VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. M. ir trečiojo asmens 225-osios daugiabučių narių savininkų bendrijos „Juna“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir A. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams T. K., A. C., B. B., M. F., F. Š., M. G., Z. G., R. M., I. A., S. D., J. R. T., G. S., M. G., J. J., A. V., V. Ž., D. V., S. J., R. K., I. T., B. Č., V. Š., J. Š., Z. Z., J. I., I. B., O. M., V. M., A. V., D. S., Z. S., D. G. P., I. B., E. S., L. A., V. M., N. B., J. J. B., A. B. ir L. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje– 225-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Juna“ ir A. D..

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovo 225- osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Juna“ žalos atlyginimą- 1 627,23 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala susidarė 2018-12-02 vandeniu apliejus ieškovų butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo aplietas dėl pratekėjimo geriamojo vandens stove šalia esančiame bute. Ieškovų teigimu, už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas, nes netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog ieškovų butas buvo aplietas dėl kaimyniniame bute nustatyto vandens pratekėjimo. Ieškovų pateiktoje žalos skaičiavimo ataskaitoje yra nurodyta darbų, kurie visiškai nėra susiję su tariamai padaryta žala. Atsakovo nuomone, dėl vandens pratekėjimo 20– me bute negalėjo būti padaryta žala ieškovų butui, o galėjo būti aplietas tik apačioje esantis butas. Nors ieškovų bute sudrėko ir susikraipė apie 2 kv. m. grindų parketo, tačiau ieškovai apskaičiavo atnaujinti 5,62 kv. m. grindų, taip pat nurodyta kitų darbų, kurie neturi būti laikomi žala, nes nesusiję priežastiniu ryšiu su įvykiu.

3. Ieškovai dublike, pagal 225 DNSB „Juna“ įstatų nuostatas teigė, kad bendrija turėjo priimti būtinus sprendimus dėl vamzdynų tinkamos priežiūros. Ieškovų žiniomis, 225 DNSB „Juna“ namo (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą vykdo per bendrijos darbuotoją A. D., dėl kurio netinkamo pareigų vykdymo atsakinga už padarytą žalą laikytina 225 DNSB „Juna“.

4. Atsakovas triplike nurodė, kad techninės priežiūros funkcijas vykdęs A. D. negali būti atsakingas už padarytą žalą, nes yra atsakingas už šilumos ir elektros ūkį, o ieškovų nurodyta vandens pratekėjimo avarija įvyko geriamojo (šalto) vandens stove.

5. Ieškovai 2020-01-07 patikslintu ieškiniu reikalavimą dėl žalos- 1 627,23 Eur atlyginimo priteisimo pareiškė namo (duomenys neskelbtini), butų ar kitų patalpų savininkams. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 225 DNSB „Juna“ 2018-12-03 akte buvo konstatuota, jog 2018-12-02 dėl kaimyniniame 20 - tajame bute stovų nišoje susidariusio pratekėjimo geriamojo vandens tiekimo stove buvo aplietas ieškovų butas (duomenys neskelbtini). Ieškovų kambaryje, pažymėtame indeksu 21– 4 buvo apgadinta 1,9 kv. m. ploto parketo grindų dangos, taip pat dėl vandens poveikio buvo apgadintos kambario durys. Ieškovų tvirtinimu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą tinkamai prižiūrėti geriamojo vandens sistemos vamzdynus, o šią pareigą vykdant netinkamai, bendraturčiai yra atsakingi už ieškovams padarytą žalą. Dėl pasitelkto specialisto T. M. žalos dydžiui nustatyti ieškovai patyrė papildomas 120 Eur išlaidas specialisto paslaugoms apmokėti.

