Civilinė byla Nr. e2-2065-1043/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20136-2019-4

K a u n o a p y L I N K Ė s t e i s m a s

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Anita Sereikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ atstovui advokatui E. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atstovui advokatui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „M. į. t. a.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „O“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, reikalavimo perleidimo sutarties ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste ir UAB) „Lemora“ ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovės UAB „M. į. T. a.“ 4 933,46 Eur skolą, 125,80 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiais 2019 m. spalio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „O.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „M. į. T. a.“ nuo šios sutarties sudarymo momento, ir šios sutarties pagrindu uždarosios akcinės bendrovės „M. į. T. a.“ atliktą įskaitymą su ieškove bei priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės UAB „L.a“ ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19051302VS (toliau – sutartis) dėl statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad už prekes atsakovė turi atsiskaityti su ieškove (pardavėja) per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Atsakovė pažeidė Sutarties 3.3 punktą ir laiku neatsiskaitė su ieškove už prekes. Atsakovės pradelsta skola sudaro 4 933,46 Eur. Pagal Sutarties 3.7 punktą ieškovė paskaičiavo 125,80 Eur delspinigių už mokėjimų vėlavimą. 2019 m. spalio 1 d. elektroniniu paštu atsakovė, deklaruodama, kad veikia UAB „O.“ vardu, pareiškė pretenziją dėl prekių (profilių Z) parduotų atsakovei UAB „O.“. Pretenzija pareikšta dėl to, kad profiliai Z tariamai buvo su tepalo dėmėmis. Už tariamą profilių Z defektų šalinimą (profilių valymą) atsakovė išrašė 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą TA Nr. 10182 sumai 2 076,80 Eur (įskaitant PVM) ir elektroniniame laiške nurodė, kad šią sumą išskaito iš ieškovei mokėtinos sumos už prekes, parduotas atsakovei. Ieškovė nesutinka su atsakovės pareikštomis pretenzijomis dėl prekių, parduotų atsakovei UAB „O.“, ir su įskaitymu 2 076,80 Eur sumai. Nurodo, kad atsakovei nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo atlikti įskaitymą 2 076,80 Eur sumai. Pagal atsakovės UAB „O“ 2019 m. rugsėjo 12 d. užsakymą (pateiktą elektroniniu paštu) 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė pristatė atsakovei UAB „O“ užsakytas prekes, įskaitant profilius Z. Visas prekes atsakovė UAB „O priėmė ir jokių pretenzijų dėl prekių kokybės nepareiškė. Teigiama, kad profiliai profiliai Z buvo ištepti tepalais ir pateikiama fotonuotrauka, kur ant vieno profilio matosi keturios mažytės neaiškios kilmės dėmelės. Tačiau neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis šios dėmelės atsirado. Prekių priėmimo metu jokių pretenzijų, kad profiliai yra su dėmėmis ar tepaluoti, nebuvo pareikšta. Nėra aišku, kada ir koks konkretus profilis yra nufotografuotas ir ar tai apskritai yra UAB „O.“ iš UAB „L.“ pirktas profilis. Be to, profiliai galėjo būti ištepti UAB „O.“ sandėliuojant ir naudojant profilius. Profiliai Z yra paslėpti elementai, kurie, sumontavus lubas, nesimato. Todėl profilis, net ir esant ant jo jau aprašytoms dėmelėmis, nėra profilio defektas ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. Iš atsakovės UAB „M.I.T.A.“ prašoma priteisti 4 933,46 Eur skola negali būti sumažinta 2 076,80 Eur suma, nes atsakovė UAB „M. į. T. a.