimo motyvuojamosios dalies, šia teisės norma nesivadovavo. Atkreiptinas dėmesys, kad kilusiame sutuoktinių kivirče nebuvo grasinta ginklu, jis nebuvo demonstruotas, o pats kivirčas, kaip matyti iš prokuratūros Nutarimo, yra pirmas tokio pobūdžio.

Pareiškėjas pabrėžė, kad nutrauktoje ikiteisminio tyrimo byloje Ž. K. veikos pavojingumo laipsnis, veiksmų pobūdis, jo veiksmus sąlygojęs abipusis ginčas, jų padarymo aplinkybės, ikiteisminio tyrimo byloje padaryta išvada, jog tokius veiksmus jis padarė pirmąjį ir vienintelį kartą, jo asmenybę apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog Ž. K. veiksmai nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. Ž. K. veiksmai, jeigu juos individualizuoti pagal ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybes, rodo, kad Sprendimas panaikinti jam leidimus laikyti (nešioti) ginklus yra neadekvatus ir neproporcingas Sprendime nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas Sprendimu nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises ir apribojo jas labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, t. y. užtikrinti, kad pareiškėjas nekeltų grėsmės kitiems ar pačiam sau, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti, paaiškindamas, kad Vilniaus AVPK gavo informaciją, kad 2017-01-27 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė Nutarimą. Kadangi Ž. K. turėjo registruotus ginklus, šie ginklai buvo paimti ir saugomi Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugykloje. Vadovaujantis Ginklų įstatyme bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) numatyta tvarka, buvo atlikti patikrinimai. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 2016-12-16 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016-12-15 bute, esančiame A. S. g. 6-10, Vilniuje, Ž. K. griebė savo žmonai I. K. už rankų ir spausdamas bandė ją pargriauti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. L. K. nurodė, kad žodinio konflikto metu Ž. K. griebė jai už raukti ir spausdamas baudė ją pargriauti ant žemės. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat ji nurodė, kad Ž. K. nuolat prieš ją naudoja psichologinį smurtų. Ž. K. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei visiškai pripažino. 2017-01-27 Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Atsakovas nurodė, kad Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Atsakovas paaiškino, kad Taisyklių 92.3 punktas nurodo, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Taisyklių 59.3 punktas nurodo, kad neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 9 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Šių teisės aktų nuostatų taikymas neatsiejamas nuo Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytojo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedelių ir šaudmenų apyvartą siekiam užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklų įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Taisyklių 93 punktas nurodo, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinami medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taisyklių 60 punktas nurodo, kad neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas, Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorines policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtų prieš savo artimąjį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tai apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Ginklų įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kaip konstatuota Konsiitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo i civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklų išdavimo salygas ir tvarką tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti. Tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos, todėl Vilniaus AVPK priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Vilniaus AVPK atstovas patvirtino atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

 

Vilniaus AVPK 2017 m. gegužės 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti Ž. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus bei nusprendė, kad nustatyta tvarka realizavus ar perdirbus į visiškai netinkamus naudoti, arba sunaikinus Ž. K. šaunamuosius ginklus, išregistruoti ginklus iš Ž. K. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.

 

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus AVPK Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atsakovui išduoti pareiškėjui jo prašomus leidimus.

 

Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo 2 straipsnio 30–31 dalys apibrėžia, kad leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus, o leidimas nešioti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus. Ginklų įstatymo 10 straipsnis nustato, kad ginklų ir šaudmenų nuosavybės teisės subjektais gali būti valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, o šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis, be kita ko, medžioklei.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymu leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką.

Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Ginklų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ai' sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Taisyklių 92.3 punkte nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms.

Taisyklių 59.3 punkte nurodyta, kad neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5, 9 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodytoms sąlygoms.

 

Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2016-12-16 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58448-16 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2016-12-15 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Ž. K. griebė savo žmonai I. K. už rankų ir spausdamas bandė ją pargriauti, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. L. K. nurodė, kad žodinio konflikto metu Ž. K. griebė jai už rankų ir spausdamas bandė ją pargriauti ant žemės. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, ji nurodė, kad Ž. K. nuolat prieš ją naudoja psichologinį smurtą. Ž. K. savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei visiškai pripažino, t. y. teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad Ž. K. naudojo fizinį smurtų prieš savo artimąjį (sutuoktuinę).

Vilniaus AVPK buvo gauta informacija, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2017-01-27 priėmė Nutarimą atleisti įtariamąjį Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių ginklų bei jų šaudmenų įsigijimą, laikymą bei nešiojimą, analizę, teismas daro išvadą, kad ginklai bei jų šaudmenys yra priskiriami prie daiktų, turinčių ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, o juos įsigyti galima tiktai pagal specialius leidimus. Ginklų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklai yra traktuojami, kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, o ši apyvarta, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, sveikatą, išsamiai ir tiksliai reglamentuojama, t. y. teismas daro išvadą, kad asmenims, norintiems įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, įsigijęs ir laikantis ginklus, privalėjo suprasti, kad kasdieniniame gyvenime turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, atsižvelgdamas į Ginklų įstatymo keliamus reikalavimus, siekiant užtikrinti gerą reputaciją asmens, laikančio šaunamuosius ginklus, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nesilaikė, naudodamas fizinį smurtų prieš savo artimąjį (sutuoktinę), todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, o tyrimas buvo nutrauktas, tik įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, Ž. K. (kaip įtariamajam) pripažinus savo kaltę dėl minėtų neteisėtų veiksmų.

Teismas konstatuoja, kad minėti (ikiteisminio tyrimo metu nustatyti) pareiškėjo veiksmai apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Ginklų įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Teismas daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių leidimų laikyti ginklus panaikinimą, analizę, teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, numatytas Ginklų įstatyme, reglamentuojančias leidimų įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo bei panaikinimo sąlygas ir tvarką, ir priėmė pagrįstą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo Ž. K. skundas dalyje dėl Sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.  

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui Ž. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo panaikinti Sprendimu, yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK išduoti pareiškėjui Ž. K. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurie buvo panaikinti Sprendimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

 

n u s p r e n d ė:

 

       Pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti.

       Sprendimas  per vieną mėnesį  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.  

 

 

        Teisėjai                                                                                                           Arūnas Kaminskas

 

                                                                                   

Milda Vainienė

 

                                                                                   

Jolita Rasiukevičienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 38 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko