Administracinė byla Nr. A-972-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02542-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas O. G. su skundu (I t., b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 44–46) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. BR6-839241 „Dėl mokėtinų išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 4–11); 2) išmokėti 50 246,94 Eur paramą ir įpareigoti Agentūrą pervesti į pareiškėjo sąskaitą jam priklausančią likusią 11 755,83 Eur paramos sumą; 3) priteisti pareiškėjui 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu Agentūra, įvertinusi jo 2014 m. birželio 11 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje, kurios reg. Nr. 14-1011542112-1 (toliau – ir Paraiška), pateiktus duomenis, apskaičiavo 50 246,94 Eur paramą. Ginčijamu Sprendimu kaip sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą pareiškėjui išskaičiuota 11 755,83 Eur išmokų. Sprendime buvo nurodyta, jog pareiškėjas padarė tyčinį reikalavimų pažeidimą – sąmoningai neužtikrino būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutiko ir teigė, jog jo prižiūrimos žemės ūkio naudmenos buvo sutvarkytos tinkamai, jokios žalos aplinkai, pavojaus žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai taip pat nebuvo nustatyta, o vienintelis pareiškėjo padarytas pažeidimas – per mažas sutartinių gyvulių skaičius. Reikalavimas laikyti daugiau gyvulių, pareiškėjo teigimu, prieštarauja reikalavimui nedaryti žalos aplinkai, nekelti pavojaus žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei, kadangi didesnė gyvulių koncentracija daro žalą aplinkai.
3. Pareiškėjo teigimu, 2013 m. jis deklaravo labai panašų plotą pievos ir laikomų sutartinių gyvulių skaičių, tačiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog buvo padaryta deklaravimo klaida, nes nedengiamas pievas deklaravus kitu kodu – PP (prekinė pieva) jokio pažeidimo nebebūtų ir reiktų pateikti tik dokumentus, kad dalį pagaminto šieno pareiškėjas pardavė kitiems ūkininkams. Be to, pagal vieną metodiką pareiškėjo turimų sutartinių gyvulių skaičius sudaro 38,255 vnt. (reikalaujama turėti 0,5 sutartinių gyvulių hektarui pievų), o pagal kitą metodiką – 25,69 sutartinių gyvulių (reikalaujama turėti tik 0,3 sutartinių gyvulių hektarui pievų). Pažymėjo, jog 2015 m. reikalavimo deklaruojamas pievas dengti sutartiniais gyvuliais neliko, nes toks reikalavimas pažeidė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) įstatymus, todėl už reikalavimo deklaruojamas pievas dengti laikomais sutartiniais gyvuliais nevykdymą sankcijos negali būti taikomos.
4. Atsakovas Agentūra atsiliepime (I t., b. l. 52–63) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo Paraišką, nustatė, jog jam parama gali būti skirta už 8,48 ha plotą vietoj deklaruoto 20,40 ha ploto. Tokią išvadą atsakovas padarė dėl to, kad pareiškėjas pagal „Ražienų laukai per žiemą“ veiklą (toliau – ir Veikla) pradėjo dalyvauti 2008 m. deklaruodamas 4,65 ha plotą, tačiau pareiškėjas 2008 m. viršijo 2 ha ribą, todėl pagal Veiklą prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai prasitęsė naujai įsipareigotiems plotams. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės) 7.8.3  papunktis nustato, kad pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, paramos paraiškas 2014 m., nedidindami ploto, gali teikti pareiškėjai, kurie vykdo iki 2014 m. prisiimtus įsipareigojimus. Tarp AGRO taisyklėse įvardytų Priemonės programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklų nenumatyta galimybė teikti 2014 m. paraiškas pagal Veiklą dėl plotų, kuriems pasibaigęs įsipareigojimų vykdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui parama pagal Veiklą pagal 2014  m. Paraišką gali būti skirta tik už tęstinius 8,48 ha plote prisiimtus įsipareigojimus, todėl už likusį deklaruotą 11,92 ha plotą, kuriam prisiimtas penkerių metų įsipareigojimų laikotarpis pasibaigė, parama pagal Veiklą neskiriama.
6. Agentūra paaiškino, jog, atlikus 2014 m. Paraiškos duomenų patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas atitinkamuose kontroliniuose žemės sklypuose deklaravo didesnį plotą nei tas, kuris buvo nustatytas šiems kontroliniams žemės sklypams (nei faktiniai šių sklypų plotai), t. y. nustatytas viršpločio atvejis. Išskiriamas tinkamas paramai skirti plotas apima ir kitų paramai netinkamų kontrolinių žemės sklypų plotą, tačiau šių plotų pareiškėjas neišskyrė. Šie plotai, vadovaujantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, buvo nustatyti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31.5, 36.2.4 bei 38.11 papunkčiais ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir MPŪV taisyklės) 25 punktu, už neteisingai deklaruotas laukų plotų dalis parama buvo neskiriama, o pagrindinė tiesioginė išmoka ir parama apskaičiuota už faktiškai nustatytą plotą. Įvertinęs minėtas nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasi MPŪV taisyklių 30 punktu apskaičiavo, jog iš bendro pagal MPŪV priemonę apskaičiuoto 244,06 ha ploto (17,24 ha + 226,82 ha), 150 ha plotas (iš jų: 17,24 ha plotas didelio nepalankumo vietovėse ir 132,76 ha mažo nepalankumo vietovėse) remiamas 100 proc., o likęs 94,06 ha plotas mažo nepalankumo vietovėse remiamas 85 proc.
7. Atsakovas paaiškino, jog apskaičiuojat paramos sumą pagal 2014 m. Paraišką buvo įvertinta ir tai, jog vadovaujantis Agentūros administravimo informacinės sistemos duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB 15 reikalavimo. Pareiškėjas 2014 m. Paraiškoje deklaravo 210,58 ha ganyklų-pievų plotą, o visas deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 376,80 ha. Taigi, deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2014 m. sudaro daugiau nei 10 proc. viso 2014 m. Paraiškoje deklaruoto ir tinkamo paramai ploto.
8. Remdamasis Agentūros administravimo informacinėje sistemoje esančiais Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, 2014 m. sudarė daugiau kaip 50 proc. viso išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, todėl toks pažeidimas buvo kvalifikuotas kaip tyčinis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkte nurodyto GAAB 15 reikalavimo pažeidimas. Įvertinęs, jog šis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, t. y. sudaro 59,71 proc., atsakovas pritaikė 19 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankciją.
9. Atsakydamas į pareiškėjo skunde pateiktą argumentą, jog Agentūra manipuliuoja skaičiais, bei nurodo skirtingus sutartinių gyvulių vienetus, Agentūra pažymėjo, kad skunde minimas 38,255 vnt. yra nurodytas sutartinių gyvulių vidurkis per kalendorinius metus, o nustatytas 25,69 vnt. buvo apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu (I t., b. l. 176–181) pareiškėjo O. G. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog jis padarė Aprašo 7 punkto pažeidimą, tačiau teigė, kad šis pažeidimas negalėjo būti laikomas tyčiniu.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kurių pagrindu buvo nustatyta, jog netinkami paramai plotai sudaro 1,33 ha, t. y. tinkamas deklaruotas ganyklų-pievų plotas sudaro 209,25 ha. Pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. turėjo 25,69 sutartinių gyvulių. Pagal Aprašo 7 punktą pareiškėjai 2014 m. privalo turėti 0,3 sutartinių gyvulių 1 ha, vadinasi, pareiškėjo turimų 25,69 sutartinių gyvulių skaičius dengė 85,63 ha plotą (25,69/0,3). Visas deklaruotas plotas sudarė 210,58 ha, todėl plotas, neturintis ūkinių gyvūnų sudarė 124,95 ha viso deklaruoto ploto (210,58 ha – 85,63 ha). Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, 2014 m. sudarė daugiau nei 50 proc. viso išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto (124,95 ha x 100 proc. / 209,25 ha = 59,71 proc.). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Agentūra pagrįstai pareiškėjo padarytą pažeidimą kvalifikavo kaip tyčinį. Sankcija pareiškėjui buvo apskaičiuota remiantis teisės aktais, o pareiškėjas šių skaičiavimų neginčijo, todėl teismas sprendė, kad Agentūra tinkamai apskaičiavo pareiškėjui taikomos sankcijos dydį.
13. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog atsakovas manipuliuoja skaičiais, teismas pažymėjo, jog Sprendime pateikiamas 25,69 sutartinių gyvulių skaičius vadovaujantis Aprašo 7 punktu yra apskaičiuotas nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., o 38,255 sutartinių gyvulių skaičius yra vidutinis sutartinių gyvulių skaičius per kalendorinius metus, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis MPŪV taisyklių 5.5.4 papunkčiu.
14. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal MPŪV taisyklių 5.5.4 papunktį pareiškėjas privalo turėti bent 0,5 sutartinių gyvulių 1 ha pievų ir ganyklų per kalendorinius metus, o Aprašo 7 punktas nustato, kad 0,3 sutartinių gyvulių kiekis turi būti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., t. y. ne per kalendorinius metus, o per 2 mėnesius.
15. Reikalavimas laikyti sutartinius gyvulius buvo panaikintas nuo 2015 m., t. y. reikalavimas netaikomas tik pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas nuo 2015 m. Jokie teisės aktai nenumato, kad toks reikalavimas naikinamas ir pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas iki 2015 m. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

16. Pareiškėjas O. G. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1–3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
17. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jis padarė tyčinį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo vertinimu, nepasisakė dėl minėto pažeidimo sunkumo, t. y. neįvertino aplinkybės, kad vienais metais toks pažeidimas laikytinas sunkiu tyčiniu pažeidimu, o kitais nelaikytinas pažeidimu. Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimas turėti sutartinius gyvulius prieštarauja ES teisės aktams ir negali būti vertinimas kaip tyčinis deklaravimo taisyklių pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, jo padarytas pažeidimą negali būti laikomas sunkiu, nes nuo 2015 m. minėtas reikalavimas buvo panaikintas kaip prieštaraujantis ES teisės aktams. Pareiškėjas teigia, kad jo padarytas pažeidimas neturėtų būti traktuojamas kaip tyčinis, nes neatitinka tyčinio pažeidimo apibrėžimo.
18. Taip pat, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog tuo pačiu metu yra du vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai, t. y. vienas reikalavimas nemažinti turimų pievų ir ganyklų ploto bei kitas reikalavimas, už kurio nevykdymą ir buvo skirta sankcija.
19. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 17–28) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad sankciją Agentūra taikė už pažeidimus, padarytus galiojant būtent 2014 m. deklaravimo laikotarpio teisės aktų nuostatomis, todėl sankcijos pareiškėjui taikytos pagal pažeidimo padarymo metu galiojusius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumažinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
23. Kaip matyti iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio (I t. b. l. 10), pareiškėjui sankcija taikyta remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.), kuri nustatė, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriamas atvejis, kai pareiškėjo valdoje nustatomas Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 7 punkte nurodytas Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 7 punkte, ploto.
24. Taip pat, kaip matyti iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio (I t. b. l. 10), pareiškėjui sankcija taikyta remiantis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.1 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. balandžio 12 d.), kuri nustatė, kad kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, sankcijos dydis apskaičiuojamas pagal šios Metodikos 19 punktą.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. kovo 21 d. išnagrinėjęs norminę administracinę bylą Nr. eI-4-822/2017, nusprendė pripažinti kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 17.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą, paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 181.2 punktas (žemės ūkio ministro 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-291 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.) ta apimtimi, kuria jame nenumatyta galimybė, nustačius Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“, 7 punkto pažeidimą visame tiesioginėms išmokoms deklaruotame ir tinkamame paramai pievų ir ganyklų plote, atsižvelgti į kaltės formą ir einamaisiais metais taikyti mažesnį paramos sumažinimo procentą, nei 50 proc., arba netaikyti paramos sumažinimo, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.
26. Šios nutarties 25 punkte nurodytoje byloje, įvertinusi Teisingumo Teismo išaiškinimus bei norminėje administracinėje byloje ginčijamo teisinio reguliavimo esmę, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, jog sankcijų dėl kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraišką gauti tiesiogines išmokas ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, taikymo tvarka turi apimti galimybę paramos gavėjui įrodyti, jog jo elgesys nebuvo tyčinis.
27. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra aktualu spręsti klausimą dėl norminio akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo individualioje byloje, kurioje taikytas neteisėtu pripažintas norminis aktas. ABTĮ 118 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.
28. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis skelbia, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Todėl pripažinus poįstatyminių teisės aktų neteisėtumą vienoje administracinėje byloje, analogiškos teisinės pasekmės turėtų būti sukuriamos ir kitoje administracinėje byloje, kurioje galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas. Negalėjimas remtis aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiais poįstatyminiais teisės aktais apeliacinės instancijos teisme kyla iš Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies bei ABTĮ 4 straipsnio 1 dalies.
29. Taigi, nepaisant to, jog, žvelgiant retrospektyviai, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, jie, kaip išaiškinta, buvo neteisėti, pažeidžiantys konstitucinį teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principus bei dėl savo ydingumo buvo eliminuoti iš teisės sistemos, todėl vadovaujantis neteisėtais teisės aktais priimti administraciniai sprendimai taip pat negali būti laikomi teisėtais (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) bei yra naikintini.
30. Iš skundžiamo atsakovo sprendimo motyvuojamosios dalies nėra aišku, kiek neteisėti norminiai aktai įtakojo galutinę nepaskirtą paramos sumą, todėl teismas  panaikina visą skundžiamą sprendimą.
31. Kiti pareiškėjo reikalavimai yra neatsiejami nuo pagrindinio reikalavimo panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. BR6-839241 ir šioje byloje negali būti sprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo O. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo O. G. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. BR6-839241 „Dėl mokėtinų išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo O. G. paraiškos dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Veslava Ruskan

              Arūnas Sutkevičius