“ neįgijo teisės iš ieškovės reikalauti šios sumos ir šiai sumai įskaitymas negalėjo būti atliktas. Be to, įskaitymo forma (tiek šiuo, tiek kitais toliau aprašytais atvejais) elektroniniu paštu nėra tinkama. Pagal CK 6.131 straipsnį turėtų būti pateiktas raštiškas pranešimas dėl įskaitymo, kas nebuvo padaryta. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2019 m. spalio 1 d. taip pat išrašė PVM sąskaitą-faktūrą seriją TA Nr. 10183 122,69 Eur sumai (įskaitant PVM), o kaip išrašymo pagrindą nurodė „kainos minusavimas pagal komercinį pasiūlymą objektinei kainai pagal serija LEM Nr. 000658689 pateiktai neteisingai kainai (dėl nesąžiningos konkurencijos)“. Ši PVM sąskaita-faktūra išrašyta nepagrįstai. Ieškovė jos nepripažįsta, nepriėmė ir neįtraukė į savo apskaitą. Atsakovei nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo išrašyti tokią sąskaitą. Ieškovės kaina yra išrašyta pagal komercinį pasiūlymą. Ieškovė jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų neatliko. Atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ neįgijo teisės iš ieškovės reikalauti šios sumos ir šiai sumai įskaitymas negalėjo būti atliktas. 2019 m. spalio 30 d. reikalavimo-perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ iš kitos atsakovės UAB „O.“ tariamai įsigijo 6 647,40 Eur reikalavimo teisę į ieškovę. Atsakovė UAB „M. į. T. a.“ nurodė, kad įskaito jos įgytą 6 647,40 Eur reikalavimą apmokant skolą ieškovei ir tariamai po šio įskaitymo jau ieškovė yra skolinga atsakovei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 5 163,43 Eur. Atsakovės tariama 6 647,40 Eur reikalavimo teisė kyla iš dviejų UAB „O.“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų: 1) 2019 m. spalio 1 d. debetinės sąskaitos serija Nr. 10014, kurioje kaip debetinės išrašymo pagrindas nurodyta „nuolaida pagal komercinį pasiūlymą“, 2) 2019 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos-faktūros serija A Nr. 10017, kurioje kaip išrašymo pagrindas nurodyta „žala dėl nesąžiningos konkurencijos objekte, Pakraščio g. 20, Vilnius“. Nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei UAB „O.“ išrašyti debetinę sąskaitą ir vienašališkai mažinti suderintą ir jau apmokėtą pardavimo kainą. Ieškovė ir atsakovė UAB „O.“ jokių susitarimų dėl nuolaidos suteikimo ir prekių kainos sumažinimo nėra sudarę. Pagal šią debetinę sąskaitą UAB „O.“ neįgijo reikalavimo teisės į ieškovę ir negalėjo perleisti neegzistuojančios reikalavimo teisės kitai atsakovei. Ieškovė jokių nesąžiningų konkurencijos veiksmų neatliko. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nėra nustatyta, kad ieškovė atliko kokius tai nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovė UAB „O.“ niekada jokių pretenzijų dėl 6 029,03 Eur žalos atlyginimo net nereiškė. Teismo sprendimas dėl šios žalos sumos priteisimo nėra priimtas. Neaišku, apie kokius konkrečius nesąžiningus konkurencijos veiksmus yra kalbama ir iš kur yra kildinama bei kaip buvo apskaičiuota 6 029,03 Eur žalos suma. Žalos suma apskritai nėra PVM objektas. Ieškovė nurodytos PVM sąskaitos-faktūros nepripažino, nepriėmė ir neįtraukė į savo apskaitą Atsakovė UAB „O.“ nėra įgijusi teisės iš ieškovės reikalauti 6 029,03 Eur žalos ir todėl negalėjo perleisti neegzistuojančios reikalavimo teisės kitai atsakovei. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu yra negalimas išieškojimas. CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčijama 2019 m. spalio 30 d. reikalavimo-perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl to, kad ši sutartis pažeidžia imperatyvią CK 6.102 straipsnio 1 dalies normą. Šia sutartimi buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė, kurios atžvilgiu yra negalimas išieškojimas. Pripažinus negaliojančia reikalavimo-perleidimo sutartį, kaip pasekmė turi būti pripažintas ir neteisėtu pagal šią sutartį atsakovės atliktas įskaitymas 6 029,03 Eur sumai.

2.       Dublike, atsikirsdama į atsiliepime nurodytus argumentus, ieškovė papildomai nurodo, kad atsakovės UAB „M į t a“ teiginiai, kad skola buvo pilnai ar iš dalies apmokėta per užskaitas yra nepagrįsti, nes: pirma, atsakovė UAB „M į t a“ nebuvo teisėtai įgijusi priešpriešinių reikalavimų į ieškovę, nebuvo būtinų įskaitymo sąlygų ir todėl negalėjo atlikti įskaitymo; antra, atsakovė UAB „M į t a“ neatliko įskaitymų CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. raštu nepranešė ieškovei apie atliktus įskaitymus; trečia, jeigu teismas vis dėl to nuspręstų, kad atsakovė atliko įskaitymus, ieškovė ieškiniu ginčija atsakovės UAB „M. į. T. a.“ įskaitymus ir reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu buvo atliktas vienas iš įskaitymų. Atsakovė UAB „M. į. T. a.“ nepateikė CK 6.131 straipsnio 2 dalies sąlygas atitinkančias pranešimo apie įskaitymus. Ieškovė jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų neatliko, atsakovės neįgijo priešpriešinių reikalavimų į ieškovę ir net nebuvo teisinio pagrindo išrašyti debetinę sąskaitą, nebuvo būtinų sąlygų įskaitymui atlikti ir, jokie įskaitymai negalėjo būti atlikti bei faktiškai CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo atlikti. Ieškovė yra viena iš daugelio tiekėjų, kurie Lietuvoje prekiauja Vokietijos bendrovės Knauf AMF GmbH & Co. KG produkcija, įskaitant Z profilius. Atsakovės yra laisvos pasirinkti konkretų tiekėją ir pirkti ar nepirkti prekes už tiekėjo pasiūlytą prekių kainą. Kadangi atsakovės pirko prekes iš ieškovės, akivaizdu, kad atsakoves tenkino prekių kaina. Tai, kad vėliau atsakovėms pasirodė prekių kaina per didelė ir kad tariamai atsakovės galėjo prekes įsigyti pigiau iš kitų tiekėjų, neatleidžia atsakovių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ginčo dėl to, kad prekės buvo parduotos ir neapmokėtos nėra. UAB „O.“ jokios reikalavimo teisės į ieškovę neturėjo ir dėl to negalėjo perleisti. Tokia perleidimo sutartis, kuria perleistas neegzistuojantis reikalavimas, turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia. PVM Sąskaitą faktūrą „žala“ sunku paaiškinti logiškai. Jokio teisinio pagrindo išrašyti tokią sąskaitą nebuvo. Jokių veiksmų ieškovė neatliko, jokio sprendimo teismo ar institucijos sprendimo dėl žalos priteisimo nėra.

II.       Atsakovių argumentai

4.       Atsakovės UAB „M. į. T. a.“ ir UAB „O.“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „M. į. T. a.“ iš ieškovės įsigijo statybines medžiagas, tarp ir Vokietijos bendrovės Knauf AMF Gmbh & Co gamintojo profilius Z DCZ70 19/70/17 2500mm, 844,20 Eur sumai (be PVM) ir Plokštes THERMATEX Acoustic 2500x300x19 AW/SK balta, už 473,40 Eur (be PVM) sumą, pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija LEM Nr. 000658689, t. y. iš viso 1 594,30 Eur (su PVM). Atsakovė šias statybines medžiagas, t. y. profilį ir plokštes jo įrenginėjamiems objektams iš ieškovės įsigijo dėl to, kad ieškovę kaip vienintelį šių medžiagų tiekėją jai nurodė oficialus Vokietijos bendrovės Knauf AMF Gmbh & Co atstovas Lietuvoje V.. Kaip vėliau paaiškėjo, šių Knauf AMF Gmbh & Co gaminamų medžiagų tiekėjas Lietuvoje yra ne tik ieškovė, bet ir kitos įmonės, kurių Knauf AMF Gmbh & Co siūlomų analogiškų gaminių kainos yra ženkliai žemesnės. Kaip išsiaiškino atsakovė UAB „Optena“, tarp Knauf AMF Gmbh & Co oficialaus atstovo Lietuvoje „V.“ ir ieškovės, yra sudarytas sąžiningos konkurencijos principams prieštaraujantis susitarimas, pagal kurį V. kaip oficialus Knauf AMF Gmbh & Co atstovas kaip vienintelį Knauf AMF Gmbh & Co gaminių tiekėją Lietuvoje nurodo ieškovę, o ieškovė Knauf AMF Gmbh & Co produkciją parduoda su žymiai didesniu antkainiu. Lyginant su kitų Lietuvoje veikiančių Knauf AMF Gmbh & Co produkcijos tiekėjų kainomis yra beveik dvigubai didesnės. V. atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nurodytai dominuojančią padėtį turinčio verslo subjekto sąvokai, t. y. V., esantis vieninteliu Knauf AMF Gmbh & Co bendrovės atstovu Lietuvoje, gali turėti ir turi didelę įtaką konkurencijai. V. turi susitarimą su ieškove dėl to, kad nukreipti visus į V. besikreipiančius asmenis pas ieškovę, kad šie asmenys Knauf AMF Gmbh & Co produkciją pirktų pas ieškovę, kurios kainos yra žymiai didesnės nei kitų siūlomų tiekėjų. Tokiu būdu, dėl ieškovės ir oficialaus Knauf AMF Gmbh & Co atstovo Lietuvoje V., Knauf AMF Gmbh & Co pagamintas statybines medžiagas iš ieškovo perkantys subjektai, tarp jų ir atsakovės, patiria nuostolių. Atsakovė UAB „O“ sužinojusi, kad ieškovė yra sudariusi sąžiningai konkurencijai prieštaraujantį susitarimą bei, kad medžiagos atsakovei yra pateiktos su 70 procentų antkainiu paskaičiavo kokius nuostolius dėl tokių ieškovės nesąžiningų veiksmų ji patyrė. Atsakovės skaičiavimais jos patirti nuostoliai sudarė 6 647,40 Eur dėl to atsakovė pateikė ieškovei nuostolių sąskaitas apmokėjimui. Ieškovė nurodytos prievolės neginčijo. Vėliau atsakovė UAB „O“ nusprendė perleisti šį reikalavimą kitai atsakovei UAB „M. į. T. a.“. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovės UAB „O“ kitai atsakovei UAB „M. į. T. a.“ perleistas reikalavimas jo perleidimo metu buvo negaliojantis. UAB „M. į. T. a.“ įsigijusi UAB „O“ turimą reikalavimą į ieškovę atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atlikus įskaitymą UAB „M. į. T. a.“ prievolė ieškovei pasibaigė, o ieškovė UAB „M. į. T. a.“liko skolinga 1 713,94 Eur.