6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai- B. B., M. F., M. G., Z. G., R. M., I. A., S. D., J. M. T., G. S., M. G., J. J., D. V., S. J., R. K., I. T., B. Č., Z. Z., T. K., A. C., J. I., I. B., O. M., V. M., A. V., D. S., Z. S., D. G. P. , E. S., N. B., L. B., nurodė, kad 225 DNSB „Juna“ 2018-12-03 akte nebuvo konstatuotas priežastinis ryšys dėl 20 bute esančioje bendrojo vandentiekio sistemos stovų nišoje pastebėto vandens pratekėjimo ir ieškovų buto apliejimo. Atsakovų teigimu, iš bendrojo vandentiekio sistemos stovų nišoje esančio vamzdyno galėjo būti užlietas tik žemiau esantis butas. Atsakovai teigė, jog ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, kad jie realiai patyrė žalą. Pagal atsakovus, ieškovų samdytas specialistas nurodė nerealią sumą, reikalingą pašalinti užliejimo požymius. Vidutinė parketo rinkos kaina yra 35 Eur už 1 kv. m., o parketo klojimo kaina 10 Eur už 1 kv m. Faneruotų vidaus durų varčios vidutinė rinkos kaina sudaro iki 200 Eur. Laikėsi pozicijos, jog bendras žalos dydis turėtų sudaryti apie 425 Eur. Ieškovai yra to paties namo gyventojai, todėl ir jie patys yra atsakingi už namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą bei remontą.

7. Trečiasis asmuo 225 DNSB „Juna“ iš esmės palaikė atsakovų, nesutinkančių su ieškiniu, poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-20 sprendimu ieškinį patenkino.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovams A. J. ir A. J. nuosavybės teise nuo 2003-01-31 priklauso 50,34 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 225 DNSB „Juna“ 2018-12-03 surašė aktą dėl buto (duomenys neskelbtini), užliejimo. Akte nurodyta, kad 2018-12-02 buto savininkas pastebėjo sudrėkusias parketo grindis, kurios dalinai išsipūtė. Apžiūrėjus už sienos esančių 20– to buto vonios ir tualeto patalpų vandens tiekimo ir nuotekų įrenginius, pratekėjimų nenustatyta. Pratekėjimas rastas stovų nišoje esančiame geriamojo vandens tiekimo stove. Nustatyti buto apdailos pažeidimai– iškilusios parketo grindys didžiajame kambaryje apie 2 kv. m. Ieškovų užsakymu specialistas T. M., turintis teisę eiti ypatingojo statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, 2018-12-07 parengė žalos skaičiavimo ataskaitą Nr. 181207. Ataskaitos 3 punkte nurodyta, kad patalpoje (miegamajame) prie įėjimo durų užfiksuotas buko medžio masyvo parketo iškilimas ir lentelių atšokimas per visą kambario plotį. Lentelės atšokusios nuo pagrindo 1,4 m. plotyje, iškilusios– 0,5 m. plotyje. Taip pat užfiksuota pažeista durų paviršiaus faneruotė dėl iškilusių grindų įsirėmimo, nuglemžimo. Specialistas parengė žalos padarinių pašalinimo lokalinę sąmatą, pagal kurią atstatymo kaštai 2018-12-04 sudaro 1 407,23 Eur su PVM.

10. Nors atsakovai akcentavo nustatyto vandens pratekėjimo bendrojo vamzdyno stovų nišoje (į kurią patekti galima per 20 buto patalpas) ir ieškovų buto užpylimo priežastinio ryšio nebuvimą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant tokį ryšį. 2018-12-02 vandens pratekėjimas įvyko namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdyne. 225 DNSB „Juna“ darbuotojai, ieškodami vandens pratekėjimo židinio, nei ieškovų bute esančio vamzdyno, nei T. K. 20-ajame bute esančio vamzdyno ribose vandens pratekėjimo nenustatė. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad liko nepaneigta ieškovo A. J. nurodyta aplinkybė, kad kai 225 DNSB „Juna“ santechnikai uždėjo apkabą ant pratekėjimo vietos (t. y. sustabdė vandens pratekėjimą) problema buvo išspręsta– ieškovų butas toliau nebuvo veikiamas drėgmės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vandens pratekėjimo vieta stovų nišoje (į kurią patenkama per 20 butą) ir ieškovų buto miegamojo kambarys yra susiję bendra siena. Nors atsakovai teigė, jog dėl pasireiškusio vandens pratekėjimo turėjo būti užpiltas (ti) tik žemiau esantis butas (ai), teismas pažymėjo, kad šis atsakovų teiginys nėra įrodytas. 225 DNSB „Juna“ santechnikas A. M. nurodė, kad tą kartą nustatytas vandens pratekėjimas nebuvo žymus, vanduo tekėjo čiurkšlele. Dėl to pirmosios instancijos teismas pripažino, kad labai tikėtina, jog ieškovų buto užliejimas jiems paaiškėjo ne iš karto, kai tik prasidėjo vandens tekėjimas. Paaiškėjo tik po kurio laiko kai dėl bendrojo naudojimo vamzdyno nesandarumo vanduo paveikė ieškovų buto patalpas, buvo apgadinta dalis parketo ir kambario durys. Aukštu žemiau esančiame 17-ajame bute gyvenantis B. Č., duodamas paaiškinimus, patvirtino, jog kai 2018-12-02 paaiškėjo ieškovų buto užliejimas, B. Č. po kurio laiko pastebėjo sudrėkusią sieną savo miegamajame kambaryje, t. y. tame kambaryje, kuris yra po ieškovų miegamuoju kambariu, kuriame dėl drėgmės buvo apgadintas parketas. Dėl to sprendimą priėmęs teismas pripažino, kad yra nustatytas vandens pratekėjimo bendrojo naudojimo vamzdyne ir ieškovų buto 2018-12-02 užliejimo priežastinis ryšys.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šių bendraturčių pareigų neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-101/2014). Organizacinius klausimus dėl namo priežiūros turėjo spręsti 225 DNSB „Juna“, tačiau sprendžiant atsakomybės bendrijai taikymo klausimą, teismas turi vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais. Bylos nagrinėjimo metu dalis atsakovų reiškė pretenzijas 225 DNSB „Juna“ dėl netinkamai organizuojamos namo (duomenys neskelbtini), priežiūros, tačiau tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, turi būti sprendžiama 225 DNSB „Juna“ susirinkimuose, gali būti keliamas bendrijos valdymo organų atsakomybės klausimas. Bet kokiu atveju, tai nepašalina namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų pareigos tinkamai prižiūrėti namo sanitarinę techninę įrangą, kuri jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo naudojimo, disponavimo jais teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už ieškovams padarytą žalą yra atsakingi namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, kurie yra namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką aplinkybė, kad savininkas nesinaudoja nuosavybe, pvz. negyvena nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame daugiabučiame name, neatleidžia savininko nuo pareigos tinkamai rūpintis bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ar išlaikymu.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog specialisto T. M. parengtoje sąmatoje nurodyta, kad dėl apgadinimų turi būti išardyta 0,0562 kv. m. parketo, iš naujo paklota 5,62 kv. m. parketo dangos. Sąmatoje nurodyta, kad yra reikalinga nušlifuoti ir nulakuoti 44,20 kv. m. parketo dangos, permontuoti 6 m. medinės grindjuostės. Durų varčios remonto išlaidos sudaro 23,72 Eur (sąmatos 10 -12 punktai). Didžiausią sąmatos dalį sudaro parketo grindų dangos sumontavimas (418,19 Eur), parketo grindų šlifavimas (126,33 Eur) ir parketo grindų lakavimas 2 kartus (354,95 Eur). Nors atsakovai nesutiko su sąmatoje esančiais apskaičiavimais, tačiau savo pasitelkto specialisto (ų) sudarytos (ų) sąmatos (ų) nepateikė. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, jog ieškovų pateikti duomenys apie apgadinimus ir atlygintiną žalą pripažintini pagrįstais, nes sąmatoje nurodyta pakeisti tik apgadinto parketo dalį, o dalies parketo apgadinimo atveju paprastai turi būti šlifuojamas ir lakuojamas visas plotas, nes nulakavus dalį parketo, paprastai atnaujinta ir neremontuota dalis skiriasi. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė specialisto T. M. parengtoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodytą žalos atlyginimą- 1 407,23 Eur. Taip pat proporcingai iš kiekvieno atsakovo ieškovams priteisė patirtas išlaidas už žalos vertinimo ataskaitos sudarymą- 120 Eur ir ieškovų patirtas išlaidas už pretenzijos ikiteisminėje ginčo stadijoje parengimą- 100 Eur, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą įskaičiuojamos į nuostolius, susijusius su tiesioginiais nuostoliais.

13. Sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, jog ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų solidariai. Tačiau pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo (nuosavybės) daliai. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, 1 627,23 Eur suma iš kiekvieno atsakovo priteistina proporcingai turimos nuosavybės daliai, t. y. proporcingai turimo buto plotui. N. (duomenys neskelbtini), bendras naudingas (gyvenamųjų patalpų) plotas yra 2 056,50 kv m., todėl atlygintinos žalos dalis už 1 kv. m. sudaro 0,79 Eur (1 627,23 : 2 056,50). Tačiau iš šios sumos minusuotina ieškovams, kurie taip pat kaip savininkai yra atsakingi už bendrosios inžinerinės įrangos būklę, tenkanti dalis, kuri sudaro 39,77 Eur (0,79 x 50,34 kv. m.). Todėl atlygintinos žalos dydis sudarytų 1 587,46 Eur (1 627,23 – 39,77). Tačiau 1 587,46 Eur sumą padalijus iš atsakovų turimos nuosavybės bendro naudingo ploto, minusavus ieškovų turimą plotą, susidaro tas pats 0,79 Eur atlygintinos žalos dydis už 1 kv. m. (1 587,46 : 2 006,16 (2056,50 – 50,34)). Teismas konstatavo, jog iš kiekvieno atsakovo priteistinas žalos atlyginimas, proporcingas turimos nuosavybės daliai: 0,79 Eur dauginant iš kiekvieno atsakovo turimo buto ploto, pvz. 1 butas yra 92,09 kv. m., todėl priteistinas žalos atlyginimo dydis sudaro 72,75 Eur (92,09 x 0,79), taip pat apskaičiuotos žalos atlyginimo dalys, priteistos iš kitų butų savininkų.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė 225 DNSB „Juna“ atstovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nurodęs, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atstovavimo išlaidos, patenkinus ieškinį, turėtų būti priteistos iš bendrijos narių (butų savininkų), o tai, sprendimą priėmusio teismo nuomone, neatitiktų teisingumo, protingumo iš sąžiningumo principų. Taip pat ir ieškovas A. J. (225 DNSB „Juna“ bendrijos narys) nėra atsakingas už situaciją, kai jam padaryta žala dėl netinkamai prižiūrimo namo bendrojo naudojimo vamzdyno.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15. Apeliantė (atsakovė) R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovų A. J. ir A. J. ieškinį atmesti. Jei teismas nuspręstų, kad žala yra priteistina, jos dydį prašo sumažinti tiek, kad ieškovai nepagrįstai nepraturtėtų dėl viso pagerinto grindų ploto ir dėl nusidėvėjimo neišskaičiavimo. Taip pat, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, prašo sumažinti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ta dalimi, kurios patirtos neteisingai pasirenkant pradinį atsakovą.

16. Apeliantė teigia, kad dėl ieškovų patirtos žalos nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio– ieškovo galimai patirta žala yra susijusi su kitomis priežastimis, bet nesusijusi su vamzdžio gedimu. Teigia, jog jei būtų buvę pripažinta, kad priežastinis ryšys yra, priteistino žalos atlyginimo dydis turėjo būti tik toks, kokio reikia sutvarkyti tą konkrečiai apgadintą vietą, ne viso buto parketui atnaujinti, nes šiuolaikinės technologijos ir priemonės tai leidžia padaryti, be to ieškovo buto grindys koridoriuose yra išklotos kilimine danga. Apeliantė mano, kad priimant sprendimą dar turėjo būti išskaičiuotas nusidėvėjimas, nes parketas bute buvo senas, o po remonto jis tampa atnaujintu ir yra lygus naujam. Taip pat turėtų sumažinti ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas dalį išlaidų patyrė, neteisingai parinkdamas atsakovą, nes atsakovu pradžioje buvo nurodyta 225-oji DNSB „Juna“ ir teismas apie tai jį kelis kartus informavo.

17. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2018-12-02 vandens pratekėjimas paaiškėjo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo vamzdyne. 225 DNSB „Juna“ darbuotojai, ieškodami vandens pratekėjimo židinio, nei ieškovų bute esančio vamzdyno, nei T. K. 20-ajame bute esančio vamzdyno ribose vandens pratekėjimo nenustatė. Pažymėjo, kad vandens pratekėjimo vieta stovų nišoje (į kurią patenkama per 20 butą) ir ieškovų buto miegamojo kambarys yra susiję bendra siena. Nurodė, kad specialistas T. M. (apeliantės paminėtas A. M. yra 225 DNSB „Juna“ santechnikas) pagal kompetenciją parengė žalos skaičiavimo ataskaitą. Tokiai ataskaitai parengti neturėjo reikšmės sugadinto parketo drėgnumo laipsnis incidento vietos apžiūros metu. Specialistas T. M. nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp vandens pratekėjimo ir sugadinto parketo bei neprivalėjo to daryti.

18. Ieškovai paaiškino, jog apeliantės teiginys, kad vandens stovų niša, kurioje įvyko pratekėjimas, yra ne už ieškovų kambario ir nišos bendrosios sienos, yra neteisingas, nes vandens stovai yra už bendrosios sienos ir atstumas nuo jų iki bendrosios sienos yra tik 77 cm. Tai aiškiai matosi iš 20 ir 21 butų plano. Tas 77 cm atstumas yra labai mažas ir todėl vanduo tekėjo per bendros (tarpbutinės) sienos apačią, nes vidinės sienos yra pakeltos nuo grindų sienų blokų armatūrai suvirinti ir sienų vertikalumams užtikrinti. A. Z. S. teiginys, kad sugadintas parketas yra 2,5 m nuo tarpbutinės sienos, yra neteisingas, nes parketo išsipūtimas prasidėjo šalia tarpbutinės sienos ir mažėjančiu dydžiu tęsėsi per visą kambario plotį. Tai užfiksuota butą apžiūrėjusio specialisto T. M. parengtoje žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje.

19. Trečiasis asmuo 225-oji DNSB „Juna“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-506-466-2020 dalį, kuria nuspręsta atmesti trečiojo asmens 225-osios DNSB „Juna“ prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą– priteisti iš ieškovų trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovų jam pareikšto nepagrįsto ieškinio, pats ieškovas nesielgė rūpestingai ir atidžiai, nors teismas dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje net kelis kartus atkreipė ieškovų dėmesį į netinkamai pasirinktą atsakovą, tačiau byloje nebuvo nustatytas netinkamo trečiojo asmens procesinio elgesio faktas, kas yra būtinoji sąlyga, leidžianti taikyti CPK 93 str. 4 d. įtvirtintą išimtį. Sprendimą priėmęs teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 str. nuostatas, dėl ko nepagrįstai atmetė Trečiojo asmens prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra pagrindo ieškovų kaltinti nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes jie įsitikinę, kad dėl žalos ieškovams padarymo turėtų atsakyti apeliantas, o ne butų savininkai, nors tai ir prieštarauja kasacinio teismo šiuo metu suformuotai teismų praktikai. Paaiškina, kad tik gavus teismo pasiūlymą, grindžiamą teismų praktika, paklausę atstovo patarimo, jie sutiko pakeisti atsakovą (apeliantą) į kitus atsakovus (namo butų savininkus), nors iki šiol sąžiningai abejoja, ar tai yra teisinga. Be to, 2019-03-12 atsiliepime į ieškinį apeliantas taip pat nekėlė klausimo dėl atsakovo pakeitimo byloje, neginčijo civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus priežastinį ryšį. Apeliantas atstovavimo išlaidas teisme patyrė iš pradžių kaip atsakovas, vėliau– kaip trečiasis asmuo atsakovų pusėje. Teismui visiškai patenkinus ieškinį, atstovavimo išlaidos pagrįstai buvo priteistos ieškovams ir nepriteistos apeliantui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo asmens apeliacinis skundas patenkintinas.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. A. R. M. laikosi pozicijos, jog nėra pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto priežastinio ryšio tarp vandens pratekėjimo stovų nišoje ir ieškovų patirtos žalos ir ji yra susijusi su kitomis priežastimis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas stovų nišoje esančio geriamo vandens tiekimo stovo gedimo ir užlietų ieškovų buto grindų priežastinį ryšį rėmėsi 225 DNSB „Juna“ darbuotojo santechniko A. M. paaiškinimais. Minėtas asmuo nurodė, kad paaiškėjus ieškovų bute esančio parketo apgadinimui, apžiūrėjo ieškovų ir 20-tojo buto (priklausančio T. K.) patalpas ir stovų nišoje rado vandens pratekėjimą bendrojo naudojimo vamzdyne pro nežymų vamzdžio įtrūkimą. Apačioje ties perdanga (pro kurią nutiesti vamzdžiai), buvo sudrėkęs smėlis. Nurodyta, jog A. M. ties vamzdžio įtrūkimu sumontavo apkabą, po ko vandens pratekėjimas baigėsi. Kitose 20-tojo buto patalpose, vonioje ir tualete jokių vandens pratekėjimo požymių nepastebėjo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 225 DNSB „Juna“ darbuotojai, ieškodami vandens pratekėjimo židinio, nei ieškovų bute esančio vamzdyno, nei T. K. 20-tajasme bute esančio vamzdyno ribose vandens pratekėjimo nenustatė. 225 DNSB „Juna“ santechnikas A. M. nurodė, kad tą kartą nustatytas vandens pratekėjimas nebuvo žymus, vanduo tekėjo čiurkšlele. Dėl to ieškovų buto užliejimas jiems paaiškėjo ne iš karto, kai tik prasidėjo vandens tekėjimas, t. y. tik po kurio laiko dėl bendrojo naudojimo vamzdyno nesandarumo vanduo paveikė ieškovų buto patalpas, dėl ko buvo apgadinta dalis parketo ir kambario durys. Darytina išvada, jog nedidelis vandens kiekis neprasisunkė į apačioje esantį butą, tačiau ieškovų bute po grindimis užsistovėjusi drėgmė turėjo tiesioginės įtakos parketui ir jį paveikė. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, esant priežastinį ryšį tarp vamzdžio įtrūkimo ir ieškovų butui padarytos žalos. 

24. Atsakovė teigia, kad teismas nebandė ieškoti ir kitų įrodymų, galinčių pagrįsti parketo sugadinimą, kad vanduo nurodytoje parketo vietoje galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-690/2015). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi šių principinių nuostatų, o bylos nagrinėjimo metu nustatytų įrodymų visuma sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad dėl stovų nišoje esančio geriamo vandens tiekimo stovo gedimo ir užlietų ieškovų buto grindų yra priežastinis ryšys.

25. Apeliantė taip pat teigia, jog ieškovams priteisto žalos atlyginimo dydis yra per didelis– jiems leista praturtėti atsakovų sąskaita, kadangi remonto kaštai apėmė ir kitų (ne tik sugadintų) grindų atnaujinimą. Apeliantė laiko, kad dėl priežastinio ryšio nebuvimo visi ieškinyje pareikšti reikalavimai turėjo būti atmesti. Jei vis dėlto būtų buvę pripažinta, kad priežastinis ryšys yra, priteistinas žalos atlyginimo dydis turėjo būti tik toks, kokio reikia sutvarkyti tą konkrečiai apgadintą vietą, ir neturėjo kompensuoti viso buto parketo ploto atnaujinimo, nes šiuolaikinės technologijos ir priemonės tai leidžia padaryti, be to ieškovo buto grindys koridoriuose yra išklotos kilimine danga. Apeliantė mano, kad priimant sprendimą dar turėjo būti išskaičiuotas nusidėvėjimas, nes parketas bute buvo senas, o po remonto jis tampa atnaujintu ir yra lygus naujam. Nustatydamas ieškovams priteisiamos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovų užsakymu specialisto T. M., turinčio teisę eiti ypatingojo statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, 2018-12-07 parengta žalos atstatymo skaičiavimo ataskaita Nr. 181207. Ataskaitos 3 punkte nurodyta, kad patalpoje (miegamajame) prie įėjimo durų užfiksuotas buko medžio masyvo parketo iškilimas ir lentelių atšokimas per visą kambario plotį. Lentelės atšokusios nuo pagrindo 1,4 m. plotyje, iškilusios – 0,5 m. plotyje. Taip pat užfiksuota pažeista durų paviršiaus faneruotė dėl iškilusių grindų įsirėmimo, nuglemžimo. Specialistas parengė žalos padarinių pašalinimo lokalinę sąmatą, pagal kurią atstatymo kaštai 2018-12-04 sudaro 1 407,23 Eur su PVM (1 t., e. b. l. 30– 42). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų pateikti duomenys apie apgadinimus ir atlygintiną žalą yra pagrįsti, nes sąmatoje nurodyta pakeisti tik apgadinto parketo dalį, o dalies parketo apgadinimo atveju paprastai turi būti šlifuojamas ir lakuojamas visas plotas, nes nulakavus dalį parketo, paprastai atnaujinta ir neremontuota dalis skiriasi. Perlakuoti visą parketą reikėjo dėl jo dalies sugadinimo. Dėl to prieitina prie išvados, jog priteisiama suma nelaikytina ieškovų praturtėjimu, kadangi keičiamos tik sugadintos parketo lentelės, tačiau, tam, kad pakeistas plotas nesiskirtų nuo nekeisto būtinas viso parketo šlifavimas ir lakavimas. Priešingu atveju pakeista dalis skirtųsi nuo nekeistos ir nebūtų vientiso vaizdo, kuris nors ir su senu parketu, bet buvo ieškovų bute prieš vandens nutekėjimą. Viso parketo šlifuoti ir lakuoti nereikėtų, jei jo dalies nebūtų apgadinęs išsiliejęs vanduo. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatas padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Tad viso parketo šlifavimo ir lakavimo kaina pagrįstai įtraukta į atlygintinų nuostolių sumą. 

26. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog dėl stovų nišoje esančio geriamojo vandens tiekimo stovo gedimo ir užlietų ieškovų buto grindų yra priežastinis ryšys, tad atmestinas apeliantės R. M. apeliacinis skundas.

27. Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis ir nepagrįstai trečiajam asmeniui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, todėl darytina išvada, jog trečiojo asmens 225-osios DNSB „Juna“ apeliacinis skundas pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis kuria teismas atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui 225-ajai DNSB „Juna“ ir dėl tos dalies priimamas naujas teismo sprendimas priteisiant trečiajam asmeniui 225-ajai DNSB „Juna“ bylinėjimo išlaidas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė trečiojo asmens 225 DNSB „Juna“ atstovo prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad 225 DNSB „Juna“ pasinaudojo advokato pagalba ne susidariusiai skolai iš bendrijos nario išieškoti, o tam, kad įrodytų savo atsakomybės nebuvimą dėl netinkamos namo santechninės įrangos priežiūros. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, situaciją, kai 225 DNSB „Juna“ pasinaudojo advokato pagalba (ir turėjo atitinkamų išlaidų) savo interesams ginti, tačiau neveikė namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų, kurie yra bendrijos nariai, naudai, vertinama kaip bendrijos lėšų panaudojimas ne pagal nustatytą paskirtį. Trečiasis asmuo, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde nurodė, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Apeliantas laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl trečiojo asmens netinkamo procesinio elgesio, o dėl to, kad ieškovai patraukė jį atsakovu, nesant tam materialinio teisinio pagrindo. Atsakovu patrauktas trečiasis asmuo buvo priverstas rengti procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir kt.), buvo surengti keli teismo posėdžiai (taip pat mediacijos posėdis), kuriuose dalyvavo trečiojo asmens atstovas (advokatas), todėl logiška ir suprantama, kad dėl to trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų. Tai, kad ieškovų pradinis ieškinys, pareikštas 225-ajai DNSB „Juna“, kaip atsakovei, buvo nepagrįstas, patvirtina sprendimas, kuriuo žalos atlyginimas ieškovams priteistas iš kitų atsakovų. Spręstina, jog pradiniu ieškiniu ieškovas žalos atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės 225-osios DNSB „Juna“. Suprantama, jog tuo atveju, jeigu atsakove patraukta 225-oji DNSB „Juna“ būtų pripažinusi ieškovų reikalavimą arba teismas būtų nusprendęs, kad toks ieškovų reikalavimas 225-ajai DNSB „Juna“ yra pagrįstas ir jį patenkinęs, trečiasis asmuo ieškovų reikalavimą būtų turėjęs patenkinti iš lėšų, kurias kaip įmokas sumoka visi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Taigi, prieštaraudama ieškovų ieškinio reikalavimams, 225-oji DNSB „Juna“ pirmiausia ir veikė minėto namo butų savininkų interesais. 225-oji DNSB „Juna“, prieštaraudama ieškovų ieškinio reikalavimams, neįrodinėjo savo atsakomybės nebuvimo dėl netinkamos namo santechninės įrangos priežiūros, o įrodinėjo priežastinio ryšio tarp įtrūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio ir ieškovų patirtos žalos nebuvimą. Vertinant ir tai, kad teismas dar pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje net kelis kartus atkreipė ieškovų dėmesį į netinkamai pasirinktą atsakovą, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidas trečiasis asmuo patyrė dėl ieškovų jam pareikšto nepagrįsto ieškinio ir nerūpestingumo proceso metu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis ir nepagrįstai trečiajam asmeniui nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

29. Trečiojo asmens- 225-osios DNSB „Juna“ bylinėjimosi išlaidas- 1 668,90 Eur patvirtina pateikti dokumentai: sutartys, sąskaitos, mokėjimo dokumentai. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovų, dėl kurių neteisingų veiksmų bylos proceso metu šios išlaidos buvo patirtos.

30. Byla išspręsta ne apeliantės R. M. naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiasis asmuo už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį- 37 Eur. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos aplinkybes, 225-oji DNSB „Juna“ neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Žyminis mokestis- 37 Eur grąžintinas trečiajam asmeniui (CPK 87 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti apeliantės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir A. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovams T. K., A. C., B. B., M. F., F. Š., M. G., Z. G., R. M., I. A., S. D., J. R. T., G. S., M. G., J. J., A. V., V. Ž., D. V., S. J., R. K., I. T., B. Č., V. Š., J. Š., Z. Z., J. I., I. B., O. M., V. M., A. V., D. S., Z. S., D. G. P., I. B., E. S., L. A., V. M., N. B., J. J. B., A. B. ir L. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje– 225-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Juna“ ir A. D..

Patenkinti trečiojo asmens 225-osios DNSB „Juna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir A. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštą atsakovams T. K., A. C., B. B., M. F., F. Š., M. G., Z. G., R. M., I. A., S. D., J. R. T., G. S., M. G., J. J., A. V., V. Ž., D. V., S. J., R. K., I. T., B. Č., V. Š., J. Š., Z. Z., J. I., I. B., O. M., V. M., A. V., D. S., Z. S., D. G. P., I. B., E. S., L. A., V. M., N. B., J. J. B., A. B. ir L. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje– 225-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Juna“ ir A. D..

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-20 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo trečiajam asmeniui 225-ajai DNSB „Juna“ ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą- priteisti trečiajam asmeniui 225-ajai DNSB „Juna“ (j. a. k. 125114240) iš ieškovų A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 834,45 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt penkis euro centus) iš kiekvieno ieškovo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti trečiajam asmeniui 225-ajai DNSB „Juna“ (j. a. k., 125114240) žyminį mokestį- 37 Eur (trisdešimt septynis eurus), sumokėtą 2020 04 20 per „Swedbank“, AB.

Kitą 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas        Visvaldas Kazakiūnas