5.       Triplike (1 t. b. l. 185-190) atsakovės nurodo, kad šalių priešpriešiniai reikalavimai atitiko visas būtinas tam sąlygas ir įskaitymas buvo atliktas pagrįstai: UAB „M. į. T. a.“ ir ieškovės reikalavimai yra priešpriešiniai; vienarūšiai (piniginiai); tiek ieškovės reikalavimas tiek atsakovės UAB „M. į. T. a.“ reikalavimas įskaitymo metu buvo galiojantys, t. y. atsiradę dokumentų pagrindu; abu reikalavimai įskaitymo metu buvo vykdytini; abu reikalavimai buvo apibrėžti, t. y. abiejų šalių reikalavimai buvo konkretūs ir nurodyti šalių išrašytuose sąskaitose-faktūrose. Ieškovės nurodyti motyvai, kad UAB „M. į. T. a.“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų ieškovui įskaitymą atliko nepagrįstai yra atmestini, kadangi pati ieškovė prie ieškinio yra pridėjusi UAB „M. į. T. a.“ 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovei el. paštu siųstą pranešimą apie tai, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atlieka jo turimų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pažymi, kad UAB „O“ ieškovei turimas reikalavimas pagal 2019 m. spalio 30 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, pagal 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija A Nr. 10014DEBETINĖ ir 2019 m. spalio 1 d. serija A Nr. 10017, buvo perleista atsakovei UAB „M. į. T. a.“. Įskaitymas buvo atliktas būtent pagal šias sąskaitas-faktūras. Tuo tarpu dėl atsakovės UAB „M. į. T. a.“ turimo reikalavimo ieškovei, pagal ieškovės nurodytas PVM sąskaitas-faktūras serija TA Nr. 10182, 2 076,80 Eur sumai ir 2019 m. spalio 1 d. serija TA Nr. 10183, 122,69 Eur sumai yra iki šiol atsakovės UAB „M. į. T. a.“ turimi ir neįvykdyti reikalavimai ieškovei.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „M. į. T. a.“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad egzistavo draudžiamas susitarimas tarp Knauf AMF Gmbh & Co atstovo ir ieškovės, kas lėmė, jog UAB „O“, suklaidinimo (kad ieškovė yra vienintelė tiekėja) įtakoje, medžiagas įsigijo gerokai brangiau, nei būtų įsigijusi iš kitų tiekėjų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                Ieškinys tenkinamas

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovei nesumokėtos kainos už parduotas prekes ir reikalavimo teisių perleidimo bei įskaitymo teisėtumo.

8.       Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2019 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės UAB „L“ ir atsakovės UAB „M. į. T. a.“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19051302VS (toliau – Sutartis) dėl statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo (el. b., b. l. 8-10). Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad už prekes atsakovė (pirkėja) turi atsiskaityti su ieškove (pardavėja) per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 8 PVM sąskaitas-faktūras (el. b., b. l. 12-19). Prekės pristatytos atsakovei (el. b., b. l. 20, 22-25). Pagal sutarties 2.4 punktą prekių priėmimo metu atsakovė UAB „M. į. T. a.“ turėjo patikrinti prekių kiekį, nomenklatūrą, kokybę ir jų priėmimo pareikšti visas pastabas dėl prekių trūkumų, o per 14 dienų galėjo pareikšti pretenzijas dėl paslėptų darbų trūkumų. Atsakovė nei prekių priėmimo metu, nei per 14 dienų po jų priėmimo, nei vėliau jokių pretenzijų dėl atsakovei UAB „M. į. T. a.“parduotų prekių kokybės nepareiškė. Atsakovė UAB „O.“ 2019 m. rugsėjo 12 d. elektroniniu paštu pateikė prekių užsakymą ieškovei, o ieškovė pardavė prekes atsakovei UAB „O“, trap jų ir profilius Z (el. b., b. l. 40-42). Atsakovė UAB „M. į. T. a.“ieškovei išrašė 2019-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą TA Nr. 10182 sumai 2 076,80 Eur (Defektų šalinimas dėl nekokybiškų karkaso elementų, nuo karkaso tepalų valymo darbai) (el. b., b. l. 36), 2019-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą TA Nr. 10183 sumai 122,69 Eur (kainos minusavimas pagal komercinį pasiūlymą objektinei kainai pagal Serija LEM Nr. 000658689 pateiktai neteisingai kainai dėl nesąžiningos konkurencijos) (el. b., b. l. 37). Atsakovė UAB „O“ ieškovei išrašė debetinę 2019-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija A Nr. 10014 sumai 618,37 Eur, kurioje kaip sąskaitos išrašymo pagrindas nurodyta „nuolaida pagal komercinį pasiūlymą“ (el. b., b. l. 53). Atsakovė UAB „O“ ieškovei išrašė 2019-10-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija A Nr. 10017 sumai 6 029,03 Eur, kurioje kaip išrašymo pagrindas nurodyta „žala dėl nesąžiningos konkurencijos objekte, Pakraščio g. 20, (el. b., b. l. 54). UAB „M. į. T. a.“ ir UAB „O“ 2019 m. spalio 30 d. sudarė reikalavimo-perleidimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ iš kitos atsakovės UAB „O“ įsigijo 6 647,40 Eur reikalavimo teisę į ieškovę (el. b., b. l. 48-50). 2019 m. lapkričio 29 d. atsakovė UAB „M. į. T. a.“ išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad atsakovė UAB „M. į. T. a.“ įsigijo reikalavimo teisę į UAB „L.“ iš UAB „O“ 6 647,40 Eur sumai. Po reikalavimo perleidimo sutarties, turėdama reikalavimo teisę į UAB „L“ atsakovė nurodė atlikusi įskaitymą. Po atlikto įskaitymo UAB „L.“ liko skolinga UAB „M. į. T. a.“ 5 163,43 Eur (el. b., b. l. 38).

9.       Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą pirmiausiai pasisakytina dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo teisėtumo.

Dėl sandorių negaliojimo

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą (CK 6.101 straipsnio 3 dalis). Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytas išimtis (CK 6.101 straipsnio 1, 5 dalys).

11.       CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013, yra išaiškinęs, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau įgyvendinta ir skolininkas jau įvykdęs prievolę, teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki jos perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 str.). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Taigi, cesija nėra savarankiškas sandoris, o yra susietas su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu atsirado perduodama reikalavimo teisė. Dėl to sprendžiant dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo reikalinga įvertinti prievolę, iš kurios atsirado teisė – reikalavimo perleidimo dalykas. 

12.       Į bylą yra pateiktos keturios atsakovių ieškovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą aktualios yra tik UAB „O“ 2019-10-01 ir 2019-10-25 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bendrai sumai 6 647,40 Eur. Kadangi, kaip triplike nurodo pačios atsakovės, būtent pagal šias sąskaitas buvo perleista reikalavimo teisė ir atliktas įskaitymas. Šie argumentai atitinka ir į bylą pateikto elektroninio laiško (el. b., b. l. 38) turinį dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo – nurodoma įskaityta suma sutampa su bendra aukščiau nurodytų išrašytų sąskaitų suma. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad keičia poziciją dėl įskaitymo pagrindų ir teigia, kad buvo įskaityta pagal visas keturias sąskaitas, tačiau šie teiginiai prieštarauja atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytiems teiginiams bei į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Dar daugiau, atsakovės UAB „M. į. T. a.“ prievolė ieškovei yra mažesnė nei atsakovių nurodoma ieškovės prievolė UAB „M. į. T. a.“ (pagal visas atsakovių išrašytas sąskaitas), o didesnės sumos įskaitymas nėra įmanomas. Pati atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nurodo, kad atlikus įskaitymą UAB „L“ liko skolinga pastarajai atsakovei 5163,43 Eur sumą. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Taigi negalima tokia situacija kuomet prievolė ir pasibaigtų įskaitymo pagrindu ir tuo pačiu egzistuotų kaip vykdytina ir galiojanti.

13.       Šioje byloje ginčijamu sandoriu buvo perleista reikalavimo teisė pagal atsakovės UAB „O“ ieškovei išrašytą debetinę 2019-10-01 PVM sąskaitą-faktūrą serija A Nr. 10014 sumai 618,37 Eur, kurioje kaip sąskaitos išrašymo pagrindas nurodyta „nuolaida pagal komercinį pasiūlymą“ (el. b., b. l. 53) ir atsakovės UAB „O“ ieškovei išrašytą 2019-10-25 PVM sąskaitą-faktūrą serija A Nr. 10017 sumai 6 029,03 Eur, kurioje kaip išrašymo pagrindas nurodyta „žala dėl nesąžiningos konkurencijos objekte,(duomenys neskelbtini), (el. b., b. l. 54). Bendra perleisto reikalavimo suma sudaro 6647,40 Eur.

14.       Atsakovės savo reikalavimo teisę kildina iš PVM sąskaitų-faktūrų „nuolaida pagal komercinį pasiūlymą“ ir „žala dėl nesąžiningos konkurencijos objekte, (duomenys neskelbtini), (el. b., b. l. 53-54). Sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas ir iš esmės laikomas tik ūkinę operaciją atspindinčiu dokumentu, o vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Taigi tam, kad kitai šaliai kiltų pareiga apmokėti sąskaitoje nurodytą sumą, vien sąskaitos išrašymo fakto nepakanka. Sąskaita turi būti išrašoma tam tikru teisiniu pagrindu, kuris sukuria kitai šaliai prievolę apmokėti pateiktą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovės prievolę ieškovei apmokėti sąskaitose nurodytas sumas kildina iš, atsakovių teigimu, ieškovės atliktų konkurenciją pažeidžiančių veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, atsakovės turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimo į ieškinį pagrindu. Byloje nėra jokių įrodymų apie kokius nors konkurenciją ribojančius susitarimus. Atsakovių teigimu „tarp Knauf AMF Gmbh & Co oficialaus atstovo Lietuvoje „V.“ ir ieškovės, yra sudarytas sąžiningos konkurencijos principams prieštaraujantis susitarimas, pagal kurį Virgis kaip oficialus Knauf AMF Gmbh & Co. atstovas kaip vienintelį Knauf AMF Gmbh & Co gaminių tiekėją Lietuvoje nurodo ieškovę, o ieškovė Knauf AMF Gmbh & Co produkciją parduoda su žymiai didesniu antkainiu. Lyginant su kitų Lietuvoje veikiančių Knauf AMF Gmbh & Co. produkcijos tiekėjų kainomis yra beveik dvigubai didesnės. V. atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nurodytai dominuojančią padėtį turinčio verslo subjekto sąvokai, t. y. V. esantis vieninteliu Knauf AMF Gmbh & Co bendrovės atstovu Lietuvoje gali turėti ir turi didelę įtaką konkurencijai“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovių nurodomas asmuo („V.“) apskritai yra Knauf AMF Gmbh & Co bendrovės įmonės oficialus atstovas, kad egzistavo koks nors susitarimas tarp nurodomo asmens ir ieškovės, nėra priimta jokio kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo būtų konstatuotas konkurencijos įstatymo pažeidimas. Be to pačios atsakovės patvirtina, kad rinkoje yra ir daugiau tiekėjų iš kurių galima nusipirkti tas pačias medžiagas kokios buvo nupirktos iš ieškovės ir, kad jų kainos nėra identiškos ieškovės nustatytai kainai. Jokiais įrodymais byloje nėra pagrįstas nei prievolės atsiradimo pagrindas nei jos dydis. Aplinkybė, kad iš kitų tiekėjų tas pačias prekes galima įsigyti žemesne kaina nesukuria jokios reikalavimo teisės atsakovėms. Iš išdėstyto akivaizdu, kad į bylą pateikta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo susitarta dėl neegzistuojančios reikalavimo teisės perleidimo. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra CK 6.101–6.110 straipsniuose reglamentuojama sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. Tai reiškia, kad sudaryti šią sutartį kaip cedentas gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo. Šiuo atveju atsakovė UAB „O“ tokios teisės neturi, dėl to objektyviai nėra galima perleisti tai, kas neegzistuoja. Kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pažeistas imperatyvusis CK 6.102 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kuriuo draudžiama perduoti reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reikalavimo perleidimo sutartis pripažįstama negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas pažymi, kad ypatingo teisinio argumentavimo nereikalauja išvada, kad įstatymo nustatytais pagrindais gali pasibaigti tik tokia prievolė, kuri apskritai egzistuoja. Įskaitymo instituto dedamosios dalys yra du priešpriešiniai reikalavimai, vadinasi, įskaitymas sietinas su dviejų prievolių egzistavimu jo taikymo momentu. Teismas, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovių nurodomas įskaitymas teisine prasme negalėjo būti atliktas, nes atsakovės neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, t. y. nebuvo dviejų priešpriešinių reikalavimų, kuriuos būtų galima tarp savęs įskaityti. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovės reikalavimas ir dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkinamas (CK 1.80 straipsnis).

Dėl skolos priteisimo

15.       Kaip jau buvo minėta 2019 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės UAB „L“ ir atsakovės UAB „M. į. T. a.“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 19051302VS dėl statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo (el. b., b. l. 8-10). Sutarties 3.3 punktu šalys susitarė, kad už prekes atsakovė (pirkėja) turi atsiskaityti su ieškove (pardavėja) per 45 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui 8 PVM sąskaitas-faktūras (el. b., b. l. 12-19). Atsakovė prekes priėmė, tačiau su ieškove iki šiol neatsiskaitė. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Šalims pasirašius ginčo prekių prikimo-pardavimo sutartį ieškovei atsirado pareiga perduoti prekes atsakovei, atsakovei – atsiskaityti su ieškove už perduotas prekes. Atsakovė už parduotas prekes su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė savo pareigos vykdyti piniginę prievolę, kylančią iš 2019 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties pilnai neįvykdė. Atsakovė privalo vykdyti savo, kaip pirkėjos, pareigas ir atsiskaityti už perduotas prekes, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 4 933,46 Eur skola (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis ir 6.63 straipsnis).

16.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 128,80 Eur delspinigių. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalys pirkimo – pardavimo sutarties 3.7 punkte susitarė, kad pirkėjui laiku neatsiskaičius už prekes, pirkėjas sumoka 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtų prekių sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą bei šalims sutartyje sutarus už termino praleidimą mokėti delspinigius, nurodyta delspinigių suma priteistina ieškovei (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, sutarties 3.7 punktas).

17.       Ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovė prašo priteisti palūkanas, remdamasi dydžiu, nustatytu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Nagrinėjamos bylos šalys yra ūkio subjektai, jų sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis yra komercinis sandoris, nes susijęs su abiejų šalių verslu ir yra atlygintinas. Todėl prašomų priteisti palūkanų dydžio nustatymui taikytinas Įstatymas. Pagal įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Europos centrinio banko nustatyta taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudaro 0 procentų dėl ko ieškovės prašymas priteisti 8 procentų dydžio palūkanas pripažintinas pagrįstu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18.        CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Tenkinus ieškinį ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė šioje byloje patyrė 2224,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 264 Eur sumokėtas žyminis mokestis (el. b., b. l. 78) ir 1960,20 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020-09-15 DOK-106684). Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovių ieškovei lygiomis dalimis. Ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos 2224,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 1112,10 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teismas šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 259, 270, 279 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais 2019 m. spalio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „O“ (juridinio asmens kodas 304114659) ir uždarosios akcinės bendrovės „M. į. T. a.“ (juridinio asmens kodas 303252529) nuo šios sutarties sudarymo momento, ir šios sutarties pagrindu uždarosios akcinės bendrovės „M. į. T. a.“ (juridinio asmens kodas 303252529) atliktą įskaitymą su ieškove uždarąja akcine bendrove „L“ (juridinio asmens kodas 233623430) 6 647,40 Eur sumai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L“ (juridinio asmens kodas 233623430) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. į. T. a.“ (juridinio asmens kodas 303252529) 4 933,46 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 46 ct) skolos, 125,80 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 80 ct) delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (5059,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1112,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L“ (juridinio asmens kodas 233623430) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „O“ (juridinio asmens kodas 304114659) 1112,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Anita Sereikienė